Vyresnio amžiaus, lėtinių ligų ir kitų didesnės rizikos būklių turintys asmenys jau yra skiepijami valstybės lėšomis, o norinčių pasiskiepyti nekompensuojamai taip pat kasmet daugėja. Deja, ne visi pacientai turi pakankamai informacijos ir žinių apie skirtingų ligų vakcinacijos procesus ar vakcinų šalutinį poveikį. Tad vaistininkė atsako į 10 dažniausiai užduodamų klausimų apie skiepus.

1. Ar galima tą pačią dieną pasiskiepyti keliomis vakcinomis?

Ir taip, ir ne. Jei pacientas ruošiasi skiepytis keliomis gyvomis, pavyzdžiui, tymų, parotito, raudonukės, vėjaraupių vakcinomis, jas turi skirti bent 30 dienų laikotarpis. Ši taisyklė negalioja negyvoms vakcinoms: gripo, erkinio encefalito, meningokoko, kuriomis galima skiepytis tą pačią dieną. Tačiau rekomenduojama skirtingam skiepui skirti skirtingą petį. Taip pat nebūtina daryti pertraukos skiepijantis gyvomis ir negyvomis vakcinomis.

Rekomenduojama skirtingam skiepui skirti skirtingą petį.

 

 2. Kuo skiriasi gyvos ir negyvos vakcinos?

Yra dvi pagrindinės vakcinų rūšys: gyvos vakcinos ir negyvos vakcinos. Gyvų susilpnintų vakcinų sudėtyje yra nedidelė laboratorijoje susilpninto ligos sukėlėjo (viruso ar bakterijos) dozė. Įskiepijus tokią vakciną į žmogaus organizmą, joje esantis mikroorganizmas ima daugintis, taip stimuliuodamas žmogaus imuninę sistemą ir sukurdamas imuninį atsaką prieš konkrečią ligą. Nors gyvoje vakcinoje ir yra susilpnintas ligos sukėlėjas, jis žmogaus nesusargdina.

Inaktyvuotos vakcinos, dar vadinamos negyvomis, yra gaminamos bakterijas ar virusus karščiu ir/ar cheminėmis medžiagomis paverčiant neveikliais. Šiose vakcinose gali būti visas negyvas mikroorganizmas ar tam tikri išgryninti jo komponentai. Kadangi inaktyvuotose vakcinose mikroorganizmai yra negyvi, jie negali daugintis, tačiau tokių vakcinų sudėtyje vis tiek yra pakankamas kiekis nepakitusių mikroorganizmų paviršiaus antigenų, kurie sukelia imuninį atsaką žmogaus organizme.

3. Kada geriausia planuoti skiepus?

Skiepus nuo gripo geriausia planuoti rudens ar žiemos mėnesiais, nes gripo sezono pradžia dažniausiai yra laikoma 40-toji metų savaitė. Kadangi visuomenėje plintantis gripo virusas kiekvienais metais mutuoja, vakcinų sudėtis kasmet taip pat skiriasi – jos atitaikomos pagal tuo metu vyraujantį viruso tipą.

Erkinio encefalito vakcina taip pat rekomenduojama skiepytis rudens bei žiemos mėnesiais ar ankstyvą pavasarį. Erkės tampa aktyvios vidutinei lauko temperatūrai pasiekus 5–6 laipsnius šilumos, todėl šiltuoju metų periodu patariama jau būti pilnai apsisaugojus. Skiepijantis nuo erkinio encefalito ir norint jaustis drąsiai, vieno skiepo, deja, nepakanka. Tam, kad susidarytų kuo didesnė apsauga nuo šio klastingo viruso, būtina įvykdyti visą vakcinacijos schemą.

Štai vakcina nuo pneumokoko galima skiepytis ištisus metus. Anot vaistininkės I. Sauserytės, visų trijų vakcinų nemokamai sulaukti gali rizikos grupėse esantys asmenys, pavyzdžiui, vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės (nuo šių metų pradžios vakcina nuo pneumokoko nemokamai skiepijami 75-erių ir vyresni šalies gyventojai), sergantieji onkologinėmis ar reumatinėmis ligomis. Tačiau net ir valstybės nekompensuojamos vakcinos pernelyg kišenių neištuštins – mažų kainų vaistinė „Camelia“ kasmet kviečia apsaugoti save nuo skirtingų virusų pasiskiepijant, o su lojalumo kortelėmis taikomos nuolaidos.

Net ir valstybės nekompensuojamos vakcinos pernelyg kišenių neištuštins – mažų kainų vaistinė „Camelia“ kasmet kviečia apsaugoti save nuo skirtingų virusų pasiskiepijant, o su lojalumo kortelėmis taikomos nuolaidos.

 

4. Kas kiek laiko reikėtų revakcinuotis nuo pneumokoko, erkinio encefalito ir gripo?

Nors gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti kiekvieno šaltojo sezono pradžioje, kad būtų galima jaustis saugiems nuo šios užkrečiamos ligos visus likusius metus, vakcinuotis galima ir vėliau. Tačiau jei nuo gripo skiepijamasi, pavyzdžiui, šiltojo sezono metu, negalima užtikrinti, kad ta pati vakcina apsaugos ir nuo jau spėjusio mutuoti gripo viruso šaltojo sezono pradžioje.

Nuo erkinio encefalito yra skiepijama pagal schemą – pirma dozė suleidžiama paciento pasirinktu metu, antra – po 1–3 mėnesių, trečia – praėjus 6–12 mėnesiams po antros dozės. Skiepijimas galimas ir pagal pagreitintą schemą: pirma dozė suleidžiama paciento pasirinktu metu, antra – po 14 dienų, trečia – po 6–12 mėn. nuo antros dozės. Asmenims iki 60 metų pirma palaikomoji dozė reikalinga praėjus 3 metams po trečios dozės, vėliau – kas 5 metus. Vyresniems nei 60 metų asmenims visos palaikomosios dozės rekomenduojamos kas 3 metus po trečiosios dozės.

Pneumokoko vakcinų yra kelios rūšys. Tikslų skiepų planą paaiškinti gali šeimos gydytojas ar skiepijantis vaistininkas, atsižvelgęs į vakcinos specifiką. Vaistinėse skiepijama vienkartine vakcina, kuria galima skiepytis nuo 18 metų.

5. Kada skiepus verčiau atidėti?

Skiepijimą reikia atidėti asmenims, sergantiems ūmine kvėpavimo takų infekcija su karščiavimu. Negalima skiepyti tų žmonių, kurie yra alergiški kuriai nors vakcinos informaciniuose dokumentuose nurodytai veikliajai ar pagalbinei medžiagai.

6. Kaip elgtis iškart pasiskiepijus? Ar galima iškart grįžti į darbą?

Parą po pasiskiepijimo patariama vengti intensyvios fizinės veiklos, alkoholio vartojimo. Nerekomenduojama kaitintis vonioje ar saunoje, nes aplinkos karštis gali išprovokuoti ir pakilusią kūno temperatūrą. Pasiskiepijusiems vasarą, geriau nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose dėl galimos infekcijos rizikos.

Parą po pasiskiepijimo patariama vengti intensyvios fizinės veiklos, alkoholio vartojimo.

 

7. Kodėl po skiepo gali pakilti temperatūra arba skaudėti ranką?

Kiekvienas skiepas yra organizmui svetimas baltymas, tad patekęs į jį, sukelia skirtingas reakcijas. Dažnai pasireiškia vietinė reakcija, kai patinsta ar parausta dūrio vieta, ir – bendroji reakcija, kada kartais pakyla kūno temperatūra, jaučiamas nuovargis. Tačiau to tikrai nereikėtų išsigąsti – organizmas tokiu būdu įgyja imunitetą virusui, mokydamas kūną kovoti su infekcija. Pastaroji reakcija dažniausiai trunka vos dieną ar kelias.

