Gresia rimtų problemų

Pasak mokslinių tyrimų, šio dešimtmečio pradžioje apie 619 mln. pasaulio gyventojų skundėsi nugaros ir kaklo skausmais – tai beveik 10 proc. viso pasaulio gyventojų. Prognozuojama, kad iki 2050 m. šis skaičius dar labiau padidės – iki 843 mln.

Nugaros ir kaklo skausmai kamuoja ne tik vyresnio amžiaus, bet ir vis daugiau jaunų žmonių. Pasak sertifikuoto masažo terapeuto, profesionalaus šokėjo, judesio konsultanto Roberto Gorskio, dėl to dažniausiai kaltas sveikatai kenksmingas, pagreitėjęs gyvenimo būdas.

„Diskomforto jausmas nugaroje ir kaklo srityje – dažni nemalonūs palydovai. Jie gali atsirasti dėl netinkamos laikysenos, per didelio fizinio krūvio, psichologinių faktorių – nuolat patiriamo streso ir įtampos, prastų miego įpročių. Vis dėlto daugiausia žalos mūsų savijautai padaro sėdimas gyvenimo būdas – daugelis jaunų žmonių dienų dienas leidžia sėdėdami prie kompiuterio ar naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais, dėl daugybės reikalų nebeturi laiko sportui, judresniam laisvalaikiui. Ilgos sėdėjimo valandos ir judesio trūkumas gali sukelti įtampą nugaros ir kaklo raumenyse, o tai ilgainiui gali virsti skausmu“, – pasakoja R. Gorskis.

Pasak jo, jei ilgą laiką nekreipiama dėmesio į nugaros ir kaklo skleidžiamus signalus ir toliau dirbama daugybę valandų palinkus prie kompiuterio, tai gali sukelti ir rimtesnių sveikatos problemų.

„Nuolatinis sėdėjimas palinkus gali virsti įtampa raumenyse, tarpslankstelinių diskų susidėvėjimu ir netgi išvaržomis, kraujotakos sutrikimais ir stuburo iškrypimu, arba skolioze“, – įspėja masažo terapeutas.

Naudinga: jei norite, kad laikysena būtų taisyklinga, verta užsiimti plaukimu – ši sporto šaka itin naudinga nugaros ir pilvo raumenims, mažina sąnarių apkrovą. / pexels.com nuotr.

Sąmoningas sėdėjimas

Norintiems užkirsti kelią nugaros ir kaklo skausmams patariama pradėti nuo sąmoningos laikysenos ir patogios kėdės.

„Dirbantiems biuruose arba besimokantiems nuo sėdimo gyvenimo būdo visai pabėgti nepavyks, todėl siūlyčiau atkreipti dėmesį į savo sėdėjimo pozą, – atkreipia dėmesį pašneovas. – Jeigu sėdima labai pasilenkus į priekį prie kompiuterio ekrano arba dėl netinkamos kėdės  per daug atsilošus atgal ir sulenkus kojas smailiu kampu, anksčiau ar vėliau bus susiduriama su nugaros problemomis. Tad praleidžiantiems daug laiko sėdint rekomenduočiau susikoncentruoti į laikyseną – galva ir stuburas turėtų būti tiesioje padėtyje, kojos sulenktos 90 laipsnių kampu, remiasi į grindis visa pėda.“

„Daug laiko dirbantiems sėdint taip pat patarčiau įsigyti ergonomišką kėdę, kuri palaikytų natūralią stuburo kreivę ir užtikrintų, kad patogiai sėdėsime ilgesnį laiką“, – pataria R. Gorskis.

Vis dėlto dažnai darbe tenkinamasi įranga, kuri suteikiama, – kėdės ar stalas ne visuomet reguliuojami ar patogūs nugarai, tad tokiu atveju svarbu nuolat daryti aktyvias pertraukas ir pajudinti kūną.

„Siekiant išvengti nugaros ir kaklo diskomforto, be galo svarbu dažnai keisti sėdimą poziciją ir kas valandą atsistojus po kelias minutes atlikti nesudėtingus pratimus. Pavyzdžiui, jei nenorite, kad atsirastų kupra, lėtai pakelkite abu pečius link ausų, palaikykite kelias sekundes ir lėtai nuleiskite. Verta kelis kartus pasukti pečius atgal – venkite pečius sukti į priekį, nes ir taip kasdien sėdime susigūžę. Dar galite pratempti rankas ir pečius – ištieskite ranką į priekį pirštais į viršų, kitą ranką laikykite pirmosios rankos pirštais ir švelniai patraukite į save. Šie judesiai tikrai nesukels papildomo triukšmo ir netrikdys kolegų, o kūnas šiek tiek pasimankštins“, – pataria specialistas.

Anot jo, pratimus galima atlikti ne tik darbe, o bet kur ir bet kada, kai tik pajuntamas diskomfortas kūne.

Ilgos sėdėjimo valandos ir judesio trūkumas gali sukelti įtampą nugaros ir kaklo raumenyse, o tai ilgainiui gali virsti skausmu.

„Kodėl gi nepadarius aktyvių pertraukėlių žiūrint televizorių arba po ilgo laiko, praleisto sėdint prie vairo? Galbūt net laukiant eilėje parduotuvėje? Kai pasukame galvą, galime surasti daugybę progų nors minimaliai pasimankštinti, – kūnas už tai tikrai padėkos“, – primena R. Gorskis.

Sportas gražiai laikysenai

Svajojantiems apie sveiką nugarą ir tiesų stuburą svarbu dienotvarkėje atrasti laiko fiziniam aktyvumui. Kasdieniu įpročiu virtusi mankšta ar aktyvesnė sporto treniruotė ne tik bus naudinga sveikatai, bet ir padės pagerinti emocinę būklę.

„Jeigu norite, kad laikysena būtų taisyklinga, patarčiau užsiimti plaukimu, mat ši sporto šaka itin naudinga nugaros ir pilvo raumenims, mažina sąnarių apkrovą. Labai naudinga tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai joga ir pilatesas. Jų metu didelis dėmesys skiriamas lankstumui, taisyklingai laikysenai, mažinamas streso lygis. Na, o norintiems pradėti sportuoti pamažu, rekomenduočiau paprasčiausiai išeiti pasivaikščioti – tai mažiausiai traumų keliantis fizinis veiksmas, kūnas ne tik gauna šiek tiek fizinio krūvio, bet ir nemažai deguonies, o ir galva nuo minčių gerai prasivėdina“, – apie nugarai naudingus užsiėmimus pasakoja R. Gorskis.

Padeda pagalbinės priemonės

Siekiant sumažinti nugaros ir sprando skausmus, į pagalbą galima pasitelkti įvairių pagalbinių priemonių – volų, masažo kamuoliukų ar specialių pagalvėlių.

„Šie įrankiai padeda atpalaiduoti raumenis, gerina kraujotaką, naudingi, kad nugara būtų sveika, tačiau svarbu viską daryti atsargiai ir taisyklingai. Nors volai, kamuoliukai ir pagalvėlės gali būti naudojami savarankiškai, svarbu atsiminti, kad kiekvieno mūsų kūnas yra unikalus, todėl tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam“, – perspėja judesio konsultantas.

Pasak jo, patiriantiems ypač didelį skausmą nugaros ar kaklo srityse ir turintiems sveikatos sutrikimų reikėtų pasitarti su specialistais – kineziterapeutais, masažuotojais, judesio konsultantais, kurie pasiūlys efektyvių pratimų, tinkančių konkrečiai situacijai, padės išvengti problemų ateityje.

Iki trombų kraujagyslėse

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė pažymi, kad žmogus yra sutvertas judėti, o sėdėjimas – viena blogiausių ir nenatūraliausių mūsų kūno padėčių. Nepaisant to, daugybė žmonių šiandien didelę dienos dalį praleidžia būtent sėdėdami ir ne tik biure. Tai lemia vis labiau fiziškai pasyvus ir sėdimas darbo pobūdis, aktyvaus laisvalaikio trūkumas.

