„Matau sprendimą, kad muitų įvedimas ne tik grūdams, ne tik aliejingoms sėkloms sprendžia šitą problemą. Įvedus muitą maksimaliam rusiškų maisto produktų ir pašarų sąrašui šitą problemą spręsime“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Navickas.

„Rusijos produkcija bus nekonkurencinga per kainą ES vidaus rinkoje, tai sudarys galimybes kitoms šalims (...). Bendras ES sprendimas dėl muito sprendžia problemą iš esmės. Tada visos šalys, įsiveždamos rusišką produkciją, sumoka muitą. Ir tada kaina nulemia, kurį produktą pasirinkti“, – teigė ministras.

Briuseliui praėjusį penktadienį pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.

Anot ministro, Lietuva kviečia kitas ES šalis palaikyti pasiūlymą.

„Telkiame šalis, kurios palaikytų šią mūsų idėją. Keletą turime, kol kas neįvardysiu. (...) Norime, kad sąrašas plėstųsi“, – kalbėjo K. Navickas.

Pasak ministro, dėl muitų padidinimo ES šalims susitarti lengviau nei dėl importo draudimo, nes tam nereikia vienbalsio visų bloko šalių sutarimo. „Jis yra realesnis“, – sakė K. Navickas.

EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

K. Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Dokumente pabrėžiama, kad maisto ir žemės ūkio produktų importas iš plataus masto karą Ukrainoje prieš daugiau kaip dvejus metus pradėjusios Rusijos ir jos artimos sąjungininkės Baltarusijos ir toliau neša didžiulį pelną gamintojams, prekybininkams ir šių šalių biudžetams.

„Mūsų moralinė pareiga sustabdyti prekybą, kuri gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie Rusijos ir Baltarusijos galimybių tęsti karą Ukrainoje, ypač dėl to, kad į Rusijos importą gali būti įtraukti grūdai, pavogti iš okupuotų Ukrainos teritorijų“, – rašoma rezoliucijoje.

Kad Europos Sąjunga turėtų priimti bendrus sprendimus dėl rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo draudimo pirmadienį sakė ir Lenkijos bei Lietuvos premjerai.

Vilniuje viešėjęs lenkų premjeras Donaldas Tuskas pabrėžė, kad ES bendras sprendimas būtų efektyvesnis nei pavienių valstybių.

Lenkija pastaruoju metu skundžiasi, kad dėl pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų pertekliaus lenkų ūkininkai patiria nuostolių, tačiau, pasak D. Tusko, problemą kelia ir grūdų importas iš Rusijos.

Tokiai iniciatyvai trečiadienį komitete pritarta bendru sutarimu.

„Mes kalbame apie politinį apsisprendimą, kad būtų uždraustas (rusiškų grūdų – BNS) ir importas, ir tranzitas, ir manau, kad tas politinis sprendimas gali atsispindėti. Siūlau Kaimo reikalų komitetui ir dabar galbūt pritarti pasiūlymui, kad inicijuotume kreipimosi rezoliuciją“, – trečiadienį komiteto posėdyje teigė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis. 

„Ta rezoliucija galėtų kreiptis ir į Europos Komisiją, ir atskirai dar į Latvijos Saeimą tam, kad jie irgi dar uždraustų tranzitą. (...) Bet bent jau į Europos Komisiją šiandien galėtume kreiptis“, – pridūrė jis. 

Seimo nariams siūlant laikinai uždrausti rusiškų bei baltarusiškų grūdų ir pašarų importą bei tranzitą, V. Pranckietis teigė, jog šie ribojimai nebūtų taikomi tranzitui į Kaliningrado sritį.  

Net jei ir kai kurios šalys, kurios yra pasienyje su Rusija, imsis nacionalinių sprendimų, nėra garantijos, kad rusiški grūdai ir gaminiai nepateks į Europos Sąjungą kitais keliais.

 

„Į Kaliningradą (iš Rusijos – BNS) tranzitas yra atskira su Europos Sąjunga sutartimi, ir tai nėra Lietuvos kontrolės subjektas. Tik karinis tranzitas yra kontroliuojamas. Todėl apie Kaliningradą mes nekalbame kalbėdami ir apie trąšas, kurios taip pat uždraustos tranzitu vežti per Lietuvą“, – teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Pasak V. Pranckiečio, pagrindinis rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzitas į Klaipėdos uostą vyksta per Kenos ir Pagėgių pasienio punktus.

