„Teismo sprendimas yra toks, koks yra, bet kadangi turime teisę skųsti, tai ir skųsime, nes jis mūsų netenkina“, – BNS Kaune sakė A. Dulkys.

Pasak jo, sritį kuruojanti viceministrė vėliau turėtų susitikti su D. Bakša pasikalbėti „apie viską“.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį penktadienį pripažino jo atleidimą neteisėtu.

A. Dulkys jį atleido pernai spalį, ministro suburtai komisijai konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Komisija savo darbą pradėjo SAM vadovybei reaguojant į gautą anoniminį skundą.

Teismo argumentai

Kaip rašoma teismo nutartyje, D. Bakša atleistas remiantis jo veiklą tyrusios komisijos išvadomis, jog NVSPL vadovas netinkamai vykdė savo pareigas: neatliko darbuotojų kasmetinių veiklos vertinimo pokalbių, neužpildė atitinkamų vertinimo išvados formos punktų, nepasirašė laiku vertinimo išvadų, jos surašytos ženkliai vėliau nei surašyti ir pasirašyti įsakymai dėl darbuotojų atlyginimo kintamosios dalies paskyrimo.

Pats D. Bakša teismui nurodė sutinkantis, jog dėl didelio užimtumo neatliko darbuotojų metinio vertinimo, kad jų veiklos išvadas pasirašė vėliau, tačiau tuo niekam jokios žalos nepadarė. Anot jo, to negalima laikyti darbo drausmės pažeidimu, juolab – šiurkščiu.

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys rodo, kad D. Bakšos veiklą tyrusi komisija veiklą vykdė tendencingai, šališkai, nebendravo su NVSPL vadovu, jo neapklausė, nesiteikė išgirsti jo nuomonės.

„Sutiktina su ieškovo nuomone, kad tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą, teisė būti išgirstam bei išklausytam“, – rašoma nutartyje.

Teismas nurodė, kad komisijos nustatyti galimi pažeidimai „gali būti vertinami kaip tam tikri ieškovo vadovavimo veiklos trūkumai, tačiau negali būti vertinami ir laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu“.

Teismo manymu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas neužtikrino saugios darbo aplinkos kolektyve, taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovas netinkamai valdė laboratorijos žmogiškuosius išteklius, netinkamai optimizavo laboratorijos veiklą.

Tokie teiginiai, remiantis bylos duomenimis, yra „labiau hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio, be to, grindžiami kelių buvusių ar esamų darbuotojų subjektyviais vertinimais ir subjektyviu asmeniniu suvokimu, galimu išankstiniu nusiteikimu ar neigiamu nusistatymu prie ieškovą“.

Anot teismo, D. Bakša faktiškai atleistas pagal anoniminį pranešimą, kuriame esančios informacijos Sveikatos apsaugos ministerija „realiai objektyviai ir nešališkai nepatikrino, nes apklausė tik labai mažą dalį buvusių ir esamų laboratorijos darbuotojų, atsirinkęs juos išskirtinai selektyviai ir neaišku kokiais pagrindais, nes anoniminiame pranešime jokios konkrečios pavardės nebuvo paminėtos ir įvardintos“.

Teismo vertinimu, vieno iš liudytojo paaiškinimai „duoda tvirtą pagrindą išvadai“, jog anoniminį skundą suformavo iki šiol NVSPL lakinai vadovavusi Rosita Marija Balčienė, remdamasi „neįvardintų laboratorijos darbuotojų vardu“.

Įdarbino su verslu susijusius asmenis

Anksčiau BNS skelbė, kad pradėjęs darbą laboratorijoje D. Bakša per trumpą laiką į atsakingas pareigas įstaigoje įdarbino ne vieną su stambiais verslais susijusį asmenį. Jis tuomet teigė nesidomintis, kokiomis kitomis veiklomis jie užsiima.

Tarp šių žmonių buvo NVSPL Planavimo ir viešųjų pirkimų skyriuje naujai įsteigtose ekonomikos analitiko pareigose dirbantis verslininkas, „darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės padėjėjas Kastytis Masalskas.

Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjus tyrimą dėl D. Bakšos, K. Masalskas nuo pernai spalio 1 dienos pasitraukė iš užimamų pareigų.

Darbą NVSPL D. Bakša derino su darbu Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Dar anksčiau jis dirbo buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėju.

Iš ministro politinės komandos D. Bakšai teko trauktis 2017-ųjų pabaigoje, kai dienraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad jis galėjo spausti tuometinę viceministrę, jog konkurse į Valstybinės ligonių kasos direktoriaus postą turi laimėti ministerijoje projektų ir procesų valdymo patarėju dirbantis Igoris Baikovskis.

