Verslo liudijimų kaina

Taryba nustatė naujus verslo liudijimų įkainius. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje 2024 metams pajamų mokestį nustatytas nuo 400 iki 650 eurų. Tačiau išlieka ir verslo liudijimų lengvatų.

„Didinat verslo liudijimų kainas siekiama suvienodinti samdomo darbo ir savarankiškos veiklos apmokestinimą, skatinti sąžiningą konkurenciją tam tikrą veiklą vykdant pasirinkus skirtingą verslo formą“, – kodėl reikia kelti verslo liudijimų kainą, argumentuojama sprendimo projekto aiškinamajame rašte.

Priklausomai nuo rūšies, kinta ir verslo liudijimo kaina. Kai kam ji padvigubėja, tačiau, pasak sprendimo projekto rengėjų, tokios verslo rūšys Kaune jau nėra populiarios ir vos keli žmonės užsiima tokia veikla.

„Verslo liudijimų rūšių yra labai daug, tad ir pabrangimas yra skirtingas. Tie, kurie buvo labai pigūs, jų kaina nebuvo didinta eilę metų, populiarūs verslo liudijimai pabrangsta simboliškai. Reikia pabrėžti, kad nustatomos metinės kainos, tad jei žmogus perka verslo liudijimą savaitei, atitinkama yra ir jo kaina“, – komentavo Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė.

Pasak jos, Kaune populiariausi verslo liudijimai yra kirpėjų, trenerių, prekeivių. Jiems verslo liudijimas nuo 580 padidėjo iki 650 eurų už metus. Pavyzdžiui, batsiuvių, dviračių nuomos, tekstilės paruošimo verslo liudijimai šiemet kainavo 200 eurų, kitąmet jų kaina didėja iki 400 eurų.

„Verslo liudijimo kaina tai – fiksuotas gyventojų pajamų mokestis. Palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartį ar individualiai, tai yra tikrai nedidelė kaina. Keliant verslo liudijimų kainas galima padaryti bent šiek tiek sąžiningesnius mokesčius. Taryba kiekvienais metais peržiūri verslo liudijimų įkainius“, – kalbėjo S. Šėlienė.

Ji pažymėjo, kad išlieka ir verslo liudijimų lengvatos, kuriomis gali pasinaudoti pensinio amžiaus žmonės, daugiavaikės šeimos, ilgalaikiai bedarbiai ir pan.

Kasmet verslo liudijimus Kaune išsiima apie 12 tūkst. žmonių, per šių metų vienuolika mėnesių už verslo liudijimus jau surinkta daugiau nei 1,8 mln. eurų.

Brangs ir prekyba

Kauno miesto taryba taip pat pritarė didinti vietinę rinkliavą už leidimą prekiauti. Peržiūrėtos ir Kauno savivaldybei priklausančių teritorijų, kuriose vykdomi komerciniai renginiai, kaina.

„Rinkliava – tai vienas iš savivaldybės finansavimo šaltinių, tad pinigai patenka į miesto biudžetą. Šios rinkliavos nebuvo peržiūrėtos devynis metus, tad atėjo laikas nustatyti atitinkamą kainą. Man asmeniškai buvo labiausiai neadekvati rinkliava už kioskus, nes buvo taip pigu, kad apsimokėjo mokėti vietinę rinkliavą, bet nevykdyti jokios veiklos, todėl dalis kioskų apleisti, į juos eilę metų savininkai neinvestavo. Mėnesinė rinkliava už prekybą kioskuose ar paviljonuose buvo 2 eurai už kv. m, o dabar bus 6 eurai“, – rinkliavos pokyčius įvardijo Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja.

Rinkliavos nebuvo peržiūrėtos devynis metus, tad atėjo laikas nustatyti atitinkamą kainą.

Šis tarybos sprendimas palies ir ūkininkų turgelius. Šiais metais jie mokėjo 4,5 euro vienos dienos mokestį už kv. m plotą, nuo kitų metų tokia prekyba centrinėje miesto dalyje kainuos 10 eurų, ne centre – 5 eurus.

„Reprezentacinės miesto vietos visame pasaulyje kainuoja daugiau, tad turgelis prie Kauno pilies yra pati gražiausia mieste, todėl į miestas turi atitinkamai gauti didesnes pajamas iš tokių vietų“, – kodėl nuo kitų metų ūkininkų turgeliuose bus taikomi skirtingi tarifai skirtingose miesto vietose, komentavo S. Šėlienė.

