Nusikaltimas įvykdytas trečiadienį vėlai vakare Newhame, Raymond Road gatvėje.

Policija į įvykio vietą iškviesta apie 22.50 val., ten rastas pašautas jaunuolis, kritinės būklės jis nugabentas į ligoninę.

Penktadienį po pietų jis ten mirė. Vakare policija paskelbė, kad tai – dvidešimtmetis O. S.

Apie tragediją informuota velionio šeima, jai suteikiama speciali pagalba.

Pradėtas tyrimas dėl žmogžudystės.

Tą patį rugpjūčio 18-osios vakarą 238 maršruto autobuse Plashet Grove gatvėje rastas šaunamuoju ginklu sužeistas aštuoniolikmetis. Jis irgi gydomas ligoninėje.

Manoma, kad abu įvykiai susiję.

Už beprotišką elgesį ir sukeltą milžinišką pavojų visuomenei 28 metų Deimantas Basys nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme – ją lietuviui praėjusią savaitę skyrė Cambridge’o Karūnos teismas.

Vyras šių metų sausio 6-ąją atėjo į degalinę St Johns Street gatvėje, jis su savimi turėjo guminės žarnos gabalą, kuria ėmė daužyti reklaminius stendus, o tada pasuko prie kuro kolonėlės.

Nukėlęs degalų pylimo antgalį prie jo prikišo uždegtą žiebtuvėlį, tačiau tuomet jam sutrukdė degalinės darbuotojas.

D. Basys ėmė rėkauti, spardė metalines šiukšliadėžes, prekių gabenimui skirtus vežimėlius. 

Netrukus degalinėje pasirodė policija, o pareigūnai sulaikė neadekvačiai besielgiantį lietuvį.

Peterboroughe gyvenantis vyras įvykio tyrimo metu pripažintas kaltu dėl bandymo padegti degalinę ir pavojaus sukėlimu žmogaus gyvybei. Be laisvės atėmimo bausmės jis taip pat įpareigotas sumokėti 190 svarų sterlingų į nusikaltimų aukų paramai skirtą fondą.

Kodėl jis taip pasielgė, neskelbiama.

„Basio veiksmai buvo nepaprastai pavojingi ir nerūpestingi – jeigu jam būtų pavykę įgyvendinti savo sumanymą, galėjo žūti ir susižaloti daugybė žmonių“, – po teismo sakė Peterborougho policijos atstovas Chrisas Herringas.

Praėjusių metų rugpjūčio 8 d. pora iš Peterborougho išvyko į Kings Lynną, kur tikėjosi smagiai praleisti laiką šalia ežero. Kartu su savimi jie turėjo ir pripučiamus čiužinius. Pirminis poros savaitgalio planas – stovyklauti gamtoje, tačiau galiausiai jiedu nusprendė paplaukioti.

Kol mergina neplaukė į gilesnį vandenį ir pradėjo plaukti link kranto, pastebėjo, kad jos vaikinas plaukia tolyn, atokiau nuo plūduriuojančio pripučiamo čiužinio.

Paaiškėjo, kad vandenyje K. Bednarskis susidūrė su sunkumais – vaikinas nebegalėjo išsilaikyti vandenyje ir pradėjo skęsti. Netrukus pasiekusi krantą ji išgirdo ir pagalbos šauksmą. Mergina pradėjo šauktis pagalbos, grupelė netoliese buvusių žmonių dar skubėjo į vandenį, tačiau nesėkmingai. Lietuvaitė iškvietė ir pagalbos tarnybas. Mylimoji matė vis išnyrančią jo ranką.

Teisme lietuvaitė tvirtino, kad jie draugavo pora mėnesių ir ji nežinojo tam tikrų detalių, pavyzdžiui, ar jos vaikinas moka gerai plaukti.

Šių metų gegužės mėnesį teismo vyresnioji koronerė Jacqueline Lake patvirtino, kad jauno vyro žūtis – atsitiktinė nelaimė vandenyje. Pomirtinė ekspertizė parodė, kad latvis nuskendo, jo organizme nerasta nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų pėdsakų, kas galėjo sutrikdyti jo kontrolę.

Moteris teisme dar kartą pridūrė, kad maudytis vandens telkiniuose yra itin pavojinga. Įkaitusi kūną šaltas vanduo gali žaibiškai įtraukti ar sutraukti mėšlungis, dėl ko žmogus vandenyje tampa bejėgis.

Latvio kūnas buvo ištrauktas iš vandens praėjus kelioms valandoms nuo nelaimės.

BBC taip rašo, kad šiame ežere tokio pobūdžio nelaimė – jau ne pirma. 2013 metais ten pat nuskendo ir 16 metų paauglys bei 41-erių moteris, puolusi jo gelbėti.

L. Pernavas naujai įsteigtą postą pernai užėmė netrukus po to, kai baigė Lietuvos policijos vadovo, generalinio komisaro kadenciją.

