Aptiko vizito ženklų

Šaltuoju metu laiku, kai termometro stulpelis rodo neigiamą temperatūrą, daugelis vairuotojų susiduria su sunkumais įjungiant  automobilio variklį. Pagrindinės priežastys – nusilpę akumuliatoriai, užšalę degalai ar aušinimo skystis. Tačiau žiemą vairuotojams tenka susidurti ir su netikėtais iššūkiais.

Vienas tokių – nuo šalčio ir bado bėgantys graužikai ar kiti gyvūnai įsikuria transporto priemonėje. Taip nutiko ir mūsų skaitytojui, kuris automobilį pasistatė privačiame kieme, šalia medinio gyvenamojo namo. Įprastai graužikai gali glaustis ilgam laikui paliktame automobilyje, tačiau šiuo atveju transporto priemonė stovėjo vos keletą dienų.

„Galbūt juos priviliojo šalia namo stovintys buitinių atliekų konteineriai“, – svarstė pašnekovas.

Aptikęs naujųjų gyventojų ženklų, jis dar gerą savaitę važinėjo kęsdamas smarvę salone. Ją kėlė tiek gyvūnų paliktos išmatos, tiek nebefiltruojamas salono oras.

Vyras pasakojo skambinęs graužikų naikinimu užsiimančiai įmonei, tačiau ji jokių stebuklingų receptų nepateikė. Tik pasiūlė atsiųsti specialistą, kurio pirminė konsultacija su vietos apžiūra ir reikiamų darbų apskaičiavimu kainuotų apie pusšimtį eurų. Dar tiek pat atsieitų pakartotinis atvykimas, kurio metu būtų atliekami darbai. Jie nesudėtingi: pastatomi lipnūs spąstai aplink automobilį ir garažą, taip pat spąstus galima palikti ir pačioje transporto priemonėje. Be to, siūloma pridėlioti nuodų aplink automobilį. Salono viduje nuodų dėti nepatartina, nes graužikas gali nugaišti įlindęs į kurią nors tolimą automobilio ertmę. Dėl to jį pašalinti būtų itin sudėtinga, o nemalonus kvapas salone sklistų dar labai ilgai.

Nuostoliai: dėl pragraužtų laidų įvykus trumpajam jungimui gali supleškėti visas automobilis. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Gali sukelti gaisrą

Kenkėjų kontrole užsiimančios „Dezinfa“ įmonės specialistai tikino, kad žiemą graužikai gali pridaryti ne tik smulkių, bet ir didelių problemų transporto priemonėms. Biologas Liutauras Grigaliūnas pasakojo, kad peles ar žiurkes vilioja šilta, nuo plėšrūnų ir šalčio sauganti vieta po variklio dangčiu.

100 – maždaug tiek eurų kainuoja specialisto vizitas ir graužikų gaudymo priemonės.

„Jei transporto priemonė stovi garaže ar nuo vėjo, sniego ir šalčio saugančioje pastogėje, ji gali tapti jaukiais graužikų namais. Apsigyvenę automobilyje jie randa arba prasigraužia kelius į saloną, kur gali rasti maisto: ant sėdynių pribarstytų sausainių ar bandelių trupinių, vaisių graužtukų ir kt. Jei automobilis eksploatuojamas kasdien, tai taps laikina graužikų slėptuve, tačiau net ir per trumpą laiką aštriadančiai gali pridaryti žalos – 3 proc. savo laiko pelė skiria graužimui“, – aiškino L. Grigaliūnas.

Be to, dėl graužikų eibių gali kilti ir gaisro pavojus. Anot statistikos, maždaug 10 proc. visų gaisrų kyla automobiliuose. Skaičiuojama, kad per 7 minutes ugnis automobilį sugadina nepataisomai, nepraėjus nė 5 minutėms užsidega kiti šalia esantys objektai.

Dėl garažuose apsigyvenusių pelių ar žiurkių ne kartą degė ten paliktos ir senos, ir naujos transporto priemonės: pelės pragraužė automobilio elektros instaliacijos laidus, įvyko trumpasis sujungimas, kilo gaisras.

Gudrybė: norėdamas sugauti peles vairuotojas pridėliojo lipnių spąstų, nes pilti nuodų automobilio salone nerekomenduojama. / Skaitytojo nuotr.