Naikinamas smulkus verslas?

Opozicijos nariai kritikavo minėtus sprendimus sakydami, kad padidinus tiek verslo liudijimų, tiek vietinės rinkliavos mokestį, nukentės smulkusis verslas.

„Tenka apgailestauti, kad taryba priėmė šiuos sprendimus. Didėja mokesčiai ir prekiaujantiems ūkininkams, ir gėlininkams, maisto kioskeliuose. Taip sudaromos tik dar prastesnės sąlygos smulkiems verslininkams Kaune veikti ir kuriamos geresnės sąlygos stambiems verslams“, – kalbėjo valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Audronė Jankuvienė.

Tarybos pritarti pokyčiai įsigalios nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

Vietinės kultūros atspindys

Projekto „Surink Lietuvą“ sumanytoja ir koordinatorė Lina Baublienė pastebi, kad turgavietės Lietuvoje yra ne tik vieta įsigyti produktų ir prekių, bet ir puikus būdas pažinti miesto ar miestelio veidą. Nuo seno į turgų žmonės eidavo ne tik apsipirkti, bet ir norėdami tiesiog prasiblaškyti, pasikalbėti, pasiderėti, pasidomėti prekių kainomis.

Ukmergės turizmo informacijos centre dirbusi L. Baublienė pasakoja, kad aplankyti turgų būdavo savaitgalio tradicija: „Ten dažniausiai sutikdavau pažįstamų, su jais pabendraudavau. Iki šiol išlikęs poreikis užsukti į turgų, kai nori ką nors savą pamatyti.“

Projektas „Surink Lietuvą“ išsiskiria tuo, kad jo dalyviai vis ieško naujų maršrutų ir netradicinių vietovių, todėl draugiškai dalijasi ir turgaviečių lankymo rekomendacijomis.

Sudomino: 2018 m. vasarą startavęs projektas suvienijo 60 savivaldybių. Apsilankę kiekvienoje jų ir įsigiję to krašto formos magnetuką, galėjo sujungti juos į Lietuvos žemėlapį. / L. Baublienės asmeninio archyvo nuotr.

„Kartą paklausėme, kur žiemą galima rasti baseinų, kai šalta. Nustebome, kai mums keliautojai jų rekomendavo virš 30. Panašiai ieškojome ir turgaviečių visoje Lietuvoje“, – sako projekto koordinatorė.

„Keliautojai dalijosi ir laiku, kada turgus atidarytas, tad galima teigti, kad keliaujant šeštadienį arba sekmadienį kone kiekviename miestelyje rasite veikiančią turgavietę. Aišku, kelionę rekomenduojama pradėti anksti ryte“, – pasakoja L. Balsienė.

Daugiau nei maisto prekės

Dažniausiai turgavietėse ieškoma ekologiškų maisto prekių. Vietinėse turgavietėse galima rasti šviežių, vietoje užaugintų ir mažiau aplinkos poveikio turinčių produktų.

Tačiau turgavietėse galima įsigyti daugiau nei šviežių produktų. Jos taip pat tampa vietomis, kur galima atrasti dėvėtų drabužių, senų daiktų ir nišinių prekių.

Turgavietės dažnai tampa hipsteriško interjero mėgėjų rojumi. Seni baldai, dekoratyvinės detalės, senojo servizo fragmentai ir močiutės sausainių formos – visa tai galima rasti jose.

Ką siūlo keliautojai

Projekto gerbėjai pasidalijo turgaviečių lankymo rekomendacijomis. Štai į ką nukrypo jų žvilgsniai.

Vilniaus halės turgus – seniausia Vilniaus turgavietė. Ši prekyvietė stoties rajone lankytojus džiugina ne tik maisto produktais, bet ir maitinimo galimybėmis. Čia organizuojamos teminės savaitės, įvairios pramogos.

Kauno Žaliakalnio turgus yra kitas svarbus turgavietės taškas Vidurio Lietuvoje. Čia rasite šviežių produktų, tradicinio maisto ir daugybę kitų prekių. Turgavietė yra žinoma dėl savo autentiškos atmosferos ir prekių gausos, dar nuo sovietmečio laikų sklindančiomis legendomis, kaip tik Kaune buvo galima nusipirkti džinsų.

Klaipėda taip pat turi savo senąjį turgų, kuriame rasite gausybę jūrų gėrybių ir vietinių maisto prekių.

