Vaikinų (nuo 12 iki 15 metų) ekipa iš Kauno grūmėsi futbolo mokyklos "Tauras" aikštyne. Grupės varžybose kauniečiai, treniruojami Audriaus Statkevičiaus, 5:3 įveikė "Maribor" komandą iš Slovėnijos, 8:1 sutriuškino "Olympia" kolektyvą iš Graikijos, 2:1 po atkaklios kovos pranoko "Montreux" komandą. Šios pergalės šeimininkams užtikrino 1-ąją vietą A grupėje. Jie žengė į ketvirtfinalį, kur 1:0 palaužė „Evrotas“ kolketyvos pasipriešinimą. Pusfinalyje kauniečių laukė pajėgi varžovė iš Vengrijos – „Kecskemet“. Pergalės atveju, šeimininkai būtų užsitikrinę mažiausiai sidabro medalius. Vis dėlto svečiai nugalėjo užtikrintai – 3:0. Paguodos finale kauniečiai mobilizavosi ir 5:2 pranoko „Soprom“ komandą. Vaikinų varžybų nugalėtoja tapo „Kecskemet“ klubas, finale 1:0 pranokęs tėvynainius iš "Szombathely".

Mergaičių varžybos virė Kauno Technologijos universiteto stadione. Pirmąją turnyro dieną kaunietės 12:2 sutriuškino „Raanana“ (Izraelis) ekipą bei 1:7 nusileido to paties Vengrijos miesto Sombatėjaus merginoms. Kitą dieną, tokiu pat rezultatu 1:7 šeimininkės turėjo pripažinti Reikjaviko klubo pergalę. Šis kolektyvas iš Islandijos, pasiekęs visus tris laimėjimus, ir tapo A grupės nugalėtoju. Kauno ekipa su 3 taškais užėmė 3-ąją vietą, aplenkusi Izraelio komandą. Pusfinalyje islandės net 7:0 nepasigailėjo Jeruzalės komandos, o finale 3:1 įrodė pranašumą prieš "Szombathely" merginas.

„Žinoma, pergalių nedaug, tačiau mūsų mergaitės gavo didžiulę tarptautinio futbolo pamoką. Joms tikrai buvo iš ko pasimokyti. Ypač įsiminė Islandijos futbolininkės, žaidžiančios komandinį, atletišką ir technišką futbolą. Smagu, kad ir mes nelikome be taškų“, - pabrėžė Kauno komandos trenerė Ingrida Siliūnienė.

Plaukikams – du aukso medaliai

Pirmąją dieną „Girstučio“ baseine plaukikai išsidalijo net 11 medalių komplektų. Lietuviai ant nugalėtojų pakylos lipo penkis kartus.

Auksą berniukų 100 m plaukime nugara laimėjo vilnietis Arijus Pavlidi. Sidabrą šioje rungtyje iškovojo Erikas Giedraitis.

Mergaičių 100 m plaukime krūtine greičiausia buvo vilnietė Kotryna Teterevkova.

Berniukų 100 m laisvu stiliumi kaunietis Joris Veretinskas įveikė per 55,31 sek. ir iškovojo sidabrą.

Kombinuotoje estafetėje 4 x 100 m Kauno pirmoji komanda (3:51.99) nusileido tik Taipėjaus plaukikams ir liko antra.

Auksas – ir dziudo atstovams

Net tris aukso medalius laimėjo Lietuvos dziudo atstovai.

Mergaičių svorio kategorijoje iki 57 kilogramų triumfavo Ugnė Pileckaitė, iki 70-ies – Ugnė Alesiūnaitė. Tarp mažiausiai sveriančių berniukų, įskaitoje iki 36 kilogramų, pirmas buvo Matas Norkevičius.

Puikiai sekėsi ir Kauno krepšininkams, kurie ketvirtadienį užtikrintai 21:9 įveikė vienus favoritų Klivlando (JAV) krepšininkus.

Pirmą kartą Baltijos šalyse

Liepos 4–9 dienomis Kaunas turi išskirtinę galimybę surengti Tarptautines vaikų žaidynes, kurios kiekvienais metais vyksta vis kitame pasaulio mieste.

