2050-aisiais žmonių, kuriuos pražudys oro tarša, skaičius sieks 6,5 milijono, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Ore pasklidusios kietosios dalelės, kaupiasi žmogaus organizme ir gali sukelti širdies bei kvėpavimo takų, vėžines ligas.
Skirtingos grėsmės
Paprastai, galvodami apie oro užterštumą, žmonės įsivaizduoja, jog jį sukelia sunkioji pramonė ir nuolat intensyvėjantis automobilių eismas. Naujas tyrimas atskleidžia, kad pagrindinė mirčių nuo oro užterštumo priežastis yra gyvenamųjų vietų energijos atliekos ir žemės ūkis. Kasdieniame gyvenime žmonių sunaudojamas kuras teršia aplinką ir sukelia apsinuodijimus bei mirtis.
Tyrimą atlikę mokslininkai, rėmėsi PSO duomenimis apie oro užterštumą ir šalių populiaciją. Jie nustatė, jog Rytų Azijos regione maisto gamybai, būsto šildymui ir atliekų utilizavimui yra naudojami prastos kokybės energijos šaltiniai, kurie ypač teršia orą ir kasmet sukelia daugybę žmonių mirčių.
Išsivysčiusiose šalyse šios problemos nėra. Tačiau, mokslininkams atlikus tyrimus paaiškėjo, jog Korėjoje, Japonijoje, JAV, Rusijoje ir Europoje, oro užterštumo didėjimą ir kasmet augantį mirčių skaičių lemia intensyvi žemės ūkio veikla. Įvairios naudojamos trąšos ir naminiai gyvuliai į atmosferą išskiria gausius amoniako kiekius. Intensyviai kultivuojant laukus, žemės ūkio mašinų išmetamosios dujos taip pat teršia orą ir kasmet sukelia daugybę žmonių mirčių.
Tyrimui vadovavęs J.Lelieveldas, teigia, jog politikai turėtų atkreipti dėmesį į šią vis grėsmingesnę problemą ir imtis tam tikrų žemės ūkio veiklos ribojimų. Net ir nedidelis kietųjų dalelių pagausėjimas ore gali lemti keliais procentais išaugusį mirčių dėl apsinuodijimo oru skaičių. Mokslininkas pabrėžia, kad naujos technologijos, kurios gali sumažinti oro taršą, jau yra prieinamos, tačiau sunkiai sekasi įtikinti ūkininkus jas naudoti.
Chemikalai gali sukelti vėžį
Gausiai namuose vartojami chemikalai besivystančiam vaiko organizmui gali būti itin žalingi ir net sukelti leukemiją ar limfomą. Naujai paskelbtame tyrime, JAV mokslininkai teigia nustatę ryšį tarp vabzdžiams naikinti skirtų pesticidų ir augalų priežiūroje naudojamų herbicidų bei vėžinių ligų rizikos. Surinktais duomenimis, nuo chemikalų neapsaugotiems vaikams rizika susirgti leukemija išauga net 47 proc., o limfoma – 43 proc. Tyrimui vadovavęs Chenshengas Lu, pabrėžia, kad panašaus pobūdžio tyrimų kol kas trūksta, tačiau savo darbu tikisi paskatinti proveržį šių ligų prevencijoje.
Neatsargus įvairių pesticidų naudojimas taip pat gali didinti kitų vėžinių ligų tikimybę. Jos formuojasi ilgą laiką, todėl sudėtinga nustatyti jas sukėlusias priežastis, tačiau mokslininkai mano, kad namuose ir sode naudojami chemikalai ateityje taip pat gali sukelti prostatos ir šlapimo pūslės vėžį.
Mokslininkas pabrėžia, kad namuose naudojant vabzdžius naikinančias chemines medžiagas, tėvams dažnai nepavyksta nuo jų neigiamo poveikio apsaugoti savo vaikų. Jis siūlo neviršyti rekomenduotinų cheminių medžiagų kiekio ir patalpas vėdinti. Dar vienas būsimos ligos šaltinis gali būti pavojingas tėvų darbas. Žmonės, kurie dirba žemės ūkio srityse, patys dažniau serga leukemija ir limfoma, o cheminėmis medžiagomis gali apsinuodyti ir jų vaikai.
Neurologinių sutrikimų priežastis
Kitam JAV atliktam tyrimui vadovavusi dr. Catherine J.Carr teigia, kad pesticidai ir įvairūs namuose naudojami chemikalai gali pakenkti vaikų neurologinei raidai bei lemti žemesnį intelekto koeficientą, dėmesio sutrikimus. Ilgalaikį poveikį plika akimi pastebėti sunku, tačiau mokslininkė pabrėžia, kad pirminiai apsinuodijimo simptomai yra galvos skausmas, šleikštulys ir odos dirglumas.
Smarkus apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis mažamečiui vaikui netgi gali būti mirtinas. Neseniai Italijoje mirė 7 mėnesių mergaitė. Mokslininkai, ištyrę jos palaikus, smegenyse aptiko didelius pesticidų kiekius. Paaiškėjo, jog tėvai chemines medžiagas naudojo norėdami išnaikinti vabzdžius, tačiau namų patalpos nebuvo tinkamai vėdinamos.
