Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė sako, kad kadenciją baigiantis JAV vadovas Donaldas Trumpas rodė dėmesį Baltijos šalims, regionui.

„To paties tikimės ir iš išrinktojo prezidento J. Bideno (...) Tikimės labai konstruktyvaus bendradarbiavimo, ypač saugumo ir gynybos ekonomikos srityse“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė šalies vadovo atstovė.

„Mums svarbus mūsų santykis su JAV, o jis buvo labai glaudus ir prezidento D. Trumpo valdymo metais“, – teigė ji.

Patarėja priminė, kad dar po JAV prezidento rinkimų, kartu su sveikinimu juos laimėjus, G. Nausėda pakvietė išrinktąjį JAV vadovą J. Bideną atvykti į Lietuvą.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio reikalams Asta Skaisgirytė, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Anot A. Skaisgirytės, yra ženklų, kad naujo JAV vadovo administracija linkusi kalbėtis su ES dėl „tam tikrų susitarimų“.

„Manome, kad ir J. Bidenas skirs didelį dėmesį tarptautinėms organizacijoms, Europos Sąjungai. Jau yra tam tikrų ženklų, kad su ES norima kalbėtis, norima grįžti prie derybų dėl tam tikrų susitarimų, tai labai tikimės, kad tai bus geras, pozityvus puslapis mūsų bendradarbiavime su JAV“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Jos teigimu, Lietuvos diplomatai kartu su būsimais J. Bideno atstovais šiuo metu dirba ir Baltarusijos klausimu.

Tikimės labai konstruktyvaus bendradarbiavimo, ypač saugumo ir gynybos ekonomikos srityse.

„Tikslas yra sugrąžinti JAV prie tų temų, kurios yra svarbios ir mums – Rytų partnerystė, Rytų Europa, tame tarpe ir Baltarusija“, – sakė prezidento patarėja.

„Labai tikimės, kad Amerika kaip ir Lietuva parems Baltarusijos demokratinę visuomenę, jos norą tapti laisvais žmonėmis, laisvąja visuomene, šita kryptimi jau dirbama kartu“, – pridūrė ji.

A. Skaisgirytė apie JAV: laiko demokratijos egzaminą

A. Skaisgirytė, vertindama protestus Kapitolijuje, teigė, kad JAV šiuo metu laiko demokratijos egzaminą. A. Skaisgirytė taip pat pažymėjo, kad G. Nausėda su nerimu stebėjo įvykius JAV, tačiau kartu pareiškė tikįs, jog Lietuvai strateginėje partnerėje galioja demokratinių vertybių viršenybė.

„Tai, kas vyksta, yra demokratijos egzaminas. Demokratijos pasiekimai ir teisės viršenybė, deja, nėra duotybė jokioje valstybėje. JAV šiąnakt laikė savo teisės viršenybės egzaminą. Prezidentas mano, kad tokioje senoje demokratijoje, kaip JAV, valdžia turėtų pasikeisti demokratiniu būdu, taikiai ir be kraujo praliejimo, tuo labiau žmonių aukų“, – sakė G. Nausėdos vyriausioji patarėja.

Tai, kas vyksta, yra demokratijos egzaminas. Demokratijos pasiekimai ir teisės viršenybė, deja, nėra duotybė jokioje valstybėje.

Lietuva, tvirtina A. Skaisgirytė, palaikė puikius ryšius su JAV ir Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu. Su Joe Bidenu, pasak jos, G. Nausėda taip pat tikisi artimų, konstruktyvių ryšių.

„G. Nausėda pakvietė Joe Bideną (atvykti) į Lietuvą (...). Tikimės glaudaus bendradarbiavimo, ypač saugumo ir gynybos, ekonomikos srityse“, – sakė A. Skaisgirytė.

Paklausta, ar G. Nausėda mano, kad prie protestų eskalavimo prisidėjo pats D. Trumpas, A. Skaisgirytė teigė, kad prezidentas nevertina šalių vidaus politikos.

