Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVTK) duomenimis, šiemet slapti pirkėjai dėl galimo farmacijos praktikos taisyklių nesilaikymo tikrino penkias vaistines, užfiksuotas vienas pažeidimas.

„Gyventojai dažniausiai informuoja, kad vaistinėse receptiniai vaistai parduodami be gydytojo recepto“, – BNS teigė VVTK atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Už pažeidimus farmacininkams gresia baudos nuo 30 iki 290 eurų, nes sulaužomos farmacijos praktikos sąlygos.

Tokie kontroliniai pirkimai vykdomi tik tuo atveju, jei apie galimus nusižengimus taisyklėms praneša gyventojai, yra gautas kitos institucijos skundas ar vaistinė yra tikrinama dėl pakartotinių pažeidimų.

„Kontroliniai pirkimai yra atliekami tik tam turint aiškų pagrindą ir nesant kitos galimybės patikrinti faktus ar įtarimus apie vaistų pardavimą gyventojams“, – sakė A. Tarvydienė.

Kontroliniai pirkimai yra atliekami tik tam turint aiškų pagrindą ir nesant kitos galimybės patikrinti faktus ar įtarimus apie vaistų pardavimą gyventojams.

„Slapto pirkėjo“ vaistinėse sistema įsigaliojo 2018 metų gegužės 1 dieną. Per praėjusius metus slapti pirkėjai vykdė du kontrolinius pirkimus.

Svarbiausias kontrolinių pirkimų tikslas – užtikrinti, kad vaistinėse vaistai būtų parduodami laikantis nustatytų reikalavimų ir sudaryti galimybes rinktis pigesnius vaistus.

Kontrolinius pirkimus gali atlikti vaistinių veiklą kontroliuojantys geros vaistinių praktikos inspektoriai, taip pat kiti VVKT darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą.

Į visus septynis pranešimus reagavo apmokyti VVTK specialistai.

2017 metais Seimui priėmus pataisas dėl „slaptų pirkėjų“ vaistinėse, visuomenėje kilo pasipiktinimas, pacientai ėmė skųstis, jog vaistinės ėmė prašyti receptų vaistams, kuriems iki tol tokių reikalavimų netaikė. „Slaptų pirkėjų“ įteisinimas tapo vienu iš interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai pretekstų.

Atsižvelgusi į kilusį pasipiktinimą, ministerija pusmečiui buvo atidėjusi nuobaudų taikymą vaistų pardavimo tvarką pažeidusioms vaistinėms.

„Projektų vykdytojų tikslas yra paskatinti visuomenės narius rinktis gyvenimą, kuris susideda iš įvairių sveiko gyvenimo būdo dalių. Tai mityba, fizinis aktyvumas, socialinė aplinka, psichinė ir emocinė sveikata bei kita. Dažnai tokioms iniciatyvoms ir tyrimams pritrūksta lėšų, tad džiugu, jog fondas gali paskatinti biudžetines ir viešąsias įstaigas bei nevyriausybines organizacijas įgyvendinti teigiamus pokyčius“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Konkurse dėl finansavimo įvairios iniciatyvos dalyvavo ir konkuravo trijose kategorijose: visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo, sveikos gyvensenos skatinimo ir socialinės informacinės kampanijos.

Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo kategorijoje finansavimą gavo 22 prevenciniai projektai ir keturi moksliniai tyrimai.

Psichikos sveikatą tikimasi stiprinti kuriant platformas, skirtas krizėms įveikti, mobiliąsias meditacijos programėles, edukuojant visuomenę per festivalius.

Projektų vykdytojų tikslas yra paskatinti visuomenės narius rinktis gyvenimą, kuris susideda iš įvairių sveiko gyvenimo būdo dalių. Tai mityba, fizinis aktyvumas, socialinė aplinka, psichinė ir emocinė sveikata bei kita.

