Parduotuvių kaimuose savininkai sako, kad sutrumpinus legalų pardavimą norintieji gerti svaigalus perka neteisėtai.

„Norfos“ parduotuvė Panevėžyje nuo balandžio 8 d. pirkėjų sekmadieniais lauks nuo 9 val. ryto iki 16 val. popiet. Darbo laiką sekmadieniais 2-3 valandomis trumpina ir dalis kitų, didesnių „Norfos“ parduotuvių. Pasak „Norfos“ savininko, dirbti trumpiau tenka dėl kelių priežasčių, bet pagrindinė, ypač rajonų parduotuvėse – prekybos alkoholiu apribojimai.

„Sekmadieniais tikrai yra tos valandos, kuriomis parduodamas alkoholis, yra padidėjimas bendros apyvartos, ne tik alkoholio, o tomis valandomis, kuriomis neleidžiama alkoholio pardavinėti, yra nukritimas“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Keliolika parduotuvių Panevėžio rajone valdanti bendrovė „Šilažolė“ sekmadienio darbo laiką 6 parduotuvėse sutrumpino nuo vasario, kai pastebėjo mažėjančius pirkėjų srautus. Žmonių parduotuvės paskutinę savaitės dieną laukia iki 18 val. – dviem valandomis trumpiau nei pernai. Bendrovės vadovės teigimu, pradėjus dirbti trumpiau, įtakos nei pardavimams, nei darbuotojų skaičiui kol kas nėra, bet kaimuose, jos teigimu, atsirado daugiau nelegalių alkoholio pardavėjų.

„Pirkėjai labai įvairiai reaguoja. Dabar aš manau, kad kaimuose, aplamai pas mus iš visų parduotuvių, tai visos yra kaime ir mažuose kaimuose, tai jeigu anksčiau buvo po vieną pardavimo vietą nelegalią, tai dabar jau žmonės žino, kad galima nueiti pas Petriuką ar Marytę ir net iš tų dviejų išsirinkti, pas ką yra pigiau“, – pasakojo UAB „Šilažolė“ vadovė Vida Audickienė.

Didieji prekybininkai kol kas laukia, ką daryti dėl darbo laiko pokyčių. „Maxima“ atstovės teigimu, stebi situaciją, o ar ką keis, svarstys pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui. „Rimi“ analizuoja pirkėjų srautus ir priimti sprendimus planuoja artimiausiu metu.

„Lidl“ sekmadieniais keisti darbo laiko neplanuoja, nes pirkėjų srautas išlieka ir nustojus parduoti alkoholį. Trumpinti darbo laiko neketina ir „Iki“.

Tuo metu „Norfos“ vadovas sako, kad po kurio laiko planuoja dar labiau trumpinti parduotuvių darbo laiką. Bet ne iki tiek, kiek Lenkijoje, kur per mėnesį 2 sekmadienius parduotuvės iš viso nedirba.

„Apie dar didesnį sutrumpinimą, pamąstymų turime. Dar trumpiau dirbti sekmadieniais. Galbūt nuo 10 iki 7 ar 8, čia turiu omenyje visas parduotuves“, – teigė D. Dundulis.

Lenkijoje praėjęs sekmadienis buvo pirmasis iš dviejų per mėnesį, kai nedirbo maisto prekių parduotuvės.

Šalies vadovė didelį dėmesį skiria socialiniam saugumui ir korupcijos mažinimui, tačiau kai kurie politologai pastebi nepakankamas prezidentės pastangas gerinti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Tiesa, pagal paskutinius „Vilmorus“ apklausos duomenis, prezidentė yra palankiausiai vertinama Lietuvos politikė. Ją palankiai vertina 66 procentai apklaustųjų.

Per aštuntuosius vadovavimo Lietuvai metus prezidentė inicijavo socialinę kampaniją „Už saugią Lietuvą“, kuria skatinama vaikų globos namų pertvarka ir pagalba nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms.

Pasak prezidentūros, per pastaruosius metus D. Grybauskaitė ėmėsi iniciatyvos apsaugoti darbuotojų interesus svarstant naująjį Darbo kodeksą ir pasiūlė grąžinti į jį daugiau socialinio jautrumo.

