Iš Aliaskos į pietus keliaujanti mergina nusprendė sutaupyti šiek tiek pinigų ir ryžosi kelionei su neprofesionaliu pilotu Ralphu Floresu. Buvo vasario pradžia, kuri, žinoma, šiaurinėje Šiaurės Amerikos dalyje buvo pažymėta storu sniego sluoksniu ir pūgomis.

Į pūgą pateko ir R. Floreso lėktuvas. 42 metų pilotas nesuvaldė vėjo gūsių blaškomo lėktuvo ir šis sudužo Jukone. Tiek R. Floresas, tiek H. Klaben patyrė traumas, tačiau abu išgyveno. Tai, žinoma, nereiškė, kad jie buvo saugūs, nes temperatūra toje vietoje naktimis nukrisdavo ir iki -420 laipsnių.

R. Floresas ir H. Klaben suprato, kad greitai pagalbos nesulauks, tačiau neturėjo išgyvenimui reikalingų daiktų. Visos jų atsargos buvo tik keturios skardinės sardinių, dvi skardinės tuno, dvi skardinės konservuotų vaisių ir buteliukas vitaminų. Žinoma, vandens jiems nestigo, nes jų lėktuvas gulėjo sniege, kuris, tikriausiai, padėjo jiems išgyventi, suminkštindamas lėktuvo nusileidimą.

R. Floresas lėktuve surado ir degtukų dėžutę. Iš sparnų jis išleido šiek tiek degalų ir pora greitai turėjo ugnį – būtiną veiksnį išgyvenimui. Jie taip pat greitai užkamšė lėktuvo fiuzeliaže atsivėrusias ertmes ir iš kiliminės dangos pasigamino antklodę. Visgi, jų išgyvenimo galimybės vis tiek atrodė labai menkos.

Nors ir labai taupė maistą, po savaitės jo tiesiog nebeliko. Atšiaurioje šiaurėje nebuvo ir ko medžioti. Tiesą sakant, nei H. Klaben, nei R. Floresas negalėjo pasigirti gerais išgyvenimo laukinėje gamtoje įgūdžiais, todėl nuo to momento visas jų maistas buvo tik vanduo. „Vanduo pusryčiams, vanduo pietums ir vanduo vakarienei“, – vėliau prisiminė H. Klaben. Tiesa, jai nebuvo taip jau nuobodu, nes R. Floresas ėmė jai pamokslauti – jis pats neseniai buvo tapęs Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios nariu. Jis įtikino H. Klaben, kad jei ši priims šį tikėjimą, jie bus išgelbėti.

Ir taip ėjo diena po dienos, savaitė po savaitės. H. Klaben skaitė paskutinę Naujojo Testamento knygą, o R. Floresas jai kalbėjo apie Dievą. Praėjus trims dienoms po to, kai H. Klaben baigė savo skaitinį, pro šalį skrendantis pilotas pastebėjo kalno šlaite išmintą ženklą SOS ir pora buvo išgelbėta. R. Floresas ir Klaben laukinėje gamtoje praleido 49 dienas, 42 iš jų visiškai be maisto.

42 dienos be maisto tokiame šaltyje – ar galite tai įsivaizduoti? Gal porai tikrai padėjo Dievas?

Na, jiems labiausiai padėjo tai, kad abu turėjo viršsvorio. Badas žmogui niekada nebuvo svetimas. Mūsų protėviai dažnai kelias dienas praleisdavo be maisto, nes medžioklė buvo labiau sezoninis dalykas. R. Floreso ir H. Klaben kūnai tiesiog ėmė deginti riebalus, kurių šie žmonės turėjo užtektinai, kad 42 dienas galėtų nevalgyti.

Žinoma, tai nėra gera dieta. Ir norint pasiruošti išgyvenimui tikrai nereikėtų sustorėti. Tiesiog šiems žmonėms pasisekė. Aišku, dar labiau būtų pasisekę, jei jų lėktuvas nebūtų sudužęs arba jie būtų išgelbėti anksčiau.

Vasara – vaisių ir daržovių karštymetis

Maisto gamybos ekspertas primena, jog ir pavasarį bei vasarą rūpintis savo mityba yra svarbu. Anot jo, maisto nederinimas gali bereikalingai apsunkinti organizmą, o papildomos kalorijos slypėti iš pirmo žvilgsnio visai paprastuose maisto produktuose ar patiekaluose.

„Atostogos ar gerų orų padiktuotas aktyvesnis gyvenimo ritmas gali labai lengvai išbalansuoti įprastą mitybos tvarkaraštį, todėl šiltuoju metų laiku nereikia pamiršti, visų pirma, reguliarios mitybos. Natūralu, kad žmonės, kai karšta, neturi apetito arba sąmoningai renkasi nevalgyti argumentuodami tuo, jog taip jaučiasi geriau, tačiau atvėsus orams, ypač vakare, pasijunta stipriai išalkę ir prieš miegą neretai persivalgo. Kad taip nenutiktų, dienos metu rinkitės įvairiaspalves šviežias daržoves, liesą mėsą, žuvį ir ypač sezonines uogas ir vaisius, kurių pasiūla būna – tikrai labai įvairialypė“, – sako vyras.