Ypatingo žavesio turi mažos Lietuvos miestelių turgavietės. Projekto „Surink Lietuvą“ keliautojai akcentavo kai kurias jų.

Rietavas yra istorinis miestas su tradiciniu turgumi, kuriame galima rasti unikalių rankų darbo dirbinių ir vietinių maisto produktų, taip pat sendaikčių. Akmenėje galima rasti kelias turgavietes, kurios pasižymi skirtingais prekių pasiūlymais. Kalvarijos turgus yra puiki vieta išbandyti tradicinį lietuvišką maistą ir įsigyti autentiškų prekių. Dituvos blusų turgus – įdomesnis iš smulkiųjų turgaviečių.

Įmonės „Naujasis turgus“ vadovo skyrimo klausimą sprendžia jos valdyba, kurią sudaro trys nariai: du nepriklausomi, o trečiasis – miesto savivaldybės administracijos atstovas.

V. Karmanovas pasakojo, kad jo vadovavimo bendrovei kadencija turėjo pasibaigti sausio 2 d.

Dar praėjusių metų lapkritį valdyba išnagrinėjo įmonės nuveiktus darbus ir nusprendė pratęsti V. Karmanovo darbo sutartį dar penkeriems metams.

Pernai bendrovės dalimi tapo Senasis turgus, kuriame ilgus metus nebūta jokių permainų.

„Ten labai daug darbo. Senamiestyje veikianti turgavietė reikalauja daug dėmesio. Norime, kad ji taptų Klaipėdos pasididžiavimu. Rekonstrukcijos laukia halė, tvarkyti reikia ir teritoriją aplink ją. Kai kuriuos darbus jau pradėjome, nugriovėme arčiausiai Taikos prospekto esančios prekyvietės įrenginius. Darbams senamiestyje keliami ypatingi reikalavimai. Tikiuosi, penkerių metų kadencijos pakaks juos atlikti“, – kalbėjo V. Karmanovas.

Vadindamas turgų gyvu organizmu jo direktorius priminė, kad nuo senų laikų miestai atsirasdavo ten, kur būdavo judriausios prekyvietės.

Turgaus gyvenimas visiškai kitoks nei prekybos centro.

Iki šiol miestai neatsiejami nuo turgaviečių, nemažai turistų savo pažintį su miestu nori pradėti būtent nuo turgaus.

Tai vieta, kuri po savo stogu suburia daugybę smulkiųjų verslininkų, jiems čia suteikiama galimybė įvairinti savo veiklą ir teikti paslaugas miestiečiams.

„Turgaus gyvenimas visiškai kitoks nei prekybos centro. Išlaikydamos daug tradicijų ir turgavietės keičiasi, jose atsiranda naujų įrenginių. Dabar stengiamės pritraukti kaip galėdami daugiau pirkėjų, rūpinamės, kad prekybininkai čia jaustųsi patogiai. Todėl turgavietėse nemažai dėmesio skiriame kultūros ir pramoginiams renginiams. Senamiestyje turgus tam yra labai patraukli vieta ir patys skelbiame šūkį, kad turgus ir kultūra turėtų būti kartu“, – dėstė bendrovės vadovas.

Tokios naujovės kaip aparatai atsiskaityti banko kortelėmis vis labiau skinasi kelią į turgavietes. Nors ir priešinęsi tam, prekeiviai dabar džiaugiasi, paaiškėjo, kad taip sumokėti už pirkinius patogu ir pardavėjams, ir pirkėjams.

Net išeiginėmis dienomis V. Karmanovas apsilanko abiejose turgavietėse, stebi pirkėjų srautus, tam įdiegta ir srautų skaičiavimo sistema. Tai leidžia planuoti darbą, išvengti konfliktų.

„Kviečiame atsakingas institucijas ir verslo asociacijas pristatyti padėtį turgavietėse. Tuo pačiu aptarsime institucijų pasiūlymus, kurie užtikrintų parduodamų maisto produktų atsekamumą ir tinkamą apskaitą“, – BNS teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Anksčiau jis yra pareiškęs, kad šalies turguose reikia nedelsiant įvesti elektroninius apskaitos žurnalus. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, tokius žurnalus savanoriškai jau pildo 80 mokesčių mokėtojų. Tai daryti šiuo metu nėra privaloma.

Turgavietėse šį žurnalą gali pildyti mėsos bei paukštienos ir jų produktų prekeiviai.

