Metų prokurorė Nomeda Urbonavičienė nesišypso tik palaikydama valstybinį kaltinimą. Nuo pirmadienio ji pradeda naują savo gyvenimą etapą – vadovaus Kauno apylinkės prokuratūrai.
Su "Kauno diena" prokurorė susitiko dar senojoje darbovietėje – Kauno apygardos prokuratūroje. Čia ji dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore.
– Atostogavote. Suskubote pailsėti prieš imdamasi naujųjų pareigų?
– Atostogavau, bet tik savaitę, norėdama pailsėti prieš naują darbą. Kauno apylinkės prokuratūra yra viena didžiausių ir sudėtingiausių Lietuvoje. Ji aprėpia Kauno, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių miestų ir rajonų teritorijas. Be to, šioje prokuratūroje dirba daugiau nei septyniasdešimt prokurorų, per metus registruojama per 4 tūkst. baudžiamųjų bylų. Todėl šios prokuratūros efektyvus darbas, pasiekimai yra svarbūs ne tik Kauno apygardai, bet ir respublikiniu lygiu.
Puikiai suvokiau, kad pradėsiu eiti atsakingas, daug darbo ir energijos pareikalausiančias pareigas, todėl norėjosi pailsėti. Nuo pirmadienio į naujus darbus kibsiu pailsėjusi, žvali, energinga ir tik su pozityviu požiūriu ir nusiteikimu.
– Kas pastūmėjo dalyvauti konkurse Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigoms užimti?
– Prokuratūroje dirbu beveik 17 metų. Pati tyriau, kontroliavau ne dešimtis, o šimtus įvairaus pobūdžio baudžiamųjų bylų. Tai ir plėšimai, vagystės, ir nužudymai, kyšininkavimai, narkotikų platinimai, sveikatos sutrikdymai, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir kt. Įgijau neįkainuojamos patirties ikiteisminio tyrimo atlikimo, kontrolės, valstybinio kaltinimo palaikymo srityse. Per tuos 17 metų bendradarbiavau su įvairiomis teisėsaugos institucijomis – įvairiais policijos padaliniais, specialiųjų tyrimų tarnyba. Turiu bendradarbiavimo patirties bagažą. Noras tą įgytą patirtį pritaikyti, išnaudoti ne tik kontroliuojant dešimt ar dvidešimt ikiteisminių tyrimų, bet platesnėje sferoje ir paskatino dalyvauti tame konkurse.
– Dabar, kai jau žinote, kad vadovausite Kauno apylinkės prokuratūrai, ar nesuspaudžia širdies mintis, kad vis dėlto nutolsite nuo tiesioginio prokuroro darbo?
– Anaiptol ne. Ir nemanau, kad labai nutolsiu nuo tiesioginio, kaip sakote, prokuroro darbo. Gal kažkuria prasme taip, šiek tiek nutolsiu, nes nepalaikysiu taip intensyviai valstybinio kaltinimo bylose, nesikreipsiu į teismus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bylose. Bet, nagrinėdama asmenų skundus, tikrindama procesinių sprendimų pagrįstumą, tikrai susipažinsiu, manau, ne su viena dešimtimi Kauno apylinkės prokuratūros prokurorų kontroliuojamų baudžiamųjų bylų, matysiu ir vertinsiu prokurorų darbą.
– Prieš jus Kauno apylinkės prokuratūrai vadovavo dabartinis Kauno apygardos prokuroras Darius Valkavičius. Jis lygino, kad prokuroras turi būti kietas kaip titnagas. Ar sutiktumėte su tokiu palyginimu?
– Taip, be jokios abejonės. Bet čia aš dar papildysiu, kad prokuroras dar turi būti ir tvirtas kaip uola, nepajudinamas ta prasme, kad niekas, net ir aukštesnieji prokurorai, paprastai sakant, viršininkai, negali daryti įtakos prokuroro priimamam sprendimui. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme labai aiškiai yra pasakyta ir apibrėžta: atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų ir vadovaujasi tik Konstitucija ir įstatymais.
– Kokiomis dar charakterio savybėmis turi pasižymėti prokuratūros vadovas?
– Pirmiausia – visada vadovautis tik įstatymo viršenybės principu. Tai svarbiausia. Būti reiklus sau ir kitiems. Būti atsakingas, nebijoti prisiimti atsakomybės už komandos darbą, rezultatus, nebijoti asmeninės atsakomybės už savo darbo rezultatus, priimtus sprendimus. Turėti gerus organizacinius gebėjimus. Būti optimistu, sugebėti skatinti ir motyvuoti komandos narius dirbti.
– Iki šiol jums tekdavo vadovauti ikiteisminiam tyrimui. Dabar teks vadovauti gerokai didesniam būriui žmonių. Kokia esate, būsite vadovė – demokratė, liberalė, despotė?
– Galiu pasakyti, kokia nebūsiu. Tikrai nebūsiu despotė, egzekucijų kambario Kauno apylinkės prokuratūros pastate tikrai nebus (juokiasi). Tikrai būsiu demokratė, ir tokią mane būti įpareigoja, kaip jau minėjau, prokuratūros įstatymas. Skatinsiu kolektyvo narių iniciatyvą, atsižvelgsiu į visų ir kiekvieno iš jų interesus.
– Ar jau turite savo veiksmų planą, kai pradėsite eiti naujas pareigas? Nuo ko pradėsite?
– Didelį dėmesį skirsiu ikiteisminio tyrimo trukmei. Juk kuo greičiau mes atliekame ikiteisminį tyrimą, tuo greičiau apginame nukentėjusiųjų žmonių teises ir interesus. Jei tyrimą nutraukiame – greičiau sudaroma galimybė žmogui skųsti sprendimą aukštesniajam prokurorui. Tačiau noriu pabrėžti, kad greitas ikiteisminis tyrimas nereiškia, kad jis nekokybiškas. Būtini ir reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje turi būti atlikti nepriekaištingai. Ir ypatingas dėmesys nuo pat pirmųjų darbo dienų bus skiriamas neteisėtam praturtėjimui. Žinau dešimtis situacijų Kauno mieste, kai prabangiuose, šimtus tūkstančių litų kainuojančiuose namuose gyvena, šimtus tūkstančių litų kainuojančiais automobiliais, už kuriuos atsiskaitoma grynaisiais pinigais, važinėja, paradoksalu, bet nedirbantys, dažnai ir darbo biržoje registruoti, bedarbio pašalpą gaunantys asmenys. Noriu gyventojus pakviesti, paraginti būti aktyvius, pilietiškus ir apie tokius ar panašius atvejus raštu pranešti Kauno apygardos prokuratūrai arba Kauno apylinkės prokuratūrai. Visi be išimties tokie pranešimai bus įvertinti ir juose pateikta informacija bus patikrinta.
– Kokių permainų turėtų laukti Kauno apylinkės prokuratūros prokurorai ir kiti darbuotojai?
– Prokuroras dirba ne sau, ne prokuratūrai, prokuroras dirba žmogui. Todėl visų mūsų prokurorų pagrindinis uždavinys – būti žmogaus saugumo garantu ir teisėtų interesų gynėju. Jeigu Kauno apylinkės prokuratūroje nebus tiksliai, greitai ir visiškai laikantis įstatymo viršenybės principo įgyvendinami šie mano nurodyti uždaviniai, be jokios abejonės, pokyčių bus.
– Kokios pozicijos laikysitės bendraudama su žiniasklaida: būsite atvira iki leistinos ribos ar laikysitės tylėjimo principo: "vyksta ikiteisminis tyrimas ir bet kokia informacija gali jam pakenkti"?
– Iki šiol buvau, ir tikrai ateityje būsiu atvira iki leistinos ribos. Mes, prokurorai, ne tik turime, bet privalome gerbti visas be išimties profesijas. Kiekvienas iš mūsų dirbame savo darbą – jūs dirbate savo darbą, mes dirbame savo darbą. Todėl mes, prokurorai, disponuodami tam tikra informaciją apie padarytus teisės pažeidimus, žmogaus teisių pažeidimus, argi negalime padėti jums dirbti jūsų darbą? Tikrai galime. Be to, žiniasklaida mums, prokurorams, yra viena iš priemonių, dar ir labai svarbi, informuoti visuomenę apie nuveiktus darbus.
– Ar tiesa, kad jūsų pomėgiai nežemiški? Kokie jie?
– Žemiški, žemiški tie pomėgiai (juokiasi). Sportas, gamta, dviračiai, kelionės. Ir kartais dar su vyru paskraidome padebesiais tikrąja to žodžio prasme. Mano sutuoktinis turi piloto licenciją, skraido tikru lėktuvu, pabrėžiu, tikru (juokiasi.) lėktuvu, todėl paskraidome virš Kauno, Prienų, Marijampolės. Įspūdžiai ir poilsis nepakartojami.
– Kaip jūsų vyras vertino ketinimus vadovauti Kauno apylinkės prokuratūrai?
– Aišku, šeimoje mes aptarėme mano ketinimus vadovauti Kauno apylinkės prokuratūrai, aptarėme mano dalykines, asmenines savybes, organizacinius gebėjimus ir įgytą patirtį per 17 darbo prokuratūroje metų. Ir tikrai man vyras nedraudė, neragino nedalyvauti konkurse, priešingai, skatino ir visą tą konkursinį laikotarpį labai palaikė. Argi galėtų jaustis blogai? (Juokiasi.) O jeigu rimtai, jaučiasi puikiai. Taip, kaip ir jautėsi iki tol, kol nebuvau paskirta į tas pareigas. Niekas šeimoje nepasikeitė. O ir negali pasikeisti. Nes namuose ir iki kovo 17 d. (šią dieną buvo paskirta į pareigas – red. past.) aš nebuvau Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore. Ir tikrai nebūsiu vyriausiąja prokurore. Namuose aš esu žmona ir moteris.
