Skundo autorius nurodė, kad su svečiais pietavo Priešpilio gatvėje esančiame restorane – iš lauko terasos turėjo atsiverti puikus vaizdas į jachtų uostelį.

„Bet, deja, vaizdas atsiveria į plaukiojančias vandenyje nugaišusias žuvis, žalią vandenį, įvairius teršalus. Ateinant link to restorano, pakelėje auga piktžolės, Sosnovskio barščiai. Ir visa tai miesto reprezentacinėje erdvėje, tai yra Klaipėdos piliavietėje. Nejaugi toks vaizdas čia yra normalus ir įprastas? Sėdint su svečiais iš kai kurių ministerijų tikrai vaizdas nebuvo pats maloniausias. Nes lyg ir norėjome parodyti reprezentacines miesto erdves, bet išėjo kaip visada, apėmė gėda“, – jausmingai situaciją aprašė pilietis.

Klaipėdos pilies uosto atstovė Brigita Kulišauskienė patikino, kad spalvos skunde gerokai sutirštintos.

Kiekvieną rytą darbuotojai valo uostą, dumblius graibo. Bet darbuotojai iš pat ankstyvo ryto tai daro, gal svečiai vakare buvo?

„Taip, buvo karšta, galėjo vandenyje padaugėti melsvadumblių. Bet situacija tikrai nėra kritiška. Vadinamasis vandens žydėjimo pikas dažniau būna antroje vasaros pusėje“, – tikino uosto administracijos atstovė.

Pakilusi vandens telkinių temperatūra ir ramios meteorologinės sąlygos sudaro labai gerą terpę mikrodumblių dauginimuisi, kitaip dar vadinamam vandens žydėjimu.

„Kiekvieną rytą darbuotojai valo uostą, dumblius graibo. Bet darbuotojai iš pat ankstyvo ryto tai daro, gal svečiai vakare buvo? Ne tik tai darome, pontonus taip pat plauname. Jei vėjas buvo nuo vandens, gal svečiai ir jautė kokį kvapą“, – svarstė B. Kulišauskienė.

Ji patikino, kad Sosnovskio barščių piliavietėje nėra jai tekę matyti.

„Patį kalną šienauja miestą prižiūrinčios įmonės. Bet nemačiau aš niekada čia barščio, gal su garšva supainiota? Jos dabar žydi“, – stebėjosi B. Kulišauskienė.

B. Kulišauskienė paaiškino, kad dėl meslvadumblių suvešėjimo gali mažėti deguonies vandenyje.

„Pačios smulkiausios žuvys gali neatlaikyti deguonies trūkumo. Bet tai gali būti ir kokio žvejo palikta žuvelė, nes per smulki“, – patikino atstovė.

Susitikimas dėl Pilies uosto vyksta kasmet, jame aptariama Dangės upės krantinių situacija.

Pasak mero, yra vietų, kurias būtina sutvarkyti dar iki pavasario pradžios.

"Kalba buvo apie pastebėjimus dėl suoliukų, krantinių, dėl tam tikrų švartavimo įrenginių priežiūros, elektros įvadų sutvarkymo, nes visa tai yra koncesininko priežiūros baras. Tradiciškai metų pradžioje mes apžiūrime visas krantines ir teikiame savo pastebėjimus. Pirmasis klausimas buvo, kad artėjant šiltajam metų sezonui visa infrastruktūra būtų sutvarkyta, paremontuota, padailinta", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Kitas klausimas – skenduolio laivo nutempimas nuo Dangės krantinių.

Paaiškėjo, kad šiuo metu yra pasamdytos dvi bendrovės, kurios turėtų nuvilkti skenduolį iš esamos vietos į Klaipėdos laivų remonto krantinę. Ten turėtų prasidėti galutinis utilizavimo procesas.

Vytautas Grubliauskas: tikiuosi, kad tai yra paskutinioji riba.

"Tačiau kiek mus informavo, Uosto kapitono tarnyba, labai atsakingai žiūrėdama į šitą procesą ir vertindama šio plaukiančio subjekto liūdnoką patirtį, prašo 100 proc. garantijų, kad jeigu ir toje paskutinėje kelionėje įvyktų nenumatytas atvejis, jog būtų absoliučiai užtikrinta, kad koncesininkas arba užsakytos bendrovės nedelsdamos atliktų gelbėjimo darbus – iškeltų, ištrauktų ir nuvilktų laivą", – sakė meras.

V.Grubliausko teigimu, net jeigu yra objektyvių aplinkybių, neleidžiančių įgyvendinti realių procesų, tai nereiškia, kad problemos nebuvo įmanoma išspręsti daug anksčiau.

"Panašu, kad jei procesas užsitęs net ir po jų planuoto valdybos posėdžio, tada turbūt reikės imtis ekstraordinarių priemonių. Nors ir nepatogu sakyti "šį kartą", tikiuosi, kad tai yra paskutinioji riba. Toliau diskutuoti, derėtis ir trauktis nebėra kur. Tai turi būti atlikta ir neabejoju, tai bus atlikta", – vylėsi miesto vadovas.

Meras tikisi, kad jau kitą savaitę prasidės realūs laivo utilizavimo darbai.

Automobiliai teršia Pilies uostelio vandenis, įsitikinę čia savo laivus ir jachtas laikantys klaipėdiečiai.

