Tokį prašymą Strasbūro teismas pateikė, gavęs už austro ištekėjusios Lietuvos pilietės Jolantos Wittib peticiją. Moteris teigia, kad ji neturėjo galimybės pase ir santuokos liudijime įrašyti pavardės su raide w, todėl buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Pastaraisiais metais Lietuvos administraciniai teismai kelis kartus įpareigojo civilinės metrikacijos skyrius įrašyti pavardes su raide w pase ir santuokos liudijime.

Tačiau Strasbūro teismas atkreipė dėmesį į viešą informaciją apie tai, kad minėti teismų sprendimai negali būti įvykdyti, kol nėra pakeisti atitinkami teisės aktai, rašoma Lietuvos Vyriausybės pranešime.

Seime šiuo metu svarstomi keli projektai, kurie įstatymu įteisintų nelietuviškų pavardžių rašybą. Šiuo metu daugiausia diskutuojama, ar nelietuviškais rašmenimis pavardę pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti tik užsieniečių sutuoktiniams, ar ir Lietuvos lenkams, remiantis jų protėvių pavarde.

Šį klausimą ministrė ketvirtadienį aptarė su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Daiva Vaišniene.

Anot Teisingumo ministerijos, dėl asmenvardžių rašybose kyla problemų, Lietuvos teismams atskirose bylose priėmus sprendimus leisti rašyti vardus ir pavardes nelietuviškomis raidėmis.

„Atsižvelgiant į teismų sprendimus ir Valstybinės lietuvių komisijos išvadas, turime įstatymu reglamentuoti asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis“, – pranešime spaudai teigė M.Vainiutė.

Šiuo metu Seime yra įregistruoti keli įstatymų projektai dėl asmenvardžių rašymo lotyniškais rašmenimis asmens tapatybės dokumentuose.

Teisingumo ministrės atstovai BNS sakė negalintys komentuoti, kaip šiuos konkrečius teisės aktus vertina ministrė.

Anot ministerijos pranešimo, D.Vaišnienė susitikime teigė, jog būtina užtikrinti, kad lotyniškos asmenvardžių formos niekaip nepaveiktų lietuviško raidyno.

„Berlyne aptiktame Vasario 16-osios Akto originale surandame lenkiškąją raidę!.. Nedramatizuokime situacijos dėl to, kad Stanislovas Narutavičius pasirašė aktą kaip Narutowicz! Narutavičius vis tiek buvo grynas lietuvis!“ – tokius teiginius Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose būtų galima priimti kaip balandžio 1-osios pokštus, jei jie neplistų ir kitomis dienomis.

Mūšiai dėl w turi ilgą ir nuobodžią istoriją. Būtų naivu juos suvesti į Valdemaro Tomaševskio šalininkų ir priešininkų lingvistinį pasistumdymą, juoba, kad daliai jo bendražygių reikėtų ne atlietuvinti, o atrusinti pavardes.

Dar užpernai vietos lietuvių patriotiniai veikėjai buvo nupiešę kartuves w raidei ir iškabinę piešinius prie Baltojo tilto Vilniuje. Lingvistinis akibrokštas patiko kai kuriems publicistams, Valstybinė kalbos komisija ir inspekcija tylėjo. Tai ir toliau būtų nišinis klausimas viešojo diskurso paraštėse, jei ne faktas, kad šiais metais į Seimą naujais projektais grįžo Lietuvos piliečių vardų pavardžių ir vardų rašymo įstatymas. Šie projektai įsirašė į plačius bandymus perkrauti Lietuvos ir Lenkijos dvišalius tarpvalstybinius santykius, į kokybiškai naujus permąstymus ir analizes dėl Lietuvos valstybės politikos lenkų tautinės mažumos atžvilgiu.

Šiame kontekste nemažai optimizmo suteikia premjero Sauliaus Skvernelio aktyvumas ir parlamentinės Gegužės 3-iosios grupės iniciatyvos.

„Reikia perkrauti mūsų visą mąstymą apie lietuvių ir lenkų santykius“, – ambicingai uždavinius sau ir kitiems kelia Andrius Kubilius, minėto parlamentinio sambūrio iniciatorius ir vadovas.

