Jaunieji dizaineriai, konkursui pristatę savo kolekciją „ANTI. MAS“, nebijantį išsiskirti, suerzinti, provokuoti aplinkinius asmenį siekia paversti kontrastu unifikuotai visuomenei. Lenktais, banguotų tipų kirpimais, tačiau skirtingos išraiškos siluetais bei individualumą išryškinančia spalvine gama konkurso pagrindinio prizo laimėtojai pasisako prieš suformuotas tendencijas, unifikaciją skatinančius prekės ženklus ir medijų skleidžiamą neigiamą poveikį. Apie tai juos kviečiame pasišnekėti plačiau.

– Kas paskatino pasirinkti tokį problemos kampą – oponuoti masinei madai?

– Pirmiausia - gatvėje matoma unifikacija: individai dažniausiai renkasi masinę gamybą propaguojančius prekės ženklus, tokius kaip „H&M“, „ZARA“, „Pull&Bear“ ir t.t. Dėl to žmonės supanašėja - gatvėje matome individus, vilkinčius panašiais arba tokiais pat drabužiais, o kartais sutampa ir deriniai. Be to, pastebime, kad žmonės elgiasi itin vartotojiškai, t.y. drabužius perka be saiko. Šį faktą galima pagrįsti apsilankius inditex.com puslapyje, kuriame nurodytos įvairių aprangos prekių ženklų metinės apyvartos. Ir tos milžiniškos apyvartos rodo, kad žmonės drabužius vartoja itin intensyviai. Taip pat peršasi mintis, jog individai prarado saviraiškos poreikį, beveik nebeliko išskirtinumo.

Taip stengiamės įkvėpti ir kitus. Manome, jog autorinė mada gali ignoruoti prekės ženklą, nes individualumas ir išskirtinumas, mūsų nuomone, yra svarbiau.

– Ar nėra taip, kad ir masinė, ir autorinė mada turi savo tikslinę grupę, kurios pasižymi skirtinga perkamąja galia ir nesimaišo?

– Žinoma, autorinė ir masinė mada turi savo tikslines grupes. Tačiau, mūsų nuomone, autorinė mada siekia pakeisti masinę madą propaguojančių vartotojų mąstymą.

– Kokią alternatyvią išeitį turi šiandieninis masinės mados vartotojas?

– Šiandieninis masinės mados vartotojas gali lankytis butikuose, nes vis tiek juose drabužiai nėra tiek tiražuojami, kiek minėtuose aprangos tinkluose. Taip pat gali siūtis drabužius individualiai pas siuvėjus ar dizainerius. Bet dažniausiai žmonės įsivaizduoja, jog toks pasirinkimas kainuoja didesnes pinigų sumas, tačiau taip yra ne visur.

– Koks jūsų santykis su prekės ženklais? Ar autorinė mada gali ignoruoti prekės ženklą?

– Mes patys savęs nesiejame su masinės gamybos prekės ženklais, kadangi vengiame lankytis tokiose parduotuvėse. Taip stengiamės įkvėpti ir kitus. Manome, jog autorinė mada gali ignoruoti prekės ženklą, nes individualumas ir išskirtinumas, mūsų nuomone, yra svarbiau.

– Koks, jūsų nuomone, yra žiniasklaidos poveikis vartotojų rengimosi stiliui?

– Žiniasklaida transliuoja vienodas tendencijas, reklamuoja tas pačias prekes ir dažniausiai, didesnė visuomenės dalis trokštą tų pačių ir panašių daiktų. Tad poveikis toks ir yra: individų rengimosi stilius tampa panašus ir unifikuotas.

– Koks, jūsų nuomone, šiandien yra santykis tarp mados ir stiliaus?

– Mada kuria tendencijas, o stilius seka tomis tendencijomis.

– Ar jūsų kolekcija yra uniseksinė? Kodėl?

