Mirė ligoninėje
Žiniasklaidoje po nelaimės buvo nurodoma, kad procedūrų metu viena klinikos „Denticija“ pacientė pasijuto blogai. Greitosios pagalbos automobiliu ji buvo išvežta į Santaros klinikas, kur mirė.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, „Denticijos“ atstovai teigė, kad jie glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais.
„Vykstant tyrimams per anksti kalbėti apie nelaimės priežastis, tačiau galiu patikinti, kad pradėdami procedūras klinikos gydytojai griežtai laikėsi medikamentų naudojimo ir dozavimo taisyklių. Pacientei pasijutus blogai, ją gaivino ne tik gydytojai odontologai, bet ir gydytojas anesteziologas. Nedelsiant buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigada, kuri išvežė pacientę į Santaros klinikas. Preliminariai vertinant, mūsų klinikos personalas veikė greitai ir profesionaliai, tačiau tai nepaneigia fakto, kad esame sukrėsti ir nuliūdę dėl šios nelaimės“, – klinikos atstovę Dalią Čižaitę-Gabę cituoja portalas delfi.lt.
Pirmą kartą vartojant vaistą alergija niekada nepasireikš. Kiekvieną kartą pakartotinai vartojant alergijos rizika didėja.
Vilniaus policijos atstovės Julijos Samorakovskajos turimais duomenimis, rugsėjo 13 d., apie 14.02 val., moteris, gimusi 1962 m., buvo atvežta GMP brigados į Skubiosios pagalbos skyrių iš odontologijos klinikos Smėlio gatvėje dėl staiga pablogėjusios būklės nuo galimai suleistų medikamentų.
Pacientų ar medikų atsakomybė?
Tikrąsias nelaimės priežastis aiškinasi tyrėjai. Bet kokiu atveju verta pasigilinti į nejautrai naudojamų vaistų galimą neigiamą poveikį.
„Sujaudino žinios apie po apsilankymo odontologijos klinikoje mirusią moterį. Dėl ko tai atsitiko, kol kas galime tik spėlioti. Vis dėlto norėčiau pasidalyti savo pastebėjimais, kaip atsainiai odontologijos klinikose daugelis užpildo grafą „Ar esate alergiškas“. Aš pati esu alergiška kai kuriems augalams, medžiagoms, tačiau, kiek esu lankiusis pas alergologus, man niekada nebuvo tirta alergija vaistams. Negaliu tvirtai žinoti, kad tikrai nesu jiems alergiška. Todėl ir anketoje odontologijos klinikoje galiu tik spėjimo būdu parašyti, kad nesu alergiška arba alergija iki šiol nepasireiškė“, – reaguodama į nelaimę, kalbėjo viena „Kauno dienos“ skaitytojų. – Jei žmogus parašo „nesu alergiškas“, suleidus vaistų nuo skausmo, pvz., prieš odontologines procedūras, ir kilus alerginei reakcijai nė vienas gydytojas ar odontologas už tai neatsakys – pats, žmogeli, kaltas, kad nežinojai. Tačiau, ar tikrai atsakingai elgiasi odontologai, siūlydami, pvz., vienu metu rauti keturis protinius (arba kitus) dantis, kai ir skausmo malšinamųjų reikia beveik keturis kartus daugiau nei raunant vieną dantį? Juk, jei žmogus alergiškas tam vaistui, tačiau to nežino, nuo didelio vaistų kiekio gali prasidėti anafilaksinis šokas, ir, laiku nesuteikus pagalbos, gali ištikti mirtis. Taigi, pasigendu medikų, odontologų atsakomybės. Galbūt po šios mirties bus atidžiau žiūrima į paciento anketos pildymą odontologijos klinikose, į tai, kokiomis ligomis jis serga, kokius vaistus nuolatos vartoja, kam alergiškas, ar tirtas dėl įvairių alergijų ir pan.“
Objektas: norint nustatyti alergiją vaistams, atliekami odos alerginiai mėginiai. / Tomo Raginos nuotr.
Pakanka ir kelių minučių
Ar odontologijos klinikose naudojami skausmo malšinamieji kai kuriems žmonėms iš tiesų gali sukelti stiprią alerginę reakciją ar net mirtį, pasiteiravome gydytojų.
Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė gydytoja alergologė doc. dr. Jūratė Staikūnienė-Kozonis pradėjo nuo to, kad odontologai naudoja vaistus, sukeliančius vietinę nejautrą. Labai retais atvejais naudoja bendrinę nejautrą sukeliančius vaistus.
