Seimas šią savaitę priėmė tai numatančias Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas. Už jas balsavo 111 parlamentarų, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios naujos įstatymo nuostatos numato, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo informuoti bendrijos narius, paskelbdamas pranešimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat išsiųsdamas pranešimą bendrijos narių pateiktais elektroninio pašto adresais ir įkeldamas jį į bendrijos elektroninę informacinę sistemą, jeigu bendrija tokia naudojasi.

Pranešime reikės nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką, darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kurioje ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Taip pat reikės nurodyti, kokiu būdu galima pateikti pasiūlymus ir klausimus.

Įsigaliojus įstatymo pataisoms, nereikės kiekvienam bendrijos nariui apie šaukiamą susirinkimą pranešti raštu arba pasirašytinai.

Įstatymo pataisas inicijavusio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, dažnai sodininkų bendrijų pirmininkams sudėtinga surengti susirinkimus, nes nėra žinomi visų bendrijos narių kontaktai, dauguma sodininkų būna soduose tik ribotą laiką.

Jei susirinkimas įvyko nesilaikant įstatymo nuostatų, anot K. Starkevičiaus, kildavo problemų dėl sodininkų bendrijos valdymo.

Seimas penktadienį balsuos dėl tokių Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisų. Jomis, kaip nurodo Aplinkos apsaugos komitetas, siekiama spręsti daugiabučių gyventojų neaktyvumo problemas. 

Siūlomi pakeitimai nebūtų taikomi visais savininkų svarstomais klausimais, o tik tada, kai sprendimams priimti nereikalingas visų žmonių dalyvavimas, pavyzdžiui, dėl bendrijos įstatų keitimo, vadovybės rinkimo, įmokų tvirtinimo ir kitų. 

Iki šiol visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė daugiabučio namo bendrijos narių.

Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o penki susilaikė. 

Pataisą inicijavęs Ekonomikos komitete dirbantis konservatorius Mindaugas Skritulskas sako, kad dabar nustatyti per aukšti reikalavimai bendrijoms, todėl dažnai jos negali efektyviai funkcionuoti.  

Vieni parlamentarai sako, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą geriausia informuoti skelbimų lentose sodų teritorijoje, kiti – elektroniniu paštu, treti – savivaldybių svetainėse.  

Dabar apie susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui pranešama raštu arba pasirašytinai, taip pat skelbimų lentose, bendrijų interneto svetainėse. Sodininkai sako, kad geriausi būdai yra du: sms ir bendrijų interneto svetainės.

Tačiau Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas siūlanti Energetikos ir darnios plėtros komisijos narė Laima Nagienė sako, kad tokia informavimo tvarka apsunkina susirinkimo organizavimą, papildomas kainuoja, o e. priemonės efektyviai neišnaudojamos.

Todėl ji siūlo atsisakyti, pasak jos, „imlaus laiko ir kitiems ištekliams“ informavimo raštu arba pasirašytinai ir platinti pranešimus skelbimų lentose arba kitose gerai matomose vietose sodo teritorijoje, bendrijos interneto svetainėje, jos nesant  – savivaldybės svetainėje, taip pat sutartomis elektroninių ryšių priemonėmis.  

„Dažniausiai, jeigu yra vyresnio amžiaus, tai kartais jie duoda savo vaikų ar giminaičių paštus“, – Seime šią savaitę teigė L. Nagienė.  

Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis įsitikinęs, kad informuoti apie susirinkimus tik elektroninėmis priemonėmis „būtų ydinga praktika“.

„Sodų bendrijose gyvena daug senyvo amžiaus žmonių, kurie pripratę tokią informaciją rasti lauko stenduose, atitinkamose vietose, kur jie įpratę matyti“, – Seimo posėdyje aiškino jis. 

„Valstiečių“ frakcijos narys Antanas Vinkus pabrėžė, kad apie susirinkimus kiekvienam bendrijos nariui pranešti raštu yra sunku: „Soduose beveik negyvena ir juos sugaudyti yra pakankamai sudėtinga“.  

Pasak jo, kvietimų raštu niekas niekam nesiuntinėja: „Todėl naujų informavimo formų paieška yra sveikintina“. 