Taip pat pabrėžiamos šalies vadovės pastangos mažinant korupciją, didinant gynybos finansavimą ar skatinant inovacijas. Prezidentė prisidėjo, kad Lietuva taptų prestižinės organizacijos CERN nare, kad šalyje savo skyrius atidarytų pasauliniai finansų centrai.

Pasak politologų, visus aštuonerius metus prezidentė nevengia atvirai kritikuoti buvusių ir esamos vyriausybės, valdančiųjų priimtų ar neįgyvendintų sprendimų.

Politikai rezidentus toliau maitina pažadais, kad jų atlyginimų klausimą kada nors peržiūrės. Tuo metu jaunieji medikai neslepia: dažnas dar besimokydamas universitete planuoja gavęs diplomą iškart emigruoti.

Politikams diskutuojant kaip artimiausiu metu bus įmanoma išsikviesti greitąją pagalbą, karjerą pradedantys medikai juokauja, kad reikėtų kalbėti ne apie tai, kaip išsikviesti, o ką išsikviesti – jeigu nebus didinamos rezidentų algos, greitai jų emigracija tik augs.

Ir šios pratybos surengtos Kaune, gydytojams-rezidentams ateityje pravers dirbant užsienyje.

Aš taip, kaip ir juokais, bet gal ir rimtai sakau, kad Lietuvoje gydytojas turi dirbti 2–3 darbuose, kaip minimum, ir maždaug dviem etatais, kad susirinktų tą algą, iš kurios jau galima pragyventi.

Internete paviešintas gydytojos-rezidentės algalapis įžiebė diskusijas, ar karjerą pradedantys medikai tikrai gali išgyventi už kelis šimtus eurų per mėnesį. Tapatybės nenorėjusi atskleisti mergina sako, pradėjusi studijuoti apie algalapį negalvojo, bet pirmą kartą jį gavusi – nustebo. Paskaičiavo, kad už dieninio darbo valandą gavo kiek daugiau nei 2 eurus, o už naktinio – 3,5 euro. Pasak rezidentės, vertinti reikia tai, kad esi atsakingas už žmones, jų gyvybes. Kaip pavyzdį, ji pateikia atlygį auklėms, kurios per valandą gauna nuo 3 iki 5 eurų.

Garsiai apie jaunų specialistų problemas kalbantis gydytojas-rezidentas Andrius Černauskas sako, kad rezidentai – kvalifikuoti, motyvuoti dirbti, bet mokėdama po 300 – 400 eurų atlyginimo ir ne visų gaunamas 360 eurų stipendijas, Lietuva rengia specialistus Europai.

„Stipendiją gauna ne visi ir faktas, kad reikia dirbti ir kitus darbus. Aš taip, kaip ir juokais, bet gal ir rimtai sakau, kad Lietuvoje gydytojas turi dirbti 2–3 darbuose, kaip minimum, ir maždaug dviem etatais, kad susirinktų tą algą, iš kurios jau galima pragyventi. Dienos metu tu dirbti rezidentu, naktį tu eini dirbti ir savaitgaliais budėti už medicinos gydytoją. Turi savo licenciją už ką jau esi atsakingas, ir privalai ką atlikti ir dirbti tokį darbą, kur tik tave priima“, – sakė gydytojas-rezidentas A. Černauskas.

Didinti rezidentų atlyginimus pernai rugpjūtį žadėjo dar praėjusios kadencijos valdžia. Valdžios keičiasi, o pažadai lieka pažadais.

