„Ką tik gavome patikinimą iš renginių organizatoriaus „Legacy Inn“, kad Kremliuje prieš kelias dienas koncertavęs Enzo Ghinazzi-Pupo bendrame trijų grupių koncerte Šiauliuose bus pakeistas kitu atlikėju“, – nurodė R. Načajus.

„Nuoširdžiai džiaugiamės ir sveikiname „Legacy Inn“ sprendimą uždaryti vartus į Lietuvą prorusiškiems veikėjams“, – pridūrė jis.

Pasak Šiaulių arenos direktoriaus, vietoje „abejotinos reputacijos“ Pupo Šiauliuose pasirodys kitas atlikėjas, su kuriuo šiuo metu vyksta derybos. Kaip planuota, koncerte pasirodys austrai „Joy“ ir italai „Gazebo“.

Koncertas „Mes dar dainuosim!“ - tai tarsi spalvingas Lietuvos muzikos istorijos kaleidoskopas, kuriame kiekviena daina yra žinoma atmintinai, laiko patikrinta ir nuoširdžiai mylima. Po projekto premjeros Kauno „Žalgirio“ arenoje publika neslėpė savo emocijų – žiūrovai dainavo kartu su atlikėjais, šoko ir dalijosi pačiomis geriausiomis emocijomis. Rudenį sugrįžtantis renginys bus dar įspūdingesnis, nes programa bus praturtinta naujais vizualiniais ir scenografijos efektais, atlikėjų būrį papildys nauji solistai, o tarp gerai žinomų dainų skambės ir nauji kūriniai. Ypač svarbus vaidmuo projekte atitenka Kauno miesto simfoniniam orkestrui, kuriam akompanuojant nemirtinga Lietuvos populiariosios muzikos klasika skamba kaip niekada moderniai ir didingai.

Organizatorių nuotr. 

Žymios grupės kūrinius scenoje atliks puokštė garsių šalies solistų - Inga Valinskienė, Povilas Meškėla, Ona Kolobovaitė, Ovidijus Vyšniauskas, Vladas Kovaliovas, Gian Luca Demarko bei ypatingas koncerto svečias - grupės „Hiperbolė“ legenda Viktoras Prapras. Jaunąjai kartai atstovaus dainininkai Miglė Pivoriūnaitė ir Paulius Burba, projektą puoš žavios pritariančios vokalistės, o ritmo grupės frontą laikys tikri scenos grandai – Tomas Varnagiris, Mindaugas Balčiūnas ir kiti aukščiausios klasės instrumentalistai. Renginį ves charizmatiškas Lietuvos muzikos istorijos guru Darius Užkuraitis.

Organizatorių nuotr. 

Dviejų dalių koncerte skambės geriausios per visą žymios grupės karjeros 50-metį sukurtos dainos – „Vandens ženklai“, „Kodėl“, „Sugrįžk“, „Kaip gera turėti namus“, „Laužai“, „Kai nieko neturi“, „Tu grok“, „Išgalvotas gyvenimas“, „Pamiršk mane“, „Aš dar dainuosiu“ ir daug kitų puikių kūrinių, su kuriais užaugo jau ne viena mūsų karta ir kuriuos myli visa Lietuva.

Organizatorių nuotr. 

Koncertai „Mes dar dainuosim!“ vyks:

Lapkričio 4 d. – Vilniaus koncertų salėje „Compensa“

Lapkričio 18 d. – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje

Lapkričio 19 d. – „Šiaulių“ arenoje

Bilietus platina www.medusa.lt 

Artimiausiu metu dabartinė koncesininkė „Pramogų sala“ perleis areną konkursą laimėjusiai įmonei, trečiadienį pranešė savivaldybė. 

Koncesijos sutartis galios penkerius metus, per tą laiką bus rengiamasi naujam, ilgesniam koncesijos laikotarpiui.

„Palyginus su ankstesniąja sutartimi, ši yra visiškai kito teisinio lygio. (...) Turėsime tik neilgą atokvėpį ir imsime ruoštis naujam ciklui, kitai ilgesnei – 15 metų trukmės koncesijos sutarčiai. Joje jau bus numatytos ne tik arenos įveiklinimo  paslaugos, bet ir investicijos“, – pranešime teigė savivaldybės administracijos vadovas Antanas Bartulis.