Didžiųjų miestų savivaldybių atstovai teigia, jog kavinės, kaip ir pernai, bus atleistos nuo vietinės rinkliavos, be to, joms leidžiama plėsti savo plotą, netrukdant kitiems šalia veikiantiems verslininkams, pėstiesiems ir dviratininkams.

Savivaldybės kasdien sulaukia prašymų įrengti lauko kavines

Tiek Vilniaus, tiek Kauno savivaldybių atstovai sako, jog leidimų įrengti lauko kavines sulaukiama kasdien. Vilnius jau išdavė 321 leidimą, o Kaunas – daugiau nei 60, tačiau neabejojama, kad skaičiai dar augs.

Kauno vicemeras Andrius Palionis teigė, kad praėjusią vasarą savivaldybė buvo išdavusi beveik 70 tokių leidimų, o šiemet, tikėtina, jų bus daugiau. Be to, šiemet, kaip ir pernai, lauko kavinės bus atleistos nuo vietinės rinkliavos, suderinus joms leidžiama plėsti savo teritorijas lauke.

„Kas gali, tikrai plečiasi ir didėja. Stengiamės sudaryti kuo didesnę laisvę, jei gali plėstis šalia savęs esančioje viešoje teritorijoje, tai ir leidžiame maksimaliai plėstis, jeigu tas poreikis tik yra“, – BNS sakė A. Palionis.

Kas gali, tikrai plečiasi ir didėja.

Pasak jo, pernai lauko kavinės lauke buvo užėmusios 3 tūkst. kv. metrų, o šiemet plotas sieks bent 5 tūkst. kv. metrų.

„Ten, kur kavinių koncentracija, tikrai turėtų gautis graži lauko kavinių juosta, vidurys Laisvės alėjos ir kraštai lieka pėstiesiems ir dviratininkams. Praėjusiais metais ten leista tris ar keturis metrus išsinešti staliukus į plotį, lygiai taip pat ir šiemet, o į ilgį, priklauso, kiek kaimynų turi“, – sakė Kauno vicemeras.

Tuo metu Vilniaus savivaldybė teigia pastarosiomis dienomis sulaukianti po kelias dešimtis naujų prašymų lauko kavinėms įrengti, o iki vasaros jų skaičius gali augti iki 445, kaip ir pernai.

Pasak Vilniaus tarybos narės, Laisvės partijos frakcijos narės Deimantės Rimkutės, sostinėje lauko kavinės taip pat bus atleistos nuo rinkliavos, o tos, kurios nuomojasi patalpas iš savivaldybės, galės nemokėti iki 75 proc. nuompinigių. Pasak jos, lauko kavinėms šiemet taip pat planuojama skirti daugiau erdvių nei pernai.

„Daugiau erdvių įtraukėme kaip pasirinkimus lauko kavinėms ir bendra tendencija tikrai yra didesnė“, – BNS sakė D. Rimkutė.

Jos teigimu, kartais savivaldybė sulaukia skundų, tačiau įmonės, teikdamos paraiškas, pačios atsako už duomenų teisingumą.

„Skundų turime, bet nėra tiek daug, visas situacijas vertiname individualiai. (...) Dėl „Šlaito namų“ buvo iškilęs klausimas, mes ir nagrinėjame šį atvejį. Jei paaiškėtų, kad duomenys buvo neteisingi, naikinsime tą leidimą, bet kol kas tokių duomenų neturime“, – sakė D. Rimkutė.

Šią savaitę dėl augančio lauko kavinių masto Vilniuje planuojama apriboti eismą dalyje Senamiesčio gatvių – nuo ketvirtadienio iki spalio pabaigos bus draudžiamas eismas Savičiaus gatve ir Gedimino prospekto dalyje tarp Vilniaus ir Šventaragio gatvių.

Kavinių atstovai laukė atlaisvinimų

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė džiaugėsi, kad vėl leista veikti. Anot jos, kurorto kavinėms tai buvo ilgai lauktas sprendimas.

„Visi laukė šito. Kurorto specifika gal tokia, žmonės atvykę neskuba, jie nori sėdėti lauko terasose, užsisakinės, manau, kad bus ir eilučių prie tų kavinių, nes ribotas staliukų skaičius kavinėse, atstumai“, – BNS sakė I. Valaitienė.

Pasak jos, iki šiol Palangoje maistą išsinešti gamino apie 15 kavinių, tačiau nuo ketvirtadienio jų bus daugiau, atsidarys didžioji dalis.

„Mažoji dalelė, gal viešbučiai, jei yra susiję, jei nuo mėnesio pabaigos ar nuo gegužės planuoja atsidaryti, ar vėluoja kažką įsiruošti, bet šiaip planuojama nuo rytojaus“, – sakė asociacijos vadovė.

Pasak jos, didžioji dalis darbuotojų grįš iš prastovų, nors pasitaiko ir atvejų, jog kai kurie nusprendžia negrįžti, pakeisti darbo vietą.

Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, daugiau nei pusšimtį restoranų ir picerijų valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis sako, kad sprendimas yra pavėluotas ir didelio pokyčio nesitikima, nes oras dar per šaltas sėdėti lauke.

„Didelio skirtumo nėra, tos, kurios dirbo ir teikė paslaugą mastui išsinešti, jos papildomai išsistatys staliukus ir tikėtina, kad kai bus šiltesnės dienos, popietės, gal šiek tiek žmonių bus, bet kad kažkas rezervuotųsi staliukus ir specialiai pultų prie 7 laipsnių temperatūros, to nebus', – BNS sakė G. Balnis.

„Bet iš principo gerai, kad leido atsidaryti. Sumažės nekontroliuojamo sėdėjimo ant suoliukų bortelių ar kiekvieno lopinėlio, kur atstumų nėra, bus daugiau kontrolės“, – pridūrė jis.

G. Balnio teigimu, atlaisvinimas yra nepakankamas, nes neleidžiama dirbti viduje.

Vyriausybės sprendimu nuo ketvirtadienio veiklą lauke  nuo 7 iki 21 valandos gali atnaujinti viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės ir barai, prie vieno staliuko sėdint ne daugiau nei dviem asmenims, išskyrus vieno namų ūkio narius.

Taip pat galės veikti maitinimo įstaigos, esančios jūrų ir oro uostų keleivių išvykimo terminaluose, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie staliukų.

Klinikos vadovybė prieš atsakydama BNS į klausimus kreipėsi į ilgametį klinikos klientą – Mykolo Romerio universiteto dėstytoją Vytautą Dumbliauską. Jis, susisiekęs su BNS žurnalistu, perdavė, kad klinikos vadovybė „nenori to straipsnio, žmonės nenori tų skandalų“.

Įstaigos direktorė aiškino, kad paskiepyti medikai nuo vasario 1 dienos ateina dirbti į įstaigą ir buvo rezerviniame skiepijamų asmenų sąraše.

Jos pavaduotoja tvirtino apie rengiamą straipsnį su V. Dumbliausku nekalbėjusi ir niekam skambinti neprašiusi.

Paskiepijo, nes užteko vakcinos

Žalgirio klinikos vadovė Vytautė Pečiulienė BNS teigė, kad aštuoni paskiepyti dėstytojai prie įstaigos darbo prisidės nuo vasario 1 dienos ir dirbs su pacientais bei studentais.

Ji patvirtino, kad tarp paskiepytųjų yra europaralmentaro Juozo Oleko dukra Laura Linkevičienė su privačioje odontologijos klinikoje dirbančiu vyru Tomu Linkevičiumi, taip pat kitapus Žalgirio klinikos privatų kabinetą turintis Vytenis Almonaitis ir šiuo metu pensijoje esanti buvusi Odontologijos instituto direktorė profesorė Irena Balčiūnienė.

„Taip, neturime ką slėpti. Mes nuo vasario 1 dienos jau esam paruošę pasirašymui šitų žmonių sutartis (...) Kadangi šitas skiepas yra gautas, 27 dieną bus revakcinacija“, – sakė V. Pečiulienė.

„Tai yra mūsų dėstytojai, kurie nuo vasario 1 dienos ateina į klinikinius darbus (...) Tas žmogus ateina į ypatingai didelę rizikos zoną dirbti su pacientais, kuriems PGR (COVID-19 tyrimai – BNS) nedaromi“, – kalbėjo klinikos vadovė.

Pagal sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patvirtintą skiepijimo prioritetų tvarką, šiuo metu pirmiausia turi būti skiepijami gydymo įstaigų darbuotojai bei studentai, teikiantys stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams.

V. Pečiulienė tvirtino, kad šie žmonės buvo įrašyti į skiepijimo sąrašus kaip rezerviniai ir jeigu klinika būtų pritrūkusi dozių, jie nebūtų skiepyti.

„Visų pirma, buvo (skiepijamas – BNS) priėmimo skyrius, toliau ėjo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, tada pirmas Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius, tada antras, tada poliklinikos darbuotojai, pačiame gale ėjo administracija ir institutas“, – pasakojo V. Pečiulienė.

Pasak jos, apie 25–30 proc. darbuotojų skiepytis atsisakė, 25 žmonės yra persirgę ir dėl to neskiepijami.

Vakcina – ir įstaigos įkūrėjai

Klinikos vadovė teigė Santaros klinikoms, kurių darbuotojai atvyko skiepyti Žalgirio klinikos kolegų, nurodė 210 vakcinos dozių poreikį, kadangi likę darbuotojai arba buvo prasirgę ir turintys imunitetą, arba skiepo atsisakė.

Paskiepyti buvo 206 darbuotojai. Klinikoje iš viso dirba apie 300 žmonių.

