Dėl atlyginimų didinimo dar pernai su medikais suderėjęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šiemet žadėjo, kad nuo gegužės atlyginimai bus didinami 20 proc. Vėliau patikslino, kad vidutiniškai 20 proc. ir ne visiems medikams, o tik mažiausiai uždirbantiems: pirminės sveikatos priežiūros gydytojams ir slaugytojams. Dar pridūrė, kad algos ne šiaip sau didės, didesnį atlyginimą medikams teks užsidirbti, tai yra nuo gegužės padidinti teikiamų paslaugų įkainiai, apmokami iš ligonių kasos.

Gegužę su medikų profesinėmis sąjungomis ministras pasirašė dar vieną susitarimą dėl kolektyvinės sutarties, kurioje numatytos „algų grindys“. Pastovioji gydytojo atlyginimo dalis turi būti ne mažesnė nei 1 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, slaugytojų – ne mažesnė nei 700 eurų, o universitetinio aukštojo išsilavinimo neturinčių slaugytojų – ne mažesnė nei 600 eurų.

Medikai jau tada abejojo, ar toks algų didėjimas įgyvendinamas. Balandį medikai prie Seimo surengė mitingą.

Medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė sako, kad nuogąstavimai pasitvirtino atlikus medikų apklausą, kaip pasikeitė jų atlyginimai. Iš 1 tūkst. respondentų tik 30 proc. atsakė, kad atlyginimai pasikeitė. Tačiau tik daliai jų atlyginimas didėjo apie 20 proc., kitiems – nuo 5 iki 15 proc.    

„Įstaigos, ypač mažosios, labai stengėsi tuos atlyginimus padidinti, tačiau, kaip ir ankščiau, kaip mes ir rodėm rizikas, tiesiog tai joms yra neįmanoma. Priklausomai nuo to, kiek pacientų yra prisirašiusių apylinkėse, per tą balo, sakykim, didinimą, vis tiek niekaip neišėjo padidinti 20 proc.“, – pasakojo Ž. Gudlevičienė.

Sveikatos apsaugos ministras sako, kad tokia padėtis normali.

„20 proc. visiem ir neturėjo didėti. 20 proc. yra padidintas darbo užmokesčio fondas, ir yra labai aiškiai sutarta su profesinėm sąjungom, kad prioritetas turi būti teikiamas tiem, kurie uždirba mažiausiai. Fondas yra padidintas, o kaip įstaigos, kuriai grupei ir kiek padidino, tai yra labai individualu. Pirmiausia įstaigos turėjo susižiūrėti, ar yra pasiektos grindys. Ir ten, kur jos pasiektos, jos didino jau virš tų grindų. Didėjo virš tos sumos ir 20, ir 10, ir 5 proc., priklausomai nuo to, kiek kas uždirba. Bet tai nereiškia, kad virš tų grindų jau visiem turi būti 20 proc. daugiau“, – kalbėjo A. Veryga.

Medikų sąjūdžio vadovė teigia, kad kai kuriems medikams vietoj algų padidinimo buvo panaikintos kvalifikacinės kategorijos ir sumažinti atlyginimų koeficientai.

„Žmonės dirba ilgą laiką, jie įgyja patirtį, kvalifikaciją, galbūt jie daugiau uždirbdavo, bet ėmė ir sumažino jiems ir koeficientus ir tas kategorijas“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

„Manau, kad teko kai kuriose įstaigose vadovams priedus mažinti tam, kad tie žmonės, kurie ten dirba nuolat, pasiektų „grindis“. Kaip sakiau, yra įvairiausių situacijų, tikrai nereikia dėl jų stebėtis. Bet, mūsų supratimu, tokios didelės diskriminacijos ir neturėtų būti“, – atkirto A. Veryga.

Sostinės Naujosios Vilnios poliklinikoje, pasak jos vadovo, medikų atlyginimai padidinti nuo 10 iki 17 proc.  86 proc. įstaigos biudžeto atitenka atlyginimams bei mokesčiams Sodrai ir tik 14 – medikamentams, komunalinėms paslaugoms, kitoms reikmėms. Esą, gydymo įstaiga jau ant kritinės ribos.  

„Mes turim viską kitką beveik sustabdyti ir maksimaliai tiktai būtiniausiom reikmėm leisti, priedo – išlaikyt tą atlyginimų reikalavimą. Įkainiai yra tikrai nepakankami, ir tikrai darbų gydytojams vis daugėja. Pageidautina, kad tie įkainiai ir toliau kiltų, tada būtų galima 20 proc. didinti ir kitais metais“, – kalbėjo Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Ernestas Petrulis.

A. Veryga sako pats nežinantis, kokia padėtis bus kitų metų biudžete, todėl pažadų nedalija. Jis teigia, kad ministerija įsipareigojimus įvykdė: paslaugų įkainius padidino ir lėšas skyrė. Dabar, esą, profsąjungų reikalas stebėti, ar medikų algos siekia nustatytas „grindis“, ir kaip įstaigų vadovai algas didina toliau.

Medikų atstovai teigia, kad ministerija pažadų nevykdo ir žada rengti streikus.