„Kaip ir sakiau, tas dvigubas mokėjimas – stipendijos ir atlyginimo – šiek tiek amortizuoja tą situaciją, kuri dabar yra sudėtinga, bet mes tikrai bandysim žiūrėti, ieškoti galimybių, kadangi dabar jau yra priimti sprendimai dėl gydytojų ir slaugytojų. Vėlgi, tai yra padaryta iš mūsų pačių išteklių – PSDF. Tai ateityje, jeigu PSDF biudžetas didės, tai mes prie to rezidentų klausimo ateisim ir svarstysime galimybes, jiems atlyginimą didinti. Būkim objektyvūs, mes neturėsim galimybės pasiūlyti tokių atlyginimų kaip gali pasiūlyti vokiečiai, švedai ar norvegai. Ta įtampa atlyginimų visada išliks“, – žadėjo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Pasak ministro, siekiant gerinti paslaugų prieinamumą pacientams ir didinti medikų motyvaciją, nuo liepos ne mažiau kaip 8 procentais didinami gydytojų ir slaugytojų atlyginimai.

Pasak Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovo, situaciją šiek tiek pagerėtų, jeigu būtų įvestos etapinės kompetencijos.

„Nėra tikslas gauti daugiau pinigų. Mes norime parodyti, kad rezidentai gali užsidirbti daugiau pinigų ir tikslas, nėra tiesiog prašyti. Mes suprantame, kad sudėtinga situacija yra ir tai priklauso nuo viso sektoriaus – sveikatos sektorius priklauso nuo to, kiek iš viso mokesčių yra sumokama valstybėje. Bet mes sakome, kad gydytojus – rezidentus reikia įgalinti per etapines kompetencijas, teikti daugiau paslaugų su etapais ir kad už tas teikiamas paslaugas, už atliekama darbą visuomenei, jų atlyginimas turėtų didėti pakopomis bent jau su kiekvienais rezidentūros metais“, – sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovas Martynas Gedminas.

Asociacijos atliktų apklausų duomenimis, apie 10 procentų medicinos studentų emigruoja iškart po studijų, dar apie 20 procentų žada emigruoti mokydamiesi rezidentūroje. Populiariausios kryptys – Vokietija, Anglija, Norvegija.

Tačiau Seimo opozicija sako, kad be struktūrinių reformų Lietuvoje mažinti skurdą ir socialinę atskirtį bus sudėtinga.

Beveik 30 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, teigia Eurostato duomenys. Tokių žmonių daugiau yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir Latvijoje. Lietuvoje skurdo rizikos riba vienam asmeniui – 259 eurai per mėnesį, o šeimai – 574 eurai. „Carito“ darbuotojai teigia, kad pas juos daugiausiai žmonių užsuka šiuo metu, prieš šventes.

„Tų žmonių pas mus visada būdavo labai daug, dabar tikrai prieš šventes. Šiandien buvo 100 žmonių nuo 10 iki 14 val. Tai dabar prieš šventes jie nori kokį paketėlį maistui gauti, galvoja, kad čia gaus kažką daugiau“, – sako „Carito“ socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė.

Atlyginimai, planuojama, didės ugniagesiams, policininkams, Sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo ir kitų tarnybų statutiniams pareigūnams.

Naujoji valdžia žadėjo, kad nuo liepos senjorams pensijos didės 40 eurų. Tačiau persigalvojo ir nutarė nuo sausio padidinti 20 eurų. Dar panašiai pensijos turėtų didėti nuo 2018-ųjų. Premjeras sako, kad ne tik senjorai, bet ir kitos socialinės grupės pajus socialiai teisingesnį biudžetą.

„Visoms socialinėms reikmėms, kurios gerina įvairių Lietuvos socialinių grupių gyvenimą, papildomai, palyginus su 2016 metais, yra numatyta skirti 547 mln. eurų“, – žada ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Pagal ekonomines prognozes vidutinis darbo užmokestis turės augti maždaug 8 proc., kai kuriose srityse augs ženkliau. Manau, kad tos sritys, kuriose šiandien yra pakilimas, – statybų sektorius, IT sektorius, įvairių paslaugų teikimas, ypač užsienio firmų darbuotojų, jų užmokestis didės“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Žadėtų pinigų laukia pedagogai. Nuo kitų metų turėtų augti mažiausiai uždirbančių mokytojų algos. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat rengiasi keisti jų skaičiavimo tvarką. Atlyginimas būtų skaičiuojamas ne pagal kintantį pamokų skaičių, bet už visus su ugdymo procesu susijusius darbus.

