Maždaug taip mes galėtume pajuokauti, jeigu tai nebūtų taip panašu į tiesą. Paskutinė „Vero Cafe“ aruodus pasiekusi kava „Para ela“ kaip tik tokia ir yra – išnešiota derlingos Brazilijos žemės, lepinta saule, su meile nuskinta ir kruopščiai surūšiuota vietinių moterų rankomis. Tomis pačiomis, kurios kamšo vakarais vaikų antklodes, laisto gėles, siuva vyrų marškinių sagas, laimina paliekant namus ir niekada nepavargsta. „Para ela“ išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Jai“. Ir tikrai, ši pupelių rūšis, regis, įkūnija nenuspėjamą Ievos dukrų charakterį. Šios kompleksiško kūno kavos dovanojami pojūčiai spalvingi ir turtingi lyg moterų emocijos. Marcipanų flirtas su karamele žaismingai persipina su jaukia kakava ir rikošetu grįžta prinokusių slyvų natoms. Įtaigos šiai subtilaus skonio istorijai suteikia maloniai kutenantis marcipanų aromatas ir dar ilgai iš „Para ela“ glėbio nepaleidžiantis saldus poskonis.

Tačiau „Para ela“ kava ypatinga ne tik savo skoniu. Tai – ambicingas socialinis projektas, turintis misiją teikti viltį ir kurti šviesesnę ateitį „Campos Altos“ bendruomenei. Šio projekto sumanytojas José Maria de Oliveria patikėjo, kad kava gali ne tik garsinti regioną, bet  ir pasitarnauti mažinant pajamų nelygybę, kuri Brazilijoje ypač ryški. Taip kavamedžių derliaus sezonui buvo pradėta darbinti tik moteris, o tai teigiamai paveikė jų pajamų lygį, kuris sezono metu pakilo net iki 85 proc. Dar vienu vietos pasididžiavimu tapo išskirtinis „Para ela Micro Lot“ (itin riboto kiekio elitinių pupelių atrinkimo) projektas, kuris buvo įgyvendintas „Fazenda Serrinha“ ūkyje, pirmą kartą naudojant džiovinimo lovius. Šis ūkis, įsigytas Jose Maria 2004 metais, buvo pirmasis ir viskas jame yra sukonstruota paties šeimininko rankomis. Galbūt todėl šis žmogus žino, kad pasaulį keisti galima tiesiog nuoširdžiu darbu, o tradicijas derinant su inovacijomis nuversti kalnus. Šiandien šis projektas – tai išskirtinio skonio bei kokybės kava ir laimingos moterys, kurios didžiuojasi savo darbu. Kaip jos pačios sako: „Mūsų kava – tai mes. Ir paragavęs „Para ela“ kavos kiekvienas supranta, kad tai tiesa.“

„Vero Cafe“ būdami ištikimi kavos entuziastai ir jos kultūros puoselėtojai, vieninteliai Lietuvoje, kiekvieną sezoną siūlo paragauti vis kitos rūšinės kavos. Kiekviena nauja rūšis –  tai ne tik skonio variacija, bet ir šviežia patirtis, kultūrinis, estetinis atradimas. Naujovių paieškose jie pirmieji atkreipė dėmesį į išskirtinę „Para ela“ kavą. Neseniai įvykusioje atviroje kavos degustacijoje sėkmingai pristatė ją vietiniams kavos gurmanams. Kavos skrudinimo namuose Kaune vykusiame renginyje dalyvavo ir kavą pristatė ūkio „Fazenda Serrinha“ atstovai – Ronaldo Azzi ir Bernando Melo Soares.

Nuo šiol jos galima paragauti bei įsigyti visose „Vero Cafe“ erdvėse. Kava, kuri yra ne tik išskirtinio skonio, itin riboto tiražo, bet ir įgyvendinanti kilnią idėją, gali priversti pakelti akis į debesis, įkvėpti žygiams ar tiesiog užtikrinti trumpą skonio ekskursiją į tolimąją Braziliją. Mes tikime, kad kava gali ne tik stebinti, žvalinti ar teikti malonumą, bet ir būti priemone keisti dalykus. Žingsnis po žingsnio, puodelis po puodelio. Todėl kviečiame paragauti šios kavos sakydami – šlovė mažiems malonumams, nuo kurių prasideda dideli pokyčiai. Šlovė moterų rankoms.