Tarptautinių vaikų žaidynių veidu ir ambasadore sutiko tapti olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, kurios žvaigždė pirmą kartą sužibo būtent šiose varžybose 2010 metais vykusiose Bahreino mieste.

Penktadienį toliau medalius dalinsis plaukikai bei dziudo atstovai. Pirmuosius medalius gaus lengvaatlečiai, taip pat finišuos paplūdimio tinklinio, krepšinio ir stalo teniso turnyrai.

Šeštadienį paskutinius medalius išsidalins futbolininkai, buriuotojai, legvaatlečiai ir plaukikai.

Žaidynės vyks liepos 4-9 dienomis Kaune. Rengti šias žaidynes, dar vadinamas vaikų sporto olimpiada, Kaunui buvo patikėta 2014-aisiais. Laukiama daugiau kaip 1 500 dalyvių iš 90-ies pasaulio miestų, tarp jų – Australijos, Kanados, Kinijos, Ganos, Islandijos, Libano, Meksikos, Pakistano, Singapūro, JAV.

12–15 metų mergaitės ir berniukai išmėgins jėgas krepšinio (3 prieš 3), mažojo futbolo, paplūdimio tinklinio, lengvosios atletikos, dziudo, plaukimo, stalo teniso ir buriavimo varžybose.

– Didžiausiam pasaulyje vaikų sporto renginiui pradėjome ruoštis pernai. Šiandien galime užtikrinti, kad visi darbai atlikti laiku, – sakė G.Bielskus, vienas žaidynių organizacinio komiteto narių.

– Ar į Kauną atvyks visos komandos, pateikusios paraiškas? Gal kas nors persigalvojo ar kilo kelionės problemų?

– Kol kas nė viena šalis, ketinusi dalyvauti žaidynėse, nepakeitė savo planų. Kukliausia bus Šveicarijos miesto Delemonto delegacija – ją sudarys penki nariai: trys lengvaatlečiai ir du buriuotojai. Iš Slovėnijos laukiame net devynių miestų komandų, iš Izraelio – aštuonių, iš Graikijos – šešių, iš Meksikos – penkių, tačiau iš artimiausios kaimynės Latvijos – tik vienos, rygiečių. Lietuvai atstovaus Kauno, Garliavos, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių moksleiviai. Kauniečių, kaip žaidynių šeimininkų, delegacija bus gausiausia – 82 nariai.

(Nuotraukoje – G. Bielskus)

– Atidarymo ir uždarymo šventės vyks Kauno sporto halėje. Kokių siurprizų žada šie renginiai?

– Liepos 5-ąją atidarymo ceremonijoje dalyvaus žinomi Lietuvos atlikėjai Jurgis Didžiulis, grupės "Thundertale" ir "Golden Age", Martynas Kavaliauskas, Pushaz, žaidynių himną atliks "X faktoriaus" nugalėtoja Iglė. Bus ir staigmenų, tačiau jų negaliu atskleisti. Pažadame, kad šventė bus įspūdinga.

– Ar eiliniai kauniečiai tądien galės patekti į sporto halę?

– Žiūrovų daugumą sudarys žaidynių dalyviai, juos lydintys delegacijų nariai, vadovai, oficialūs asmenys, tačiau iškilmes tiesiogiai transliuos TV3 televizija. Tarp svečių turėtų būti žaidynių globėjas premjeras Saulius Skvernelis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) atstovai.

– O žaidynių ambasadorė olimpinė čempionė Rūta Meilutytė?

– Deja, dėl itin intensyvaus varžybų ir treniruočių tvarkaraščio Rūtos žaidynių dienomis Kaune nebus. Tačiau ji jau su kaupu atliko savo pareigą – dalyvavo žaidynių pristatymo renginiuose, lankėsi mokyklose, pasakojo apie žaidynes ir kvietė į jas, dalijosi patirtimi su jaunaisiais sportininkais.

Sunku prognozuoti, kaip Kauno moksleiviams susiklostys žaidynės, nes dauguma vaikų tokio lygio varžybose startuos pirmą kartą.