„Tikslas ir toks noras yra pasidalyti garso įrašais, meditacijų įrašais su visuomene, kad jie galėtų juos panaudoti tais tikslais, kam ir yra panaudojama dėmesingo įsisąmoninimo praktika pasauliniu mastu. Pagrindinės temos yra stresas, nerimas, depresijos simptomai ir su tuo susiję psichikos sveikatos sunkumai“, – BNS pasakojo viešosios įstaigos „Laikas pauzei“ direktorius Paulius Rakštikas.

Jo projektas – mobilioji programėlė „Pauzė“ – pateko tarp finansavimo sulaukusiųjų.

Planuojama, kad šią programėlę „Android“ operacinės sistemos naudotojai galės išbandyti po pusmečio.

Fondo lėšų gaus ir trečius metus vykdoma iniciatyva „Saugi erdvė“ – muzikos festivalių lankytojai kviečiami į informacines palapines, kur gali nemokamai pasidaryti greitąjį ŽIV testą, pasitikrinti blaivumą bei gauti greitąją medicinos ar psichologinę pagalbą.

„Tikslas yra sudaryti sąlygas festivalių dalyviams švęsti kiek įmanoma saugiau. Tuo tikslu mes turime info palapinę, kur informuojame apie psichoaktyvias medžiagas, bet nemoralizuojame, negąsdiname, tiesiog objektyviai informuojame“, – BNS teigė iniciatyvos „Saugi erdvė“ koordinatorius Girvydas Duoblys.

Anot jo, tokių festivalių metu ir psichologai, ir medikai įgyja patirties, kokios neįgytų dirbdami didžiuosiuose miestuose. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kasmet vis daugiau žmonių ateina į informacines palapines, pasidaro ŽIV testą ar siekia specialistų pagalbos.

„Ypač lietuviai festivaliuose noriai pasitikrina ŽIV, šniūrais eina tikrintis blaivumą, aišku, eina labiausiai paskutinę (festivalio – BNS) dieną. (...) Per „Sūpynes“ pas mus į info palapinę užsuko beveik 500 žmonių, alkotesteriais pasitikrino 491 ir 105 pasitikrino dėl ŽIV“, – pasakojo G. Duoblys.

Sveikatos stiprinimo fondas skirs lėšų 16-ai prevencinių projektų ir vienam moksliniam tyrimui, kurie rūpinsis sveikesne žmonių gyvensena.

Sveikiau gyventi skatins žygeivių organizacijos, mokyklos, visuomenės sveikatos centrai ir sveikos mitybos iniciatyvos.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centras ketina parengti mobiliąją programėlę, kurioje būtų sužymėtos visos miesto sporto komunikacijos, viešai prieinami treniruokliai ir sporto aikštynai.

„Viena iš funkcijų būtų maršrutai, kad žmogus galėtų su mobilumu susijusį fizinį aktyvumą rinktis. Šita programėlė veiktų per „Google maps“ platformą ir generuotų maršrutus. Mūsų tikslas būtų toks, kad būtų vengtini maršrutai pėsčiųjų ir dviračių takais palei didžiuosius kelius, gatves, kad galėtų žmonės kuo daugiau eiti žaliomis zonomis, parkais, mažomis gatvelėmis“, – BNS teigė Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Milda Navaslauskaitė.

Iš viso šiais metais Sveikatos stiprinimo fondas 162 projektų ir mokslinių darbų paraiškų.

Prevencinių projektų rezultatų tikimasi sulaukti per metus, o mokslinių tyrimų – per dvejus metus.

Teismų procesai dėl to vyksta jau pustrečių metų. Naujausiu šių metų liepos 17-osios sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą perdavė bylą nagrinėti Plungės apylinkės teismui.

Konfliktas tarp miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kilo dėl to, kad pastatyti viešieji tualetai buvo prijungti prie centralizuotos miesto vandentiekio ir buitinių nuotekų sistemos.