„Vienas dažniausių gyventojų nusiskundimų šiandien yra nugaros skausmai ir daugeliu atvejų jie yra susiję su sėdimu darbu. Ilgai sėdint, nugaros raumenys įsitempia ir pavargsta, praranda tonusą, raiščiai persitempia, – sako V.Kirtiklienė. – Taip formuojasi netaisyklinga laikysena, gali iškrypti stuburas. Be to, pamažu atsiranda ir stuburo sąnarių pakitimų, diskų išvaržų.“

Gydytojos teigimu, ilgos valandos, kai žmogus būna vienoje padėtyje, turi neigiamos įtakos ir vidaus organams. Sėdint spaudžiami plaučiai, skrandis ir kitos gyvybiškai svarbios kūno dalys, keičiasi natūrali jų padėtis, sutrinka kraujotaka ir veikla. Be to, dėl sėdėjimo sulėtėjusi kraujotaka didina trombų susiformavimo kraujagyslėse, kojų venų ligų riziką. Įrodyta, kad ilgai sėdint taip pat didėja tikimybė susirgti gaubtinės žarnos, gimdos, kiaušidžių ir krūties vėžiu, vystosi hemorojus, vyrams gali kilti nevaisingumo problemų.

Gali lemti depresiją

„Paradoksalu, tačiau dirbant sėdimą darbą pavargstama greičiau, negu judant, užsiimant fizine veikla. Taip yra todėl, kad į susitraukusius nejudančius raumenis ir audinius patenka mažiau kraujo ir deguonies. Dieną dėl to gali apimti mieguistumas, suprastėti nuotaika, o naktį tikėtina nemiga. Nejudrumas, sėdėjimas ilgą laiką taip pat gali lemti depresiją ir kitas psichikos ligas, galvos skausmus, organizmui tampa sunkiau kovoti su stresu“, – sako V.Kirtiklienė.

Žmonių, kurie daugiausia laiko praleidžia sėdėdami, gyvenimo trukmės vidurkis yra gerokai mažesnis, o ankstyvos mirties rizika – didesnė.

Anot specialistės, nuolatinis sėdėjimas gali tapti širdies ir kraujagyslių sistemos, cukrinio diabeto, nutukimo, celiulito, osteoporozės ir kitų rimtų ligų priežastimi. Žmonių, kurie daugiausia laiko praleidžia sėdėdami, gyvenimo trukmės vidurkis yra gerokai mažesnis, o ankstyvos mirties rizika – didesnė.

Judėti ir biure

Nenumokite ranka į trumpą, tačiau reguliarų atokvėpį darbo metu. Specialistė sako, kad svarbu reguliariai daryti pertraukas, pailsėti. Pravartu pasirąžyti, pagniaužyti kumščius ar guminį rutuliuką, atlikti kaklo, nugaros, kojų raumenų, sėdmenų, rankų tempimo pratimus, pajudinti kojas, atsistoti, pasivaikščioti. 5–10 minučių pertraukėlės turėtų būti daromos kas 30–50 minučių ar dažniau.

Be to, svarbu kasdien mankštintis ir bent jau du tris kartus per savaitę sportuoti. Gydytoja V.Kirtiklienė pažymi, kad ne ką mažiau svarbu darbo vietoje sėdėti taisyklingai. Sėdėti ir galvą laikyti reikėtų tiesiai, o apatinę nugaros dalį lenkti šiek tiek į vidų. Šlaunys ir blauzdos turi sudaryti statų kampą, o padai tvirtai remtis į grindis. Sėdint pečiai turėtų būti nuleisti, o sprando raumenys atpalaiduoti. Esant galimybei, verta rinktis darbo stalus, prie kurių galima dirbti ir sėdint, ir atsistojus.

Pasitaiko rimtų sutrikimų

Kai kalbama apie komfortiškas sėdynes, dažniausiai įsivaizduojami prabangūs "Mercedes-Benz", "Bentley", "Rolls-Royce" ar kiek žemesnės klasės, bet santykinai dideli modeliai. Tačiau ypatingu komfortu gali pasižymėti net ir maži miesto automobiliai.

Pavyzdžiui, komfortu jau ne vieną dešimtmetį garsėjančių "Citroen" automobilių gamintojai stengiasi, kad prie vairo, nepriklausomai nuo pasirinkto įrangos lygio, patogiai jaustųsi tiek praktiško, tiek ir nedidelio miesto automobilio C3 vairuotojai bei keleiviai. Toks gamintojų požiūris susijęs ne tik su patogumu, bet ir sėdynių poveikiu žmonių sveikatai.

Kaip pastebi klinikos "Osteomedika" kineziterapeutė Gerda Jarukaitė, bloga sėdėjimo padėtis ar netinkamos sėdynės iš tiesų gali sukelti rimtų sveikatos bėdų.

"Kai ilgą laiką praleidžiame sėdėdami, nugaros raumenys sustingsta. Dėl to gali imti varginti raumenų spazmai, nugaros problemos. Dažniausiai kamuoja kaklo ir juosmens skausmai, atsiranda disko išvaržos ar net stuburo iškrypimas. Tarpslankstelinė disko išvarža gali sukelti kojos skausmą ar tirpimą ir kitų traumų bei sutrikimų", – vardijo G.Jarukaitė.

Gerda Jarukaitė

Taisyklinga sėdynės padėtis

Auksinė taisyklė sako, kad net ir su geriausiais įrankiais nepasieksime norimo rezultato, jei naudosime juos netaisyklingai. Ši taisyklė tinka ir automobilių sėdynėms, nes, nepriklausomai nuo jų konstrukcijos, pirmiausia svarbu pasirinkti taisyklingą sėdimąją padėtį.

Kietesnės sėdynės yra geriau, nes sėdint ant minkštų įdumba apatinė nugaros dalis ir atsiranda spaudimas, juosmens srityje įtempiami raiščiai, dėl netaisyklingos dubens padėties sutrinka kraujotaka apatinėse galūnėse, o tai sukelia apatinės stuburo dalies skausmus.

Vairas neturi būti pakeltas per aukštai, bet ir nenuleistas per žemai. Ant jo uždėtos rankos turėtų būti sulenktos 40–45 ° kampu, kad nebūtų per daug ištiestos, nes, kaip pastebi kineziterapeutė, tai gali sukelti kaklo, pečių ir riešo skausmus. Svarbi ir kojų padėtis: įspaudus pedalus, jos neturi būti pernelyg ištiestos. Jei kojos bus per daug sulenktos, kentės juosmens dalis.

"Geriausia, kai automobilio sėdynės atrama pakreipta į priekį, vertikaliai, tačiau dauguma žmonių per smarkiai atlošia sėdynę. Svarbu, kad pečiai šiek tiek remtųsi į sėdynės atramą, – patarė G.Jarukaitė. – Būtina atkreipti dėmesį į apatinę nugaros dalį. Kai kuriuose automobiliuose įtaisytos pripučiamos juosmens atramos, kurios leidžia stuburui prisitaikyti. Bet gali prireikti padėti susuktą rankšluostį po juosmeniu, norint išlaikyti taisyklingą laikyseną ir apmalšinti nugaros skausmą."

Be sureguliavimo, derėtų įvertinti ir sėdynės standumą. Daugelis vairuotojų tvirtai įsitikinę, kad komfortą ir patogumą užtikrina tik itin minkštos sėdynės, tačiau kietumas taip pat turi privalumų. Dėl šios priežasties gamintojai naudoja įvairius sėdynių užpildus.

"Kietesnės sėdynės yra geriau, nes sėdint ant minkštų įdumba apatinė nugaros dalis ir atsiranda spaudimas, juosmens srityje įtempiami raiščiai, dėl netaisyklingos dubens padėties sutrinka kraujotaka apatinėse galūnėse, o tai sukelia apatinės stuburo dalies skausmus", – akcentuoja kineziterapijos specialistė.

