Paskutinis įstatymo projektas pavasarį keliavo per Seimo komitetus ir komisijas, bet posėdžių salės taip ir nepasiekė, o tik sukėlė didžiosios sporto bendruomenės dalies nepasitenkinimą.

„Šios darbo grupės tikslas – paruošti sporto įstatymą, kuris nebūtų skaldantis. Praeitame projekte matėme diskriminacinius elementus neįgaliųjų atžvilgiu, kitus niuansus, netenkinusius nieko. Nenuostabu, kad projektas buvo grąžintas taisyti. Siekiame įstatymo be diskriminacinių elementų. Tai turi būti teisės aktas, tenkinantis visas suinteresuotas puses“, – sakė P.Kalvelis.

– Kokį vaidmenį LPOK atlieka rengiant naują įstatymo projektą? – paklausėme P.Kalvelio.

– Pavasarį Seimo atmesto įstatymo projekte nedalyvavo ne tik Lietuvos parolimpinis komitetas. Nebuvo klausiama daugybės kitų nevyriausybinių organizacijų nuomonės. Tarp jų – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto. Tai – mažų mažiausiai keista. Atmestas projektas buvo paruoštas labai siaurame rate, o labiausiai suinteresuotų pusių nuomonės net nebuvo klausiama. Džiaugiamės, kad pagaliau sulaukėme kvietimo ir prasidėjo nuoseklus darbas. Tikimės geresnio rezultato negu buvo, nes praeitas projektas neįgaliųjų atžvilgiu buvo net blogesnis nei dabar galiojantis įstatymas.

– Dėl ko darbo grupėje sutariama ir kurie klausimai kelia daugiausiai prieštaravimų?

– Natūralu, kad darbo proceso pradžioje kyla šiokių tokių diskusijų dėl sąvokų. Pavyzdžiui, kyla klausimų, kodėl įstatyme neįvardintas Lietuvos parolimpinis komitetas, kodėl neminima vidurinė mūsų sporto grandis – Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija ir Lietuvos aklųjų sporto federacija. Kol kas kalbama tik apie piramidės pagrindą sudarančius klubus. Neramina kūno kultūros pamokų skaičius mokyklose. Pagal dabartinį įstatymą per savaitę privalomos dvi pamokos, nors Europos sąjungos rekomendacija yra ne mažiau kaip trys pamokos. Siekiame, kad kūno kultūros pamokose mokiniai su negalia turėtų asistentus. Pavyzdžiui, per matematikos ar istorijos pamokas mokiniai gali pretenduoti į asistentą. Kažkodėl kūno kultūros pamokose to nėra. Manome, kad tokią teisę tiesiog būtina įtvirtinti įstatyme.

– Pavasarį daug prieštaravimų sukėlė rentų klausimas. Ar apie tai buvo diskutuota?

– Rentų, stipendijų ir premijų klausimo dar nepriėjome. Siūlysime remtis ne kažkokiomis emocijomis, kuo mus Seime bandė kaltinti kai kurios valstybinės įstaigos, aiškinusios, kad LPOK nepateikia faktų. Jau per pirmą darbo grupės posėdį mes pasakėme, kad remiamės vien tik faktais. Dabartinis įstatymas sveikiems sportininkams per olimpinį ketverių metų ciklą numato šešias galimybes užsitikrinti rentą. Tuo metu parolimpiečiai per tą patį laiką gauna tik vieną galimybę. Akivaizdu, kad tai yra diskriminacija. Kita vertus, suprantame, kad olimpinių ir parolimpinių žaidynių rangas skiriasi, todėl esame linkę ieškoti kompromiso. Svarstome galimybę kalbėtis apie tam tikrą koeficientą, kuris atspindėtų varžybų rangą ir būtų taikomas skiriant rentą. Norime diskutuoti ir rasti visas puses tenkinantį sprendimą. Bet norime turėti tokias pačias galimybes kaip ir sveikieji sportininkai.

– Užsiminėte apie varžybų rangą. Pagal ką jis gali būti nustatomas?