Pasak statybos inspekcijos, tai, kad konteinerinio tipo viešieji tualetai yra prijungti prie centrinės nuotekų sistemos, reiškia, kad tualetai yra statiniai. Tokio tipo tualetų savivaldybė statyti negalėjo. Todėl ji 2017 metų liepos 5 dieną buvo įpareigota tualetus nugriauti.

2017 metų gruodžio 12 dieną Klaipėdos apygardos administracinis teismas savivaldybės prašymą negriauti statinių atmetė ir įpareigojo juos sutvarkyti iki 2018 metų sausio 5 dienos.

Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog buvo pastatyti viešieji tualetai. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar jie iš viso laikytini statiniais. Teismas vertino, kad vis dėlto viešieji tualetai yra nekilnojami statiniai, juos perkėlus sumažėtų jų vertė.

Palangos savivaldybė tokį teismo sprendimą ginčijo. Pasak jos, viešieji tualetai yra kilnojami statiniai, nes kiekvieną pavasarį jie pastatomi į savo vietas prie paplūdimių, o rudenį išvežami kitur. Dėl to, kad kiekvienais metais jie išmontuojami, jų vertė nesumažėja.

Taip pat savivaldybės juristai tvirtino, kad konteinerinius viešuosius tualetus išmontuoti ir perkelti yra lengva, du darbininkai, tai gali padaryti per dešimt minučių. Tai reiškia, kad tualetai negali būti klasifikuojami kaip nekilnojamas turtas.

„Jeigu pripažintume, kad tai yra statiniai, reikėtų suformuoti sklypus, gauti leidimus, pastatyti, suteikti adresus, buhalteriškai apskaityti kaip turtą, įregistruoti nekilnojamo turto registre, o rudenį viską atvirkščiai padaryti. Tada ten reikėtų statybos leidimo griauti, vėl išregistruoti iš registro ir taip kiekvienais metais“, – situacijos absurdiškumą BNS apibūdino Palangos miesto savivaldybės juristas Vytautas Korsakas.

„O antra, pagal specialų planą tokių statinių negali būti, tai teoriškai visuomenė tų tualetų neturėtų niekada“, – pridūrė jis.

Kurorto savivaldybė nėra šių viešųjų tualetų savininkė, ji juos nuomojasi iš bendrovės „Modul LT“ kiekvienais metais vasaros sezono metu nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

Šiuo metu tualetais naudojasi visuomenė, jų nuomos sutartis baigiasi šių metų spalio 15 dieną.

Tyrimo metu turėtų būti ištirta 300 vandens telkinių, nustatyta, kur gyvena plačiažnypliai vėžiai ir kitos jų rūšys, pasiūlyti tinkami telkiniai, į kuriuos būtų galima perkelti plačiažnyplius vėžius, teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistas Vilmantas Graičiūnas.

Šiuo metu žinoma, kad plačiažnypliai vėžiai gyvena 24 kvadratinių kilometrų plote, per šimtą metų jų populiacija sumažėjo dešimt kartų.

„Imant pastarųjų metų mažėjimo, nykimo tendencijas, mokslininkai brėžia kreivę, kad iki 2059 metų Lietuvoje plačiažnyplių vėžių nebeliks, jeigu nieko nedarysime“, – BNS sakė V. Graičiūnas.

Plačiažnypliams vėžiams kenkia invazinių žymėtųjų ir rainuotųjų vėžių platinamos ligos, pagrindinė jų – vėžių maras.

„Kita priežastis – aišku, pats tų invazinių vėžių plitimas. Jie yra ligų nešiotojai ir jie ir šiaip agresyvesni, ir išstumia vėžius. Kai kuriuose vandens telkiniuose gyveno visos keturios rūšys: anksčiau Asvejos ežere buvo ir rainuotųjų, ir žymėtųjų, ir plačiažnyplių, ir siauražnyplių, bet ilgainiui išstumia plačiažnyplius vėžius“, – teigė V. Graičiūnas.