Ieško ertmių

Graužikai į automobilius patenka pro tarpus prie pedalų, vairo kolonėlių, per paliktas praviras duris, langus, oro kondicionavimo sistemas ir kt. Tad, siekiant apsaugoti automobilius nuo graužikų, patariama sandarinti patalpas.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovės Viktorijos Katilienės, į automobilį žiurkės ir kiti kenkėjai gali patekti pro ventiliacijos angą. Iš ten jie prasigraužia sau kelią, pasirinkdami pačius ploniausius laidelius. Dėl to lokalizuoti gedimą automobilyje kartais gali būti labai sudėtinga. Paprastai kandimo žymių randama aušinimo sistemos žarnose, ant užvedimo laidų, vakuumo guminių vamzdelių, taip pat vairo stiprintuvo ir šilumos izoliacijos sistemose.

Nesvarbu, ar automobilis stovi lauke, ar uždaroje patalpoje, vertėtų stebėti graužikų buvimo požymius ir imtis prevencijos. Patariama palaikyti tvarką automobilyje: nepalikti maisto, šiukšlių, išsiurbti trupinius. Svarbu pasirūpinti garažo ar kitos patalpos sandarumu – plyšius užglaistyti betonu, metalinėmis detalėmis ar kitomis panašiomis priemonėmis, kurių kenkėjai negali įveikti. Aplink garažą, pavėsinę galima išdėlioti spąstų dėžučių su jauku.

Masalas: kenkėjus vilioja šiuolaikiniai bioplastiko laidai, gaminami iš kukurūzų krakmolo ar augalinių riebalų. / Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Vilioja bioplastikas

Įprastai graužikų padarytos žalos nėra didelės, tačiau jų padariniai kartais – itin nemalonūs.

„Tarp žalos automobiliams pridarančių gyvūnų dažniausiai pasitaiko pelių, žiurkių, pelėnų, net voverių, šeškų ir kiaunių. Kartais po šių svečių apsilankymo neįmanoma įjungti automobilio variklio. Mat jie įsisuka ir pragraužia laidus ir vamzdelius“, – teigė draudimo specialistė.

Anot pašnekovės, automobilių laidai graužikus labiausiai masina dėl laidus dengiančios medžiagos – bioplastiko. Ši medžiaga gaminama iš kukurūzų krakmolo, genų inžinerijos būdu sukurtų bakterijų ar augalinių riebalų ir aliejų.

Kandimo žymių randama aušinimo sistemos žarnose, ant užvedimo laidų, vakuumo guminių vamzdelių, taip pat vairo stiprintuvo sistemose.

„Jau daugiau nei dešimtmetį bioplastikas konkuruoja su įprastinėms automobilių izoliacinėms medžiagomis, tad gamintojai plačiai naudoja šią ekologiškesnę augalinės kilmės alternatyvą“, – tvirtino draudikė.

Kenčia brangios detalės

Pasak automobilių serviso vadovo Arūno Nerkevičiaus, kai pažeidžiami transporto priemonės laidai, atsijungia tam tikros elektros grandinės, sudega saugikliai, gali sugesti brangūs valdymo blokai, kurių šiuolaikiniuose automobiliuose yra ne vienas. Dėl netvarkingos elektros instaliacijos gali įvykti trumpasis jungimas, o automobilis – užsidegti.

Specialisto teigimu, jei pažeidžiami pagrindiniai, įtampą tiekiantys laidai, pavyzdžiui, akumuliatoriaus, kur susijungia teigiamas ir neigiamas poliai, įvyksta trumpasis jungimas ir gaisro rizika dar labiau padidėja.

„Jei automobilis techniškai tvarkingas, tiesiog sudega saugikliai. Jei automobilio elektros instaliacija netvarkinga, jis gali ir užsidegti“, – perspėjo meistras.

Vengiant graužikų apsilankymų automobilyje, specialistas pataria vengti transporto priemonę ilgesniam laikui palikti pamiškėje, vietose, kur vešli augmenija ar prie buitinių atliekų konteinerių.

„Kol kas neišrasta specialių priemonių, kurios automobilius apsaugotų nuo graužikų, tačiau žmonės naudoja ir repelentus, ir specialius plastikinius vamzdelius, kurie apsaugo laidus nuo graužikų“, – patarė A. Nerkevičius.

Plėšrūnai: kartais po variklio dangčiu vairuotojai aptinka ir voverių, šeškų ar net kiaunių. / T. Lukšos / BNS nuotr.

Ultragarsas – ne išeitis

Neretai reklamos tekstuose skelbiama, kad efektyvi graužikų atbaidymo priemonė yra ultragarsas. Naudodamiesi ultragarsu atsikratę pelių giriasi ir kai kurie vairuotojai. Tačiau biologas L. Grigaliūnas teigia, kad naivu tikėtis, jog pelė ar žiurkė pabėgs nuo sklindančio ultragarso, ypač jei graužikas alkanas.