Tolygus riedėjimas

Aukštas komforto lygis apibrėžiamas ne tik patogiomis sėdynėmis, bet ir atitinkamomis automobilio važiuoklės darbo savybėmis. Siekdami geriausio rezultato, tokie gamintojai kaip "Mercedes-Benz" ar "Audi" naudoja hidraulines, pneumatines pakabos sistemas ar net elektromagnetinius jų komponentus.

Kad ypatingą važiavimo komfortą gali užtikrinti ne tik brangūs automobiliai, jau daugiau nei prieš pusę amžiaus įrodė legendinis "Citroen DS" modelis, kurio pneumatinė važiuoklė iki šių dienų laikoma vienu iš etalonų. Tačiau komfortą automobilyje sukuria visa vairuotoją ir keleivius supanti aplinka. Pavyzdžiui, praktiškose "Top Box" salono dėtuvėse galima laikyti visus daiktus, galinčius trikdyti keliaujant, interjero medžiagos parenkamos taip, kad būtų malonios liesti ir neblaškytų dėmesio į jas žiūrint, o salono dizainas sukuria namų jaukumo atmosferą.

Naujoviška važiuoklės sistema, išskirtinai komfortiškos sėdynės ir puiki salono ergonomika sukuria įtampą mažinančią aplinką ir leidžia net per ilgas keliones visapusiškai mėgautis ramybe. Tačiau pradėti verta nuo taisyklingos sėdėsenos.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogus sėdėdamas per dieną praleidžia beveik aštuonias valandas, kitaip tariant – trečdalį paros.

Vis dėlto „Eurovaistinė internete“ klientus konsultuojanti vaistininkė Greta Maksimavičiūtė sako, kad sėdėjimas sveikatos problemų atsiradimą skatina tada, kai jis yra netaisyklingas ir pamirštamos poilsio pertraukėlės.

„Nuolat būnant sėdimojoje padėtyje stuburui ir nugaros raumenims tenka krūvis, kuris būtų nieko blogo, tačiau problema, kad sėdėjimas dažnai užsitęsia per ilgai, dėl to slegiami stuburo tarpslanksteliniai kremzliniai diskai, kurie ilgainiui sausėja ir tampa mažiau elastingi, o tada gali atsirasti ir nugaros skausmai“, – įspėja vaistininkė.

Trenerė Agnė Mickevičiūtė-Butienė patvirtina, kad žmonės dirbantys sėdimą darbą, dažniausiai skundžiasi nugaros (juosmens ar viršutinės, tarp menčių, esančios nugaros dalies), taip pat sprando ar kaklo skausmais.

Siekiant išvengti skausmų trenerė pataria daryti reguliarias poilsio pertraukėles darbo metu. Pasak jos, tokios pertraukėlės padeda išsaugoti ir pagerinti darbuotojų savijautą. Trenerė pataria kas valandą skirti bent penkias minutes lengvai mankštai ar tempimo pratimams. Jeigu galimybės pasimankštinti darbe neturite, bent atsistokite pajudėti, nueikite pasikalbėti su kitame kabinete dirbančiais kolegomis.

Sėdėti irgi reikia mokėti

Ko gero, daugelis prisimena mokykloje girdėtus priminimus sėdėti tiesiai ir per daug nesusilenkti prie knygos. Vaistininkė sako, kad šių taisyklių nereikėtų pamiršti ir suaugus. „Prie kompiuterio reikėtų sėdėti tiesia nugara, 90 laipsnių kampu sulenktomis kojomis. Kompiuterio monitorių turėtumėte pakelti iki savo akių lygio, kuo mažiau kryžiuoti kojas“, – tinkamą poziciją apibūdina G. Maksimavičiūtė.

Specialistai ne tik pataria reguliariai keisti sėdėjimo pozą, bet ir privengti sėdėti užsikėlus koją ant kojos. Taip ilgai sėdint, apkraunamas stuburas, gali pakilti kraujospūdis. „Tai nutinka kai užmetus vieną koją ant kitos, kraujas iš kojų nukreipiamas į krūtinę, todėl iš širdies išstumiamas didesnis kiekis kraujo, o tai – padidina kraujospūdį. Svarbu paminėti, kad sėdint sukryžiavus kojas dažniausiai svoris yra pernešamas ant vieno sėdmens, todėl didelė apkrova pereina į dubenį ir klubo sąnarius“, – komentuoja vaistininkė.

Vaistininkė pataria sėdint kartais pasirąžyti ar ištiesti kojas, o svarbiausia – normuoti darbo valandas ir neužsisėdėti darbe.

Sėdimas darbas dažnai neatsiejamas ir nuo kompiuterio, o įtemptai žiūrint į ekraną, pamirštama mirksėti, akys natūraliai nesudrėkinamos, gali parausti ir atsirasti sausumo pojūtis. Vaistininkė primena 20/20/20 taisyklę, kurią verta įsiminti visiems dirbantiems kompiuteriu. Ji padeda prisiminti ir pailsinti akis, nes kas 20 minučių daroma 20 sekundžių pertrauka, per kurią reikia žiūrėti į vaizdą esantį už 20 pėdų (šiek tiek daugiau nei 6 metrai).

G. Maksimavičiūtė sako, kad žiūrint į tolį normalizuojasi akių mirksėjimas, sudrėksta akių vyzdžiai, sumažėja kūno įtampa ir atsipalaiduoja akių raumenys.

Svarbu ir tai, ką veikiame namie

Visą dieną praleidžiant sėdint prie kompiuterio darbe, labai svarbu likusią dienos dalį praleisti aktyviau. Trenerė rekomenduoja po darbo išeiti pasivaikščioti, paplaukioti, lankyti mankštas, kuriose daug dėmesio skiriama būtent judesių korekcijai ir raumenų tempimui.

Trenerė įspėja, kad svarbu net ir darbo metu atlikti keletą tempimo pratimų, antraip po pasyvios dienos atėjus į aukšto intensyvumo treniruotę, organizmas gali patirti šoką.

Nors galima pagalvoti, kad darbas iš namų padeda išvengti didesnių nugaros skausmų, nes kiekvienas turi galimybę atlikti tempimo pratimus, pajudėti, tačiau iš tiesų, dažnai daroma dar didesnė žala stuburui – sėdima netaisyklingai, nejudant.

A. Mickevičiūtė-Butienė sako, kad pagrindinė sėdėjimo sukeliamos skausmo priežastis dažnai yra nepatogi sėdėjimo padėtis ir jos nekeitimas ilgą laiką, todėl net ir dirbdami lovoje, bet nekeisdami padėties, negalėsime išvengti kai kurių raumenų grupių skausmų.

Penki patarimai dirbantiems sėdimą darbą:

1. Kas valandą darykite poilsio pertraukėles.

2. Stenkitės sėdėti tiesiai ir kuo mažiau kryžiuokite kojas.

3. Kompiuterio monitorius turėtų būti akių aukštyje.

4. Raskite laiko atlikti tempimo pratimams.

5. Po darbo išeikite pasivaikščioti.

Vilniaus „Ryto“ komandos fizioterapeutas Juozas Petkevičius-Juozukas pataria, ką daryti, norint išvengti nugaros traumų.

„Nugaros traumų yra labai daug ir įvairių. Dažniausiai žmonės gauna traumą keldami nuo grindų svorį. Tai yra, kai neteisingai pasilenkia ir kelia. Tačiau yra lengvesnis ir saugesnis būdas: reikia pritūpti, paimti svorį ir tada kelti“, – rodydamas pavyzdį mokė Juozukas.

Fizioterapeutas patikino, kad norint turėti sveiką nugarą, būtina ją nuolat stiprinti. 