Sprendimai tvarkant patalpas, kuriose įsikūrusi kavinė „Vero cafe“, savaitgalį sukėlė daug diskusijų viešojoje erdvėje.

Išplatintame pranešime KPD nurodo, kad lauko terasos įstiklinimo paprastojo remonto sprendiniai, pirmo aukšto langų keitimo aprašas suderintas su departamento Vilniaus skyriumi – jo atstovai 2014 metų liepą pabaigoje išdavė specialius paveldosauginius reikalavimus ir projektinius pasiūlymus.

„Šiandien Kultūros paveldo departamente nuspręsta nedelsiant reaguoti į esamą situaciją dėl kultūros paveldo objekte vykdomų darbų ir sudaryti komisiją, kuri įvertins šių tvarkomųjų darbų suderinimo aplinkybes, – nurodoma KPD pranešime. – Kultūros paveldo departamentas nedelsiant sudarys komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti, nustatyti atsakingus asmenis ir jų veiksmus bei įvertinti galimai padarytą žalą.“

Pagal architektų Stanislavo Mužinskio ir Ježio Soltano projektą 1938 metais Gedimino prospekte iškilęs pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Sovietmečiu čia buvo įsikūrusi Sveikatos apsaugos ministerija, prieš kelerius metus apleistas erdves Vilniaus savivaldybė buvo perdavusi vadinamajam menininkų inkubatoriui – „Fluxus ministerijai“.

KPD direktorės pavaduotojas Audrius Skaistys anksčiau nepatenkinamai įvertino departamento Vilniaus skyriaus vedėjo Vito Karčiausko 2017 metų veiklą ir pasiūlė jį perkelti į žemesnes pareigas.

Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos suvestinėje rašoma, kad penktadienį 12 val. gautas pranešimas, jog Maironio g. 7 esančioje kavinėje „Vero Cafe“ dega skrudintuvė.

Į įvykio vietą išsiųsti net keli ugniagesių ekipažai, tačiau jų pagalbos neprireikė, kadangi skrudintuvė buvo užgesinta prieš jiems atvykstant.

Suvestinės duomenimis, įvykio aplinkybės tiriamos.

„Vero Cafe“ kavinių tinklo įkūrėja Laima Vėželienė kavos automobiliu idėją galvoje nešiojosi bent 6 metus. „Vis ieškojome tinkamos vietos tokia kavinei, svarstėme, kokia galėtų būti koncepcija“, - sako tinklo vadovė Laima Vėželienė.

Jau keletą metų apie tai, kad tokios kavinės pageidautų, kalbėdavo ir „Vero Cafe“ klientai. Naujos kavinės vieta išskirtinė - prie pagrindinės įvažiavimo į Kauną sankryžos. Ilgą laiką ši vieta buvo apleista – stūksojo buvusi Lietuvos kuro degalinė. Šiandien šalia „Vero Drive“ kavinės jau įsikūrė „Neste“ benzino kolonėlė, atsidarys automobilių plovykla.

L.Vėželienė sako jau seniai pastebėjusi, kad žmonės dažnai į kavinę užbėga nusipirkti puodelio kavos ir sėda atgal į automobilį. „Dabar jiems tai padaryti bus kur kas patogiau – į „Vero Drive“ patogu atvažiuoti iš visų pusių. Labai tikimės, kad ši vieta taps ne tik susitikimų, bet ir pusryčių vieta, ją nesunkiai ras ir Kauno nepažįstantys žmonės“, - neabejoja tinklo vadovė.

Bijodami baudų už nepagrįstą kainų didinimą kai kurių Lietuvos restoranų ir barų savininkai dar vasaros pradžioje pradėjo keisti valgiaraščius. Patiekalai juose liko tie patys, tačiau kainos - naujos, perrašomos pagal euro, kuris litą pakeis kitų metų sausį, kursą, rašo "Lietuvos rytas".

Kainos ne kliento naudai perskaičiuojamos ir Vilniuje, ir kituose miestuose. "Vero Cafe" kavinėse anksčiau 4 litus kainavęs braziliškos espreso kavos puodelis birželį pabrango iki 4,11 lito. Dvigubo espreso kaina pasistiebė nuo 5,5 iki 5,84 lito. Pavertus eurais, pastarosios kavos kaina nuo 1,59 euro pakilo iki 1,69 euro. Kava pabrango ir kai kuriose kitose kavinėse.