Darbas JK jam prasidėjo ne tik naujakurio buitiniais rūpesčiais, bet ir itin sudėtingomis sąlygomis – nespėjus dorai įsivažiuoti britai oficialiai pasitraukė iš Europos Sąjungos, o netrukus pasaulį sukaustė COVID-19 pandemija.

Tačiau tai rezultatyviai dirbti L. Pernavui nesutrukdė.

Policijos atašė – rangas, kuris nesuteikia teisės svečioje šalyje tirti nusikaltimų, tačiau Londone reziduojantis L. Pernavas neneigia, jog galima ir kitaip prisidėti aiškinantis grubius įstatymų pažeidimus ar ieškant besislapstančių teisingumo vengiančių nusikaltėlių.

„Aš to neslepiu“, – pasakojo diplomatas-pareigūnas.

L. Pernavas internetinių pokalbių laidoje „Andy Ray Talks“ taip pat atskleidė kitus savo tikslus ir užduotis JK, pasidalijo mintimis apie mėgstamą sportą kultūrizmą, gyvenimo būdą, pasidalijo ilgamete savo, kaip policininko patirtimi ir šios profesijos ypatumais.

„Man tai – ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas“, – sako jis.

Prieš kelias savaites portalo ANGLIJA.today redakcija sulaukė laiško su pranešimu apie lietuvių planus kelti bylą už netinkamai atliktą darbą plastikos chirurgui Sauliui Vikšraičiui, moterys prašė pagalbos ieškant daugiau nusivylusiųjų.

Laiško autorė prisistatė ne tik savo, bet kelių žmonių vardu.

Tai galėjo būti tik vienas iš daugelio redakciją pasiekiančių skaitytojų laiškų, tačiau po kelių dienų atkeliavo dar vienas panašaus turinio pranešimas, jo siuntėja patvirtino, kad su pirmojo laiško autore nesusijusi, tačiau tikino žinanti, kad yra daugiau tokių moterų.

Dėl to tapo įdomu – kas atsitiko, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenančios lietuvės staiga sukilo prieš vieną ir tą patį chirurgą?

Nesislėpdama apie tai kalbėti sutiko tik viena moteris.

Chirurgui, į kurio pusę skrieja kaltinimai, taip pat žinoma ši nepasitenkinimo banga, jis pateikė savo versiją, kodėl staiga tapo taikiniu.

Bėdos po operacijos

Viena iš moterų, teigiančių, kad plastikos chirurgas nekokybiškai atliko savo darbą – Londone gyvenanti Eva Rotmonaitė.

Jai dar 2009 metais buvo pakoreguota nosies pertvara ir forma, už šią Kaune atliktą operaciją pacientė sumokėjo 8600 litų.

„Tais laikais Lietuvoje plastikos chirurgų buvo nedaug, pasirinkimas nedidelis. Patikėjau juo“, – savo pasirinkimą aiškino Anglijos lietuvė.

Kad kažkas ne taip, moteris ėmė įtarti po 3 mėnesių – per tiek laiko nuo operacijos dar nebuvo praėjęs patinimas, nosis įdubo, o galiausiai pasunkėjo kvėpavimas, ypač sportuojant.

„Kai dėl to kreipiausi į chirurgą, pakvietė atvykti į konsultaciją, nuvykus 8 mėn praėjus po operacijos suleido užpildu ir pasakė, bus gerai, o konsultacijos metu neatsakė į visus man kilusius klausimus. Kartą pasiūlė kreiptis į psichologą“, – patirtimi dalijosi moteris.

Evos teigimu, per tą laiką ji susirgo depresija ir tiesiog negalėjo žiūrėti į savo atvaizdą veidrodyje, jautėsi kalta dėl savo sprendimo, nedrįso kovoti už savo, kaip pacientės, teises.

Dėl to ji kurį laiką užsisklendė ir nuoskaudą kentė viena.

Tačiau 2012 metais moteris vėl ryžosi susisiekti su chirurgu ir pareikšti, jog jo darbo rezultatu yra nepatenkinta, o gydytojas jai pasiūlė įdėti silikoninį implantą, tačiau tiksliai nežinojo, kokio dydžio reikėtų, tai suglumino moterį ir ji ėmė dvejoti dėl pakartotinės operacijos.

„Sakė, kad tokia procedūra truktų apie 20 minučių, o man reikėtų už tai susimokėti. Tačiau vėliau šis pasiūlymas buvo atšauktas, nes chirurgas apsigalvojo ir elektroniniu paštu pranešė, jog reikėtų imti kremzlę iš šonkaulio“, – pasakojo E. Rotmonaitė.

Tada lietuvė atsakymo ieškojo vienoje Londono plastinės chirurgijos klinikoje. Ten išgirdo, kad jai nuo nosies pašalinta per daug kremzlės.

Operacija Londone jai būtų kainavusi apie 10 000 svarų sterlingų, todėl tokio pasirinkimo teko atsisakyti.

Tik 2018-aiaisis revizinė operacija jai buvo atlikta Irane. Lietuvė sako, kad rezultatu yra patenkinta.

„Beje, ši operacija truko 4 valandas. Kaune man žadėta tai padaryti per 20 minučių“, – pabrėžė skirtumą moteris.