Tuo metu Asta Kubilienė įsitikinusi, kad e. paštu yra efektyviausia gauti informaciją apie susirinkimus ir kitus sodininkų bendrijos veiklos reikalus.

„Kiekvienas bendrijos narys (...) pats (elektroninį paštą – BNS) pateikia sodininkų bendrijai kaip kontaktinį. Kar­tais ga­li bū­ti, kad vy­res­nio žmo­gaus ad­re­sas bus sū­naus, duk­ros ar ko­kio ki­to giminaičio“, – tvirtino parlamentarė.  

A. Kubilienė taip pat abejoja in­for­ma­ci­jos apie sodininkų susirinkimus pa­tei­ki­mu sa­vi­val­dy­bės interneto svetainėje. Pasak jos, Lietuvos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja jau anks­čiau tam prieš­ta­ravo. 

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis BNS teigė, kad dabartinė tvarka neveikia gerai. 

„Ne visoms bendrijoms galima įgyvendinti dabar, nes informuoti žmones raštiškai arba registruotais laiškais, kai yra daugiau nei 100 narių, o kartais ir tūkstantis, brangiau kainuoja negu surenkama nario įnašų“,  – BNS sakė J. Ravinis. 

Jis įsitikinęs, kad greičiausiai sodininkus informacija pasiektų telefono žinutėmis: „Geriausias yra pranešimas telefono žinute, smsu. Tada šį pranešimą perskaitytų visi, nes retas  žmogus neturi telefono. Tada tokiam galima išsiųsti ir laišką“. 

Jis sutinka, kad informaciją talpinti bendrijos interneto svetainėje taip pat galima, bet ji ne visada prieinama pagyvenusiems žmonėms. 

Tvarką, kokiais būdais ateityje informuoti sodininkus apie susirinkimus, Seimas žada nustatyti kitais metais.  

Užvertė klausimais

Antradienį ryte vyko miesto savivaldybės administracijos Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Jame dalyvavo meras Vytautas Grubliauskas, abu vicemerai Arūnas Barbšys ir Arvydas Cesiulis bei savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Norėta svarstyti aktualiausius klaipėdiečių saugumo karo atveju klausimus.

"Atvirai pasakysiu, tai buvo tobulas konstruktyvios destrukcijos pavyzdys. Buvo sukviesta visa Ekstremalių situacijų komisija, bet iš tiesų įvyko klausimų ir atsakymų rytmetys, – apie gausybę Seimo narės klaipėdietės Ligitos Girskienės klausimų kalbėjo V.Grubliauskas. – Suprantu, kad tai daroma iš didelio noro ir karšto entuziazmo visur dalyvauti ir viską žinoti bei inicijuoti. Dabar per daug sudėtingas laikas, ir visi turime per daug darbų, kad leistume laiką nebūtiniems susirinkimams. Jei šis susirinkimas nebūtų įvykęs, nežinau, ar kas būtų atsitikę. Labai gerai, kad Seimo narė, naujoji šaulė, domisi ir nori dalyvauti visuose procesuose. Tai sveikintinas ir pagirtinas dalykas, bet kai pateikiamas 21 klausimas, tam reikia gal atskiro susitikimo."

Buvo sukviesta visa Ekstremalių situacijų komisija, bet iš tiesų įvyko klausimų ir atsakymų rytmetys.

Šio susirinkimo metu kalbėta ir apie uosto saugumą bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms, informuota, kaip karo atvejui pasirengusi Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Viešosios tvarkos skyriaus valdininkai ir civilinės saugos specialistai pastaruoju metu lankosi mokyklose bei kitose įstaigose, turinčiose rūsius, kurie galėtų būti pritaikyti slėptuvėms. Tokioms patalpoms keliami specialūs reikalavimai.

Išvengė politikavimo

Iškart po Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio įvyko kitas nuotolinis susirinkimas, kuriame dalyvavo savivaldybės tarybos frakcijų pirmininkai bei frakcijoms nepriklausantys tarybos nariai ir savivaldybės administracijos atstovai.