„Prezidentas nevertina kolegų, kitų šalių prezidentų vidaus politikos dalykų. Mums svarbus santykis su JAV, o jis buvo labai glaudus ir D. Trumpo valdymo metu“, – sakė A. Skaisgirytė.

JAV Kongresas ketvirtadienį patvirtino J. Bideno pergalę pernai vykusiuose prezidento rinkimuose, tačiau vėliau nei buvo numatyta dėl į Kapitolijų įsiveržusių D. Trumpo gerbėjų.

Jų sukeltas chaosas ir smurtas sulaukė pasmerkimo visame pasaulyje, o Lietuvos prezidento nuomone, JAV šiąnakt laikė savo „teisės viršenybės egzaminą“.

Pasak G. Nausėdos, tokiose senose demokratijose kaip JAV valdžia turi būti perduodama taikiu keliu, be kraujo praliejimo.

J. Bideno inauguracija numatyta sausio 20 dieną. Rinkimų rezultatus ir savo pralaimėjimą neigęs D. Trumpas po Kapitolijaus šturmo sakė žadantis „tvarkingą valdžios perdavimą“.

„Niekada nebuvo konceptualaus ginčo, nes čia ne „užvadinimo“ klausimas, o turinio klausimas, ir bet kas, kas skaitė mūsų programą, tikrai matys, kad esminės prieštaros nėra ir būti negali. Tai, ką mes bandėme pabrėžti visos kampanijos metu – gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo, o ką mes norėtume pirmiausia pasiekti, tai atkurti pasitikėjimą pačia politika“, – po susitikimo su prezidentu pirmadienį sakė I. Šimonytė.

Anot jos, konservatoriai sieks stiprių viešųjų paslaugų ir galimybių žmonėms, „kurie jaučiasi atskirti nuo bendros dinamikos“.

„Paslaugos, įtrauktis, ar tai būtų neįgalieji, ar kitos socialinės grupės, kurios dažnai lieka paraštėse ir išmokų politika tikrai ne visada padeda, nes žmonės tose paraštėse ir pasilieka, negalėdami grįžti į darbo rinką, man atrodo, kad šituos dalykus mes (su prezidentu) matome labai panašiai“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, jog konservatoriai į derybas su galimais koalicijos partneriais Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija „ateina be raudonų linijų“.

„Esame pasiruošę išklausyti koalicijos partnerius, nesame kažkokių ministerijų sau numatę“, – teigė G. Landsbergis.

Į klausimą, ar postai parlamente ir Vyriausybėje būtų paskirstyti pagal proporcijas, I. Šimonytė teigė, kad „proporcijos svarbios tik pradinei diskusijai“, o pareigas eitų geriausias pasiūlytas kandidatas.

„Daug svarbiau darbai ir žmonės, kurie gali tuos darbus padaryti. Jei atsitiktų taip, kad galima koalicijos partnerė pasiūlytų kandidatą į ministrus, į kurį mes irgi pasiūlėme kandidatą, bet tas kandidatas turėtų didesnį pasitikėjimą visuomenėje ir būtų geresnis kandidatas, man nebūtų problema, kad tas kandidatas nėra Tėvynės sąjungos kandidatas“, – pažymėjo konservatorių kandidatė į premjeres.

Daug svarbiau darbai ir žmonės, kurie gali tuos darbus padaryti.

Kalbėdama apie galimas koalicijos partneres I. Šimonytė pažymėjo, kad partijoms nebūtų sunku sutarti dėl ekonominių klausimų, valdžios vaidmens visuomenės gyvenime.

„Yra labai nemažai sutarimo taškų, pirmiausia kalbant apie viso ko suvalstybinimą, ką matėme pastarojoje kadencijoje, kai buvo tikima, kad viskas, kas valstybinio, geriau kažkodėl veikia, nors dažnai neįvertinama, kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams ir kad mokesčių mokėtojai garantuoja už nuostolius tokio eksperimentinio, jei jie nesėkmingi, čia mes turime labai panašų matymą“, – teigė I. Šimonytė.