Paskiepyti buvo 206 darbuotojai. Klinikoje iš viso dirba apie 300 žmonių.

Apie tai, kad gavo skiepą BNS patvirtino ir L. Linkevičienė, ji sakė esanti Žalgirio klinikos darbuotoja. Tuo metu jos sutuoktinis T. Linkevičius ir kolega V. Almonaitis klausiami apie skiepus teigė nekalbėsiantys.

Pasak klinikos direktorės, dėstytojai laikinai įdarbinami pagal įprastą tvarką, kadangi VU Odontologijos institutas yra įstaigos klinikinė bazė.

Pati V. Pečiulienė sakė taip pat buvusi paskiepyta.

Jau pensijoje esanti profesorė I. Balčiūnienė svarstė, kad galbūt skiepo sulaukė, nes yra viena iš klinikos įkūrėjų.

„Aš Žalgirio klinikos įkūrėja ir Odontologijos instituto. Visą laiką dirbau konsultante, profesore 50 metų, turbūt dėl to. Ir dabar nueinu į Žalgirio kliniką pakonsultuoti pacientų, konsiliumuose dalyvauju“, – BNS pasakojo 79-erių profesorė.

Ji sakė, kad etato įstaigoje neturi, tačiau kartais yra kviečiama skaityti paskaitas, į konsiliumus.

Vadovybės prašymas per pacientą

BNS pradėjus domėtis skiepų Žalgirio klinikoje tvarka, klinikos vadovė V. Pečiulienė ketvirtadienį mobiliu telefonu neatsiliepė.

Tačiau BNS žurnalistui, netrukus po klausimų kai kuriems paskiepytiesiems klinikoje dirbantiems ir nedirbantiems medikams, ketvirtadienio vakarą paskambino politologas Vytautas Dumbliauskas.

Pastarasis aiškino susiradęs žurnalisto telefono numerį per pažįstamą asmenį ir teigė, jog skambina pastarojo padrąsintas.

V. Dumbliauskas užsiminė, kad kaip ir BNS žurnalistas, yra alytiškis, o pagalbos prašiusi pažįstama nuo jaunystės Žalgirio klinikos direktorės pavaduotoja ekonomikai Zita Urbonavičienė – taip pat alytiškė.

Anot V. Dumbliausko, užsiminė, kad žurnalistas pats galįs spręsti, ką rašyti, tačiau paaiškino, kad Z. Urbonavičienė informavo jį apie ruošiamą straipsnį ir sakė, kad „nenori to straipsnio, žmonės nenori tokių skandalų visų“ ir kad tema esanti „išpūsta“.

Žurnalistui politologas sakė negalįs paaiškinti, kodėl klinikos vadovybė tiesiogiai nesikreipia į jį ir paragintas sakė perduosiąs direktoriaus pavaduotojai žurnalisto mobilaus telefono numerį. Žurnalistas direktorės pavaduotojos skambučio nesulaukė.

Apgailestavo dėl skambučio

Penktadienį BNS klausiamas, kokiu tikslu ir kodėl skambino naujienų agentūros žurnalistui Žalgirio klinikos vadovybės prašymu, V. Dumbliauskas pripažino, jog tai darė kaip ilgametis patenkintas klinikos klientas.

„Kadangi manęs labai gražiai prašė ir aš jaučiuosi tiems žmonėms dėkingas, tai paskambinau. Bet čia, aišku, be reikalo... Pripažįstu, kad čia buvo nesąmonė“, – penktadienį sakė V. Dumbliauskas.

Pripažįstu, kad čia buvo nesąmonė.

Paklaustas, ar tokiu būdu bandė daryti poveikį žurnalistui, politologas tai paneigė: „Ne, nu ką aš galiu padaryti, viešpatie...“

Paklaustas, kaip pats vertina klinikos vadovybės elgesį, kai bandoma pasiekti žurnalistus per klinikos klientą, politologas sakė, kad ir jam tai atrodė keista ir nebuvo malonu.

Jis pripažino, kad šiuo atveju pasielgė „kvailai“, taip pat neetiškai ir kaip M. Riomerio universiteto dėstytojas.

„Žmogiškai norėjau kažką padėti, bet gavosi, kaip sako, šūdas“, – apibendrino politologas.

Direktorės pavaduotoja: nieko neprašiau

Žalgirio klinikos direktorės pavaduotoja Z. Urbonavičienė BNS penktadienį paneigė yra prašiusi politologo susisiekti su BNS žurnalistu, nors pripažino jo ieškojusi „asmeniniu reikalu“.

Ji neatskleidė, kokiu reikalu ieškojo žurnalisto, tačiau patikino, kad tai nebuvo susiję su BNS domėjimusi apie skiepijimus Žalgirio klinikoje.