– Kur įsikurs žaidynių dalyviai? Kuriose Kauno sporto bazėse jie varžysis?

– Svečiai gyvens Aleksandro Stulginskio universiteto studentų miestelyje Noreikiškėse. Lengvosios atletikos varžybos numatytos S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadione, dziudo – Arvydo Sabonio krepšinio centre, buriavimo – jachtklube, plaukimo – "Girstučio" baseine, stalo teniso – Lietuvos sporto universiteto krepšinio salėje, krepšinio – Kauno sporto halėje, paplūdimio tinklinio – Nemuno salos paplūdimio tinklinio aikštyne, futbolo – Kauno futbolo mokyklos "Tauras" ir Kauno technologijos universiteto stadionuose. Visos varžybos – nemokamos, kviečiame kauniečius ir miesto svečius palaikyti jaunuosius sportininkus.

– Kokių sporto šakų varžybose dalyvaus kauniečiai?

– Visų aštuonių. Sunku prognozuoti, kaip Kauno moksleiviams susiklostys žaidynės, nes dauguma vaikų tokio lygio varžybose startuos pirmą kartą. Bet kokiu atveju jie sukaups neįkainojamos patirties.

– Kaip bus užtikrinamas žaidynių dalyvių saugumas?

– Kaunas – saugiausias miestas Lietuvoje, pareigūnai ir dabar puikiai prižiūri viešąją tvarką, o per žaidynes jų dėmesys bus ypatingas. Be to, turime 200 savanorių, jie gerai pasirengę įvairioms situacijoms. Žaidynių kaimelyje dirbs privati saugos tarnyba, į sporto bazes kursuos specialūs autobusai. Visi žaidynių dalyviai bei delegacijų nariai bus aprūpinti SIM kortelėmis, kad, reikalui esant, galėtų greitai susisiekti su kolegomis ar organizatoriais. To dar nebuvo pasiūlęs nė vienas žaidynes organizavęs miestas. Tikimės, kad ir svečiai, ir mūsų šalies būsimieji olimpiečiai patirs tik malonių įspūdžių.

Faktai ir skaičiai

* Tarptautinės vaikų vasaros žaidynės rengiamos nuo 1968 m. Pirmą kartą jos įvyko Celės mieste Slovėnijoje. Varžybose dalyvavo tik vienos sporto šakos atstovai – lengvaatlečiai, jie atstovavo septynioms šalims.

* Lietuviai debiutavo 2001-aisiais Sombathėjuje (Vengrija). Mūsų šaliai atstovavo Vilniaus komanda.

* Nuo 1994 m. rengiamos Tarptautinės vaikų žiemos žaidynės. Lietuviai (Kauno komanda) debiutavo 2011-aisiais Kilounoje (Kanada).

* Kaunas – pirmasis trijų Baltijos šalių ir Skandinavijos regiono miestas, kuriame vyks Tarptautinės vaikų vasaros žaidynės.

* Iki šiol jaunieji sporto talentai net tris kartus buvo susitikę Ženevoje (Šveicarija), Darmštate (Vokietija) ir Murska Sobotoje (Slovėnija).

* Pastarųjų trejų vasaros žaidynių tendencijos: 2014 m., Leik Makvorio miestas (Australija) – 1 254 dalyviai, 83 miestai, 32 šalys; 2015 m. Alkmaras (Nyderlandai) – 1 662 dalyviai, 88 miestai, 36 šalys; 2016 m. Naujasis Taipėjus (Taivanas) – 1 825 dalyviai, 90 miestų, 31 šalis.