Užsienio reikalų ir susisiekimo viceministrai teigė, kad tokius draudimus efektyviau būtų priimti visos Europos Sąjungos (ES) lygiu.

„Net jei ir kai kurios šalys, kurios yra pasienyje su Rusija, imsis nacionalinių sprendimų, nėra garantijos, kad rusiški grūdai ir gaminiai nepateks į Europos Sąjungą kitais keliais“, – komitete teigė užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas

Kad ES turėtų priimti bendrus sprendimus dėl rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo draudimo pirmadienį sakė ir Lenkijos bei Lietuvos premjerai.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius svarstė, kad grūdų kainai nukritus žemiau 101 už toną Briuselis ir Ukrainoje galėtų vykdyti šiuo metu tik ES šalyse taikomus intervencinius žemės ūkio produkcijos pirkimus.

Beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, be to, pasiūlė uždrausti ir šios produkcijos tranzitą. 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą.  

Taip jis teigia kai kuriems Seimo nariams siūlant laikinai uždrausti rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos importą bei tranzitą.

„Čia yra dalykas dėl Lietuvos rizikų nesilaikyti tarptautinių susitarimų“, – antradienį LRT radijui sakė K. Navickas.

„Tarptautinis susitarimas nėra su Rusija, jis nėra dvišalis. Jei jis būtų dvišalis, jis, matyt, jau būtų priimtas ir nekiltų diskusijų“, – pridūrė ministras.

Anot jo, šiuo klausimu laukia intensyvios diskusijos Europos Komisijos kuluaruose, taip pat su Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerija.

„Diskusija, manau, kils tikrai intensyvi – kaip mes įgyvendinsim šitą prievolę patys neatsidurdami tarp tarptautinių susitarimų nesilaikančių šalių. Tai labai svarbus dalykas, ne vien Žemės ūkio ministerijos kompetencijos sritis“, – sakė K. Navickas.

Jis tikino palaikysiantis idėją įvesti nacionalines sankcijas rusiškiems grūdams, jei dėl to pavyktų sutarti europiniu lygiu.

Be kita ko, ministras pabrėžė, kad tranzitu per Lietuvą vežami rusiškos kilmės grūdai vietos rinkoje „nenubyra“.

„Nubyrėti negali, nes nėra taip paprasta juos nubyrinti. Jie vis tiek keliauja geležinkeliais į valstybinį jūrų uostą“, – sakė K. Navickas patikinęs, kad Klaipėdos uoste laikomasi visų muitinės procedūrų, o grūdai išmuitinami tik šalyje gavėjoje.

„Nebent pats importuotojas prašys gauti kilmės dokumentus. Bet čia yra atskiros procedūros, kurios apibrėžtos. Yra bendras susitarimas, kad tranzitas keliauja be didelių patikrų“, – pažymėjo K. Navickas.

Beveik 20 įvairių frakcijų parlamentarų iš Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetų siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Seime įregistruotos tai numatančios Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pirmadienį pasiūlė papildyti šias pataisas numatant, kad būtų draudžiamas ne tik importas, bet ir tranzitas.

Labiausiai – rapsų, ankštinių augalų, javų ir pieno. Tačiau kainų stebėtojai sako, kad pirkėjai tai pajuto minimaliai. Esą, nors aukštoms maisto produktų kainoms laikytis priežasčių nebėra, prekybininkams labiau apsimoka pirkėjus vilioti milžiniškomis akcijomis nei mažinti kainų lygį.

Į turgų gyventojai užsuka daržovių, labiau vertina lietuviškas, kaip ir pieno produktus. Teiraujasi tik Lietuvoje užaugintos mėsos.

„Labai svarbu. Kas antras pirkėjas klausia, ar tai vištiena lietuviška, ypač apie vištieną būna daug klausimų, bet ir apie kiaulieną, ir jautieną, ir kalakutieną“, – teigė parduotuvės „Skonio ritmu“ pardavimų vadovė Lijana Paškauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Su įvairiais Lietuvos ūkiais bendradarbiaujantys prekybininkai sako, kad per metus nei mėsos, nei duonos kainų nemažino.