„Tokie skelbimai iš tiesų sugundo ne vieną vartotoją – nusiperki prietaisą, įjungi į elektros lizdą ir po savaitės ar trijų kenkėjai palieka namus. Iš tikrųjų daugybė mokslininkų tyrimų įrodė, kad ultragarsinės atbaidymo sistemos neveikia – galimybė kenkėjus atbaidyti ultragarsu egzistuoja tik teoriškai“, – mitą griauna L. Grigaliūnas.

Nereikėtų pamiršti, kad graužikai, be žalos automobiliui, kelia pavojų ir žmonėms. Jie platina gyvybei pavojingas ligas: jersiniozę, salmoneliozę, trichineliozę, leptospirozę ir kt.

Nors vilniečiui Rimgaudui pelės nepatinka, ne kartą teko jų aptikti savo namuose ar garaže. Tik ilgai užsibūti jo valdose Rimgaudas joms neleido.

„Kaip paprastai – nuodai ir viską sutvarkėme“, – prisiminė vyras.

Tačiau netrukus nusipirkti žiurknuodžių gali būti ne taip jau ir paprasta. Socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo pataisą, pagal kurią šių nuodų galėtų nusipirkti tik kenkėjus naikinančios įmonės ar ūkininkai.

„Laisva prekyba nuodais būtų uždrausta, neprieinama ir tik specialistai galėtų juos pirkti ir naudoti. O situacija tokia reikalinga dėl to, kad labai akivaizdu yra dešimtimis, o gal ir šimtais atvejų kiekvienais metais, kada žiurknuodžių pagalba yra nuodijami naminiai gyvūnai“, – tvirtino L. Jonauskas.

Piktavalių išmėtytų uodų užėdę stipo ir vedžiojami šunys, ir benamės katės. Nuodų prekyba, anot L. Jonausko, yra apribojusios Danija, Švedija, Airija, Jungtinė Karalystė. Vietoje nuodų politikas siūlo naudoti spąstus ar kviestis kenkėjų naikintojus. Tiesa, jų paslaugų kainomis parlamentaras rengdamas projektą nepasidomėjo.

„Neįsivaizduoju tų kainų, bet aš manau, kad priklauso nuo vietovės. Jeigu reikės žmogui važiuoti 50 km., gali pabrangti“, – sakė l. Jonauskas.

Net sostinės prieigose kenkėjus naikinančios įmonės įvardija, kad už pelių gaudymą gali paprašyti ir 100, ir 180 eurų, o žinią, kad įsiveisus pelėms gali tekti apsieiti be žiurknuodžių, žmonės vertina skirtingai.

„Mes juk turime turėti teisę nusipirkti. Gal čia tikrai jau ne jų (Seimo – red. past.) reikalas“, – sakė kalbintas praeivis.

„Manau, kad nereikia drausti, nes nuodai svarbūs. Gerai, jeigu viena pelytė, dvi, o jeigu jų prisiveisia velnias žino kiek?“ – retoriškai klausė moteris.

„O ką? Patys negali pelėkautais pagauti? Ir nuodų nereikia – pastatei spąstus ir pagavai“, – šypsojosi kitas praeivis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasaulyje iš viso yra pripažintos 35 užkrečiamos graužikų nešiojamos ligos.

„Tie pelėkautai... jų (pelių – red. past.) juk prisiveisia galybės, tai nežinau, kiek čia reikia tų spąstų pastatyti ir kokių“, – abejojo Rimgaudas.

Specialistai perspėja – susigyventi su pelytėmis nevertėtų.

„Graužikų kaimynystė mums yra pavojinga tuo, kad jos nešioja užkrečiamas ligas, pavyzdžiui pseudo tuberkuliozę, salmoneliozę, leftospirozę, kitas ligas. Pasaulyje iš viso yra pripažintos 35 užkrečiamos graužikų nešiojamos ligos“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Vaiva Andriušaitytė.

Graužikų platinamos ligos pavojingos ir sunkiai gydomos, užsikrėsti galima ne tik liečiant peles, bet ir jų paliktas išmatas, šlapimą ar seiles. Bet ir žiurknuodžiai pavojingi ne tik graužikams – spalvotų nuodų grūdelių paragauja ir vaikai, ir suaugusieji.

„Jeigu žmogus arba gyvūnas suvalgo daug ir yra jo kūno masei pakankamas nuodų kiekis, tai dažniausiai prasideda kraujavimas. Priklausomai nuo to, ar suteikiama pagalba, gali žmogus nukraujuoti“, – komentavo RVUL gydytoja toksikologė Gabija Laubner Sakalauskienė.

Jeigu Seimas pritars, paprastai žiurknuodžių nusipirkti negalėsime nuo kitų metų.