Pasak M. Majausko, tai padėtų surinkti daugiau pajamų, kurių biudžetas netektų, jeigu Seimas sutiktų su komiteto siūlymu ir neterminuotam laikui pratęstų 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir maitinimo, kultūros, pramogų ir sporto veiklai.    

VMI teigimu, elektroninius apskaitos žurnalus pildantiems  prekybininkui nebereikia patiems skaičiuoti neparduotos produkcijos, tai už jį padaro sistema. Taip pat supaprastėjo ir produkcijos suvedimo į žurnalą procesas, nes sistema geba įsiminti produktų pavadinimus ir juos vedant laukeliuose pasiūlo pasirinkimą.

Prekybininkai įrašus gali tikslinti, padarius klaidą, ją lengva ištaisyti, tačiau duomenys išlieka atsekami.

Elektroninės apskaitos žurnalas šviežios mėsos prekybininkams turėjo įsigalioti 2022 metų sausį, vėliau šis terminas nukeltas balandžiui. Vėliau šios idėjos buvo atsisakytai ir leista elektroninius apskaitos žurnalus pildyti savanoriškai iki 2023 metų balandžio, nuo kada ji bus privaloma.

Apdorotų mėsos gaminių pardavėjams ir toliau leista pildyti popierinį žurnalą.

„Visą rugpjūčio mėnesį bus tikrinami prekiautojai, ar neatlygintinai nedalija lengvų plastiko maišelių“, – su patikrinimais supažindino Aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Gintarė Vingelienė.

Tiesa, maišelius, kurie yra iki 15 mikronų storio, galima duoti nemokamai. Kaip aiškina inspektoriai, įstatyme bauda už dykai duodamus maišelius numatyta tik tuomet, kai jie yra nuo 15 iki 50 mikronų storio.

„Fiziniam asmeniui gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 60 eurų, juridinio asmens vadovui arba atsakingam asmeniui – nuo 100 iki 200 eurų. Juridiniam asmeniui, pagal aplinkos apsaugos įstatymą, bauda nuo 1 000 iki 3 000 eurų“, – pažymėjo G. Vingelienė.

Tačiau aplinkosaugos specialistai įsitikinę, kad baudos – nėra geriausia išeitis.

„Kaip tai yra daroma ir kokiomis priemonėmis: ar vien botago principu – baudų, mokesčių, draudimų, ar diegiamos įvairiausios paskatos, kad pasirinkimas nebūtų paremtas baime?“ – retoriškai klausė Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė.

Be reikalo dauginti visa tai pasaulyje... Jau ir taip baigiame uždusti.

Prekybininkų atstovai piktinasi, kad tokia akcija mažų mažiausiai nesąžininga. Esą kur kas didesni teršėjai – prekybos tinklai.

„Tai, kas vykdoma iš valstybės pusės: perteklinė kontrolė, vaikščiojimas, ieškojimas adatos šieno kupetoje, bandymas smulkiajame versle įžvelgti kažkokių aplinkos teršėjų. Visų pirma, reikia žvelgti objektyviai ir suprasti, kad turgavietės Lietuvos rinkoje yra labai maža dalis“, – piktinosi Turgaviečių ir prekybos asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius.

Aplinkosaugos specialistai taip pat laikosi nuomonės, kad inspekcija turi kur kas svarbesnių darbų.

„Šiai institucijai uždavinių yra kur kas didesnių – nuo brakonierių gaudymo iki pramoninės taršos stebėsenos ir pažeidimų kontrolės. Ar tikrai tikslinga nukreipti ribotus valstybės išteklius tikrinti turgaus prekeivius dėl plastikinių maišelių..?“ – stebėjosi I. Budraitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Turgaus lankytojai aiškina, kad jiems maišelis nereikalingas. Dauguma, eidami apsipirkti į turgų, atsineša savo maišelių.

„Be reikalo dauginti visa tai pasaulyje... Jau ir taip baigiame uždusti“, – teigė sutikta moteris.

„Nežinau, tausokime gamtą ir taip esame žiauriai apsišiukšlinę“, – jai antrino kita.

„Daug kartų tą patį naudoju“, – pasidalijo pašnekovė.

Specialistai negaili pagyrų tokiems žmonėms. Tačiau aiškina, kad plastiko naudojimas Lietuvoje vis dar pernelyg didelis. Kasmet vienam žmogui tenka apie 52 plastikinius maišelius.