Lietuviškos prekybos tinklo komercijos vadovė Vilma Drulienė sako, kad žmonių mitybos įpročiai atsispindi ir vaisių, uogų bei daržovių pardavimuose, kurie šiltaisiais metų mėnesiais ženkliai išauga.

„Esame lietuviškas prekybos tinklas, todėl pirmenybę teikiame mūsų šalyje užaugintai produkcijai. Šiuo metu „Maximos“ parduotuvėse galima rasti per 150 rūšių lietuviškų daržovių. Pastebime, kad daugiausiai lietuviai nuperka mūsų šalyje užaugintų bulvių, pomidorų, agurkų, kopūstų, morkų, burokėlių ir svogūnų. Prasidėjus sezonui vitaminais žmonės apsirūpina valgydami lietuviškas uogas – braškes, mėlynes, avietes, šilauoges, gervuoges, spanguoles“, – atskleidžia moteris.

Gera diena prasideda nuo pusryčių

Tuo metu A. Poleninas primena, kad artėjant vasarai, kaip ir kitais metų laikais, valgyti galima dažnai, tačiau rekomenduoja nedidelėmis porcijomis.

„Tarp pirmojo ir antrojo valgio turi praeiti ne daugiau nei 2 ar 3 valandos. Idealus dienos meniu turi būti sudarytas iš trijų pagrindinių patiekalų ir dviejų užkandžių“, – sako „Maxima“ maisto gamybos ekspertas ir pateikia pasiūlymus pusryčių, pietų ir vakarienės patiekalams, kurių gamybai užtruksite mažiau nei pusvalandį.

Glotnutis su avižiniais dribsniais

Reikės: 200 ml natūralaus jogurto, 5 v. š. avižinių dribsnių, 1 banano ir šiek tiek neriebaus pieno.

„Į trintuvą supilkite visą jogurtą, įberkite avižinių dribsnių ir sudėkite pjaustytą bananą. Visą mišinį trinkite kelias minutes, kol masė pasidarys vientisa. Jeigu masė gausis per tiršta, įpilkite šiek tiek pieno savo nuožiūra ir viskas – turite skanų ir sveiką pusryčių atitikmenį“, – atskleidžia A. Poleninas.

Lašiša orkaitėje su grietinėlės padažu

Reikės: 6 vnt. lašišos filė, 200 g neriebios grietinėlės, 200 ml sultinio, 1 v. š. garstyčių, 2 v. š. citrinų sulčių, šiek tiek česnako, druskos, šviežių krapų, džiovinto rozmarino, pipirų ir aliejaus.

„Lašišos filė įtrinkite druska, pipirais, citrinos sultimis, prieskoninėmis žolelėmis ir išspaustu česnaku. Paruoštus lašišos gabalėlis sudėkite į aliejumi pateptą kepimo indą. Tuomet grietinėlę sumaišykite su sultiniu ir garstyčiomis ir šiuo padažu užpilkite lašišą. Tuomet ją pašaukite į iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 15 minučių. Lašišą patiekite su šviežiomis daržovėmis arba ryžiais“, – sako A. Poleninas.

Juodųjų lęšių salotos su vištiena

Reikės: 100 g vištienos, 50 g juodųjų lęšių, 30 g žaliosios citrinos skiltelėmis, 20 g burokėlių lapų, šiek tiek petražolių, moliūgo sėklų ir čiobrelių.

„Į puodą įpilkite apie 200 ml vandens ir užvirkite. Suberkite nuplautus lęšius ir sudėkite kartu su petražolėmis. Tuomet į puodą įstatykite indą, skirtą virti garuose ir sudėkite žaliosios citrinos skilteles ir vištienos filė. Viską uždenkite dangčiu ir garinkite apie pusvalandį. Tuomet visus ingredientus sudėkite į lėkštę ir pagardinkite mėgstamu padažu. Vasaros metu siūlyčiau rinktis natūralų jogurtą arba savo gamybos vaisių padažą“, – sako A. Poleninas.

Sumuštiniai su avokadu, mocarela sūriu ir pomidorais

Reikės: 4 riekelių porcijinės duonelės,  120 g mocarelos sūrio, 1 avokado, citrinos sulčių, saujelės vyšninių pomidorų, šiek tiek druskos ir pipirų.