8. Apie ką svarbu pasakyti vaistininkui atėjus skiepytis?

Asmenims, sergantiems sunkia ūmine ar karščiavimu pasireiškiančia liga, vakcinaciją reikia atidėti. Lengvų infekcinių susirgimų atvejais ir silpnai karščiuojant skiepų atidėti nebūtina, tačiau geriausia vis tiek informuoti vaistininką ar kitą skiepijantį specialistą. Negalima skiepyti tų žmonių, kurie yra alergiški vakcinos sudedamajai daliai.

Kai kuriomis vakcinomis nėščiosioms skiepytis negalima, pavyzdžiui, vėjaraupių, tymų ar raudonukės. Erkinio encefalito vakcina taip pat nerekomenduojama. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija skatina net ir besilaukiant kūdikio nepraleisti skiepų nuo gripo, kokliušo, stabligės bei difterijos.

 9. Jeigu jau persirgau gripu, ar vis tiek vertėtų skiepytis?

Gripo sezono metu cirkuliuoja ne vienas, o keli skirtingi gripo virusai. Įvardinti, kuriuo gripo tipu užsikrėtėte, galima tik atlikus specializuotus tyrimus. Sezono metu žmogus gali susirgti net ir kelis kartus. Persirgus vis tiek naudinga pasiskiepyti kiekvieną sezoną, nes kasmet vaistines ir sveikatos priežiūros įstaigas pasiekia naujausia vakcina, kuri geriausiai atitinka vyraujantį viruso tipą.

10. Ką daryti, jeigu žmogus bijo adatų?

Kai žmogus išsigąsta, jam gali ne tik pradėti smarkiau plakti širdis, bet ir nutikti atvirkščiai – spaudimas ir širdies ritmas gali susilpnėti, tad prarandama sąmonė. Todėl rekomenduojama praktikuoti įvairias atsipalaidavimo technikas: meditaciją, kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo pratimus. Tai padės ne tik vakcinacijos metu, bet ir daugybėje kitų gyvenimiškų situacijų.

Prieš skiepijantis taip pat patartina lengvai ir ramiai pakvėpuoti: įkvėpti per nosį, užlaikyti kvapą, iškvėpti per burną. Pakartoti kelis kartus. Kartais padeda ir savęs raminimas ir kartojimas mintyse „tau neskaudės“, „viskas bus gerai“.

Šiaulietį neramina ligoninėje vykstanti renovacija. Vyras abejoja, ar viduje dirbantiems medikams yra užtikrinamas saugumas. Prieš kelias dienas įvykęs kraupus incidentas vos nepasibaigė tragiškai.

„Jauna vaistininkė, darydama masyvias metalines duris, įsikibo už metalinio stelažo, kad jas lengviau būtų atidaryti, ir pajuto elektros smūgį, – pasakojo vyras. Laimei, moteris atsipirko tik dideliu išgąsčiu. – Išvežė į tos pačios ligoninės priimamąjį, paguldė, stebėjo. Nežinau padarinių, savijauta, kiek žinau, nėra labai gera.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dalis Šiaulių ligoninės dabar renovuojama. Statybininkai šiltina pastatą ir keičia langus, tad viduje ligoninės darbas vyksta įprastai. Anot vadovo, saugumą užtikrina pastatą renovuojanti bendrovė.

„Pasirašius sutartį su įmone, statybų vadovas perima visą atsakomybę. Jis buvo informuotas, kad pas mus visuomet vyksta nenutrūkstamas darbas“, – teigė ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukaitis

Tačiau šiaulietis dėl incidento kaltina visai ne statybininkus, o ligoninės vadovybę, kuri organizuoja darbą.

„Visiškas aplaidumas. Ten stovi vaistų šaldytuvai, kažkokiu būdu nutekėjo srovė į matelines konstrukcija, aš manau, kad ten nebuvo įrengta elektros nuotėkio relės, kurios šiais laikais statomos, kad ten buvo netvarkinga elektros izoliacija“, – spėliojo šiaulietis.

Direktorius tikina, kad visada laikėsi visų saugumo reikalavimų.

„Dabar atliekamas vidinis tyrimas, nes š. m. kovo 29 d. čia vyko reguliarus visų pastatų elektros saugumo patikrinimas, viskas buvo gerai“, – teigė jis.

Statybos bendrovės su šiuo įvykiu nesieja ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

„Pagal inspekcijos turimus duomenis, šitie įvykiai nėra susiję“, – tikino darbo inspektorius Kęstutis Jonkus.

VDI nepradėjo ir tyrimo, tai turinti tirti ligoninė.

„Gavome informaciją iš gydymo įstaigos, kad darbuotojos trauma nėra priskiriama prie sunkių, todėl šiuo atveju darbdavys yra įpareigotas atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą“, – teigė inspektorius.

Šiaulietis tikina, kad nelaimingų atsitikimų ligoninėje per pastarąjį mėnesį buvo ir daugiau. „Ne ligoninės darbuotojas, prekių tiekėjas, atvežęs medžiagas ligoninės vaistinei, užkliuvo už ten stovinčių stelažų, užkišo koją, griuvo, trauma rimta, sudėtinga – kojos lūžis“, – pasakojo vyriškis. Anot jo, kiek vėliau ten koją susilaužė ir ligoninės darbuotoja, o vienam vyrui, toje pačioje vietoje užkliuvus, lūžo ranka.

Vienas nelaimingas atsitikimas gali rodyti žmogaus neatsargumą, tačiau serija – tai akivaizdus vadovybės aplaidumas.

„Kad užkliuvo už laido buvo fiksuota ir taip pat yra atliekamas tyrimas“, – tai patvirtino ir ligoninės direktorius.

Šiaulietis nenusileidžia. „Vienas nelaimingas atsitikimas gali rodyti žmogaus neatsargumą, tačiau serija – tai akivaizdus vadovybės aplaidumas“, – piktinasi jis.

Ligoninės direktorius tikina priešingai: „Darbuotojų saugumas mums yra pirmoje vietoje, todėl darome viską, kad taip nenutiktų.“

Pačią statybvietę apžiūrėję darbo inspektoriai pažeidimų vis dėlto rado.

„Dėl vykdomų statybos darbų šitam pastate darbo inspekcija yra pradėjusi administracines teisines procedūras dėl nustatytų pažeidimų“, – teigė inspektorius Kęstutis.

„Pažiūrėk, vaikeli, ar yra tokių vaistų. Elektroninis receptas išrašytas. Jei ne, rytoj einu prie Sveikatos ministerijos“, – susierzinusi kalbėjo vilnietė.

Vilnietei Vidai gydytojas paskyrė antibiotikų. Keliose vaistinėse išgirdo, kad neturi, parduotos paskutinės pakuotės.

„Tai pasakykite, ką daryti? Trūksta žodžių, pasityčiojimas. Gyvas genocidas! Jau viso rajono vaistines apibėgau, visur tas pats – nėra“, – piktinosi moteris.

Nėra ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.

„Šiuo metu ne tik Lietuva, bet ir dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių susiduria su antibiotikų trūkumu, kurių veiklioji medžiaga – amoksicilinas“, – teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos  atstovė Aistė Tautvydienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai to, tai ano trūksta“, – skundėsi vaistinėje kalbinta pensininkė.

„Panikuoja žmonės, ypač pagyvenę. Ką, jie mirti bijo, galvoja, kad amžinai gyvens? Reikia realiai žiūrėti į gyvenimą, o ne skraidyti padebesiais ir tik „ant vaistų“ sėdėti“, – kalbėjo garbaus amžiaus moteris.