Reikia pasirinkti ar ungurys, ar vėžys. Kartu jie sunkiai sugyvena ir unguriai vėlgi stipriai išnaikina vėžius ir ypač, jeigu silpna populiacija, tai ją ir pribaigia.

Nykstantiems vėžiams kenkia ir žvejai, jei jie naudoja žvejybos įrankius, kuriais anksčiau gaudyti ligas platinantys vėžiai.

Taip pat plačiažnyplių vėžių populiaciją naikina Lietuvoje nykstantys unguriai. Ungurių populiacijai atkurti Europos Sąjunga skiria lėšų, bet jei viename vandens telkinyje gyvena abi rūšys, tai unguriai gali net išnaikinti visus plačiažnyplius vėžius.

„Reikia pasirinkti ar ungurys, ar vėžys. Kartu jie sunkiai sugyvena ir unguriai vėlgi stipriai išnaikina vėžius ir ypač, jeigu silpna populiacija, tai ją ir pribaigia“, – paaiškino specialistas.

Nuo šių metų plačiažnypliai vėžiai įtraukti į saugomų gyvūnų sąrašą, o kitą savaitę planuojama uždrausti jų žvejybą.

Kad nykstančių vėžių populiacija vėl būtų atkurta, reikia uždarų vandens telkinių, į kuriuos nepatektų invaziniai vėžiai. Svarbu, kad į plačiažnyplių vėžių apgyvendintą telkinį nebūtų perkeliami vėžių žvejybos įrankiai iš kitų telkinių, nes taip gali būtų platinamos ir ligos.

„Didelė tikimybė jiems išlikti rezervatuose esančiuose vandens telkiniuose. Tik kad dar kažkaip mūsų teisės aktai neleidžia rezervatuose kažkokios veiklos, net tokios kaip mūsų vietinių rūšių įveisimas“, – problemą įžvelgė V. Graičiūnas.

Kad vėžiai įsitvirtintų vandens telkinyje, reikia, kad vanduo būtų sąlyginai švarus, į jį nepatektų chemikalų, būtų slėptuvių, kur galėtų pasislėpti plačiažnypliai vėžiai.

Populiaciją ketinama pradėti atkurti kitais metais. Pirmiausia mokslininkai nustatys, kuriuose vandens telkiniuose tikrai galima apgyvendinti šiuos vėžius.

„Dabar, kai nebus žvejojama, tai tas perkėlimas iš vieno vandens telkinio į kitą nebus toks skausmingas ir tai populiacijai. Tai bus tas pats, ką dabar žvejai žvejodavo sau. Bus vėžiai gaudomi ir perkeliami į kitus vandens telkinius, kad ta galimybę išgyventi vėžiams padidintume didinant jų gyvenamąjį plotą“, – teigė V. Graičiūnas.

Plačiažnypliai vėžiai – Lietuvos teritorijoje natūraliai gyvenanti vėžių rūšis. Visoje Europoje jie vertinami dėl skonio ir maistinių savybių. Lengviausia nuo kitų vėžių juos atskirti pagal plačias žnyples.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretus ir Seimui teikia pritarti kelių teisėjų paskyrimui į naujas pareigas.

V. Zelianką siūloma skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.

Anksčiau tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė šį teisėją norėjo paskirti dirbti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT). Tačiau praėjusios kadencijos Seimas 2013 ir 2014 metais du kartus nepritarė šiam paskyrimui.

Kartu su V. Zelianka Seimui pateikti ir kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų – Virginijos Liudvinavičienės, Vilijos Mikuckienės ir Aleno Piesliako – paskyrimai į Lietuvos apeliacinį teismą. Taip pat siūloma pritarti Agnės Tikniūtės paskyrimui dirbti Apeliacinio teismo teisėja.

G. Nausėda taip pat siūlo Seimui atleisti Rimvydą Norkų iš LAT teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų bei skirti jį Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju.