* Naujajame Taipėjuje surengtose jubiliejinese – 50-osiose – Tarptautinėse vaikų vasaros žaidynėse Lietuvai atstovavo Kauno rinktinė, kurią sudarė 7 krepšininkai (treneris Raimondas Zakrys), 6 lengvaatlečiai (treneris Drąsutis Barkauskas) ir 6 plaukikai (trenerė Dita Jovita Kareckienė). Du medalius iškovojo lengvaatletė Meda Majauskaitė (aukso – šuolių į aukštį varžybose, sidabro – rutulio stūmimo varžybose). Čempionais tapo krepšinio mokyklos "Aisčiai" auklėtiniai Augustas Motiejūnas, Rokas Miškinis, Jurgis Augūnas, Dominykas Butkus, Tadas Urbonas, Justas Stašionis ir Vincentas Šalčius, finale 47:29 sutriuškinę Izraelio komandą. Bronzos medalius iškovojo lengvaatletė Ieva Florijona Čėsnaitė ir plaukikas Erikas Grigaitis.

* 2018 m. Tarptautinės vaikų vasaros žaidynės vyks Izraelyje, 2019 m. – Rusijoje.

Tikisi medalių

Sėkmingų pasirodymų 51-ose Tarptautinėse vaikų vasaros žaidynėse tikisi lengvaatletė Augustė Markevičiūtė, plaukikas Joris Veretinskas, krepšininkas Dominykas Stanionis, dziudo atstovė Ugnė Pileckaitė.

"Saulės" gimnazijos moksleivė A.Markevičiūtė norėtų pirmiausia pagerinti savo asmeninį 100 m bėgimo rekordą (jis yra 12,81 sek.).

"Kai sužinojau, kad žaidynės vyks Kaune, iš pradžių gal net kiek nuliūdau. Dabar pagalvoju, kad namuose bus kaip tik geriau. Daug kas iš manęs tikisi prizinės vietos, tačiau man svarbiausia pagerinti asmeninį rekordą. Jau noriu išmokti kovoti su savimi, o ne konkuruoti su varžovėmis", – sakė penkiolikametė sportininkė.

Būsimasis Domeikavos gimnazijos aštuntokas J.Veretinskas svajoja apie medalį. Jo mėgstamiausios rungtys – 50 m, 100 m ir 200 m laisvu stiliumi.

"Norėčiau sėkmingai užbaigti sezoną. Pirmiausia – pagerinti savo asmeninius rekordus. Gal įvyks stebuklas ir pavyks iškovoti medalį? Bus labai sunku, nes atvyks geriausi mano amžiaus ir net vyresni varžovai", – teigė keturiolikmetis plaukikas.

Kauno krepšininkai Vincas Aleknavičius, Nedas Montvila, Einartas Aleksonis ir Dominykas Stenionis savo grupės turnyre išmėgins jėgas su JAV, Šveicarijos ir Slovėnijos atstovais.

"Pagrindinis mūsų ginklas – tolimi metimai. Jei pataikome tritaškius, tai visiems varžovams sunku atsilaikyti", – pabrėžė D.Stanionis.

"Labai noriu, kad tai, ką mes dabar ruošiame per treniruotes, parodytume ant tatamio per žaidynes. Žinau, kad atvažiuos labai stiprios lenkės, latvės, tad tikrai lengva nebus", – kalbėjo viena dziudo komandos lyderių U.Pileckaitė.

Kaunas yra pirmasis miestas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriame vyks toks sporto renginys. Jame laukiama apie 1500 dalyvių iš visų pasaulio kontinentų. Tad ASU Studentų reikalų tarnybai, atsakingai už tvarką studentų bendrabučiuose, kurie netrukus pereis vaikų žinion, dabar įtemptas darbymetis.

„ASU infrastruktūra sportininkams apgyvendinti pasirinkta viešojo konkurso būdu. Ir toks žaidynių organizacinio komiteto bei Kauno miesto savivaldybės sprendimas nestebina – universitetas yra sukaupę didelės patirties organizuojant masinius renginius, mat mūsų teritorijoje kasmet vyksta grandiozinės tarptautinės žemės ūkio parodos. Turime gražią aplinką, modernią krepšinio salę, lauko teniso, krepšinio aikštynus, patogų susisiekimą visomis autotransporto kryptimis. Be to, vaikai yra vaikai, o mūsų teritorija atokiau nuo miesto centro, taigi joje ir norėdamas nepasiklysi. Sportininkai užims visus mūsų bendrabučius, žemės ūkio parodų ekspozicijoms skirti paviljonai bus pritaikyti valgyklai, bagažo saugyklai, parke priešais ASU centrinius rūmus numatyta surengti ir Tarptautinių vaikų žaidynių dalyvių draugystės pikniką“, – pasirengimo darbus komentavo Studentų reikalų tarnybos vadovas Vaidas Bartusevičius.

Pašnekovas neslėpė, kad šio universiteto, kaip ir kitų šalies aukštųjų mokyklų, „Achilo kulnas“ yra bendrabučių būklė. Tik vienas šios paskirties ASU pastatas finansuojant Žemės ūkio ministerijai buvo visiškai renovuotas 2007-aisiais, kai Lietuva organizavo Pasaulio arimo varžybas ir jų dalyviai taip pat buvo apgyvendinti universitete. O kelių bendrabučių statybų pabaigtuvės švęstos dar 1965 m., t.y. tuo metu, kai tuometė Lietuvos žemės ūkio akademija iš Dotnuvos buvo perkelta į Kauno priemiestį.

„Pagal to meto standartus visi bendrabučių kambariai buvo įrengti triviečiai, su ankštomis virtuvėmis, o vos dvi dušų patalpos rūsiuose turėjo tenkinti 300 – 350 žmonių poreikius. Pagal tada galiojusias higienos normas lovos privalėjo būti metalinės, su sieto pagrindu, kad ant jų klojamus vatinius čiužinius kartais būtų galima lengvai pakeisti. Džiugu, kad šios lovos iš mūsų studentų kambarių iškeliavo dar prieš gerą dešimtmetį. O pastaraisiais metais iš dalies renovuotos bendrabučių bendrojo naudojimo patalpos, suremontuotos virtuvės, nupirkta šiuolaikiška buitinė technika, įrengti nauji sanitariniai mazgai ir, svarbiausia, – visuose aukštuose nauji dušai. Ką tik pasibaigę mokslo metai buvo pirmieji, kai mūsų studentai galėjo gyventi patogiau“, – pasakojo V. Bartusevičius.

Jo teigimu, ASU į bendrabučių infrastruktūrą dedamomis investicijomis šiuo metu netgi pirmauja tarp kitų šalies aukštųjų mokyklų ir laikosi kryptingos strategijos atnaujinti pastatų bendrojo naudojimo patalpas bei studentų gyvenamuosius kambarius. Visiška vieno pastato renovacija, įskaičiuojant ir naujų baldų kainą, atsieitų 3,5 mln. eurų. Tačiau tokių resursų universitetas, deja, neturi.

„Pernai teko lankytis Čekijos žemės ūkio mokslų universitete ir, sakyčiau, studentų gyvenimo sąlygos kai kuriuose bendrabučiuose ten netgi prastesnės, o kaina už bendrabutį iki pustrečio karto aukštesnė. Pas mus pagal ERASMUS mainų programą nuolat atvyksta studentų iš kitų ES šalių, ir gyvenimo sąlygomis jie nesiskundžia. Tikimės, kad jos tiks ir Tarptautinių vaikų sporto žaidynių dalyviams. Tiesa, mūsiškiams studentams, likusiems gyventi per vasarą, teks trumpam susiglausti, į specialiai užsakytas dėžes susipakuoti asmeninius daiktus. Tačiau laukiant svečių tam tikrų nepatogumų šeimininkams turbūt niekada nepavyksta išvengti, – teigė Studentų reikalų tarnybos vadovas. – Iš tiesų apčiuopiamos materialinės naudos, atverdamas savo duris jauniesiems sportininkams, kurie susimokės tik už komunalines paslaugas, universitetas praktiškai neturės. Tai vertiname kaip suteiktą garbę Lietuvai, Kauno miestui ir ASU bendruomenei, galėjusiai ateiti į pagalbą savo partnerei, Kauno miesto savivaldybei, kuri prisiėmė iššūkį surengti svarbiausią šiais metais šalies sporto renginį. O mes savo ruožtu galbūt ateityje iš užsienio šalių sulauksime naujų studentų, kurie būdami vaikai turi progą susipažinti su mūsų universitetu“.

Teisę rengti Tarptautines vaikų žaidynes Kaunas iškovojo prieš dvejus metus Australijoje vykusiose tokiose žaidynėse. Šiųmečio renginio veidu ir ambasadore sutiko tapti Lietuvos olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, kurios žvaigždė pirmą kartą sužibo būtent šiose varžybose, 2010 m. vykusiose Bahreino mieste Manamoje.

Kaune vaikai rungsis krepšinio, mažojo futbolo, paplūdimio tinklinio, lengvosios atletikos, dziudo, plaukimo, stalo teniso ir buriavimo varžybose.

Dziudistai tikisi medalio

Po aštuonių dienų startuosiančios Tarptautinės vaikų žaidynės (International Children's Games, arba ICG) Kaune suburs 12–15 m. amžiaus jaunųjų sportininkų komandas iš daugiau nei 500 pasaulio miestų. Lietuvai šiose žaidynėse atstovaus Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Kauno rajono sportininkai.

"Šiose žaidynėse tikiuosi medalio iš auklėtinių. Bet, žinote, kartais treneris nori labiau, nei sportininkui pavyksta", – šyptelėjo Kauno rajonui atstovausiančius šešis jaunuosius dziudistus treniruojanti Rasa Steponaitytė. Neseniai jos auklėtiniai grįžo iš tarptautinės stovyklos, kurioje dalyvavo Ukrainos, Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos sportininkai. "Jie varžėsi dviejose amžiaus grupėse: iki 18 ir iki 20 metų. Diena prasidėdavo 7.30 val. mankšta, 11 val. – treniruotė po aštuonias kovas ir 17 val. – tokia pati treniruotė. Ruošėmės intensyviai, saugodami save, vengdami saulės, maudynių. Tai buvo ne atsipalaidavimo, o rimto pasiruošimo treniruotė", – užsiminė trenerė.

Mums lankantis jaunųjų dziudistų treniruotėje, ant tatamio vieni kitus pasikeisdami guldė garliaviečiai Nojus Činikas, Vaidilė Šlapkauskaitė ir Ligita Navarauskaitė. Ši penkiolikametė ruošiasi ir artėjantį savaitgalį Kaune vyksiančiam Europos jaunių dziudo čempionatui. Aukščiausi jos pasiekti rezultatai – Lietuvos jaunimo dziudo čempionatuose iki 23 ir iki 21 metų užimta trečioji vieta. "Šiose žaidynėse tikiuosi užlipti ant pakylos. Treniruojuosi penktus metus, dziudo patraukė savo technika ir charakterio išsireiškimu", – prisipažino L.Navarauskaitė.

"Aš labai norėjau sportuoti, ir ši sporto šaka man pasirodė išskirtinė. Norėjau išsiskirti iš kitų. Niekas iš draugų nelankė šios sporto šakos treniruočių", – sakė V.Šlapkauskaitė. Per trejus treniruočių metus ji tvirtino traumų nepatyrusi – atsipirkusi mėlynėmis. "Norėjau išmokti apsiginti ir gerai praleisti laiką, – priežastis, kodėl pasirinko dziudo, įvardijo N.Činikas. – Apsiginti išmokau, tačiau gatvėje to pritaikyti dar neteko."

Prie šios trijulės per ICG prisijungs kiti R.Steponaitytės auklėtiniai: Benas Šorochovas iš Babtų, Paulius Kryžiokas iš Ringaudų ir Laura Kavarskytė iš Užliedžių.

Mėgėjiškas futbolo formatas

A.Mitkaus pagrindinės mokyklos stadione dažniau nei paprastai kamuolį gainiojasi Kauno rajono sporto mokyklos komanda: Evaldas Urmonas, Justas Čekavičius, Kailas Remeika, Rytis Martinaitis, Lukas Karosas, Mantas Sprainaitis, Karolis Gaižaitis.

"Žaidynėse futbolas bus žaidžiamas šeši prieš šešis. Toks mėgėjiškas formatas, bet gerai – vaikams bus smagu. Lietuvos futbolo čempionatuose mes jau žaidžiam vienuolika prieš vienuolika. Reikės prisitaikyt mūsų vyručiams, bet manau, kad viskas bus gerai", – sakė komandos treneris Henrikas Grigas. Prognozuoti, kokią vietą žaidynėse užims jo auklėtiniai, treneris nesiėmė. "Kol kas labai neaišku, koks atvažiuojančių komandų lygis: ar jos profesionaliai paruoštos, ar ne. Mes galime kovoti su visais. Mūsų tikslas – ne kažką laimėti, o gražiai žaisti, garbingai atstovauti savo komandai. Realybė tokia, kad futbolas yra populiariausia sporto šaka Europoje ir kitose šalyse jis yra kur kas stipresnis nei Lietuvoje", – užsiminė H.Grigas.

Garliavos jaunieji futbolininkai ICG savo pogrupyje susigrums su Vengrijos, Slovėnijos ir Airijos komandomis.

Ruošiasi ir lengvaatlečiai

Kauno rajonui žaidynėse taip pat atstovaus lengvaatlečiai Jokūbas Zareckas (100 m bėgimas, šuolis į tolį) ir Klaudija Brazauskaitė (100 m bėgimas) iš Zapyškio, Nedas Talalas (400 m bėgimas) ir Karolina Talalaitė (100 ir 400 m bėgimas) iš Babtų ir Aurelijus Rudžionis (100 metrų bėgimas) iš Vandžiogalos. Treniruojami Alfredo Starkevičiaus, jie varžyboms ruošiasi S.Dariaus ir S.Girėno stadione.

51-osios tarptautinės vaikų žaidynės, Kaune vyksiančios liepos 4–9 d., kiekvienais metais vyksta vis kitame pasaulio mieste. Kaunas – pirmasis miestas Baltijos šalyse, kuriame vyks šis didžiausias vaikų sporto renginys. Šiose žaidynėse dalyvauja vaikai. Žaidynėse, kurios dar yra vadinamos vaikų olimpiada, Kaune dalyvaus apie 1 600 dalyvių iš daugiau nei 90 pasaulio miestų. Vaikai rungsis krepšinio, futbolo, tinklinio, lengvosios atletikos, dziudo, plaukimo, stalo teniso ir buriavimo varžybose.

„Mes labai džiaugiamės, jog šį kartą Tarptautinės vaikų žaidynės bus surengtos Baltijos šalyje. Jūs, suorganizavę šias žaidynes savo mieste, tapsite mūsų organizacijos dalimi, kurią mes vadiname savo šeima“, – teigė Tarptautinių vaikų žaidynių organizacijos prezidentas Torstenas Raschas.

Kauno rotušėje pentadienį pasirašyta Kauno miesto ir Tarptautinių vaikų žaidynių organizacijos sutartis. Sutartį pasirašė Tarptautinių vaikų žaidynių organizacijos prezidentas T. Rasch ir Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis. Šis žingsnis skelbia oficialią pasirengimo pradžią vaikų žaidynėms.

„Mums yra labai didelė garbė būti čia, Kaune. Mes tikimės tokio pat svetingumo vaikams, kurie atvyks čia kitais metais. Žinau, kad lietuviai yra ne kartą sėkmingai pasirodę šiose žaidynėse“, – akcentavo Tarptautinių vaikų žaidynių organizacijos prezidentas.

„Šios žaidynės – tai garbė mūsų miestui ir unikali galimybė pristatyti save tarptautiniu mastu. Tuo pačiu jaučiame didelę atsakomybę, nes Kauną pakankamai greitai užplūs pusantro tūkstančio jaunųjų sportininkų iš viso pasaulio. Jie čia ne tik varžysis, bet ir pažins mūsų šalį, jos kultūrą, patirs daug teigiamų emocijų bei susiras naujų draugų“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotojas P. Mačiulis.

Tarptautinės vaikų žaidynės Kaune vyks 2017 m. liepos 4-9 dienomis. Planuojama, jog į Kauną kautis dėl medalių iš viso atvyks daugiau nei 1,5 tūkst. dalyvių. Iki 16 metų sportininkai paprastai varžosi 6-10 skirtingų sporto šakų varžybose.