„Iš tikrųjų labai trūksta įvairių vaistų. Kartą ministras Arūnas Dulkys sakė, kad sandėliuose yra, tik vaistinėse nėra. Kaip čia gali būti“, – postringavo kita pašnekovė.

„Baisu, tuoj, matysite, ir kainas pakels“, – niršo vilnietė Vida.

„Pacientas šiuo atveju tikrai nuskriaustas. Mes šiuo atveju realiai nieko negalime pakeisti. Turime siųsti žmogų atgal pas gydytoją, kad šis išrašytų kitą vaistą, nes, ko nėra rinkoje, mato tik vaistininkai. Gydytojai – ne“, – situaciją komentavo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Zita Janušauskienė.

Antra bloga žinia – vaistų tiekimą žadama atnaujinti ne taip greitai.

„Šio antibiotiko trūksta. Nebeturime, nebent yra likę po dėžutę keliose Lietuvos vaistinėse. Gamintojai planuoja jo tiekimą atnaujinti tik kovo mėnesio antroje pusėje“, – sakė „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė.

Jau dabar situacija tampa komplikuota. Šeimos gydytojai šaržuoja, kad tuoj nebebus iš viso kuo gydyti – laukia natūrali atranka.

„Įvardinčiau, kad tai – bloga situacija. Taip neturėtų būti“, – sakė Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Audronė Kirdeikienė.

Tenka išrašyti stipresnius vaistus. Kaip sakoma, į žvirblį šaudome iš patrankos.

 

„Be abejonės, tai yra tam tikra problema. Buvome labai įpratę prie šio antibiotiko, kadangi jis yra  plataus spektro. Labai tinka prie įvairiausių bakterinių infekcijų, ypač kvėpavimo takų“, – konstatavo Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.

Esminis klausimas, ką dabar daryti. Gydytojai sako, kad pacientams skiria alternatyvą, bet jau gerokai platesnio spektro.

„Tenka išrašyti stipresnius vaistus. Kaip sakoma, į žvirblį šaudome iš patrankos“, – teigė  A. Kirdeikienė.

„Šiuo metu trūksta ne tik šių antibiotikų, bet ir kai kurių kardiologinių vaistų“, – kalbėjo J. Aleknienė.

Vieno ar kito vaisto didesnis trūkumas jaučiamas ne pirmą mėnesį, bet kaip elgtis, neišmokome. Sveikatos apsaugos ministras prašo gydytojų prieš išrašant vaistus patikrinti, ar vaisto šiuo metu netrūksta.

„Tai yra sudėtinga. Kiekvieną kartą nepatikrinsi, ar yra tas vaistas, ar nėra. Dar neaišku, į kurią vaistinę pacientas nueis. Manau, ne gydytojo darbas aiškinti, kurioje vaistinėje yra tam tikras vaistas, ar ten rasite, ar nerasite“, – savo nuomonę išsakė A. Kirdeikienė. 

Sutrikęs veikliųjų medžiagų tiekimas. Ir net, kas labai įdomu, – vaistų pakuočių tiekimas visoje Europoje.

 

Kad žmogui nereikėtų lakstyti per kelias vaistines, vaistininkai turi siūlymą. Jeigu reikiamo vaisto nebėra, vaistininkai patys galėtų nuspręsti dėl alternatyvos.

„Tai būtų kaip siekiamybė, nes mes esame farmacininkai, mokėmės apie ligas ir vaistus“, – kalbėjo vaistininkė Z. Janušauskienė.

„Abejoju, ar čia pakeis tokią tvarką, nes, manau, kad šie sutrikimai – laikini. Vis dėlto gydo gydytojas, o ne vaistininkas “, – svarstė šeimos gydytoja.

Sveikatos apsaugos ministras paaiškina, kodėl susidarė vaistų trūkumas.

„Sutrikęs veikliųjų medžiagų tiekimas. Ir net, kas labai įdomu, – vaistų pakuočių tiekimas visoje Europoje“, – konstatavo A. Dulkys. 

„Jeigu yra problemos, tai istorija rodo, kad tuomet kenčia mažiausi. O Lietuva yra labai maža rinka. Tad jei trūks kažkokių vaistų, prioritetas greičiausiai bus ne Lietuva. Prioritetas bus didžiosios šalys. Todėl seniai kalbėjau, kad mums reikia vaistus užsakinėti kooperuojantis su tokia didele šalimi kaip Lenkija“, – aiškino J. Kalibatas.

Dabartiniai sutrikimai susiję ir su pandemija. Dėl sumažintos gamybos ir vėl stipriai išaugusio poreikio. Poveikį daro ir karas Ukrainoje. Anot ministro, šiuo metu Europos vaistų agentūra ir kitos tarptautinės institucijos veda derybas.

„Tikėkimės, kad tiekėjai atsigaus“, – žurnalistams sakė ministras A. Dulkys.

Gruodžio pabaigoje surengti „Lietuvos metų vaistininkas 2021“ rinkimai vyko jau ketvirtą kartą. Šiais metais renkant geriausią šalies vaistininką svarbiausias kriterijus buvo „Vaistininkas – farmacinės paslaugos teikėjas“. Be to, daug dėmesio vertinant pretendentus buvo skirta ir tam, kaip vaistininkas įgyvendina mokslo įrodymais grįstą praktiką ir sprendžia su vaistų vartojimu susijusias problemas.

„Apdovanojimas buvo visiškai netikėtas, nes finaliniame etape teko garbė dalyvauti kartu su savo srities profesionalais, turinčiais didelį žinių bagažą, aukštą kvalifikaciją ir neįkainojamą darbo patirtį farmacijos srityje. Tačiau džiaugiuosi, kad buvau pastebėta ir įvertinta, o tai įpareigoja ir toliau stengtis padėti kuo tik galiu į vaistinę užsukusiems pacientams. Be to, labai norisi padėkoti ir rinkimų organizatoriams, kurių dėka ketvirtus metus iš eilės skiriamas didelis dėmesys vaistininko profesijai ir jos svarbai“, – pasakojo išplėstinės praktikos vaistininkė, vaistinės vedėja iš Vilniaus V. Bečelytė.

Vaistinė žavėjo nuo mažens

„Camelia“ vaistininkė sako, kad nuo mažens ją žavėjo vaistinėje esanti tvarka, vaistininko demonstruojama pagarba pacientui ir jo gebėjimai spręsti ne tik sudėtingiausius farmacinius klausimus, bet suprantamai žmogui pateikti visą reikalingą informaciją.

„Esu tikra, kad prie jaučiamo pašaukimo tapti vaistininke prisidėjo ir tėvų auklėjimas. Jie mokė mane tvarkos, atsakingumo, pareigingumo ir ugdė gebėjimą aiškiai komunikuoti. Todėl vos baigusi mokyklą, nusprendžiau studijuoti farmaciją, kad galėčiau tapti vaistininke“, – sako V. Bečelytė.

Noras tobulėti paskatino kelti kvalifikaciją

Vaistininkė sako, kad norėdama tobulėti, įgyti naujų kompetencijų ir gilinti savo profesines žinias, nusprendė įgyti išplėstinės praktikos vaistininko kvalifikaciją.

„Įgijęs išplėstinės praktikos vaistininko kvalifikaciją, vaistininkas išmano bendruosius sveikatos priežiūros organizavimo, aseptikos ir antiseptikos, infekcinių ligų profilaktikos bei kontrolės principus. Be to, vaistininkas moka taikyti vakcinavimo technikas ir paruošti asmenį imunoprofilaktikos procedūrai, o prireikus – gali suteikti ir pirmąją pagalbą“, – pasakoja V. Bečelytė.