"Perrašėme kainas, tad jos, perskaičiavus į eurus, suapvalėjo. Tai padarėme, kad vėliau, kai bus įvestas euras, nebereikėtų skaičiuoti iš naujo", - teigė "Vero Cafe" kavinių tinklą valdančios bendrovės "Vero Coffee House" vadovas Darius Vėželis.

Stebėti, kaip keisis kainos, valdžia žada tiktai nuo rugpjūčio mėnesio. Po šio laiko verslininkams, nepagrįstai pabranginusiems prekes ir paslaugas, gresia baudos, todėl kainas skubama perrašyti jau dabar.

Ar ir jums norisi šiltus vakarus leisti gryname ore, linksmai šnekučiuojantis su draugais? Ar ir jums norisi jaukios aplinkos ir skanios kavos? Ar ir jūs norite likti mieste, bet jaustis kaip užmiestyje? Po didžiausios arenos stogu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse įsikūręs „Vero Cafe“ kavos baras kviečia kauniečius ir miesto svečius aktyviai leisti laiką Nemuno saloje.

Nuo trečiadienio iki sekmadienio lankytojams siūlome ne tik unikalų, gamtos apsuptyje įsikūrusį kavos barą su puikia terasa, bet ir specialų meniu bei išskirtines pramogas. Mėgstantys aktyvų sportą ir po salą besivažinėjantys dviračiais trumpam stabtelėję galės paragauti ne tik kokybiškos, šviežiai skrudintos ir čia pat sumaltos kavos, bet ir pasistiprinti saldžiais kepiniais ir įvairiausio skonio sumuštiniais.

Nežinote, kur linksmai praleisti penktadienio vakarą? Keliaukite tiesiai į „Vero Cafe“ kavos barą, nes nuobodžiauti neleis kokybiškos elektroninės muzikos vakarai „Friday vibes“ su didžėjumi ir kokteiliais. Šėlti galėsite iki 22 val. Norite sekmadienio rytmetį leisti drauge su šeima, bet kaip suderinti skirtingus poreikius? Nedvejokite ir keliaukite tiesiai prie "Žalgirio" arenos. Kol tėtis mėgausis rytinės kavos puodeliu, o vaikai siaus didžiulėje terasoje ir gurkšnos pieno kokteilius, mama galės ieškoti naujų stilingų drabužių „Drabužių spintos“ turgelyje.

Turgelis šurmuliuoti pradės kiekvieną sekmadienį nuo 11 val. ryto.

Kavinių tinklo „Vero Cafe“ bendraturčiai žengė dar vieną žingsnį į priekį – šiemet atvėrė kavos namus „Vero Coffee House“, kur geriant kavą galima stebėti, kaip skrudinamos ir fasuojamos pupelės, taip pat – dalyvauti degustacijose, ekskursijose. Ši nauja Lietuvoje idėja – kol kas investicija į ateitį.

Atgijo istorinis pastatas

Maironio ir Kęstučio gatvių kampe Kaune esantis pasatas tarpukariu buvo vieta, kur rinkosi miesto grietinėlė, nes čia veikė mersedesų salonas. Sovietmečiu statinių kompleksas buvo atiduotas transporto įmonei, vienu metu čia buvo surenkami autobusai. Šiais laikais ten patalpas nuomojosi įvairios prekybos bendrovės, paskui jos ilgai garsėjo kaip dėvėtų drabužių parduotuvė.

Vasarą į istorinį pastatą grįžo tarpukario inteligencijos dvasia – viduje pasklido skrudinamų pupelių ir ruošiamos kavos kvapai. „Jau seniai svajojau apie tokius kavos namus, bet tam reikėjo ir pačiam subręsti, ir visuomenei pradėti kitaip žiūrėti į kavos gėrimo kultūrą“, – kalbėjo D. Vėželis, „Vero Cafe“ įkūrėjas.

Skonis lavėja pamažu

Iš kitų „Vero Cafe“ kavinių ši vieta išsiskiria tuo, kad sėdėdamas prie kavos puodelio gali stebėti, kaip skrudinamos pupelės, kurios tiekiamos ir į šią, ir į kitas bendrovės kavines, įsitikinti, kaip gali skirtis tos pačios rūšies pupelių gėrimas, atsižvelgiant į paruošimo būdą.