„Prekiaujame Panevėžio duona, kaina nesikeitė, taip pat išlaikome tas pačias kainas. Tiesiog nebuvo pokyčių, kas liečia tiekėjus mums“, – sakė L. Paškauskienė.

Nors žemės ūkio produktų supirkimo kainos pernai mažėjo.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, beveik trečdaliu nukrito rapsų, ankštinių augalų ir javų supirkimo kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai mažėjo pieno ir galvijų supirkimo kainos.

Anot ekonomistų, viską lėmė padėtis Europos rinkose. Mat didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos Lietuva eksportuoja.

„2022 metais buvo didžiulis šuolis į viršų, kai grūdai brango daugiau negu 50 procentų. Normalu, kad po tokių šuolių ateina laikotarpis, kai yra pakritimas“, – aiškino „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Daugiau mus bando prekybininkai papirkti akcijomis, tai yra nemažinamas bendras kainų lygis, bet mes gauname daugiau nei 50 procentų nuolaidas.

Panaši situacija ir su žaliavinio pieno kainomis.

„Buvo toks labai stiprus kainos nuosmukis, būtent metų pradžioje, nes 2022 metais buvo rekordinės žaliavinio pieno supirkimo kainos, buvo tikrai geriausi metai turbūt per 30 nepriklausomybės metų“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Ar pernai mažėjusios supirkimo kainos kaip nors pakeitė skaičius parduotuvių lentynose?

„Maisto kainų matome tolygų mažėjimą, aišku, jis nėra didelis, jis galėtų būti didesnis ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl ūkininkai protestuoja, nes supirkimo kainos iš ūkininkų, iš žemės ūkio bendrovių yra kritusios žymiai labiau, negu vartotojams lentynose“, – tikino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot kainų stebėtojų, kol kas prekybos centrams labiau apsimoka daryti milžiniškas nuolaidas ir vilioti pirkėjus, pavyzdžiui, produktais už vieną centą, nei rimtai imtis kainų mažinimo.

„Daugiau mus bando prekybininkai papirkti akcijomis, tai yra nemažinamas bendras kainų lygis, bet mes gauname daugiau nei 50 procentų nuolaidas“, – sakė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Ekonomistai aiškina, kad nukritusių supirkimo kainų poveikis visada vėluoja, be to, smarkiai situacijos ir neturėjo pakeisti.

„Nereikia visada galvoti, kad jei žaliavinio pieno supirkimo kaina nukrito trečdaliu, tai tiek ir turėjo nukristi galutinio produkto kaina“, – aiškino T. Povilauskas.

„Žaliavų dalis produkte tikrai sudaro nedidelę dalį. Tarkim, duonos grūdai ten sudaro apie 5 procentus, kartais ir mažiau“, – sakė P. Čepkauskas.

Kur kas didesnę dalį atsiriekia perdirbėjai, gamintojai, vežėjai ir prekybininkai.

Vis dėlto kainų stebėtojai skaičiuoja, kad labiausiai kritusios rapsų supirkimo kainos, rapsų aliejų atpigino maždaug penktadaliu.

Per metus panašiai parduotuvių lentynose krito ir pieno gaminių kainos. Duonos gaminiai, nepaisant grūdų kainų nuosmukio, pernai nesikeitė visai.

„Labiausiai buvo pabrangęs visgi ne rapsų aliejus, o saulėgrąžų aliejus, tai mes per metus saulėgrąžų aliejaus kainos kritimą matėme 45 procentus. Duonos kainos, nors grūdai pigo, kaina nemažėjo praktiškai visiškai, ji buvo 2022 metų lygmenyje“, – teigė P. Čepkauskas.

Kviečių kaina „Euronext“ biržoje jau keletą mėnesių stabili – maždaug 210–230 eurų už toną.

Kaip supirkimo kainos keisis artimiausiu metu, esą jau priklausys nuo pavasario oro sąlygų.

„Žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota, tai aišku, kad prekyba vyksta. Ką mes kalbėjome su sektoriumi, kurie prekiauja, ypač grūdais ir kita žemės ūkio produkcija, tai minėjo tokius dalykus, kad pirmiausiai galutinis vartotojas, nebūtinai Lietuva, nes daugeliu atvejų Lietuva buvo naudojama kaip reeksporto šalis, naudojantis infrastruktūra, nebeperka rusiškos produkcijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Navickas.