Informacinių technologijų specialistai į tai atsako trumpai – turėjo likti, kitaip būti negali. Kol sugalvojo pakomentuoti viešumoje pasirodžiusius laiškus, praėjo kelios dienos. Politologai sako – reikėjo kalbėti greičiau ir susikvietus daug žurnalistų, net jei klausimai ir būtų buvę nemalonūs. Ir dar blogiau, sakė „Savaitei“ politikos mokslų profesorius, šis skandalas gali pakenkti Dalios Grybauskaitės reputacijai, o tai reiškia ir jos karjerai Europoje, jei ji tokios siektų baigusi kadenciją.

Nors ir padelsusi prezidentė sako, kad šitas skandalas sveikintinas, nes įrodo, kaip pavojingai arti politikų stovi verslas. Na, o dėl laiškų, tai, pasak valstybės vadovės, bendravimas elektroniniais laiškais su parlamentarais buvo ir yra būtinas.

„Noriu pasakyti, kad susirašinėjimas vyko ir vyksta pagrinde su valdančiųjų seniūnais, nuo socialdemokratų, liberalų, konservatorių, Darbo partijos ir net su Seimo vadovais. Tai yra mano pareiga bendrauti, ypač kai kalbama apie kandidatūros skyrimą, nes tas skyrimas bendras“, – kalbėjo prezidentė D. Grybauskaitė.

Praėjusią kadenciją buvusi valdančiųjų socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė patvirtino gaudavusi prezidentės elektroninių laiškų.

„Jinai pati informavo, kad bus toks susisiekimo adresas. Taip, yra susirašinėjimai vykę, bet aš jokių užduočių nesu gavusi, tai buvo daugiau informacija arba toks pranešimas labai abstraktus, kad bus teikiama kandidatūra, na tikėtųsi palaikymo“, – pasakojo Seimo LSDDP frakcijos narė I. Šiaulienė.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad su Prezidente susirašinėjo dviem elektroniniais adresais, taip pat SMS žinutėmis.

„Mano susirašinėjimas su prezidente vyko darbiniais klausimais: tiek klausimai, kurie buvo susiję su Vyriausybės darbu. Irgi jinai norėdavo sužinoti kai kada kokia yra frakcijos nuomonė vienu arba kitu klausimu“, – prisiminė Seimo LSDDP frakcijos seniūno pavaduotojas A. Butkevičius.

Nors ir neneigė, kad su politikais buvo susirašinėjama, tačiau laiškų autentiškumo prezidentė sakė patvirtinti negalinti, nes jų nėra išlikusių.

„Dėl pačių laiškų, norėčiau pasakyti, kad patvirtinti autentiškumo negaliu. Pirmiausia patikrinome savo serverius ir visa kita – mes jų neišsaugojome“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Tačiau informacinių technologijų specialisto tokie pareiškimai neįtikino.

„Dažniausia tokios institucijos viską laiko serveriuose tam, kad tą informaciją būtų galima bet kada kopijuoti nepriklausomai nuo to ar kompiuteris gyvas, negyvas, pavogė, sulūžo, pakeitėm į naują – visa ta informacija turi išlikti archyve. Valstybinės institucijos taip pat daro rezervines kopijas visų šitų dalykų. Turėjo likti“, – teigė IT saugumo specialistas Marius Pareščius.

„Tai, kad jinai nedrįso išviešinti to susirašinėjimo, įvardindama, kad jau jo nėra, užmiršo ir panašiai, iš tikrųjų jinai sukūrė tam tikrą šešėlinę zoną, kurioje kiekvienas iš mūsų prikurs daug daugiau būtų ir nebūtų dalykų, negu kad yra ten iš tikrųjų parašyta“, – sakė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. Lauras Bielinis.

D. Grybauskaitė teigė, kad per E. Masiulį ji įtakos koncernui „MG Baltic“ nesiekė,  tik norėjusi perduoti žinią, kad viską žino apie koncerno veiksmus.

E. Masiulis/V. Skaraičio / BFL nuotr.

„Žinojau jo kontaktus ir, matyt, kai kalbi apie įtakas, tokia žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro“, – sakė prezidentė.

Pasak profesoriaus Mindaugo Jurkyno, tokia informacija galėjo teisėtai pasiekti prezidentę iš specialiųjų tarnybų.

„Jeigu žinojimas virsta neteisinėm ir nekonstitucinėm priemonėm naudojantis poveikiu per susirašinėjimą, kitais būdais darant spaudimą žiniasklaidos institucijoms, tai parodo ir apie prezidentės leksiką ir apie jos dvigubus standartus, ir netgi apie norą daryti poveikį daugiau, negu leidžia prezidento galios, oficialios prezidento galios“, – kalbėjo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. M. Jurkynas.

Susirašinėjime dėl generalinio prokuroro kandidatūrų prezidentė prašė E. Masiulio perduoti linkėjimų „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, kad jis „patrauktų savo skaliką“. Toks vaidmuo teko LNK žurnalistui Tomui Dapkui.

„Deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais ir taip toliau. Tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, žurnalistais, be jokios abejonės, laikyti negaliu ir tai konkrečiai įvardiju“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Tikrai ne Prezidentei spręsti, kas yra žurnalistas, o kas ne, jeigu asmuo atlieka žurnalisto darbą. Kita vertus, prezidentės pasisakymai, kaip minėjau, parodė jos leksikono turtingumą“, – komentavo dr. M. Jurkynas. 