„Kur veikia rinka arba arba kur reikia kitokių valstybės intervencijos priemonių, reguliavimo, mokesčių, antimonopolinių įstatymų, tą valstybė turėtų daryti ir mestis į verslą valstybė turėtų tik pačiu paskutiniu kraštutiniu atveju. Čia, matyt, mes neblogai sutariame. Manau, kad neblogai sutariame tuo požiūriu, kad reikia kuo mažiau gniuždyti ar pančioti žmones reikalavimais, kurie nekuria didelės pridėtinės vertės, o tik biurokratinį ar administracinį srautą“, – kalbėjo konservatorių sąrašo vedlė.

Apie EVT atstovavimą: Lietuvos istorijoje yra buvę visokių modelių

I. Šimonytė sako, kad Lietuvos istorijoje yra buvę įvairių atvejų, kai Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovavo ne tik prezidentas, bet ir premjeras.

„Tai tikrai nėra svarbiausias klausimas šiuo metu. Yra visokių modelių ir Lietuvos istorijoje yra buvę visokių modelių. Bet tai tikrai nėra tai, apie ką aš šiandien galvoju“, – po susitikimo su prezidentu teigė I. Šimonytė.

Spalio pradžioje prezidentas G. Nausėda teigė, kad Lietuvoje yra susiformavusi tradicija, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai atstovauja prezidentas. Todėl jis nemano, kad ši tradicija po rinkimų turėtų keistis.

„Aš manau, kad tai nusistovėjusi Lietuvos politinė tradicija, ir aš nematau nei vieno argumento, kodėl šią tradiciją turėtų keisti“, – teigė jis.

Iki šiol opozicijoje buvę konservatoriai sekmadienį laimėjo Seimo rinkimus iškovoję 50 mandatų ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Šios jėgos turėtų 74 narių daugumą Seime. Konservatoriai kviečia telktis ir kitas partijas.

Išsakė lūkestį dėl švietimo susitarimo

Šalies vadovas G. Nausėda išsakė lūkestį, kad partijos pasirašys susitarimą dėl švietimo ateities, o šiame kontekste svarbiausia, kad būsimasis švietimo ministras turėtų didelį visuomenės pasitikėjimą, sako konservatorių kandidatė į premjeres I. Šimonytė.

„Prezidentas jau anksčiau yra indikavęs švietimo susitarimą ir pareiškė, kad (tikisi, jog) toks susitarimas bus pasiektas, kadangi mes tikimės, kad tai bus pasiekta, nėra didelio ginčo“, – po susitikimo su šalies vadovu pirmadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Konservatorių sąrašo vedlė pažymėjo, kad visos derybas dėl koalicijos pradedančios dešiniosios partijos švietimą įvardijo prioritetu, ir tai „parodo, kaip svarbu tas problemas pradėti pagaliau spręsti“.

„Mums nereikia švietimo ministro, kuris būtų savas partijai, mums reikia švietimo ministro Lietuvai. (...) Be jokios abejonės, mes turime galimų kandidatų, turbūt galimų kandidatų turi ir kitos partijos, ir mūsų tikslas būtų turėti geriausią kandidatą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Mums nereikia švietimo ministro, kuris būtų savas partijai, mums reikia švietimo ministro Lietuvai.

„Čia reikės sutelkti ir kitas politines jėgas, ne tiek darbui, kiek susitarimui dėl darbo, kad po kitų rinkimų ar dar kitų nepradėtų vėl vykdyti naujos švietimo reformos ir mes nutiesę bėgius kažkiek laiko tais bėgiais važiuotumėm, kad galėtumėm pasimatuoti rezultatą, kuris ateis geriausiu atveju po kokių  dešimties metų ir apie tai riekia galvoti“, – pažymėjo I. Šimonytė.