„Pasikalbėti tiesiog norėjau asmeniškai. (....) Ne ne ne, su niekuo nebuvo susijęs. (...) Jokių neturiu asmeninių reikalų, bet norėjau pakalbėti“, – kalbėjo Z. Urbonavičienė.

„Tikrai nežinau kodėl jis (V. Dumbliauskas – BNS) nuo manęs skambino. (...) Ne, neprašiau. Tikrai ne“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Z. Urbonavičienė sakė neturinti poreikio susisiekti su ieškotu BNS žurnalistu.

„(...) Tai tiesiog buvo pokalbis su žmonėmis, o kaip žmonės interpretavo ir kažką suprato, aš tikrai negaliu atsakyti. (...) Aš tikrai nežinau, ar tai ruošiamas straipsnis, ar kažkas tai. Tikrai neturime supratimo. Tai buvo tik bendro pobūdžio pokalbis apie pažįstamus, kažką tokio“, – kalbėjo viena Žalgirio klinikos vadovių.

Ji svarstė, kad V. Dumbliausko skambutis galėjo įvykti jo asmenine iniciatyva.

BNS kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją komentaro, ar šiuo atveju skiepijant Žalgirio klinikoje nedirbančius asmenis nebuvo pažeista ministro patvirtinta skiepijimo tvarka. Atsakymą žadėta pateikti vėliau penktadienį.

„Aš pats tą informaciją esu pateikęs viešai, jie ją yra gavę, tai, aš manau, aš pats esu daugiau padėjęs jiems negu kad jie man, nes tikrai jokios informacijos iš Valstybės saugumo departamento nesu gavęs ir atitinkamai nesu prašęs“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.

Komentuodamas aukšto rango žvalgybos pareigūno pranešimą, kad VSD rinko duomenis apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir V. Ušacką, jis teigė vertinantis šios informacijos paviešinimą kaip puolimą prieš patį VSD ir kaip buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako rinkiminę kovą.

Paviešintoje VSD pareigūno informacijoje teigta, kad 2018 metų rugsėjį per pokalbį VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, kad „reikia paremti“ V. Ušacko politinį oponentą Ž. Pavilionį „informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“.

Ž. Pavilionis pabrėžia, kad jo išsakyta pozicija buvo asmeninis vertinimas, o dabar V. Ušacko, kuris pasitraukė iš aktyvios politikos, sprendimų ir veiksmų nėra linkęs vertinti.

„Ką jau daro ponas Ušackas su savo tolesne karjera, yra jo reikalas. Jeigu jis grįš į politiką ar užsienio politiką, tada mes vėl galėsime pasiginčyti dėl tų dalykų, bet kol kas nematau tam pagrindo, nes jis pats priėmė sprendimą pasitraukti iš politikos“, – teigė parlamentaras.

– Kaip jūs vertinate tą informaciją, kuri yra paskelbta? Yra tiek aišku, kad tai yra informacija iš vidaus, Valstybės saugumo departamento pareigūnų liudijimai kažkokie. Kaip jūs tai vertinate ir savo vaidmenį toje informacijoje taip pat?

– Aš tikrai nenorėčiau veltis į šitas rinkimines pono Bako kovas, kur diskredituojamas Valstybės saugumo departamentas. Aš tikrai pasitikiu juo ir tikrai nenorėčiau dalyvauti komentuojant tuos dalykus.

Aš apie savo poziciją pasakiau, kad aš porą kartų esu bendravęs su ponu Jauniškiu (VSD direktoriumi Dariumi Jauniškiu – BNS) užsienio politikos klausimais, o tai, kas ten yra inkriminuojama, dėl tos V. Ušacko vadinamosios pažymos, aš ją rašiau savo rankomis iš viešų šaltinių, remdamasis savo patirtimi ir tikrai man Valstybės saugumo departamentas nėra padėjęs ją rašyti.

Aš pats tą informaciją esu pateikęs viešai, jie ją yra gavę, tai, aš manau, aš pats esu daugiau padėjęs jiems negu kad jie man, nes tikrai jokios informacijos iš Valstybės saugumo departamento nesu gavęs ir atitinkamai nesu prašęs. Aš pats tą pažymą paruošiau ir pateikiau ją Priežiūros komitetui ir ji tapo vieša – tai buvo, man atrodo, rugsėjo mėnesį praeitų metų.

– Ar teisingai suprantu – jūs pasidalijote ta informacija ir su Valstybės saugumo departamentu?

– Taip, aš nusiunčiau jiems.

– O „jiems“ tai kam konkrečiai?

– Visą laiką turiu jų oficialų e-mailą, aš jiems persiunčiau, bet jokio atsakymo ar komentaro į tą medžiagą aš nesu net gavęs iš jų.