Pokalbio temos buvo panašios ir taip pat susijusios su karu ir ukrainiečių, prisiglaudusių Klaipėdoje, problemomis. Tačiau jo tonas buvo visiškai kitoks.

Išsakyti siūlymai ir pastabos, kad politikai nesijaustų ko nors nežinantys ar nedalyvaujantys procesuose. Kalbėta apie ukrainiečių integravimą: švietimą, įdarbinimą, apgyvendinimą.

Sutarta bent kartą per savaitę, antradieniais, pabendrauti ir, atsižvelgiant į padėties pokyčius, reaguoti į siūlymus.

V.Grubliauskas džiaugėsi, kad susirinkimas buvo racionalus, jame išvengta bereikalingo politikavimo, jis labiau priminė darbinį pokalbį.

Pradės veikti sistema

"Jau porą savaičių kalbame, kad mes neturime bendros informavimo sistemos. Meras ir aš pats sulaukiame skambučių bet kuriuo paros metu, žmonės klausia daugybės dalykų", – tikino vicemeras A.Cesiulis.

Panašu, kad turėtų pradėti veikti bendra informacinė sistema.

Atsakymus į daugybę besikartojančių klausimų žmonės galės gauti paskambinę vienu telefono numeriu.

Sistema turėtų veikti panašiai, kaip skambinant į bet kurią valdišką įstaigą, kai prašoma pasirinkti iš meniu rūpimą klausimą.

Numatoma iki devynių konsultavimo sričių, pradedant migracija, parama ir policija. Ko gero, informacija bus suteikiama ne viena kalba.

Parlamentaras registravo Susirinkimų įstatymo pataisas, kurios organizatorius įpareigotų anksčiau pranešti apie planuojamą renginį, tuo pačiu nustatant, kad skundas dėl savivaldybės sprendimo derinant renginį teisme turėtų būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas.

Pasak R. Lopatos, šiuo metu susirinkimo organizatoriai iki paskutinio momento negali būti tikri, ar jis vyks, priklausomai nuo teismo sprendimo, o kartais ginčai dėl renginio išsprendžiami jau po datos, kada jis turėjo vykti.

„Tai sukuria ne tik įvarius logistinius sunkumus, susijusius su susirinkimo organizavimu, bet ir suformuoja teisinio netikrumo būseną. Tokios situacijos sukelia visuomenės nepasitikėjimą teise, o tai neatitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės siekio“, – pataisų aiškinamajame rašte sako komiteto vadovas.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad organizatoriai savivaldybę apie planuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, privalo pranešti ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki jo dienos.

Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmai arba neveikimas, tai pat pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas gali būti skundžiami įprasta administracine tvarka.

Pagal R. Lopatos pataisas, organizatoriai apie susirinkimą turėtų pranešti prieš 15 dienų iki numatytos datos, o skundas dėl susirinkimo apygardos administraciniame turėtų būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. toks pats 72 valandų terminas būtų nustatytas ir skundą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Jis siūlo, kad Susirinkimų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo gruodžio 31 dienos.

Seimo narys sako, jog pataisas registruoja po pastarųjų atvejų, kai teismo sprendimas dėl Kauno miesto savivaldybės atsisakymo suderinti LGBTQ+ eitynes buvo paskelbtas jų išvakarėse, o Vilniaus miesto sprendimas atšaukti Lietuvos šeimų sąjūdžio planuotą mitingą prie Seimo teisme buvo įvertintas tik po numatytos datos. 

„Būna ir tokių situacijų, kai teismai sprendžia kilusį ginčą post factum, t. y. jau po tos datos, kurią buvo planuojama organizuoti susirinkimą. (...) Taigi net ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra palankus susirinkimo organizatoriams, pašalinti teisės pažeidimą nebėra jokių galimybių“, – aiškinamajame rašte pažymi R. Lopata.

Lietuvos šeimų sąjūdis pernai rudens sesijos pradžios dieną, rugsėjo 10-ąją, norėjo prie Seimo rengti mitingą dėl koronaviruso ribojimų bei valdančiųjų politikos, bet sostinės valdžia anuliavo savo ankstesnį sprendimą šį mitingą suderinti. Mitingas vyko Katedros aikštėje.

