Negalės dirbti

"Yra tokių darbuotojų, kurie gavo vieną vakcinos dozę, ir kol negaus antros, privalo testuotis. Bet testams vietų Klaipėdoje nėra. Situacija tokia, kad nebegalime darbuotojų prileisti prie darbo. Jeigu ateis patikrinti, mums gresia baudos. Žiauru", – piktinosi klaipėdietė, dirbanti maitinimo paslaugų įmonėje.

Yra tokių darbuotojų, kurie gavo vieną vakcinos dozę, ir kol negaus antros, privalo testuotis.

Restoranai kartu su kitais verslais atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, kai Vyriausybė papildė sąrašą profesijų, privalančių periodiškai tikrintis dėl COVID-19.

Praėjusios savaitės pradžioje įsigaliojusiame sąraše atsidūrė ir laisvalaikio, pramogų, kultūros, meno paslaugų teikėjai, taip pat dalis vairuotojų.

"Mes po karantino tik neseniai atsidarėme. Dirbantys virtuvėje jau visi pasiskiepiję, bet dėl padavėjų ir barmenų – problema. Dabar renku, kas turi testus, bet po 10 dienų jie turės vėl testuotis, ir vėl nebus vietų. Reiškia, kol visi nebaigs vakcinuotis, negalės dirbti", – skundėsi klaipėdietė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Užtvindė keliaujantieji

Mobiliojo punkto koordinatorė sako, kad punktai užsipildė praėjusią savaitę.

"Čia susiję su Vyriausybės nutarimu ir ministerijos sprendimu leisti galimybių pasams ir keliautojams atlikti PGR tyrimus nemokamai. Visi šitie žmonės užtvindė mobilųjį punktą. Faktiškai viską užima grįžtantys emigrantai ir keliautojai", – teigė Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė.

Mobiliojo punkto koordinatorė pabrėžė, kad simptomus jaučiantys testuojami be eilės – jiems skiriamas papildomas laikas.

"Jeigu žmonės tikrai jaučia simptomus ir jiems reikia testuotis, priimame iš karto. Jų negalima laikyti, kad lauktų registracijos po savaitės. Tačiau jie vis tiek turi pasiskambinti ir registruotis artimiausiu laiku", – paaiškino L.Venckienė.

Tačiau ką daryti klaipėdiečiams, negalintiems be testo eiti į darbą, nežinia.

Faktiškai viską užima grįžtantys emigrantai ir keliautojai.

"Turi laukti, kada atsiras vietų. Nieko negalime padaryti. Mes padidinome galimybes iki maksimumo. Tie patys mūsų žmonės dirba ir pagrindinėse pareigose, ir mobiliuose punktuose, ir vakcinuoja. Testuoja trys punktai, bet laikų faktiškai nėra. Laukiame ministerijos sprendimo apmokestinti ir nukreipti kitur besitestuojančius dėl galimybių paso – tuomet atsirastų daugiau vietų", – paaiškino Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja.

Negali pramogauti

Tačiau Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovas Jevgenijus Sokolovas pastebi, kad jau dabar apkrauti ne tik nemokamai testuojantys mobilieji punktai.

Jevgenijus Sokolovas: tai didžiulė problema visiems renginių organizatoriams. Vytauto Petriko nuotr.

"Ir mokami vietų nebeturi. Pavyzdžiui, žmonėms, planavusiems skristi, irgi reikia testų. Kadangi nemokamų nebegauna, jie užpildė visas mokamas vietas. Savaitė į priekį visur viskas rezervuota", – tikino vadovas.

Persipildžius punktams, verslininkams sunku organizuoti darbą. Sistema stringa, darbuotojai negali testuotis, o iki šiol nepasiskiepiję klientai lieka be galimybių pasų.

"Jeigu žmogus, suplanavęs savaitgalį eiti į renginį, nori pasidaryti greitąjį testą, jis nebegauna vietos. Tai didžiulė problema visiems renginių organizatoriams", – tikino J.Sokolovas.

Skubotas sprendimas

Vyriausybės atstovai yra minėję, kad šalyje stringant vakcinacijai bus sunkinamas testavimas – taip skatinant visus pasiskiepyti.