„Mes iš nieko sugebėjome išspausti dar papildomai 17 mln. eurų ir iš viso mokytojų atlyginimų didėjimui nuo 2017 metų sausio 1 dienos yra skirta 41 mln. eurų. Daugiau nebus, kol nebus padarytos struktūrinės reformos“, – sako S. Skvernelis.

Lietuvoje skurdo rizikos riba vienam asmeniui – 259 eurai per mėnesį, o šeimai – 574 eurai.

Gražių žodžių neužtenka, socialinėje srityje reikia reformų, sako konservatorių lyderis. Pasak Gabrieliaus Landsbergio, buvo siūlyta įdarbinti daugiau socialinių darbuotojų, kurie padėtų vaikams, šeimoms, tačiau Seimas siūlymą atmetė. Konservatorius abejoja, ar pavyks valdantiesiems pasiekti realių pokyčių socialinėje srityje.

„Lietuva savo socialinę sritį finansuoja bene mažiausiai iš visų kitų sričių, jeigu švietimas praktiškai ES vidurkį pasiekia, netgi lenkia, sveikatos apsauga nepasiekia ES vidurkio, bet yra netoli, tai socialinė apsauga – viena mažiausiai finansuojamų,  jeigu lygintume su kitomis ES valstybėmis. Tai akivaizdu, kad čia reikia rimtų struktūrinių reformų“, – teigia Seimo Tėvynės sąjungos–Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G. Landsbergis.

Kitų metų biudžete didesnis finansavimas skirtas užtikrinti viešąjį saugumą. Atlyginimai, planuojama, didės ugniagesiams, policininkams, Sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo ir kitų tarnybų statutiniams pareigūnams. Pavyzdžiui, nuo ateinančių metų liepos pirminės grandies policininkai gaus ne mažiau kaip 700 eurų po mokesčių. Dabar gauna 600.

Paties autoriaus ir nuotraukų herojų teigimu, užfiksuoti kadrai – vieni įdomiausių valstybės kūrimosi istorijoje.

Nuotraukose įamžintas popiežius Jonas Paulius II-asis, maestro Vytautas Kernagis, Algirdas Brazauskas ir daugelis kitų.

Nuotraukų autorius apgailestauja, kad parodai kolegos ekspertai iki Naujųjų veiksiančiai parodai atrinko tik 50 nuotraukų, nes per dešimtį darbo metų užfiksuota šimtai kadrų. Įspūdingus kadrus Rotušės lankytojams autorius eksponuoja ekrane, šalia ekspozicijos.

Sąjūdžio ir daugybės virsmų metais dirbęs P. Lileikis sako, kad kartais pats stebisi, kiek svarbių įvykių užfiksuota.

„Kas įdomiausia – nebūdavo mobiliųjų telefonų ir reikėdavo kažkaip komunikuoti. Dabar labai juokinga prisiminti tuos dalykus, kaip mes tada galėjom gyventi. (...) Tada stebuklingais būdais atsirasdavai vienoj ar kitoj vietoj. Arba kramtydavai nagus, nes pražiopsodavai gerą kadrą“, – teigia parodos „Fotoamnestija 1988-1999“ autorius.

Daugiau apie parodą – reportaže.

Liepkalnio slidinėjimo trasose, pasak jų vadovo, pirmosiomis dienomis lankytojų nebuvo daug, tačiau savaitgalį žiemos pramogų mėgėjų sulaukta gausiai.

„Šiandien – sekmadienis, išlindo saulė, tikrai daug žmonių yra. Gaila ir eilutės darosi prie keltuvų, bet turime tik 3 atidarytus keltuvus, po truputį jau atidarinėjame ketvirtą keltuvą, tai eilės turėtų mažėti, bet šiaip vakare šiek tiek mažiau žmonių būna, bet visi kažkodėl suvažiuoja vienu metu, nors pas mus ir vakare apšviesta, tad kviečiame ir vakare atvažiuoti“, – kalbėjo Liepkalnio slidinėjimo trasų direktorius Artūras Bielskus.