Su Lietuvos mokyklų žaidynių TV laidos žiūrovais specialistas pasidalino šešiais sportiniais pratimais, kuriuos atliekant kasdien nugara stiprės, o traumų tikimybė mažės.

Lietuvos mokyklų žaidynių TV laida TV6  eteryje kiekvieną šeštadienį 11 val.

O jei dar užsimiršta svarbiausios mitybos taisyklės ar mažų poilsio pertraukėlių svarba, sveikatai gali kilti ir labai rimtų iššūkių. Vaistininkė pateikia pagrindinius patarimus, kaip sau padėti, kad ilgos valandos biure sveikatai nepakenktų.

Pakankamai mirksėti

Pagrindinis darbo įrankis visuose biuruose yra kompiuteris, o jautriausios neigiamam jo poveikiui – akys. Jos itin greitai reaguoja į kompiuterio skleidžiamą elektromagnetinį lauką. Farmacininkė Regina Molotkova atkreipia dėmesį, kad, žiūrėdamas į ekraną, žmogus mirksi daug rečiau nei įprastai, todėl pakanka kelias valandas be pertraukos praleisti prie monitoriaus ekrano ir akys pradeda rausti bei sausėti. Būtent nepakankamas mirksėjimas yra viena iš sausų akių sindromo priežasčių.

Efektyvu ir tiesiog pasvajoti kėdėje trumpam užsimerkus.

„Dirbant prie kompiuterio ekrano reikėtų bent kas valandą atlikti keletą akių mankštos pratimų. Bene paprasčiausias – dažnai pamirksėti. Kitas – užsimerkti ir lengvai prispausti akies obuolius. Efektyvu ir tiesiog pasvajoti kėdėje trumpam užsimerkus“, – pataria vaistininkė.

Pasitaiko ir tokių atvejų, jog akys sausos ir pavargusios, nors kantriai laikomasi darbo ir poilsio režimo. Tuomet joms nuraminti ir sudrėkinti gali padėti įvairūs akių lašai su augaliniais ekstraktais ar hialurono rūgštimi. Akių profilaktikai naudingi maisto papildai su liuteinu, zeaksantinu bei mėlynių uogų ekstraktu.

Mankštintis darbe

Dauguma biuro darbuotojų savo darbo dieną praleidžia sėdėdami, todėl natūralu, jog dalis raumenų nedirba, o kita dalis gauna didesnes nuolatines apkrovas ir taip yra išvarginami. Raumenų sąstingis, kaklo, nugaros, pečių skausmai – tai ilgo kasdienio sėdėjimo padariniai. R. Molotkova išskiria, jog vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi ir stuburo patologijomis – stuburo išvaržomis, osteochondroze, taip pat kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu ar venų varikoze. Norint išvengti nemalonumų, reikėtų išmokti dirbti su pertraukomis.

„Pertraukų metu svarbu nesėdėti vienoje vietoje, o pasivaikščioti, pajudėti ar net prasimankštinti. Visa tai neturėtų būti nepatogu ar gėda prieš kolegas, kaip tik būtų smagu ir naudinga įtraukti didesnę kolektyvo dalį“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė.

Pasak jos, jeigu monotonišką darbą atliekantis žmogus per valandą skirtų 10–15 minučių pertraukai, jo produktyvumas smarkiai padidėtų – nors per visą dieną dirbtų apie 1,5 val. trumpiau nei įprastai, bet gebėtų atlikti žymiai daugiau.

Subalansuota mityba

Dirbant įtemptą darbą biure neretai pritrūksta laiko tinkamai pavalgyti, valgoma paskubomis, maistas būna neįvairus, nepilnavertis, valgoma per mažai arba per daug. Viena iš išvardintų mitybos įpročių pasekmių gali būti antsvoris. Turint antsvorio padidėja tikimybė pasireikšti kitoms problemoms, pavyzdžiui, širdies ligoms, atramos judėjimo sistemos sutrikimams ar diabetui. Išvengti nemalonių pasekmių gali padėti įvairus maistas ir sveiki užkandžiai.

„Žmonėms, kurie dirba įprastu grafiku 8–17 val. pusryčiauti reikėtų dar namuose, tam idealiai tinka košė, grūdai, vaisiai arba kiaušiniai. Pietums labiausiai tiktų liesa mėsa arba žuvis, ryžiai arba grikiai ir daržovių porcija. Tarp pagrindinių valgymų patartina užkandžiauti – priešpiečiams puikiai tinka obuoliai ar bananai, o pavakariams galima suvalgyti salotų“, – sako R. Molotkova.

Dėl netinkamos mitybos daugelio organizmas kenčia nuo svarbiausių medžiagų, vitaminų trūkumo, o tai lemia tiek mūsų fizinę, tiek ir emocinę būseną.

Gydė namuose

Socialiniame tinkle „Facebook“ gydytoja rezidentė Eglė Gailiūnaitė papasakojo istoriją apie tai, kaip medikai jos taikų senelį slopino psichotropiniais vaistais. Jauna moteris tikino, kad savo pavyzdžiu nori įrodyti, jog nereikia  bijoti, nereikia tylėti, nereikia mąstyti, kad jei kalbėsi, nepritapsi, būsi išsišokėlis ar tavęs negerbs.

„Beveik visą savo gyvenimą kažko baiminausi: mokykloje, kad pravardžiuos, universitete – susimauti arba užkliūti ,,kirviui‘‘, rezidentūros studijų metais daugelis iš mūsų bijojo tiesiog suklysti. Labai žmogiška, baimė mus kausto kasdien. Mes su ja gyvenam, neigiam, sakom, kad padarysim tą ar aną, bet veiksmai tik ir lieka ,,didingais“ planais, nes mūsų tėvai puikiai išmokė pačią svarbiausią pamoką ,,vienas lauke – ne karys“. Gerai atsimenu chirurgijos skyriaus vedėjo žodžius: ,,Vaikeli, tu esi niekas, neturi giminių medikų, šita sistema tave suvalgys ir išspjaus, bėk kol gali iš šitos šalies“, – pasakojimą apie vieną svarbiausių vyrų jos gyvenime pradėjo E. Gailiūnaitė.

Ir pati prisipažįsta, kad trejus metus dirbdama Skubios pagalbos skyriuje į artimųjų ligas pradėjo žiūrėti šiek tiek atlaidžiau. Tad ir prieš 4 savaites sužinojusi, kad seneliui skauda nugarą, o skausmas plinta į kairę koją, pagalvojo, kad nesidarys gėdos prieš kolegas ir dėl tokių negalavimų garbaus amžiaus vyro į ligoninę neveš.

Moteris socialiniame tinkle rašo, kad senelį savaitę gydė namuose, tačiau pagerėjimo nesimatė, o skausmas vis intensyvėjo – nepadėjo nei nauja lova, nei čiužiniai, nei įprastai tokiems pacientams skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Nepadėjo ir leidžiami B grupės vitaminai, kuriuos taip pat medikai dažnai rekomenduoja savo pacientams.

Paskutinė diena, kai jie vienas kitą suprato

Tad balandžio 3 dieną seneliui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir nedelsiant buvo nuvažiuota į  Raseinių miesto Skubios pagalbos skyrių.

„Atlikus bendruosius kraujo tyrimus, kaip ir tikėtasi, nerasta jokių uždegiminių pakitimų. Esant išreikštam alginiam sindromui, po gydytojo neurologo apžiūros, senelis buvo paguldytas į Vidaus ligų skyrių. Mes vis dar kasdien kalbėjome telefonu, aptardavom, kaip jis jaučiasi, ar padeda gydymas vaistais“, – rašo medikė ir prisipažįsta, kad senelis išties atrodė geriau, o medikai juo rūpinosi nuoširdžiai. Iki šiol dėkinga visam personalui jauna moteris jautėsi rami.

Ta diena buvo paskutinė, kai mes kalbėjomės, kaip du vienas kitą suprantantys ir jaučiantys žmonės.