Dar viena išplėstinės praktikos kvalifikacijos suteikiama atsakomybė ir pareiga – išmanyti vakcinų naudą, jų tipus, galinčias kilti šalutines reakcijas, imuniteto susidarymo būdus ir veiksmingumą. Dėl šios priežasties, įgijus išplėstinės profilaktikos vaistininko kvalifikaciją, suteikiama teisė užsiimti švietėjiška veikla.

„Suteikiama teisė skleisti ir dalintis informacija apie vakcinų naudą yra itin svarbi, nes į „Camelia“ vaistinę atėję pasiskiepyti pacientai būna labai smalsūs. Jie klausia įvairiausių dalykų, susijusių su vakcinų veiksmingumu, šalutinėmis reakcijomis, kaip jas valdyti, domisi vakcinų kūrimo ir tvirtinimo procesu. Mano pareiga į tuos klausimus gebėti atsakyti paprastai, aiškiai, o svarbiausia – savo argumentus pagrįsti moksliniais duomenimis ir naujausia informaciją, kurią pateikia Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos vaistų agentūra“, – pasakoja „Camelia“ vaistinių tinkle dirbanti išplėstinės praktikos vaistininkė.

Darbas pandemijos sąlygomis daug ko išmokė

V. Bečelytė sako, kad darbas pandemijos sąlygomis ne tik išaugino vaistininkų darbo svarbą, bet suteikė jiems daugiau atsakomybių: „Kai patekimas pas gydytojus tapo apsunkintas, išaugo srautai pacientų, kurie į vaistinę ateidavo pasikonsultuoti. Pasitaikydavo atvejų, kai norėdama išsiaiškinti paciento būklę ar turimas kontraindikacijas, kreipdavausi nuotoliniu būdu į jo šeimos gydytoją, ir tik gavusi reikiamus atsakymus, rekomenduodavau individualiai tinkančius preparatus. Pandemijos laikotarpiu padaugėjo ir norinčių farmacinę konsultaciją gauti telefonu. Kiekvienu tokiu atveju reikėjo itin kruopščiai surinkti paciento informaciją, kad nuotolinė konsultacija padėtų spręsti turimas sveikatos problemas.“

Vaistininkė sako, kad norėdama pandeminiu laikotarpiu atsiradusias atsakomybes išpildyti tinkamai, nusprendė papildomai pasitobulinti ir pagilinti turimas žinias. Ji dalyvavo nuotolinėse farmacijos specialistams skirtose konferencijose, studijavo skelbiamus naujausius mokslinius duomenis bei tyrimus.

V. Bečelytė sako, kad pandemija leido vaistininkams įsijausti ne tik į šeimos gydytojų, bet ir psichologų vaidmenį: „Kartais skiepytis atvykęs žmogus atrodo išsigandęs, įsitempęs, sako, kad gali nualpti. Tokiu atveju, skiepijantis išplėstinės praktikos vaistininkas tampa psichologu, kurio tikslas – nuraminti pacientą, paaiškinti vakcinos saugumą, naudą ir veiksmingumą. Visada stengiuosi ramiu tonu papasakoti apie galinčias pasireikšti nepageidaujamas reakcijas, bet tuoj pat skubu pasakyti, kad jų nereikėtų bijoti, nes tai natūrali organizmo gynybinė reakcija. Jeigu reikia, kalbinu pacientą, kad tik skiepijimo procesas praeitų kuo sklandžiau, o žmogus atsikratytų jį psichologiškai slegiančių baimių.“

Pacientas – individuali asmenybė

Vaistininkės teigimu, kiekvienas pacientas tampa pagrindine figūra, į kurią ji sukoncentruoja savo dėmesį, kad galėtų išspręsti jo individualias sveikatos problemas.

„Konsultuodama kiekvieną pacientą naudoju specialią taktiką, kuri leidžia jį įvertinti kaip individualią asmenybę. Užduodu klausimus, kurie leidžia maksimaliai įsigilinti į paciento jaučiamus simptomus, jų intensyvumą ir trukmę. Noriu įvertinti ir paciento sveikatos būklę, gretutines ligas, kontraindikacijas, sužinoti, ar jis priklauso kokiai nors rizikos grupei ir turi alergijų. O galiausiai, išsiaiškinu, ar pacientas jau vartoja medikamentus ir tai, kokie yra jo pageidavimai bei lūkesčiai“, –  apie savo darbo etiką pasakoja V. Bečelytė.

Vaistininkė priduria, kad bendraudama su pacientu visada siekia užtikrinti, kad jam būtų suteikta visa reikalinga informacija ir neliktų jokių neatsakytų klausimų. Anot V. Bečelytės, tik tokiu būdu pacientas jaus pasitikėjimą jį konsultavusiu vaistininku ir vartos skirtus medikamentus ar vaistinius preparatus tinkamai, o tai reiškia, kad greičiau išspręs jam kilusias sveikatos problemas.

Linki išsaugoti vaistininko prestižą

„Camelia“ vaistininkė sako, kad artėjant didžiausioms metų šventėms norėtų palinkėti kolegoms išlikti tikrais savo srities profesionalais, būti mylimiems juos supančių bendruomenių ir bendradarbių, o svarbiausia – puoselėti vaistininko profesijos prestižą Lietuvoje.

„Mūsų šalyje yra begalė savo profesijai pasišventusių ir žmonių labui tyliai dirbančių vaistininkų. Linkiu su nuostabia „Metų vaistininkas“ iniciatyva jų pastebėti ir atrasti kuo daugiau, nes kiekvienas prisidėjo prie to, kaip pandeminiu laikotarpiu išaugo vaistininko darbo svarba. Na, o pacientams linkiu surasti savo bendruomenėje vaistininką, kuriuo galėtų besąlygiškai pasitikėti“, – priduria V. Bečelytė.

„Lietuvos metų vaistininko“ rinkimai, organizuojami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto kartu su žurnalu farmacijos specialistams skirtu žurnalu „Farmacija ir laikas“, vyko ketvirtąjį kartą. Trečioji vieta ir Sidabro medalis komisijos sprendimu atiteko „Norfos vaistinėje“ dirbančiai Eglei Radavičienei. Aukso medaliu ir Druskininkų mero padėka apdovanota UAB „Ramunėlės vaistinė“ atstovė Dovilė Kizalaitė. „Lietuvos metų vaistininkas 2021“ titulas, Platinos medalis ir Vilniaus mero padėka buvo skirta vaistinių tinklo „Camelia“ išplėstinės praktikos vaistininkei, vaistinės vedėjai iš Vilniaus Virgilijai Bečelytei.

– Kaip nusprendėte tapti vaistininke?

– Apsispręsti padėjo Šiaulių vaistinės „Valerijonas“ vaistininkės. Norėjau studijuoti mediciną, bet buvo sunku apsispręsti, kuo labiau noriu būti – stomatologe, vaistininke ar gydytoja, todėl atvykus į Šiaulius priduoti dokumentų stojamiesiems nutariau pasiteirauti šitų specialybių atstovų, jeigu jie vėl galėtų rinktis, ar rinktųsi tą pačią profesiją? Visos „Valerijono“ vaistinės vaistininkės atsakė, kad taip, viena stomatologė sakė, jog stotų į mediciną, kita – norėtų būti ginekologe, o gydytojai pasakė, kad rinktųsi kitą specialybę. Taip ir apsisprendžiau – būsiu vaistininke ir dėl savo sprendimo nė karto nepasigailėjau, nes ši profesija nuostabi.

– Ar prisimenate savo pirmą darbo dieną vaistinėje?