„Čia reikia galvoti apie žmogų per tą prizmę, ar jis gali tokį pasitikėjimą turėti ir ar gali tokį procesą valdyti“, – apie galimą kandidatą į švietimo ministrus sakė konservatorių atstovė.

Iki šiol opozicijoje buvę konservatoriai sekmadienį laimėjo Seimo rinkimus iškovoję 50 mandatų ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Šios jėgos turėtų 74 narių daugumą Seime. Konservatoriai kviečia telktis ir kitas partijas.

Rezultatai

Atvykęs į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką, E. Macronas kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda pasisveikino su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, šalia stovinčiais Lietuvos kariais, prancūzų delegacijos atstovais, iš įvykio vietos pranešė BNS korespondentas.

Vėliau Prancūzijos vadovas kartu su Lietuvos prezidentu pasisveikino su rikiuotėje stovinčiais Prancūzijos ir Lietuvos kariais.

Aikštėje taip pat buvo išrikiuoti keli prancūzų kovinės technikos vienetai.

Netrukus po oficialios priėmimo ceremonijos Prancūzijos vadovas išėjo pasikalbėti su kariais akis į akį už uždarų durų.

Prancūzų kariai: didelė garbė sutikti prezidentą

Rukloje tarnaujanti 36-ejų prancūzų karė, leitenantė Lora sako, kad E. Macroną sutikti yra didelė garbė.

„Didelė garbė kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai, tarnaujančiai kovinėje grupėje. Tai kažkas, ko nedarome labai dažnai, todėl didelė garbė jį sutikti čia, kur taip sunkiai dirbame“, – BNS sakė prancūzų karė.

„Aš labai dėl to džiaugiuosi“, – pridūrė ji.

Prancūzų karė į Lietuvą atvyko rugpjūtį ir bus čia trumpiau nei kiti prancūzų kariai – tris mėnesius, tačiau, anot moters, laikas Lietuvoje – ypatingas.

„Myliu jūsų šalį, nors ir negaliu dažnai daryti to, ką norėčiau, tačiau iš to, ką mačiau, galiu pasakyti, kad jūsų šalis labai graži, maistas – nuostabus ir žmonės taip pat yra fantastiški“, – teigė leitenantė Lora.

33-ejų seržantas majoras Abdulas – prezidentą E. Macroną sutiks pirmą kartą, nors Lietuvoje – ne pirmoji jo misijų stotelė, karys anksčiau tarnavo Vokietijoje, Belgijoje, Graikijoje ir Libane.

„Tai bus didelis malonumas mums (...) Tai bus pirmas kartas“, – žurnalistams sakė prancūzų karys.

Jis Lietuvoje praleis visą rotacijos laiką ir teigė esantis pasiruošęs lietuviškai žiemai.

„Oras – puikus, esame pasiruošę žiemai. Dirbu vadavietėje sistemų administratoriumi, pratybose nedalyvauju“, – kalbėjo jis.

Dėl saugumo prancūzų kariai negali atskleisti savo pavardžių.

NATO bataliono kovinėje grupėje šiuo metu tarnauja 300 prancūzų karių, jie į Lietuvą pusės metų rotacijai atvyko šių metų liepą.

Jie atsivežę penkis tankus „Leclerk“ ir 15 pėstininkų kovos mašinų „VBCI“.

Jau ketvirtasis Prancūzijos karių kontingentas

Tai jau ketvirtasis Prancūzijos karių kontingentas, kuris prisijungė prie NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo Baltijos šalyse – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupių Lietuvoje ir Estijoje veiklos. Pastarąjį kartą savo karius kovinei grupei Lietuvoje Prancūzija buvo atsiuntusi 2018 metais.

Nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje veikiančią NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro daugiau nei 1200 karių. Jai vadovauja Vokietija, o karius kovinei grupei taip pat yra skyrę Nyderlandai, Norvegija, Čekijos Respublika, Belgija, Islandija ir Liuksemburgas.