Jeigu žmogus, suplanavęs savaitgalį eiti į renginį, nori pasidaryti greitąjį testą, jis nebegauna vietos. Tai didžiulė problema visiems renginių organizatoriams.

Dėl to planuojama apmokestinti testavimą galimybių pasui. Tačiau verslininkai pastebi, kad net paskiepyti darbuotojai dar kurį laiką turi testuotis.

"Yra tokių, kurie nenori skiepytis. Tai čia viskas aišku – tai yra jų kaltė. Bet yra tokių, kurie neturi antros vakcinos, ir jie privalo testuotis. Net ir pasiskiepijus, pavyzdžiui, po "Janssen" vakcinos, dar dvi savaites reikia testuotis. Jeigu nesitestuos, jie negalės dirbti", – piktinosi klaipėdietė iš maitinimo paslaugas teikiančios įmonės.

Verslininkai pyksta, kad privalomas testavimas įvestas skubotai ir neužtikrinus galimybių tai laiku atlikti.

"Dalis yra pasiskiepiję, dalis gal nesiskiepija dėl sveikatos problemų, dalis gal tik planuoja skiepytis. Privalomas testavimas atsirado greitai, o dauguma žmonių viską daro paskutinę minutę. Tai ir išeina, kad yra problema", – teigė Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovas J.Sokolovas.

Pritaikys pėstiesiems

"Po ilgų diskusijų ir derybų – reikia pripažinti, daugiausia su Kultūros paveldo departamentu – pavyko gauti leidimus. Bus rekonstruojama nemažai gatvių – Sukilėlių, Teatro, ruožas Vežėjų, Daržų ir Žvejų", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Senamiesčio grindinys bus keičiamas patogesniu – kad gyventojams nebereikėtų baimintis traumų. Be to, Klaipėdos savivaldybė yra patvirtinusi darnaus judumo planą. Pagal jį, gatvės turi būti pritaikytos ne tik pėstiesiems, bet ir neįgaliesiems bei dviratininkams.

"Bus tašyti akmenys – ne lauko apvalūs, o tokie, kurie iš esmės suformuoja lygų granito plokštės pagrindą, kad būtų galima pėstiesiems ir neįgaliesiems vaikščioti. Panašūs yra Daržų gatvėje nuo Tiltų gatvės pusės", – paaiškino G.Neniškis.

Siekiant išsaugoti autentišką senamiesčio vaizdą, pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus, bus naudojama ir dalis senojo grindinio.

"Reikia rankomis išrinkti, sunumeruoti ir tuos, kuriuos galima naudoti, naudosime, o tuos, kuriuos reikės pakeisti, pakeisime", – teigė direktorius.

Atnaujins ir komunikacijas

Rekonstrukcijos metu bus sprendžiamos ir kitos senamiesčio problemos.

"Ten yra labai silpnos arba visiškai nėra lietaus nuotekų sistemų. Nuo didesnių liūčių kenčia tiek gatvės, tiek gyventojų rūsiai. Taigi norisi suplanuoti, kad per šį laikotarpį būtų tvarkingai sudėlioti ir padaryti visi darbai. Kad paskui nereikėtų vėl iš naujo ardyti", – teigė G.Neniškis.

Gintaras Neniškis: labai smagu, kad tokiems dalykams yra ES parama, kuria galime pasinaudoti.

Kiek tiksliai darbai užtruks, kol kas sunku pasakyti.

"Kadangi viskas bus išrenkama rankomis, tai nevyks per vieną dieną. Čia bus savaičių ar net mėnesių klausimai. Teks nuimti akmenis, sukloti pagrindus, visas komunikacijas", – vardijo savivaldybės administracijos direktorius.

Verslui netrukdys

Darbai vyks etapais – rugpjūčio antroje pusėje, rugsėjo pradžioje ir rugsėjo antroje pusėje. Juos atliks skirtingi konkursus laimėję rangovai.