L. Jonauskas: žiurknuodžiai pavojingi ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams

„Nuodai rankose, kurios neatsakingai juos naudoja, gali tapti baisiu įrankiu. Visuomenininkai, naminių gyvūnų šeimininkai piktinasi ir deda į grupes mėsos kukulių bombų nuotraukas. Jos prigrūdamos žiurkių nuodų ir mėtomos tose vietose, kur vedžiojami augintiniai, kur vaikšto katės, kurios vėliau, prisivalgiusios šitų nuodų, miršta“, – aiškino Seimo narys.

Lengvai prieinami žiurknuodžiai pavojingi ne tik augintinams, bet ir laukiniams gyvūnams bei žmonėms.

Žmonės, prisipirkę šitų nuodų prekybos centruose, dažniausiai juos laiko neatsakingai prie visų kitų buities rakandų.

„Tai nėra keli nusikaltimai, jeigu pažiūrėtume visą istoriją, manau, kad tūkstančiai tų nukentėjusių augintinių rastųsi. Taip pat yra aibė galimybių netyčia su tais nuodais paveikti ir tą pačią laukinę gamtą, t. y. suėsti nuodai kaupiasi organizme. Ta pati žiurkė, suėdusi nuodų, gali tapti kažkieno kito grobiu ir taip tie nuodai persiduos kitam gyvūnui. Gali būti pirminis apsinuodijimas, kai kažkur neatsargiai išbarstyti nuodai yra prienami laukiniams gyvūnams – voverės gali jų privalgyti, laukiniai paukščiai, balandžiai ir t. t. Jeigu yra profesionalai specialistai, kurie žino, kokie pavojingi šitie nuodai ir juos laiko seifuose tam skirtose vietose, tai žmonės, prisipirkę šitų nuodų prekybos centruose, dažniausiai juos laiko neatsakingai prie visų kitų buities rakandų, o galbūt net ir maisto produktų. Kiekvienais metais yra po keletą atvejų, kai netyčia juos suvalgo vaikai. Tas nuodas labai pavojingas ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams ir tai gali baigtis mirtimi“, – tvirtino L. Jonauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kenkėjų naikintojai, norintys pirkti žiurknuodžius, turės įgyti licenciją, o ūkininkams reikės baigti tam tikrus kursus.

„Ir dabar tuos nuodus gali pirkti specialistai, kurie užsiima kenkėjų kontrole. Jiems reikia turėti licenciją, kuri nėra sunkiai gaunama – yra paprastas reikalavimas – reikia turėti tam tikrą išsilavinimą, kad galėtum dirbti su tais nuodais. Tai yra deklaracinio pobūdžio licencija, nes tu deklaruoji tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, atitikimą saugumo reikalavimams ir susimokėjęs rinkliavą gali gauti tą licenciją. Tai nėra nei brangu, nei sudėtinga, kas užsiima kenkėjų kontrole tą gali padaryti. Žiurkių nuodais naudojasi ir ūkininkai. Jiems daroma išimtis su sąlyga, kad žiurknuodžiai bus naudojami savo registruotame ūkyje ir bus baigti atitinkami ūkininko pradmenų kursai“, – sakė L. Jonauskas.

Įteisinus tokį įstatymą, žmonėms tektų naudoti pelių spąstus ar kitus senovinius būdus, kurie tikriausiai užtruktų ilgiau. Kitas variantas – kviesti specialias tarnybas, kurios žiurknuodžiais peles išnaikins greitai, tačiau ne už ačiū.

„Žmonėms reikia aiškiai pasakyti – tai nuodinga ir pavojinga medžiaga. Dažniausiai būna taip, kad, jeigu mes rimtai susergame, patys nesigydome, kreipiamės į profesionalą. (...) Kenkėjus reikia naikinti, bet yra paliekami kiti būdai. Galbūt jie yra šiek tiek sudėtingesni, reikalauja daugiau žinių. Galima nusipirkti gyvagaudžius ir kitus spąstus, ką nuo senovės žmonės ir darydavo. bet jeigu problema jau yra didelė ir rimta, reikėtų kviesti specialistus“, – teigė L. Jonauskas.

Žiurknuodžių draudimo klausimas Seime nagrinėjamas jau ne vieną dešimtmetį.

„Šita diskusija Seime jau tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Jau esame pribrendę prie tų pataisų, kurios iš esmės užsiimtų nuodų ribojimu ir leidimu naudotis tik profesionalams. Neabejoju, kad diskusija bus, galbūt atsiras daugiau išlygų, bet šitos pataisos turėtų praeiti“, – prognozavo Seimo narys.