„Vokietijoje vienam žmogui tenka dvigubai mažiau. Tikrai yra kur pasistiebti ir pasistengti, sutaupyti“, – akcentavo I. Budraitė.

Aplinkosaugininkai sako, kad tikslas ne nubausti, o mokyti. Šį kartą lieka nepamokę nė vieno prekeivio.

„Pamatėme, kad prekiautojai atsakingi, neatlygintinai dalija lengvus maišelius, kurių storis iki 15 mikronų“, – patikros rezultatais pasidalijo Aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė G. Vingelienė.

Aplinkos apsaugos inspekcijos reidas turgavietėse planuojamas visą šį mėnesį.

Sunkmetį įveikė drauge

Kaip pripažino Naujajam bei Senajam turgui vadovaujantis Viačeslavas Karmanovas, pastarieji dveji metai nešykštėjo rimtų iššūkių ir pačioms įmonėms, ir verslo atstovams: teko derintis prie įvairių apribojimų reguliuojant pirkėjų srautus, o kai kurie prekybininkai dėl jiems nustatytų suvaržymų netgi buvo priversti laikinai sustabdyti veiklą.

Pasak V.Karmanovo, sunkiausiu periodu klientams buvo pasiūlyta nuostolius amortizuojančių priemonių.

„Tuo metu, kai buvo uždrausta dirbti turgaus teritorijoje, labiausiai nuo COVID-19 karantino nukentėjusiai verslininkų grupei pasiūlėme lankstų sprendimą – jiems nereikėjo mokėti už prekybos vietą, o pasibaigus karantinui dar du mėnesius buvo taikomos nuolaidos nuomai. Tad nuo mūsų nenusisuko, nepabėgo nė vienas prekybininkas“, – pasidžiaugė vadovas.

Dar daugiau – per pandemiją bankrutavus ne vienai šalies turgavietei, Klaipėdos turgums ne tik pavyko išgyventi sunkius laikus, bet ir tvirčiau atsistoti ant kojų. 2021-aisiais Senasis turgus pirmą kartą per pastaruosius metus dirbo pelningai.

Steigs Ukrainos salelę

„Žinoma, vasarą turguje tradiciškai fiksuojami išaugę pirkėjų srautai, tačiau jau dabar ryškėja nauja tendencija: brangstantys energetiniai resursai, o su jais – ir pragyvenimas taip pat vis daugiau žmonių iš prekybos centrų išvilioja į turgavietes. Be to, tikėtina, jog dalis tų, kurie ekonominių sunkumų akivaizdoje neteks darbo, išnaudos turgus kaip nišą susikurti savo pačių darbo vietą“, – įžvalgomis dalijosi V.Karmanovas.

Pasinaudoti tokia galimybe kviečiami ir mūsų regione apsistoję nuo karo pasitraukę Ukrainos gyventojai.

„Tarp šių žmonių neabejotinai yra kirpėjų, įvairių grožio srities specialistų ar maitinimo, siuvimo, smulkaus remonto paslaugų teikėjų, rankdarbių kūrėjų, kitų amatininkų – visi jie mūsų Senajame turguje taip pat gali sėkmingai save realizuoti, užsidirbti ir turėti galimybę jaustis oriais bendruomenės nariais“, – sako pašnekovas.

Tad planuojama, jog, jeigu būtų poreikis, Senajame turguje galėtų atsirasti ir kirpykla šio amato atstovams, ir darbo vietos teikti maitinimo bei kitas paslaugas.

Imtis veiklos ukrainiečius turgaus administracija kviečia lengvatinėmis sąlygomis – čia šie smulkieji verslininkai kurį laiką bus atleisti nuo mokesčių.

Laukia pokyčiai

Klaipėdiečiai jau kurį laiką stebi, kaip pavymui iš esmės atsinaujinusiam Naujajam turgui pamažu keičiasi ir istorinės senamiesčio turgavietės veidas – vien į pagrindinio paviljono atnaujinimą čia investuota apie 100 tūkst. eurų.

Tačiau, kaip priminė V.Karmanovas, didieji pokyčiai, kurie susiję su sprendimu reorganizuoti įmonę prijungiant ją prie Naujojo turgaus, dar laukia.

