Pasirinko menus

„Nešalta?“ – pastebėjęs, kad telefoną laikančios mano rankos be pirštinių, savąsias kaunietis skulptorius Šarūnas Juknys laikė giliai kišenėse. Kairė ir dešinė, anot menininko, jam tarsi kariui patrankos, tarsi paukščiui sparnai. Pastaraisiais plasnoja menininko kurti angelai, kupidonai, žirgai, moterys ar net žuvys. Anuomet iš liūno sparnai ištraukė ir patį Šarūną.

„Gal pradėkime nuo pradžių. Kaip aš pasirinkau menus? Mama baigė tuometį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, keramiką. Buvau auklėjamas griežtai, tačiau augau kūrybiškoje aplinkoje. Ketaus radiatoriai mano ir vyresniojo brolio kambaryje buvo paversti spalvotais pieštukais. Ant sienos mama nutapė lapės iš animacinio filmuko portretą. Mūsų kambarys buvo skirtas menininkams-sportininkams“, – vaikystės prisiminimais dalijosi Š. Juknys.

Vyresniųjų klasių moksleivio kūrybinį potencialią anuomet pastebėjo dailės mokytoja Skirmantė Kaziūnaitė, todėl baigęs vidurinę mokyklą jaunuolis pasirinkimo kryžkelėje ilgai nesiblaškė – pasuko į Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetą (VDA KF) ir ėmė studijuoti dizainą.

„Nelaiminga meilė padarė lemtingų posūkių. Pirmame kurse pradėjau vartoti alkoholį. Už blogą elgesį mane išmetė iš mokslų, – tolesnį scenarijų, pasak pašnekovo, dėliojo jo tėtis. – Jis liepė stoti į Lietuvos žemės ūkio universitetą (LŽŪU). Taip ir padariau. Mokiausi tikrai gerai. Tuo metu dar nesuvokiau, kad iš esmės esu gabus viskam.“

Įtraukė svaigalai

Kiek daugiau nei po metų Šarūnas išvyko į Angliją. Čia jis dirbo fermoje, skynė salierus ir salotas. Čia jis paragavo ir „žolės“. Grįžęs į Lietuvą labai norėjo mokytis tapybos, tačiau įstoti į bakalauro studijas nepavyko. Nusivylęs savimi jis paniro į depresiją, o ją vis dažniau ėmė skandinti svaigaluose. Tiesa, minties mokytis Šarūnas neatsisakė – metęs studijas tuomečiame LŽŪU, slapta nuo visų įstojo į skulptūros studijas VDA KF.

„Maždaug trečiame ar ketvirtame kurse atsirado dar daugiau ir įvairesnių narkotikų, tačiau mokslus baigiau. Gaila, liūdnai, su šešetu. Nepadariau tinkamai darbo, nuvyliau ir save, ir kitus“, – atsiėmęs diplomą Š. Juknys su tuomete drauge laimės ieškoti išvyko į Berlyną.

Atidėliodavau darbus, susitikimai neįvykdavo, užsakymai slysdavo.

Pora įsikūrė skvote – nelegaliai apgyvendintame apleistame name. Ten glaudėsi ir daugiau bendraminčių. Jaunas vyras nejautė turįs priklausomybę ir toliau svaiginosi, ieškojo žemiškų darbų, kurie leistų užsidirbti pinigų, ir niekada neapleido kūrybos.

„Ji visada buvo šalia. Aišku, labai veikė tuometis gyvenimo būdas. Atidėliodavau darbus, susitikimai neįvykdavo, užsakymai slysdavo. Per aktyvų vartojimą praleidau daug progų“, – savo prisiminimais dalijosi menininkas, kuriam buvo prognozuojama didžio kūrėjo ateitis.

Gyvenimas: dabar menininkas nori džiaugtis, kurti ir tuo dalytis. Š. Juknio nuotr.

Ištraukė reabilitacija

Kad gyvenimas slysta iš rankų, suvokė maždaug prieš septynerius metus. Vyrui nepadėjo nei psichoterapijos užsiėmimai, nei religija – save jis surinko narkomanų anonimų (NA) reabilitacijos centre, kur blaivėjančių žmonių branduolys nori ir teikia pagalbą naujai atėjusiems likimo broliams ir seserims.

„Sustojau būdamas 42 metų. Puikiai pamenu: tai įvyko liepos 20-ąją. Man nepadėjo nei psichiatrija, nei religija. Nesakau, kad visa tai yra blogai. Tiesiog veiksmingiausia buvo NA grupė. Todėl visus, kurie turi problemų, kviečiu kreiptis į mane ir įsilieti į grupę“, – apie ją, apie gydymo etapus ir kitus subtilius dalykus Š. Juknys negalėjo daug pasakoti. Tai draudžia vidinės taisyklės.

Su reabilitacijos centro žmonėmis menininkas iki šiol bendrauja, lankosi susitikimuose ir kaskart dėkoja likimui už galimybę švariomis akimis matyti pasaulį.

„Esu dėkingas ir savo dėstytojams. Ypač tiems, kurie priešinosi mano pasirinktai krypčiai. Tai darydami jie mane išmokė savarankiškai spręsti problemas ir eiti per gyvenimą. Galiu pasakyti, kad universitetas – ne viskas, kaip ir pažymiai. Reikalinga disciplina, pastovumas, o to aš neturėjau vartodamas. Dabar stengiuosi tai daryti“, – puodelį arbatos prie lūpų glaudė ūsuočius.

Sulaukė savo mūzos

Jau beveik septynerius metus Šarūnas yra švarus. Toks terminas esą geriausiai apibūdina dabartinę jo būseną. Vyras nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų, nerūko, negeria kavos, todėl ir mudviejų pokalbį redakcijoje sušildė puodeliu kelių arbatų mišinio. Vyras mina dviratį, plaukioja, savarankiškai užsiima joga, tris kartus per savaitę lanko dziudo treniruotes.