D. Grybauskaitė viešai užsiminė ir apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą ir išslaptinimo laukiantį tyrimą dėl interesų grupių įtakos politikams bei valstybės pareigūnams.  Ji leido suprasti, kad jau žino kol kas slapto tyrimo išvadas. Vėliau dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad į tyrimo akiratį pateko ir žurnalistas Tomas Dapkus, neva, galėjęs tarpininkauti tarp koncerno „MG Baltic“ ir politikų.

„Tikiuosi, kad tyrimo išvadose matysime ir daugiau sąsajų, ir galbūt įvardytų asmenų, jeigu komitetas išdrįs pasakyti, kaip buvo daroma įtaka, kokie Seimo nariai buvo veikiami, ir kas kieno rankomis tai darė“, – kalbėjo prezidentė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas tikino norįs, kad visa informacija būtų paskelbta, tačiau iki birželio žvalgybos tarnybos turi nuspręsti, kurie epizodai vis dėlto liks įslaptinti. Parengta išvada yra 150 lapų. Joje, pasak komiteto vadovo, minimos konkrečios įmonės, pavardės, grupės, interesai.

„Labai intensyviai analizuojame įvairiais kampais, kad nepadarytumėm žalos kažkokiems tyrimams ir institucijoms, bet aš manau, kad didžiąją dalį informacijos, kiek turiu, kiek kalbėjausi su specialiųjų tarnybų vadovais, didžioji dalis bus išslaptinta“, – pasakojo Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas.

V. Bakas K. Kavolėlio / BFL nuotr.

Nors laiškų skandalas tiesiogiai liečia D. Grybauskaitę, jos manymu, yra ir teigiamų jo pusių, pirmiausia, todėl, kad apnuogina verslo kišimąsi į politinius procesus.

„Iš tiesų sukrėtimas yra sveikintinas ir sveikas. Pirmiausia, jis išryškina, kiek buvo įsigaliojusi tokia praktika, tvarka, ir kokią didelę įtaką atskiras verslas, interesų grupės turėjo įtakos mūsų politinei sistemai“, – sakė prezidentė.

Pasak profesoriaus L. Bielinio, tulpių skandalas įtakos turės ne tik teisinei ir politinei sistemai, bet ir pačiai  D. Grybauskaitei bei jos tolesnei karjerai.

„Nes šio triukšmo pasekoje jos reputacija bus šiek tiek sumenkinta. Ir tokiu būdu po prezidentinės karjeros galimybės Europoje, tarkime, savaime aišku, sumažės, nes su tokia reputacija bus sunkiau laimėti tas pozicijas, apie kurias yra dabar svajojama“, – svarstė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. L. Bielinis.

Tikrovėje toli gražu ne visi sulauks tokio padidėjimo, o ir visa kita, apskritai, stovi vietoje, jokių pokyčių, toliau kalbų darbo grupėse nebuvo nueita, todėl kitą savaitę, balandžio 26 d., Medikų sąjūdis rengia mitingą prie Seimo. Jei nieko konkretaus neįvyks ir po šio mitingo, medikai kalba apie stipresnes priemones.

Balandžio 27-oji – medikų profesinė diena. Išvakarėse medicinos darbuotojai prie Seimo planuoja surengti mitingą dėl padėties sveikatos apsaugos srityje. Tad gal neatsitiktinai, kartu su finansų, pensijų, švietimo reformomis, šią savaitę vyriausybės surengtoje spaudos konferencijoje buvo kalbama ir apie laukiančius pokyčius sveikatos sektoriuje. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kalbėjo apie tai, kas anksčiau buvo suderėta su medikų bendruomene – nuo gegužės 1 d. medikams atlyginimai didinami 20 proc.

„Kas yra sutarta su profesinėmis sąjungomis, vidutiniškai 20 proc. didinti darbo užmokestį ir tam darbo užmokesčio fondą jau šiemet padidinant 100 praktiškai mln. eurų. Dar papildomai 20 mln. eurų atkeliauja per papildomai apmokamas paslaugas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Medikai sako iš ministro išgirdę naujų dalykų, nei buvo suderėta gruodį. Pavyzdžiui, kad atlyginimai bus didinami ne visiems medikams, o tik mažiausiai uždirbantiems: pirminės sveikatos priežiūros gydytojams ir slaugytojams.

„Žingsnis yra geras, iš tiesų sveikintinas, kad bent jau pradeda jie didėti, tačiau toks, koks buvo pažadas, koks pažadas buvo gruodžio pabaigoj, kad 20 proc. didės visiems, tai jau girdime, kad taip nėra. Jau ir ministro kalboj tas matosi ir pranešimuose matosi, kad vidutiniškai 20 proc. ir ne visiems, o tiktai, sakykim, toms silpniausioms grandims, kaip mes vadiname“, – kalbėjo Medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.

A. Veryga pareiškė, kad nuo gegužės pirminės sveikatos priežiūros gydytojų atlyginimas vidutiniškai didės 300 eurų ir iš viso sieks beveik 1880 eurų. O slaugytojų – 150 eurų ir sieks 950 eurų neatskaičius mokesčių.

Trakų rajono Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė ir šeimos gydytoja Jurga Dūdienė teigia, kad ministro optimizmas gerokai prasilenkia su tikrove. Pasak jos, dabar šioje gydymo įstaigoje slaugytojo atlyginimas – per 500, gydytojo – per 1000 eurų, neatskaičius mokesčių. Ir tai – ne pati blogiausia padėtis.