"Planuojame pradėti pačias "nekalčiausias" vietas – Vežėjų gatvės ruožą rugpjūčio antroje pusėje. Ten nėra įsikūrusio verslo, kuriam tai trukdytų. Gatvės funkcija susisiekimo prasme irgi nėra labai svarbi. Tad šitą gabaliuką pradėtume anksčiau. O ten, kur išsidėstęs mūsų verslo keturkampis – palei Žvejų gatvę, Teatro aikštėje, Sukilėlių gatvėje, kur svarbus privažiavimas, – rugsėjo pradžioje", – teigė savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybėje tartasi, kaip organizuoti gatvių rekonstrukciją, kad ji keltų kuo mažiau rūpesčių miestiečiams. Dar prieš pasitarimą administracijos direktorius žadėjo atsižvelgti ir į verslininkų poreikius.

"Verslas po visų pandeminių reikalų dar ne iki galo atsigavęs. Nesinorėtų tokių konfliktų, kaip įvyko Kaune, kur darbai pradėti pasirinkus ne patį tinkamiausią laiką. Mėnesio skirtumas darbams daug įtakos neturi. Bet kai kas per tą mėnesį labai nemažai užsidirba", – paaiškino G.Neniškis.

Finansuos ES

Gatvių tvarkymas bus finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

"Kadangi tai senamiestis, su paveldu susiję projektai, jie tikrai labai brangūs. Šiaip labai smagu, kad tokiems dalykams yra ES parama, kuria galime pasinaudoti. Savomis lėšomis už gatvių ruožus mokėti po du ar tris milijonus miestui būtų per sunki našta", – pripažino G.Neniškis.

Iki 2030 m. senamiestį tikimasi visiškai pritaikyti patogiam pėsčiųjų, neįgaliųjų ir dviratininkų judėjimui.

Mažinant taršą uostamiesčio širdyje dalį gatvių ateityje planuojama palikti tik pėstiesiems.

"Tvarkome pačias prasčiausias vietas, kuriose susiformavę nelygumai. Planuojame per porą savaičių. Vienoje, kitoje vietoje esame apsižiūrėję. Truputėlį eismo trikdžių bus, bet nemanau, kad čia didelė problema šiuo metu", – paaiškino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Pasak jos, darbai buvo specialiai atidėti po Jūros šventės, kad netrukdytų miestiečiams.

Šiuo metu tvarkomos dar vasaros pradžioje su vietos seniūnaičiu apžiūrėtos labiausiai nusidėvėjusios gatvės vietos.

"Viską patvarkyti būtų didelės lėšos. Dabar tvarkome, ką reikia, šiuo metu. Nes vis tiek važiuoja autobusai, ir susidaro provėžos, nelygumai, duobės", – teigė I.Šakalienė.

Miesto tvarkymo skyriaus vadovė sako, kad Tiltų gatvę tenka taisyti nuolat.

"Iš tikrųjų vargstame mes su ta gatve. Nesibaigiantis darbas. Kiekvienais metais tvarkome. Kada nors, matyt, ateis laikas, kai reikės kapitalinių sprendimų", – kalbėjo I.Šakalienė.

Sunkus transportas ardo ne tik gatvę, bet ir čia pat esantį Biržos tiltą. Ekspertai yra rekomendavę jį palikti tik pėstiesiems ir lengvosioms mašinoms. Tačiau tai sukeltų problemų organizuojant viešąjį transportą. Tad kol kas buvo apsiribota greičio ribojimu.

Savaitgalis dar bus vasariškas. Šiandien temperatūra kils iki 26 laipsnių.

Vėjas pamažu silps, pasisuks į pietus, greitis sieks 8–12 m/s. Vakare gali palyti, griaudės perkūnija.

Sekmadienis bus vėsesnis. Išsilaikys stiprokas gūsingas vėjas iki 15 m/s. Galimi trumpi lietūs su perkūnija. Temperatūra naktį – 16–18 laipsnių, dieną – 21–23 laipsniai.

Pirmadienį įsivyraus vakarinių krypčių vėjas, dieną stiprės iki 8–13 m/s. Dieną gali trumpai palyti. Temperatūra naktį atvės iki 15–17, dieną įšils iki 20–22 laipsnių.