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis Kremliui pritaikė griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.

Nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas dar nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma dujas ir naftą.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai yra paskelbę bendrą kreipimąsi į Europos Sąjungos vadovus, ragindami didinti spaudimą Rusijai, tęsiančiai neišprovokuotą ir beatodairišką karą prieš Ukrainą, taip pat su šalimi agresore bendrininkaujančiai Baltarusijai.

„Raginame imtis reikiamų priemonių, kad būtų uždraustas krovinių gabenimas kelių transportu iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijų ir atgal. Taip pat siūlome blokuoti galimybes Rusijos ir Baltarusijos laivams įplaukti į ES uostus. Kadangi transporto sektorius pačiu savo pobūdžiu tarptautinis, manome, kad priemonės dėl abiejų rūšių transporto turi būti priimtos vienu metu ES lygmeniu, kad jos būtų tikrai veiksmingos“, – sakoma bendrame regiono valstybių ministrų pirmininkų kreipimesi.

Kaip Eltai ketvirtadienį komentavo G. Landsbergis, Lietuvos žemės ūkio gamintojams atsiverianti JAV rinka yra ženklas, kad Lietuva iš partnerių kitoje Atlanto pusėje sulaukia ne tik politinio pritarimo, bet ir praktinės paramos.

„Paskutinė informacija yra apie tai, kad mūsų mėsos produkcijai bus išduodama papildomų licencijų. Panašu, kad einame pozityvia linkme dėl kiaušinių produktų, tikimės, aišku, ir dėl kviečių. Čia vienas svarbesnių tikslų, kad Lietuvos žemės ūkio eksporto produkcija pasiektų Amerikos vartotojus“, – tvirtino G. Landsbergis.

Šalies diplomatijos vadovas taip pat pažymi, kad K. Navickas yra pirmasis JAV viešėjęs žemės ūkio ministras iš Europos Sąjungos, o tai esą yra svarbus politinis pripažinimas.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas kritiką partijos deleguotam žemės ūkio ministrui sako suprantantis, tačiau, pažymi jis, nepasitenkinimas K. Navicku veikiau yra susijęs su Aplinkos ministerijos (AM) kuruojama Žaliojo kurso politika. Politikas taip pat neatmeta, kad dalies opozicijos inicijuotas kreipimasis keisti žemės ūkio ministrą bei viešai nuskambėjęs kai kurių žemdirbių organizacijų pasipiktinimas gali turėti motyvą supriešinti valdančiuosius.

„Girdžiu kritiką, suprantu, kad ji daugiausia yra susijusi su tuo, kas vyksta kitoje ministerijoje, AM, būtent su Žaliuoju kursu ir Lietuvos galimais įsipareigojimais toje srityje. Tačiau, nepaisant to, kad gal ne visai ten nukreipta kritika, yra ir bandoma patikrinti koalicijos vienybę šituo būdu“, – patikino G. Landsbergis.

Susidariusią situaciją konservatorių lyderis žada nagrinėti praėjusią savaitę specialiai nesutarimams žemės ūkio sektoriuje spręsti suburtoje darbo grupėje. Jos vadovu paskirtas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas ir buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

„Mėginsime tuos nesutarimus spręsti ir ieškoti praktinių sprendimų“, – teigė TS-LKD pirmininkas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės į JAV galės eksportuoti įvairesnių mėsos produktų: šalto rūkymo kiaulienos ir jautienos kumpį, dešras ir dešreles, vytintas dešreles, termiškai apdorotus koldūnus su kiauliena.

Kaip skelbė ministerija, toks visam Lietuvos mėsos sektoriui svarbus sprendimas priimtas žemės ūkio ministro K. Navicko susitikime su aukščiausiu JAV pareigūnu, atsakingu už žemės ūkį, žemės ūkio sekretoriumi Tomu Vilsacku. Tokio rango už žemės ūkio politiką atsakingi Lietuvos ir JAV pareigūnai Vašingtone susitiko pirmąkart istorijoje, pabrėžia ŽŪM.