Viename prekybos centre marinuotų lenkiškų burokėlių įsigijęs vyras buvo nemaloniai nustebintas.

Pačiame stiklainio dugne jis atrado neaiškius svetimkūnius, kurie, klaipėdiečio manymu, primena pelių liekanas.

"Tai tikrai ne burokėlio šaknis, kuri patempus sutrūktų. O šituos daiktus laikant rankose jaučiama jungtis ir stuburo slanksteliai. Šių dalykų burokėlių marinatas nesunaikino. Čia tikrai ne burokėlis, jo visai kitokia struktūra. Tik labai gaila, kad tuos daiktus stiklainyje atradau, kai burokėlius jau buvome beveik suvalgę. Jeigu čia tikrai graužikai, tai siaubinga, juk jie visokias ligas nešioja", – baisėjosi vyras.

Klaipėdietis su savo radiniais nukeliavo tiesiai į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ten jis sužinojo, kad specialistai nieko padaryti negali, nes stiklainis jau buvo pusiau tuščias. Esą neaišku, ar tikrai tie svetimkūniai ten nebuvo įdėti vėliau.

"Kad ten yra galbūt graužikų liekanos, tai yra to žmogaus nuomonė. Yra padarytų nuotraukų, atrodo, kad į tą stiklainį papuolė kažkokia šaknis. Taip atrodo ir man, ir inspektoriams. Bet mes matėme tik nuotraukas. Ar tai gyvūninės, ar augalinės kilmės priemaišos, nežinome, nes žmogus jų mums nepaliko. Kadangi tas stiklainis jau buvo atidarytas, teisės aktai tirti tokio produkto neleidžia. Jis turėjo būti uždarytas", – teigė VMVT Klaipėdos departamento l. e. p. direktorius Antanas Bauža.

VMVT inspektoriai esą dar tą pačią dieną buvo pasiųsti į prekybos centrą, kur prekiaujama tais burokėliais.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jie atliko juslinį vertinimą, atsidarė ne vieną tos pačios siuntos burokėlių indelį. Juose pašalinių priemaišų nenustatyta.

Daugiau nei 2 tūkst. metų senumo kapas rastas Achmimo mieste; manoma, kad jame buvo palaidotas aukšto rango pareigūnas.

„Tai vienas iš įdomiausių atradimų, kada nors padarytų šioje teritorijoje“, – pareiškė ministerijai pavaldžios Aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius Mostafa Waziris (Mostafa Vaziris).

Ptolemėjų dinastijos laikų kape rasta žmogaus mumija bei daugiau nei 50 mumifikuotų pelių, kačių ir sakalų.

Pastaraisiais metais Egipto turizmo pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus, todėl Senienų ministerija pažymėjo, jog penktadienį pristatytas atradimas yra skirtas „atkreipti pasaulio dėmesį į Egipto civilizaciją ir senovę“.

Gausybė šalies paveldo vietų yra pagrindinis turistų traukos šaltinis, o ministerija apibūdino Sohagą kaip „vieną iš istoriškai turtingiausių Egipto miestų“. Praeitais metais jame buvo atidarytas muziejus.

Nuo 2011 metų revoliucijos Egipte vyraujantis politinis nestabilumas ir mirtini išpuoliai sumažino lankytojų skaičių, nors pastaraisiais metais turizmas šiek tiek atsigavo.

Valdžios institucijos reguliariai skelbia apie naujus atradimus, tačiau Egiptas dažnai kaltinamas per mažai tausojantis savo kultūros paveldą, taip pat skiriantis nepakankamai dėmesio mokslinių tyrimų kruopštumui.

Ne taip, kaip kiti žinduoliai, šie graužikai sendami nesusiduria su didesne rizika nugaišti dėl senumo. „Nesvarbu, kiek jiems metų. Mirtis nėra šiems graužikams nuspėjama“, – teigė Rochelle Buffenstein iš „Calico Life Sciences LLC“ kompanijos San Franciske.

Plikieji smėlrausiai gyvena kolonijose po žeme, jiems vadovauja karalienė, kuri užsiima kolonijos veisimu. Ji dauginasi tik su keliais kolonijos patinais bet kuriuo metu.

Šių žinduolių biologija yra sudėtinga. Jie gali išgyventi be deguonies iki 18 min., nepatirdami sveikatos sutrikimų. Šie plikieji smėlrausiai taip pat negali susirgti vėžiu. Beplaukiai graužikai taip pat gali išgyventi daugiau nei 30 metų nelaisvėje ir apie 17 metų laisvėje.

Taigi šie į peles panašūs gyvūnai nėra nemirtingi, bet įdomu tai, kad jų amžius nėra siejamas su mirtimi.