– Jūs sakote, kad esate susitikęs kelis kartus su ponu D. Jauniškiu – jeigu ne paslaptis, kada maždaug tai buvo, ar jūs susitikinėjote tuo metu, kai vyko ta jūsų kova su ponu V. Ušacku dar pirminiuose rinkimuose?

– Aš tikrai nepamenu tiksliai. Pernai metais porą kartų buvo, bet tai būdavo prieš mano kokius nors didesnius užsienio vizitus: ar aš važiuodavau į Ameriką, ar aš važiuodavau į Sakartvelą, ar į kokią Ukrainą – kadangi aš dabar neturiu galimybės pasitarti, nes bet kokiu atveju neturiu to priėjimo prie informacijos.

Arba, pavyzdžiui, kai Magnickio įstatymą – aš buvau netgi prieš dvejus metus, kai mes jį kūrėme Seime ir mane įtraukė į juoduosius sąrašus, nes tą informaciją mes tiktai vėliau gavome per tarnybas, kad aš jau nebegaliu įvažiuoti į Rusiją, į Baltarusiją. Tai tais atvejais aš porą kartų esu pasitaręs, tai tiktai tiek.

– Čia jūsų iniciatyva, jūsų paties?

– Taip, vis tiek, kai dirbi su, pavyzdžiui, Astravo atomine, eini prieš Kremliaus interesus, pasitari tiesiog, kas yra kas, su kuo dirbti, su kuo ne, nes Valstybės saugumo departamentas turi pareigą apsaugoti mus nuo įvairių žmonių ir kartais tu nežinai, ar tas partneris yra tikras, ar netikras, tai paprašydavau tos informacijos.

Aš džiaugiuosi, kad Valstybės saugumo departamentas porąkart mane yra įspėjęs apie žmones, su kuriais aš neturėčiau bendrauti iš tų Rytų šalių, nes mes turime tam tikrą informaciją, jie turi tam tikrą informaciją, kad galbūt ten gali būti kažkas netvarkoj. Už tą aš dėkoju jiems, kad jie tokią informaciją man yra suteikę. Kadangi tenka dirbti labai daug su tuo rytų frontu, turi žinoti, kas yra kas ir jie mane nuo to yra apsaugoję porą kartų.

– Bet jūs patikinate, kad jokių iš jūsų prašymų dėl V. Ušacko tikrai nebuvo ponui D. Jauniškiui?

– Ne, tikrai, aš tiesiog pats savo ruožtu esu jiems pateikęs informaciją apie mano politinį vertinimą.

Bet, aišku, jis gali būti subjektyvus, gali būti politiškas, bet aš atstovauju tam tikrai politinei bendruomenei, kuri turi tam tikrus įsitikinimus užsienio politikoje ir aš prieštaravau tam tikroms nuostatoms, kurias ponas V. Ušackas formulavo, bandydamas tas partijos nuostatas pakeisti, ir aš tai išdėsčiau viešame rašte ir visą laiką viešai kalbėdavau apie tai, dėl to buvau apskųstas mūsų (Konservatorių partijos - BNS) Priežiūros komitetui dėl mano kaltinimų, kad ponas V. Ušackas yra prorusiškas. Ir tame savo rašte, kuris po to tapo viešas, aš pagrindžiau tą savo nuomonę įvairiais istoriniais momentais ir Priežiūros komiteto sprendimas buvo teigiamas, kad aš buvau teisus dėl turinio, bet, kiek pamenu, Priežiūros komitetas paprašė, kad aš susilaikyčiau nuo asmeninio pobūdžio prieštaravimų, kas grynai su etika gali būti siejama.

Bet aš visą laiką atskiriu tą asmeninį bendravimą nuo tam tikrų vertybinių skirtumų, kuriuos aš išryškinau savo tame rašte, pabrėždamas, kad, mano nuomone, mano vertybinė linija atspindi partijos programą dėl Rusijos, dėl Baltarusijos, o pono Vygaudo Ušacko tuo metu prieštaravo. Bet šiuo metu Vygaudas nebedalyvauja politikoje ir užsienio politikoje, tai aš tiesiog šitos temos, aišku, nebeeskaluoju.

– O, jeigu ne paslaptis, kada paskutinį kartą esate bendravęs su ponu D. Jauniškiu?

– Tikrai nepamenu, tai buvo praeiti metai.

– Kažkada praeitų metų pabaigoje?

– Kažkada, netgi, aš manau, neaišku, ar pabaigoje... Bandau prisiminti: ruduo ar pavasarį, pavasarį taip pat porą kartų... Bet datų tikrai aš tiksliai nepamenu.

– Ir to pono R. Bridikio irgi ne...?

– Tikrai, na aš niekaip neprisimenu – nebent jau man visiškas užtemimas, bet aš tikrai nepamenu tokio žmogaus. Aš asmeniškai nepažįstu tokio žmogaus. Ir dėl jo, tikrai nesu bendravęs dėl jokio V. Ušacko visiškai – nes aš prisiminčiau tiek žmogų, tiek turinį prisiminčiau pokalbio.