„Norėjau tokios vietos, kur būtų galima pačiam ruošti kavą kavinėms, supažindinti su šiuo procesu žmones, rengti degustacijas, parodas, – kalbėjo D. Vėželis. – Kol kas negalvoju apie pelną, uždirbame iš kavinių tinklo. Čia daugiau užsiimame šviečiamąja veikla.“

Kavos namuose taip pat vyksta menininkų parodos, šokių pamokos, planuojami nekomercinio kino seansai.

Praėjusią savaitę kavos namuose viešėjo užsienio politikų delegacija. Jos nariai dalyvavo pažintinėje ekskursijoje ir degustacijoje. Tai buvo vienas kultūrinių ir pažintinių Lietuvos pirmininkavimo ES renginių.

D.Vėželis įsitikinęs, kad žmonės vis labiau vertina kavos kokybę, įvairovę, todėl kavos namai yra gera investicija į ateitį. „Kol kas lietuviai gana konservatyvūs, dažniau renkasi kapučiną, latę, kavą su pienu, nors skonio atspalvių yra daugybė, – pasakojo verslininkas. – Kita vertus, nuo tada, kai atvėrėme pirmąją kavinę, žmonės labai pasikeitė, tapo išrankesni.“

Kokybė svarbiau už krizę

Pirmąją kavinę „Vero Cafe“ verslininkas atidarė 2007 m. „Akropolyje“. Tada mada pirkti kavą išsinešti Lietuvoje buvo dar tik beužgimstanti. Sostinėje tokių kavinių jau veikė, o Kaune „Vero Cafe“ buvo pirmoji. Tik vėliau jų ėmė rastis ir daugiau. Dabar „Vero Cafe“ turi 20 kavinių Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, šiltuoju metų laiku – ir Palangoje.

„Nuo pat pradžių užsibrėžėme tikslą parduoti tik kokybišką ir gero skonio kavą, todėl užklupus krizei kainų nemažinome kaip daugelis. Ir nepralošėme“, – teigė D. Vėželis.

Ir dabar personalas griežtai laikosi principo negudrauti. Tarkime, paruošusi espreso kavą barmenė kruopščiai išplauna filtrą, kad neliktų jokių naudotos kavos likučių, išpilamas ir vanduo iš aparatų, kad išsiskalautų vidinės aparato sistemos. Verslininko nuomone, tai viena priežasčių, dėl ko didelės konkurencijos sąlygomis tinklas nepraranda užimtų pozicijų ir dominuoja Kaune bei daug kur kituose miestuose.

Skrudina patys

Labiausiai „Vero Cafe“ verslo sėkmę, matyt, nulėmė meilė darbui. D.Vėželis gali klientui ilgai ir išsamiai pasakoti, iš kokios šalies atvežtos pupelės, kokiame šeimos ūkyje jos subrendo, apibūdinti skonines jų savybes, poskonius ir pan. Kavos namų sandėlyje yra 19-os ūkių, įsikūrusių Pietų Amerikoje, Afrikoje, produkcijos.

„Anksčiau, dar dirbdamas samdomą darbą, dažnai lankydavausi užsienyje. Ten ir pradėjau domėtis kavos gėrimo kultūra, jos įvairove. Taip priėjau prie minties apie šį verslą, o paskui tiesiog panirau į kavos pasaulį, pradėjau domėtis kavos gamyba, jos rūšimis“, – pasakojo D. Vėželis.

Atsinešęs iš sandėlio maišą, jis supylė pupeles į kavos skrudinimo aparatą, suvedė gamybos proceso duomenis į kompiuterį ir davė komandą pradėti.

Dūzgiant aparatui verslininkas pasakojo, kad kavos skonis priklauso nuo pupelių rūšies, bet labiausiai – nuo jų paruošimo būdo. Trumpai skrudintos pupelės turi daugiau vaisių skonio ir mažiau kartumo – iš tokių pupelių išvirtą kavą labai mėgsta skandinavai. Vidutiniškai paskrudusios pupelės skleidžia šokolado, medaus, riešutų aromatus, stipriai skrudintos – pipirų, kitokių prieskonių. „Kava gali turėti iki tūkstančio aromatų variacijų“, – aiškino D. Vėželis ir pažėrė ant stalo ką tik paskrudintų pupelių. Pasak jo, klientai dar nusistebi „Vero Cafe“ kavinėse perskaitę kavos apibūdinimus, kuriuose informuojama, kokių aromatų ją geriant galima pajusti.

Daug paruošimo būdų

Skonio savybės taip pat priklauso nuo kavos paruošimo būdo. „Vero Coffee House“ jie galimi septyni. Pavyzdžiui, kavos namuose stovi aparatas, kuriuo kondensacijos būdu gaminama šalta kava. Tiesa, šis procesas trunka 5 val. Taip pat siūloma paragauti per filtrą į stiklinį ąsotį perkoštos kavos, vandens garais plikyto, espreso aparatu, oro spaudimo ir kitais būdais pagaminto gėrimo.

„Klientai gali išsirinkti ir kavos pupeles, pavyzdžiui, šviežiai skrudintas „Sweet Brazil“ arba „Colombia Excelso“. Savitą pupelių charakterį subrandino vietovių, kuriose jos augo, gamta“, – pasakojo D. Vėželis.

„Sweet Brazil“ atkeliavo iš San Paulo valstijos, Santa Marijos kavamedžių ūkio. Tai švelni kava, turinti lengvai atpažįstamą juodojo šokolado su lazdyno riešutu aromatą, kurį vainikuoja medaus saldumo pojūtis. „Colombia Excelso“ kavos pupelės atvežtos iš pietryčių Kolumbijos. Ši kava pasižymi žaliųjų obuolių ir raudonųjų vaisių rūgštele, pereinančia į saldų vyno poskonį.

Suasmenintos etiketės

„Vero Coffee House“ ne tik sėkmingai tiekia kavą „Vero Cafe“ kavinėms, bet ir fasuoja ją į maišelius. Įmonėje yra fasavimo aparatas ir etikečių spausdintuvas. „Galime sufasuoti kliento pasirinktas pupeles, paskrudintas pagal individualų prašymą, taip pat atspausdinti individualią etiketę, kurioje bus nurodyta, kam konkrečiai bus skirta ši kava“, – pasakojo D. Vėželis.

Kavos namuose prekiaujama ir įvairia kavos ruošimo įranga. „Tikra kava turi būti sumalta prieš pat ją vartojant, kitaip tai bus tik kavos gėrimas. Taip pat nereikėtų iškart plikyti kavos vandeniu, o palaukti apie minutę, tada kava turės mažiau kartumo“, – patarimais dalijosi kavos žinovas.

„Vero Cafe“ kolektyvas nuolat domisi kavos ruošimo būdais. Darbuotojai dalyvauja Lietuvos ypatingos kavos asociacijos organizuojamuose kavos ruošimo čempionatuose. Juose jie varžosi dėl geriausio baristo (taip itališkai vadinami kavos ruošimo meistrai kavinėse) vardo ir dažnai nuskina laurus.

Lapkričio 17 d., sekmadienį, Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58) vyks kūrybinės knygų rišimo dirbtuvės, kuriose dalyvaus projekto „Migruojančios istorijos" dalyviai –imigrantai ir pabėgėliai iš trečiųjų pasaulio šalių.

Kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai bus kviečiami pasidalinti savo unikaliomis istorijomis ir užrašyti jas į pasigamintas knygas. Renginio pradžia – 13.30 val.

Kad šios „migruojančios istorijos" pasiektų kuo daugiau skaitytojų, jos vėliau keliaus per skirtingų viešų erdvių lentynas. Knygų apipavidalinimas popieriniais origami paukščiais bus užuomina į migraciją kaip natūralų gamtos procesą, kuris neturėtų būti vertinamas neigiamai. Pirmoji numatoma vieta – Vytauto Didžiojo universitete esančios „Vero Cafe" baltosios lentynos. Čia kiekvienas lankytojas turės galimybę perskaityti, pažinti šalia esančių, bet dažnai nematomų ar net smerkiamų imigrantų istorijas.

Projektas „Migruojančios istorijos" vykdomas Kauno įvairių tautų kultūrų centrui bendradarbiaujant su Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos ir „Carito" atstovybėmis Kaune.