Dabartinis premjeras, panašiai kaip ir jo pirmtakas, sutinka, kad daug ką galima vietoje pakeisti vardan lietuvių ir lenkų santykių atšilimo. Varšuva taip pat siunčia signalus, kad Lenkijos televizijos programų papildomas transliavimas Pietryčių Lietuvoje, ką pasiūlė Lietuva, yra geras būdas ištraukti mūsų valstybės regioną iš maskvietiškų kanalų įtakos. Taigi, lyg ir galime skelbti nacionalinį susitarimą.

Kaip tyčia, pavasaris – tai ir Valstybės saugumo departamento darbo pagrindinių gairių visuomenei pristatymas. Balandžio 3-osios ankstyvą rytą Seime buvo pristatytas „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“.

Netrūksta ten dėmesio Lietuvos lenkams. Skyriuje „Rusijos tėvynainių politika“ skaitome: „Rusija siekia į tėvynainių politikos darbotvarkę integruoti Lietuvoje nuolat keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei. Suteikus išskirtines teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“. Tik tiek ir net tiek – ir diagnozė, ir gydymo būdas.

Gaila, kad išvados daromos naudojant V.Tomaševskio pasiaiškinimo metodologija, žinoma daugeliui nuo Šv. Georgijaus juostelės prisegimo prie europarlamentaro švarko atlapo laikų – turiu omenyje tezę, kad lenkų ir rusų tautinių mažumų klausimai turi būti įmesti į vieną maišą ir vertinami kartu.

Jau vidurdienį VSD atstovai skubėjo patikslinti, kad jie omenyje turėjo ne įstatymo dėl vardų ir pavardžių rašymo projektą, o platesnę teritorinio separatizmo grėsmę Lietuvai. Suprask tuo pačiu, kad politikos formavimas ir įgyvendinimas tautinių mažumų klausimais toliau lieka Seimo bei Vyriausybės kompetencijose, o departamentas tik „daro rentgeną“ ir nesiūlo politikos keitimo Lietuvos lenkų atžvilgiu instrumentų.

Belieka apgailestauti, kad daug kas Lietuvoje norėjo įkvėpti šviežio pavasariško oro, o dovanų su balandžio šiluma gavo politinę anginą.

„Mano pozicija labai paprasta, kad žmonėms, kurie turi vardus, pavardes, suteiktus ir įgytus iš kartos į kartą, jie tokią galimybę turėtų rašyti lotyniškomis raidėmis, lotyniška abėcėle“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė S.Skvernelis.

Tačiau jis pabrėžė, kad tai jo asmeninė pozicija. „Vyriausybė savo poziciją pareikš tada, jei reikės Vyriausybės išvados, aš kol kas pasakau savo poziciją. Aš balsuosiu už tai“, – sakė premjeras.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.

Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet migracijos valdybos atsisako tai padaryti motyvuodami įstatymo viršenybe prieš teismų sprendimus.

Teismų sprendimais nėra patenkinti ir siekiantieji originalių pavardžių, nes teismai oficialiame paso puslapyje įpareigojo įrašyti lietuvišką ir tik papildomame dokumento puslapyje – originalią pavardę. Už dokumentus su originaliomis pavardėmis kovojančių šeimų atstovai sako, kad jų negaudami jie negali keliauti į užsienį, kitaip pažeidžiamos jų teisės.

Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų. Šios kadencijos Seimas pataisų dar nenagrinėjo.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

„Labai mandagiai neužsiminė nieko konkretaus. Man buvo labai patogus pokalbis, kadangi aš neturėjau nieko konkretaus įsipareigoti. Net spaudos konferencijoje buvo suteikta galimybė užduoti klausimus. Aš tikėjausi, kad bus tokie klausimai, bet pats ponas Karčevskis neuždavė tokių klausimų“, - Žinių radijui sakė V.Pranckietis, grįžęs iš vizito Lenkijoje.

Dalyvaudamas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų narių asamblėjoje, jis sako su Lenkijos vadovybe aptaręs strateginius klausimus: paramą Ukrainos kovai su Rusijos remiamais separatistais, pasidžiaugta dėl Lenkijos įsipareigojimo nepirkti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės elektros.

V.Pranckietis nesitiki, kad Lietuva paveiks Baltarusiją dėl Astravo atominės elektrinės, bet pažymi, jog šioje šalyje vykstantys demokratiniai protestai teikia vilčių dėl galimų politinių permainų.