Antradienį laukia panašūs orai. Tebepūs gūsingas vakarinių krypčių vėjas. Naktį palis, dieną bus apsiniaukę, tačiau žymesnio lietaus nesulauksime. Temperatūra naktį – 14–16, dieną – 21–23 laipsniai šilumos.

Trečiadienį vakarinių krypčių vėjas silps. Dieną gali trumpai palyti. Temperatūra naktį – 14–16, dieną – 20–22 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienio naktį vėjas pasisuks iš žemyno, nors naktį dar pūs silpnai ir greitis sieks tik 3–8 m/s, orą jis gerokai atvėsins.

Temperatūra naktį tesieks 12–15 laipsnių. Diena taip pat bus vėsesnė – šils daugiausia iki 18–21 laipsnio.

Penktadienį pūs rytiniai vėjai. Naktį – 5–9 m/s, dieną – 6–11 m/s. Lietaus nenumatoma, temperatūra naktį – 14–16, dieną – 22–24 laipsniai šilumos.

Kitą savaitgalį orai išliks panašūs.

"Grįžta atgal į savo vietą. Prieš Jūros šventę nuėmė, nes ten vyko prekyba. Bijojo – viskas daroma prie žemės, o ten yra aukšta įtampa", – paaiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Suoliukai artėjant Jūros šventei išmontuojami ne pirmą kartą. Šįkart jie buvo ir taisomi – sutemus spalvomis sušvintantys suolai jau kurį laiką švietė blausiau.

"Truputėlį jau buvo susidėvėję tinklai. Sutvarkė, suremontavo kabelius ir pastatė atgal", – pridūrė I.Šakalienė.

Naktimis praeivius spalvomis viliojantys suolai uostamiestyje atsirado prieš trejus metus per Šviesų festivalį. Juos įrengė ir miestui padovanojo bendrovė "Gatvių apšvietimas".

Pasibaigus festivaliui buvo nuspręsta suolus palikti ilgesniam laikui. Per laiką keitėsi jų vieta – iš aikštės priešais "Meridianą" jie perkelti priešais "Žvejo" paminklą.

„Ar nebus jie nukentėję per Jūros šventę? Pasakysiu rangovams, kad atstatytų. Nes pavojinga dviratininkui – ypač jei atvažiavęs iš kito miesto, gali ir tiesiai nuvažiuoti“, – paaiškino savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė.

Palei Herkaus Manto gatvę dalis šaligatvio skirta dviratininkams. Minant į šiaurinę miesto dalį, prieš Dariaus ir Girėno gatvės bei geležinkelio tiltą dviračių takas ir šaligatvis baigiasi stačiais laiptais žemyn.

Panašią kliūtį sutinka ir važiuojantieji priešinga kryptimi – į miesto centrą.

„Gana pavojinga ten – nelabai matyti važiuojant. Vietiniai žino, bet visko gali būti. Būtent dėl to įrengėme – kad nenukristų“, – paaiškino V.Paukštė.

Priešais laiptus ant tako esantys ženklai stovi taip, kad dviratininkai būtų priversti sustoti, nulipti ir persivaryti savo transporto priemonę.

Savivaldybės atstovas sakė iki šiol negavęs pranešimų, kad jie sugadinti, todėl spėja, kad tai nutiko neseniai. Nors neatmeta galimybės, kad galėjo būti sugadinti ir anksčiau.

„Visko mes irgi neapvažiuojame ir nežinome. Dėl tos koronos mažiau po miestą judame“, – paaiškino Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas.

Iš pirmo žvilgsnio skardiniai ženklai atrodo tarsi po susidūrimo su dviratininku. Tačiau policija šioje vietoje šiomis dienomis neužfiksavo jokio eismo įvykio. Tad veikiausiai jie nukentėjo nuo vandalų.

Savivaldybės atstovas tikino, kad dviratininkų infrastruktūra Klaipėdoje laužoma retai.

„Nelabai dažnai nukenčia. Pas mus mieste, sakyčiau, su tais ženklais gana protingai elgiasi“, – tikino V.Paukštė.