„Yra gydytojų popierinį atlyginimą Kaune gaunančių 800 eurų, popierinį atlyginimą, 600 eurų už etato darbą. Ir natūraliai kaip tada viskas vystosi? Kiekvienas medikas, ar tai gydytojas, ar slaugytojas, tada ieško variantų, kad jis turi ilgiau dirbti tam, kad tiesiog užsidirbtų. Jau seniai yra prasidėjęs perdegimo sindromas, medikų tarpe tai yra praktiškai įprasta būklė ir būsena“, – pasakojo Aukštadvario PSPC vadovė, šeimos gydytoja J. Dūdienė.

Aurelijus Veryga neneigia, kad algos ne šiaip sau didės, didesnį atlyginimą medikams teks užsidirbti, tai yra nuo gegužės padidinami teikiamų paslaugų įkainiai, apmokami iš ligonių kasos. Medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė teigia, kad tai tik įrodo, kad 20 proc. didesnės algos pasieks ne visus pirminės grandies medikus.

„Duok Dieve, vėl, kaip mes sakom, kad apie 10 proc. kils“, – vylėsi Ž. Gudlevičienė.

„Ką tai reiškia uždirbti? Tai reiškia, kad mes per mėnesį kiek tiksliai turėsime atliktų procedūrų, skatinamųjų paslaugų, prevencinių programų, aš apie pirminę grandį kalbu, mes nežinome ir netgi mes nežinome, kiek mes per mėnesį turėsime sveikatos įstaigoje prisirašiusių pacientų“, – sakė Aukštadvario PSPC vadovė J. Dūdienė.

Ministras kalbėjo ir apie kitas naujoves, kurios laukia įgyvendinant sveikatos apsaugos reformą.

„Eilių mažinimas – viena iš pagrindinių problemų, kurią įvardina mūsų visuomenė. Taip pat administracinės naštos mažinimas tam, kad gydytojas būtų užsiėmęs savo tiesioginiu darbu, tai yra gydomuoju darbu, o ne statistinių formų įvairiausių pildymu. Planuojama išplėsti šeimos gydytojo komandą, įtraukiant ten gyvensenos medicinos specialistus, kurie leistų rizikos veiksnius valdyti ir burnos higienistus“, – pasakojo A. Veryga.

Medikų sąjūdžio vadovai sako, kad nuo metų pradžios buvo sukurtos kelios darbo grupės, tačiau viskas baigėsi tik kalbomis, jokių poslinkių neįvyko. Gydytojai lozungus iš valdžios girdėjo jau nekart, bet jiems reikia ne lozungų.

„Mes neišgirdom nei konkrečių būdų, kaip tai bus padaryta, kaip bus sudarytos sąlygos, kad šeimos gydytojas daugiau laiko galėtų skirti pacientui. Kitas dalykas, kada tas bus padaryta. Nes nuo 2019 m. sausio 1 d. eilės privalės būti labai trumpos, viską turėsim labai greitai padaryti. Yra gydytojų dabar dirbančių su 2 tūkst. gyventojų apylinke, tai ten tikrai yra eilės ir trys savaitės“, – kalbėjo J. Dūdienė.

Nors ministras sako, kad algų didinimas ir vadinamoji pertvarka sveikatos apsaugos sistemoje suteiks patrauklumo mediko specialybei ir stabdys jų emigraciją, tačiau jauni medikai tikina nematantys priežasčių padėčiai gerėti ir prielaidų emigracijai mažėti taip pat. Todėl kitą savaitę mitinge dalyvaus ir gydytojai rezidentai.

„Prieš kelerius metus atlikta apklausa, kad trečdalis tvirtai pasiryžę, trečdalis dvejoja ir trečdalis yra tvirtai pasiryžę likti, tai, manau, tie skaičiai būtų šiandien į tą blogąją svarstyklių pusę pakrypę, kad jau studentų tarpe yra didelis nepasitenkinimas tiek studijomis, tiek savo ateitimi“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkė Urtė Builytė.

Prieš sausį vykusią rezidentų protesto akciją premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad už jų stovi kai kurie politikai. Vėliau, po susitikimo su rezidentais, jis nuomonę pakeitė. Šįkart premjeras pasielgė apdairiau, su medikų atstovais susitinka pirmadienį, prieš ketvirtadienį jų rengiamą mitingą.

Vėliau Ramūnas Karbauskis tikino, kad jis kalbėjo tik apie 2019-us metus, tačiau nepaneigė, kad krašto gynybos finansavimą mėgino priešinti žmonių pajamų augimui, t.y. arba lėšos gynybai, arba gyvenimo gerėjimas.

„Jeigu šiandien kas nors pasakytų, kad  mes turim kelti krašto apsaugos finansavimą kitais metais, pavyzdžiui, 0,3 procento, pavyzdžiui, aš sakyčiau, kad to nereikia daryti kitais metais jokiu būdu. Mes turime gerinti žmonių gyvenimą, turime mažinti norą žmonėms emigruoti, ieškot kažkur kitur savo laimės, o tą galėsim padaryti 2024-ais, 2025-ais ar kelintais metais, kada būsim tas problemas pasprendę.