Konstitucija numato, kad Apeliacinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas pritarus Seimui.

Dvarą iš verslininkės Sigitos Juozapavičiūtės 2017 metais įsigijo Varšuvoje gyvenantis buvusių dvaro savininkų palikuonis Pavelas Šanaica Kosakovskis.

Pardavimo skelbime pranešama, kad teritorijoje yra originalus bokštas su įrengta vandentiekio sistema, elektra. Jame – prieškambaris, miegamasis, vonia. Kambariai yra įrengti antrame ir trečiame aukštuose. Bokšte įrengta ir Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijų ekspozicija. Sklype taip pat išlikę oranžerijos griuvėsiai.

Pernai teritorijoje buvo pastatyta palapinė, yra sutvarkyta veja, pritaikyta žaisti mini golfą. Taip pat teigiama, kad dvaro teritorijai priklauso keturi hektarai miško ir žemės.

Kartu parduodamas ir prekės ženklas „Vaitkuškis“, kurį dabartiniai savininkai įsteigė, kad galėtų nusipirkti dvarą.

ES paramos nepavyko gauti, pirkėjai domisi

Teigiama, kad kultūros objektas parduodamas dėl lėšų trūkumo. Bandyta kreiptis ir dėl Europos Sąjungos fondų paramos, bet jos negauta.

„Per dvejus metus mes sugebėjome atgaivinti istorinį objektą ir sugrąžinti jį į turistinį žemėlapį. Dabar yra laikas investuotojams. Tai yra reguliari ir normali praktika. Reikalinga penkių milijonų eurų investicija, kad virš Vaitkuškio bendrosios tradicijos ir susitaikymo memorialo plevėsuotų daugelio tautų vėliavos“, – BNS teigė Varšuvoje įsikūrusio Kosakovskių fondo valdybos pirmininkė Anira Wojan.

Anot jos, tikimasi, kad dvaras bus erdvė, kur bus paminėtos visos tautos, prisidėjusios prie Ukmergės kultūrinio ir ekonominio gyvenimo – lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai, žydai, ukrainiečiai, prancūzai, italai, škotai, britai.

Jau sulaukta susidomėjimo ir iš galimų pirkėjų, bet kol kas dvaro dar niekas nenupirko.

Pasak Vaitkuškio dvaro gidės Reginos Škuropad, dvaras yra įsikūręs patogioje geografinėje padėtyje – čia susikerta keliai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio. Nuo Ukmergės dvaras nutolęs per penkis kilometrus Varinės kaimo kryptimi.

Dvare noriai lankosi turistai, vyksta nemažai kultūrinių renginių. Pernai dvarą aplankė apie trys tūkstančiai turistų.

„Sakykim gegužę – birželį apsilankė arti 500 (turistų – BNS). Atvyksta didesnės ar mažesnės grupės, važiuoja po Ukmergės dvarų žiedą ir staiga perskaito internete arba pamato bokštą, ir užsuka“, – BNS pasakojo gidė po Vaitkuškio dvarą Regina Škuropad.

Dabartiniai šeimininkai tikisi, kad bus tęsiama jų pradėta kultūrinė veikla. Pernai dvare vyko antrasis tarptautinis fotografijos pleneras, daug šeimų švenčių, edukacinių žaidimų, džiazo improvizacijų koncertas.

„Mūsų svajonė yra, kad šis objektas būtų viešas ar net sakralus – tai būtų vieta maldai, refleksijai ir šeimos džiaugsmui, ypač vaikams, jų pilietiškumo ugdymui“, – sakė A. Wojan.

Apie dvarą žinoma jau nuo 16 a.

Grafai Kosakovskiai dvarą nusipirko aštuonioliktame amžiuje, jį ir Ukmergės miestą valdė keturios grafų kartos. Tai buvo kultūrinis apylinkių židinys.

Trečiasis Vaitkuškio dvaro savininkas Stanislovas Feliksas Kosakovskis devynioliktame amžiuje pastatė neogotikinius dvaro rūmus. Atkūrus Lietuvos valstybę jie buvo naudojami įvairioms reikmėms, veikė našlaičių prieglauda. 1941 metais naciai čia buvo įrengę laikiną getą aplinkinių gyvenviečių žydams.

Grafai Kosakovskiai buvo sukaupę didelę paveikslų galeriją, 12 tūkst. tomų biblioteką, šeimos archyvą. Tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą viskas buvo išvežta į Lenkiją ir Rusiją ir prarasta.

Galimų pirkėjų smalsumą galėtų sužadinti ir unikalus čia esantis objektas – požeminis tunelis, kadaise jungęs dvarą su kalno papėde, kuriuo galima buvo patekti į Pašilės bažnyčią. Tiesa, tunelis šiuo metu nėra praeinamas. Tačiau, teigiama, kad tai tikrai ne legenda ir jį įmanoma prikelti iš užmaršties.

Galutinis sprendimas bus priimtas per kitą tarybos posėdį po dviejų savaičių. Alėjai mero Remigijaus Šimašiaus bendražygiai siūlo suteikti Trispalvės pavadinimą.

Sostinės meras sakė, kad tokį sprendimą reikia priimti įvertinant K. Škirpos antisemitizmą.

„Žmogus turėjo planą atsikratyti Lietuvos piliečiais, išsiųsti žydus, susidoroti su jais pasinaudodamas proga. Akivaizdu, kad tokią nesantaiką kurstęs ir Holokausto aktyvizmą paskatinęs asmuo tikrai negali būti atskirai garbinamas Vilniaus mieste“, – prieš tarybos posėdį žurnalistams sakė meras R. Šimašius.

Anot iniciatyvos autoriaus Renaldo Vaisbrodo, K. Škirpos vadovautas Lietuvių aktyvistų frontas antisemitizmą iškėlė į politinį lygį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.

„Šis klausimas yra sudėtingas ir kelia nemažai emocijų“, – tarybos posėdyje sakė iniciatyvos autorius R. Vaisbrodas.

Už balsavo 27 tarybos nariai, prieš – 11, o devyni – susilaikė. Sprendimą palaikė R. Šimašiaus Laisvės partijos frakcijos nariai, lenkų ir rusų aljanso atstovai. Artūro Zuoko bendražygiai ir keli valstiečiai buvo prieš, o dauguma konservatorių susilaikė.

Kritikai protestavo

Prieš tarybos posėdį prie miesto savivaldybės pastato sostinės centre apie šimtas K. Škirpos rėmėjų organizavo protestą.

Anot protestavusių, būtina įvertinti K. Škirpos indėlį nepriklausomos valstybės kūrimui ir įtvirtinimui – jis 1919 metų sausio 1 dieną su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę.

„Neleiskim dergti žmonių, kurie paaukojo gyvybes dėl Lietuvos ir laisvės, neleiskim jų dergti. Aš stovėsiu, kad pirmieji savanoriai nebūtų dergiami“, – BNS teigė 70-metis į protestą atėjęs Kasparas Genzbigelis.

Neleiskim dergti žmonių, kurie paaukojo gyvybes dėl Lietuvos ir laisvės, neleiskim jų dergti. Aš stovėsiu, kad pirmieji savanoriai nebūtų dergiami.

„Šis žmogus labai daug nusipelnęs Lietuvai ir jo vardu pavadintos alėjos pervadinimas būtų didelė nepagarba tiek jam, tiek valstybei“, – sakė 23-ejų studentas Tomas Kulešius.

Anot jo, nėra jokių įrodymų, kad K. Škirpa būtų prisidėjęs prie Holokausto.

„Jokių tiesioginių įsakymų K. Škirpa naikinti žydams ar prisidėti prie Holokausto neturėjo“, – teigė protestuotojas.