„Žinote, kas nebuvo ugnyje, buvusių joje neatjaus. Geriau pakalbame apie meną“, – jis vyro gyvenimą iš naujo supurtė po reabilitacijos ir trumpo darbo statybose. Menininkas pradėjo intensyviau bendrauti su skulptoriumi Tomu Vosyliumi. Netrukus jo keliai susikirto su šiuolaikinių freskų kūrėju Tadu Vincaičiu-Plūgu. Šarūnas vėl ėmė suktis kūrybiniame burbule ir daryti tai, ką moka geriausiai.

„Iš pradžių sukūriau skulptūrėlę, kuri vadinosi „Mūza“. Taip mano gyvenime atsirado sparnai. Juos pradėjau matyti visur ir kurti sparnuotas skulptūras. Beje, reabilitacijos centre nutapiau kelis darbus su sparnais. Jie iki šiol ten kabo, – paklaustas, kada jo gyvenime atsirado mūzų, Š. Juknys atkartojo atmintyje įstrigusius ispanų menininko Pablo Picasso žodžius: – Mūzos aplanko procese, kai mato tave dirbantį. Jų lengvai nepapirksi.“

Praeitis: nors studijų metais jau turėjo priklausomybę, Šarūnas to nepripažino. Š. Juknio nuotr.

Vengia tradicinių sprendimų

Anuomet save surinkęs, šiandien Šarūnas ir vėl save barsto. Dalelė jo yra ant miesto namų sienų. Šarūną galima rasti viešojo transporto stotelėje, privačių namų, butų ir biurų interjeruose.

„Kuriu ne tik bronzines sparnuotas skulptūras. Turiu begalę kitų darbų – kuriu klasikines, abstrakčias, konkrečias, skirtas tam tikroms progoms, namų interjero detales“, – pirštu braukdamas telefono ekraną Š. Juknys prasitarė, kad kai kurie jų, likę tik nuotraukų galerijoje ir žmonių atmintyje. Antai, nesupratę kūrėjo meno, medinę skulptūrą Vilkijoje, Nemuno krantinėje, kažkas nuvertė. Prieš vienuolika metų Kauno politikai nesutiko, kad Laisvės alėjoje pusantros savaitės stovėtų pagal Jono Maldžiūno sumanymą Š. Juknio sukurta, elektros kėdę vaizduojanti skulptūra. Tąkart ji buvo sumontuota šalia Paveikslų galerijos K. Donelaičio gatvėje. Visgi dauguma, išvydę skulptoriaus darbus, nelieka abejingi. Nutupdyti ant akmenų ar medinių pjedestalų Šarūno bronziniai sparnuočiai saugo mylimiausių žmonių namų sienas. Iš to paties metalo sukurtos moters lūpos džiugina bičiulę menininkę Monishą Modestą Butautytę. Juodos spalvos kaukolė iškeliavo pas baikerį, kuris iš komos pabudo beveik po mėnesio ir dabar šlovina ne gyvenimą, o mirtį. Plieninė žirafa verčia šypsotis draugų dukrą, iš senų automobilio detalių surinkta šviečianti gitara – niūrią sieną. Ateities planai? Paroda be tikslios datos ir dar daugiau nenuobodžių sprendimų.

„Tradiciniai spendimai nuobodūs. Tam, kad pajustum, kaip viskas pulsuoja, juda, kiek daug aistros aplink, reikia unikalių sprendimų, – Š. Juknys leido suprasti, kad ateityje dar išgirsime apie jo meninius performansus ir kitas avantiūras. – Dabar noriu džiaugtis, kurti, dalytis ir jei bent vienas žmogus, be manęs, susižavės tuo, ką darau, būsiu laimingas.“

Klaipėdoje trečiadienio naktį, apie 22 valandą, Šilutės plente sustabdžius automobilį „Mazda“ jo vairuotojui nustatytas 2,3 promilių girtumas. 50-metis uždarytas į areštinę.

Vidurnaktį Taikos prospekte 62-ejų vairuotojas, manevruodamas atbuline eiga, apgadino kitą transporto priemonę. Paaiškėjo, kad vyriškis neblaivus. Nustačius 1,58 promilių girtumą, jis uždarytas į areštinę.

Trečiadienio vakarą Plungės rajone, Aleksandravo kaime, pareigūnams įkliuvo smarkiai apsvaigęs „Daimler Chrysler“ vairuotojas. 46 metų vyrui nustatytas sunkus – 2,72 promilių – girtumas.

Svaigalai problemų pridarė ne tik vairuotojams. Skuode policijai teko aiškintis neblaivių asmenų konfliktą. Įtariama, kad 36 metų vyras daugiabučio kieme ranka sudavė 38-erių moteriai. Pargriuvusi ji susitrenkė galvą. Abu konflikto dalyviai buvo neblaivūs, vyriškis atsidūrė areštinėje. Pradėtas tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos gatvėje pareigūnams įtarimų sukėlė 40 m. amžiaus moteris. Jos rankinėje rastas skaidrus paketas su rusvos spalvos biria medžiaga. Taip pat indelis su baltais milteliais. Įtariant, kad tai narkotinės medžiagos, moteris uždaryta į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotikais be tikslo juos platinti.

Tai rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2020 m. rudenį atlikto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo rezultatai. Jame iš viso dalyvavo 2412 studentų.

Daugiau nei ketvirtadalis studijuojančių jaunuolių nebuvo patenkinti savo sveikata. Daugiau nei trečdalis jų dažnai jautė nervinę įtampą, susirūpinimą, jiems dažnai buvo sunku susikaupti. Beveik trečdaliui iš jų dažnai buvo sunku užmigti ar prastai miegojo, nenorėjo nieko veikti, jautė apatiją. 28 proc. studentų dažnai jautėsi liūdni, prislėgti, 26 proc. – vieniši, o 22 proc. – dažnai buvo irzlūs, blogos nuotaikos. Sąlyginai nemaža dalis (13 proc.) studentų dažnai patyrė panikos priepuolius. Net 28 proc. studentų nurodė, kad kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu galvojo apie savižudybę.

Be to, net 23 proc. tyrime dalyvavusių studentų nurodė, kad jų savijauta pablogėjo 2020 m. pavasarį įvesto karantino metu.

NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, studentų savijauta ir gerovė kelia nerimą ir susirūpinimą. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams stinga streso įveikos ir miego higienos įgūdžių.

„Net sulaukus studijų amžiaus svarbu formuoti sveikatai palankius streso įveikimo bei kitus socialinius emocinius įgūdžius. Ypač svarbu ugdyti tinkamus miego įpročius, nes kokybiškas miegas – geros emocinės savijautos pagrindas. Be to, tai gali padėti išvengti ne tik tiesioginių psichikos sveikatos problemų, bet ir rizikingų, sveikatai žalingų streso įveikimo ar kitų problemų sprendimo būdų. Pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, siekiant sumažinti stresą, nerimą ar tiesiog lengviau užmigti“, – sako NTAKD vadovas.

Tyrimas taip pat parodė, kad studentai dažniau rinkosi vartoti psichoaktyviąsias medžiagas dėl raminančio, o ne stimuliuojančio jų poveikio. Siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, per pastaruosius metus trečdalis respondentų nurodė būtent šiuo tikslu vartoję alkoholį ir nikotino turinčius gaminius, 13 proc. – receptinius vaistus, o 8 proc. – narkotikus.

Siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotis beveik pusė studijuojančių jaunuolių vartojo energinius gėrimus ir kitus kofeino turinčius produktus. 23 proc. jų šiuo tikslu vartojo nikotino turinčius gaminius ir 11 proc. – alkoholį. Net 8 proc. studentų būtent dėl to vartojo receptinius vaistus, o 4 proc. – narkotikus.

Pastebima, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartoję studentai dalį sveikatos ir gerovės rodiklių įvertino ženkliai prasčiau nei jų nevartoję. Ypač tie, kurie psichoaktyviąsias medžiagas vartojo norėdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti ar tiesiog lengviau užmigti.

Nedidelė dalis (6-9 proc.) tyrime dalyvavusių studentų nesutiko, kad šeima ir draugai juos supranta bei palaiko, o 11 proc. nežinojo, kur reikėtų kreiptis pagalbos iškilus sunkumams. Be to, dalis respondentų papildomai išsakė poreikį, kad turėtų būti didinamas psichologinės pagalbos prieinamumas studijuojančiam jaunimui.

Tad labai svarbu aktyviau ir tikslingiau informuoti studentus apie psichologinės pagalbos galimybes, įstaigas, kurių specialistai teikia tokią pagalbą, taip pat telefonines pagalbos linijas, kurios sudaro galimybes greitai ir nemokamai gauti konsultacijas ir patarimus iškilus sunkumams. Be abejo, svarbu įvertinti, ar tokių paslaugų Lietuvoje pakanka, ar jos lengvai pasiekiamos, prieinamos ir pakankamai patrauklios studentams, kad jie kreiptųsi pagalbos.

Ministerijoje pristatyto tyrimo duomenimis, 87 proc. mokinių nurodo, kad jie patenkinti savo gyvenimu. Mažiau jaunuolių vartoja alkoholį, mažiau rūko, vaikai vis dažniau valgo vaisių ir daržovių.

Vaikų sveikos gyvensenos rodikliai, palyginti su tokiu pačiu tyrimu, atliktu 2014 metais, šiek tiek pagerėjo arba nesikeitė, skelbia ministerija.

Tyrimas parodė, kad tik trečdalis mokinių yra kasdien fiziškai aktyvūs.

Mokiniams rekomenduojamas maždaug valandos fizinis aktyvumas kasdien sportuojant, vaikščiojant ar dirbant fiziškai. Mergaitės yra fiziškai pasyvesnės už berniukus, ir ši situacija nesikeičia jau keletą metų. Lietuvos mokinių fizinis neaktyvumas beveik nesiskiria nuo visos Europos vidurkio.

„Visos Europos šalys susiduria su tomis pačiomis problemomis. Pagal sveikos gyvensenos rodiklius mūsų mokiniai yra maždaug ties Europos šalių vidurkiu, tačiau turime siekti geresnių rezultatų“, – pranešime cituojama švietimo viceministrė Kornelija Tiesnesytė.

Siekiant skatinti moksleivių fizinį aktyvumą, nuo ateinančių mokslo metų didinamas kūno kultūros pamokų skaičius.

Tik pusė Lietuvos mokinių kasdien pusryčiauja. Pagal šį rodiklį Europoje šalis užima 29 vietą. Apie 35 proc. moksleivių kasdien suvalgo vaisių arba daržovių.

Dauguma Lietuvos mokinių savo sveikatą įvertino kaip gerą. Tik 13 proc. nurodė, kad jų sveikata prasta.

Kad iš jų tyčiojamasi bent kelis kartus per mėnesį, nurodė 28 proc. mokinių (2014 metais – 29 proc.). Internetines patyčias patiria apie 9 proc. mokinių.

Tyrime paaiškėjo, kad maždaug penktadaliui Lietuvos mokinių sunku užmigti, maždaug pusė mokinių pažymėjo, kad į mokyklą rytais jie nueina gerai nepailsėję.

PSO koordinuojamas Sveikatos ir gyvensenos tyrimas yra vienintelis vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas Europoje, kas ketverius metus atliekamas pagal vieningą tyrimo protokolą 48 šalyse.