„Duoną paskrudinkite orkaitėje kelias minutes ir tuomet ant jos uždėkite avokadą. Jį būtinai pašlakstykite citrinos sultimis, kad nepajuostų. Tuomet dėkite perpus perpjautus vyšninius pomidorus ir pjaustytą mocarelos sūrį. Sumuštinius pabarstykite druska ir pipirais bei mėgaukitės sveiku ir skaniu užkandžiu“, – sako A. Poleninas.

Jos teigimu, kūdikiai, kurie niekuomet nebuvo žindomi ar žindomi nereguliariai, labiau rizikuoja vaikiškame amžiuje turėti antsvorį. Organizacija rėmėsi dviem tyrimais, kurie šiais metais buvo pristatyti nutukimui skirtame Europos kongrese Glazge.

„Kuo ilgiau vaikas žindomas, tuo didesnė yra apsauga nuo nutukimo“, – sakė PSO Europos reikalų direktorė, atsakinga už neužkrečiamas ligas Bentė Mikkelsen. Šis žinojimas esą gali būti naudingas kovoje su vaikų nutukimu.

PSO rekomenduoja pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikius vien tik žindyti. Po to mažyliai be motinos pieno turėtų gauti ir papildomai maisto.

Dietologė Barbora Jarašūnė teigia, jog ypatingos tendencijos, kaip svyruoja vaikų svoris po vasaros atostogų, nėra. Nutukimo mastai tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe auga ir dažniausiai tą lemia netinkama mityba.

„Geriausias sąlygas svorio augimui suteikia vadinamoji „vakarietiška dieta“, kurios pagrindą sudaro dideli riebalų ir cukraus kiekiai bei vis mažėjantis fizinis aktyvumas. Taigi, kokius beturėtume genus, svarbiausias uždavinys tėveliams, siekiantiems, jog jų vaiko svoris būtų normalus – aprūpinti atžalą įvairiu, vertingu maistu, paliekant teisę rinktis kiek iš patiekto maisto jis suvalgys“, – nurodo B. Jarašūnė.

Eksperimentuoti – nepataria

Dietologė įsitikinusi, kad bendrąsias, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų maitinimosi gaires geriausiai nurodo maisto pasirinkimo piramidė – svarbiausia savo racione nevengti grūdinių kultūrų, daržovių ir vaisių.

Mitybos pagrindą turėtų sudaryti įvairios kruopos, duona bei kiti pilno grūdo miltų gaminiai, daržovės ir vaisiai.

„Mitybos pagrindą turėtų sudaryti įvairios kruopos, duona bei kiti pilno grūdo miltų gaminiai, daržovės ir vaisiai. Mažesniais kiekiais vaikai kasdien turėtų gauti baltymų – jų gausu mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose. Svarbu nepamiršti pieno produktų bei augalinės kilmės riebalų, juos geriausia gauti nekaitintų aliejų, riešutų, sėklų pavidalu“, – nurodo B. Jarašūnė

Vaistininkė atkreipia dėmesį į paauglių mitybą, anot jos, augančiam organizmui vertėtų neeksperimentuoti ir neprisidėti prie veganų ar vegetarų bendruomenės.

„Jaunuolių organizmui, ypač paauglystėje, visų maisto produktų reikia daugiau – turi pakakti baltymų ir kalorijų, kurie padeda formuotis kaulams ir raumenims. Todėl svarbu, kad neatsirastų valgymo sutrikimų, patartina vengti vegetarizmo ar veganizmo, nes paaugliai dažnai dar nežino, kaip teisingai pilnavertiškai maitintis ir kuo pakeisti vienus ar kitus produktus“, – pataria E. Ramaškienė.

Gali pranešti apie ligas

E. Ramaškienė pabrėžia, jog tėvai privalo puoselėti sveiką vaikų mitybą ir teigiamą požiūrį į savo kūną, tačiau žymiai padidėjus vaiko svoriui reikėtų preparatais nepiktnaudžiauti ir kreiptis į gydytoją – tai gali pranešti apie rimtas ligas.

„Paprastai leidžiama vaikams vartoti vaistinėje esančius augalinius papildus ar vaistažolių arbatas, kurios gerina medžiagų apykaitą, degina kalorijas, mažina alkio jausmą. Tačiau visada rekomenduojama pasitarti su pediatru, šeimos gydytoju, dietologu ar net endokrinologu, nes padidėjusį svorį gali iššaukti daugybė susirgimų – endokrininės ligos, skydliaukės hormonų trūkumas, kasos hormono insulino perteklius“, – įspėja vaistininkė.

Gydytoja prideda, kad viršsvorio turintiems vaikams gali padidėja ankstyvų širdies ir kraujagyslių komplikacijų galimybė, gresia storosios žarnos piktybiniai susirgimai ar net ligos, kurios anksčiau vaikams nebuvo būdingos.

„Šiandien nieko nebestebina vaikams diagnozuojamas su nutukimu susijęs antro tipo cukrinis diabetas, anksčiau laikytas išskirtinai suaugusiųjų liga“, – sako dietologė B. Jarašūnė.