Paprastai dviračių entuziastai jiems kliūvančius atitvarus pašalina civilizuotai. Pavyzdžiui, Šiaurės prospekte įrengti apsauginiai atitvarai vėliau buvo nuimti ir pakeisti kalneliu. To išsireikalavo aktyvūs Klaipėdos dviratininkai.

Skaidresnis vanduo

"Pagrindinis salos tikslas – fosforo ir azoto šalinimas iš vandens telkinio. Bet ji turi ir daugiau naudos. Sukuriamos buveinės augalams ir gyvūnijai – vandens paukščiams, vabzdžiams, smulkiems organizmams, netgi žuvims. Jeigu tik čia jų yra, nes kol kas nematome", – paaiškino Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas.

Dirbtinė sala turėtų praskaidrinti tvenkinį – apsaugoti nuo užžėlimo ir žydėjimo. Ne paskutinėje vietoje ir estetinė jos funkcija. Tam ji bus apsodinta specialiais augalais.

"Dalis jų skirti pašalinti azotui ir fosforui, o dalis tiesiog gražūs – kad aplinkiniai gyventojai jaustų tam tikrą estetinį pasitenkinimą", – teigė A.Razinkovas-Baziukas.

Actekų išradimas

Du trečdaliai salos augmenijos – vietinė.

"Margalapės nendrės, margalapis ajeras, šiurkščiosios margalapės viksvos, švendrai. Ir keletas egzotinių augalų. Pelkinis kiparisas turbūt egzotiškiausias. Mes jį tradiciškai pasodiname norėdami pagerbti salų išradėjus actekus – jis atkeliavęs būtent iš to regiono. Actekai prieš kokį tūkstantį metų naudojo panašias salas žemės ūkiui – jose augindavo daržoves", – tikino profesorius.

Pagerino: naujos salos konstrukcija patobulinta aplinkai draugiškais komponentais ir nendrėmis, užaugusiomis Kuršių nerijoje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tai jau antra Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų komandos uostamiestyje sukurta sala. Pirmoji plūduriuoja prie Jono kalnelio.

"Anksčiau salos buvo perkamos iš Škotijos. Bet jose buvo naudojama per daug plastiko. Čia vietoje plastikinio tinklo naudojame metalinį. Jis gerokai draugiškesnis aplinkai. Taip pat naudojame vietinę medžiagą – nendres. Ir, be abejo, ji išėjo pigesnė", – privalumus vardijo A.Razinkovas-Baziukas.

Pravertė patirtis

Kuriant naują salą, atsižvelgta į patirtį su pirmąja, kurią gerokai apskabė antys. Tad šįkart įrengta apsauginė tvorelė ir parinkti augalai, kuriuos paukščiai lesa tik prispirti bado.

Kur įrengti antrąją salą, nusprendė Klaipėdos savivaldybė.

"Praeitais metais išvalytas mažasis Žardės tvenkinys gana tuščias. Norėjome jį pagyvinti ir pritraukti žmonių. Ir paukščių daugiau atsiras, didina biologinę įvairovę. Ir grožis – iš karto daugiau estetikos", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Prižiūrės savivaldybė

Apželdintą ir sutvarkytą salą universitetas perduos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui. Jei ateityje būtų statoma daugiau tokių salų, Aplinkosaugos skyriaus vedėja norėtų jas įrengti prie Jono kalnelio.

"Norėčiau, kad prie dabar esančios salos Jono kalnelyje atsirastų draugija. Jei jų būtų daugiau, būtų didesnė nauda ir vaizdas geresnis", – teigė R.Jievaitienė.

Dirbtinėmis salomis domisi ne tik Klaipėdos savivaldybė.

"Skaičiau pranešimus ir Maroke. Labai susidomėję visi kaimynai – latviai, rusai. Kvietė mane kaip pranešėją papasakoti apie šitas salas. Aš labai myliu šitą projektą", – atviravo profesorius A.Razinkovas-Baziukas.

Dirbtinės salos – Klaipėdos universiteto koordinuojamo tarptautinio projekto rezultatas. Jame dalyvauja ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas, mokslininkų kolegos iš Lenkijos ir Vokietijos.