Senelis dėl sėdimojo nervo uždegimo (tokią diagnozę įvardijo medikai) terapijos skyriuje buvo gydomas iki balandžio 16 dienos. „Skausmas vis dar buvo stiprus, jo judėjimas ir apsitarnavimas buvo ribotas, jam vis dar buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Todėl 16 dieną buvo perkeltas į Slaugos skyrių. Ta diena buvo paskutinė, kai mes kalbėjomės, kaip du vienas kitą suprantantys ir jaučiantys žmonės. Skambučių daugiau nebesulaukiu. Ir deja, nebežinau, ar kada sulauksiu“, – E. Gailiūnaitė teigia dabar sėdinti nežinioje ir paskendusi savo mintyse.

„Kur suklydau? Ką padariau ne taip? Ką praleidau? Aš bėgau per tuos visus savo tris suknistus darbus, užsimiršusi, kad telefonas tylus. Užmiršau svarbiausią dalyką žmogaus gyvenime, rūpestį artimu“, – dabar retoriškai klausia moteris.

Prieš savaitę ji užsuko senelio aplankyti –  jis miegojo savo lovoje taip ramiai ir neprižadinamai. „Pamaniau, gal tiesiog pavargo. Praeidama gydytoja tarstelėjo, kad jam Alzheimerio liga, buvo psichiatras, truputį čia raminamųjų ,,uždėjo“.  Galvoju, keista – universitete pasakojo apie tai, kad reikalingi instrumentiniai tyrimai diagnozei patvirtinti. Bet ok, pašnekėsiu su sarkazmu, Raseiniuose ,,psichiatrai“ žiūri kiaurai galvas. Viską mato ir žino. O ypač per vieną dieną ima ir ,,pagenda“ ta makaulė. Manau, šio talento jiems truputį pavydžiu“, – sako moteris, ligos gydymo išraše pamačiusi, kad seneliui buvo paskirta nemažas kiekis psichotropinių vaistų. „Iš objektyvios apžiūros: skundžiasi kairės kojos skausmu, orientuotas laike su paklaida. Mąstymas konkretus, emocijos priblėsusios. Diagnozė – lengvas kognityvinis sutrikimas dėl somatinės ligos“, – tačiau įrašų apie agresiją, neramumus, kritimus iš lovos, leidimų fiksuoti prie lovos riešinėmis ji taip ir neaptiko.

Personalas šantažavo

Jauna medikė atkreipia dėmesį, kad paskyrimų lape prie atitinkamų dienų nebuvo nurodytos gydytojo vaisto ir pratęsimo dozės, kiek vaisto paskirti, tik seselių nuožiūra paskirtas gydymas.

„Facebook“ nuotr.

„Nufotografavau prieš pat kylant konfliktui su šio skyriaus gerbiama vedėja, kuri viską neigė ir su slaugėmis mane šantažavo, kad žiūrėčiau į gyvenimą praktiškai, o ne familiariai, kad man dar mokytis, ir mokytis, nes nieko apie gyvenimą nesuprantu“, – sako E. Gailiūnaitė. Anūkei skyriaus vedėja aiškino, kad psichotropinius vaistus paskyrė psichiatras.

Geriau žmogų nuslopinti, paversti jį „praktišku“ pacientu. Nekelia problemos, ramiai numiršta. Ramu. Dainelė tuo ir baigta.

„Vakar buvo ta diena, kai aš purčiau ir kračiau lovoje senelį, jis buvo neprižadinamas, nesąmoningas, išsigandusi įbėgau į seselių postą ir pažvelgiau į paskyrimus. Tai buvo paskutinis kantrybės lašas. Drebančiomis rankomis ir su ašaromis akyse atlikinėjau apžiūrą, kiek pati sugebėjau: plaučiai šniokštė, birzgė, liežuvis prikepęs prie gomurio, visas dega, stengiausi valdytis“, – pasakoja E. Gailiūnaitė. Moteris prisiminė, kad senelis vakarą prieš vangiai, tačiau bent šiek tiek bendravo su kitais artimaisiais, padedant valgė, pats gurkšnojo vandenį. „Kažkas viduje ,,nutrūko‘‘, nemeluosiu, norėjau sprogti ir pirmą kartą gyvenime stojau į kovą su visu personalu. Seselės prunkštavo iš manęs, šaipėsi, kad ko čia aš išvis noriu, ko kabinėjuosi prie paskyrimų, tačiau, jokių rašytinių įrodymų apie agresiją, kuri galbūt pateisintų tokį kiekį vaistų, pateikti negalėjo, tik vieną įrašėlį, jog naktį miegojo neramiai. Na turbūt, kiekvienas gyvas padaras, jaučiantis gyvastį savyje, bando priešintis, kai iš tavęs bando atimti gyvenimą“, – emocingai rašo moteris.

Tačiau konfliktas tuo nepasibaigė – dar daugiau nerimo sukėlė bandymas įvertinti paciento kraujo hemoglobino įsotinimą deguonimi – saturaciją.  „Matuojant saturaciją pribėgo seselė ir jau kišo savo aparatą, sako: „Jūsų gal blogai rodo.“ Na, SpO2 86-88, kažkaip nekyla nors tu ką... Staiga ir deguonis atsirado ir vakarop jau sugebėjo net vieną mažą lašelinę pakabinti, net tyrimus padarė“, – aiškina moteris. Moteriai siaubo įvarė ir CRB rodikliai – jis seneliui buvo nustatytas  320 mg/l, kai normali reikšmė siekia iki 20 mg/l.

„Žmogus, gal ir pasisakytų, kur jam skauda ir kaip. Bet jei kalbėsi, reiks dirbti. O geriau žmogų nuslopinti, paversti jį „praktišku“ pacientu. Nekelia problemos, ramiai numiršta. Ramu. Dainelė tuo ir baigta“, – rašo E. Gailiūnaitė. Ji akcentuoja, kad artimieji prašė nutraukti visų vaistų skyrimą.

„Budėjo mama per naktį, laukėme, kol puls iš lovos, mušis, sklaidysis, juk tiek vaistų turbūt tikrai agresyviam ir sujaudintam pacientui reiktų skirti. Nieko nesulaukėm... girdėm vandenuką... pradėjo šnekėti, griebė mano ranką ir pasakė: ,,Aš žinau, ką su manimi daro, bet aš nepasiduosiu“. Ir parodė špygą“, – pasakoja E. Gailiūnaitė, kuri stengėsi užfiksuoti kiekvieną momentą, kaip keitėsi senelio reakcija į aplinką, plaunant iš organizmo ,,vaistus“.

„Nufilmavau, ir kaip senelis įvardija, koks dabar metų laikas, ir kada buvo paguldytas į ligoninę... Na, gal ir Alzheimeris, kažkur skyriaus vedėjos galvoje. Galbūt. Kai paverti žmones daržovėmis, turbūt po kurio laiko, tavo protas tampa tolygus. Bet tiek jau to“, – rašo moteris.

Laikas keisti sistemą

Įrašo pabaigoje moteris prisipažino, kad gerbia sąžiningus gydytojus.  „Žinau, jog už šį paviešinimą manęs lauks daug nemalonumų. Darbe laukia lėta ,,mirtis“ o gal greita? Kas čia dabar žino? Bet, manau, laikas keisti sistemą iš esmės. Pradėti kalbėti apie ydingą darbo aplinką. Apie tai, kad ,, sovietiniai švogeriški“ ryšiai vis dar veši rajono ligoninėse. Mes ateinam ir būnam pavaldūs šiems supuvusiems žmonėms. Kurie sėdi vedėjų postuose, be etapinių kompetencijų patikrų. Jų gydymo metodai yra žinomi tik jiems patiems. Ir paprasti žmonės, neturintys jokio medicinio išsilavinimo, išvis nesupranta, kas vyksta tokiuose skyriuose kaip slauga. Slauga reikalinga ne tam, kad atsikratytum artimojo. Tai –  vienas tų skyrių, kurie padeda tiems, kurie turi labai sunkios būklės artimuosius, ji reikalinga, kad likę darbingi žmonės galėtų toliau eiti į darbą, nešti indėlį į savo šalį. Ji reikalinga, nes mes gyvenam ilgiau, tačiau sergam daug sunkiau nei anksčiau. Ir lenkiu galvą prieš tuos darbuotojus, kurie ten dirba daug metų ir sugeba šypsotis, nekenkti, o padėti kitam“, – rašo moteris.