Per plauką nuo mirties

Žiūrint į 53 metų liekną, žaviai atrodančią psichologę ir meno terapeutę Jurgitą Dainauskaitę-Šileikienę sunku patikėti, kad beveik 20 metų ji buvo nuolatinė gydytojų pacientė, o sunki operacija vos per plauką nesibaigė mirtimi.

Jau keletą metų Jurgita gyvena be vaistų ir nesilankė jokioje gydymo įstaigoje. Palaikyti puikią savijautą ir svorį jai padeda judesio-šokio terapija, kurią atrado per skausmingus asmeninius išgyvenimus.

„Su onkologija susidūriau labai anksti. Buvau 17 metų, kai mane užauginusi močiutė mirė nuo kraujo vėžio. Netekau artimiausio žmogaus, tad onkologija siejosi su kažkuo labai baisiu. Šie ir kiti neigiami išgyvenimai kaupėsi nuo vaikystės. Dabar žinau, kad psichosomatika kyla nuo patirtų išgyvenimų“, - savo ligos istoriją pradeda pašnekovė.

Praėjus keleriems metams po močiutės mirties Jurgitai gydytojai aptiko gerybinius auglius. Jauna moteris vos prieš metus buvo susilaukusi dukters. Gydymas komplikavosi, prireikė operacijos, kuri vos nesibaigė mirtimi dėl kraujo užkrėtimo.

Po poros metų augliai vėl atsinaujino, tačiau juos pašalinus, situacija po kurio laiko vėl kartodavosi. Gydytojų pamokymai, ko Jurgita turėtų vengti, gerokai apribojo jaunos moters gyvenimą.

„Pradėjau visko bijoti, atrodydavo, kad liga bet kada gali atsinaujinti. Praktiškai save laidojau“, - apie beveik 20 metų trukusį gyvenimo etapą pasakojo psichologė.

Atsisakė operacijos

Beveik prieš 10 metų Jurgitai buvo paskirta gimdos šalinimo operacija. Užvėrusi gydytojos duris, moteris suprato, kad taip tęstis nebegali. Jau iki tol ji domėjosi, ką reiškia gydymas vaistais ir natūralūs organizmo resursai, padedantys sveikti, gilinosi į Rytų mediciną, pagalbą pasiūlė būsimas vyras bionergetikas.

Operacijos Jurgita atsisakė, o galiausiai užmiršo ir nuolatinius apsilankymus pas gydytojus.

„Koks tas stebuklingas receptas? Sužinojau ir supratau, iš kur atsiranda ligos. Jų priežastys buvo mano vaikystėje. Iš ten atėjo liūdesys, nuoskaudos. Net nežinojau, kad jų manyje tiek daug buvo prisikaupę. Mokydamasi Sankt Peterburge meno terapijos, sužinojau apie šokio terapiją, išgirdau apie psichikos ir kūno vientisumą“, - pasakojo pašnekovė.

Pasak J.Dainauskaitės-Šileikienės, vien įsisąmoninus praeities nuoskaudas, prasideda gijimo procesas, o pritaikius tam tikras metodikas, organizmas pats randa jėgų sveikti. Žinoma, po to dar laukia sunkus ir ilgas kelias, dirbant su savimi. Tačiau pastangos atsiperka – sveikata ir gyvenimo džiaugsmu.

Meno terapeutė tikina, kad dabar jai kūnas tarsi savotiškas žemėlapis, padedantis orientuotis, kokios bėdos kamuoja ją pačią ar pacientus. Kūno signalai išduoda apie patiriamą įtampą ar stresą, sufleruoja, ką reikėtų keisti.

Jurgita apgailestauja, kad jaunystėje jai niekas nepasiūlė kreiptis į psichologą, tik taikė drastiškus gydymo metodus. Dabar vis daugiau žmonių supranta, kad ligų ištakos - psichologinės.

Išsiveržia nuoskaudos

„Rusijoje sutikau žmonių, kurie jau žinojo: psichoterapija nesusieta su kūnu – nenaudinga. Sankt Peterburge apie kūno terapiją mokėmės trimis lygmenimis: sąmonė, pasąmonė ir kūnas. Tada susidomėjau šokio terapija. Per pirmą užsiėmimą, grojant muzikai, reikėjo šokti vienai prieš 20 žmonių. Tai prilygo katastrofai. Mano kūnas neklausė. Kažką išgyvendama sugebėjau pasivaikščioti po salę ir atsisėsti“, - tai prisimenanti psichologė dabar puikiai supranta į judesio-šokio terapiją ateinančius žmones.