Daugėja pacientų

"Turbūt labai tiktų senovės romėnų išmintis, kad jei nori taikos – ruoškis karui. Matant, kaip visas Vakarų regionas įgauna vis raudonesnę spalvą, reikia kalbėti ir ruoštis scenarijams, kurie norėtųsi, kad neįvyktų. Panašu, jog šiandien yra toli gražu ne bangos pikas, o jos pradžia, todėl dabar pats laikas ruoštis", – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Panašu, jog šiandien yra toli gražu ne bangos pikas, o jos pradžia, todėl dabar pats laikas ruoštis.

Antradienį Universitetinėje ligoninėje buvo gydomi 45 koronavirusu užsikrėtę pacientai. Dar 10 izoliaciniame skyriuje laukė COVID-19 testo rezultato – tikėtina, kad daliai jis bus teigiamas.

"Nereikėtų sakyti, kad labai, bet atvejų skaičius auga. Tai, kad pas mus yra daugiau nei pusė gulinčiųjų Lietuvos ligoninėse, yra nedėkingas dalykas", – teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Vinsas Janušonis: pasiskiepijusieji nepatenka į reanimacijos skyrių. Pasiskiepijusieji nemiršta. Nepalyginsi.

Meras atkreipė dėmesį, kad klaipėdiečiai šiuo metu sudaro tik trečdalį COVID-19 pacientų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Plečia pajėgumus

"Suprantame, kad šiandien Universitetinė ligoninė yra vienintelė, sprendžianti viso regiono ir dar Tauragės problemas. Jeigu ligoninės pajėgumai artės prie maksimalaus užpildymo, turės įsijungti planas, buvęs prieš tai – kita eilėje yra Respublikinė Klaipėdos ligoninė", – paaiškino meras.

Universitetinėje ligoninėje jau ruošiama daugiau vietų būsimiems COVID-19 pacientams.

Jeigu augimas bus toks, kaip dabar, nereikėtų sakyti, kad jis dėl Jūros šventės. Nes prieš dvi savaites nebuvo jokios šventės, ir augimas vis tiek yra.

"Dalis infekcinių korpusų jau yra atlaisvinta – palikta vien tik kovidiniams pacientams. Ten vietos bus iki 90-ies pacientų. Tai maždaug pusė pajėgumų dabar išnaudojama. Matant dinamiką, panašu, kad ji gali greitai užsipildyti", – teigė V.Grubliauskas.

Susirgimų statistiką paveikti gali ir savaitgalį vykusi Jūros šventė, tačiau tai paaiškės tik po poros savaičių.

"Žinoma, jeigu augimas bus toks, kaip dabar, nereikėtų sakyti, kad jis dėl Jūros šventės. Nes prieš dvi savaites nebuvo jokios šventės, ir augimas vis tiek yra", – teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Vyrauja delta atmaina

Beveik visi šiuo metu stacionare gydomi COVID-19 pacientai užsikrėtė delta atmaina. Ji plinta gerokai lengviau.

"Tai natūralu. Pas mus prasidėjo delta atmaina. Visi pirmieji atvejai buvo būtent šituose kraštuose – nuo Klaipėdos rajono. Kaip rodo Jungtinės Karalystės, Izraelio ir kitų šalių praktika, delta atmaina išstumia kitas ir tikrai labai padidina sergamumą", – aiškino V.Janušonis.

Vyriausiasis gydytojas primena, kad skiepai mažina riziką, tačiau nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos.

Visi kažkaip tą pasiskiepijimą akcentuoja, bet visų vakcinų apsauga nėra šimtaprocentinė.

"Visi kažkaip tą pasiskiepijimą akcentuoja, bet visų vakcinų apsauga nėra šimtaprocentinė. Šiuo metu turime 4 pasiskiepijusius, bet iš jų du yra gavę tik pirmą "Pfizer" vakciną, tad imunitetas jiems tikrai dar nespėjo susiformuoti. Visiškai pasiskiepijusius faktiškai turime tik du – vieną "Janssen" ir vieną "Pfizer" vakcina", – kalbėjo V.Janušonis.

Tačiau vakcinų nauda profesorius neabejoja. Šiuo metu ligoninėje gerokai mažiau senyvo amžiaus žmonių. Gydytojas įsitikinęs, kad tai vakcinacijos rezultatas.

"Pasiskiepijusieji nepatenka į reanimacijos skyrių. Pasiskiepijusieji nemiršta. Nepalyginsi", – tikino V.Janušonis.

COVID-19 sergamumo rodikliai Klaipėdoje vieni prasčiausių. Per 14 dienų šimtui tūkstančių gyventojų tenka beveik 200 susirgimų. Prastesnis rodiklis antradienį buvo tik Palangoje – apie 240.

Savininkas išvyko?

"Mačiau, o ir "Klaipėdos keleivinis transportas" fiksuoja, kad rinkliava nesumokėta. Senokai ji ten. Teko ieškoti savininko ir, panašu, kad jis yra išvažiavęs. Bandome ieškoti per giminaičius. Jei dar neišsiuntėme, tai artimiausiu metu bus išsiųstas reikalavimas mašiną pašalinti. Bet sunku pasakyti, kada jis grįš ir kada jam bus įteiktas reikalavimas", – teigė Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Apleistos mašinos Klaipėdos kiemuose nėra retenybė.

"Yra jų nemažai. Kiekvieną dieną pranešimų gauname. Ir dabar kaip tik važiuojame. Dar kelis pranešimus turime – važiuosime žiūrėti, kokia ten situacija. Per dieną po keletą pranešimų", – tikino L.Lapinskas.

Vis dėlto vidury miesto klaipėdiečiai savo transporto priemones pamiršta nedažnai.

"Daugiau gyvenamųjų namų kvartaluose. Centre – jau retesnis atvejis. Rinkliavų zona, tad nedažnai pasitaiko", – tikino viešosios tvarkos skyriaus atstovas.

Linas Lapinskas: dažniausiai tokias mašinas pastebi kaimynai.

Išimtiniai atvejai

Baudas už nesumokėtą rinkliavą skiriantys įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" pareigūnai sako nerenkantys statistikos, kiek daugiausia baudų yra gavęs vienas automobilis.

"Bet tokių retų išimčių pasitaiko. Paskutinis, kurį atsimenu, buvo automobilis pajūryje. Gal prieš porą metų vienoje aikštelių jis ilgai stovėjo. Padarėme prielaidą, kad vasaros metu kažkas sugalvojo paatostogauti. Per langą matėsi, kad automobilyje buvo daiktų, kurių įprastai žmonės nesivežioja. Ir esu matęs nuotrauką senamiestyje, kur automobilis buvo surinkęs per savaitę kokius tris kvitus", – prisiminė "Klaipėdos keleivinio transporto" laikinasis direktorius Andrius Samuilovas.

Apleistų mašinų savininkams tenka susimokėti baudas už laiku nesumokėtą rinkliavą ir pašalinti nenaudojamą automobilį.

"Siunčiame reikalavimą pasirūpinti transporto priemone. Nurodome terminą, iki kada pašalinti. Jeigu reikalavimas įteiktas ir automobiliu nepasirūpina, traukiame administracinėn atsakomybėn", – paaiškino Viešosios tvarkos skyriaus atstovas L.Lapinskas.

Trukdo kaimynams

Nepašalinusiems mašinos tenka susimokėti pusę minimalios baudos – 35 eurus.

Apleistos mašinos kliudo savo transportu besinaudojantiems klaipėdiečiams – dažnai jos užima vietą ir taip ankštuose kiemuose.

"Dažniausiai tokias mašinas pastebi kaimynai. Būna, ir patys savo iniciatyva užsifiksuojame, kai keletą kartų pastebime tą pačią mašiną, stovinčią nuleistais ratais", – teigė L.Lapinskas.

Klaipėdiečius dažnai suerzina ir reklaminiais tikslais paliktos nebevažiuojančios mašinos – joms išdaužomi langai, reklaminiai užrašai apvyniojami nepermatoma plėvele.