Pasak K. Navicko, prekybos su JAV žemės ūkio ir maisto produktais rodikliai kasmet auga, tačiau vis dar turi didelį neišnaudotą potencialą, todėl papildomi leidimai importuoti mūsų produktus į šią perspektyvią rinką atveria didesnes galimybes.

Vis dėlto žemdirbių bendruomenė po spalio viduryje vykusio ministro susitikimo su Lietuvos žemės ūkio taryba pareiškė nepasitikėjimą ministru. Jų teigimu, K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, netvarko valstybinės žemės, pamiškių. Kritikos sulaukė ŽŪM vykdoma Žaliojo kurso įgyvendinimo strategija, didėjantys mokesčiai, ministerijos vadovas kaltinamas prastu vadovavimu ir nekompetencija. Ragindami trauktis, žemdirbiai prašė K. Navicką nekankinti savęs ir žemės ūkio atstovų.

Savo ruožtu K. Navickas sako, kad nepasitenkinimą jo darbu išreiškę žemės ūkio atstovai siekia apginti savus interesus, visų pirma, kad Žaliasis kursas Lietuvoje nebūtų plėtojamas. Ministras tikina neketinantis pasiduoti ūkininkų spaudimui ir atsisakyti kurso tikslų.

K. Navicko atsistatydinimo taip pat prašo Seimo Regionų frakcija. „Žemės ūkio ministro mes šiandien neturim ir gal geriau vietoj tokio ministro, kokį turim, jo neturėti išvis. Jis ne tik kad nepadeda, bet jaukia visą darbą“, – pristatydamas frakcijos raginimą ministrui palikti postą, sakė jos narys Jonas Pinskus.

Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 16,5 proc. Tam įtakos turėjo 11,6 proc. gausesnis žemės ūkio augalų derlius. Labiausiai išaugo rugių (95,7 proc.), kvietrugių (87,8 proc.) ir kviečių (31,2 proc.) derlius.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos didėjo 4,4 proc. Daugiausia augo bulvių, daržovių ir vaisių supirkimo kainos – atitinkamai 34,6, 15,9 ir 15,5 proc., o labiausiai sumažėjo rugių supirkimo kainos – 5,3 proc.

Gyvulininkystės produkcijos vertė paaugo 1,3 proc. Tam įtakos turėjo 2,9 proc. padidėjusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos, iš jų labiausiai augo kiaulių (14,4 proc.), avių ir ožkų (6,7 proc.) bei kiaušinių (4,7 proc.) supirkimo kainos.

Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 1,6 proc., nes buvo mažiau išauginta paukščių (4,6 proc.) ir kiaulių (3,8 proc.) bei mažiau surinkta kiaušinių (3,3 proc.).

Kaip skelbiama pranešime, tiesioginės išmokos žemės ūkio produkcijai padidėjo 0,5 proc. ir sudarė 331,9 mln. eurų, o kitos subsidijos gamybai sumažėjo 5,8 proc. ir sudarė 181 mln. eurų.

Materialinės išlaidos šiais metais, palyginti su 2018 metais, išaugo 0,2 proc. Didėjo išlaidos trąšoms ir dirvos gerintojams (6,3 proc.), žemės ūkio paslaugoms (5,4 proc.) ir pašarams (1,4 proc.).

2019 metais žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis siekė 1,24 mlrd. eurų, o tai – 25,2 proc. daugiau nei 2018 metais.

Smunkant pieno supirkimo kainoms mažėja ūkių, galinčiųjų ir norinčiųjų pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama. Anot žemdirbių, specializuoti ūkiai tiesiog neturės lėšų bendram finansavimui, rašo "Verslo žinios".

"Dėl kritusių supirkimo kainų sunku gauti kreditų, o be jų nepavyks gauti paramos, nes reikia įmokėti ir savo dalį. Bankai oficialiai nurodė, kad šie projektai rizikingi ir jiems kreditų nebus", - aiškina Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Bendrovės "Agrokoncernas" savininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad siekiant pranašumo derybose vienoje įmonėje buvo sutelktas visas gaminamas pienas, tačiau ir tai neleidžia jo parduoti pelningai.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje balandžio mėnesį, palyginti su 2014-ųjų balandžiu, sumažėjo 13,8 procentų.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus sumenko 9,6 proc., tuo tarpu gyvulininkystės produktų supirkimo kainos smuko 17,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.