Lietuvos žydai patenkinti

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky po balsavimo BNS teigė esanti patenkinta rezultatais.

„Aš esu patenkinta rezultatais, esu nustebinta daug kuo, kadangi šitas klausimas yra tyrinėtas šitiek metų, tiek yra literatūros. Aš pasitikiu šia taryba“, – sakė F. Kukliansky.

Anot jos, gatvės pavadinimai gali būti suteikiami tik nusipelniusiems žmonėms, o ne tiems, kurie vertinami kontroversiškai.

„Šiuo metu taryba sprendė ne K. Škirpos kaltę, o gatvės pavadinimo klausimą. Tam, kad pavadintum gatvę kieno nors vardu, tas žmogus turi būti to nusipelnęs. Gatvės pavadinimui kontroversiška asmenybė nėra tinkama ir čia nėra reikalo ginčytis“, – teigė žydų bendruomenės vadovė.

Anot F. Kukliansky, ji ir žydų bendruomenė nesumenkina K. Škirpos indėlio į nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą ir įtvirtinimą. 

Besitęsiant sausrai pietryčių Lietuvoje, šiomis dienomis turėtų iškristi šiek tiek kritulių, bet situacija ryškiai nesikeis. Keliose Vakarų ir Šiaurės Lietuvos savivaldybėse, kur kritulių iškrito daugiausiai, fiksuotas drėgmės perteklius.

„Lietaus ir šiomis dienomis buvo gana nemažai, bet visi pagrindiniai lietaus debesys buvo vakarinėje, šiaurinėje Lietuvos dalyse, o tos sausringos sąlygos labiausiai yra Lietuvos pietryčiuose, ten iki šiol daugiau lietaus nekliuvo. Artimiausiomis dienomis jau kaip ir tikimasi daugiau lietaus ir pietryčiuose sulaukti, ir rytoj, ir kitomis dienomis, bet tie kiekiai nebus ypač dideli“, – BNS pasakojo sinoptikas Paulius Starkus.

Situacija upėse išlieka prasta, daugumoje upių vandens lygiai nusekę. Artėjantys lietūs, prognozuojama, iš esmės situacijos kol kas nepakeis.

„Didžiausias nusekimas yra Nemuno, Neries ir Nevėžio baseinuose, ten vandens lygiai yra nuo pusės metro iki metro žemiau nei vidutiniai daugiamečiai liepos mėnesio vandens lygiai. O šiaip tai visoje likusioje Lietuvos dalyje vandens lygiai irgi žemesni už vidutinius liepos mėnesio vandens lygius“, – BNS teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

Didžiausias nusekimas yra Nemuno, Neries ir Nevėžio baseinuose, ten vandens lygiai yra nuo pusės metro iki metro žemiau nei vidutiniai daugiamečiai liepos mėnesio vandens lygiai.

Hidrologai taip pat praneša, kad geriausia situacija išlieka Lielupės baseine - Lėvens, Mūšos, Nemunėlio upėse, kur vandens lygis yra nukritęs, bet artimas vidutiniam liepos mėnesio vandens lygiui.

Ežeruose vanduo taip pat nusekęs: Tauragno ežere vandens lygis 30 centimetrų mažesnis nei vidutinis daugiametis liepos mėnesio vandens lygis.

Šią vasarą vyraujantys mažesni nei įprastai vandens lygiai gali turėti rimtų pasekmių upių ekosistemai ir vandens kokybei.

„Pablogėja vandens kokybė – vandens yra mažai, tad tie teršalai mažiau prasiskiedžia ir vandens kokybė krenta. Tas pats ir su vandens augmenija: nors dabar temperatūros aukštos nėra, bet vis tiek gali prasidėti deguonies stygius vandenyje, ir žuvims tai gali neigiamai atsiliepti“, – paaiškino J. Šimkus.