– Gal gali taip, kad jie kažkaip tarėsi, bandė jums padėti informuojant, tarkime, įspėjant apie V. Ušacko ryšius savo ruožtu?

– Nežinau, ką jie darė, čia jų reikia klausti, bet aš tikrai nesu gavęs nieko iš Valstybės saugumo departamento apie poną V. Ušacką. Na nesu. Tai jeigu jie kažką darė, aš nieko apie tai nežinau, o ką jie darė, jau yra jų prerogatyva.

Aš manau, kad jie turi pareigą apsaugoti kiekvieną kandidatą nuo kažkokių trečiųjų šalių kišimosi ir tą pareigą turbūt vykdo, kiek aš suprantu iš tos jau viešosios informacijos, apie vieną ar kitą kandidatą įspėja, kaip ir mane patį yra įspėję dėl tam tikrų asmenų, kurie gali kelti įtarimą ir aš jiems dėkoju už tą darbą, jie tikrai vykdo savo pareigą ir pakankamai tvarkingai. Todėl ir sakau, kad pasitikiu jais ir man kelia nuostabą tie puolimai prieš rinkimus, kuriuos aš mačiau ne vieną kartą, prieš Valstybės saugumo departamentą, kai partijos stengiasi, matyt, į savo pusę tas tarnybas ne tai, kad patraukti, bet apriboti jų veikimą.

Tai, aš manau, yra labai nesąžininga, nes tie žmonės dirba valstybei ir saugo mus nuo trečiųjų šalių priešiškų įtakos ir toks puolimas, mano nuomone, yra kenkiantis tai pačiai valstybei, todėl aš negaliu jo suprasti.

– O ar su ponu V. Ušacku esate bendravęs pastaruoju metu?

– Aš buvau jį susitikęs visiškai neseniai, atsitiktinai, paspaudėme vienas kitam ranką, bet tik tiek. Toliau nesu bendravęs. Bet tikrai jokiu būdu apie jokias tarnybas nesu kalbėjęs su juo.

Tiesiog susitikome žmogiškai, kadangi žmogus jau nebe politikoje, nebe užsienio politikoje, aš nematau pagrindo tą konfliktą eskaluoti. Pasakiau, ką pasakiau, partijos nariai patys nusprendė, kas yra mūsų kandidatas prezidento rinkimuose ir viskas, ta istorija yra baigta.

Bet asmeninio jokio pykčio tikrai nelaikau prieš Vygaudą ir apskritai politikoje stengiuosi taip ir elgtis, kad mes kovojame idėjomis, vertybėmis, mes bandome jas pristatyti rinkėjams, rinkėjai renkasi, bet aš niekada stengiuosi asmeninių priešų ir asmeninio priešiškumo nekurti. O ką jau daro ponas V. Ušackas su savo tolesne karjera, yra jo reikalas.

Jeigu jis grįš į politiką ar užsienio politiką, tada mes vėl galėsime pasiginčyti dėl tų dalykų, bet kol kas nematau tam pagrindo, nes jis pats priėmė sprendimą pasitraukti iš politikos.

„Taip suprantu“, – žurnalistams pirmadienį sakė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas prieš prasidedant tarybos posėdžiui.

Tačiau jis pripažino nemanantis, kad V. Pranckietis net po partijos sprendimo pats trauksis iš pareigų.

R. Karbauskis taip pat pabrėžė, jog sprendimas dėl koalicijos sutarties nėra nukreiptas asmeniškai prieš V. Pranckietį.

„Dėl V. Pranckiečio niekas nesiruošia balsuoti, balsuojama dėl koalicinės sutarties vykdymo“, – sakė R. Karbauskis.

„Kada žmogus susitapatina su pozicija, kuri atitenka pagal koalicinę sutartį, tada tokios peripetijos ir išeina“, – kalbėjo jis.

Kada žmogus susitapatina su pozicija, kuri atitenka pagal koalicinę sutartį, tada tokios peripetijos ir išeina.

Pasak jo, jei taryba nepalaikytų koalicijos sutarties, tai reikštų nepasitikėjimą frakcija.

„Tai reikštų tikriausiai nepasitikėjimą frakcija, jei būtų balsuojama kitaip“, – sakė jis.

Į posėdį atvykęs V. Pranckietis dar kartą pakartojo pats nesitrauksiantis.

„Nieko nepasikeis. Mane patraukti gali Seimas“, – pakartojo jis, paklaustas, kaip elgtųsi, jei būtų patvirtinta koalicijos sutartis.