Pirmą kartą jie dažniausiai jaučiasi nedrąsiai, stovi nuošalyje arba, atvirkščiai, įsivaizduoja, kad bus mokomi vos ne šokio žingsnelių. Išankstiniai lūkesčiai dažniausiai nepasitvirtina, o poveikis būna sunkiai nuspėjamas. Pavyzdžiui, kai kuriems dalyviams prasiveržia ilgai gniaužtos nuoskaudos, patirti emociniai išgyvenimai.

„Kai supratau, ką reiškia išjudėti, iššokti, tada atėjo suvokimas: vau, kiek daug mes galime su savo kūnu. Šokio terapijoje visada naudojamas ir koks nors piešimo metodas. Tai padeda išleisti, išreikšti, išstumti susikaupusias neigiamas emocijas, jausmus. Mus moko nuolat būti įsitempusiais, bet iš tikrųjų reikia išmokti tai paleisti, išmokti mylėti save. Be šito nepadės jokie vaistai“, - įsitikinusi meno terapeutė.

Pasak J.Dainauskaitės-Šileikienės, mūsų kūnas kaupia visas neigiamas patirtis, nesąmoningai užsikrautas pareigas, kurios neleidžia laisvai bei normaliai gyventi. Grįžti į praeities traumas būna sunku, todėl dažnas jas ignoruoja ir stengiasi nustumti į pasąmonę.

Įjungia „vidinį daktarą“

„Judesio-šokio terapija yra visiška saviraiška, tam nebūtina mokėti šokti. Kokia moteris bus sveika? Atsipalaidavusi. Neatsitiktinai jos lyginamos su mėnuliu ar vandeniu. Vanduo negali būtų įsitempęs. Šokis, judesys yra džiaugsmas, priešnuodis depresijai“, - pasakojo meno terapeutė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad mūsų kūnas yra labai protingas ir, gydant jį, būtinas holistinis požiūris. Per šokį kūnas išsilaisvina, atsiranda natūralūs, prigimtiniai judesiai, padedantys išlaisvinti mintis bei mąstymą.

„Užtenka pakeisti požiūrį į kvėpavimą, išlaisvinti judesį, mintį ir vidinis mūsų daktaras jau gydo. Mes dažnai neišnaudojame savo vidinio daktaro resursų“, - mano Jurgita.

Kūnas nieko nepamiršta

J.Dainauskaitė-Šileikienė tikina, kad šokio terapija padeda atsikratyti viršsvorio. Pasak jos, viršsvoris yra gynybos , patirtų pažeminimų, užgauliojimų pasekmė.

Psichologė prisiminė pacientę, kuriai dėl didžiulių kaklo skausmų, nematydami kitos išeities, gydytojai pašalino kaklo raumenį. Per terapiją moteris prisiminė, kaip vaikystėje dėl stambaus kūno sudėjimo iš jos šaipydavosi mokytoja.

Paauglystėje dėl kilusios įtampos ir pykčio jai būdavo sunku pasukti kaklą, nes vis atrodydavo, kad už nugaros visi iš jos šaiposi. Stresą mergina malšindavo šveisdama konservų dėžutę po dėžutės, o aplinkinių nuostaba dėl tokio rajumo jai kėlė net pasitenkinimą.

„Viršsvoris yra dažna pasekmė stresų, vidinių išgyvenimų. Tam net nebūtina kokia nors psichologinė trauma, kaip skyrybos ar netektis. Užtenka frazės, kuri žmogui labai giliai įsminga. Žmogus susitapatina su tuo pasakymu, ir taip užsisuka ratas. Kaip tą svorį numesti? Atgaliniu būdu, grįžtant į to rato pradžią, nuo ko viskas ir prasidėjo. Kai moteris pamilsta save ir supranta, kokia ji nuostabi, kilogramai pradeda savaime tirpti“, - aiškino meno terapeutė.

Skaudina artimųjų frazės

Pasak J.Dainauskaitės-Šileikienės, alkoholizmas, persivalgymas, narkotikai – visos priklausomybės padeda naikinti įtampą. Valgydamas žmogus patiria tai, nuo ko jam pasidaro geriau.

Paklausta, ar šokio terapija padeda tirpdyti kilogramus, psichologė nusijuokė.

„Gražu žiūrėti į judantį žmogų. Net su viršsvoriu žmogus gali būti gražus ir žavingas. Žmogui skaudžiausia, kai jį uja arba užgaulioja artimiausi žmonės. Dėl mamos ar kito artimo žmogaus frazės, pavyzdžiui, „kokį didžiulį užpakalį užsiauginai“ paauglei gali atsirasti didžiuliai kompleksai. Pačius didžiausius skausmus sukelia mamos ar tėčio vertinimai“, - pasakojo pašnekovė.

Paauglystėje išgirstos artimųjų frazės apie kūno pokyčius gali tapti anoreksijos ar net nutukimo priežastimi.