Tyrime taip pat dalyvauja JAV, Kanada ir Azijos šalys.  Tai pagrindinė PSO vaikų sveikatos ir gyvensenos stebėsenos priemonė.

Lietuva į tyrimą įsitraukė nuo 1994 metais. Pernai atliktame tyrime dalyvavo 64 atsitiktine tvarka atrinktos mokyklos, daugiau nei 4 tūkst. mokinių. Tyrimą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai.

Trečiadienį VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai kartu su Specialiosios paskirties komandos pasieniečiais patikrino vieną garažų masyvą Klaipėdoje. Čia pastebėtas įtartinas vyras, kuris į visureigį „Toyota Land Cruiser“ pakrovė iš garažo atsineštus tris juodus polietileninius maišus.

Tuoj pat jį sulaikius paaiškėjo, kad 58-erių klaipėdietis ketino gabenti aštuonias 5 litrų plastmasines talpas su skysčiu, skleidžiančiu specifinį naminės degtinės kvapą. Garaže VSAT pareigūnai rado dar šešias 25 litrų plastmasines talpas, sklidinas tokių pat svaigalų. Čia pat aptikta ir savadarbė filtravimo įranga, skirta suteikti papildomų skonių jau pagamintai naminei degtinei.

Iš viso pasieniečiai automobilyje ir garaže rado 190 litrų nelegaliai pagamintų svaigalų. Tikslią jų sudėtį ir kilmę dar tirs ekspertai.

Dėl neteisėto namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų laikymo ir gabenimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su svaigalais įkliuvusiam klaipėdiečiui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Vyras po apklausos paleistas.

Automobilis ir talpos su skysčiu saugomi VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje.

Klaipėdos policija šeštadienį apie 20 val. gavo pranešimą, kad daugiabučio namo, esančio Žardininkų gatvėje, laiptinėje vartojamas alkoholis.

Svaigintis gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojo patalpose yra draudžiama.

Atvykę į nurodytą vietą, policijos pareigūnai rado 24 metų vyrą. Ant grindų mėtėsi adata ir švirkštas, kuriame buvo gelsvos spalvos skystis.

Patikrinus laiptinę, rasta ir daugiau daiktų, kurie naudojami, vartojant narkotines medžiagas. Laiptinėje svaiginęsis vyras nesulaikytas. Jam įteiktas šaukimas atvykti į policiją.

Dėl svaigalų vartojimo problemų sau prisidarė ir 40 metų Skuodo rajono gyventojas. Vyras neblaivus vairavo automobilį „VW Passat“.

Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,53 promilės. Gyventojas taip pat neturėjo teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės. Automobilis priklausė ne vairuotojui.

Neblaivų vyrą, sėdusį prie transporto priemonės vairo, šeštadienį apie 18 val. Luknių kaime sulaikė Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis, kuris buvo ne tarnybos metu ir nevilkėjo uniformos.

Pradžia – darbo vakarėliuose

"Labai pasikeitė visuomenės požiūris į nevartojančiuosius alkoholio. Pavyzdžiui, neseniai buvau ekskursijoje "Alaus kelias". Ir ką jūs manote? Degustacijos salėje ekskursantų buvo paklausta: "Kas nevartoja alkoholio?" Tokių atsirado keli. Tarp jų buvau ir aš – mėgavausi nealkoholiniu alumi. Prieš dešimt metų į atsisakantįjį gerti alkoholį žiūrėdavo kaip į iškritusį iš dangaus", – kalbėjo septyniolika metų jokio alkoholio negerianti Zina.

Žmonės nevartoja alkoholio dėl įvairių priežasčių: vieni paprasčiausiai nenori svaigintis, kitiems to daryti neleidžia sveikatos būklė ar, pavyzdžiui, baimė grįžti į alkoholizmo liūną, iš kurio išlipti yra nežmoniškai sunku. Zina atsisakė alaus būtent dėl pastarosios priežasties ir sutiko papasakoti savo skaudžią patirtį.

Alkoholike tapau nepastebimai. Aš negalėčiau atsekti pradžių pradžios. Juk niekas nevadina žmogaus alkoholiku, jei jis išgeria tik kelis butelius alaus per dieną.

"Alkoholike tapau nepastebimai, – įsitikinusi Zina. – Aš negalėčiau atsekti pradžių pradžios. Juk niekas nevadina žmogaus alkoholiku, jei jis išgeria tik kelis butelius alaus per dieną. Tačiau būtent šioje ankstyvoje stadijoje geriančiojo artimieji turi suklusti, nes riba tarp saikingai geriančiojo ir alkoholiko yra labai trapi. Juolab kad sergantysis alkoholizmu (o tai yra psichikos liga) nesuvokia esąs alkoholikas", – apie pirmuosius žingsnius alkoholizmo link pasakojo Zina.

Moteris įsitikinusi, kad į alkoholizmą ją pastūmėjo nesavikritiškas požiūris į save: jaunystėje, kai buvo jauna, graži ir linksmo būdo, sulaukdavo daug dėmesio vyriškoje darbovietės kompanijoje. Ir, žinoma, mielai dalyvaudavo po darbo vykusiose prabangiose išgertuvėse su įmonės svečiais.

Pribloškė dukrelė

Po kelerių metų Zina, gyvenusi pas mamą su savo mažamete dukrele, pradėjo gerti ir namuose, nors pareidavo iš darbo jau neblaivi.

"Mama prašydavo manęs negerti, ne kartą vežė į ligoninę blaivyti, bet man tai buvo nė motais – kolegos tai toleravo. Bet kai neapsikentę pagaliau išmetė mane iš darbo, o ir sugyventinis paliko bei mama pasakė, kad valstybė atims iš manęs vaiką, pasijutau niekam nereikalinga, pasiekusi dugną", – pasakoja Zina.