Palyginus su ankstesniąja sutartimi, ši yra visiškai kito teisinio lygio.

Naujieji koncesijos partneriai savo pasiūlyme pateikė planą Šiaulių arenoje surengti daugiau sporto ir pramoginių renginių, nei jų būdavo organizuojama iki šiol.

Pasak A. Bartulio,  iki šiol arenos valdytojams savivaldybė primokėdavo po 200 tūkst. eurų veiklai, dabar tų išlaidų nebereikės skirti, o naujieji koncesininkai jau miestui kasmet mokės po 50 tūkst. eurų (be PVM).

Į vieną didžiausių šalies sporto renginių po kelerių metų pertraukos sugrįžta sirgalių metimo nuo vidurio linijos žaidimas, kurio metu ant kortos būna pastatyta itin vertingų prizų.

Vasario 18 d. (šeštadienį) pusfinalio tarp Kauno „Žalgirio“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ ilgosios pertraukos metu vyksiančiame žaidime trys laimingieji, pagavę į tribūnas mestus kamuoliukus, išbandys savo jėgas po vieną kartą mesdami nuo vidurio linijos.

Pataikius vienam iš trijų dalyvių, jam vienam atitektų visas 5 tūkst. eurų prizas. Pataikius dviem, abu pasidalintų po 2,5 tūkst. eurų, o jei tikslą pasiektų visi trys metimai, visiems dalyviams atitektų beveik po 1,7 tūkst. eurų.

Net ir prametę žaidimo dalyviai neturėtų liūdėti – jiems atiteks 10 tūkst. „Citadele“ banko lojalumo programos X REWARDS taškų.

„Kartu su savo klientais laukiame Citadele Karaliaus Mindaugo taurės finalo – tai bus ne tik geriausias metų renginys krepšinio aistruoliams, bet ir puiki proga pasimėgauti šou – nenuostabu, kad bilietai į varžybas Šiauliuose jau beveik išgraibstyti. Žinome, kad mūsų sirgaliai azartiški, todėl paruošėme jiems puikių dovanų, siurprizų varžybų metu ir net galimybę laimėti 5000 eur pagrindinį prizą“, – sakė „Citadele“ banko valdybos narys Vaidas Žagūnis.

Citadele KMT finalo ketvertas vyks vasario 18-19 dienomis Šiaulių arenoje.

„Nuo spalio 30 dienos Šiaulių vakcinavimo centrą Šiaulių arenoje numatoma uždaryti“, – nurodo miesto valdžia.

Pasak savivaldybės, šiuo metu nuo koronaviruso pasiskiepyti galima Šiaulių centro poliklinikoje, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre ir laboratorijoje „Rezus“.

Artimiausiu metu ims skiepyti ir „Senojo bokšto“ klinika, „Lyros šeimos centras“, Tilžės g. bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.

„Tikimės, kad per spalio mėnesį bus pradėta skiepyti ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šiauliečiai, atvykę pas šeimos ar kitą gydytoją galės gauti ir vakciną nuo COVID-19. Labai raginčiau skiepytis vyresnės kartos žmones, primenu, kad registruotis skiepui galima telefonu 1808 arba artimieji gal užpildyti registracijos formą koronastop.lt puslapyje“, – teigė savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė.

Pasak jos, senjorai gali būti paskiepyti ir namuose – mobilios komandos iškvietimui galima registruotis numeriu 1863.

Savivaldybės atstovės teigimu, praėjusią savaitę paskiepyta 1,6 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę jų buvo 1,7 tūkstančio.

Bent viena doze paskiepytų gyventojų dalis Šiauliuose šiuo metu  siekia 61,4 procento – toks pats rodiklis šiuo metu ir Lietuvos mastu.

Ji teigė, kad miesto mobiliame patikros punkte per praėjusią savaitę atlikta daugiau nei 4,5 tūkst. tyrimų. Beveik pusė tyrimų atliekama simptomų turintiems, kita pusė – profilaktiškai sveikatą besitikrinantiems.

Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis sako, kad testuoti savo vaikus mokyklose leidžia jau daugiau tėvų – šiuo metu reguliariai testuojamų mokinių skaičius paaugo nuo 7 tūkst. iki 8,6 tūkstančio iš 13 tūkst. miesto mokyklose besimokančių vaikų.

Šiauliuose sergamumo koronavirusu situacija viena prasčiausių šalyje – 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites tenka maždaug 1421 naujas atvejis.