– Taip, uniseksinė. Nūdienoj nebeliko taisyklės: „vyrai dėvi vyriškus drabužius, moterys – moteriškus“. Kad ir kuri lytis dėvės kolekcijos drabužius, atrodys puikiai ir svarbiausia – išskirtinai. Juk tai yra svarbiausia.

– Ar tai nešiojama ar konceptuali aukštoji mada?

– Esame linkę prie konceptualiosios mados, kadangi ši kolekcija turi aiškią idėją, kurią būtina išreikšti „rėksmingai“. Tačiau taip pat ji yra dėvima - juk niekas neuždraus išeiti į gatvę vilkint didelių apimčių siluetus. Svarbiausia – žmogus turi būti drąsus ir nebijoti provokuoti aplinkinius.

– Kokie jūsų artimiausi planai, kaip ketinate panaudoti piniginį prizą?

– Į artimiausių planų sąrašą pirmiausia įeina siekis toliau mokytis Vilniaus Dailės akademijoje. Taip pat, jau pradėjome galvoti apie naują kolekciją, kurią, jeigu planai nepakis, 2018 metais pristatysime „Mados Infekcijos“ renginyje.

Laimėtą piniginį prizą ketiname dalinti perpus: t.y. dalį skirsim užtarnautam poilsiui, o kitą dalį naujos kolekcijos vystymui.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės!

„Pirmą kartą su Pauliumi „Aš atnešiu tau saulę“ sudainavome tik pradėję muzikinę karjerą. Tuomet grupė „Dinamika“ žengė pirmuosius žingsnius, o vienas iš trijų kūrinių, kuriuos tuomet įrašėme profesionalioje studijoje, buvo būtent šis“, – prisiminė V. Mauručaitė.

Dainos autorius P. Stalionis pasakojo, jog vėliau didžiulio gerbėjų dėmesio sulaukusi daina gimė kai jam buvo 13-lika metų. Dėlto kalta pirmoji meilė.

„Ją, užrašytą mokykliniame sąsiuvinyje, ilgai saugojau savo stalčiuje ir mintyse. Tik tuomet, kai kuriam laikui tapau „Dinamikos“ nariu, „Aš atnešiu tau saulę“ pasiūliau kartu sudainuoti Viktorijai“, – sakė atlikėjas.

Įrašą, kaip derėjo tais laikais, į radijo stotis atlikėjai nuvežė patys. Neužilgo daina ėmė skambėti eteryje, tik iš pradžių ją pristatė kaip atliekamą grupės „Alibi“.

„Klaida buvo ištaisyta ir po savaitės kūrinys radijo stočių „topuose“ užėmė pirmąją vietą. Šios pozicijos jis neužleido gana ilgai“, – sakė P. Stalionis.

Tačiau netikslumas skelbiant tuos, kas įrašė ir atliko „Aš atnešiu tau saulę“, buvo ne vienintelis. Neužilgo prasidėjo istorija, kuri, pasak dainininko, jo gyvenimui ir karjerai turėjo didelės įtakos.

„Ši daina turi tarsi kažkokį magnetą, energijos užtaisą. Klausytojai ją prisimena iki šiol. Ji mano karjerai ir padėjo, ir sužlugdė“, – patikino P. Stalionis.

Nepelnytai nukentėjęs

Jis iki šiol prisimena 1993-uosius. Daina viešai tuomet jau buvo atliekama trejus metus. P. Stalioniui kolegos pranešė, jog jo kūrinio tekstas yra paskelbtas leidinyje „Literatūra ir menas“. Greta nurodytas autorius – a.a. poetas Vytautas Bložė.

„Mano reputacijai buvo suduotas skaudus smūgis. Nors poetas vėliau ir paskelbė įdomaus turinio atsiprašymą, daug kas jo neperskaitė. Iš muzikinio gyvenimo teko pasitraukti dešimčiai metų, nes pramogų pasaulis manimi nepasitikėjo...“, – prisiminė tuomet nepelnytai nukentėjęs P. Stalionis.