Lankytojai trasomis nesiskundžia, o prisiminti slidinėjimo įgūdžius prieš keliones į tikrus kalnus, vieta sako tinkama.

Liepkalnio trasų vadovo teigimu, jeigu lyja, žiemos sporto mėgėjų srautas sumažėja iškart, nors trasomis naudotis tokiu oru taip pat galima.

„Dirbam kiekvieną naktį, kiaurom parom gaminam sniegą ir šiandien jau manau atsidarys „varlynas“ – pradedančiųjų trasa. Gal ryt, poryt atidarysim vieną didįjį keltuvą, šiaurinį keltuvą, tai sumažins srautą“, – sakė slidinėjimo trasų direktorius.

Slidinėjimo entuziastų jau rytoj popiet tikisi sulaukti ir slidinėjimo centras Anykščiuose.

„Praeitas sezonas buvo gan neilgas – normalaus slidinėjimo buvo 25 dienos – tik nuo sausio 1 iki 25, o paskui prasidėjo atlydžiai ir trasos kokybė jau buvo prastesnė. Šiemet tikimės sezoną pradėti netrukus“, – kalbėjo Anykščių pramogų ir sporto centro direktorius Ramūnas Blazarėnas.

Tiek Vilniaus, tiek Anykščių slidinėjimo trasų atstovų teigimu, pramogų kainos šį sezoną nekilo.

Atidarius požeminę perėją Pilaitės prospekte buvo sakoma, kad itin judrus šešių eismo juostų prospektas taps saugesnis tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Tačiau saugiau čia tik iš dalies: pėsčiųjų saugumą užtikrina tik virš laiptų į perėją esančios vaizdo kameros, o viduje jų nėra, tad pėstieji sako nesijaučiantys čia saugiai.

Dar blogesnė situacija kitose senesnėse Vilniaus požeminėse perėjose: jose ne tik nėra vaizdo kamerų, bet ir apšvietimas menkas.

Spalį Pilaitėje atidaryta požeminė perėja – mieste jau septyniolikta. Šiemet taip pat keliose atnaujintas ar įrengtas apšvietimas. Tačiau už eismo saugumą atsakingų pareigūnų teigimu, vaizdo kameros, kurios pėstiesiems dar labiau didintų saugumą, įrengtos ne visur.

„Mes turime perėjas, kurios funkcionuoja jau labai seniai. Jūs turbūt pastebėsite, kad jose stebėjimo ar vaizdo fiksavimo įrenginių ne visur yra. Siekiant gerinti sąlygas, kai pasitaiko kažkokių chuliganizmo ar vandalizmo atvejų, tai, be abejo, vaizdo stebėjimo sistemos, manau, yra viena iš efektyviausių priemonių“, – sako Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Tačiau ar sostinės biudžete artimiausiu metu bus skirta vaizdo kameroms pinigų – konkretaus atsakymo neišgirdome. Tad problema stumdoma toliau: savivaldybė policijai, kuri esą pagal įstatymus turi užtikrinti saugumą, ir atvirkščiai, nes perėjos priklauso miesto ūkį tvarkančiai savivaldai.

„Saugumas visame mieste užtikrinamas, t. y. policija patruliuoja, policijos pareigūnai kartas nuo karto išlipę iš automobilio nueina į pėsčiųjų perėjas. Be jokios abejonės, tą darbą palengvintų vaizdo stebėjimo kameros, kurios galėtų būti įdiegtos ir prie kurių diegimo galėtų prisidėti Vilniaus miesto valdžia, Vilniaus miesto savivaldybė. Šiai dienai, deja, to nėra“, – sako Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas.

Specialistai sutaria, kad požeminės perėjos avarijų galimybes sumažina, ypač tamsiuoju metų laiku, tačiau jų neišskiria kaip didesnių nusikaltimų vietų. Pasak policijos, daugiausiai jose renkasi išmaldų prašytojai, nelegalūs prekeiviai ar neleistinai alkoholį vartojantys asmenys.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išsinuomoti butą ar namą ieškantys gyventojai gali džiaugtis. Rudenį įprasta situacija, kai dauguma būstų jau išnuomoti, o laisvi likę nebent tik brangiausi, šiemet pasikeitė. Dėl padidėjusios konkurencijos tarp nuomotojų, nuomininkai gali tikėtis iki dešimtadalio mažesnių kainų.