Savivaldybė teigia, kad bylinėtis komercinio arbitražo institucijoje nuspręsta, nes koncesininkas nutraukė derybas su savivaldybe dėl koncesijos sutarties pakeitimų.

„Ir aš, ir meras tikėjomės greito ir konstruktyvaus bendradarbiavimo, deja, iš kitos pusės to nesulaukėme. Neliko kito kelio, tik bylinėtis, nes mes privalome ginti viešąjį interesą“ - pranešime nurodė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.

Savivaldybė ir Šiaulių areną daugiau nei dešimtmetį valdanti „Pramogų sala“ nesutaria dėl buhalterinės apskaitos niuansų ir su tuo susijusiu savivaldybės mokamu koncesijos mokesčiu, jis per metus siekia 214 tūkst. eurų.

Savivaldybė nurodo, kad bendrovė, 2015-aisiais neįtraukusi daugiau nei 20 tūkst. eurų draudimo išmokos už turėtus bankrutavusio „Snoro“ vertybinius popierius, metus baigė nuostolingai, todėl savivaldybei išliko prievolė sumokėti koncesijos mokestį. Pasak savivaldybės, įmonė nuostolingai dirba nuo 2011-ųjų.

„Jei būtų tinkamai apskaityti pinigai, areną valdanti įmonė būtų negalėjusi pretenduoti į Savivaldybės mokamą koncesijos mokestį“, - sakė A.Bartulis.

Be kita ko, savivaldybė akcentuoja, kad 2011-aisiais „Pramogų salos“ vykdyti „Snoro“ vertybinių popierių įsigijimo sandoriai pripažinti nusikalstamais, o arenos valdytojas Gintaras Radavičius galutine ir neskundžiama nutartimi pripažintas kaltu.

Šiaulių miesto vadovai kreipėsi į G. Radavičių, kad buhalterinėje apskaitoje būtų atliktos korekcijos, bet koncesininkas, anot jų, to nepadarė.

„Savivaldybė gavo Finansų ministerijos išaiškinimą, kad pretenzijos pagrįstos, tai patvirtino ir situaciją išsiaiškinusios advokatų kontoros „Magnusson“ teisininkai“, – pažymima pranešime.

Iš koncesininko reikalaujama grąžinti gautą beveik 214 tūkstančių eurų koncesijos mokestį ir 18 tūkstančių eurų palūkanų.

Šiaulių arena buvo atidaryta 2007 m. Jos valdymas buvo patikėtas vieninteliam operatoriaus konkurso dalyviui – viešajai įstaigai „Pramogų sala“.

Arenos direktorius: derybos nenutrauktos, tik sustabdytos

Savo ruožtu areną valdančios „Pramogų salos“ direktorius G. Radavičius akcentuoja, kad derybos dėl galimų sutarties pakeitimų nėra nutrauktos, o tik sustabdytos, kol bus gauti įvairių institucijų išaiškinimai, ką sutartyje galima keisti. Anot jo, ginčus nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę įpareigojo šalis tęsti derybas, ir tik susiderėti nepavykus, kreiptis į komercinį arbitražą.

„Parašėme, kad sustabdėme derybas dėl punktų pakeitimų tol, kol neišspręsime teisminių ginčų. Antra, visada sakėme, kad reikia kreiptis į Finansų, Ūkio ministerijas, Viešųjų pirkimų tarnybą, kadangi jos tvirtino tą sutartį, kad jos patvirtintų, kokiuose rėmuose galima ją keisti“, – BNS sakė jis.

Anot jo, įstaiga patyrė „finansinių ir moralinių nuostolių“ dėl savivaldybės iniciatyva teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. apie tris mėnesius negalėjo disponuoti savo sąskaitomis, areštas nuimtas praėjusį penktadienį.

„Mes nenutraukėme derybų, jas tik sustabdėme. Tai informacija klaidinga. Kaip mes galime vesti derybas dėl kažko, kai mums areštuotos sąskaitos, įmonei neleidžiama piktybiškai dirbti? – svarstė įmonės direktorius.

Jis tikisi, kad arbitražas nepriims savivaldybės skundo, kol nebus gautos ekspertų iš ministerijų išvados.