Pietrytinėje Lietuvos dalyje išlieka didelis miškų gaisringumo pavojus, čia, anot sinoptikės Editos Gečaitės, gaisrą gali sukelti net stiklo šukė. Tikimasi, kad lietūs situaciją pagerins. Gaisrų pavojaus šiuo metu nėra tik vakarinėje ir šiaurinėje šalies dalyse.

Šių metų birželį buvo ne kartą paskelbtas absoliutus karščio rekordas, vidutinė mėnesio temperatūra siekė 20,1 laipsnio ir buvo 4,7 laipsnio aukštesnė nei vidutinė daugiametė temperatūra. Dėl tokių temperatūrų ir mažo kritulių kiekio, liepos antrą dieną paskelbta hidrologinė sausra ir ekstremali padėtis. Šiuo metu stichinė sausra išlieka Elektrėnų ir Trakų rajonų savivaldybėse.

Liepą irgi žadami šiltesni nei įprasta orai – temperatūra turėtų būti vienu laipsniu šiltesnė (liepos mėnesio vidutinė temperatūra yra 17,9 laipsnio), bet kritulių kiekis jau turėtų būti artimesnis vidutinei daugiametei normai (78 milimetrai per mėnesį).

„Planuojame daryti tai, ką mes sėkmingai darome Nidoje – toliau tęsime savo „BO House“ šeimos restorano veiklą, su daugiau visokiausių orientacijų į renginius, privačius ir viešus, koncertus, kino naktis“, – BNS teigė įmonės „Gaminčiau ir gaminčiau“ bendrasavininkis Andrius Emdė.

Gegužės 31 dieną vienintelė konkurse dalyvavusi ir jį laimėjusi įmonė sutartį pasirašė dešimčiai metų. Anot „Gaminčiau ir gaminčiau“ direktoriaus Mato Vžesniausko, kavinės atnaujinimui planuojama skirti daugiau nei 300 tūkst. eurų.

„Planuojame daryti rekonstrukciją, dabar kaip tik deramės dėl statybos leidimo. Planuojame padaryti veikiančią vietą ne tik vasarą, bet ir žiemos metu, įstiklinti langus, keisti stogą, perdangas, diegti šildymą, pakeisti visas komunikacijas“, – pasakojo A. Emdė.

Kavinę planuojama geriausiu atveju atidaryti kitų metų pavasarį, o, A. Emdės teigimu, kitą vasarą ji jau tikrai veiks. Tačiau kada „Rotonda“ atvers duris lankytojams priklauso ne tik nuo įmonės iniciatyvos, bet ir nuo savivaldybės veiksmų.

Sostinės savivaldybė jau pernai ėmėsi infrastruktūros renovavimo darbų pačioje kavinėje. Jie turėjo būti baigti spalio mėnesį. Savivaldybės duomenimis, pačiai savivaldybei infrastruktūros darbai kainuos 180 tūkst. eurų.

„Savivaldybė jau įvedė dujotiekį, įrengė elektros tinklus. Iki metų pabaigos bus įvestas vandens ir nuotekų tinklas“, – BNS teigė Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė.

Kavinė – ledainė „Rotonda“ Bernardinų sode veikė nuo 1956 iki 1992 metų. Paskui daugiau nei dešimtmetį savivaldybė bandė ją išnuomoti privačiam verslui.

2004 metais patalpos buvo perduotos bendrovei „Gairė“. Šiai įmonei pardavus akcijas, 2012 metais buvo pasirašyta nauja nuomos sutarties redakcija su „Vičiūnų restoranų grupe“, kuri turėjo galioti iki 2017 metų. Tačiau 2015 metais visas šios bendrovės teises perėmė „Matillda“, kuri 2016 metais sutartį su savivaldybe nutraukė.

2018 metais kavinės patalpų nuomos konkursą laimėjo muzikos klubas „Tamsta“, planavęs čia įrengti kamerinės muzikos kavinę. Tačiau, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, įmonė neapskaičiavo savo finansinių galimybių ir turėjo nutraukti sutartį.