Tai nėra savaime prieštaravimas. Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, kad dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žino, kad mes negalėsim investuoti į gerbūvį žmonių ir tokiu atveju galbūt tai, dėl ko mes dirbame visi, kad žmonių gyvenimas pagerėtų kuo greičiau, atsitiks vėliau, jeigu mes iš tikrųjų didinsim finansavimą krašto apsaugai jau artimiausiu metu“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė R. Karbauskis

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, prieš porą savaičių išrinkta NATO parlamentinės asamblėjos prezidente, įtaria, kad R. Karbauskio pasisakymas apie gynybos finansavimą tą pačią dieną, kai Vašingtone vyko Jungtinių Valstijų ir Baltijos šalių prezidentų susitikimas, galėjo būti neatsitiktinis. 

„Kaip tik tą dieną R. Karbauskis staiga išeina į viešumą, eterį ir pasako, kad, žinot, didesnis gynybos finansavimas yra kažkaip tai prieš žmonių gerovę. Mane tokie dalykai labai šiurpina ir iš tikrųjų skaitydama mūsų žvalgybų ataskaitą radau, kad Kremliaus naratyvas yra norimas primesti Lietuvai diskusiją vėl iš naujo apie tai, kas yra čia naudingiau: ar gynyba, ar žmonių gerovė. Negalima, apskritai, taip priešinti sričių“, – sako R. Juknevičienė.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

Karybos ekspertas Deividas Šlekys tarp R. Karbauskio pareiškimo bei Kremliaus skleidžiamos propagandos ne tik įžvelgia panašumų, bet ir pabrėžia didelį Maskvos suinteresuotumą mažinti gynybos išlaidas Lietuvoje ar kitoje Baltijos valstybėje, nes kiekvienas papildomas euras – tai papildomas kareivis, papildoma technika ar ginkluotė, o tai keičia Maskvos algoritmą ir planus.

„Turbūt sąskambių yra daug. Vienareikšmiškai Maskva yra suinteresuota lėtinti bet kokiomis priemonėmis gynybos biudžeto augimo tempą, nes tada daugėja kareivių, daugėja technikos ir kiekvienas papildomas kareivis keičia Maskvos algoritmą. O kai tas pats ir Latvijoj, ir Estijoj, sąjungininkų karių atvykimas, tai jiems įneša papildomą gaišimą, mąstymą, nes pradiniai planai nebetinkami, reikia keisti“, – pastebi D. Šlekys.

Kita vertus, pasak D. Šlekio, augant Rusijos agresijai daugelyje Vakarų Europos šalių kyla diskusijos, kam teikti prioritetą skirstant viešuosius pinigus – ginkluotei, šoviniams ar socialinei rūpybai, vaikų maitinimui mokyklose, gerovės valstybės kūrimui. Apie tai buvo ir yra kalbama Amerikoje, Britanijoje, kitose Europos valstybėse.

„Yra tokia sena diskusija visame Vakarų pasaulyje, ypatingai rinktis, ar sviestas „butter“, ar kulkos „ballets“, ta prasme, kas geriau. Tai yra klasikinė diskusija, kuri tikrai labai imponuoja socialiai remtiniems žmonėms, elektoratams vėlgi žiūrint į kitų valstybių patirtis, tai yra ypatingai šitam elektoratui skirta diskusija: žiūrėkit, jie suvalgo pinigus, kuriuos jūs galėjot gauti ir kažką nusipirkti arba gauti didesnę pašalpą“, – teigia D. Šlekys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, taip pat su Valstiečiųjų ir žaliųjų partija patekęs į Seimą, Vytautas Bakas nepritaria R. Karbauskio svarstymams, jog tai opozicija valdantiesiems nori paspęsti spąstus, siūlydama artimiausiu metu didinti finansavimą gynybai, nes tai sutrukdytų spręsti emigracijos, socialines, švietimo problemas.

„To nereikėtų daryti. Mes turime – ir politika, ir visuomenė – išmokti kalbėti taip, kad, nepasitarnautumėm tokiam supriešinimui visuomenės ir vertybių. Žinot, duonos neturėsi be saugumo“, – sako V. Bakas.

Nepalaiko valstiečių lyderio svarstymų ir jų premjeras Saulius Skvernelis. Jis kategoriškas – Valstybės gynimo taryboje priimto susitarimo turi būti laikomasi.

„Valstybės gynybos taryba priėmė sprendimą – finansavimas krašto apsaugai nuosekliai didės, kitais metais bus pasiektas 2,05 proc., o 2030-ais metais sudarys 2,5 proc. Jeigu geopolitinė situacija reikalaus didinti šitas išlaidas, jos bus padidintos. Šiandien tas grafikas yra priimtas ir jis, kaip minėjau, gali būti koreguotinas, atsižvelgiant į galimas grėsmes mūsų valstybei“, – teigia premjeras.

R. Juknevičienė sako, kad krašto gynybos finansavimas – mūsų pačių interesas, tai ne NATO reikalingas skaičiukas, todėl, jos manymu, Valstybės gynimo tarybos apsisprendimas didinti lėšas gynybai iki 2,5 proc. BVP 2030-aisiais yra nepakankamas, neambicingas.