– Prisimenu, buvau dar ketvirto kurso studentė ir buvau pakviesta į Telšius. Pirmą dieną atėjau į darbą su drebančia širdimi, labai jaudinausi, bet jaučiausi be galo laiminga, kad galėsiu pradėti dirbti. Puikiai atsimenu, kaip man vedėja Lina Radavičienė aprodė visą vaistinę, nuo vaistų gausos man svaigo galva, bet jaučiausi labai pakylėta. Kasdien buvo drąsiau ir dar smagiau. Puikiai prisimenu, kai pasodino prie kompensuojamų vaistų stalo, kitoje pusėje sėdėdavo klientas, dar tada kompensuojamų vaistų knygeles pildydavome ranka.. Tai buvo pirmas mano labai atsakingas darbas. Aš pildydavau knygelę, o kad klientams neprailgtų laikas tuo pačiu juos ir kalbindavau: iš kur atvyko, kaip gyvena, kaip jaučiasi? Tai man labai patikdavo. O galiausiai klientui padėkojus už kantrybę ir dar turėjau galimybę įteikti po dovanėlę – „Eurovaistinės“ nosinaites ir arbatos. Klientai išeidavo labai laimingi, o aš jaučiausi, kaip devintam danguje.

Šiuo metu svarbiausia išlikti sveikiems, o sergantiems – kuo greičiau pasveikti.

– Ar jūs esate vaistininkas ir tarp savo draugų ir artimųjų? Kokių klausimų sulaukiate draugų susibūrimuose?

– Taip, ir kai netikėtai susitinkame, ir šiaip jie visa laiką žino, kad gali skambinti dieną ir naktį. Kaip vaistininkė ir savo artimiems klientams duodu asmeninį telefoną, kad esant svarbiam reikalui galėtų pasikonsultuoti. Šiuo metu ne visi gali ateiti į vaistinę, todėl skambučių sulaukiu dažniau. Jaučiuosi laiminga, kai pavyksta padėti.

– Kokios akimirkos darbe jus džiugina labiausiai?

– Labai smagu, kad mes galime žmonėms padėti, patarti. Kai klientas sako: „Kaip gerai, kad galime ateiti į vaistinę!“, kai pas gydytojus jiems nepavyksta pakliūti arba kai būna vėlyvas vakaras, atbėga ir sako: „Kaip gerai, kad dirbate!“, taip pat klientai būna dėkingi, kad vaistinė dirba ir per šventes. Labai gera būna, kai pavyksta gauti klientui kokį retą ar sunkiai gaunamą vaistą. Tokie dalykai yra geriausi, labiausiai širdį paglostantys.

– Kaip manote, kokia savybė pati svarbiausia vaistininkui ir kodėl?

– Aš manau, kad vaistininkas turi girdėti savo klientus, įsigilinti į jo problemą ir stengtis nuoširdžiai bei profesionaliai jiems padėti.

– Kas jums sutelpa į sąvoką profesionalumas?

– Gerai įsigilinti į problemą, ją identifikuoti ir priimti tinkamiausią sprendimą. Klientas iš vaistinės turi išeiti ramus ir laimingas, nes jis čia rado tai, ko atėjo.

– Ką mėgstate veikti po darbo?

– Po darbo nelabai daug to laiko ir belieka, bendra vakarienė, namų ruošos darbai ir pasišnekučiavimai su šeima. Kol nebuvo karantino savaitgalius skirdavome kelionėms po Lietuvą ar aplankyti artimuosius, o dabar visą laiką leidžiame namuose, bet dar neteko nuobodžiauti, nes turim dvi linksmas dukrytes.

– Kokį su gera savijauta susijusį naujametinį pažadą sau norėtumėte duoti?

– Norėčiau, kad daugiau laiko praleistume lauke.

– Šie metai buvo kitokie – kas jums buvo įsimintiniausia?

– Atostogos. Nors neturėjome galimybės išvykti iš Lietuvos, bet atostogos buvo nerealios, nes mūsų Lietuvėlė tikrai nuostabi ir joje galima atrasti dar neatrastų nuostabių dalykų!

– Ko palinkėtumėte savo klientams?

– Linkiu, kad ramiomis širdimis sutiktų šv. Kalėdas, kad nesijaustų vieniši. Šiuo metu svarbiausia išlikti sveikiems, o sergantiems – kuo greičiau pasveikti. Linkiu neliūdėti, kad negalime aplankyti savo artimųjų, nes visos negandos greitai praeis ir tikiu ateinantys metai bus tikrai geresni.

Žuvų taukus pradėti vartoti naudinga ypač šiuo metu – prieš peršalimo ligų sezoną. Vaistininkė V. Bečelytė sako, kaip ir vartojant bet kurį maisto papildą, rekomenduojama preparatą nuosekliai naudoti tris mėnesius. Tą pačią taisyklę reikėtų taikyti vartojant ir žuvų taukus, o po to padaryti pertrauką.

„Ištisus metus vartoti žuvų taukų tikrai nereikia ir tai net nerekomenduojama. Jei žuvų taukus vartosite ištisus metus, smarkiai apkrausite kepenis, taip atsiras pavojus šio organo suriebėjimui, – sako vaistininkė V. Bečelytė. – Kaip ir bet ką naudojant ar vartojant, taip ir žuvų taukus geriant turi būti saikas. Mes ir su maistu turime gauti natūralių medžiagų, reikia nepamiršti ir tuo pasirūpinti. “

Kaip išsirinkti žuvų taukus?

Prieš pradedant vartoti žuvų taukus vaistininkė pataria apsibrėžti, kokį tikslą norime pasiekti – sustiprinti imuninę sistemą, sumažinti cholesterolio kiekį, nuovargio jausmą ar pagerinti odos būklę.

Ištisus metus vartoti žuvų taukų tikrai nereikia ir tai net nerekomenduojama. Jei žuvų taukus vartosite ištisus metus, smarkiai apkrausite kepenis, taip atsiras pavojus šio organo suriebėjimui.

„Yra visiškai grynų žuvų taukų, yra ir sudėtinių, kuriuose papildomai yra ir vitaminų bei kitų medžiagų“, – sako vaistininkė V. Bečelytė.

Žuvų taukuose yra ne tik mūsų sveikatai reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, kurių taip sunku gauti ypač dažnai žuvies nevalgantiems, tačiau ir omega-6, omega-9, antioksidantų, vitaminų A, B, E, D, kofermento Q10.

Žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų rinktis žuvų taukus su padidintu omega-3 riebiųjų rūgščių kiekiu. EPR, DHR riebiosios rūgštys padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, tad norint pasiekti gerą rezultatą, tokius žuvų taukus reikėtų vartoti bent tris mėnesius.

Širdies kraujagyslių sistemai skirtuose žuvų taukuose taip pat papildomai būna vitaminai A, E, kofermentas Q10. Jei žmogus vartoja beta blokatorius, jie dažnai sukelia silpnumą, o Q10 suteikia energijos, tad šį nemalonų pojūtį gali sušvelninti.

EPR, DHR riebiosios rūgštys taip pat naudingos smegenų funkcijos palaikymui, regėjimo gerinimui. 

Kaip sakė „Camelia“ vaistininkė, omega-6 riebalų rūgštys naudingos odos elastingumui, stangrumui palaikyti, taip pat reikalingos nervų sistemai. Omega-9 riebalų rūgštys būtinos kraujagyslių sienelių elastingumui, taip pat odos būklei pagerinti, sumažinti nuovargį, kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Kai kurie klientai prašo, kad žuvų taukuose būtų dar ir kitų vitaminų. Pavyzdžiui, kieno gyvenimo būdas intensyvus, dažnai patiria įtampą, daug mokosi, dirba, nervinasi, sportuoja, pasiūlau žuvų taukų, kurie papildomi B grupės vitaminais ir magniu, – sako vaistininkė. – Kiekvienas žuvų taukus turėtų pasirinkti pagal savo gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Tai patarčiau aptarti su specialistu.“

Geriausia gerti šaukštais?