Tada ji dar nesuvokė, kad visų negandų priežastis – alkoholizmas. Todėl gėrė dar labiau, kad, laikinai išsiblaiviusiai, negirdėtų jos dukrelės sukurtos dainelės: "Mama geria ir alų, ir vyną / Neatsisako ji ir degtinės."

Mama geria ir alų, ir vyną / Neatsisako ji ir degtinės.

Kartą gatvėje Zina sutiko blaivią buvusią sugėrovę, kuri lankė Anoniminių alkoholikų (AA) grupę. Būtent ji įkalbėjo Ziną eiti kartu į AA grupės narių susirinkimą.

"Sėdėjau ir klausiausi pasakojimų apie tai, kaip jie murkdėsi alkoholizmo liūne arba kaip kažkokia Dvylikos žingsnių programa padeda iš jo išsikapanoti. Klausydamasi jų galvojau – negi aš tokia debilė, kad negaliu nė dienos pabūti be alkoholio?! Būtent tai siūlė daryti žmonės, kuriuos ten sutikau. Ir ką jūs manote? Pamėginau. Och, kaip buvo sunku. Pirmas penkias savo dienas be alkoholio vadinčiau kosmosu, galaktika – tokie buvo neapsakomi pojūčiai, išgyvenimai", – tvirtino Zina ir, išsitraukusi iš kišenės metalinį apskritą ženklą, jį pabučiavo.

Tą ženklą AA grupės nariai jai įteikė po mėnesio blaivybės.

Reikia nepakantumo

Pasak Zinos, vienas iš būdų padėti alkoholizmu sergančiam artimajam – sudaryti jam nepakantumo sąlygas tiek namuose, tiek darbe. Ji pati susimąstė, kad kažką ne taip daro tik tuomet, kai buvo išmesta iš darbo, kai ją paliko sugyventinis, iškilo grėsmė netekti dukrelės. Karčią Zinos patirtį patvirtino ir kiti du pašnekovai.

"Turiu ir aš, kaip Zina, tokį ženklą – visada nešiojuosi jį su savimi kaip talismaną, – kalbėjo Vladas. – Jis man dabar padeda sunkiais gyvenimo atvejais, tačiau pati sunkiausia gyvenimo atkarpa – alkoholizmas – jau tolima praeitis. Todėl aš kartais perleidžiu savąjį ženklą per AA grupės narių rankas – tikiu, kad šis mano talismanas įkrauna teigiama galia."

Alkoholizmas – klastingas žmogaus gyvenimo vagis, lėtinė ir mirtinai pavojinga liga, pakertanti žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, dorovę, visuomeninę padėtį, suardanti socialinius ryšius.

"Mokykloje bijodavau prieiti prie merginos pakviesti šokti, o namuose mano savivertę menkindavo griežti tėvo vertinimai, – tęsė pasakojimą Vladas. – Pastebėjau, kad išgėręs su bendraklasiais tapdavau labiau pasitikintis savimi ir net kietas, drąsiau eidavau prie merginų."

Pradėjęs studijas universitete, Vladas nutarė gyventi savarankiškai, giliai savyje slėpdamas menką savivertę, kurią padidindavo alkoholio dozėmis. Baigęs universitetą, gavo gerą darbą, vedė.

"Gimė sūnus, bet aš jau stpriai murdžiausi alkoholyje, nors to dar nepripažinau, baruose mėgaudamasis jo sukelta euforija. Norėdamas ilgiau išlaikyti palaimingą būseną, vis didinau alkoholio dozes", – giliai atsiduso vyras.

Gelbėjimo ratas

Į šeimos priekaištus dėl alkoholizmo Vladas nereaguodavo – juk jis nesivolioja prie šiukšlių konteinerių. Atvirkščiai, jis turėjo gerą darbą, aukštas pareigas, išlaikė šeimą – žmoną ir sūnų.

Vladas nesuprato didžiulės grėsmės, kol vieną rytą atsitokėjo gulįs ten, kur vakare gėrė, – jau nebe bare, o įmonės ceche, ant medinio padėklo.

"Tas įvykis mane sukrėtė – įsijungė signalas "stop", bet neilgam. Vieną šeštadienio rytą išėjau nupirkti vaistų sergančiam sūneliui ir negrįžau namo tris paras. Štai tada suvokiau, kad jau nusiritau į patį gyvenimo dugną", – prisipažino.

Vieną šeštadienio rytą išėjau nupirkti vaistų sergančiam sūneliui ir negrįžau namo tris paras. Štai tada suvokiau, kad jau nusiritau į patį gyvenimo dugną.

Išsigandęs pradėjo gerti smegenų veiklą aktyvinančius vaistus – manė, kad problema yra jo galvoje. Mažino alkoholio dozes, keitė jo rūšis, darė kitokius eksperimentus, tačiau viskas buvo veltui.

"Tėvas, eilinį kartą parvežęs mane iš baro namo, paliko prie lovos brošiūrą apie AA. Gal savaitę nekreipiau į ją dėmesio, bet vėliau vis dėlto perskaičiau. Dabar galvoju, kad tėvas tokiu būdu pametėjo man gelbėjimo ratą – nuėjau į vienos AA grupės susirinkimą. Dėkoju Aukščiausiajam, kad jis būtent taip  sudėliojo mano sunkiausią gyvenimo atkarpą", – kalbėjo Vladas.

Trečiojo pašnekovo nuomone, daug svarbiau žmonėms papasakoti, ne kaip tampama alkoholiku, bet kaip sveikstama nuo alkoholizmo. Anot Stasio, jo sveikimas prasidėjo tada, kai galutinai pripažino esąs bejėgis prieš alkoholį. Būtent tada jis buvo pasiryžęs daryti bet ką, kad tik ištrūktų iš pragaro, kuriame jautėsi esąs. Anoniminių alkoholikų grupė, jos nuoseklus kasdienis lankymas buvo puiki pradžia.

"Noras gerti stebuklingai dingo jau po pirmojo susirinkimo, tačiau tikrasis sveikimas atėjo tik vykdant AA Dvylikos žingsnių programą. Vienas jos įveikti tikrai nebūčiau įstengęs. Tai suprasdamas, paprašiau padėti vieno anoniminio alkoholiko, turinčio patirties", – pasakojo Stasys.

Padeda buvę alkoholikai

Būtent anoniminiai alkoholikai, anksčiau patys daug gėrę, AA grupėse teikia pagalbą dabar kenčiančiam alkoholikui. Ta nuostabi Dvylikos žinsnių programa yra savęs ir savo ligos pažinimo programa. Tai kelias į laimingą ir normalų gyvenimą, dvasingumą ir tikėjimą. Ir jis neturi pabaigos.

"Tuo keliu eisiu visą likusį savo gyvenimą, nes man patinka gyventi blaiviai, padėti kenčiantiems nuo alkoholizmo žmonėms tiek AA grupėse, tiek kalėjimuose ar ligoninėse", – tiesiog švytėdamas kalbėjo Stasys.

Į pastebėjimą, kad jis gražiai atrodo, prisipažino: "Būtumėte mane mačiusi prieš vienuolika metų: nesikirpęs, nesiprausęs, nesiskutęs, pamėlynavęs ir dažnai apsišlapinęs šlitinėjau medinėmis kojomis po gatves. Tik per Dievo malonę išlikau gyvas..."

Visi trys pašnekovai patvirtina, kad alkoholikai nori sustoti gėrę.  Net jų artimiausieji dažnai nesupranta, kad alkoholizmas – tai liga, kad pavargę nuo alkoholio jie norėtų nebegerti, tačiau nežino, kaip tai padaryti, o ir žinojimo kartais būna per maža.

"Knygoje "Anoniminiai alkoholikai" yra skyrius "Žmonoms". Ten yra labai vertingų pasiūlymų, kaip gyventi ir bendrauti su geriančiuoju jo artimiesiems. Be to, Lietuvoje jau seniai veikia "Al-Anon" bendrija, padedanti alkoholikų artimiesiems spręsti tą skaudžią problemą", – priminė Stasys.

Jis patarė sąžiningai atsakyti į specialaus testo klausimus, kurį galima rasti AA interneto tinklalapyje arba AA lankstinukuose gydymo ar socialinėse įstaigose. Pati AA draugija nenustato diagnozės nei savo nariams, nei kitiems žmonėms. Tai kiekvieno geriančiojo asmeninis sprendimas.

"Alkoholio vartojimas – tai nemokėjimo pritapti šiame pasaulyje, įvairiausių baimių padarinys", – dabar jau žino dešimtmetį negeriantis Stasys.

Vladas prisiminė Naujuosius metus, kai pirmą kartą juos sutiko blaivus po kelių dešimtmečių beprotiško gėrimo.

"Išėjau su puodeliu kavos devintą valandą ryto į balkoną, mėgavausi tyla, vaiskiu oru ir... verkiau. Taip buvo sunku patikėti tuo stebuklu."

Kur kreiptis pagalbos

AA draugija Lietuvoje veikia nuo 1988-ųjų. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 120 AA grupių.

Kauno regione veikia 25 AA grupės, o Kaune – dvylika.

Vienintelė sąlyga tapti AA draugijos nariu – noras mesti gerti.

Grupės išsilaiko iš savanoriškų narių įnašų ir, nepriimdamos jokios finansinės paramos, yra nepriklausomos.

AA draugija nesusijusi su jokiomis sektomis, tikybomis, politika, jokiomis organizacijomis ir įstaigomis. Vengia bet kokių ginčų, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja.

Pagrindinis AA bendrijos tikslas – perduoti savo narių patirtį dar kenčiančiam alkoholikui.

Kaune veikia trys "Al-Anon" bendrijos grupės. Al-anon bendrijos informacinis tel. +370 672 10 684, Kauno regiono tel. + 370 686 64 974.

„Didžiąją dalį pasiūlymų socialdemokratai tikrai rems, suprasdami alkoholizmo problemą, tačiau yra keletas pasiūlymų, kuriems panašu, kad nepritarsime“, – po partijos prezidiumo posėdžio ketvirtadienį žurnalistams sakė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Prezidiumas rekomenduoja frakcijai nepritarti dėl amžiaus ribojimo, 20 metų yra per didelis amžius, nes kitos teisės, pvz., tuoktis, įgaunamos gerokai anksčiau, nuo 18 metų, taip pat ir pareiga karinę tarnybą atlikti. Taip pat nepritaria skirstymui į prekybą mokamuose ir nemokamuose renginiuose, nes labai sudėtinga bus užtikrinti ir bus daug simuliacinių „mokamų“ renginių, taip pat panašu, kad nepritarsim draudimui prekybai lauko kavinėse“, – partijos prezidiumo poziciją pristatė G.Paluckas.

Seime skinasi kelią Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias pirmadieniais–šeštadieniais parduotuvėse ir maitinimo įstaigose įsigyti alkoholio būtų galima nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro, o sekmadieniais – nuo 10 val. iki 15 valandos. Vėliau maitinimo įstaigose prekyba būtų galima tik pilstomais alkoholiniais gėrimais vartoti vietoje. Dabar svaigalų nusipirkti galima nuo 8 val. iki 22 valandos.

Pagal pataisas, alkoholio vartojimas asmenims iki 20 metų būtų draudžiamas – jie negalėtų nei vartoti, nei turėti, nei laikyti svaigalų. Kai kurios alkoholinių gėrimų laikymo išimtys būtų taikomos dėl jų darbo veiklos, tada juos galėtų turėti ir asmenys nuo 18 metų.

Alkoholio prekybą ir vartojimą siūloma uždrausti visų sporto varžybų metu salėse. Taip pat siekiama uždrausti alkoholio reklamą. Šis draudimas nebūtų taikomas tik alkoholio ženklinimui prekybos vietoje.

Nauja alkoholio prekybos ir vartojimo tvarka siūloma mokamuose ir nemokamuose renginiuose. Nemokamuose renginiuose alkoholiu būtų draudžiama prekiauti, o mokamuose būtų galima prekiauti, bet tik iki 7,5 laipsnio stiprumo alkoholiu.

Taip pat siūloma nuo 2020 metų uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariose viešojo maitinimo vietose savivaldybės nustatyto kurortinio, poilsio ar turizmo sezono laikotarpiu. Tokios nestacionarios vietos išvis išnyksta iš įstatymo.

Visiems šiems pakeitimams pritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela sako siūlysiantis griežtinti alkoholio pardavimo kontrolę - licencijos prekiauti svaigalais gali tapti terminuotos.

„Aš kalbu apie griežtesnį jų (licencijų - BNS) reglamentavimą. Šiuo metu mes turime per 19 tūkst. aktyvių licencijų, tai yra vietų, kuriose gali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Aš manau, kad reikėtų dažniau peržiūrinėti, nes dabar išduodama licencija ir jinai galioja be jokio termino. Tai tikrai reikėtų peržiūrėti jas dažniau, atsižvelgiant, jeigu yra skundų iš gyventojų ar fiksuoja policijos aktyvius atvykimus“, - pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį diskutavo dėl priemonių mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtame plane numatyta per pusšimtis priemonių alkoholio vartojimui mažinti.

Pagal Vyriausybės patvirtintą planą, be kita ko, numatoma parengti specialias reabilitacijos programas asmenims, kurie vairavo neblaivūs. Sutikus įsidiegti mašinose antialkoholinius variklio užraktus, jiems galėtų sutrumpėti teisės vairuoti atėmimo terminas.

Pasak ministro, jis taip pat ketina siūlyti pataisas, kurios efektyviau įgyvendintų draudimą parduoti alkoholį nepilnamečiams. Tarp numatomų priemonių - ir didesnis anonimiškumas, nuo priklausomybės gydantis valstybinėje įstaigoje.

„Mes turime užtikrinti anonimiškumą žmonėms, kurie gydosi, nes šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus, jeigu tu turi pinigų, tai gydaisi privačioje psichiatrijos klinikoje, ir tavo istorija, kaip sakant, lieka švari, tuo tarpu jeigu tu kreipiesi į valstybines gydymo įstaigas, lieka įrašai, kad esi gydytas nuo alkoholizmo, kitaip tariant, nuo psichikos ligos. Tokiu atveju dažnai žmogui po to uždaromos durys dirbti tam tikrus darbus. Tai šitą mes tikrai peržiūrėsime taip pat“, - žadėjo ministras.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva patenka į daugiausia alkoholio suvartojančių Europos šalių trejetuką. Apie būtinybę riboti jo vartojimą imta garsiau kalbėti po Lietuvą sukrėtusių nusikaltimų, kuriuos įvykdė girtaujantys asmenys.

Pirmą kartą atliktas tyrimas dėl narkotikų vartojimo Kauno mokyklose. Jame sutiko dalyvauti tik trečdalis mokyklų. Marihuanos ar sintetinių medžiagų pėdsakų aptikta devyniose. Konstatuota, kad kas trečias apklaustas moksleivis toleruoja, kad bendramoksliai vartoja narkotikus.

Vieni neatsakė, kiti išsisukinėjo

Pasak Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistės Linos Kleinauskienės, dalyvauti tyrime dėl narkotikų vartojimo kviestos 75 Kauno mokyklos. Sutiko dalyvauti tik 29. Keturios iš jų buvo pradinės.

Kai kurių Kauno mokyklų vadovai net neatsakė į kvietimą. O kai kurie savo atsisakymą dalyvauti tyrime teisino tuo, kad nenori viešumo. Nors visiems žadėta, kad tyrimo rezultatai bus anonimiški – apie teigiamus testus bus informuota tik tos mokyklos, kurioje jie bus atlikti, vadovybė.

Šis tyrimas buvo vykdomas pernai prieš Kalėdas, tačiau anonimiški jo rezultatai paskelbti tik šiomis dienomis. Nors jie turėjo būti žinomi mokyklų, kuriose rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, vadovams tą pačią dieną, kai Visuomenės sveikatos biuro užsakymą vykdžiusi įmonė konstatavo jų valdose teigiamą vienkartinio narkotinių medžiagų aptikimo testą "iDenta" (Izraelis).

Vaikinai piktnaudžiauja dažniau?

Sutikusių dalyvauti tyrime mokyklų vadovai buvo perspėti, prieš atliekant testus kuo mažiau valyti patalpas, kad nebūtų sunaikinti pėdsakai.

Testai "iDenta", galintys aptikti 21 narkotinę medžiagą, deja, jų neidentifikuojant, taip pat – augalinės kilmės narkotikus, tokius kaip kanapės (marihuana ir hašišas), atlikti ant visų paviršių pasirinktose mokyklų patalpose. Tyrime dalyvavusiems mokyklų atstovams leista patiems pasiūlyti vieną papildomą patalpą.

L.Kleinauskienė prisipažino, kad šį kartą mokytojų kambariai nebuvo tirti, tačiau atliekant kitą tyrimą ketinama užsukti ir į juos.