Lietuva ir Prancūzija bendradarbiauja gynybos srityje

Kaip skelbia KAM, šalys intensyviai bendradarbiauja įvairiais formatais: per NATO, Europos Sąjungą, dvišalio ir bendradarbiavimo pagrindu, kitais būdais. Prancūzija yra viena aktyviausių NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse dalyvių. Šią misiją šalis vykdė jau aštuonis kartus: penkis kartus – iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose, dukart – iš Estijos, vieną – iš Lenkijos.

Šalys bendradarbiauja tarptautinių operacijų kontekste, kur vienas geriausių Lietuvos bendradarbiavimo su Prancūzija karinių operacijų srityje pavyzdžių – Lietuvos indėlis į Prancūzijos nacionalinę operaciją „Sangaris“ Centrinėje Afrikos Respublikoje. Kaip konkrečią Lietuvos paramą Prancūzijai galima laikyti Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir misijose Malyje (EUTM Mali) ir Centrinėje Afrikos Respublikoje (EUTM RCA), taip pat – Jungtinių Tautų operacijoje Malyje MINUSMA.

Palaikant strateginį dialogą vyksta Lietuvos ir Prancūzijos gynybos ministerijų ir kariuomenių pareigūnų susitikimai, rengiami Prancūzijos ir Baltijos šalių seminarai gynybos srityje.

Taip pat plėtojamas karinis bendradarbiavimas per dvišales ir daugiašales karines pratybas. Ypač aktyvus bendradarbiavimas vyksta karinio rengimo srityje – Lietuvos karininkai siunčiami mokytis į Prancūzijos karines mokymo įstaigas, rengiami manai tarp Lietuvos ir Prancūzijos karo akademijų ir mokslinių tyrimų centrų.

„Vienas dalykas, kurį visi supranta, kad visi parodymai, kurie buvo duoti tos komisijos darbo metu, niekur nedingo, ir jie turi tokią pačią reikšmę kaip ir tuo atveju, jei komisija būtų buvusi pripažinta teisėta“, – BNS sakė R. Karbauskis.

„Tyrimo metu išaiškėjo faktai, kurių niekas nepaneigė ir net nebandė paneigt, (...) man visiškai neturi klausimas reikšmės, ar ji (komisija) teisėtai ir neteisėtai buvo sudaryta, faktas (yra) tas, ką ji nustatė“, – Konstitucinio Teismo sprendimą penktadienį komentavo R. Karbauskis.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad „valstietės“ A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.

Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.

Visi parodymai, kurie buvo duoti tos komisijos darbo metu, niekur nedingo, ir jie turi tokią pačią reikšmę kaip ir tuo atveju, jei komisija būtų buvusi pripažinta teisėta.

Komisijai vadovavusi A. Širinskienė irgi laikosi pozicijos, kad KT sprendimas dėl komisijos sudarymo nepaneigia jos gautų liudijimų.

„Konstitucinis Teismas nevertino komisijos tirtų aplinkybių, KT priimtas nutarimas nepaneigia liudininkų liudijimų ir pateiktų faktų apie tai, kas buvo išsakyta ir kokios problemos valstybėje“, – BNS penktadienį sakė A. Širinskienė.

Ji taip pat teigė, kad KT sprendimas, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, gali tapti pagrindu abejoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktu tyrimu.

Konservatoriams primena KT sprendimą dėl pensijų mažinimo

R. Karbauskis teigia gerbiąs KT išvadą, kad A. Širinskienės vadovaujamos komisijos sudarymas ir išvados prieštarauja Konstitucijai. Kita vertus, R. Karbauskis atkreipia dėmesį, kad konservatorių raginimas trauktis A. Širinskienei iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų yra absurdiškas. R. Karbauskis ragina konservatorius prisiminti dar vieną KT išvadą, kurioje pabrėžiama, kad konservatorių Vyriausybės laikotarpiu pensijos dirbantiems pensininkams buvo sumažintos neteisėtai.