– Mūsų supratimu, varžybų rangą nusako jų mąstas. Jį galime vertinti pagal dalyvių skaičių, atrankos sistemas, populiarumą. Suprantama, kad rentos už Lietuvos čempiono titulą niekas neduoda ir neduos. Sveikieji sportininkai turi svarbiausias varžybas – vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. Neįgalieji turi vasaros ir žiemos parolimpines žaidynes. Kurtieji turi savo žaidynes. Štai čia ir turime žiūrėti. Pavyzdžiui, paskutinėse olimpinėse žaidynėse dalyvavo sportininkai iš 207 pasaulio valstybių. Parolimpinėse žaidynėse valstybių skaičius siekė 160. Kurčiųjų žaidynėse dalyvavo 97 valstybės.

Dar vienas svarbus kriterijus – dalyvių skaičius. Olimpinėse žaidynėse startavo per 11 tūkstančių sportininkų, parolimpinėse žaidynėse netoli keturių su puse tūkstančio, o Kurčiųjų žaidynėse varžėsi kiek daugiau nei trys tūkstančiai atletų. Dar yra tokie kriterijai kaip sporto šakų skaičius, atrankos į žaidynes sistema, sudėtingumas. Remiantis skaičiais galime daryti aiškiai argumentuotas prielaidas ir tada jau kalbėti apie koeficientus.

– Kada naujas įstatymo projektas gali pasiekti Seimo posėdžių salę?

– Nemanau, kad per rudens sesiją įstatymas bus paruoštas. Darbo tempai šiuo atveju nenusako kokybės. Dirbama atsakingai, bet projekto skyrių yra daug, todėl norime išdiskutuoti juos iki mažiausių smulkmenų. Norime, kad projektui pasiekus Seimą galėtume ramiai pasakyti, jog tai yra teisės aktas, kuriam pritaria visa sporto bendruomenė. Nenorime palikti erdvės spekuliacijoms. Bet tam reikia laiko. Manau, jog Seimo narių balsavimui įstatymo projektas bus pateiktas kitų metų pavasarį.

Jis šiame poste pakeis šešias kadencijas LPOK vadovavusį Vytautą Kvietkauską.

M.Bilius prezidentu išrinktas vienbalsiai. Jis buvo vienintelis kandidatas, nes konkurenciją jam ketinę sudaryti Mantas Paulauskas ir Gintaras Zavadckis atsiėmė kandidatūras.

„Gaila, kad esu vienas kandidatas, nes kaip ir sporte, norėtųsi turėti konkurentų. Sieksiu suteikti galimybę neįgaliesiems jaustis visateisiais visuomenės nariais, integruoti neįgaliuosius į sveikųjų sportininkų parengimo sistema bei užauginti naują parolimpiečių kartą“, – kalbėjo M.Bilius.

„Negalią turinčių sportininkų pasiekti aukšti rezultatai įveikiant papildomas kliūtis, neturėtų būti menkiau vertinami nei sportininkų, kuriems nėra nustatyta negalia“, – teigė parlamento vadovas, antradienį susitikęs su šalies parolimpiečių atstovais.

Per susitikimą aptarti įstatymų projektai, kurie numatytų parolimpiečiams gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensijas, taip pat vienodas su sveikaisiais sportininkais rentas, pranešė Seimo pirmininko patarėja Dalia Vencevičienė.

„Įstatymų pakeitimo tikslas – įtvirtinti parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionų teisę gauti vienodas valstybines pensijas ir rentas, siekiant užtikrinti vienodą sportininkų be negalios ir su negalia rezultatų įvertinimą už Lietuvos vardo garsinimą, sporto skatinimą ir populiarinimą. Diskriminacijos neturi likti“, – teigė V.Pranckietis.

Šiuo metu galiojančiame Valstybinių pensijų įstatyme nurodyta, kad olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai) turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Tuo metu parolimpinių bei kurčiųjų žaidynių čempionai turi teisę gauti tik antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Kūno kultūros ir sporto įstatyme taip pat skiriasi sveikųjų ir neįgaliųjų rentos.

Įstatymų pataisas tikimasi parengti ir priimti Seimo pavasario sesijos metu.

Pernai vykusiose Rio parolimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 13 sportininkų. Iškovojusi du aukso ir vieną sidabro medalį Lietuvos rinktinė 159 valstybių rikiuotėje užėmė 44 vietą.