„Manau, kad per maža ambicija, bet jau geriau tiek, negu, kad apskritai būtų nieko nesusitarta. Net ir Gynimo tarybos nutarimas, kad 2030-ais pasiekti 2,5 proc., manau, irgi yra labai neambicingas ir labai tikrai sulėtins krašto apsaugoj pajėgumų vystymą ir krašto apsauga turės daug ką, man atrodo, nubraukti, atsisakyti kai kurių projektų, kad būtent dėl tokio per mažo finansavimo“, – sako R. Juknevičienė

Kasmet karinei įrangai ir technikai įsigyti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. viso gynybos biudžeto. Krašto apsaugos ministerija mus informavo, kad 2019-aisias planuoja toliau modernizuoti kariuomenės įrangą, plėsti infrastruktūrą, kariuomenės struktūrą, užtikrinti personalo ir kariuomenės rezervo didinimą, gerinti karių aprūpinimą.

Pajamų nelygybė taip pat tebėra viena didžiausių Bendrijoje. 2016 m. 20-ies proc. turtingiausių gyventojų pajamos daugiau nei septynis kartus viršijo 20-ies proc. neturtingiausių gyventojų pajamas ir tai yra daugiau nei ES vidurkis. Tiesa, EK skelbiami – 2016 m. duomenys, naujesnių nėra, o ministras Linas Kukuraitis sako, Lietuvoje apskritai niekas neskaičiuoja skurdo lygio, todėl dabar jo vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mėgina tokį mechanizmą sukurti. Kodėl Lietuva, metai iš metų raginama mažinti augantį skurdą ir pajamų nelygybę, net neturėjo, kaip jį išmatuoti, lieka tik spėlioti.

Šį savaitgalį šalies parduotuvėse buvo surengta 25-oji labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“ akcija, per kurią pirkėjai galėjo paaukoti produktų skurdžiau gyvenančiųjų stalui. Pasak fondo atstovų, tokios paramos prašytojų ypač daug buvo 2011 m. ir 2012 m. – apie 600 tūkst.  Prieš trejus metus - apie 260 tūkst., pernai – apie 200 tūkst. Tačiau tokiam sumažėjimui įtakos turėjo nebūtinai gerėjantis gyvenimas. Pagrindinė priežastis – didelė emigracija. Kurie sunkiai vertėsi tėvynėje - emigravo. Nuo 2017 m. sausio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustatė aukštesnę kartelę tokiai paramai gauti – nuo 153 iki 183 eurų, tenkančių vienam asmeniui per mėnesį. 

„Minimali alga, pensijų padidinimas tiek gerovės žmonėms nepagerino, bet formaliai jie nebegalėjo dėl pakilusių pajamų kreiptis paramos“, – tikina „Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Socialinės tarnybos vadovė rodo sąrašą, kiek per dieną skurstančiųjų ateina drabužių – iki 100 žmonių. Daugiausia vyresnio amžiaus.

„Šiuo metu ateina tik mama ar senelė ir klausiam, kur jūsų vaikai, sako – užsieny“, – pasakoja Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė.

Vienoje iš Vilniaus labdaros valgyklų kasdien karšto maisto ateina iki 250 žmonių.

„Daug vyresnio amžiaus žmonių, kurių mažos pensijos, kurie negali išlaikyti savo būsto. Kai kurie turi būstą, bet neturi elektros, neturi vandens, nes gali tik minimaliai išlaikyti jį iš savo pensijos. Tada ateina čia pavalgyti, nusiprausti, gauti dar papildomai maisto, tiesiog išgyventi“, – situaciją komentuoja Socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ vadovas Vladislavas Bortkevičius.

Valgyklos lankytoja Aleksandra pasakoja, kad prieš metus dirbo statybos bendrovėje, atliko apdailos darbus. Neslepia, kad turėjo problemų dėl alkoholio.

„Atlyginimas – minimumas. Antstolis dalį išskaičiuoja. Kelionei reikia, telefonui reikia, lieka tik batonui. Jei tik batoną valgau, koks iš manęs darbuotojas, tuo labiau tokiam amžiuje“, – pasakoja Aleksandra.

EK Struktūrinių reformų pažangos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje ekonomikos augimo teikiama nauda paskirstoma nevienodai, o skurdo rizika tebėra viena didžiausių ES. Socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad šie duomenys neatitinka tikrosios padėties.

Deja, mes turim problemą su skurdo matavimu ir vertinimu, kad galim remtis tik Eurostato daromais tyrimais, kurių duomenys ateina anksčiausiai po 1,5 metų.

„Deja, mes turim problemą su skurdo matavimu ir vertinimu, kad galim remtis tik Eurostato daromais tyrimais, kurių duomenys ateina anksčiausiai po 1,5 metų. Tai tie pokyčiai, kurie yra padaryti per 2017, 2018 metus, mes jų kol kas nematuojam. Ir čia vienas dalykas, ties kuo labai daug dirba šiuo metu ministerija, tai stengiamės sukurti instrumentus, kad mes skurdą galėtume pasimatuoti daug greičiau, negu gauname informaciją iš EK“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Pasak ministro, šalyje labiausiai skurstančios grupės – pensinio amžiaus žmonės ir vaikai. Jiems buvo skirtos visos ministerijos papildomos įplaukos. Pensijos didėjo jas indeksavus, padidintos bazinė ir šalpos pensijos. Imta mokėti, o kitąmet žadama dar didinti vaiko pinigus. Užimtumo tarnybos reforma, padidintos socialinės išmokos, sumažinta kompensavimo už šildymą riba – ministras vardija, kas turėtų sumažinti skurdą.

Finansų ministras sako, skurdo problemoms spręsti bus siūlomos reformos.