Jie pastebėjo, kad naftos produktų plėvelė vandenyje atsiranda tik palijus, spėjama, jog teršalai į uostą nubėga kartu su lietaus vandeniu.

"Vandenį tikrai teršia ne laivai, nes teršalų jame atsiranda tik po lietaus. Manyčiau, jog jie čia suteka iš kaimynystėje esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Galima įtarti, jog čia nėra įrengta naftos produktų gaudyklė. Labai keista, kad niekam kol kas ši situacija neužkliuvo", – stebėjosi klaipėdietis (pavardė redakcijai žinoma – A.D.).

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas tikino, kad aplinkosaugininkai apie šią problemą nieko nežino, esą į juos dar niekas nesikreipė.

"Kai rasime tas naftos dėmes, turėsime rasti teršėją, tai yra konkretų automobilį, kuris turi valstybinį numerį ir savininką. Tai nustatyti galima remiantis stebėjimo kamerų duomenimis. Čia tyrimas ilgas, nuobodus, bet jį reikės atlikti", – dėstė R.Dužinas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas patikino, jog šioje automobilių stovėjimo aikštelėje naftos produktų gaudyklės tikrai yra įrengtos, tik nežinia, kodėl teršalai patenka į uostą.

"Į atvirą vandens telkinį turėtų bėgti švarus vanduo, jei vis dėlto vanduo yra nuolat teršiamas, reikėtų kreiptis į bendrovę "Klaipėdos vanduo", jie eksploatuoja šiuos įrenginius. Jei kažkas neveikia, reikia ieškoti problemos", – teigė V.Švedas.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" gamybos direktorius Algirdas Špučys suabejojo, kad naujoje automobilių stovėjimo aikštelėje yra įrengta naftos produktų gaudyklė.

Esą "Klaipėdos vanduo" darbuotojai ten rado kažkokius šulinius, o juose – tepalų, tačiau nėra aišku, ar tai ir yra teršalų rinktuvai.

"Negaliu kategoriškai teigti, kad teršalų gaudyklės ten nėra. Tačiau, bent jau mums to įrenginio niekas neperdavė. Aiškinsimės, kaip čia yra", – pabrėžė A.Špučys.

Po rekonstrukcijos 2009-2010 metais gyvavęs vos penkis metus pasukamas tiltelis vėl prašosi miesto paramos.

Nuolat stringa mechanizmas

Įplaukimo į Pilies uostą pasukamas tiltelis vėl gali būti remontuojamas. Klaipėdos miesto savivaldybė rengiasi atlikti šio tiltelio ekspertizę. Bus bandoma išsiaiškinti, kodėl taip sunkiai sukiojasi tiltelio mechanizmas. Kartais jam pasukti nebeužtenka dviejų vyrų jėgos.

Po tiltelio rekonstrukcijos pirmosios bėdos dėl jo iškilo 2014 metų pavasarį. Jo mechanizmas sunkiai sukinėjosi. Tiltelį eksploatuojanti bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ pašlifavo ir patepė tiltelio mechanizmą. Jis kurį laiką nebestrigo. Vėliau vėl prasidėjo problemos. Problemos dėl tiltelio prasideda vasarą. Dėl karščio metalas plečiasi, žmonų jėga ir klumpliaračio pagalba sukamo tiltelio mechanizmas ima strigti.

Elektra pakeis žmones

Galbūt po atliktos ekspertizės bus bandoma tiltelio mechanizmą vėl ne tik remontuoti, bet ir elektrifikuoti. Tokie planai jau buvo pateikti 2010 metais. Tačiau tuomet tam pasipriešino paveldosaugininkai. Klaipėdos pilies tiltas įrengtas 1855 metais. Tai vienintelis tokio tipo Baltijos pajūryje iki šių dienų išlikęs pasukamas tiltas, kuris yra įrašytas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą. Tiltelis autentiškas prieškario statinys, todėl siekiama jį išlaikyti tokį, koks buvo pastatytas.
Po tiltelio rekonstrukcijos „Klaipėdos laivų remontas“ bandė gauti lėšų pagal ES paramą, kad elektrifikuotų tiltelio sukinėjimą. Mat nuolat išlaikyti du žmones yra per brangu. To padaryti nepavyko, nes tiltelis priklauso savivaldybei. Jį tvarkyti ir turėtų savivaldybė. Kol tarsi nebuvo didelių vargų savivaldybė nesistengė tvarkyti tiltelio – eksploatuoja jį „Klaipėdos laivų remontas“ ir tegul tai daro toliau.

Kas trikdo tiltelį?

Dabar jau prasidėjo problemos dėl jo sukinėjimo. Savivaldybė sukruto, užsakys ekspertizę dėl tiltelio.

Ekspertai turės įvertinti tiltelio sukimo pavaros būklę, surasti jo sukimo trikdžius, nustatyti, kodėl jie vėl ir vėl kartojasi ir ką reikia daryti, kad tiltelis nebekeltų rūpesčių ilgesnį laiką.

Unikalaus pasukamo tiltelio ilgis yra 21 metras, plotis 4,5 metrų. Jo leistina apkrova numatyta 41 tona. Laikoma, kad vienu metu ant tiltelio kvadratinio metro gali būti ne daugiau kaip du žmonės. Kartais vasarą, kai vyksta renginiai pasukamu tilteliu eina didesnė masė žmonių ir tiltelis atlaiko juos.