Lietuvos vyrų irklavimo olimpinei komandai, Rio žaidynėse iškovojusiai sidabro medalius, skirta 159 280 eurų premija. Irkluotojams Sauliui Ritteriui ir Mindaugui Griškonui atiteks po 57 920 eurų, o likusi suma teks jų treneriams ir komandos nariams.

Treneris Mykolas Masilionis gaus 17 376 eurus, treneris Robertas Tamulevičius – 11 584 eurus. 11 480 eurų premija skirta kineziterapeutui Aleksandrui Trofimovui, 3 000 eurų – gydytojui Kęstučiui Linkui.

Moterų irklavimo olimpinė komandai, Rio olimpiadoje laimėjusiai trečią vietą, skirta 119 460 eurų. Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė gaus po 43 440 eurų, treneris M. Masilionis – 3 258 eurus, treneris Kęstutis Keblys – 18 462 eurus, kineziterapeutas A.Trofimovas – 9 460 eurų, o gydytojas K.Linkus – 1 400 eurų.

Bronzos medalius iškovojusiai vyrų baidarių irklavimo komandai taip pat skirta 119 460 eurų. Iš šios sumos po 43 440 eurų atiteks baidarininkams Aurimui Lankui ir Edvinui Ramanauskui, 21 720 eurų – treneriui Romualdui Petrukanecui, 10 860 eurų – kineziterapeutui Jurijui Vaščenkovui.

Penktoji baidarininkų Ričardo Nekriošiaus ir Andrejaus Olijniko vieta Rio olimpinėse žaidynėse įvertinta 47 795 eurų premija. Sportininkams atiteks po 17 380 eurų, jų treneriui Sergejui Sorokinui – 8 690 eurų, kineziterapeutui J.Vaščenkovui – 4 345 eurai.

Lietuvos golbolo rinktinės auksas Rio parolimpinėse žaidynėse įvertintas 208 560 eurų premija. Kiekvienam sportininkui ir treneriui teksiančią pinigų sumą nustatė patys rinktinės nariai.

Po 34 tūkstančius eurų atiteks žaidėjams Genrikui Pavliukanecui, Mantui Brazauskiui ir Justui Pažarauskui, 31 tūkst. eurų – treneriui Karoliui Levickiui. 25 tūkst. eurų skirta žaidėjui Mantui Panovui, o po 22 tūkst. eurų – Mindaugui Suchovėjui ir Nerijui Montvydui.

3280 eurų premija įvertintas trenerės asistentės Adelės Markevičiūtės ir gydytojos Dalios Slaninaitės indėlis.

Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Edis Urbanavičius sako pritariantis principui, kad komandinėms sporto šakoms skirtos premijos būtų padalinamos apdovanojimus iškovojusių komandų ar tų sporto šakų federacijų sprendimu.

„Reikalavimas komandinėse šakose skirstyti premijas atsižvelgiant į tai, koks vieno ar kito žaidėjo indėlis į pergalę, yra įtvirtintas Vyriausybės nutarime. Toks paskirstymas jau yra komandos ar federacijos reikalas. Golbolo rinktinė premijas šiemet diferencijavo pagal žaidėjų indėlį. O, sakykime, krepšinio federacija po Rio olimpinių žaidynių nutarė premijas lygiomis dalimis išdalinti visiems žaidėjams, treneriams, gydytojams ir kitam rinktinės personalui“, – sako E.Urbanavičius.

Dar 91 254 eurai skirti parolimpiadoje auksą ir sidabrą iškovojusiam Mindaugui Biliui ir jo talkininkams. 52 140 eurų atiteks pačiam sportininkui, 26 070 eurų – treneriui Rimvydui Plungei, o 13 035 eurai – kineziterapeutui Remigijui Milevičiui.

„Sėkmingai olimpinėse žaidynėse pasirodžiusių sportininkų ir jų trenerių premijų dydžiai aiškiai apibrėžti dar 2000 metais priimtame Vyriausybės nutarime. Tačiau jame nėra nieko kalbama apie, pavyzdžiui, sportininkų gydytojus ar kineziterapeutus. Manau, kad jų indelis į pergales taip pat labai svarbus, todėl šiais metais buvo priimtas sprendimas atskira eilute premijuoti ir juos“, – aiškina E.Urbanavičius.