„Aš tikrai nesiimsiu kaltinti ar abejoti KT. Bet kuris teismo sprendimas yra gerbtinas ir jo reikia laikytis. Tik stebiuosi šiandienos konservatorių pareiškimu, kad A. Širinskienė turėtų atsistatydinti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pareigų. Man dabar kyla paralelė tarp dviejų KT sprendimų. Šiandienos ir to KT sprendimo, kuris pripažino, kad buvo pažeista Konstitucija, kai konservatorių valdžia sumažino pensijas“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, KT penktadienį neužginčijo A. Širinskienės vadovaujamos komisijos paskelbtų faktų.

„Ši A. Širinskienės komisija išsiaiškino keletą labai svarbių dalykų ir kas patyrė nuotolius šitos komisijos veiklos prasme. Moralinį nuostolį patyrė Landsbergių šeima, kai už vieną eurą buvo pirktas sklypas, kuris vertas milijono. Taip pat patyrė moralinį nuostolį tie patys konservatoriai, Rokas Masiulis ir galbūt prezidentė Dalia Grybauskaitė, nes prokurorai papasakojo, kai jiems nebuvo leista atlikti tyrimo dėl Roko Masiulio veiklos Visagino atominės elektrinės projekte. Viskas. Tai dvi grupės žmonių ir tarp jų ryškiai dominuoja konservatoriai. Bet kiek žmonių patyrė nuostolį, kai konservatoriai sumažino pensijas? Minimum šeši ar septyni šimtai tūkstančių žmonių, gal dar daugiau. Ir jie patyrė tiesioginį nuostolį. Į šį KT sprendimą kažkodėl konservatoriai nesureagavo niekaip“, – sakė jis.

R. Karbauskis teigia, kad KT, net konstatavęs, kad tyrimo komisijos darbas prieštarauja šalies įstatymams, neužginčijo tyrimo metu išryškintų aplinkybių.

„Skirtingai nei konservatorių Vyriausybės sprendimai, dabar tiesioginis nuostolis niekam nepadarytas. Tik moralinis. Taip pat faktai, kuriuos išaiškino komisija, nebuvo paneigti. Šitas KT teismo sprendimas nereiškia, kad G. Landsbergio šeima neįsigijo milijono vertės sklypo už 1 eurą. Nepaneigė. Ar apie tai turėjo tirti komisija? Na po KT sprendimo paaiškėjo, kad neturėjo. Bet faktai, kurie iškilo per tyrimą, savaime neišnyko. Tai klausimas prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, ką su tuo faktu darys“, – sakė jis.

ELTA primena, kad konservatorių pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė, vertindama penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą, viešai kreipiasi į Agnę̇ Širinskienę, ragindama ją prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta komisija buvo sudaryta pažeidžiant Konstituciją ir kad jos išvados yra neteisėtos.

Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valdančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą opozicija pabrėžė, kad komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.

Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.

Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.

Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Kontroversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė G. Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.

„Aš manau, kad sprendimas argumentuotas ir yra visiškai logiškas, nes tas „administracinis“ darbas Seime tiek būnant frakcijos seniūnu, tiek komiteto pirmininku užima daug laiko, o, kiek jau suprantu, partijos rinkiminė strategija bus kuo daugiau bendrauti su žmonėmis“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

R. Karbauskis praėjusią savaitę pranešė, kad trauksis iš Seimo kultūros komiteto pirmininko ir frakcijos seniūno pareigų.

Jis taip pat paskelbė, kad vesti partijos sąrašą Seimo rinkimuose bus siūloma S. Skverneliui.

S. Skvernelis sakė dar nepriėmęs sprendimo, ar pats dalyvaus rinkimuose, ir pabrėžė, kad dėl pirmojo numerio sąraše sprendimą turės priimti partijos taryba.

Tai dar ankstyva, ne laikas ir tai sprendžia ne Ramūnas Karbauskis, o partijos taryba.