Pagrindinį pelėdų grobį – peles ir žiurkes – traukia kvapnus kanapių derlius, todėl šių augalų augintojai ėmėsi kovoti su graužikais naikindami juos nuodais. Tačiau tai neigiamai paveikė ir pelėdų populiaciją, o kai kurių jų rūšys nyksta regione. Gamtininkai, surinkę kritusias pelėdas, nustatė, kad iš 84 pelėdų 34 – apie 40 proc. – nugaišo dėl vidinio kraujavimo, kurį veikiausiai sukėlė suėstos apsinuodijusios pelės.

Faktas apie pelėdų populiacijos mažėjimą kelia gamtininkų susirūpinimą dėl visos miško ekosistemos.

Tyrimas rodo, kad šie graužikai po žmonių kojomis ėmė šmirinėti daug anksčiau nei manyta. Kai tik medžiotojai-rankiotojai pradėdavo gyventi sėsliai, naminės pelės išstumdavo savo kitas giminaites, rašoma JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).

„Šis tyrimas pateikia pirmą įrodymą, jog jau prieš 15 tūkst. metų žmonės pakankamai ilgai gyvendavo vienoje vietoje, kad paveiktų vietos gyvūnų bendrijas, nulemiant naminių pelių dominavimą“, – sakė viena tyrimo autorių, Washingtono (Vašingtono) universiteto Sent Luise antropologijos profesorė Fiona Marshall (Fiona Maršal).

Ankstesni tyrimai rodė, kad žmonių santykiai su gyvūnijos pasauliu, ypač smulkiais žinduoliais, tokiais kaip pelės, pradėjo kisti plintant žemdirbystei.

Prieglobstis ir maistas

Tačiau naujasis tyrimas rodytų, kad „gyvūnų domestikacijos šaknys siekia žmonių sėslumo (pradžią) tūkstančiais metų anksčiau negu (laikotarpis), ilgai laikytas žemės ūkio aušra“, sakė F. Marshall.

Medžiotojų-rankiotojų kaimuose Viduržemio jūros regiono rytuose naminės pelės buvo įprasti įnamiai likus trims tūkstantmečiams iki laikotarpio, su kuriuo siejami ankstyviausi mums žinomi žemės ūkio įrodymai.

Kai medžiotojai-rankiotojai apsigyvendavo vienoje vietoje, jie užtikrindavo prieglobstį, o jų būstuose visada būdavo trupinių ir kitokių maisto likučių.

Pelės išmoko tuo naudotis ir ėmė laikytis netoli žmonių.

Tyrėjai daugiausia studijavo senovinę Natufijos kultūros medžiotojų-rankiotojų gyvenvietę Jordano upės slėnyje Izraelyje, kur kasinėjimai atskleidė didelį naminių pelių ir jų giminaičių santykio pokytį, keičiantis priešistorinėms epochoms.

Jie studijavo suakmenėjusių pelių krūminių dantų, tarp kurių buvo ir 200 tūkst. metų senumo fosilijų, įvairovę.

Pokyčiai dėl mobilumo

Laikotarpiais, kai būdavo didesnė žmonių ilgalaikio sėslumo tikimybė, naminės pelės (Mus musculus domesticus) pranokdavo kitos rūšies peles – Mus macedonicus – ir išstumdavo jas iš gyvenviečių.

Sausrų periodais, kai trūkdavo maisto ir medžiotojai-rankiotojai būdavo priversti dažniau keltis į naujas vietas, naminių pelių ir M. macedonicus populiacijos pasiekdavo pusiausvyrą.

„Šios išvados yra aiškus įrodymas, jog gamtos pasaulio pokyčiai dėl žmonių poveikio yra susiję su įvairiais žmonių mobilumo lygiais“, – sakė F. Marshall.

Tyrime taip pat dalyvavo mokslininkai iš Nacionalinio mokslinių tyrimų centro Paryžiuje ir Lioras Weissbrodas (Lioras Veisbrodas) iš Haifos universiteto Izraelyje.

Per pastarąjį mėnesį ekspertai sugavo per 5 tūkst. graužikų.

„Rudens ir žiemos sezonais iškvietimų naikinti graužikus gauname 30-40 proc. daugiau nei šiltuoju metų laiku. Problema opi tiek individualių, tiek daugiabučių namų gyventojams. Pagalbos daugiausiai kreipiasi kauniečiai ir vilniečiai. Šiuose miestuose graužikų populiacija nėra didžiausia – žmonės sąmoningesni: jie supranta, kokią žalą daro graužikai, kiek kainuoja bergždžios pastangos peles ir žiurkes naikinti patiems“, – pastebi bendrovės „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.