Anot jo, atgaivinti skaudų smūgį sudavusią, bet gerbėjų itin mylimą dainą nuspręsta, nes artėja jos sukūrimo trisdešimtmetis.

„Per visą muzikinę karjerą nesu atlikęs nė vieno svetimo kūrinio. Niekada. Jokiomis aplinkybėmis. Dainuoju tik savo parašytas dainas. Tam turbūt turėjo įtakos ir nutikimas su „Aš atnešiu tau saulę““, – sakė pašnekovas.

Balandžio 8 – ąją „Renginių oazė“ vyksiančiame koncerte nuskambės ne tik šis, bet ir kiti gerai žinomi P. Stalionio bei V. Mauručaitės atliekami kūriniai. Susirinkusiųjų lauks ir staigmena – „Parodijos teatro“ paruošta programa.

Kūrėjas – irgi tam tikru požiūriu verslininkas, gyvenantis iš savo kūrybos. Dainų tekstų rašymas bei koncertinė veikla klaipėdiečiui Pauliui Stalioniui – ir gyvenimo būdas, ir pragyvenimo šaltinis.

Populiarumas garantuoja uždarbį

Pasak P.Stalionio, jau baigdamas studijas jis žinojo, kad iš kūrybos galima išgyventi. Tuo dainų tekstų autorius užsiima septintus metus.

"Dalį algos gaunu iš Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA). Yra tokių žmonių, kurių daugybė kūrinių sukasi radijo bei televizijos eteryje ir kurie gali gyventi iš viso nieko nedirbdami, jiems pakanka agentūros išmokų", – pasakojo klaipėdietis atlikėjas ir dainų autorius P.Stalionis.

Teigiama, kad kuo daugiau kartų autoriaus kūriniai skamba eteryje, tuo daugiau jam sumoka LATGA. Esą televizijoje ar radijuje paprastai fiksuojama, kiek ir kokių kūrinių skambėjo, kieno žodžiai, kieno muzika. Ir tokios ataskaitos siunčiamos į LATGA.

O asociacija kiekvieną ketvirtį pagal skambėjusių kūrinių skaičių išsiunčia honorarus jų kūrėjams – tekstų autoriams ir kompozitoriams. Kai kurie kūrėjai gali iš to pragyventi.

"Pasitaiko atvejų, kai stengiamasi neužfiksuoti visų nuskambėjusių kūrinių. Pats esu su tuo susidūręs, nežinau, kas čia nesąžiningai pasielgė. Manęs viena televizija paprašė sukurti kalėdinį tekstą, Deivydas Zvonkus parašė muziką ir tą dainą pats girdėjau skambant bent 10 kartų, o honorarą atsiuntė už tris kartus", – prisiminė klaipėdietis.

P.Stalionis pasakojo, kad kaip tik lankėsi asociacijoje ir paklausė, kodėl taip yra. Asociacija kreipėsi į televiziją ir paaiškėjo, kad autorius buvo teisus. Honoraro skirtumas jam ir D.Zvonkui buvo grąžintas. Pasak Pauliaus, jei būtų buvęs ne toks atkaklus, du su puse tūkstančio litų būtų praradęs.

"Ne visi pinigai paimti"

Kūrėjai pripažįsta, kad pinigai už kūrybą nėra nuolatiniai ir garantuoti. Tačiau iš agentūros gaunamų lėšų esą pakanka mokesčiams susimokėti.

"Tai irgi gerai, nes įdirbis – ne veltui. Pirmuosius dainų tekstus parašiau dar prieš 12 metų, tos dainos skamba iki šiol ir aš už tai gaunu pinigus", – džiaugėsi P.Stalionis.
LATGA moka tik už originalias, bet ne verstines ar perdarytas, kopijuotas dainas.