„Baltarusijos mes per daug paveikti negalime, bet visa tai, ką mes galime daryti, mes darome (...). Mes negalime pakeisti šalių, esančių šalia, bet demokratijos proveržiai, protrūkiai Baltarusijoje yra sveikintinas dalykas. Mes net nesitikime kitą kartą didelių pokyčių, o jie atsitinka“, - teigė Seimo vadovas.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet migracijos valdybos atsisako tai padaryti motyvuodami įstatymo viršenybe prieš teismų sprendimus. Teismų sprendimais ne visiškai patenkinti ir siekiantieji originalių pavardžių, nes teismai oficialiame paso puslapyje įpareigojo įrašyti lietuvišką ir tik papildomame dokumento puslapyje - originalią pavardę. Už dokumentus su originaliomis pavardėmis kovojančių šeimų atstovai sako, kad jų negaudami jie negali keliauti į užsienį, kitaip pažeidžiamos jų teisės.

Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią   pavardžių   rašybą  papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką   pavardžių   rašybą  tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų. Šios kadencijos Seimas pataisų dar nenagrinėjo.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Lietuvos piliečių vardai ir pavardės nėra tik tų asmenų nuosavybė, jie svarbūs visai visuomenei, todėl jų rašymas turi būti patogus daugumai, teigė piliečių iniciatyvinės grupės atstovas profesorius Eugenijus Jovaiša, Seime pristatydamas projektą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo.

„Vardas ir pavardė nėra tik asmens nuosavybė, juos vartoja ne tik pats asmuo, bet ir visuomenė. Jie reikalingi asmeniui įvardyti ir išskirti iš kitų. Vardas ir pavardė nuolat išeina iš namų, jie nėra tik asmenybės, nuosavybės dalis ir patenka į viešąją erdvę, jie funkcionuoja įvairiose institucijose, iš asmens dokumentų pereina į bankų, „Sodros“, sveikatos apsaugos, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, savivaldybių, policijos dokumentus bei registrus. Todėl jų rašyba turi būti patogi piliečių daugumai“, - sakė E.Jovaiša.

Jis tvirtino, kad piliečių iniciatyvinės grupės parengtas projektas išsaugotų konstitucinį valstybinės kalbos statusą ir padėtų išvengti sumaišties.

Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ per du mėnesius surinko ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų, kad jų parengtas projektas būtų svarstomas Seime.

Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektu siūloma įteisinti, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba - lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą.

Tačiau pataisoje taip pat numatyta, kad „drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje“.

Ši piliečių iniciatyva įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu jai pritartų Seimo dauguma.

E.Jovaišos teigimu, asmenvardžių rašymas valstybine kalba sudaro vienodas sąlygas lietuviams ir visiems tautinių bendrijų nariams rašyti tais pačiais rašmenimis.

Pasak jo, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba piliečių teisių nepažeidžia, Europos Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad kiekviena valstybė turi teisę nustatyti tokią vartojimo tvarką, kad jų rašyba būtų patogi piliečių daugumai. UNESCO savo ruožtu akcentuoja būtinybę išsaugoti mažąsias kalbas.

„Jeigu piliečių vardai ir pavardės būtų rašomi įvairiomis pasaulio kalbomis, tai jas užrašyti ir perskaityti mokėtų ne visi, net jeigu abėcėlę sudarytų lotyniško pagrindo rašmenys. Beveik kiekviena kalba turi tik jai būdingų rašmenų. Maža to, jie rašomi pagal istoriškai nusistovėjusius tos kalbos rašybos principus“, - kalbėjo E.Jovaiša.

Jis atkreipė dėmesį, kad lietuvių kalboje vieną garsą atitinka viena raidė, o jeigu asmens dokumentuose atsirastų daug nelietuviškų rašmenų, problemų kiltų dėl garso perteikimo keliais rašmenimis, jie konkuruotų tarpusavyje ir esą keltų painiavą.

„Antai, garsas „že“ būtų perkeliamas vienu lietuvišku „ž“ ir trimis lenkiškais: ž su taškeliu, ž su brūkšneliu ir istorinis rz. (...) Rašybos variantų atsiradimas pradėtų ardyti lietuvių rašybos sistemą, jai nuolat darytų įtaką ne tik kitų kalbų rašmenys, bet ir rašybos principai, kitaip sakant, visus Lietuvos žmones reikės permokinti naujos valstybinės kalbos“, - tvirtino profesorius.

„Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus pažįsta pasaulis, yra ir tai, pagal kurios teritorinį paplitimą brėžiama mūsų valstybės erdvė“, - teigė jis ir pridūrė, kad lietuvių kalbos vietos viešoje ir oficialioje erdvėje siaurinimas ateityje gali turėti sunkiai numatomų pasekmių lietuviškai tapatybei.

Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui siūlo nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis ragina leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.

Parlamente taip pat svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį Lietuvos piliečių pavardės galėtų būti rašomos pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Seimo iki rudens atidėjus svarstymus dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose, premjeras Algirdas Butkevičius teigia toliau palaikantis siūlymą leisti nelietuviškas pavardes rašyti originaliai lotyniško pagrindo rašmenimis.

„Čia yra daroma dėl mūsų Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurie yra atvykę iš užsienio, taip pat mūsų žmonės, kurie išvykę į užsienį, pavyzdžiui, merginos, moterys, išteka už užsieniečių, gimsta vaikai ir po to kyla įvairių teisinių problemų“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

„Čia reikia truputį žiūrėti giliau - gyvename globaliame pasaulyje, čia jokios išdavystės nėra“, - sakė A.Butkevičius.

Seimas paskutinę sesijos dieną antradienį rudeniui nukėlė klausimą dėl pavardžių  rašybos. Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių  rašybą papildomame paso puslapyje.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Vyriausybė 2012 metų pabaigoje patvirtintoje programoje įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus“. Valdantieji ne kartą minėjo įvairius terminus, kada sprendimai bus priimti, bet jie vis būdavo nukeliami.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia neabejojantis, kad Seimo dar kartą atidėtas klausimas dėl originalios nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose galiausiai bus išspręstas, ir teigia, kad tai svarbu pirmiausia dėl vidaus, o ne užsienio politikos.

„Noriu, kad tai tikrai būtų išspręsta, bet tam, kad būtų išspręsta, turi būti paruošta. Mano supratimu, matyt, Seimo nariai nėra iki galo įsitikinę, kad pakankamai paruoštas klausimas. Tai teisingai, turime elgtis atsakingai, negalime to leisti be įsitikinimo. Neabejoju, kad tai bus išspręsta, bet ką darysi, matyt, taip greit nepavyko“, – BNS antradienį sakė L.Linkevičius.

„Mes tai darome dėl Lietuvos, dėl visų tautybių savo piliečių“, – sakė jis.

Seimas paskutinę sesijos dieną planavo grįžti prie diskusijas keliančio pavardžių rašybos klausimo, tačiau jis išvakarėse išbrauktas iš darbotvarkės ir perkeltas į Seimo rudens sesiją.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Vyriausybė 2012 metų pabaigoje patvirtinoje programoje įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus“. Valdantieji ne kartą minėjo įvairius terminus, kada sprendimai bus priimti, bet jie vis būdavo nukeliami.

Daugiau kaip pusšimtis žmonių antradienio rytą surengė mitingą prie Seimo dėl parlamente svarstomo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo, kuriame numatoma leisti pavardes rašyti ir nelietuviškais rašmenimis.

Susirinkusieji projektą vadino kėsinimusi į Lietuvos valstybės pamatus ir ragino Seimo nariams įvesti privalomą paskaitų kursą apie Lietuvos kultūrą, istoriją. Per mitingą nuskambėjo įspėjimas, kad kova dėl pavardžių rašymo yra susijusi su „autonomijos kontingento“ kūrimu Vilniaus krašte.

„Šitas draskymasis dėl pavardžių rašymo turi tikslą suformuoti Lenkijos autonomijos kontigentą“, - tvirtino signataras Audrius Rudys.

„Mes turime iš tiesų tik du kelius - arba belstis į sąžinę, pas kuriuos dar ji yra likusi, arba kiekviena proga priminti apie kiekvieną Seimo narį, kuris sulaužė savo priesaiką, ir tada rinkėjai nuspręs“, - kalbėjo Tautininkų sąjungos atstovas Gintaras Songaila.

Mitingo dalyviai pritarė, kad jų vardu Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei būtų išsiųstas signatarės rašytojos Vidmantės Jasukaitytės laiškas. Jame raginama parlamentarams surengti privalomus mokymus.