„Senajame turguje bus atliekama inventorizacija, bus atsisakyta nereikalingo nekilnojamojo turto. Pardavus jį gautas lėšas bus galima panaudoti infrastruktūrai, paslaugoms gerinti. Taigi teritorijos rekonstrukcijos ir pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams darbai jau yra subrendę ne tik mintyse, bet ir projektuose, pats metas jų imtis“, – sako pašnekovas.

Biurokratinės reorganizacijos proceso procedūros neilgai trukus turėtų būti baigtos – prognozuojama, kad jau iki liepos abi turgavietes administruos bendrovė Naujasis turgus. Kaip patikslino V.Karmanovas, Senojo turgaus prekinis ženklas nebus keičiamas.

Tuo metu Naujajame turguje atnaujinimo darbai jau prasidėjo. Rekonstruojant mėsos produktų paviljoną čia bus pakeista grindų danga, nupirkta ir sumontuota nauja šaldymo įranga, vitrinos, perplanuotos erdvės: atsiras kavinė su staliukais, atskira erdvė žuvies produktams.

„Atsinaujinimas būtinas ir dėl pirkėjų, ir dėl pačių prekybininkų. Matome, jog, nepaisant sunkmečio, turgavietės buvo ir išlieka stipriu klaipėdiečių traukos centru, yra lankomos, mėgstamos, tad investicijos į modernesnę įrangą, estetiškesnę aplinką ir patogumą padės išlaikyti geras tendencijas“, – įsitikinęs V.Karmanovas.

Iš prekeivių Skuode, Tauragėje, Šilalėje ir Klaipėdoje aplinkosaugininkai paėmė 73 neleistino dydžio bučiukus vėžiams gaudyti ir 12 tinklų.

Kiekvienam pažeidėjui gresia administracinė atsakomybė iki 1,2 tūkst. eurų.

Vykdydami reidus aplinkosaugininkai nustatė 4 asmenis, pardavinėjusius draudžiamus mėgėjų žvejybos įrankius.

Žvejybos reikmenų parduotuvėse Skuode, Šilalėje ir Klaipėdoje buvo prekiaujama draudžiamų matmenų bučiukais vėžiams gaudyti. Tauragės turguje buvo prekiaujama ne tik bučiukais, bet ir statomaisiais tinklais.

Neleistino dydžio bučiukų skersmuo buvo nuo 70 iki 80 cm, ilgis – nuo 1,1 iki 1,35 m.

Mėgėjų žvejybos taisyklės nurodo, kad bučiukas vėžiams gaudyti turi būti ne ilgesnis kaip 100 cm, ne platesnis kaip 50 cm ir ne aukštesnis kaip 50 cm arba ne didesnio kaip 100 cm pagrindo skersmens ir ne aukštesnis kaip 50 cm.

"Šie reidai parodė, kad vis dar yra atvirai pardavinėjami draudžiami, neleistino dydžio žvejybos įrankiai, taip pat nepasidomima jų matmenimis ir kokia atsakomybė gresia už tokią prekybą. Visiems prekeiviams pabrėžiame – prekyba ne mėgėjiškos žvejybos įrankiais yra draudžiama ir asmenims gresia administracinė atsakomybė iki 1,2 tūkst. eurų", – tikino Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Mindaugas Salys.

Prekyba krito 60 procentų

Kaunietė Albina Jašinskienė turguje dirba 26 metus, tačiau esą tokios blogos situacijos dar nebuvo. Moteris sakė, kad atsiradus prievolei einant į turgų turėti galimybių pasą, klientų nebeliko.

„Būna, kad išvis neateina. Praeitą savaitę tris dienas buvo absoliutūs nuliai, absoliutūs. Ateini, prabūni ir matai, jeigu nesulaukei nieko per dieną, tai nebėra, ko čia laukti“, – sakė prekeivė.

Tokia pati situacija daugelyje turgaviečių.

„Liūdna iš tikrųjų. Po rugsėjo vidurio ženkliai sumažėjo žmonių, matomai tai yra susiję su galimybių pasu“, – teigė prekeivis Marijus Žurauskas.

Skaičiuojama, kad didžiausiame Kauno „Urmo“ prekybos miestelyje per pusantrų metų neatsirado nė vieno naujo prekeivio, o seniai dirbantys ruošiasi krautis daiktus. Esą vienintelė išeitis – bankrotas.

„Mes pabaigsime čia visus verslus, aš taip galvoju. Kai pasikalbi su kolegomis, tiesiog matai, kad toliau jau niekur. Kiek dar gali investuoti, kiek dar gali vilktis ir tikėtis, kad šiandien bus kitaip, negu buvo vakar? Nebebus“, – šnekėjo prekeivė A. Jašinskienė.