Spalio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas rugsėjo 10-ąją galėjo vykti prie Seimo, nes Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė realios grėsmės.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklansantys parlamentaras Andrius Kupčinskas ir Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas Susirinkimų įstatymo pakeitimo projektu pasiūlė prie institucijų, su kurių atstovais derinamas pranešimas apie organizuojamą susirinkimą, papildomai priskirti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijas, jeigu susirinkimas planuojamas „šių institucijų prieigose“, kad jos būtų operatyviai ir privalomai informuojamos, pateikiant visą medžiagą apie tokio susirinkimo turinį, dalyvių skaičių ir kitą reikalingą informaciją.

Įregistruotame projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pagrindinis teigiamas rezultatas – siekis išvengti neramumų, agresijos ir riaušių, kurios ardo valstybingumo pamatus“. Seimo teisininkų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas keliais aspektais.

„Atsižvelgiant į Konstituciją, pagal kurią valstybės valdžią vykdančios institucijos yra ne tik Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, bet ir teismai, svarstytina, ar pranešimai apie susirinkimus, organizuojamus prie teismų pastatų, neturėtų būti derinami ir su atitinkamo teismo administracijos ar Konstitucinio Teismo kanceliarijos įgaliotais asmenimis, juolab kad vienodas teisinis reguliavimas visų valstybės valdžios institucijų atžvilgiu yra nustatytas ir Susirinkimų įstatyme, pagal kurį susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie valstybės valdžios institucijų, įskaitant teismus, pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai iki šių pastatų“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Seimo teisininkai turi pastabų ir dėl projekto suderinamumo su Teisėkūros pagrindų įstatymu.

„Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą tikslingumo principą, kuriuo, be kitų teisėkūros principų, privalo vadovautis teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, ir turint omenyje projekto aiškinamajame rašte nurodytą „siekį išvengti neramumų, agresijos ir riaušių“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte numatytas valstybės valdžios institucijų kanceliarijų atstovų dalyvavimas derinant pranešimus apie prie tų institucijų organizuojamus susirinkimus (jų laiką) negalėtų užtikrinti, kad toks tikslas būtų pasiektas, nes šie atstovai negalėtų, siekdami užkirsti kelią kilti riaušėms ar kitokiems neramumams, neleisti piliečiams įgyvendinant konstitucinę susirinkimų laisvę prie tų institucijų organizuoti taikių teisėtų susirinkimų“, – sakoma Seimo teisininkų išvadoje.

Jų nuomone, projektas papildytinas nuostata, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo procedūros baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias buvo pradėtos“.

Šiuo metu galiojančiame Susirinkimų įstatyme numatyta, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas.

Seimo nariai A. Kupčinskas ir P. Saudargas prie derinančių institucijų siūlo priskirti papildomai Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų įgaliotą asmenį, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose. Pasak jų, įstatymo projekto rengimą paskatino šių metų rugpjūčio mėnesio „antivalstybiniai įvykiai prie Seimo“, kai „Seimo kanceliarija nebuvo deramai informuota apie tai, kad proteste dalyvaus 5 tūkst. žmonių vietoje planuoto 1 tūkst.“.

Jeigu Seimas pritartų siūlomoms Susirinkimų įstatymo pataisoms, būtų numatyta, kad „pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas bei Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų įgaliotas asmuo, jei organizuojamas susirinkimas planuojamas šių institucijų prieigose“.

Seimo narys A. Kupčinskas ir Seimo vicepirmininkas P. Saudargas siūlo, kad Susirinkimų įstatymo pataisos įsigaliotų  2022 m. sausio 1 d.

Tokias Susirinkimo įstatymo pataisas įregistravo įvairioms Seimo frakcijos priklausantys Seimo nariai Petras Gražulis, Valdemaras Valkiūnas, Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Rita Tamašunienė, Vytautas Bakas, Aušrinė Norkienė, Dainius Gaižauskas, Dainius Kepenis, Vaida Giraitytė ir kiti parlamentarai.