Šį kartą tikrinti tik pirmojo aukšto koridoriai ir rūbinės, vaikinų ir merginų persirengimo kambariai bei tualetai, kompiuterinės klasės. Pastarosiose dviem atvejais rasta sintetinių narkotikų pėdsakų. Tiek pat kartų jų aptikta ir pirmo aukšto koridoriuose bei rūbinėse. Vienu atveju – vaikinų tualete. Ten aptikta ir marihuanos pėdsakų (trys atvejai). Dviem atvejais jie rasti ir pirmo aukšto koridoriuose bei rūbinėse.

Sveikatos biuras laikosi savo pažado neidentifikuoti mokyklų, kuriose atlikti testai buvo teigiami.

Apklausti anonimiškai

Kartu su Visuomenės sveikatos biuru šiame tyrime dalyvavo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyrius. Jo pareigūnai parengė anketas tyrime dalyvauti sutikusių bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų moksleiviams.

Anot skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės, apklausai, kuri buvo anoniminė, pasirinkti rizikingiausiai grupei priskiriami 14–17 metų moksleiviai. Jiems buvo užduoti šeši klausimai su galimais atsakymų variantais. Jais siekta išsiaiškinti, kaip lengvai Kauno moksleiviams yra prieinamos narkotinės bei psichotropinės medžiagos ir ką jie apie šias mano.

Apklausus 842 moksleivius, konstatuotas didelis tolerancijos laipsnis narkotikams. Net trečdalis iš jų (34,4 proc.), pasak J.Gudelytės, į klausimą, ar jums netrukdo, kad narkotikus vartoja jūsų bendramoksliai, atsakė, kad tai jiems visai netrukdo. Nors tik 4 proc. prisipažino, kad ir jiems buvo siūlyta pabandyti narkotikų. Ir tai darė arba bendramoksliai, arba nepažįstami asmenys prie mokyklos.

Svarbiausias klausimas neužduotas

Deja, klausimas, ar anketų autoriai yra bandę narkotikų, Kauno moksleiviams nebuvo užduotas.

J.Gudelytės įsitikinimu, kuo klausimai abstraktesni, tuo konkretesnių atsakymų galima į juos tikėtis. Nors paklaida galima visada, nes sunku patikrinti, kiek rimtai į juos atsakinėjama.

Anot pareigūnės, testų, atliktų Kauno mokyklose, rezultatai – jau neginčijamas įrodymas, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo problema jose egzistuoja.

Kauno medikai teigia, kad jiems ne kartą yra tekę vykti į miesto mokyklas, gavus pranešimus apie įtartinai apsvaigusius moksleivius. Tokie atvejai kol kas pavieniai. Tai dar nėra masinis reiškinys.

Iškalbingi faktai

Anot medikų, kviesdami juos pedagogai dažniausiai akcentuoja keistą moksleivių elgesį.

Pernai toks iškvietimas užregistruotas į vieną Šilainių mokyklą. Kilo įtarimas, nes vienas moksleivis tiesiog sviro, kaip teigta, suole. Iš pradžių manyta, kad galbūt jis neišsimiegojęs. Tačiau kuo toliau, tuo labiau imta įtarti, kad vaikinukas gali būti apsvaigęs nuo neaiškių medžiagų.

Buvo pernai panašus iškvietimas ir į vieną Dainavos rajono mokyklą. Prie jos stadiono rastos dvi paauglės, kurios pasijuto blogai, išgėrusios kažkieno pasiūlyto neaiškaus gėrimo. Nuo jų nesijautė alkoholio kvapo.

Prieš keletą metų medikams teko skubėti į vieną Kauno gimnaziją, kurioje prastai pasijuto septintokai, sučiulpę kažkokių paauglių jiems įsiūlytų žirniukų. Šios spalvotos tabletės mokyklos sporto aikštelėje jiems duotos pabandyti nemokamai. Jas sučiulpus, pradėjo svaigti galva.

Komentaras

Aurelijus Veryga

Gydytojas psichiatras

Net ir be šių testų mes visi žinome, kad Lietuvos mokyklose egzistuoja tokia problema. Tyrimo rezultatai dar kartą pakartojo tai, kas jau aišku, bet neparodė, kokiais mastais narkotinės medžiagos vartojamos. Taigi kiekybinė išraiška nežinoma. Galiausiai neaišku, ar tie aptikti pėdsakai tikrai buvo būtent moksleivių rankose ir kišenėse. Reikia toliau tą siūlą narplioti, sekti užtiktais pėdsakais, aiškintis konkrečius asmenis. Vis dėlto šie skaičiai daugelį galutinai įtikins ir privers susimąstyti, kad tokia problema egzistuoja ir ji yra čia pat, tarp mūsų. Jau kuris laikas klausiu, kada mokyklose bus pradėta diegti sveikos gyvensenos ugdymo sistema? Pasigirsta kalbų, esą jau dabar to mokoma. Pasakysiu atvirai: jei taip būtų mokoma ir matematikos, tai veikiausiai niekas neišlaikytų valstybinių egzaminų ir apskritai nelabai mokėtų skaičiuoti. Juk visi norime sveikų vaikų, tai ugdykime juos tokius, keiskime sistemą.

Pirmaujame Europoje

Remiantis tarptautiniu lyginamuoju tyrimu, kas ketverius metus atliekamu daugelyje Europos valstybių (ESPAD), Lietuva viršija ES vidurkį pagal paauglių, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus skaičių. ES jis siekia 18 proc. Lietuvoje – 21 proc. Tiek paauglių (27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių) 2011 m. Lietuvoje jau buvo vartoję kokį nors narkotiką.

Populiariausias narkotikas tarp mūsų moksleivių – kanapės. Jų bent kartą gyvenime yra vartojęs kas penktas Lietuvos moksleivis (25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių). Ir šis rodiklis taip pat viršija ES vidurkį (17 proc.)

Remiantis minėtu tyrimu, pirmą kartą narkotinės ir psichotropinės medžiagos Lietuvoje pabandomos gana jauno amžiaus – tarp 9 ir 11 metų.