Ne ką geresnė situacija ir maisto turguje.

„Prekyba mums krito 60 proc. Mes prekiaujame pirmo būtinumo prekėmis, maisto produktais“, – tikino prekeivė Rugija Zabelienė.

Kiek dar gali investuoti, kiek dar gali vilktis ir tikėtis, kad šiandien bus kitaip, negu buvo vakar?

„Situacija pablogėjo, tikrai pablogėjo, drąsiai galiu teigti, apie 50 proc. Yra didelis žmonių sumažėjimas, ypač pensinio amžiaus žmonių“, – antrino prekeivis Aivaras Ramanauskas.

„Laukėm, kol ateis ruduo, kol visi sugrįš nuo rugsėjo, ir jau galėsime atidirbti tą nuostolį, kurį turėjome vasarą. Tačiau dabar esame tikrai labai nusiminę, nes matome, kad prie tokių sąlygų nepavyks ne tik atidirbti, bet ir išeiti į pliusą“, – pritarė prekeivė Audronė Kavaliauskienė.

Būna ir taip, kad pirkėjai, neturėdami galimybių paso, skambina ir prašo pardavėjų prekes išnešti į lauką.

„Yra pastovūs klientai, skambina: ką daryti? Kaip tu išneši? Taip nevyksta. Yra tiesiog baisu, iš tikrųjų yra baisu“, – sakė R. Zabelienė.

Paramos nebus

Prekyviečių ir turgaviečių asociacijos prezidentas Vytenis Butkevičius sakė, kad dėl patiriamų nuostolių per mažiau nei mėnesį jau yra bankrutavusių. Pavyzdžiui, užsidarė maisto turgavietė Kuršėnuose.

„Prieš dvi savaites smulkiojoje prekyboje mes turėjome 37 proc. smukimą, o šiandien provincijoje jis siekia apie 70 proc. Paslaugų sferoje prieš porą savaičių turėjome apie 50 proc. apyvartų smukimą, o šiandien yra apie 59 proc. Kalbant apie turgavietes, yra maždaug 30–40 proc. apyvartų smukimas“, – komentavo V. Butkevičius.

Turgavietėmis besirūpinanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, žurnalistams paklausus, ar planuoja padėti su sunkumais susiduriantiems prekybininkais, atsiuntė atsakymą raštu:

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuolat vertina esamą situaciją ir bendradarbiaujant su Finansų ministerija svarstytų pagalbos priemonių poreikį, jei verslininkams dėl pandemijos savo verslą tektų sustabdyti. 2021 m. valstybės biudžete paramai verslui buvo skirta 242 mln. eurų, iš kurių verslui paskirstyta 146 mln. eurų. Šiuo metu, siekiant racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, dauguma jau baigtų paramos priemonių nėra tęsiamos, kadangi didžioji dalis verslų vykdo veiklą“.

Smulkieji verslininkai sako, kad bus prašoma Vyriausybės peržiūrėti galimybių paso naudojimo reikalavimus.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos elektroninį apskaitos žurnalą privalės pildyti tik prekiaujantys šviežia mėsa, o apdorotų mėsos gaminių prekeiviai ir toliau galės pildyti popierinį žurnalą.

Pagal ankstesnį ministro įsakymą elektroninį žurnalą jau nuo rugsėjo 1 dienos būtų privalėję pildyti visi, prekiaujantieji šviežia mėsa, paukštiena ir jų gaminiais, taip pat naudojantys kasos aparatus.

Smulkieji prekeiviai skundėsi dėl išaugusios administracinės naštos, kompiuterinių technologijų trūkumo. Pasak ministerijos, bus ieškoma sprendimų, kaip supaprastinti elektroninio žurnalo pildymą.

Pasak K. Navicko, dalis prekybininkų jau dabar sėkmingai pildo elektroninį žurnalą – jie bei kiti prekybininkai bus skatinami tai daryti ir sulauks valstybės paramos ieškant palankesnių verslui sprendimų. Tuo metu Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai didesnį dėmesį skirs pildantiems popierinius apskaitos žurnalus.

Apskaitos žurnalo pildymo tikslas – užtikrinti turgavietėse parduodamų maisto produktų saugą ir kokybę, tobulinant atsekamumo sistemą.