Lietuvos parolimpinei golbolo komandai už jos pasiekimą parolimpinėse žaidynėse nutarta skirti dvigubai didesnę – 208 560 eurų premiją.

Lengvosios atletikos varžybų rutulio stūmimo rungtyje aukso medalį iškovojusiam Mindaugui Biliui nutarta skirti 34 760 eurų premiją, jo treneriui Rimvydui Plungei – 17 380 eurų, o kineziterapeutui Remigijui Milevičiui – 8 690 eurų premiją.

Už disko metimo rungtyje iškovotą sidabro medalį M. Biliui taip pat nutarta skirti 17 380 eurų premiją, jo treneriui R. Plungei – 8 690 eurų, o kineziterapeutui R. Milevičiui – 4 345 eurų premiją.

Sutarta, kad papildomos premijų padidinimui reikalingos lėšos būtų numatytos Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės 2017 metų asignavimuose ir sportininkams išmokėtos kitų metų pradžioje.

Praėjusį savaitgalį Lietuvos parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ vyko Vilniaus sporto festivalis – didžiausias sporto ir sveikatingumo renginys, kurį per dvi dienas aplankė tūkstančiai sportui neabejingų vilniečių. Šventės lankytojai galėjo patys aktyviai sportuoti „Reebok Fitness Challenge“ bei „Brasa CrossFit“ treniruočių zonose, stebėti profesionalų kovas „Savickas Classic“ galiūnų turnyre, gatvės gimnastų mūšiuose, „Power Hit Radio“ šokių kovose ar „Vilnius Fit Cup“ varžybose. Dar tik ieškantys sporto sau galėjo jį išsirinkti sporto klubų mugėje, kur savo veiklą pristatė virš šimto įvairiausių sostinės sporto organizacijų – nuo kovos sporto menų iki šachmatų.



Daug dėmesio sulaukė ir visos šventės metu vykusi „Skynet“ konferencija „Active Training“, kur paskaitas skaitė bei diskusijose su žiūrovais dalyvavo kelios dešimtys sportininkų ir su sportu dirbančių specialistų. Viena įdomiausių diskusijų čia vyko sekmadienio popietę, kai į sceną užkopė Rio parolimpinių žaidynių čempionai – lengvaatletis M. Bilius bei Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės žaidėjai Mantas Brazauskis, Mindaugas Suchovejus ir Justas Pažarauskas.


Parolimpiečiai papasakojo apie nepakartojamus jausmus iškovojus aukščiausios prabos olimpinius medalius, apie naują jaudulį radus šimtus žmonių, juos pasitinkančių Vilniaus oro uoste. Tačiau didelę dalį diskusijos buvo kalbama ir ne tokiomis maloniomis temomis. Sportininkai prisipažino, kad yra nusivylę Lietuvos parolimpinio komiteto bei savo sporto šakų federacijų veikla, nuolat susiduria su sporto funkcionierių aplaidumu ar net cinizmu.


„Žmonės, kurie dirba su neįgaliųjų sportu turėtų tuo išties domėtis, rūpintis atletais ir jų poreikiais. Dabar neįgaliųjų sportui vadovauja neįgali valdžia“, – žodžių į vatą nevyniojo M. Bilius.



Rio parolimpinį auksą rutulio stūmimo rungtyje pelnęs lengvaatletis pasakojo, kad prieš kelionę į Rio paprašius naujų batų gavo atsakymą, kad batus jau yra gavęs prieš ketverius metus. Su gausybe problemų susidūrė ir aklųjų riedulio, dar vadinamo golbolu, rinktinė. Jos nariai pasakojo apie paskutinę minutę gautas ir su jais nederintas, visiškai šiai sporto šakai netinkančias aprangas, būtent dėl šios priežasties jie turėdavo nusirengti jas kiekvienos pertraukos metu. Visos oponentų rinktinės parolimpiadoje turėjo skautus, stebinčius ir analizuojančius varžovų žaidimą, tuo tarpu Lietuvos rinktinėje šiuo darbu teko užsiimti ekipos treneriui. Tokius nutikimus, kai atvykus į Rio neįgaliesiems skiriami automobiliai be vairuotojų, parolimpiniai čempionai jau vadino smulkmenomis į kurias priprato nebekreipti dėmesio, jų nesureikšminti.