Ištyrus senelį Kauno klinikose, paaiškėjo ir tikroji diagnozė – abipusė pneumonija. „Didžiuojuosi, kad tie jauni specialistai, kurie triūsia kaip skruzdėliukai – naujoji medikų karta. Ir ne, jie tikrai ne kariai. Jie kažkas tokio, kas netolimoje ateityje susprogdins šitą papuvusią sistemą. O užbaigiant, tikiuosi, ši istorija leis atkreipti dėmesį į jūsų artimuosius. Nes, aš manau, suklydau galvodama, jog visi gydytojai yra sąžiningi. Nežinau, ar senelis pasveiks. Žinau, kad ašaros čia nepadės. Tačiau saugokit savo artimuosius. Kartais saugokit, net nuo kai kurių iš mūsų. Nebijokit klausti, kokie vaistai paskirti, nebijokit aktyviai domėtis, kas vyksta. Nėra gėda klausti, gėda nežinoti. Gydytojas, kuris dorai dirba savo darbą, nėra priešas. Jis yra tam, kad padėtų, paaiškintų“, – reziumuoja moteris.

Penktadienio popietę su Raseinių ligoninės vadovybe portalui susisiekti nepavyko.

Muzika reikalauja aukų

Visi, kurie mėgaujasi profesionalių muzikantų atliekamais kūriniais, retai kada susimąsto, kiek daug darbo ir kančių lieka užkulisiuose, kad muzikos virtuozus gali varginti tokios žemiškos problemos kaip išnarintas riešas, nugaros skausmai, patemptos sausgyslės ar fizinis išsekimas.

Profesinės ligos neaplenkė ir smuikininko V.Čepinskio. Muzika jį lydi nuo pat gimimo. Augdamas operos dainininkės ir smuikininko, dirigento šeimoje, berniukas pirmiau išmoko muzikuoti, nei skaityti. Pirmuosius koncertus Vilhelmas ėmė rengti, sulaukęs vos septynerių, nors muzikuoti bandė jau būdamas ketverių.

Daugiau kaip 30 metų profesionalia muzika gyvenantis kaunietis neslepia, kad jau labai ilgą laiką jį vargina įvairūs nugaros, rankų ir kiti skausmai.

Kelis dešimtmečius periodiškai gydęsis pas gydytoją Nijolę Jasiūnienę, smuikininkas jaučiasi be galo dėkingas jai už rūpestį ir šilumą. Dabar V.Čepinskis savo sveikatą atiduoda į fizinės medicinos ir reabilitacijos specialisto Vytenio Trumpicko rankas.

Reikia pasiryžimo

"Džiaugiuosi, kad gydytojas ėmėsi spręsti mano įsisenėjusias problemas kompleksiškai, nepaisant mano noro ar nenoro", – smuikininkas pripažįsta, kad gydymasis reikalauja pasiryžimo ir tvirto apsisprendimo.

Gydytojas V.Trumpickas skyrė įvairių tempimo pratimų, tam, kad atpalaiduotų pertemptus raumenis.

Praėjusiais metais buvau pradėjęs, bet valios trūkumas sutrukdė. Dabar jau matau, kad nebepavyks išsisukti – reikės prisiversti ir mankštintis.

"Praėjusiais metais buvau pradėjęs, bet valios trūkumas sutrukdė. Dabar jau matau, kad nebepavyks išsisukti – reikės prisiversti ir mankštintis", – žada V.Čepinskis.

Smuikininkų specialybė, kaip ir kiekviena profesija, turi savo nematomą juodą pusę.

"Visą laiką muzikuodami būname nenatūralioje pozoje. Vieni raumenys įtempti, kiti bando atlaikyti, tačiau pavargsta ir galiausiai persitempia. Atsiranda nemalonūs pojūčiai, pamažu virstantys skausmais. O kur dar didžiulė nuolatinė psichologinė įtampa? Suprantu, kad jei norėsiu gyventi be skausmo – turėsiu mankštintis nuolat. Darysiu viską, ką lieps", – pasiryžęs žymus smuikininkas.

Svarbu nedelsti

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas V.Trumpickas pripažino, kad profesinės ligos – gana dažnas reiškinys.

Blogai, kai į pirmuosius simptomus nekreipama dėmesio, o pas gydytoją skubama tik tuomet, kai įvyksta traumos arba skausmų nebeįmanoma iškęsti. O užleistos ligos, kaip žinome, daug sunkiau pasiduoda gydymui.

"Šiuo metu V.Čepinskiui svarbiausia atsikratyti įsisenėjusių skausmų ir pasiruošti intensyviam kalėdiniam laikotarpiui. Pirmiausia – profilaktinė veiksmų programa, o tai yra reguliarios mankštos. O paskui žiūrėsim, priklausomai, kaip seksis: arba užteks mankštų, arba teks pereiti prie kitų gydymo metodų", - atskleidė reabilitologas.

Ne vienam atrodo, kad muzikavimas – svajonių profesija. Darai tai, ką mėgsti labiausiai, sulauki daug aplodismentų ir pagyrų. Faktiškai ne darbas, o malonumas. Deja, statistika byloja ką kita.

Tyrimai įrodo

Portugalijos Porto universiteto atlikto tyrimo duomenimis, beveik 85 proc. profesionalių muzikantų kenčia nuo raumenų ir kaulų sutrikimų, susijusių su grojimu. Dažniausiai tiriamieji skundėsi skausmais pečių ir juosmens srityse.

Pavyzdžiui, smuikininkai ilgą laiką turi išbūti netaisyklingoje padėtyje, įtempę nugaros ir peties raumenis. Nenatūralūs ir dažni riešo judesiai tampa išnirimų ar panirimų priežastimi, dėl į šoną palenkto kaklo kenčia sausgyslės.

Situacijos nepagerina ir tai, kad retas kuris atkreipia dėmesį į profilaktiką ir pirmuosius simptomus. Dažniausiai susirūpinama skausmams jau įsisenėjus.

Manoma, kad per vienerius metus 15–20 proc. suaugusiųjų patiria juosmens skausmą, o 60–80 proc. jį patiria bent vieną kartą per gyvenimą.

Kaklo ir krūtinės dalies skausmai pasitaiko kiek rečiau. Dažniausiai aštraus juosmens skausmo epizodai praeina per porą savaičių, bet daliai žmonių jie kartojasi nuolat. Per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Socialinis ir ekonominis apatinės nugaros dalies skausmo poveikis yra milžiniškas, kadangi jis pasireiškia daugiau kaip 70 proc. Europos gyventojų bent 1 kartą per gyvenimą, o 17–31 proc. gyventojų nuo jo kenčia dažnai, informuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Ar suskaudus nugarą būtina reikia skubėti pas gydytoją? Nebūtinai, jei juosmens ar nugaros skausmas savaime praeina per 2–3 dienas, nepriklausomai nuo to, ar savarankiškai gydėtės. Juolab pas specialistą poliklinikoje pakliūsite tikrai ne iš karto – kartais tenka laukti net keletą savaičių ar mėnesių. Tačiau jeigu skausmas yra intensyvus ir trunka 1–2 savaites, reikalinga specialisto konsultacija. Pačiam gydytis nedera, jei nugaros skausmą lydi kuris nors iš toliau išvardytų simptomų:

• po traumos atsiradęs ūmus ir stiprus skausmas;

• dėl aštraus skausmo negalite normaliai judėti visą dieną ir naktį miegoti;

• skausmas plinta žemyn į koją – kirkšnį, kelį, blauzdą ar pėdą;

• kojoje, pėdoje, kirkšnyje ar sėdmens srityje jaučiamas nutirpimas ir audinių nejautrumas;

• nugaros skausmą lydi karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir intensyvus prakaitavimas;

• staiga sutriko šlapinimasis ir tuštinimasis (prarasta šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos kontrolė);

• sergate osteoporoze, onkologiniais susirgimais ir kitais lėtiniais kaulų ir atramos sistemos susirgimais;

• vargina didelis silpnumas ir dėl neaiškių priežasčių netenkama svorio;

• staiga sutriko lytinė funkcija ir t. t.

Šias atvejais reikalinga skubi gydytojo neurologo ar kitų specialistų konsultacija.

Nors bloga kūno biomechanika gali būti viena juosmens skausmo priežasčių, tačiau anaiptol ne vienintelė. Žinoma, jei jūs daug kilnojote ar nešiojote ir tai atlikote netaisyklingai, galėjote tapti nugaros traumos ar nugaros skausmų priežastimi. Ne mažiau svarbu ir paties svorio dydis – juk skirtingas apkrovimas stuburo struktūroms tenka keliant 20 ir 50 kg sveriantį daiktą.

Visgi dalis rimtų nugaros problemų ir stuburo traumų įvyksta esant taisyklingai kūno biomechanikai. Taigi, paplitusi nuomonė, kad „aš turbūt kažką negerai padariau“, ne visada yra teisinga. Kartais žmogus gali tik pasilenkti, kad užsirištų bato raištelį ar pasitaisytų pėdkelnes, ir tai gali pasibaigti tarpslankstelinio disko išvarža su stipriu ir netikėtu skausmu, rodančiu, kad yra dirginama nervinė šaknelė, išeinanti iš stuburo smegenų. Tokiu atveju stubure (jo sąnariuose, raiščiuose ir tarpslanksteliniuose diskuose) jau senokai progresavo degeneraciniai pakitimai, kurie iki tol pasireiškė tik nežymiais simptomais.

Yra atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie patvirtina galimas labai skirtingas nugaros ir juosmens skausmų priežastis: rūkymas, didelis nutukimas, ypač pilvo srityje, moteriška lytis, amžius daugiau nei 40 metų, depresiniai sutrikimai ir susirgimai, stresas, įtampa ir nepasitenkinimas savo darbu, bloga socialinė ir ekonominės padėtis, genetiniai veiksniai, prastesnis išsilavinimas, panašaus pobūdžio skausmai šeimos istorijoje, itin didelis darbo tempas, rankų (nemechanizuotas) darbas ir dideli ilgalaikiai fiziniai krūviai, ilgalaikė statinė kūno padėtis darbe ir didesnis darbo valandų skaičius, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus, viso kūno vibracija, nėštumas, stuburo lūžiai ir daugelis kitų mažiau ištirtų veiksnių.

Dažniausiai yra neįmanoma nustatyti vienintelę skausmo priežastį ir tenka išskirti kelias galimai realiausias arba jų derinius. Pagal vienus šaltinius, 80 proc. vyrų ir 60 proc. moterų, vyresnių nei 50 metų amžiaus, turi degeneracinių stuburo pakitimų, bet nejaučia skausmų. Vadinasi, ateityje, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms (pavyzdžiui, ūmus stresas, peršalimas, sunkesnių daiktų nei paprastai kilnojimas bei nešiojimas), gali pasireikšti nugaros skausmu.

Pagrindinę ir didžiausią nugaros skausmų dalį sudaro vadinamieji nespecifiniai skausmai, kurie gydant dažniausiai praeina per 4–6 savaites, nors ir nepavyksta tiksliai nustatyti jokios specifinės ligos ar išreikštos stuburo patologijos, kuri galėtų vėl sukelti šiuos skausmus ateityje. Absoliučioje daugumoje mokslinių straipsnių teigiama, kad nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas sudaro net iki 80–90 proc. visų nugaros skausmų. Ir tai sudaro itin didelę problemą, nes gydant nugaros srities skausmus tenka itin kūrybiškai panaudoti įvairiausias simptomines, alternatyvios medicinos ir fizinės medicinos priemones, kurios įvairiose šalyse gerokai skiriasi.

Ramybė ar judėjimas?

Savaime suprantama, kad esant ūmiems ir intensyviems skausmams reikia vengti intensyvaus fizinio krūvio, kad nesukeltumėte dar intensyvesnio skausmo ir funkcijos sutrikimo. Pats aštrus skausmas yra tas griežtas „saugiklis“ neleidžiantis būti fiziškai aktyviu. Tačiau tai nereiškia, kad reikia ramiai gulėti lovoje savaitę ar net kelias. Taip buvo gydoma prieš 20–30 metų ir pirmas gydymo schemos punktas buvo ilgalaikė ramybė. Dabar ilsėtis rekomenduojama apie 48 valandas po persidirbimo ar po to, kai pajutote aštrų nugaros skausmą. Jeigu skausmas nėra intensyvus, laipsniškai galite didinti savo fizinės veiklos lygį ir stenkitės kuo greičiau grįžti prie kasdieninės įprastos veiklos. Tačiau būtina vengti staigių, didelės jėgos reikalaujančių ir didelės amplitudės judesių kojomis ir liemeniu, kurie gali sustiprinti skausmą. Kaip patvirtina moksliniai tyrimai, ilgalaikė ramybė paprastai duoda priešingą efektą.

Dieną pradėkite specialia mankšta

Bent 20–30 minučių kasdien reikėtų skirti specialiai mankštai, lankstumo ir tempimo pratimams. Tai ne tik suteiks žvalumo, bet ir palaikys stuburo lankstumą ir raumenų jėgą bei ištvermę. Tuo pačiu bus aktyvinama kraujotaka ir medžiagų apykaita nugaros srityje. Jeigu esate sveikas, drąsiai užsiiminėkite jūsų pamėgtomis sporto šakomis ar savarankiškai mankštinkitės laisvalaikiu.

Avėkite patogią avalynę

Avalynė turėtų būti su neaukštu kulnu (apie 2–4 cm), minkštu ir amortizuojančiu padu, nedeformuojanti pėdos. Daug vaikštant ar stovint, avalynės konstrukcija iš dalies sugeria ir amortizuoja nedidelius smūgius bei virpesius, taip apsaugodama stuburo struktūras. Kartu ji šiek tiek apsaugo ir kojų sąnarius. Žinoma, kad ir kokia gera ir patogi avalynė, ji viena tikrai neišgelbės nuo nugaros skausmų. Kaip ir „gydantys“, „ergonomiški“ ir kitokie čiužiniai miegui. Tai tik gamintojų reklama, kurios nepatvirtina nepriklausomi moksliniai tyrimai.

Taisyklingai kelkite sunkius daiktus

Keldami sunkius daiktus laikykitės šių paprastų patarimų, kad apsaugotumėte savo nugarą nuo skausmų ir traumų:

• atsistokite kuo arčiau objekto, kurį kelsite, o pėdas pastatykite maždaug pečių plotyje;

• rankas laikykite kuo arčiau kūno (neištieskite rankų į priekį), o alkūnes arčiau liemens;

• liemenį stenkitės laikyti tiesiai, šiek tiek išlenkdami juosmenį pirmyn;

• prieš keldami sulenkite kojas per kelių ir klubų sąnarius ir jokiu būdu nekelkite tiesiomis kojomis;

• kelkite padėdami kojų ir pilvo preso raumenimis, jokiu būdu svorio nekelkite vien naudodami nugaros raumenis ir lenkdamiesi per juosmenį;

• keldami sunkų daiktą niekada neatlikinėkite sukamojo judesio liemeniu į dešinę ar į kairę;

• jei keliate objektą su kitu asmeniu, darykite tai sutartinai, vienu metu – vienas iš jūsų galėtų duoti komandą.

Sėdėkite patogiai ir taisyklingai

Jeigu jūsų darbo vieta prie kompiuterio, stalas ir kėdė turi būti sureguliuoti taip, kad būtų patogu ir laikysena būtų taisyklinga. Nesikūprinkite ir nesilenkite pirmyn, nesėdėkite pasisukęs. Galva, kaklas ir nugaros viršutinė dalis turėtų būti vienoje plokštumoje ir neįsitempę. Būtina, kad reguliuotųsi ekrano paviršiaus kampas ir aukštis, klaviatūros kampas ir aukštis.

Kompiuterio ekranas turėtų būti tiesiai prieš darbuotoją akių lygyje arba kiek žemiau akių linijos, kad susidarytų maždaug 10–20 laipsnių kampas ir maždaug ištiestos rankos atstumu. Taip stuburas išlaikomas neutralioje padėtyje. Pageidautina, kad kėdės paviršių kampai ir aukščiai būtų reguliuojami, klaviatūra gulėtų alkūnių lygyje, o rankos laisvai nusvirę žemyn. Svarbi patogi atrama nugaros juosmens daliai (atlošas). Kėdė turėtų turėti bent nedidelius išlinkimus, atitinkančius žmogaus stuburo fiziologinius linkius ir atitikti konkretaus žmogaus ūgį. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai, o keliai sudarytų 90–110 laipsnių kampą. Kėdės sėdynė turėtų būti palinkusi į priekį 5–10 laipsnių kampu.

Dėl dviejų išvaržų nugaros skausmus kentusiam buvusiam "Lietuvos ryto", "Rūdupio", "Neptūno" komandų krepšininkui Evaldui Dainiui buvo paskirta operacija. Jos vengdamas vyras išbandė inversinį stalą. Skausmai dingo, o kūno tempimo pratimai prieš miegą tapo kasdienybe.

Pradėti nuo 2 minučių

Skalėje pažymėjęs ūgį (ant mūsų išbandomo inversinio stalo gali gultis nuo 147 iki 200 cm ūgio žmonės), atsiguliau ant nugaros,  prisitvirtinau pėdas ir su visu stalu lėtai svirau žemyn galva.

Pasviręs iki norimos padėties ištiesiau rankas ir paklusau gravitacijai.

"Pirmą kartą rekomenduojama 2–3 minutes būti pasvirusiam maždaug 20–30 laipsnių kampu. Vėliau, kai įprantate, pasvyrate daugiau, galiausiai galite pasiekti 90 laipsnių kampą", – 33 metų sportininkas jau ne vienus metus beveik kiekvieną vakarą po 5 minutes kabo žemyn galva 90 laipsnių kampu.

Prieš septynerius metus medikai Evaldui diagnozavo dvi nugaros išvaržas ir rekomendavo operaciją, nes skausmai buvo nepakeliami ir maudimas persikėlė į koją.

"Nenorėjau chirurgo peilio, – prisipažino Evaldas ir, pasitaręs su gydytoju, pradėjo senovinę nugaros terapiją. – Stalą pirmieji, dar seniau už mane, naudojo tėvas, retkarčiais ir mama. Jiems labai padeda, todėl net neabejodamas pradėjau šitaip gydytis ir aš."

Gydyklos nepadėjo, išbandė lentą

Česlovas Dainys, krepšininko tėtis, jau seniai kentėjo nugaros skausmus. Juos provokavo ir sėdimas, ir sunkus fizinis darbas.

Tiesa, iš pradžių Česlovas išbandė ne inversinį stalą, nes sovietiniais laikais apie tai net negirdėjo. Išbandė lentą –  garsiojo Hippokrates'o stalo pakaitalą.

Vyras užkabindavo lentą už laiptų, užkišdavo kojas už diržo ir kabodavo. Po to, padedamas žmonos, nulipdavo ir beveik keturiomis slinkdavo iki lovos: po nugaros tempimo būtina bent 20 minučių ramiai pagulėti ant nugaros, kad rezultatas nenueitų šuniui ant uodegos arba nepakenktumėte stuburui.

"Apie lentą, kuri gali padėti, man papasakojo žmonos bendradarbis", – prisiminė Česlovas.

Vyras turėjo didelių nugaros problemų, jam menkai padėjo ir masažai, todėl nuvažiavo į gydyklomis garsėjantį Rusijos kurortą Mineraliniai Vandenys. Tačiau ir po mėnesio gydymosi Rusijoje Česlovo pažįstamui skausmai menkai sumažėjo.

"Geriau pasidaryk lentą ir kabok, kabok, kabok", – paskutinę dieną, jau prieš išvykstant į Lietuvą, vyrui nuoširdiai patarė rusė slaugė.

"Jis taip ir padarė. Ir jau po dviejų mėnesių beveik užmiršo skausmus, – teigė Č.Dainys. – Lenta padėjo ir man. Tačiau ji nėra patogi užlipti, nulipti, todėl inversinį stalą įsigijau nė negalvodamas"

Prie Ž.Savicko lovos

Apsivertus natūrali gravitacijos jėga leidžia atsiskirti stuburo slanksteliams ir sumažina spaudimą diskuose tarp jų.

Toks veiksmas, kuris padidina tarpelius tarp slankstelių, gali sukurti lengvą siurbimą diske, galintį padėti sugrąžinti išvaržos centrą atgal į vietą.

"Galima ant jo gulėti ir kelis kartus per dieną – ryte ir vakare, – aiškino Evaldas. – Tačiau nulipus nuo stalo svarbu nevaikščioti, nesilankstyti, o 20–30 minučių ramiai pagulėti ant nugaros, todėl šia terapija užsiimu vakarais, prieš miegą."

Pagrindinis šios terapijos pranašumas yra tas, kad padidina kraujo cirkuliaciją.

"Stalas padėjo ir man, nes per dienas ilgai sėdėjau ir kartais pradėdavo mausti nugarą", – neslėpė mokytoja dirbusi, dabar vaikelį auginanti krepšininko žmona Simona.

Daugeliui dar nežinomą, nors seną metodą naudoja ne vienas sportininkas. Toks inversinis stalas yra ne tik galiūno Žydrūno Savicko klube, bet ir jo namuose prie lovos.

Ar tinka visiems?

Kai kuriems žmonėms inversijos terapija gali būti pavojinga.

"Prieš imdamosi šio gydymo metodo, su specialistais privalo pasitarti nėščiosios, taip pat tie, kuriems diagnozuotos pilvo išvaržos, aukštas kraujospūdis, širdies, kraujo apytakos ligos, glaukoma, yra atšokusi tinklainė, smarkiai sutinę sąnariai ir turintieji dar kai kurių kitokių sveikatos problemų", – aiškino E.Dainys.

Daugumai, juolab sveikiems žmonėms, inversiniai stalai gali padėti įveikti nugaros problemas ir skausmus.

"Seniau rytais atsikeldavau tarsi surakintas, mausdavo nugarą, – prisipažino žinomo krepšininko tėvas. – Tačiau po inversinės terapijos viskas pasikeitė. Toks stalas dabar stovi prie mano lovos. Iškart po nugaros tempimo švelniai verčiuosi į lovą, o ryte atsikeliu nejausdamas jokio skausmo."

Pradžia – prieš Kristų

Inversinė terapija yra gana naujas dalykas šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau apie ją žinota jau prieš tūkstančius metų.

Hippokrates'as, gimęs apie 460 m. pr. Kr., nurodomas kaip medicinos tėvas, taip pat yra laikomas inversijos terapijos idėjos skleidėju.

Vienas iš jo išradimų, Hippokrates'o suolas – tai prietaisas, kuris buvo naudojamas atstatyti kaulų lūžiams ir tiesinti nugarai, pasitelkiant tempimo metodiką.