Patogu vadovautis stereotipais

Perkopus 30 ar 40 metų dažnai susiduriama su viršsvorio problema. Tuomet konstatuojama, kad svoris auga arba juo sunkiau atsikratyti tampa dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos. Dietos ar sporto klubai taip pat ne visada gelbėja.

„Nepadeda, nes žmogus nekeičia mąstymo. Vadovautis stereotipais apie sulėtėjusią medžiagų apykaitą labai patogu. Taip save pateisini, ir nieko nedarai. Pavyzdžiui, dažna moteris bijo menopauzės. Aš nežinau, ką tai reiškia. Viską išjudu, iššoku“, - pasakojo pašnekovė.

„Kam reikalingas psichoterapeutas, jeigu šokti gali ir vienas namuose? Tobula, tegul tik moterys šoka, piešia, dainuoja, bet tai nebus terapija. Terapija ateina per pratimus, tikslingus judesius, iškalbėjimus“, - paaiškino psichologė.

50 kilogramų atsikratęs Marius pasakos, kad dėl tokio svorio numetimo susidūrė su nemalonia problema – odos pertekliumi ant pilvo ir krūtines padidėjimu. Anot Mariaus, pilvas dabar atrodo labai neestetiškai. Vyras mano, kad didžiausia klaida ta, kad per visą svorio metimo laiką jis nesportavo. Savo pilvo nuotraukas Marius yra siuntęs ir sporto treneriams, tačiau šie pasakę, kad be plastinės operacijos čia nieko nepakeisi.

Marius teigia, kad atsikratyti svorio įmanoma ir be jokių skrandžio mažinimo operacijų. Jis kruopščiai rašėsi, ką valgo, kokiomis aplinkybėmis valgo, todėl jam nereikėjo laikytis jokių dietų – užteko sveikai ir protingai maitintis.

Laidoje dalyvausiantis gydytojas Gintautas Papečkys kalbės, kad Lietuvoje yra labai populiarios skrandžio mažinimo operacijos, tačiau dėl to ir kyla papildomų problemų – natūraliai atsiranda odos perteklius, todėl tam tikrais atvejais būtina atlikti operacijas. Tačiau ne visuomet reikia griebtis skalpelio. Jeigu žmogus jaunas, oda gali susitraukti ir pati, tam reikia atlikti specialius pratimus. Tačiau jeigu žmogus yra vyresnis, situacija komplikuojasi.

Kita laidos dalyvė – 34-erių Gražina. Moteris teigia, kad nereikėtų bijoti grožio operacijų. Pati Gražina yra pasidariusi jų ne vieną: operavosi krūtinę, nosį ir pilvą. Laidos „Yra, kaip yra“ svorio metimo akcijoje dalyvaujanti Eglė sakys, kad ji yra už plastines operacijas. Moteris nemato nieko blogo, jeigu yra pašalinama viena kita raukšlelė, tačiau jeigu tokios operacijos pradedamos daryti būnant vos 18 metų, tuomet jau yra negerai.

Visa laida apie plastines operacijos – šią ketvirtadienio pavakarę 17 val. 35 min. per LNK.

Specialistai pastebi, kad net ir nedaug sumažinta kūno masė ne tik pagerina fizinę sveikatą, bet ir padeda susigrąžinti pasitikėjimą savo jėgomis.

Nutukimui skirtas ligos kodas

Nutukimas diagnozuojamas, kai kūno masės indeksas (KMI) perkopia per 30 (normalus KMI lygus 18,5–24,9). Didžioji nutukimo „klasta“ ta, kad jam esant, atrodo, nieko neskauda, tačiau tai – liga, alinanti žmogaus kūną, ir kartu rizikos veiksnys daugybei kitų civilizacijos ligų.

Atrodo, nieko neskauda, tačiau tai – liga, alinanti žmogaus kūną, ir kartu rizikos veiksnys daugybei kitų civilizacijos ligų.

„Labiausiai per didelė kūno masė kenkia sąnarių ir raumenų sistemai. Kai prasideda lokalusis – visceralinis nutukimas (kai didėja juosmens apimtis bei KMI viršija 30), tuomet prasideda didžiosios metabolinės nutukimo bėdos. Pasaulyje yra net rekomenduojamas vartoti naujas terminas – metabolinis nutukimas“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių kilinikų gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė.

Gydytojos pastebėjimu, ne tik visuomenei, bet netgi kolegoms medikams tenka dažnai priminti, kad nutukimas yra liga ir jai pažymėti yra atskiras ligos kodas. Pašnekovė pabrėžė, kad jį įrašius į ligos istoriją turėtume tikslesnį sergančiųjų nutukimu Lietuvoje registrą.

Įpročiai „įjungia“ genus

Kalbėdama apie nutukimą sąlygojančias priežastis E. Gavelienė pirmiausia paminėjo genetikos indėlį. „Dar dvynių metodais, kada augdami atskirai identiški dvyniai turi panašų polinkį į nutukimą, įrodyta paveldimumo įtaka šiai ligai formuotis. Yra pastebėta, kad jei vienas iš tėvų serga nutukimu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas yra iki 50 procentų, jei abu tėvai – rizika išauga net iki 80–90 proc.