Gaisro pavojus

Graužikai yra įvairiaėdžiai gyvūnai – neradę mėgstamo kąsnelio ima krimsti net laidus. Aštriadantės pelės ar žiurkės eibių prikrečia net automobiliuose, sukeldamos gaisro pavojų.

Graužikai neretai įsikuria po automobilio variklio dangčiu. Jei automobilis eksplotuojamas kasdien, tai taps laikina graužikų slėptuve, tačiau ir per trumpą laiką būna padaroma žąla. Ne kartą dėl garažuose apsigyvenusių pelių ar žiurkių degė ten paliktos ir senos, ir naujos transporto priemonės: pelės pragraužė automobilio elektros instaliacijos laidus, įvyko trumpas sujungimas, kilo gaisras.

Gaisro pavojus kyla ne tik garažuose, bet ir gyventojų būstuose, verslo centruose.

„Buvę atvejų, kai biuruose, gyventojų namuose ar parduotuvėse pelės nugraužė apsaugos signalizacijos laidus, sutrikdydamos sistemos darbą ir sukeldamos nenutildomą kaukimą. Kartą gavome iškvietimą į įmonę, kur radome sugraužtus kompiuterių laidus – kol darbuotojai savaitę atostogavo, pelės kruopščiai dirbo ir sugadino per dvidešimt kompiuterių“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Priemonių imasi pavėluotai

Daugeliui gyventojų už sienos, po grindimis ar lubose brazdantys graužikai neatrodo didelė problema iki tol, kol nepatiria žalos.

Pagalbos kovoti su pelėmis ar žiurkėmis dažniausiai kreipiamasi tada, kai graužikai nudrasko po variklio dangčiu esančią apšiltinimo medžiagą ar sėdynių poroloną, pragraužia skylę sienoje ar apgraužia buitinės technikos laidus. Yra žmonių, kurie peles net maitina iš indelio, tikėdamiesi, jog graužikai nelįs į spinteles vogti maisto, tačiau naikinimo priemonių reikėtų imtis vos tik pastebėjus pirmuosius požymius.

Per metus žiurkės atsiveda iki 25 jauniklių, pelės – iki 60. Mažieji graužikai auga, galanda dantis, bręsta, aktyviai ieškosi maisto ir atsiveda savo vadas. Gausias graužikų populiacijas išnaikinti gana sunku. Pavyzdžiui, žiurkės – labai gudrūs padarai. Kartais jos dar vadinamos superžiurkėmis dėl savo atsparumo įprastiems nuodams, gebėjimo plaukti ir dantų, galinčių pragraužti betoną.

„Žiurkėms būdinga jauko baimė ir neofobija, kas labai apsunkina jų kontrolę – tam tikromis aplinkybėmis žiurkės gali nuodų ir negraužti. Siekiant išnaikinti graužikus labai svarbu įvertinti situaciją ir gebėti parinkti tinkamą naikinimo priemonę, kad ji būtų ir veiksminga, ir saugi. Priemonių imtis reikėtų ne tada, kai graužikas apsigyveno namuose, o dar tada, kai jis buvo pastebėtas lauke“, – perspėja „Dezinfos“ ekspertas.

Pelės ir žiurkės perneša žmonių ir naminių gyvūnų sveikatai pavojingas ligas: salmoneliozę, leptospirozę, tuliaremiją, jersiniozę ir kt. Taip pat žiurkės nešioja blusas, erkes, kurios taip pat gali pernešti infekcinių ligų sukėlėjus. Išbadėjusios žiurkės gali suėsti net naminių paukščių, triušių jauniklius.

Nepaisant to, kad vapsvų ir musių ore skraidžioja vis mažiau, tačiau iš laukų grįžta pelės, žiurkės, spintose įsiveisia drabužinės kandys. Kur po vasaros keliauja kenkėjai ir kaip nuo jų apsisaugoti?

1. Palėpė

Palėpė – viena iš patraukliausių vietų pelėms ir žiurkėms žiemoti. Čia šilta, patogu nukeliauti iki virtuvės, kur gausu maisto ir vandens. Esant tinkamai temperatūrai, palėpėje žiemoti gali ir vapsvos.

„Pakeiskite atsilupusią stogo dangą, užsandarinkite skyles aplink kraigą – pelės ir žiurkės, neradusios įėjimo prie namo pamatų, be vargo sienomis užlips iki stogo. Taip pat patariame pašalinti iš palėpės nereikalingus daiktus: kartonines dėžes, senus drabužius, iš ko graužikai susisuka jaukius lizdus. Daiktus geriau laikyti ne popierinėse, o plastikinėse dėžėse“, – pataria kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

2. Kanalizacijos ir šildymo sistemos

Į gyventojų namus pelės ir žiurkės patenka ir per kanalizacijos, elektros bei šildymo sistemas.

