Problema netrukus buvo išspręsta, tačiau jau svarstoma, ką reikės daryti, kad ji nepasikartotų, ypač jei šalčiai šį mėnesį vėl užkluptų.

„Pirmadienį ryte informavo, kad buvo užšalęs vandens padavimo vamzdis. Problema jau išspręsta. Atvažiavo tarnybos atstovai ir šildymo prietaisais atšildė vamzdį, nes, kiek esu informuotas, ten yra nesandarios durys, tad esant tokiam šalčiui, plastikiniai vamzdžiai užšalo“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

Šį teiginį patvirtino ir kiti savivaldybės atstovai.

„Buvo užšalęs į pastatą įeinantis vandentiekio vamzdis, laikinai nebuvo vandens. Problema išspręsta, vandens tiekimas atstatytas jau priešpiet“, – žinia vakar pasidalino savivaldybės darbuotojai.

Anot A. Žuko, vamzdžių keisti neplanuojama.

„Įvyko apskritai pirmą kartą per visą laikotarpį, kiek turime šį pastatą. Ne vamzdžius reikės keisti, o izoliuoti patalpas“, – apie planus kalbėjo A. Žukas.

Uostamiesčio gyventojai dėl vamzdynų ar kitų problemų, kurias galėjo lemti šalčiai, į savivaldybę vakar nesikreipė.

„Į skyrių nei gyventojai, nei namų administratoriai dėl užšalusių vamzdynų ar kitų problemų, susijusių su šalčiais, nesikreipė“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus patarėjas Algis Gaižutis.

Viliamasi, kad tokių problemų ir nekils, kadangi šią savaitę prognozuojami šiltesni orai. Anot sinoptikų, antradienį ir trečiadienį termometro stulpeliai rodys iki trijų laipsnių šalčio.

Twente universiteto fizikai aprašė procesus, sukeliančius greitai užšąlančių vandens lašelių sprogimą. Pagrindinis – šąlančio vandens plėtimasis. Paaiškėjo, kad greitis, kuriuo išsilaksto ledo fragmentai, nuo lašo dydžio praktiškai nepriklauso. Pasak mokslininkų, šis tyrimas padės tiksliau modeliuoti vandens lašų užšalimą debesyse ir krušos susidarymą. Tyrimas publikuotas žurnale „Physical Review Letters“, trumpai apie jį praneša „Physics“. Papildomoje mokslinio straipsnio medžiagoje autoriai pateikia laše vykstančių sparčių procesų vaizdo įrašą.

Staigiai šaldant skystį, vyksta neįprasti procesai. Pavyzdžiui, į šaltą vandenį krentantis išlydytas stiklas pavirsta „princo Ruperto lašu“: itin tvirtą kietą lašą su ilga uodega. Pats lašas atlaiko netgi smūgį plaktuku, tačiau nulaužus trapios uodegėlės galiuką, visa struktūra sprogsta, išlaisvindama vidinę įtampą. Tokias savybes lemia netolygūs stiklo stingimo procesai.

Kitaip nei stiklas, vanduo pasižymi išskirtine savybe — užšaldamas jis plečiasi. Tai pakeičia staigaus vandens užšalimo procesą. Naujo darbo autoriai greituoju filmavimu tyrinėjo užšalimo procesus ir sukūrė jų modelį.

Eksperimentas buvo atliekamas, nedidelius vandens lašus padedant į mažo slėgio kamerą ir sparčiai juos šaldant – taip vanduo būdavo peršaldomas. Tai – metastabili būsena, kai lašas lieka skystas, nors jo temperatūra žemesnė už ledėjimo. Peršaldytas skystis gali staigiai užšalti nuo bet kokio išorinio poveikio. Kad lašeliai liktų apskriti, mokslininkai naudojo superhidrofobinę dangą. Atšaldytus lašelius tyrėjai švelniai paliesdavo sidabro jodido adatėle. Taip būdavo inicijuojamas ledėjimas.

Iš pradžių ledas padengdavo išorinį lašelio paviršių ir pradėdavo sparčiai skverbtis gilyn. Po to didėjantis vidinis slėgis išspausdavo vandenį į paviršių, kur jis kaip mat suledėdavo. Toliau šalančiame lede radosi įtrūkimai, kuriuos greitai užpildydavo vanduo. Dėl tolesnio ledėjimo viduje augo slėgis ir galiausiai, praėjus porai sekundžių, lašas sprogdavo.

Mokslininkai pademonstravo, kad šio sprogimo charakteristikos labiausiai priklausė nuo lašelio medžiagos — ledo atsparumo tempimui ir vandens tamprumo. Milimetro dydžio lašo skeveldrų skriejimo greitis praktiškai nekito, keičiantis lašo dydžiui. Pačiuose mažiausiuose lašuose pasidarydavo svarbus paviršiaus įtempimas — jei lašų skersmuo neviršijo 100 mikrometrų, jie nesprogdavo visai.

Sibire fizikos dėsniai tokie, kad iš piečiau atklydusiam žmogui gali ir žemė iš po kojų išslysti... Ten ne tik iš 9 aukšto šliūkštelėtas verdantis vanduo nepasiekia žemės. Ką ten iš 9 aukšto!

Sibiro speigas neįtikėtinų fokusų pademonstruoja ir palei pat nosį. Pavyzdžiui, jei Sibiro šaltyje sugalvosite atsidaryti butelį kokio nors gazuoto gėrimo, juo pasidžiaugti galėsite lygiai iki antro gurkšnio. Nes po pirmo... ? Visas butelio turinys akimirksniu sušąla į ledą.

Sibiro šaltis – vienas iš talentingiausių šios planetos fokusininkų. 

„Va taip va ir gyvenam, – kartėlio neslepia naują sibirietiškų šalčių triuką demonstruojantis rusas. – Po dvyliktos valandos mes negeriame.“ Kodėl? Nes šaltis toks, kad… Sunku patikėti, tačiau viskas nufilmuota.

Šiaip ar taip, jei gėrimo butelį per patį speigą Sibire vis dėlto atsidarysite, bandykite jį ištuštinti kuo greičiau, nes Sibiro gamta, kaip ir traukiniai, laukti nemėgsta.

„Štai matote, normalus šaltos šiaurės alus, – uždarytą šviesaus teliūskuojančio geltono skysčio butelį rodo šalčio triuką demonstruojantis autorius. Ir butelį atkemša. Alus kaip alus.

„Truktelėk gurkšnelį“, – paragina procesą filmuojantis kadre matomo piliečio bendras.

Ir gurkštelėti pavyksta visai įprastai. O štai tada scenon išeina Sibiro speigas.