Jeigu Seimas pritartų įstatymo pataisoms, būtų suvienodintas atstumas, leidžiantis rengti susirinkimus prie valdžios institucijų. Projekto autoriai mano, kad susirinkimo vietos nevienodas traktavimas, o iš esmės ir susirinkimų laisvės (teisės pasirinkti susirinkimų vietą) varžymas pažeidžia konstitucinę piliečių teisę į susirinkimus. Pasak jų, šiuo pakeitimu būtų prisidedama prie susirinkimų laisvės efektyvesnio užtikrinimo.

„Pavyzdžiui, prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės pastatų, išlaikant dabartiniame teisiniame reguliavime nurodytą atstumą, nėra galimybės tinkamai organizuoti susirinkimų, kadangi, įvertinant susirinkimų organizavimo ribas, piliečiams susirinkti trukdo esantys pastatai, keliai, gatvės. Laikantis susirinkimų organizavimo ribos, piliečiai, siekdami įgyvendinti susirinkimų teisę, pvz., prie Seimo pastatų, kai kuriais atvejais turėtų susirinkimą organizuoti už Neries upės. (....) Susirinkimai ar pavienio asmens akcija pagal esamą teisinį reguliavimą organizuojami taip, kad susirinkimo organizatorius negali laisvai pasirinkti susirinkimo vietos – 75 metrų atstumas nuo Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų yra per ženklus, kas vertintina kaip konstitucinės piliečių teisės į susirinkimus ribojimas“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu įstatymas numato, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės ir teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, vidaus reikalų ministerijos, krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, branduolinės energetikos objektų apsaugos zonų – ne arčiau kaip 25 metrai iki šių pastatų, objektų ir apsaugos zonų.

Toks sprendimas šalyje ir užsienyje sukėlė žmogaus teisių gynėjų nerimą.

Šį pakeitimą priimti pasiūlė konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), atėjusi į valdžią praeitais metais. Jos vadovavimo laikotarpį žymėjo virtinė didelių prieš vyriausybę nukreiptų protestų, kuriuos rengė liberali opozicija ir prodemokratiški aktyvistai.

„Pirmenybė teikiama susirinkimams, organizuojamiems valstybės įstaigų, taip pat – susirinkimams, kurie yra dalis Bažnyčios veiklos“, – sakoma pataisos tekste, kurį priėmė žemieji parlamento rūmai. Jai dar turės pritarti Senatas ir prezidentas.

Šis teisės aktas leis valdžiai uždrausti piliečiams rengti demonstracijas, jei Katalikų Bažnyčia arba valstybė nuspręstų rengti savo mitingus tuo pačiu metu ir laiku.

Pirmenybė taip pat būtų teikiama ne pilietinėms iniciatyvoms, o cikliniams susirinkimams, kurie vyksta keletą kartų per metus arba kasmet per valstybines šventes.

Iki šiol leidimai rengti viešus susirinkimus būdavo išduodami pagal principą „kas pirmesnis, tas gudresnis“.

Vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) sakė, kad minėta pataisa užkirs kelią „susirėmimams tarp konkuruojančių demonstrantų“, kadangi du mitingai, vykstantys tuo pačiu metu toje pačioje vietoje nebebus leidžiami.

Tačiau kritikai mano, kad tokia pataisa tik apribos pagrindines žmogaus teises.

Tai yra „bandymas nutildyti vyriausybe nepatenkintus lenkus“, sakė neparlamentinės kairiųjų pažiūrų partijos „Kartu“ (Razem) atstovės Dorotos Oko pareiškimą citavo dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Lenkijos žmogaus teisių komisaras Adamas Bodnaras sakė, kad minėta pataisa pažeidžia konstituciją, o Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas sakė, kad yra „labai sunerimęs“.

„Šios pataisos nereikalingai ir neproporcingu būdu uždraustų didelei daliai gyventojų naudotis savo teise į susirinkimų laisvę“, – sakė N.Muizniekas.

Jis taip pat paragino Lenkijos valdžią „sulėtinti įstatymų leidybos procesą dėl reikalų, susijusių su... žmogaus teisėmis“.

PiS anksčiau priėmė įstatymų, leidžiantį vyriausybei labiau kontroliuoti žiniasklaidą ir kitas institucijas bei susilpnino konstitucinį teismą.