Žuvų taukus gerti kapsulėmis ar šaukštais? Vaistininkė V. Bečelytė sako, kad yra įvairių nuomonių ir patarimų, tačiau, šiuo atveju, geriausia pasirinkti pačiam žmogui, kaip jam patinka.

Pavyzdžiui, sako vaistininkė, turintiems padidintą blogojo cholesterolio kiekį ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, gydytojai rekomenduoja rinktis būtent skystus žuvų taukus su didesne omega-3 riebiųjų rūgščių doze ir gerti ryte.

„Kas nepakenčia žuvų taukų skonio taip kaip aš, nepaisant to, kad yra ir paskanintų, renkasi kapsules ir tai tikrai nėra kažkuo prastesnis pasirinkimas nei gerti žuvų taukus šaukštais. Svarbu išgerti reikiamą dienos dozę: profilaktiškai – 2 kapsules, o kai kuriais atvejais rekomenduojama dozę didinti net iki 6 kapsulių per dieną. Jei turite tam tikrų sveikatos negalavimų, patariu dėl paros dozės pasitarti su specialistais“, – sako V. Bečelytė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja sveikiems žmonėms kasdien suvartoti nuo 300 iki 500 mg EPR ir DHR riebalų rūgščių (bendrai). Tai atitinka 1-2 tokios koncentracijos riebalų rūgščių omega-3 kapsules per parą.

Esant širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, širdies apsaugai Amerikos kardiologų asociacija rekomenduoja per parą išgerti 1 g EPR ir DHR riebalų rūgščių. „Todėl, renkantis omega-3 riebalų rūgščių maisto papildus, svarbu žiūrėti į jų sudėtį, kokia tiksliai yra omega-3, EPR ir DHR koncentracija“, – pataria vaistininkė.

Žuvų taukai vaikams nuo skirtų suaugusiems gali skirtis skoniu bei forma. Be įprastų skystų paskanintų žuvų taukų su specialiais dozatoriais yra siūlomos kapsulės, spalvotos kramtomos žuvytės.

Vitaminas D – su žuvų taukais ar atskirai?

Daugumoje, tačiau tikrai ne visuose, žuvų taukuose papildomai yra mums labai svarbaus vitamino D. Nėra naujiena, kad šio gyvybiškai reikalingo vitamino Lietuvos gyventojams ypač šaltuoju metu laiku itin trūksta.

Vaistininkė pataria atlikti kraujo tyrimą ir, jei trūkumas labai didelis, vitamino D vartoti papildomai. Vitamino D žuvų taukuose būna labai nedaug – tai tik palaikomoji, profilaktinė dozė sveikam žmogui, sako V. Bečelytė.

„Jeigu žmogus skundžiasi silpnumu, mieguistumu, vargu, ar tik žuvų taukai gali padėti. Reikėtų pasidaryti vitamino D tyrimą ir pasirinkti dozę, reikalingą atstatymui, – pataria „Camelia“ vaistininkė. – Taip pat svarbu priminti, kad maisto papildai nėra maisto pakaitalai. Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.“

Atliko eksperimentą

Jei nenorite gaišti laiko pas gydytoją ar vaistinėje, būkite senamadiški - prašykite gydytojo išrašyti įprastą popierinį receptą. Tokia išvada peršasi po pokalbių su pacientais, gydymo įstaigų ir vaistinių atstovais. Mat noras būti moderniems vis dar kiša koją.

Ne vienas pacientas pasakojo, kaip teko gerokai palaukti, kol gydytojas išrašo elektroninį receptą. Vienas jų net specialiai žiūrėjo į laikrodį. 40 minučių – tiek užtruko gydytoja, kol išrašė elektroninį receptą.

Pasitaikė atvejų, kai po ilgų bandymų išrašyti elektroninį receptą, kantrybė galiausiai trūko pačiam pacientui – paprašė duoti paprastą receptą, nes išsigando likti be vaistų. Mat vyresnio amžiaus gydytoja alergologė po nesėkmingų bandymų prisijungti prie sistemos tiesiog nuleido rankas.

Kartais neatlaiko ir psichiatrų nervai – sistemai vis stringant, iš gydytojo lūpų pasipylė keiksmažodžių virtinė.

Pacientai kartais net imasi tyrimo, norėdami išsiaiškinti per kiek laiko išrašomas ir aptarnaujamas elektroninis receptas. Rezultatai - ne pastarojo naudai.

Vienas vaistinės klientas sekė, kiek laiko bus aptarnaujami trys skirtingi receptai. Prieš kelis mėnesius vaistų pagal elektroninį receptą vaistinėje jam teko laukti net 47 minutes. Kitą kartą į vaistinę jis atėjo su kompensuojamų vaistų knygute. Tąkart jis buvo aptarnautas per 12 minučių. Neseniai į tą pačią vaistinę sugrįžęs pirkėjas su elektroniniu receptu vaistus įsigijo per 22 minutes.

Nutįsta eilės

Šnekinti vaistininkai viliasi, kad ateityje elektroninis receptas bus gerokai pranašesnis, tačiau kol kas tenka susidurti su iššūkiais. Pasitaikė dienų, kai jiems norėjosi verkti dėl stringančios sistemos. Tad perkančius su elektroniniais receptais klientus vaistininkai iš anksto įspėja, kad teks apsišarvuoti kantrybe.

Kol aptarnaujamas elektroninis receptas ir sistema nepateikia duomenų, vaistininkas priverstas laukti. Kartais tai sukelia stovinčiųjų eilėje nepasitenkinimą. Jie nesupranta, kodėl darbuotojas vis žiūri į ekraną ir nieko nedaro.

Kol vaistininkas nežino, kokie vaistai paskirti, jis negali pacientui pasakyti, kaip juos vartoti.

Pasitaiko atvejų, kad kol sistema pradeda normaliai dirbti, vaistininkas spėja aptarnauti 3 ar net 4 žmones be receptų. Vaistininkams, kaip ir gydytojams, yra nustatyti aptarnavimo limitai.

Liūdniausia būna, kai žmogus ateina atsiimti prieš kelias dienas gydytojo išrašytų vaistų, o sistema jų nerodo. Spėjama, kad taip nutinka dėl techninių kliūčių.

Būtinas asmens dokumentas

Kai kurie vaistininkai jau pastebi pokyčius į gerą. Nors ir lėtokai, bet sistema dirba vis geriau.

„Nebėra taip blogai. Nebenutinka taip, kaip anksčiau, kai ateina klientas ir mes negalime jo aptarnauti. Pastaruosius porą savaičių sistema dirba sklandžiau“, - tikino vienos iš uostamiesčio „Eurovaistinių“ vedėja Audronė Truikienė.

Pasak pašnekovės, pats recepto išrašymas nepasikeitė: elektroniniame variante pateikiami tie patys duomenys, kaip ir elektroniniame. Tik atsiimant vaistus pagal elektroninį receptą būtina pateikti asmens dokumentą. Pasitaiko atvejų, kai pirkėjai šitai pamiršta arba gydytojas neinformuoja, ir nustemba nesulaukę vaistinėje vaistų.

„Kai įgusime naudotis ir sistema veiks geriau, elektroninis receptas bus pranašesnis“, - įsitikinusi A.Truikienė.

Neišvengiama kuriozų

Prie naujovių reikia priprasti, tad kol kas neišvengiama ir kuriozinių atvejų. Pasitaikė, kai gydytojas pacientui išrašė per dieną išgerti 270 tablečių. Nors ši dozė turėjo būti skirta trims mėnesiams, geriant vaistus tris kartus per dieną.

Gydytojas pacientui visada išrašydavo 60x90 cm išmatavimų paklodę, o elektroniniame recepte šie matmenys virto kūbiniais decimetrais. Vaistininką nuo galvosūkio išvadavo žmogaus atsinešta kompensuojamų vaistų knygutė.

Pasitaiko, kai vietoj kapsulių gydytojas išrašo ampules, ir atvirkščiai.

Paviešino duomenis

Pastebima, kad elektroninius receptus dažniau linkę išrašyti jaunesni gydytojai. Pastarieji labiau naudojasi naujomis technologijomis, gal ir kantrybės turi daugiau, nes e-sveikata sistema stringa, ilgai neatidaroma duomenų bazė.

Gydytojai guodžiasi, kad jiems dažnai tenka sulaukti priekaištų iš pacientų dėl elektroninių receptų. Tačiau tai esą nepriklauso nuo jų gebėjimų. Koją kiša nepilnai dirbanti sistema. Kol ja naudojosi tik maža dalis gydytojų, nebūta ir didesnių problemų.

Nuo spalio mėnesio, kai sveikatos apsaugos ministras gydymo įstaigoms išsiuntinėjo raštus apie e-sveikatos startą ir medikams sujudus aktyviau ja naudotis, pasipylė problemos. Tuomet paaiškėjo, kad beveik dešimtmetį kuriama sistema, kuriai išleista keliasdešimt milijonų eurų, neveikia pilnu pajėgumu.

Išreiškusi susirūpinimą Sveikatos apsaugos ministerija, paviešino dokumentus, susijusius su brangiai kainavusio produkto kūrimu. Juose atsispindi šios sistemos startas, etapai, investicijos, įmonės, kurios įgyvendino, politikai ir valstybės tarnautojai, kurie dalyvavo kuriant šį brangiai kainavusį projektą.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad visuomenė turi teisę žinoti, kam ir kaip naudojami valstybės pinigai.

Privačios liko už borto

Kol viešųjų gydymo įstaigų gydytojai vargsta su elektroniniais receptais, kai kurios privačios klinikos tik iš šono stebi situaciją. Jos kol kas neturi galimybės naudotis valstybine e-sveikatos sistema.

UAB „Mano šeimos gydytojas“ vadovė Rūta Radzevičienė-Jurgutė neslepia, kad stebint situaciją iš šalies, apima dvejopi jausmai.

„Elektroninio recepto idėja – gera. Mes savo sistemos administratorių spaudžiame, kad kuo greičiau galėtume pradėti juo naudotis. Bet girdint kolegų atsiliepimus, suprantame, kad kol kas tai – grynas vargas. Susumavus, kiek laiko sugaišti rašydamas popierinį ir kiek sugaištum su stringančiu elektroniniu, suprantu, kad šiandien mes išlošiame jo neturėdami“, - mano pašnekovė.

Lietuvoje kol kas nėra vieningos e-sveikatos sistemos, tad viešosios gydymo įstaigos naudojasi sukurtąją valstybės, o privačios sukasi kiekviena kaip išmano.

„Mūsų naudojama sistema registruoja pacientų apsilankymus, bet kol kas nesuteikia prieigos prie elektroninių receptų. Mes dar esame stadijoje, kai atliekame duomenų pridavimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Turime susikurti įvairias instrukcijas, atitinkančias teisės aktus. Tai sudėtinga procedūra“, - neslėpė privačios gydymo įstaigos vadovė.

Pasak R.Radzevičienės-Jurgutės, buvo skaudu, kai vyko visi integravimo į e-sveikatos sistemos projektai, o visos privačios įstaigos liko už borto. Vyriausybės programose prioritetas buvo skiriamas tik viešosioms įstaigoms. Nepaisant to, kad tiek privačių, tiek viešųjų gydymo įstaigų paslaugos apmokamos iš Ligonių kasų.

Lina Skersytė, vaistinių tinklo „Camelia“ komunikacijos projektų vadovė:

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais tenka susidurti vaistininkams, tai ilgiau trunkantis pacientų su elektroniniais receptais aptarnavimas, nes tokiu tempu aptarnauti leidžia sistema. Pacientai kartais būna dėl to nepatenkinti. Pastaruoju metu sistema veikia kiek sklandžiau, tačiau nepaisant to, vis dar susiduriama su įvairiais sistemos trukdžiais. Esant dideliam pacientų srautui, piko metu, elektroninių receptų aptarnavimo sistema dirba lėčiau.

Pacientų, kurie naudojasi elektroniniais receptais – sparčiai daugėja. Tokių pacientų augimą pastebime kiekvieną mėnesį. Matome tendencija, jog priklausomai nuo regiono dydžio, priklauso ir aptarnaujamų elektroninių receptų skaičius. Pirmauja didieji regionai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Kalbant apie Klaipėdos regioną, galima palyginti praėjusių ir šių metų lapkričio mėnesius – aptarnaujamų receptų skaičius išaugo 18 kartų. Aptarnaujamų elektroninių receptų skaičius Klaipėdos regione tikslingai didėja kiekvieną mėnesį.

Išrašyta kompensuojamų elektroninių receptų

2017 metų kovo mėnesį – 11 proc.

2017 metų gegužės mėnesį – 16 proc.

Rugpjūčio mėnesį – 32 proc.

Rugsėjo mėnesį – 39 proc.

Spalio mėnesį – 41 proc.

Gydytojo paskirto vaisto paieškos klaipėdietei tapo tikra pamoka. Nežinantieji farmacininkų gudrybių gali pakloti nemažus pinigus įsigydami ir paprastą medikamentą, nes ne visuomet farmacininkai pasiūlo pigesnio gamintojo preparatą.

Siūlė tik brangiausią

Receptą gavusi klaipėdietė apvažiavo kone pusę šiaurinėje miesto dalyje esančių vaistinių. Lietuvininkų aikštėje esanti nedidelė vaistinė, priklausanti "Gintarinės vaistinės" tinklui, turėjo receptinį vaistą. Tačiau klaipėdietę nustebino jo kaina – 85 litai už penkių dienų kursą.

Klaipėdietei pasiteiravus, ar nėra tokio pat priešvirusinio vaisto, tačiau ne originalaus, o vadinamojo generiniu, vaistininkė iškart papurtė galvą.

Moteriai buvo paskirta operacijos diena, ji vaistą turėjo suvartoti iki tam tikros datos.

Užsiminus, kad internete galima rasti kitų, turinčių tokią pat veikliąją medžiagą medikamentų, farmacininkė puolė aiškinti, kad jei kas ir moka naudotis kompiuteriu, gal ir suras pigesnį variantą, tačiau ji esą niekuo negali pagelbėti.

Internetu pirko pigiau

Paaiškėjo, kad tos pačios vaistinės tinkle, tik perkant internetu, vaistą su recepte nurodyta veikliąja medžiaga galima rasti daugiau nei dvigubai pigiau – už 40,68 lito.

Pradėjusi domėtis, kodėl egzistuoja toks šokiruojantis kainų skirtumas, paaiškėjo, kad internetu vaistinė vis dėlto prekiauja ir kitų gamintojų preparatais. Tačiau to nežinantis yra įspeičiamas į kampą – jam pasiūlomas tik pats brangiausias – originalus vaistas.

Įmonės "Gintarinė vaistinė" rinkodaros skyriaus vadovė Linata Dvareckienė aiškino, kad labai dažnai vaistai internete yra kur kas pigesni nei vaistinėse.

"Pasižiūrėjus bet kurią prekę internete, jos kaina yra kur kas mažesnė. Net ir baldas, perkant internetu, bus kur kas pigesnis nei prekybos salėje. Įskaičiuojamos logistikos, sandėliavimo, pristatymo, vaistinių patalpų nuomos išlaidos, todėl kainos taip smarkiai skiriasi", – situaciją komentavo L.Dvareckienė.

Pasiūlyti gali, bet neprivalo

Įmonės juristė Sigita Tunkevičienė patikino, kad vaistininko pareiga pacientui pasiūlyti tik vaistinėje esančius vaistus. Juristė akcentavo, jog klaipėdietės ieškotas vaistas nėra priskiriamas prie tų, kuriuos vaistinės privalo turėti.