„Kalbant apie vietinę nejautrą, tokie vaistai, kaip ir kiekvienas vaistas, gali sukelti ūmią reakciją – anafilaksiją ir analifaksinį šoką“, – pasakojo gydytoja.
Anot jos, pati ūmiausia nepageidautina reakcija pasireiškia iš karto. „Vaistas suleidžiamas tiesiogiai į kraujotaką, tad alerginės reakcijos gali pasireikšti vos per kelias minutes. Vėliausiai – po kelių valandų“, – pridūrė medikė.
Sąsajos: pasak J. Staikūnienės-Kozonis, esant jau išsivysčiusiai alergijai, tam, kad pasireikštų alerginė reakcija, pakanka ir labai mažo vaisto kiekio. / Tomo Raginos nuotr.
Kokie pirmieji alergijos požymiai? Niežėjimas. Gali pradėti niežėti delnus, viso kūno odą. Ji parausta, gali pradėti tinti. Tada žmogus gali pradėti jausti, kad jam pradeda trūkti oro. Atsiranda sunkumas krūtinėje, lyg akmuo užgula. Žmogus gali netekti sąmonės, apalpti.
„Tačiau būna atvejų, kai simptomų odoje nepasireiškia. Būna, kad tiesiog krinta kraujospūdis ir įvyksta gilus šokas. Tokius atvejus sunkiausiai atpažinti“, – atkreipė dėmesį J. Staikūnienė-Kozonis.
Kalta ir nervinė įtampa
Po vaistų suleidimo pajutus bet kokius simptomus, apie juos reikia pasakyti gydytojui. „Visada viską, ką jauti, reikia sakyti gydytojui. Negali būti jokio drovėjimosi“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Tačiau ne visos nelauktos reakcijos kyla dėl paciento alergijos. „Nemaža dalis pacientų, didesnė nei patiria tikrąją alerginę reakciją, jaučia nervinės įtampos sukeltas reakcijas. Jos pasireiškia taip: staiga pradeda dažniau plakti širdis, atsiranda oro stoka, apima panika. Tai dažnai susiję su adrenalinu, kurio yra nejautrai naudojamų vaistų sudėtyje“, – teigė J. Staikūnienė-Kozonis.
Neretai tokie pacientai atsiunčiami gydytojų pas alergologus, bet šie alerginių reakcijų taip ir nepatvirtina. „Tai ne alergija. Tokios reakcijos dažniausiai nepavojingos gyvybei, bet dažniau jų nutinka sergantiems skydliaukės, širdies ir kraujagyslių ligomis ar šiaip jautresnės nervų sistemos žmonėms, kai jie labai baiminasi intervencijų odontologo kabinete. Nervinio pobūdžio reakcijų į vaistus pastebime dažniau nei tikrojo pobūdžio alerginių reakcijų į vaistus“, – kalbėjo medikė.
Skirtingos grupės
Beje, tikrosios alerginės reakcijos į vaistus, vartojamus vietinei nejautrai, yra visiškai nesusijusios su reakcijomis į vaistus, vartojamus narkozei sukelti. Tai visiškai skirtingi vaistai. Visiškai kitokie, nei įprastai namuose vartojami uždegimą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas, diklofenakas.
Būna atvejų, kai simptomų odoje nepasireiškia. Būna, kad tiesiog krinta kraujospūdis ir įvyksta gilus šokas. Tokius atvejus sunkiausia atpažinti.
Tai visiškai skirtingos sudėties vaistų grupės. Jeigu žmogus dėl alergijos negali vartoti vienos grupės vaisto, paprastai gali vartoti kitos grupės vaistą. Tačiau neretai tas pats žmogus būna alergiškas ne vienam vaistui, o keliems. Pavyzdžiui, tokį polinkį turi sergantys astma. Jiems kyla daugiau alerginių rizikų.
Kuriems dar žmonės reikėtų suklusti? Jau patyrusiems alerginių reakcijų į vaistus, pavyzdžiui, į antibiotikus ar į vaistus nuo skausmo. Tai rodo, kad organizmas jau turi tam tikrų ypatybių, kad imuninės ląstelės jautriau reaguoja į tam tikras chemines medžiagas.
Kaip yra alergijos maistui atveju? Ar yra sąsajų tarp alergijos maistui ir vaistams?