„Vienas iš svarbiausių dalykų yra užbaigti švietimo reformą, nes nelygybė kvalifikacijos, nelygybė išsilavinime galų gale priveda prie didelės nelygybės pajamose ir turte. Vyriausybė ruošia keletą rimtų reformų ir jas pristatysime vienu metu. Esminė kryptis yra sumažinti mokesčių naštą, kuri susijusi su darbo apmokestinimu“, – žada finansų ministras Vilius Šapoka.

Kad iš mokesčių reformos, kuri vis dar tik šios vyriausybės planuose, tikimasi socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, įrodo ir dar du pašnekovai. Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis paklaustas, ar vyriausybės pastangos sumažinti skurdą jį iš tikrųjų sumažins, sako – ir taip, ir ne. Pasak jo, dabar vykdoma politika nukreipta skurdą mažinti iš apačios, tai yra stengiamasi sustiprinti gaunančiuosius mažiausias pajamas.

„Minimalus atlyginimas, pensijos, socialinės išmokos, vaiko pinigai – tai pirmiausia yra pagalba tiems, kurie turėjo mažai. Tačiau lieka tas klausimas, lieka pagreitis, kaip greitai turtės vidurinis sluoksnis ir aukštesnis. Todėl antrą dalį, ką turėtų vyriausybė labai rimtai vertinti. Tai yra ta mokesčių žadėta artėjanti reforma“, – siūlo LSTC Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. B. Gruževskis.

Tam pritaria ir socialinių mokslų ir ekonomikos analitikas Romas Lazutka. Jo teigimu, didinamos pašalpos ir įvairios išmokos – gana menkos sumos, kurios tik šiek tiek palengvins skurstančiųjų dalį. Kad šioje srityje kas nors keistųsi, reikalingos kardinalios mokesčių reformos, kurios paprastai nesulaukia pritarimo.

„Paskelbti yra Investuotojų forumo pagrindiniai pasiūlymai vyriausybei, ką reikia daryti, ir išskirta 10 svarbiausių dalykų. Pats svarbiausias yra sumažinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems. Tai tokia yra atsakomybė elito, toks yra požiūris į visuomenę, į jos raidą, į jos ateitį. Kol šitas nesikeis, tai tikrai nebus tokių mokesčių reformų, kurios perskirsto pajamas iš turtingiausių neturtingiausiems. Ir štai tada, kada artėja didžiosios šventės, dabar Velykos, tai bus tiesiog išmaldos mestelėta. Per televizijas parinkta išmaldos tiems vargšams žmonėms, bet žmonėms, šiuolaikinei visuomenei reikalinga ne išmalda, jiems reikalingos socialinės teisės“, – apibendrina socialinių mokslų ir ekonomikos analitikas prof. dr. R. Lazutka.

Dabar premjeras ieško naujo Teisingumo ministro, prieš tai įspėjęs koalicijos partnerius socialdemokratų darbo frakciją, kad tai ne partinės dalybos, todėl, nors formaliai tai jų ministerija, jis ieškos tinkamiausio kandidato profesionalo. Oficialiai pavardės nebuvo įvardytos, neoficialiai kalbama apie premjero patarėjo Elvino Jankevičiaus kandidatūrą.

O tuo metu kalėjimų sistemoje yra dar viena problema – narkotikai ir per juos plintantis ŽIV. Medikai siūlo tiekti vienkartinius švirkštus į įkalinimo įstaigas, Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas tam priešinasi, esą reikia kovoti su narkotikų patekimu, o ne nemokamai dalyti švirkštus. Faktai rodo, kad kovoti sekasi sunkiai, o žmogui pavojingam virusui plisti kelias lieka atviras.

Pasak ŽIV prevencijos specialistų, iš Vakarų ir Vidurio Europos šalių Lietuva išsiskiria tuo, kad pagrindinis ŽIV plitimo kelias išlieka švirkščiamieji narkotikai, ir nesvarbu laisvėje ar įkalinimo įstaigose. Laisvėje esantys asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, švirkštus gali pasikeisti nemokamai ir taip apsaugoti ne tik save, bet ir kitus dėl galimo užkrato plitimo. Visiškai kitokia situacija įkalinimo įstaigose, švirkštų niekas nekeičia.

Bauginanti statistika

Sakysite, įkalinimo įstaigose apie narkotikus net svajoti draudžiama. Visuomeninių organizacijų atstovai tvirtina, kad pataisos namuose ne tik svajojama, bet ir vartojama. Oficiali statistika – įkalinimo įstaigose yra per 300 infekuotų ŽIV asmenų.

ŽIV kontroliuoti ir užkirsti plitimui kelią yra gerokai lengviau negu daugelio kitų infekcinių ligų.

„2017 metais apie 90 atvejų, naujų ŽIV atvejų, tai yra didelė proporcija nuo visų naujų atvejų yra nustatyta būtent laisvės atėmimo vietose, ir tai yra 20 atvejų daugiau negu 2016 m. Yra didėjantis naujų užsikrėtimų skaičius, ypač laisvės atėmimo vietose. Yra ir lytiniu keliu perduotų atvejų, bet vyraujantis būdas yra tai, kad žmonės neturi priėjimo prie švarios švirkštimosi įrangos“, – sakė NVO koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

Kalinių globos draugijos vadovas taip pat teigia, kad įkalinimo įstaigose narkotikai platinami ir vartojami.