G. Radavičius teigė, kad 2015-aisiais įstaigos nuostolis siekė 15 tūkst. eurų, o savivaldybė „aritmetiškai suskaičiavo“, kad įtraukus draudimo išmoką į 2015-ųjų apskaitą, įstaiga būtų dirbusi pelningai, t.y. gavusi 5 tūkst. pelno. G. Radavičius su šia pozicija nesutinka – anot jo, teisininkai išaiškino, kad ši suma gauta ne iš koncesinės veiklos, todėl net ir įtraukus į 2015-uosius nebūtų skaičiuojama kaip gautas pelnas.

Nelegali prekyba bilietais – tik viena iš bėdų

Jeigu negalite įsigyti bilieto į renginį Šiaulių arenoje, yra išeitis – galite įsigyti kvietimą, kuriame bus nurodyta konkreti vieta ir brūkšninis kodas, tačiau už šį kvietimą teks atsiskaityti grynaisiais ir negausite pirkimo kvito. Tokį bilietų platinimo būdą atskleidė žurnalisto G. Šiupario tyrimas.

Tvirtinama, kad tokius kvietimus galima įsigyti keliuose Šiaulių miesto baruose, miesto ir rajono savivaldybėse, Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijoje ir Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

Ne vienerius metus galima išgirsti kad vyksta toks prekiavimas, sako G. Šiuparys. Jis teigia apie tai girdėjęs iš pažįstamų: „Tačiau visi mano bandymai tiesiogiai nusipirkti kvietimą baigdavosi nesėkmingai, nes mano profesija žinoma. Šį kartą pavyko, nes pirkau per tarpininką, paprašiau jo tai padaryti. Tarpininkas susisiekė su policijos pareigūnu ir nupirko šį kvietimą.“

Pasak G. Šiupario, kvietime nurodyta konkreti vieta, yra brūkšninis kodas, bet nėra kainos. „Tik parašyta, kad tai kvietimas ir jo numeris. Norint nusipirkti bilietą į tą pačią vietą prie stalelio (kalbame apie arenos gale esantį barą), bilietas būtų kainavęs 20 eurų. Už šį kvietimą buvo sumokėta 10 eurų grynais“, – pasakoja pašnekovas.

Pirmiausia turėtų kilti klausimas, kodėl buvo atsisakyta dviejų ankstesnių bilietų platintojų ir įsileistas vienas, esantis dabar, kuris parduoda bilietus į visus arenoje vykstančius renginius.

G. Šiuparys tvirtina, kad neatsakytų klausimų dėl bilietų platintojo „Ticket Market“ veiklos yra labai daug: „Pirmiausia turėtų kilti klausimas, kodėl buvo atsisakyta dviejų ankstesnių bilietų platintojų ir įsileistas vienas, esantis dabar, kuris parduoda bilietus į visus arenoje vykstančius renginius. Mano duomenimis, šis platintojas moka 60 eurų nuomos mokestį per mėnesį. Ar tai naudinga visuomenei? Areną valdo viešoji įstaiga, kurios veikla turėtų būti nukreipta į visuomenę, turėtų būti naudinga kiekvienam visuomenės nariui. Ar naudinga, kad nuomos mokestis – 60 eurų?“

G. Šiuparys sako šiek tiek nagrinėjęs bilietų platintojo veiklą. „Jei gerai prisimenu, veikla nuostolinga. Vėl kyla klausimas – kaip tokia veikla gali būti nuostolinga? Dar vienas klausimas – apie tai, koks mokestis lieka už parduotą bilietą Šiauliuose į krepšinio varžybas. Matyti, kad tai – 0,9 euro. Tas pats platintojas parduoda bilietą į krepšinio varžybas Pasvalyje, kur mokestis jau gerokai mažesnis – 0,3 euro. Kodėl taip elgiamasi?“ – svarsto pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad bėdų būta ir anksčiau. Pavyzdžiui, pasirašant sutartį, iš jos buvo išbrauktas punktas, kuriame koncesininkas įsipareigoja dalintis pelnu, jeigu toks bus.

„Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, šitą punktą per teismą sugrąžino. Šiaulių miesto savivaldybė netgi turėjo galimybę nutraukti Koncesijos sutartį dėl šio punkto išbraukimo, bet teisme buvo kažkodėl sudaryta taikos sutartis. [...] Iš šių taikos šalininkų dalis dabar dirba taryboje, savivaldybėje. Klausimas, ar Šiaulių miesto savivaldybė gali pati išspręsti šią problemą, nes praeitis rodo, kad jie nenorėjo tos problemos spręsti“, – sako G. Šiuparys.