„Mes turėjome tokią unikalią situaciją Lietuvoje, kai keletą metų gyventojai nelabai turėjo alternatyvų, kur investuoti, ir labai dažnai jie santaupas nukreipė į nekilnojamąjį turtą, jį remontuoja arba tiesiog paleidžia į nuomą. Ir natūralu, kad turėjo būti pasiektas kažkada tas taškas, kada tos nuomos pasiūlos darosi per daug. Ir šie metai yra būtent tie, kada mes galime sakyti, kad pagaliau ta situacija yra subalansuota ir persivertė nuomininkų pusei“, – aiškina „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Bet, anot ekspertų, pinganti nuoma gali dar labiau padidinti šešėlį šiame versle, nes uždirbama iš jo mažiau. Tačiau Mokesčių inspekcija skelbia – daugėja žmonių, deklaruojančių pajamas, gautas iš nuomos verslo.

„Šiemet jau yra virš, sakykim, 8 tūkst., praėjusiais metais buvo virš 7 tūkst., kas metai žmonių skaičius, žiūrint eilę metų, didėja. Ir pajamos auga“, – sako VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.

Vieni populiariausių būstų nuomotojų – studentai. Jie vis dažniau renkasi ne senos statybos universitetų bendrabučius, o keliasi į butus.

„Tie namai yra statyti sovietiniais metais ir pagal tą planą būtent. Ir šitie žmonės, kurie nepatenkinti, nori gyventi atskirai po vieną. Jis pagyvena kokį rugsėjį–spalį, kai nukrenta kainos, jis išsikrausto į miestą“, – teigia VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“ administratorius Linas Betingis.

Bet nuomos plotų skaičiaus padidėjimas ir kainų kritimas pastebimas tik didžiuosiuose šalies miestuose. Ekspertų teigimu, mažesniuose miestuose reikšmingų rinkos pokyčių nepastebima, nes trūksta investicijų į naujus nekilnojamojo turto projektus.

Kaip spręsti pabėgėlių krizę, Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai pirmadienį tarėsi septynias valandas, tačiau išsiskirstė nieko naujo nenusprendę.

Visus susitarimus, kaip pranešama, blokavo Slovakija ir Čekija, nepritarusios siūlymui pasidalyti papildomus 120 pabėgėlių. Nors dauguma šalių pritarė, kad reikia solidarumo, tačiau Vidurio Europos šalys nori, kad tai būti daroma savanoriškai, tuo metu Vokietija siekia įsipareigojimo.

Lietuvos vidaus reikalų ministras sako, kad, nepaisant pasiūlyto kompromiso, jog pabėgėlių dalybos – tik laikinas sprendimas, kai kurios Vidurio Europos šalys vis tiek blokavo sprendimą. Tad ministrams nepavyko patvirtinti išvadų ir kuriose numatyta stiprinti išorines Europos Sąjungos sienas, greitinti migrantų grąžinimo procedūras.

Kompromiso paieškos atidėtos iki spalio pradžios, nepaisant to, kad migrantų krizė tik gilėja.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis prisipažįsta nusivylęs kai kurių kolegų argumentais.

„Žiūrinti į sprendimų priėmimų greitį, kai yra tokia didžiulė krizė, mane stebina tokie tempai. Buvo keista klausytis kitų kolegų, jų argumentų“, – sako vidaus reikalų ministras S. Skvernelis.

„Pasakymas, kad uždarykime sienas ir laikysime visus atokiai, yra iš fantastikos srities –  populistinis ir papraščiausiai nerealus. Pasakymas: atidarykime sienas ir visus įsileiskime – lygiai toks pat, nes tai sužlugdys europietiškąjį socialinį modelį. Taigi mums reikia surasti vidurį, kolektyvinę atsakomybę“, – tikina Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas.