„Kai kandidatavau į partijos pirmininkus, aš labai aiškiai pasakiau, kad mano tikslas – ne prezidento rinkimai, ne Europos Parlamento rinkimai, tačiau Seimo rinkimai (...), kad Darbo partija išliktų parlamentine partija nepaisant visų prognozių“, – sekmadienį LRT televizijai sakė A. Mazuronis.

Jo teigimu, nepavykus įgyvendinti užsibrėžto tikslo, jis būtų pasiruošęs trauktis iš partijos pirmininko posto.

Rezultatai, gauti suskaičiavus balsus beveik trijuose ketvirtadaliuose rinkimų aplinkykių, rodo, jog A. Mazuronis užima septintą iš aštuonių vietų su 1,61 proc. balsų.

Politikas sakė, kad savo rezultatą vertina teigiamai.

„Aš vertinu teigiamai šitą rezultatą, matyti galima keletą pamokų, kad iš pirmo turo laimėti nepavyks, net į antrą turą gali nepavykti patekti, kaip aš matau iš šitų rezultatų, tokias išvadas jau galime daryti. Bet čia pajuokaujant“, – kalbėjo „darbiečių“ lyderis.

Jis tvirtino, kad prezidento rinkimai Darbo partijai buvo pirmas žingsnis ruošiantis Seimo rinkimams – tokia strategija pasirinkta žinant, kad laimėti nepavyks.

„Akivaizdu, kad antrame ture matysime 2019 metų scenarijų, Gitaną Nausėdą su Ingrida Šimonyte. Akivaizdu, kad tokio scenarijaus baigtis irgi bus tokia pati“, – prognozavo Darbo partijos pirmininkas.

Kompleksą valdančios įstaigos vadovas Šarūnas Šoblinskas BNS nurodė, jog pirmajam darbų etapui, kurio metu bus tvarkomas pagrindinis pašto pastatas, ministerija yra numačiusi per 7 mln. eurų.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad uostamiesčio centrinio pašto pastatų kompleksą būtina tvarkyti kuo greičiau.

„Ateis žiema ir tas pastatas būtent tuo laikotarpiu labiausiai nukenčia, nes nukritę parapetai, atsivėrusios plytos (...). Vanduo įsigeria į plytas, kada užšąla stipriau, plytos trupinėja ir krenta žemyn“, – BNS teigė A. Vaitkus.

Jo teigimu, pastato būklė per paskutinius metus yra ženkliai pablogėjusi, neprižiūrimas jis praleidžia drėgmę, trūkinėja langų stiklai.

A. Vaitkus teigė, kad balandžio 25 dieną KIC paskirtas techninės priežiūros vadovas surašė aktą, kuriame nurodyta imtis kuo skubesnių veiksmų, siekiant užtikrinti pavojaus nekeliančią pastato būklę. Anot mero, akte buvo nurodyta, kad tam reikalingos priemonės turi būti priimtos iki šių metų rugpjūčio 23 dienos.

Tuo metu pats KIC Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) paskelbė rinkos konsultaciją pašto stoties komplekso atnaujinimo projekto parengimui.

Anot KIC vadovo Š. Šoblinsko, šiuo metu komplekse jau įrengtos techninės apsaugos priemonės – pavojų keliančios pastato durys apdengtos specialiu tinklu, įrengtos gaudyklės ir atitvarai, ribojantys priėjimą.

Pašto komplekso tvarkymo darbus numatyta finansuoti Kultūros ministerijos skiriamomis valstybės biudžeto lėšomis. Tikimasi, kad finansiškai prisidės ir Klaipėdos savivaldybė.

Vyriausybės nutarimu Klaipėdos pašto kompleksas 2022 metų gegužę įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.

Objektas tais pačiais metais buvo perduotas valstybei. Ankstesnis jo valdytojas Lietuvos paštas už tai gavo 6 mln. eurų.

Neogotikos stiliaus Klaipėdos pašto pastatų kompleksą suprojektavo architektas Hermannas Shoede (Hermanas Šiodė), jis pastatytas 1893 metais.

Uostamiesčio centre esančiame pastate iki 2019 metų rudens veikė paštas. Dabar jis stovi tuščias.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog balandį infliacija buvo mažesnė nei įprasta šiam mėnesiui.

„Dabar, visus sezoninius veiksnius iš esmės persvėrė trys veiksniai. Iš jų pagrindinis, kodėl mėnesinė infliacija buvo tokia maža, tai buvo iš esmės dėl atpigusių gamtinių dujų. Čia nebuvo kažkoks labai nustebinęs dalykas, nes vėlgi, tai buvo VERT (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos – BNS) sprendimas prieš daugiau negu mėnesį, kad gamtinių dujų kainos, priklausomai nuo suvartojamo kiekio, mažėjo 20–30 proc.“, – BNS teigė T. Povilauskas.

Turime arti nulio metinę infliaciją ir greičiausiai į tą metinę defliaciją neišlįsime, bet būsime arti.

 

Tuo metu banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad šiuo metu infliacija Lietuvoje viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES) – taip yra dėl to, kad lyginamasi su vienais aukščiausių Bendrijoje buvusių rodiklių, fiksuotų praėjusiais metais.

„Esminė priežastis, kalbant apie metinį rezultatą yra ta, kad mes vis dar lyginame infliaciją su pakankamai aukšta praeitų metų baze. Šiais metais Lietuva turi vieną iš žemiausių metinių infliacijos rodiklių Europoje tik dėl to, kad praėjusiais metais mes turėjome vieną iš aukščiausių“, – BNS aiškino A. Izgorodinas.

Ekonomistas pridūrė, kad infliaciją kol kas labiausiai palaiko tie segmentai, kuriuos paveikė mokestiniai pokyčiai.

„Metinei infliacijai daugiausiai įtakos turėjo restoranų, kavinių, tabako gaminių ir panašių produktų kainos, kurioms iš esmės pakilo akcizai ir PVM (pridėtinės vertės mokesčio tarifas – BNS). Kitu atveju mes turėtume nedidelę metinę defliaciją“, – sakė A. Izgorodinas.

„Matome šiokį tokį paslaugų infliacijos sulėtėjimą, kas yra teigiama, nes paslaugų sektoriaus infliacija šiuo metu kelia daugiausiai problemų“, – pridūrė jis.

A. Izgorodinas sako, jog šiemet Lietuvoje galėtų būti fiksuota nedidelė, iki 1 proc. metinė defliacija.

„Aš neprognozuočiau didelės metinės defliacijos Lietuvoje. Iš vienos pusės, kainos dabar stabilizuojasi ir pradėjo stagnuoti, bet aš nematau didelio kainų kritimo todėl, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai yra pakankamai sparčiai augantys. (...) Defliacija bus labai nedidelė – iki 1 proc.“, – sakė A. Izgorodinas.

Tuo metu T. Povilauskas metinės defliacijos šiemet nesitiki. Jo teigimu, galėtų būti fiksuojama artima nuliui metinė infliacija. 

„Turime arti nulio metinę infliaciją ir greičiausiai į tą metinę defliaciją neišlįsime, bet būsime arti. Žiūrėsime, kas bus gegužę, nes intriga yra. Gegužę kol kas degalų kainos yra šiek tiek sumažėjusios. (...) Gegužė neturėtų atnešti kažkokių pokyčių, turėsime labai panašius skaičius“, – sakė T. Povilauskas.

Valstybės duomenų agentūra ketvirtadienį paskelbė, jog 0,1 proc. mėnesio infliacija fiksuota po kovą stebėtos 0,2 proc. mėnesio defliacijos. Tuo metu metinė infliacija kovą buvo nulinė, vasarį ji siekė 0,7 proc.

Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 3,7 proc.

Vieno projekto iniciatorių – Ukrainoje veikiančios lietuviško kapitalo verslo grupės „BT Invest“ direktorius Aivaras Karalius BNS sako, jog šiuo metu vyksta projektinių dokumentų derinimas su Ukrainos institucijomis, toliau ieškoma finansinių donorų, deramasi su statybų valdymo įmone.

„Tikimės vasarą gauti leidimą statyboms, finalizuojame sutartį su tarptautine statybų valdymo kompanija, kuri skelbs generalinio rangovo atrankos konkursą bei organizuos ir kontroliuos statybų eigą (...). Kai realiai bus galima pradėti statybų darbus, tikimės, bus lengviau pritraukti ir solidžius tarptautinius donorus“, – komentare BNS sakė A. Karalius.

Šiuo metu mokyklai surinkta daugiau nei 1,47 mln. eurų paramos, skelbiam labdarą renkantis tinklapis „BuchaSchool“. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) anksčiau skelbė, kad bendra projekto vertė siekia apie 14,3 mln. eurų.

Fondas ieškos tarptautinių donorų, dirbs su rėmėjais bei padovanos pastatytą mokyklą Bučos miestui. A. Karaliaus teigimu, darbai planuojami etapais, todėl net ir sustojusį projektą suaktyvėjus finansavimui būtų galima tęsti toliau.

Anot jo, pirmiausia svarstoma pastatyti darželį, slėptuvę ir mokyklos karkasą, tuomet tikimasi lengviau pritraukti lėšų vidaus įrangos, aplinkos ir sporto infrastruktūrai.

Iš projekto pasitraukus „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovei „Nulus“, jos vietą valdyboje užims projektą rengusi lietuviško kapitalo architektūros studija „2L Architects & Engineers“.

Kai realiai bus galima pradėti statybų darbus, tikimės, bus lengviau pritraukti ir solidžius tarptautinius donorus

A. Karaliaus teigimu, „2L Architects & Engineers“ aktyviai dalyvauja projekte nuo pat pradžių, tačiau jos atstovas kol kas nėra įregistruotas valdybos nariu – laukiama paskutinio būtino dokumento iš Lietuvos.

Anot jo, „2L Architects & Engineers“ galės pristatyti projektą potencialiems tarptautiniams donorams. Ar studija planuoja prie projekto prisidėti finansiškai, jis nekomentavo.

„Ryškaus padalinimo nebuvo – visi lygiaverčiai dirbo finansavimo pritraukimo klausimu“, – paklaustas, ar „Nullus“ buvo atsakinga už projekto finansavimą, BNS atsakė A. Karalius.

Pasak „2L Architects & Engineers“ generalinės direktorės Viktorijos Blažienės, būsimos mokyklos teritorijoje jau atliktos ekspertizės ir paruošti inžineriniai tinklai.

Ji BNS sakė, kad projektas tęsiamas, nes yra įsipareigojimai Bučos savivaldybei, pasirašytas memorandumas.

Pernai rugpjūtį skelbta, kad Lietuva Bučoje pastatys mokyklą, o APVA administruojamą projektą įgyvendins bendrovė „Nullus“ paramos fondo „Support Fund for Bucha School“ užsakymu.

Fondą įsteigė „BT Invest“, „BaltCap Infrastructure Fund“ ir visuomenininko Olego Šurajevo „1K“ paramos fondas.

„BaltCap“ iš projekto pasitraukė šių metų vasarį, po to, kai buvusiam fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui, įtariamam pralošus ar kitaip iššvaisčius daugiau nei 30 mln. eurų fondo įmonių lėšų, buvo pareikšti įtarimai.

„BaltCap“ atstovai anksčiau BNS sakė, kad Š. Stepukoniui pareikšti įtarimai nesiderina su kilniu šio projekto tikslu, todėl buvo nuspręsta trauktis, siekiant neutralizuoti reputacijos riziką.

APVA prie mokyklos statybų turėjo prisidėti maža dalimi – 0,5 mln. eurų iš vystomojo bendradarbiavimo programos, tačiau, pasitraukus „BaltCap“ valdomai bendrovei „Nulus“, finansavimo projektas nutrauktas.

Nepaisant to, „BT Invest“ direktorius A. Karalius BNS neatmetė galimybės dar kartą teikti paraiškas APVA paramai.

Įvairiais skaičiavimais, Ukrainoje yra sugriauta apie 3 tūkst. mokyklų.

Moderni ir naujausius aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti mokykla bus neatlygintinai perduota Bučos miesto savivaldybei. Mokyklą atidaryti numatyta 2025 metų rugsėjo 1 dieną. V. Blažienės teigimu, viskas priklausys nuo to, kaip greitai pavyks surinkti finansavimą.

Paramos fondas vis dar siekia pagalbos iš ekspertų, galinčių aktyviau pritraukti paramos, ir iš visų norinčių prisidėti. 

„Pastaruoju metu matome, kad vis sunkiau ginti darbuotojus dėl nežmoniško darbdavių pasipriešinimo, dėl spaudimo ir naudojamų įvairių represinių priemonių“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Pasak jos, profsąjungoms atrodo, kad pokyčiai teisės aktuose yra per lėti, darbuotojų teisės streikuoti – gana ribotos.

Protestuotojai akciją pradėjo prie Seimo ir pajudėjo link Vyriausybės, kur surengė mitingą.

Anot I. Ruginienės, būtini labai svarbūs Darbo kodekso pokyčiai, kurie nustatytų tokias taisykles, kad darbuotojai, praėję procedūras, galėtų paprasčiau streikuoti, nes dabar – tai daugiau teorinė galimybė nei praktinė.

„Tikslas yra priminti mūsų valdantiesiems, kad jie nėra išpildę tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijų dėl teisių ginti savo teises darbuotojams – tai yra streikai“, – BNS sakė Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Dvaržeckytė.

Jos teigimu, žmones sudėtinga paskatinti streikuoti, kai sąlygos tam yra sudėtingos – išreiškus norą streikuoti, tą padaryti galima padaryti tik po metų.

Programuotojas ir žaidimų kūrėjas iš Kauno, palaikantis Gegužės 1-osios profsąjungą, Paulius Šalna teigė, kad streikų organizavimas – nepagrįstai ilgas ir apsunkintas procesas.

„Labiausiai erzina tai, kad per visą procesą negalima keisti savo reikalavimų (...), nes gali pasikeisti situacija“, – tvirtino jis.

Iš Mažeikių atvykusi Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Sonata Samoškienė BNS sakė, kad išeidami į gatves jie nori parodyti Vyriausybei, jog teisė surengti streiką turėtų būti mažiau apribojama.

Pastaruoju metu matome, kad vis sunkiau ginti darbuotojus dėl nežmoniško darbdavių pasipriešinimo, dėl spaudimo ir naudojamų įvairių represinių priemonių.

„Yra daug įmonių, kurioms sudėtinga tai padaryti (streikuoti – BNS), nors mūsų įstatymai leidžia, bet tuo pačiu visa ta procedūra sudėtinga. Problema pasensta, jei streikai tęsiasi ilgai“, – sakė profsąjungos pirmininkė.

„Už laisvę ginti savo teises ir laisvę streikuoti“, „Žmonės svarbiau už pelną“, „Protestavimas – laisvės pratestavimas“, „Žinodami, kada streikuojantiems baigsis maistas, darbdaviai galės planuoti, kiek laiko nieko nesiūlyti“, teigė demonstracijos dalyvių plakatai.

„Nėra to streiko, kas neišeitų į gerą“, „Ginti savo teises atriškite rankas“ – skandavo eitynių dalyviai.

Gegužės 1-osios minėjimas Lietuvoje pastaruosius kelis dešimtmečius vertinamas prieštaringai. Ji socialdemokratų iniciatyva valstybės švente ir nedarbo diena paskelbta 2001 metais, Seimui atmetus tuometinio prezidento Valdo Adamkaus veto.

Tuometinis prezidentas argumentavo, kad gegužės 1-oji daliai Lietuvos gyventojų asocijuojasi su sovietų okupacija, todėl nėra tautą vienijanti ir telkianti šventė. Tarpukario Lietuvoje gegužės 1-oji plačiai neminėta, o sovietmečiu buvo ideologizuota, šlovinanti komunizmą.

Šventinės dienos rėmėjai savo ruožtu akcentuoja, kad ji minima ir demokratiniame Vakarų pasaulyje.

Šį mazgą sudaro tarptautinė keleivių stotis vakarinėje miesto dalyje bei papildomas miestą kertantis beveik 23 kilometrų ilgio kelio ruožas.

Pasak Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupės atstovo Tomo Rutkausko, grupė pasisako prieš neracionalų mazgo alternatyvos pasirinkimą, kuris pažeidžia įstatymus, konstitucines nuostatas ir viešąjį interesą.

„Mes matome kitas (projekto sprendinių – BNS) alternatyvas, kurios daug pigesnės, racionalesnės, ekonomiškai pagrįstos ir tikrai būtų priimtinos visuomenei“, – BNS sakė T. Rutkauskas.

Gyventojai baiminasi, kad tiesiant geležinkelį bus nugriauta daugiau nei dvi dešimtys gyvenamųjų namų, nerimaujama dėl kultūros paveldo objekto – siaurojo geležinkelio – likimo.

T. Rutkausko teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą iki 50 protestuotojų.

Sprendžiant dėl „Rail Baltica“ plėtros Panevėžio regione pernai visuomenei buvo pristatytos trys jos alternatyvos. Pagal du pigesnius 69 mln. eurų ir 73 mln. eurų kainavusius sprendinius buvo numatyta viena šalia Panevėžio einanti vėžė su keleivių stotimi Gustonyse be papildomo ruožo per miestą.

Už vieną iš šių pigesnių alternatyvų pasisako ir Panevėžio rajono gyventojai.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais.

Parko projektą parengęs architektūros įmonės „Bauland“ architektas Donatas Baltrušaitis sako, jog taip norima įprasminti paskutinio ledynmečio ribą.

„Parke kuriame atviro muziejaus koncepciją, siekiant įprasminti, papasakoti vilniečiams, informaciniuose stenduose, edukacinėje medžiagoje, apie Vilniaus geomorfologinės raidos etapus, paskutinio ledynmečio ribą, kuris ir suformavo visą Vilniaus reljefą“, – BNS sakė D. Baltrušaitis.

Jo teigimu, įgyvendinus projektą taip pat bus sujungti tarp atskirų miesto rajonų nutiesti pėsčiųjų bei dviračių takai. Vienas jų – šalia Ukmergės gatvės.

Vilniaus savivaldybės teigimu, jei projekto parengiamasis etapas vyktų, kaip suplanuota, rangos darbai galėtų prasidėti 2025 metų pabaigoje.

Parke bus natūrali gamtinė aplinka, išsaugomi medžiai ir gamtinės buveinės, sudaromos palankios sąlygos naujų rūšių įsikūrimui, bus atkuriami laukinių pievų plotai, juose bus šalinami invaziniai augalai.

Gamtinio karkaso vientisumui idėjos autoriai anksčiau siūlė šalia dabar esančio tilto į „Akropolio“ prekybos centrą įrengti viaduką, skirtą gyvūnų migracijai virš Ozo gatvės. D. Baltrušaičio teigimu, projektiniuose pasiūlymuose viaduką įrengti siūloma su būsimais projektais – šiuo metu dėl jo joks sprendimas nėra priimtas.

„Bauland“ taip pat yra parengusi daugiafunkcį dviračių ir paspirtukų saugyklų projektą Vilniuje. Šiuo metu ji projektuoja Ričardo Gavelio skverą Vilniuje.

„Tai labai skaudžiai (9 proc. PVM lengvatos panaikinimas – BNS) paveikė visą maitinimo sektorių, o ypatingai tą socialiai jautriausią sektorių, tarkime, mokinių maitinimą mokyklų valgyklose, maitinimą darželiuose, senelių globos namuose“, – BNS sakė Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.

Jos teigimu, politinės ambicijos ir vidinės politikų rietenos užgožia galimybes veikti smulkiajam verslui.

Indų restorano „Sues Indian Raja“ direktorius Jonas Zelba BNS komentavo, kad mokestinė našta jo verslui padidėjo 15 proc. ir keliant kainas jos neįmanoma atsverti.

„Vaikai valgo už du tris eurus. Ir tikrai pasijuto – tam, kad uždirbtume, turime labai daug parduoti (...), labai sunku nedidelei įmonei šitoje rinkoje išsilaikyti“, – BNS sakė įmonės „Namų dvasia maitinimo projektuose“ direktorė Natalija Derškienė.

Mitingo dalyviai laiko plakatus „CPO! Netekink informacijos, vaikai mokyklose nori valgyti kokybiškai“, „Leiskit dirbti – bus ir mokesčiai“, „VMI, iš ko mokesčius rinksite rytoj“, „Cepelino kainoje – 27 proc. mokesčių“.

Nuo šių metų panaikinus lengvatą PVM tarifas maitinimo verslui siekia 21 proc.

Mitingo organizatoriai susitiko su Vyriausybės atstovais

Mitingo organizatoriai Vyriausybėje susitiko su premjerės patarėju Dainiumi Krinicku.

Evalda Šiškauskienė po susitikimo sakė, kad patarėjas maitinimo įstaigų atstovus išklausė ir pažadėjo perduoti premjerei.

„Norėjo įsigilinti ir sužinoti, kokią naudą duotų PVM mažinimas maitinimo įmonėms. Verslas jam išaiškino, kad pirmiausia yra žmonių atlyginimai, darbuotojų išlaikymas“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, mažesnis PVM tarifas įmonėms leidžia išgyventi, neužsidaryti ir nedirbti šešėlyje. 

E. Šiškauskienė ketvirtadienį BNS sakė, kad protestą inicijavo smulkusis maitinimo verslas, kuriam ypač sunku išsilaikyti nuo šių metų grąžinus standartinį 21 proc. PVM tarifą.

„Asociacija planavo rudenį kreiptis į Seimą ir keisti pataisą, tačiau mažieji verslai atėjo pas mus ir sakė, kad mes neišgyvensim iki rudens, reikia kažką daryti dabar“, – žurnalistams penktadienį sakė E. Šiškauskienė.

Ji pranešė, kad Latvijos ir Estijos asociacijos per socialinius tinklus taip pat prisijungė prie mitingo Vilniuje. Nepasiekus norimų rezultatų, planuojama rudenį organizuoti didesnę protesto akciją kartu su kitomis Baltijos valstybėmis.

Protesto organizatorių teigimu, sugrąžinus įprastą PVM restoranų, kavinių, mokyklų ir įstaigų valgyklų, ligoninių ir senelių namų maistas pabrango 15-20 proc., dešimtadaliu krito įmonių apyvarta, sumažėjo darbuotojų.

Nuo 2021 metų liepos kaip pagalba per pandemiją nukentėjusiam šiam verslui galiojo 9 proc. mokestis.

Pernai rudenį Seimas atmetė opozicijos frakcijų siūlymą 9 proc. PVM tarifą pratęsti iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos. Dar anksčiau parlamente siūlyta lengvatą padaryti nuolatine.

Į bokšto viršutinės taurės rekonstrukciją per trejus metus Telecentras jau investavo 8,34 mln. eurų.

„Iki šiol Vilniaus televizijos bokštas vis dar dvelkė tokia sovietine era. Šiandien žymime dieną, kai jis persitvarko“, – per atidarymo renginį antradienį sakė Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis.

Iki šių metų pabaigos už 4,1 mln. eurų bus rekonstruotas „Paukščių tako“ restoranas ir po juo esantis aukštas, o už likusius maždaug 2,6 mln. eurų 2025 metais planuojama atnaujinti požeminę galeriją ir pirmąjį aukštą, sutvarkyti teritoriją, antradienį pranešė įmonė.

„TV bokšto viršutinėje taurėje atvėrus naujas erdves, rekonstrukcijos darbai bus tęsiami toliau – jie persikels į „Paukščių tako“ restoraną, o po restoranu esančiame aukšte numatoma atverti dar vieną originalios konstrukcijos atvirą apžvalgos aikštelę “, – renginyje sakė Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

„Pabaigus bokšto rekonstrukciją, jis pritrauks dar daugiau lankytojų ir miesto svečių. Tokį tikslą ir keliame įmonei“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot jo, 2023 metais čia apsilankė apie 150 tūkst. svečių, o po rekonstrukcijos jų turėtų būti ir daugiau.

67–ame bokšto aukšte antradienį atidarytas bistro-baras „Toliai“, o aukšte virš jo – posėdžių salė „Debesys“ su poilsio kambariais, skirta nedideliems renginiams, susitikimams bei jų poilsiui. Taip pat įrengtas greitaeigis liftas.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. 326 metrų aukščio  bokštas pastatytas 1980 metais.

Pasak VMI kanclerio Dainiaus Jasiulio, bendra šiuo metu sukauptų konfiskuotų brangenybių vertė siekia 31 tūkst. eurų, brangiausias iš jų – 685 eurus kainuojantis auksinis žiedas. 

„Teismams ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančioms institucijoms ar pareigūnams priėmus sprendimą dėl konfiskuoto turto, VMI šį turtą perima į apskaitą ir realizuoja. (...) Lietuvos prabavimo rūmai atlieka VMI perimto turto ekspertizę ir nustato jo vertę“, – BNS teigė D. Jasiulis.

Jo teigimu, konfiskuotą turtą gali įsigyti visi norintieji.

Šiuo metu konfiskuotas brangenybes parduoda įmonė „Vilmarlita“.

VMI duomenimis, pernai jas pardavus gauta apie 7,5 tūkst. eurų. Brangiausiai parduotas gaminys – 1,5 tūkst. eurų kainavęs koljė.