"Būna, kai autoriai kaltinami plagiatu, tačiau oktavoje yra septynios natos, kad ir kaip jas dėliosi, pasitaiko panašumų. Kažkada kompozitorius Benjaminas Gorbulskis yra pasakęs, kad visos dainos jau seniai parašytos, tik ne visi pinigai už jas paimti", – sakė P.Stalionis.

Šiuo metu LATGA agentūroje užregistruota 150 P.Stalionio sukurtų dainų tekstų. Tačiau iš tų 150 eteryje skamba maždaug trečdalis.

"Manau, kad tai nemažai. Žinoma, yra ir nepasisekusių darbų, ne viskas pavyksta", – teigė autorius.

Lengviausias uždarbio kelias

Kai norima daug ir greitai uždirbti iš kūrybos, esą dažniausiai siekiama įsivelti į skandalus. Lietuvoje tai – labai populiarus sprendimas. Teigiama, kad nuotrauka su pikantiška istorija, pakliuvusi į žurnalų viršelius, garantuoja laikiną populiarumą. Tada atlikėjai kurį laiką kviečiami koncertuoti į naktinius klubus, iš to irgi nemažai uždirba.

"Kai pradėjau dainuoti, man irgi pasiūlė intrigą – štai yra jauna atlikėja, mes galėtume būti pora. Tegul sukasi apkalbos, nes žmonėms tokie dalykai patinka. Tai – lengvas būdas laikinai pagarsėti, tada dainos dažniau sukasi eteryje, pagausėja kvietimų koncertuoti klubuose ir kitur. Tačiau aš to varianto atsisakiau", – pasakojo P.Stalionis.

Kalbama, kad vienai merginų grupei užteko pusnuogėms nusifotografuoti žurnalo viršeliui ir jos kelis mėnesius turėjo darbo. Skandalingas dainininkes kvietė koncertuoti Vilniaus ir Kauno klubai. Taigi, sumanymas atsipirko. Tačiau tai – laikinas uždarbis ir su kūryba jis nieko bendra neturi. Naujosios "žvaigždutės" dingo iš eterio po vienos vasaros nuotykių.

Kaip teigiama, 90 proc. šiuolaikinių šalies atlikėjų žmonės daugiau atpažįsta iš skandalingų istorijų negu pagal jų atliekamus kūrinius. Pasak P.Stalionio, pelnytis iš tokių dirbtinų skandalų galima tik laikinai.

Alternatyva – koncertinė veikla

Yra tokių kūrėjų, kurių darbai Lietuvoje netransliuojami radijuje ar televizijoje, bet jie gyvena iš koncertinės veiklos. Tai jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

P.Stalionis taip pat koncertuoja. Pasiteiravus, ar mokesčiai tokiems kūrėjams nėra per dideli, atlikėjas sakė: "Pakilo honorarai ir kiti turi mokėti daugiau, kad aš gaučiau sumą, kurios, manau, esu vertas už tą valandą ar dvi scenoje. Manau, mokesčiai kūrėjams per dideli, nes reikia pirkti kostiumus, reikia daryti dainų įrašus. Beje, vienas įrašas studijoje vidutiniškai kainuoja apie pusantro tūkstančio litų."

Esą būna pelningų mėnesių, tačiau būna laikotarpių, kai tarsi įpuolama į dumblą, ir tada tenka gyventi iš santaupų.

"Kai mano pirmas dainų albumas tapo auksinis, gavau gana solidžias pajamas ir nusipirkau automobilį, tačiau apie namą šiandien svajoti negaliu. Bet kita vertus, mano įdirbis – tik 6 metai kūrybos, dar labai mažai. Esu linkęs vandenį drumsti savo darbu, bet ne skandalais", – tvirtino P.Stalionis.

Pasak klaipėdiečio, bene sunkiausia šiame darbe ne tai, kad pajamos nėra nuolatinės, o tai, kad ilgesniam laikui tenka atitrūkti nuo šeimos.