„Asmuo visiškai nenaudoja narkotikų ir jis pakliūva į įkalinimo įstaigą. Jis pradėjo narkotikus naudot ir užsikrėtė dar. Žinome, kad antihigieniškomis, antisanitarinėmis sąlygoms esant, su viena adata ir nekeistas tas švirkštas senas, ir pas kai kuriuos kalinius nėra tokio baimės jausmo. Jie jau daug ką yra praradę ir, kad jie apsikrės, neturi tokios baimės taip, kaip kiti kokie laisvėj esantys žmonės, kad turėtų“, – pasakojo Kalinių globos draugijos vadovas Jonas Stašinskas.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje galutinai tiriamas kraujas virusui nustatyti. Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius  teigia, kad kiekvienais metais naujų ŽIV nustatoma vis daugiau. Ankščiau per metus jų būdavo apie 160, 180, artimiausius kelerius metus prognozuojama daugiau kaip po 200 naujų atvejų.  Pasak jo, ypač didelį pavojų kelia laisvėje užsikrėtusieji, patekę į įkalinimo įstaigas.

„Kaip tik jie ir pavojingiausi yra. Tie, kurie prieš kalėjimą užsikrečia, būtent laisvėje ir patenka į kalėjimus, kokiam lango periode su aukštu virusų kiekiu ir automatiškai yra pavojus, sakysim, kitiems užsikrėsti, jeigu jis, pavyzdžiui, vartoja narkotikus“, – kalbėjo A. Griškevičius.

Vienintelis sprendimas

Nevyriausybinių organizacijų koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė J. Poškevičiūtė teigia, kad Lietuvoje fiksuojamas iki 30 proc. ŽIV atvejų augimas kasmet, ypač pastaruosius 3 metus.  Tuo metu Vakarų šalyse plitimas sustabdytas, užsikrėtusiųjų skaičius stabilus arba mažėja.

„ŽIV kontroliuoti ir užkirsti plitimui kelią yra gerokai lengviau negu daugelio kitų infekcinių ligų. Nes priemonės yra žinomos ir jų efektyvumas yra beveik šimtaprocentinis. Jeigu švirkštas būtų sterilus, jeigu jis būtų prieinamas yra šimtaprocentinė garantija, kad tuo keliu neužsikrės“, – sakė J. Poškevičiūtė. Ji teigia: kaip ir laisvėje, įkalinimo įstaigose turi būti keičiami švirkštai. Tam pritaria ir medikai.

„Be abejo, vienintelis sprendimas – vienkartinės priemonės. Kaip buvo su vienkartinėm priemonėm išspręstos, reiškia, tos problemos ligoninėse su hepatitais B ir C“, – pritarė A. Griškevičius.

Teisingumo ministerijos pareigūnai, kol ieškoma kuo pakeisti atsistatydinusius ministrę ir viceministrą, nelinkę komentuoti situacijos. Atsistatydinęs teisingumo viceministras Raimondas Bakšys, ankščiau „Savaitei“ teigė, kad pataisos namai turi prevencijos priemonių planus, bet švirkštų keitimas į juos nepatenka.

„Kas sukontroliuos, kad jie vieną kartą švirkštą naudos. Kiekvienuose pataisos namuose yra reabilitacijos centrai nuo priklausomybių gydyti, ir aš manau, kad šitas kelias yra perspektyvus, o ne išmokinti nuteistuosius saugiai naudoti narkotines priemones“, – sakė R. Bakšys.

Užkirsti kelio neįmanoma?

Pasak Kalėjimų departamento atstovų, įkalintieji priemones narkotikams įšvirkšti gaminasi iš ko papuola, pavyzdžiui, iš šratinukų. Tačiau nesutinka, kad švirkštų keitimas – geras sumanymas.

„Šiuo metu nėra tikslinga taikyti švirkštų keitimą, nes švirkštas gali būti panaudotas ir prieš pačius pareigūnus, užkrečiant tuo pačiu ŽIV, taip pat švirkštų leidimas naudotis, nereikštų, kad tie patys nuteistieji jais nesikeis tarpusavyje“, – kalbėjo Kalėjimų departamento laikinasis Priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Jasas.

Šiuo metu pataisos namuose trūksta 400 prižiūrėtojų. Kai kuriose įstaigose 200 kalinčiųjų prižiūrėti nakčiai lieka vos vienas prižiūrėtojas. Kalinių globos draugijos vadovas teigia, kad narkotikai į pataisos namus daugiausia patenka per prižiūrėtojus.

Kalėjimų departamento atstovas Dainius Jasas su tuo nesutinka ir teigia, kad  dažniausiai narkotikus įneša, net intymiose vietose, ar permeta per tvorą artimieji ir draugai. Esą, 100 proc. to užkirsti neįmanoma. Tai yra, neįmanoma užkirsti kelio ir ŽIV plitimui įkalinimo įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su šia problema nesusipažinęs. Pasak jo, pirmiausia – pagalba atsikratyti priklausomybės, bet jei nepavyksta.

„Dažniausiai ir yra taikoma žalos mažinimo priemonės, tai yra, kai žala neišvengiama, siekiama, kad jinai būtų kaip galima mažesnė“, – sakė ministras A. Veryga.

Tačiau kaip to galima siekti, kai nei žalos, nei naudos niekas neskaičiavo ir, panašu, nesiruošia to daryti?