„Niekur dangus negriūva ir nereikia visko statyti ant vienos kortos. Lietuvoje yra tvirta valdžia, ja turime pasitikėti“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Pirmadienį į tarybos posėdį Kauno rajone susirinkę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos tarybos nariai taip pat balsuos ir dėl pasitikėjimo R. Karbauskiu.

„Darbotvarkėje klausimas yra“, – sakė jis.

Balsavimas dėl pasitikėjimo juo bus slaptas.

Taryba taip pat turėtų svarstyti pasirašytą naująją valdančiosios koalicijos sutartį.

Liepos pradžioje koalicijos sutartį pasirašė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, o praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis toliau vadovausiantis Vyriausybei.

Pastaruoju metu R. Karbauskį aštriai kritikuojantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tvirtina, kad partijos lyderis bijo dėl savo galimybių išlikti, todėl vis nukeldavo balsavimą dėl pasitikėjimo. Pasitikrinti pasitikėjimą R. Karbauskis žadėjo po šiemet vykusių rinkimų.

V. Pranckietis raginimą trauktis iš pareigų, Seimo pirmininko poziciją perleidžiant koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“, vadina R. Karbauskio kerštu ir tiki, jog gali atlaikyt nepasitikėjimo balsavimą Seime.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose „valstiečių“ kandidatas S. Skvernelis liko trečias. Kovą savivaldos rinkimuose pagal mandatų skaičių partija taip pat liko trečia po konservatorių ir socialdemokratų. Europos Parlamento rinkimuose „valstiečiai“ irgi liko treti pagal balsų skaičių, iškovojo du mandatus.

R. Karbauskis prieš šiuos balsavimus buvo žadėjęs laimėti visus trejus rinkimus, o nesėkmės atveju trauktis iš valdžios.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistė Rasa Dargienė nuteista pustrečių metų laisvės atėmimo bausme, ją atidedant dvejiems metams. Jos buvęs kolega iš to paties skyriaus Andrius Girdžius – trejų metų laisvės atėmimo bausme su atidėjimu tokiam pačiam laikotarpiui.

Taip pat nuteisti du Vilkaviškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai: Michailas Počepovičius, kuriam skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė su dvejų metų atidėjimu, ir Alė Šarkauskienė, kuriai skirta metų laisvės atėmimo bausmė su atidėjimu pusantrų metų.

Jie pripažinti piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir siekę turtinės naudos bei neteisėtai įregistravę vogtą techniką.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad neteisėtai buvo įregistruota 119 žemės ūkio technikos ir keturračių motociklų. Dalis registruotos technikos buvo pagrobta Lietuvoje bei užsienio valstybėse.

Šios veiklos organizatorius Gildas Varnagiris nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme su atidėjimu trejiems metams.

Jo bendrininkams Jonui Raudeliūnui, Tomui Petkevičiui, Arūnui Bajorinui ir Mindaugui Gaudiešiui skirtos nuo metų ir trijų mėnesių iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmės su atidėjimu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamos veikos organizatorius G. Varnagiris 2011-2013 metais kartu su J. Raudeliūnu, A. Bajorinu ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis siekė įteisinti savo paties ir kitų asmenų nusikalstamu būdu įgytus keturračius motociklus bei žemės ūkio techniką.

G. Varnagiris gaudavo iš bendrininkų pavogtų keturračių motociklų ir kitos žemės ūkio technikos techninius duomenis bei asmenų, kuriems ši technika bus parduodama arba kurių vardu ji bus fiktyviai registruojama, asmens dokumento kopiją bei gyvenamosios vietos adresą.

Po to šie duomenys būdavo suklastojami, jiems išrašant Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimus, Vokietijos transporto priemonės registracijos liudijimus, taip pat Ispanijos transporto priemonės techninės apžiūros korteles ar Džordžijos valstijos sertifikatus.

Suklastojus technikos dokumentus, ji būdavo apdrausta, sumokėta už jos registravimą.

Tuomet G. Varnagiris kreipdavosi į Kauno ir Vilkaviškio savivaldybes, kad ši technika būtų įregistruota Lietuvos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre konkretaus asmens vardu ir būtų galima gauti technikos registracijos liudijimus, techninės apžiūros talonus, valstybinius numerius.

Nuteisti savivaldybių specialistai registracijos liudijimus išrašydavo neapžiūrėję registruojamos technikos.

Tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar valdininkai gavo už tai atlygį, tačiau neatmetama galimybė, kad jie techniką galėjo registruoti tiesiog siekdami išlaikyti gerus santykius su G. Varnagiriu.

Šioje byloje 19 asmenų buvo pripažinti nukentėjusiaisiais – jie yra iš visos Lietuvos. Dauguma jų nežinodami įsigijo vogtą techniką iš teisiamųjų.

Jiems iš nuteistųjų priteista per 24,4 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo.

Ši byla Kauno apygardos teisme nagrinėta nuo 2016-ųjų metų. Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.