„Neįrodyta tokio ryšio. Dažniausiai matome, kad alerginę reakciją sukelia veiklioji vaisto medžiaga, o ne sudedamoji medžiaga konservantai. Aišku, nedidelė dalis žmonių yra alergiški būtent konservantams. Esu turėjusi pacientę, kuriai atlikome testą su penkiais vaistais, ir visi testai buvo teigiami. Kaip ir spėjome, paaiškėjo, kad buvo reaguojama ne į veikliąsias vaistų medžiagas, o į konservuojančią medžiagą“, – pastebėjo J. Staikūnienė-Kozonis.
Mėginiai ant odos
Pašnekovės žodžiais, dalis žmonių į alergologus kreipiasi jau žinodami apie turimas alergijas.
„Kai kuriems žmonėms gal jau buvo pasireiškę nesunkių alerginių reakcijų. Būna, kad ateina pas gydytojus alergologus ir mes galime atlikti mėginius ant odos, patvirtinti arba paneigti alergiją tam tikriems vaistams. Beje, alergija vaistams nustatoma ne iš kraujo, o atliekami odos alerginiai mėginiai. Iš kraujo nė viena laboratorija nenustatys alergijos vietinei nejautrai naudojamiems vaistams“, – sakė J. Staikūnienė-Kozonis.
Skiriasi: nervinio pobūdžio reakcijas į vaistus gydytojai alergologai pastebi dažniau nei tikrojo pobūdžio alergines reakcijas. / freepik.com asociatyvi nuotr.
Neramus dėl galimos alergijos turėtų būti tas, kuris labai dažnai vartoja tuos vaistus. Pirmą kartą vartojant vaistą alergija niekada nepasireikš. Kiekvieną kartą pakartotinai vartojant alergijos rizika didėja.
„Reikėtų žinoti, kad perteklinis vaistų vartojimas gali sukelti alerginių reakcijų. Tai ne mažų vaikų problema, o vyresnių žmonių, kuriems daug kartų taikyta nejautra, pavyzdžiui, gimdymo metu nejautrai sukelti taip pat vartojami tos pačios grupės vaistai“, – teigė pašnekovė.
Kuo didesnė intervencijos apimtis, pavyzdžiui, per vieną vizitą gydomi arba šalinami keli dantys, reikalinga ir didesnė vaistų dozė. Tačiau, kaip pastebėjo J. Staikūnienė-Kozonis, esant jau išsivysčiusiai alergijai, tam, kad pasireikštų alerginė reakcija, pakanka ir labai mažo vaisto kiekio.
Nemažai gydytojų odontologų savo darbe yra susidūrę su alerginėmis pacientų reakcijomis, todėl yra labai atsargūs. Vertėtų prieš leidžiant kiekvieną vaistą paklausti paciento, ar jis nealergiškas vaistams, net ir tada, jeigu anketoje nieko ir nepažymėta.
Odontologijos įstaiga, kabinetas negauna licencijos, jeigu neturi pirmosios medicinos pagalbos rinkinio. Atskiro anafilaksinio šoko pagalbos rinkinio nėra, tačiau visos jį sudariusios medžiagos yra pirmosios medicinos pagalbos rinkinyje. „Tad svarbiausias dalykas yra kuo greičiau atpažinti prasidėjusią alerginę reakciją ir pradėti teikti pacientui pagalbą“, – kalbėjo pašnekovė.
Sveikatos apsaugos ministerijos komentaras:
Stiprios alerginės reakcijos, tokios kaip anafilaksinis šokas, į nuskausminamuosius vaistus pasitaiko labai retai. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, registruojanti iš gydytojų ir pacientų gaunamus pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vaistinius preparatus, nuo 2019 m. nėra užfiksavusi nei vienos anafilaksinio šoko reakcijos į nuskausminamuosius vaistus.
Informacija apie vaisto indikacijas ir kontraindikacijas bei galimas nepageidaujamas reakcijas visuomet nurodoma vaistinių preparatų pakuotės lapelyje ir preparato charakteristikų santraukoje, kurie skelbiami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje. Gydytojas privalo žinoti šią informaciją ir į ją atsižvelgti, skirdamas vaistinį preparatą pacientui. Pacientas turėtų informuoti gydytoją apie savo žinomas alergijas. Tiek pacientai, tiek gydytojai turėtų į tai atkreipti ypatingą dėmesį.
Gydytojas odontologas pagal kompetenciją privalo mokėti suteikti būtinąją pagalbą, o esant poreikiui – kreiptis pagalbos į kitus specialistus.