"Vaistininkas neprivalo informuoti apie kitus vaistus, kad ir pigesnius, jei vaistinė jų neturi. Manyčiau, čia yra žmogiškojo faktoriaus problema. Na taip, vaistininkė gal ir galėjo kitaip pasielgti, tačiau ji pasiūlė tuos vaistus, kurie yra būtent toje vaistinėje. Mes patikrinome, iš tiesų šį vaistą turi nelabai daug uostamiesčio vaistinių, tačiau tikrai galima rasti ir pigesnį, generinį vaistą", – paaiškino specialistė.

Tačiau pokalbio su kliente metu vaistininkė net nepabandė paieškoti norimo vaisto vaistinių tinklo sistemoje, kad klaipėdietė galėtų kreiptis į kitą to paties tinklo vaistinę.

"Man peršasi mintis, kad farmacininkei rūpėjo tik pelnas. Esu ištikima kitos vaistinės klientė todėl, kad ten dirbantys vaistininkai stengiasi padėti ir nebijo nukreipti net ir pas konkurentus, jei neturi reikiamų vaistų. Jie tuo tik pelno pasitikėjimą", – savo nuomonę išsakė klaipėdietė.

Rūpi tik pelnas?

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė pripažino, kad nemokantieji vaistų ieškoti internete gali gerokai patuštinti savo kišenes.

"Tai, kad farmacininkų biznis yra ketvirtas pagal pelningumą, palyginti su ginklų prekyba ir kita nusikalstama veikla, niekam ne paslaptis. Deja, šiems procesams savivalda nedaro įtakos. Manau, kad ir vaistininkas nebus suinteresuotas pagelbėti, nes jam svarbus yra pelnas", – pastebėjo J.Asadauskienė.

Paklausta, ar farmacijoje laisva rinka neiškreipia realių vaistų kainų, J.Asadauskienė patikino, jog taip ir nutinka.

"Be abejo, taip. Visa medicina yra iškreipta. Ir kam čia pasiskųsi? Vaistų antkainis negali būti didesnis vaistinėse, nei numatyta įstatyme", – priminė valdininkė.

Kainas reguliuoja įstatymas

Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė aiškino, kad vaistų kainas šalyje reguliuoja Vyriausybės nutarimas dėl nekompensuojamųjų vaistų antkainių.

"Dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių dydžių yra išleistas ministro įsakymas. Yra nustatytos vadinamosios lubos. Jokiu būdu negali būti taikomas šimto procentų antkainis", – tikino G.Krukienė.

Vyriausybės nutarime pažymėta, kad mažmeninėje rinkoje vaistas daugiausia gali pabrangti 30 proc. Ir tai jei gamintojas nustato ne didesnę nei 8,19 lito kainą už preparatą. Jei vaistas kainuoja per 500 litų, maksimalus antkainis gali būti tik 60 litų.

G.Krukienė aiškino, kad klaipėdietės įsigyto vaistinio preparato didžiausia mažmeninė kaina su PVM turėtų būti 47,59 lito.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba yra ne kartą tikrinusi, ar vaistinės laikosi Vyriausybės nutarimo ir ministro įsakymo. Grasinta nesitaikstyti ir pažeidėjams taikyti griežčiausias nuobaudas – iki vaistinių veiklos licencijų sustabdymo. Klaipėdos mieste veikia 83 vaistinės ir jų filialai.

Nors populiarios žiemos išvykos į kalnus su slidėmis ar snieglente gresia įvairiomis traumomis, dalis gyventojų šią riziką įvertina nepakankamai, pastebi vaistininkai. Jų teigimu, dauguma lietuvių prieš atostogas linkę pasirūpinti kelionės vaistinėle, tačiau ji ne visuomet formuojama atidžiai: tuomet užklupus traumai ar negalavimui, pritrūksta reikalingų preparatų arba jų kiekis būna per mažas.

Pasak vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, netinkamai suformuota kelionės vaistinėlė gali apkartinti net ir kruopščiai suplanuotas atostogas. „Ypač daug pavojų slypi kalbant apie keliones į kalnus – pradedant lūžiais, patempimais ar išnarinimais, peršalimu, nušalimu ar nudegimu saulėje, baigiant virškinimo sutrikimais, galvos skausmu ar svaigimu. Neturint tinkamų priemonių arba esant jų per mažam kiekiui, net menki negalavimai gali virsti rimta problema“, - sakė vaistininkė.

Jos teigimu,  taip atsitinka gyventojams, savo nuožiūra formuojantiems kelionės vaistinėlę. „Nors tampa įprasta užsukti pasikonsultuoti pas profesionalus ir patikėti jiems sukomplektuoti vaistinėlę, dalis keliautojų tai daro vis dar savarankiškai. Dažniausia klaida – per mažas preparatų kiekis. Pavyzdžiui, keliauja keturių asmenų šeima, o vaistų nuo viduriavimo pasiima vienam žmogui ir tik dviejų parų dozę. Ką daryti, jei susirgs visi? Tad vaistinėlė turėtų būti bent vieno kurso dozė visiems keliaujantiems“, - patarė G. Krikščiūnienė.

Kitas įprastas atvejis, anot vaistininkės – imuniteto neparuošimas kelionei, kuri yra tam tikras stresas organizmui. „Tokiu atveju negalavimų tikimybė išauga, tad vertėtų prieš kelionę bent dešimt dienų vartoti gerųjų virškinimo trakto bakterijų. Taip pat neretai pasitaiko, jog pamirštami pasiimti nuolat vartojami vaistai, pavyzdžiui, nuo diabeto, astmos, padidėjusio kraujospūdžio“, - klaidas vardijo G. Krikščiūnienė. 

Turizmo vadybininko Ryčio Pavolo įsitikinimu, ruošiantis į kalnus, visų pirma vertėtų pasirūpinti tinkama apranga, avalyne ir įranga, o norint išvengti rimtesnių traumų, nepervertinti savo įgūdžių ir rinktis saugius takelius bei saugų greitį. „Visgi kalnuose įvairūs sumušimai yra sunkiai išvengiami, todėl būtina su savimi turėti tepalo, padedančio greičiau užgyti mėlynėms, mažinančio uždegimą. Taip pat nepamiršti geriamų preparatų nuo skausmo, elastinio binto, žaizdas dezinfekuojančių priemonių, žirklių, termometro“, - teigė jis. 

G. Krikščiūnienė pažymėjo, jog kalnuose reikėtų nenuvertinti ir saulės keliamo pavojaus. „Nudegimų skaičius kalnuose yra išties didelis. Daugeliui atrodo, kad žiemą saulės spinduliai nekenksmingi, tačiau išties kalnuose nuo sniego atsispindėdama saulė odai žalos sukelia daugiau nei vasarą pajūryje. Tad vaistinėlėje turi būti patikimų apsauginių priemonių nuo saulės, taip pat drėkinančio kremo ar losjono“, - sakė vaistininkė. 

G. Krikščiūnienė pabrėžė, kad pirmą kartą keliaujančius į kalnus neretai užklumpa vadinamoji „kalnų liga“, pasireiškianti galvos svaigimu, skausmu ar pykinimu. Panašūs simptomai kai kuriems pasitaiko ir lėktuve ar jūroje. „Šiems specifiniams negalavimams taip pat vertėtų pasirengti iš anksto, šiuo metu yra patikimų ir veiksmingų preparatų, kurie leidžia jaustis gerai ekstremaliose organizmui sąlygose. Prastai jaučiantis kalnuose taip pat svarbu vartoti daug skysčių, geriausia su elektrolitais“, - pastebėjo vaistininkė.