Iš viso priskaičiuojama daugiau nei 400 genų ir jų dalių, kurios gali būti asocijuojamos su nutukimu“, – aiškino gydytoja.

Kitas neabejotinai didžiulis vaidmuo kalbant apie nutukimą tenka paties žmogaus gyvensenai. Kasdieniai įpročiai ir kiti aplinkos veiksniai gali paskatinti „užvesti“ genų nulemtus procesus.

Stokojama dėmesio mitybai

„Ryškus nutukimo paplitimo didėjimas šiuolaikinėje visuomenėje siejamas su paspartėjusia urbanizacija, fizinio krūvio ženkliu sumažėjimu ir maisto pramonės įtaka maisto produktų gamybos procesams, galimybėmis gauti maisto“, – vardijo E. Gavelienė.

Jei vienas iš tėvų serga nutukimu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas yra iki 50 procentų, jei abu tėvai – rizika išauga net iki 80–90 proc.

Pasak jos, tendencija tokia, kad maisto porcijos didėja, o kalorijos „tankėja“. „Pati maisto pramonė prisitaiko prie vartotojo ir pataikauja jam, kad produktai atitiktų tam tikras skonines savybes. Todėl daug gaminių tampa labai riebūs, saldūs, turintys mažai skaidulų, antioksidantų, biologiškai naudingų medžiagų“, – pabrėžė gydytoja dietologė.

Ne mažiau svarbus yra ir pačių žmonių požiūris ir dėmesys mitybai. Specialistės pastebėjimu, retas kuris į savo dienotvarkę įtraukia ir valgymo laiką. „Planuojame darbus, susitikimus, vaikų nuvežimą į mokyklą, darželį. O valgymo režimo planavimas atsiduria kažkelintas eilėje“, – sakė E.Gavelienė.

Kada prireikia medikamentų

Nutukimo gydymas – kompleksinis, trunkantis ilgą laiką ir reikalaujantis didelių asmens pastangų ir disciplinos. „Paciento motyvacija yra vienas pagrindinių efektyvius rezultatus lemiančių veiksnių. Taip pat labai svarbus reguliarus lankymasis pas gydytoją, juntamas jo palaikymas viso gydymo metu“, – sakė specialistė.

Paprastai gydytojų taikomi keturi metodai. Pirmiausia koreguojamas fizinis aktyvumas ir skiriama mitybos terapija. Dažnai tai įvardijama kaip gyvensenos korekcija. Kai pirmieji du metodai veikia nepakankamai arba kai reikia paskatinti nutukimo gydymą dėl jau beatsirandančių komplikacijų, pasitelkiamas medikamentinis gydymas.

„Šiandien pagal veikimo principą yra kelių kategorijų vaistai. Kai reikia, skiriami medikamentai, kurie kontroliuoja riebalų gaunamų su maistu įsisavinimą. Toliau yra medikamentų, kurie, veikdami per centrinę nervų sistemą, reguliuoja alkio ir sotumą jausmą. Dar kiti preparatai veikia angliavandenių apykaitą, insulino ir gliukozės kontrolės sistemas“, – vardijo gydytoja dietologė, pridurdama, kad kiekvienam pacientui vaistas parenkamas individualiai priklausomai nuo vyraujančių ligos priežasčių.

Sunkioji artilerija gydant nutukimą – bariatrinė chirurgija. „Tačiau nekeičiant gyvensenos įpročių nei medikamentinis, nei chirurginis gydymas neduos ilgalaikio rezultato“, – pabrėžė E. Gavelienė.

LNK laidoje „Yra, kaip yra“ dalyvausianti gydytoja Jelena Tulčina sakys, kad pasaulyje iš viso yra 170 milijonų nutukusių vaikų, bei pasakos, kad maisto pramonė – demonas, tiekiantis nesveiką maistą, o ir tėvams trūksta žinių bei suvokimo, kaip reikia maitintis patiems vaikams.

Taip pat laidoje dalyvausiantis Dovydas sveria 145 kilogramus, nors jam vos 16 metų. Dovydas laidoje pasakos, kad būdamas penktoje klasėje pradėjo jausti patyčias, bendraklasiai jį vadino „nutukėliu“.

Maisto pramonė – demonas, tiekiantis nesveiką maistą, o ir tėvams trūksta žinių bei suvokimo.

Visi vaikino draugai turi merginas, o jis dėl savo antsvorio net nesistengia jos ieškoti, kadangi žino, kad bus atstumtas. Vaikinas sako, kad jaučia kompleksus, tačiau tikina, kad jis nėra visai nesportuojantis: pažaidžia ir krepšinį ir į kūno kultūros pamokas eina, tačiau greitai pavargsta.