„Toks požiūris į mūsų sportininkus turi keistis“, – reziumavo M. Bilius, o paklaustas dėl premijų neįgaliesiems ir sveikiesiems olimpiečiams sulyginimo darsyk pabrėžė, kad dėl tokių dalykų kovoti turėtų ne sportininkai, o juos atstovaujančios neįgaliųjų sporto organizacijos. „Lygybė turi būti visur. Ir premijose, ir gyvenime. Mes visiškai neturime neįgaliųjų sporto strategijos. Negalvojama apie tai, kas bus ateity. Kodėl negalią turintys vaikai vis dar siunčiami į spec. mokyklas, o nėra integruojami į visuomenę?“.

Pasibaigus diskusijai nuotaiką kiek praskaidrino žymus dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, kuris atėjo asmeniškai pabendrauti su Lietuvos parolimpiniais herojais ir davė tvirtą pažadą visiškai nemokamai sukurti dizainą naujoms aklųjų riedulio rinktinės aprangoms bei padėti surasti tinkamus gamintojus. A. Pogrebnojus pabrėžė, kad šiame procese privalo iš arti susipažinti su šio sporto specifika, apsilankyti keliose treniruotėse, išsiaiškinti kokia medžiaga šioms aprangoms bus tinkamiausia ir daug kitų niuansų.

Po konferencijos Lietuvos golbolo rinktinės nariai apžiūrėjo Vilniaus sporto festivalio klubų parodą, išmėgino šaudymą iš lanko, šratasvydį, ledo ritulį, žolės riedulį ir daugelį kitų čia pristatytų sporto šakų. Šioje parodoje sau tinkamą sportą galėjo rasti kiekvienas.

Įkvepiantį ryžtą ir pastangas parodžiusi rinktinė iškovojo du aukso ir vieną sidabro medalį. Tačiau ne tik už medalius - už jų ištvertas varginančias treniruotes, suteiktas geras emocijas, norą veikti, sportuoti, Lietuvos vardo garsinimą šeštadienio vakarą ir susirinkta padėkoti Kaune. 

Parolimpinėse žaidynėse 34 metų šiaulietis Mindaugas Bilius rutulio stūmimo rungtyje iškovojo auksą, o mesdamas diską - sidabrą. Lietuvos vyrų golbolo rinktinė visus šlavė sau iš kelio ir taip pat lipo ant aukščiausios apdovanojimų pakylos. Lietuvos golbolo riktinę sudarė: Mantas Brazauskis, Nerijus Montvydas, Mantas Panovas, Genrikas Pavliukianecas, Justas Pažarauskas ir Mindaugas Suchovejus (vyriausiasis treneris - Karolis Levickis).

Į Braziliją vyko ir visą širdį įdėjo daugkartinė Europos, pasaulio čempionė ir prizininkė, pasaulio rekordininkė šuolio į tolį bei ieties metimo rungtyse Ramunė Adomaitienė, kuri Rio de Žaneire varžėsi šuolio į tolį rungtyje. Taip pat itin tituluotas kaunietis Kęstutis Skučas metė diską ir dalyvavo 100 metrų vežimėliais lenktynėse. 37 metų šiaulietis Jonas Spudis bandė įrodyti pranašumą ieties metimo rungtyje, o neregys septyniolikmetis plaukikas kaunietis Edgaras Matakas sėkmingai finišavo plaukimo takeliuose.

Parolimpiadoje taip pat sėkmingai varžėsi 26 metų klaipėdietis irkluotojas Augustas Navickas, 22 metų ukmergiškis dziudo meistras Osvaldas Bareikis.

Prie Miesto sodo šeštadienio vakarą atvyko ne visi minėti parolimpiniai sportininkai, tačiau atvykusieji nuoširdžiai bendravo su visais norinčiais pasikalbėti renginio dalyviais.

"Kurio nori?" - paprašytas leisti pasimatuoti nusišypsojo M. Bilius ir iš kišenės išsitraukė abu Brazilijoje iškovotus medalius. Nusifotografuoti su parolimpiniu čempionu panoręs vaikinas turės nuotrauką ne tik su juo, bet ir medaliu ant savo kaklo.

M. Bilius portalui „kauno.diena.lt“ pasakojo, kad grįžęs į Lietuvą dar nespėjo kaip reikiant išsimiegoti. Kol kas jį kviečia į televizijos laidas, renginius. Kad ir šį vakarą - parolimpiečių buvo paprašyta Miesto sode pasirodyti dar prieš šeštą valandą vakaro. Pasirodę jie lūkuriavo, kol sužinojo, kad programa pasikeitė - eilė lipti į sceną ateis tik apie 19 val., per socialinės įtraukties festivalio „Draugystės spalvos“ užbaigiamojo koncerto petraukėlę.

M.Bilius, besitreniruojantis Kaune ir Šiauliuose, sakė gaunantis nemažai laiškų iš pavienių žmonių ir iš grupių su prašymais pasidalyti patirtimi ir savo sėkmės istorija. Jis džiaugiasi, kad vis labiau mažėja žmonių su negalia atskirtis, ir yra užsimojęs pakeisti neįgaliųjų sporto valdymo sistemą paruošiant išsamią neįgaliųjų sporto strategiją.

K. Skučas sakė esąs patenkintas savo Rio de Žaneire pasiektais rezultatais, nes pasirengimui turėjo labai mažai laiko. Nepaisant to, vyras pasiekė netgi geresnį rezultatą nei per treniruotes. Jis pasakojo, kad net trys jo bandymai nebuvo užskaityti dėl to, kad buvo blogai pritvirtintos jo kojos.  

Sportininkas įsitikinęs, kad neįgaliesiems judėjimas ir sportas yra dar svarbesnis dalykas nei sveikiesiems. "Sportas ne tik sutvirtina fizinį kūną, bet ir padeda įveikti moralinius sunkumus, su kuriais anksčiau ar vėliau susiduria visi neįgalieji", - patarė K. Skučas. 

Šiame koncerte dalyvavo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, Povilas Meškėla, Ingrida Kazlauskaitė, Ramūnas Difartas, LSKD „Guboja“ nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras, grupė „Thundertale“, Samanta Tina (Latvija), GON bei kiti.

Renginį vedė judėjimo negalią turintys Audrius Kalvėnas ir Aistė Krušinskaitė.

Rio parolimpiadoje dalyvavo daugiau kaip 4 tūkstančius sportininkų iš daugiau kaip 170 šalių. „Pasaulyje neįgaliųjų sportas labai stipriai populiarėja, o Lietuvoje dar turime požiūrį, kad čia – mėgėjų užsiėmimai, tik rekreacija. Jeigu anksčiau buvo įmanoma per 5-7 metus treniruojantis pasiekti parolimpinio čempiono rezultatą, dabar – be šansų, nes rezultatai yra smarkiai išaugę ir nuolat gerėja“, – yra pasakojęs Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis.

Padėkos vakarą parolimpiečiams Kaune organizavo Kauno savivaldybė kartu su „Baltijos ugdymo centru“.

Šis susitikimas yra penktuosius metus vykstančių Kauno jaunimo dienų pabaiga.

„Premijos už pasiekimus olimpinėse ir parolimpinėse varžybose turėtų būti suvienodintos. Tai Vyriausybė gali padaryti pakeisdama savo nutarimą“, – sakoma Prezidentūros BNS perduotame D.Grybauskaitės komentare.

Vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad valstybinės premijos Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių nugalėtojams ir prizininkams bus dvigubinamos.

„Vertiname mūsų parolimpiečių pasiekimus, matome augantį sportininkų meistriškumą, didėjantį visuomenės susidomėjimą ir stiprėjančią konkurenciją parolimpinėse žaidynėse, todėl valstybinės premijos Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių nugalėtojams ir prizininkams bus dvigubinamos“, – pranešime cituojamas premjeras Algirdas Butkevičius.

Sportininkų premijas už pasiekimus reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, jame iki šiol olimpinių žaidynių aukso medalis įvertintas 115,85 tūkst., sidabro – 57,92 tūkst., bronzos – 43,44 tūkst eurų. Tuo metu premija už auksą parolimpinėse  ar kurčiųjų žaidynėse premija yra 17,38 tūkst. eurų – kaip už penktąją vietą olimpinėse žaidynėse.

Po pastarųjų Lietuvos parolimpiečių pergalių žaidynėse viešojoje erdvėje kilo diskusija dėl didelės disproporcijos tarp olimpiečių ir parolimpiečių premijų. Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas yra registravęs pataisą, kuria siūlo parolimpinių žaidynių čempionams mokėti pirmojo laipsnio valstybines pensijas kaip ir olimpiniams čempionams, parolimpiečių ir olimpiečių premijas sulyginti siūlo Sveikatos reikalų komiteto narė „darbietė“ Dangutė Mikutienė.

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius E.Urbanavičius sako, jog parolimpiečių premijas didinti galima pagal valstybės finansines galimybes, tačiau parolimpinių  žaidynių pasiekimų prilyginti olimpiniams negalima.

Departamento vadovas pažymėjo, kad ginčą dėl skirtingų sąlygų olimpinių ir neįgaliųjų žaidynėms jau yra sprendęs teismas ir savo nutartyje jis yra pasisakęs, kad šių žaidynių prizininkų skirtingas vertinimas nepažeidžia Konstitucijos, nes olimpinių žaidynių statusas ir reikšmė – išskirtinė, jose ir sportininkų konkurencija yra didesnė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2010 metais nagrinėjo bylą, kurioje kurčiųjų vasaros olimpinių žaidynių medalių laimėtoja skundė sprendimą neskirti jai sportininkės rentos. Sportininkė ginčijo, kad jos pasiekimai turi būti traktuojami kaip ir olimpiečių.

Savo nutartyje LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad olimpinės žaidynės yra reikšmingiausias ir žinomiausias pasaulyje tarptautinis sporto renginys, turintis ypatingą tarptautinę, sportinę ir istorinę reikšmę, čia pasiekiami patys aukščiausi pasaulyje sportiniai pasiekimai, o kurčiųjų žaidynės tokio statuso ir masto nėra pasiekusios, pasauliniame olimpiniame judėjime nėra vertinamos taip pat kaip olimpinės žaidynės.

Rio de Žaneire vykstančiose parolimpinėse  žaidynėse Lietuvos atstovas Mindaugas Bilius rutulio stūmimo rungtyje iškovojo auksą, taip pat jis laimėjo sidabrą disko metimo rungtyje. Aukso medalį Brazilijoje taip pat laimėjo Lietuvos vyrų golbolo rinktinė.

Iš viso į Rio išvyko 13 Lietuvos parolimpiečių.

Iš Olimpinių žaidynių Rio 67 delegacijoje buvę sportininkai parsivežė keturis medalius – vieną sidabro ir tris bronzos.

Pirmoji vieta atiteko Kinijos parolimpiečiams, kurie per 11 žaidynių dienų susižėrė net 239 apdovanojimus: 107 aukso, 81 sidabro ir 51 bronzos.

Antrą vietą su 147 (64, 39, 44) medaliais užėmė Didžiosios Britanijos sportininkai, o trečiojoje pozicijoje liko Ukrainos rinktinė, pelniusi 117 (41, 37, 39) apdovanojimų.

Iš viso Rio de Žaneiro vasaros parolimpinėse žaidynėse apdovanojimus iškovojo 83 valstybių atletai (vieta, komanda, auksas, sidabras, bronza, iš viso medalių):

1. Kinija                   107  81  51  239

2. D. Britanija           64  39  44  147

3. Ukraina                41  37  39  117

4. JAV                      40  44  31  115

5. Australija             22  30  29   81

6. Vokietija              18  25  14   57

7. Olandija               18  19  26   63

8. Brazilija              14  29  29   72

9. Italija                   10  14  15   39

10.Lenkija                9  18  12   39

...

44.Lietuva                2   1   0    3

45.Latvija                 2   0   2    4

...

76.Žaliojo Kyšulio salos   0   0   1    1

76.Indonezija            0   0   1    1

76.Saudo Arabija      0   0   1    1

76.Mozambikas        0   0   1    1

76.Pakistanas            0   0   1    1

76.Filipinai               0   0   1    1

76.Rumunija             0   0   1    1

76.Šri Lanka             0   0   1    1