Šiaulių meras: sieksiu, kad sutartis būtų nutraukta arba pakeista

Paklaustas, ar jam kas nors žinoma, kad bilietai ar kvietimai į Šiaulių arenoje vykstančius renginius parduodami Šiaulių miesto savivaldybėje, Šiaulių miesto meras A. Visockas LRT RADIJUI teigia, jog asmeniškai jam tai nėra žinoma, jis pats tokio bilieto nepirko, bet tokia praktika galėtų būti žinoma daugeliui.

Jo žodžiais, Šiaulių miesto savivaldybė nėra sudariusi jokios bilietų ar kvietimų platinimo sutarties su „Ticket Market“: „Šią sutartį yra sudaręs būtent koncesininkas, o bilietų pardavimo peripetijomis domisi žurnalistas Gintaras Šiuparys.“

Pasak A. Visocko, savivaldybė domisi, kas vyksta, bet tai daro pagal įstatymus. „Savivaldybė su koncesininku turi sutartį ir turi tam tikrą priežiūros komitetą. Atsižvelgiant į tai, užduodami tam tikri klausimai, gaunami tam tikri atsakymai. Žurnalistas mums yra pateikęs šią informaciją. Ji pateikta gana neseniai, todėl, be jokios abejonės, priežiūros komitetas klausimus koncesininkui užduos“, – tvirtina Šiaulių meras.

Pasiteiravus, ar savivaldybė patenkinta Šiaulių arenos koncesininko „Pramogų sala“ darbu, A. Visockas pabrėžia, kad tikrai ne.

„Šios sutarties niekuomet nelaikiau koncesijos sutartimi. Koncesininkas pagal įstatymą turi prisiimti riziką. O šiuo atveju rizika – 58 eurai, nors koncesininkui valdyti atiduotas 23 mln. eurų turtas. Kitaip tariant, koncesininkas bet kurią akimirką gali išeiti iš koncesijos, o mes galėsime iš jo pareikalauti 58 eurų. Tai yra labiau negu nonsensas“, – sako meras.

Jo žodžiais, 58 eurai yra steigėjo įnašas – šis koncesininkas yra viešoji įstaiga, kuri turi steigėjus: „Gintaras  Radavičius yra steigėjas ir jis rizikuoja viso labo savo įnašu, kuris tuo metu buvo 200 litų. Įsivaizduokime, koncesininkui nesiseka, jis prisidaro visokių sutarčių ar padaro kokią nors žalą ir gali, susirinkęs daiktus, išeiti iš koncesijos. O mes iš jo galėsime pareikalauti tik 58 eurų. Tai įrodo, kad sutartis niekada negalėjo vadintis koncesijos sutartimi.“

Sutartis, sako A. Visockas, atsirado labai keistu būdu, teisininkams už šią sutartį, kuri visiškai nesubalansuota viešojo intereso naudai, savivaldybė sumokėjo 99 tūkst. litų. Nors sutartis buvo tokia bloga, kad savivaldybės teisininkai jos nevizavo, ji atkeliavo į tarybą ir buvo patvirtinta.

„Kai 2011 m. tapau miesto tarybos nariu, nagrinėjau visas tokias sutartis. Ši buvo viena pirmųjų. Tuomet kreipiausi į viešojo gynimo prokurorą, bet prieš jį stojo savivaldybė ir koncesininkas. Dabar esu meras ir tikrai sieksiu, kad sutartis būtų arba pakeista, arba nutraukta“, – tikina Šiaulių meras.

Kaltinimus nelegalia prekyba neigia

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Artūras Šliavas LRT RADIJUI tvirtina, kad Šiaulių policija nėra sudariusi sutarties nei su Šiaulių arena, nei su bilietų platintojais.

„Šiaulių policija tikrai nėra sudariusi [...] jokių sutarčių. Ateiti į policiją ir nusipirkti bilieto tikrai galimybės nėra. Kadangi publikacija jau išplatinta, kiek žinau, pavesta atlikti vidinį patikrinimą apie tuos dalykus, kurie minimi publikacijoje“, – teigė A. Šliavas.