Moksleivis pasakos, kad yra bandęs atsikratyti viršsvorio, tačiau jam tai sunkiai sekasi. Daugiausia yra numetęs 12 kilogramų, kai gulėjo sanatorijoje. Dovydas sakys, kad valgo retai, tačiau nereguliariai, bei daug bulvinių patiekalų.

Dovydo mama Ingrida laidoje kalbės, kad vaikas gimė kaip ir visi, normalaus svorio, o iki darželio buvo liesas. Tačiau vėliau vaikui pradėjo pirkti viską – sūrelius ir kitą maistą. Moteris sakys, kad sūnui pirko ir abonentą į sporto klubą, tačiau vaikas vis rasdavo kokių nors priežasčių neiti.

Kita laidos dalyvė Irena laidoje pasakos, kad jos dukra jau ketverių metų turėjo viršsvorio. Moteris pasakos, kad jos dukra valgo daug – dvigubai daugiau nei kiti vaikai bei daug „sėdi“ prie kompiuterio.

„Yra, kaip yra“ – šį ketvirtadienį 17 val. 35 min. per LNK.

Pasak jų, anksčiau manyta, kad nutukimas teigiamai veikia paauglių kaulus. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami antsvorį turinčių vaikų dilbių lūžiai. Dilbis – rankos dalis, esanti tarp plaštakos ir žasto. Paauglystėje formuojasi kaulinis audinys, kuris apie 30-uosius žmogaus metus pradeda silpnėti.

Mokslininkai stebėjo 24 vaikus ir jaunuolius, kurių kūno masės indeksas (KMI) viršijo 44 – vadinasi, 170 cm ūgio žmogus sveria per 127 kg. Eksperimento dalyviams atlikta daugybė tyrimų. Naudojant kompiuterinį tomografą buvo matuojamas kaulų tankis, analizuojama jų vidinė struktūra. Rentgeno spinduliai buvo panaudoti tiriant vaikų raumenų ir riebalų masę.

Tyrėjai priėjo prie išvados, kad nutukimas labai kenkia paauglių kaulų sveikatai, sulėtina jų augimą. Nustatyta, kad nutukusio paauglio riebalų ląstelės išskiria uždegimą skatinančias medžiagas, o šios skatina kaulus tirpinančių ląstelių atsiradimą. Be to, vitaminas D, kuris yra ypač reikalingas kauliniam audiniui, ištirpsta riebaluose ir „užstringa“ jų ląstelėse.

Nustatyta, kad nutukusio paauglio riebalų ląstelės išskiria uždegimą skatinančias medžiagas, o šios skatina kaulus tirpinančių ląstelių atsiradimą.

Paaiškėjo, kad nutukimas sveikus kaulus veikia dviem būdais. Pirmiausia padidėjęs KMI susijęs storesniu „kompaktinės medžiagos“ sluoksniu, kuris kaulus gina nuo pažeidimų. Tačiau riebalų perteklius lemia šio sluoksnio didesnį porėtumą. Tai gali paaiškinti faktą, kodėl antsvorį turinčių paauglių kaulai dažniau lūžta. Taip pat buvo nustatyta, kad tokie vaikai turi žymiai mažiau augimo hormonų.

Harvardo universiteto mokslininkai su nutukimu kovojantiems paaugliams patarė daugiau vartoti vitamino D, valgyti daugiau kalcio turinčių produktų ir mankštintis.

Verta žinoti

Dėl antsvorio dažniausiai kaltinama netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, maisto tarša, genetika ir kt. Tačiau amerikiečių mokslininkai yra padarę prielaidą, kad vaikų bei paauglių antsvorį bei nutukimą gali lemti žema peptidinio hormono – speksino koncentracija. Speksinas padeda žmogaus organizme mažinti riebalinių ląstelių bei riebalų molekulių skaičių. 

Šis 32 metų vyras, vardu Juanas Pedro (Chuanas Pedras), gyvena Meksikos vidurio regione esančiame Agvaskaljenteso mieste, nurodė jo gydytojas.

Gydytojo Jose Antonio Castanedos (Chosė Antonijaus Kastanedos) atstovė Gabriela Centeno (Gabriela Senteno) antradienį sakė, kad pacientas buvo išvežtas į Gvadalacharos miestą, kur buvo paimti jo kraujo mėginiai. Pasak atstovės, nutukęs vyras šiame mieste bus gydomas kelis mėnesius.

Velionis meksikietis Manuelis Uribe (Manuelis Uribė) buvo laikomas sunkiausiu pasaulyje žmogumi iki savo mirties 2014 metais, kai jam buvo 48-eri.

M. Uribe didžiausias svoris – 560 kg – 2006 metais buvo patvirtintas Guinnesso (Gineso) pasaulio rekordų knygos.