„Užsandarinkite skyles aplink praustuvus, tualetus, ventiliavimo, šildymo bei elektros instaliacijos sistemas, ventiliacijos angas uždenkite metaliniais tinkleliais iš vidaus ir išorės. Šildymo sistemomis, ventiliacijos angomis keliauja ir tarakonai. Nepalikite skylių prie gyvatukų, karnizų vonioje“, – perspėja biologas.

3. Miegamasis

Pasibaigus vasarai, lengvų drabužių kolekcija vietą spintoje užleidžia šiltiems drabužiams. Jei iš spintos gilumos ištraukus vilnonį paltą ar megztinį pastebėjote skraidančių drugių ar skylę drabužyje – tai ženklas, kad apsigyveno drabužinė kandis.

„Išsiritusios drabužinių kandžių lervutės, prieš virsdamos drugiu, graužia audinius. Vasarą spintoje kabėjusius drabužius vertėtų gerai apžiūrėti, ar audiniai nepažeisti. Reguliariai valykite, siurbkite spintos lentynas, naudokite specialias kandžių gaudykles“, – patarimais dalijasi ekspertas.

4. Garažas

Garažas – dar viena vieta, kur po vasaros apsigyvena kenkėjai. Automobiliui skirtoje patalpoje gyventojai dažnai laiko ir senus baldus, laikraščius, kartonines dėžes, maistą augintiniams, žuvų pašarą, kas kuria palankias sąlygas graužikams veistis.

„Ne kartą dėl garažuose apsigyvenusių pelių degė ten palikti automobiliai. Pelės pragraužia automobilio elektros instaliacijos laidus, įvyksta trumpas sujungimas, sukeliantis gaisrą. Tam, kad būtų užkirstas kelias nelaimei, reikia užsandarinti net menkiausius plyšelius aplink garažą, vartus, patalpoje nelaikyti senų baldų, drabužių, dėžių. Jei garaže laikomas šunų, kačių ar kitų augintinių maistas, pašaras žuvims, jie turėtų būti sudėti į metalines, sandariai uždaromas dėžes. Aplink pastatą rekomenduojame išdėlioti vyliaus dėžutes su masalu, kad lauke pasimaitinę graužikai nesiveržtų į vidų“, – pasakoja ekspertas.

5. Virtuvė

Virtuvėje didžiausia rizika užsikrėsti kenkėjų pernešamomis ligomis. Tereikia pelei perbėgti per pintinėje gulintį obuolį, ar paragauti kriaušės ir kyla grėsmė užsikrėsti jersinioze ar leptospiroze. Lentynose ant maisto produktų ropinėjantys tarakonai gali pernešti infekcines žarnyno ligas: dizenteriją, vidurių šiltinę, salmoneliozę ir kt. Pavyzdžiui, salmoneliozės bakterijas tarakonai nešioja savo žarnyne ir sėja jas su savo išmatomis, kurias palikinėja, kur tik jiems patogu.

„Virtuvėje turi būti palaikoma ypatinga švara. Geriau ant stalo, spintelių ar netgi grindų nepalikti maisto likučių, trupinių, nelaikyti atvirai vaisių, daržovių. Jei jie netinkami sandėliuoti šaldytuve, įdėkite juos į maistui skirtus sandarius indelius ar maišelius. Nepalikite neplautų indų, maisto likučių. Birius produktus: arbatas, makaronus, kruopas laikykite tam skirtuose sandariuose induose. Jei buvo pastebėti kenkėjai, prieš gamindami maistą, dezinfekuokite stalo paviršių“, – pataria biologas.

„Mes patobulinome receptorius, kad graužikai galėtų aptikti chemikalus“, – teigė tyrimo bendraautoris Paulas Feinsteinas iš Hanterio koledžo. Mokslininkas tikisi, kad žinias tobulinant pelių uosles, jie galėtų pritaikyti kurdami įrenginiais, galinčius aptikti ligas.

Žinduolių nosys turi mažyčius receptorius, kurie aptinka skirtingus kvapus. Pelės turi 1200 genų, susietų su kvapų nustatymu, tuo metu žmonės – vos 350.

Mokslininkai papildė pelių genus papildomomis DNR grupėmis, kad patobulintų gyvūnų neuronus. „Popular Science“ redaktoriams tyrimo mokslininkai teigė, kad patobulinus graužikų uoslę, jie būtų pranašesni už šunis, ieškančius bombų.