Tarp vietų, kur galima įsigyti tokių kvietimų, yra minima ir VMI. Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Auksė Tutkutė tikina, kad ši informacija inspekcijai nauja: „Detaliau tikrai negalime kol kas komentuoti. Šiuo metu, žinoma, atliekamas tyrimas. Tokie dalykai netoleruojami. Bet kuriuo atveju, nustačius konkrečius atvejus, bus imtasi pačių principingiausių priemonių.“

Vertindama patį organizatorių, A. Tutkutė teigė, kad VMI ši įstaiga yra sukėlusi įtarimų ir kad šiuo metu atliekami stebėsenos veiksmai. „Detaliau komentuoti šių veiksmų ar rizikų negalėčiau, nes rizikos gali tapti tokios, kai bus reikalinga pereiti į aukštesnio lygio veiksmus, t. y. kontrolės. Kol tai viskas nėra baigta, detaliau komentuoti negalėčiau“, – sako A. Tutkutė.

Ji priduria, kad mokesčių administratorius visada laukia papildomos informacijos, kuri galėtų padėti nustatyti mokesčių pažeidimus.

Miesto savivaldybei nuogąstavimų kilo atkreipus dėmesį, kad areną eksploatuojanti viešoji įstaiga „Pramogų sala“ pastaruosius septynerius metus patiria vien nuostolių.

Tuo metu koncesijos sutartyje savivaldybė yra įsipareigojusi išmokėti viešajai įstaigai 215 tūkst. eurų nepriklausomai nuo to, kiek nuostolių per metus patiria „Pramogų sala“, sako Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius.

„Štai yra kelinti metai iš eilės, kai gaunamas minusinis rezultatas, ir tokia suma kasmet, berods, septynerius metus iš eilės yra išmokama koncesininkui“, – BNS teigė politikas.

Pasak jo, klausimų savivaldybei kilo vertinant pernykštes „Pramogų salos“ ataskaitas.

Anot vicemero, ten matyti, kad pirmi trys metų ketvirčiai areną valdančiai įstaigai buvo pelningi, o įprastai sėkmingiausias paskutinis ketvirtis buvo nuostolingas.

„Tai lėmė, kad metų bendras balansas galiausiai išėjo minusinis. Čia mums iš karto automatiškai iškyla klausimas, ar tai nėra dirbtinai padarytas minusas“, – kalbėjo D. Griškevičius.

Politikas nurodė, kad situaciją turėtų svarstyti artimiausiu metu planuojanti susirinkti koncesijos sutarties priežiūros komisija.

„Pramogų sala“ teigia, jog savivaldybės įtarimai yra nepagrįsti.

„VšĮ „Pramogų sala“ finansinių ataskaitų rinkiniai yra audituojami, todėl kalbėti apie tai, kad ataskaitos yra netinkamos ar duomenys yra neteisingi, nėra jokio teisinio pagrindo“, – rašoma įstaigos atstovo Viliaus Dambrausko BNS pateiktame atsakyme.

Pasak jo, „Pramogų sala“ yra atvira „konstruktyvioms ir dalykiškoms diskusijoms su savivaldybe“ bei pasirengusi pagrįsti kiekvieną sąnaudų eilutę.

Šiaulių arena atidaryta 2007 metais.

Šiaulių apygardos prokuratūros inicijuotoje byloje nustatyta, kad viešosios įstaigos „Pramogų sala“ vadovas G. Radavičius, kurio pareigybė prilyginama valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – tyčia pažeidęs koncesijos sutarties nuostatas, negavęs savivaldybės pritarimo, iš ūkinės komercinės veiklos gautas pajamas, įskaitant savivaldybės mokamą koncesijos mokestį, panaudojo ne visuomenės poreikiams, o investavo į dabar jau bankrutavusio „Snoras“ vertybinius popierius.

Kaip pranešė teismas, G. Radavičius sąmoningai skaidė pajamas į mažesnes nei 50 tūkst. eurų sumas, kad nereikėtų gauti savivaldybės sutikimo. Taip „Pramogų sala“, nepagrįstai prisiimdama investavimo riziką, neteisėtai įsigijo finansinio turto už 63,7 tūkst. eurų ir jį prarado.

„Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius, o ne privačius interesus“, – rašoma teismo pranešime.

Pirmosios instancijos teismas G. Radavičių pripažino kaltu, o apeliacinės instancijos teismas jį išteisino.