Ko laukė?

Paklausta, kodėl tik dabar viešai prabilo apie dešimtmečio senumo įvykius, Eva Rotmonaitė atsakė, kad pastaruoju metu pastebėjo daugiau moterų, kurios nukentėjo nuo nekokybiškų plastinės chirurgijos paslaugų ir net nuo to paties gydytojo.

„Manau, kad apie tai reikia kalbėti, nes atrodo, jog ši tema – stigma. Reikia padėti moterims, patekusioms į tokią situaciją. Viešuose pasisakymuose matau tai, ką iškenčiau pati – jos jaučia kaltę ir gėdą, suserga depresija, prireikia psichologų ar net rimtesnės medikų pagalbos. Yra nusiskundimų dėl krūtinės, pilvo, akių vokų, nosies operacijų“, – vardijo lietuvė.

Manau, kad apie tai reikia kalbėti, nes atrodo, jog ši tema – stigma.

Anot moters, dalijimasis informacija yra itin svarbus norint išvengti panašių atsitikimų, tačiau visi iki šiol jos parašyti vieši atsiliepimai ištrinami iš socialinių tinklų, specializuotų medicinos interneto puslapių ištrinami, ji pati apšaukiama šmeižike, konkurentų pasamdyta melage, sulaukia grasinimų teismais.

„Tačiau reikia pralaužti ledus ir kalbėti apie tai. Nukentėjusias moteris bandoma priversti jaustis taip, kad joms būtų gėda, kad tai atrodytų kaip jų kaltė. Taip nėra. Reikia galiausiai perlipti šį barjerą“, – kalbėjo E. Rotmonaitė.

Ji su keliomis bendramintėmis šiuo metu vienijasi specialioje „Facebook“ grupėje „Plastinių operacijų klaidos“ ir prašo atsiliepti daugiau nukentėjusiųjų.

„Svarbiausias tikslas – informacija ir palaikymas. Nes kartais atrodo, kad šioje srityje per 10 metų niekas nepasikeitė“, – sakė Londono lietuvė.

Chirurgo vertinimas

ANGLIJA.today susisiekė ir su chirurgu Sauliumi Vikšraičiu, jis atsakė į užduotus klausimus.

– Kaip jūs vertinate situaciją, kai vienu metu plūsteli skirtingų pacientų skundai dėl jūsų galimai nekokybiško darbo?

– Klinikai yra žinoma apie socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtą grupę, kur daugiausia dalinamasi neigiamo pobūdžio įrašais apie Lietuvos plastikos chirurgus ir jų darbus. Mano žiniomis, neigiamą nuomonę ir įžeidžiančius įrašus apie mane grupėje yra išplatinusios pacientės, kurioms operacijos klinikoje atliktos prieš daugelį metų, pavyzdžiui, daugiau nei dešimtmetį, nors klinika niekada nebuvo ir nėra gavusi jokių pretenzijų dėl tų operacijų.

Daug šios grupės narių profilių yra netikri. Tokia situacija atrodo keistai, tačiau suprantame, jog socialinis tinklas „Facebook“ yra erdvė, kurioje gali būti skleidžiama tiek apgaulinga, tiek asmenis šmeižianti informacija. Todėl mes tiek savo esamus, tiek ir būsimus pacientus skatiname situaciją vertinti ramiai ir šaltu protu.

– Ar pastaruoju metu į jus dėl priekaištų tiesiogiai kreipėsi bent kelios pacientės?

– Ne, klinika nėra gavusi grupėje besireiškiančių pacienčių pretenzijų. Tik stebime išpuolius elektroninėje erdvėje siekiant formuoti neigiamą nuomonę apie mūsų kliniką. Stebime kibernetines atakas vykdomas bangomis, kurias lydi organizuoti sinchroniniai veiksmai bei kryptinga šmeižto informacijos banga. Manoma, jog karantinas paaštrino verslo vienetų konkurenciją.

– Gal galėtumėte paaiškinti, kaip įprastai elgiamasi tokiais atvejais, kai pacientai lieka nepatenkinti jūsų (ar kito chirurgo) darbu?

– Pacientai kartais nėra patenkinti estetinės operacijos rezultatais, nes ko pacientas tikisi „teoriškai“, jo paties gali netenkinti, pamačius šio lūkesčio praktinį įgyvendinimą jo kūne.

Tokiais atvejais pacientai netgi keletą kartų kreipiasi į tą patį, o kartais – ir kitą – plastikos chirurgą, siekiant gauti įsivaizduojamą, subjektyviai susikurtą rezultatą.

Mūsų klinikos tikslas yra maksimaliai pasiekti kiekvieno paciento norimą rezultatą ir, kad pacientai po bet kokių plastinių operacijų, kuriomis siekiama tik estetinio rezultato, būtų visapusiškai patenkinti. Todėl tais atvejais, kai pacientų lūkesčiai nepasiekiami po pirmos operacijos, situaciją sprendžiame individualiai, dažnu atveju yra siūlomos korekcinės operacijos ar procedūros.