„Dalis Seimo narių nesuvokia, kokią žalą tai gali padaryti nykstančiai mūsų tautai bei iš praamžių mus vedančiai kultūrai. Tai gali padėti pagrindą ir žalingiems pokyčiams ateityje. Tokius sprendimus gali priimti tik institucija, neturinti pakankamo humanitarinio išprusimo“, - teigiama laiške ir siūloma šią padėtį taisyti.

„(...) prašau jūsų, gerbiama Seimo pirmininke, padaryti esminį, bet labai paprastą žingsnį, kuris žymiai praplėstų Seimo narių akiratį ir padėtų suvokti, kad tautos ir valstybės gyvenimo pagrindas negali būti vien ekonominis. Ekonomika turi derėti su kultūra bei tradicijomis. Prašau jūsų asmeninės atsakomybės paruošiant dokumentinį pagrindą, kad prie Vilniaus universiteto būtų sudaryta grupė specialistų, kuri kuo greičiau sukurtų sutrumpintą programą, kuri keliolikos privalomų paskaitų būdu būtų išdėstyta Seimo nariams. Paskaitos būtų istorinio, kultūrinio, humanitarinio turinio, kad ateityje Seimo nariai aiškiau suvoktų, kam jie atstovauja, ką jie turi ginti bei išsaugoti pirmiausia“, - rašoma laiške.

Seimas antradienį ketino svarstyti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris leistų naudoti lotyniškos abėcėlės raides, rašant Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose, jeigu jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Tačiau posėdžio išvakarėse projektas išimtas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.

Seimui yra pateiktas ir alternatyvus projektas, kuris originalią rašybą leidžia tik papildomame paso puslapyje.

Palaikyti šį projektą ir ragino į mitingą susirinkę žmonės.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Vyriausybė 2012 metų pabaigoje patvirtinoje programoje įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus“. Valdantieji ne kartą minėjo įvairius terminus, kada sprendimai bus priimti, bet jie vis būdavo nukeliami.

Pauzė svarstant projektus dėl originalios vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose padės rasti geriausią variantą, sako Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.

Seimas paskutinę sesijos dieną planavo grįžti prie diskusijas keliančio pavardžių rašybos klausimo, tačiau jis išvakarėse išbrauktas iš darbotvarkės. „Kadangi susidaro keleto įstatymų paketas, bendru sutarimu buvo nuspręsta šį klausimą perkelti į rudens sesiją, kad būtų galima sklandžiai apsvarstyti ir išklausyti visas politines nuomones ir primti patį teisingiausią sprendimą“, - antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė L.Graužinienė.

Seime svarstomi du alternatyvūs Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Seimo pirmininkė pati sakė dar neturinti susidariusi nuomonės, kaip reikėtų spręsti vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose klausimą. „Manau, kad pasielgta labai teisingai, nes bus vasara, galėsime daugiau padiskutuoti ir aš pati galėsiu susitikti su Kalbos komisijos atstovais, dar kartą išgirsti iš jų, kur yra, jų manymu, tam tikrų trukdžių ar neatitikimų. Šiandien nuomonės dar negaliu atsakyti, nes turiu įsigilinti, susitikti su Kalbos komisija ir jų nuomonę išgirsti“, - sakė parlamento vadovė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) rašant Lietuvos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose siūlo leisti naudoti lotyniškos abėcėlės raides, jeigu jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. Šį projektą inicijavo keli socialdemokratai.

Alternatyvų konservatoriaus Valentino Stundžio kartu su grupe Seimo narių pasiūlytą projektą, kuris originalią pavardžių  rašybą leistų tik papildomame paso puslapyje, pagrindinis komitetas siūlo atmesti, nes deklaruoja paramą liberaliajam variantui.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi pozicijos, kad trys raidės - q, w ir x - galėtų būti rašomos tik Lietuvos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir tokių sutuoktinių vaikų, bei Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių dokumentuose.

Liberalios pavardžių  rašybos kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.

Pernai balandį susitikęs su tuometiniu Lenkijos premjeru Donaldu Tusku A.Butkevičius žadėjo, kad įstatymas dėl pavardžių rašybos bus priimtas vėliausiai 2014 metų gegužę. Šiemet balandį A.Butkevičius interviu Lietuvos lenkų radijui „Znad Wilii“ žadėjo, kad projektas Seimui bus pateiktas šių metų gegužę.