„Kad pasiūlymo nebuvo, buvo tik pasvarstymas ir pamąstymas, pasirodo. Mano pamąstymų kol kas kitokių nėra – ką aš anksčiau buvau sakęs, tą galiu pakartoti. Tai dar ankstyva, ne laikas ir tai sprendžia ne Ramūnas Karbauskis, o partijos taryba“ , – žurnalistams sakė premjeras.

„Noriu priminti 2016 metus, kai tapau sąrašo numeris vienas, reikėjo kalbėti tarybai, pristatyti ir programines nuostatas, ir tikslus, ir taryba tada balsavo. Beje, nevienbalsiai“, – pridūrė jis.

Sąrašus vesti siūlė ne viena partija

Premjeras S. Skvernelis patvirtino, kad jam partijos sąrašus artėjančiuose rinkimuose siūlė vesti ne tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Premjeras neatskleidė, kokios konkrečiai politinės jėgos siūlė savo gretas, bet teigė, kad, jei vis dėlto apsispręs dalyvauti rinkimuose, tai tik su LVŽS.

„Tikrai siūlė ne viena, bet tai yra konfidencialūs pokalbiai. Tiems, kas siūlė, visiems mandagiai pasakyta, norėtume (juos. – ELTA) matyti koalicijoje rudenį, jei bus aktualu. Bet aš nesiblaškau, jeigu dalyvausiu rinkimuose politikoje, tai darysiu su LVŽS“, – sakė S. Skvernelis.

„Dar turiu laiko pagalvoti. Galvoju įtemptai“, – atsakė premjeras apie tolimesnius planus politikoje.

Paklaustas, ar jau svarstė Ramūno Karbauskio pasiūlymą vesti LVŽS sąrašą, premjeras teigė, kad tai pirmiausia spręs partijos taryba.

„Pasiūlymo nebuvo. Buvo tik pasvarstymai ir pamąstymai (...). Tai dar ankstyva ir ne laikas kalbėti. Tai sprendžia ne R. Karbauskis, o partijos taryba. Noriu priminti 2016 m., kada aš tapau sąrašo numeris vienas, reikėjo kalbėti Taryboje, pristatyti programines nuostatas ir tikslus. Taryba tuomet balsavo ir nevienbalsiai, deja“, – sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad pastarosios savaitės penktadienį R. Karbauskis po Kaune vykusio „valstiečių“ Tarybos posėdžio užsiminė, kad LVŽS sąrašą Seimo rinkimuose galėtų vesti premjeras S. Skvernelis.

Politiko teigimu, S. Skverneliui vesti partijos sąrašą būtų logiška, nes jo reitingas tarp „valstiečių" yra aukščiausias.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Kompromisas buvo pasiektas per NATO lyderių susitikimą Vatforde, netoli Londono, kur aljanso šalių vadovai pažymėjo organizacijos įkūrimo septyniasdešimtmetį.

„Pasiektas principinis sutarimas (...). Mes neturime prieštaravimų iš Turkijos pusės, kurie neleido mums iki galo padėti taško šioje istorijoje“, - žurnalistams sakė G. Nausėda pasibaigus NATO vadovų sesijai.

Turkija pastaruoju metu vienintelė atsisakė patvirtinti atnaujintą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą, kol nebus sutarta dėl panašaus plano Turkijai.

Daugiausia ginčų kėlė Turkijos siekis teroristinėmis grupėmis įvardyti šiaurės Sirijoje veikiančius kurdų kovotojus, kurie Vakaruose vertinami dėl kovos su „Islamo valstybės“ grupuote.

G. Nausėda sakė, kad kurdų situacija nebuvo aptarta NATO lyderių susitikime.

„Kol kas nebuvo apie tai kalbos, šiandien tai nebuvo dienotvarkėje, ir manau, kad šitą klausimą mes išspręsime“, – teigė šalies vadovas, paklaustas, kaip NATO reagavo į Turkijos reikalavimus dėl kurdų.

Gynybos planų atnaujinimą G. Nausėda pavadino praktiniu NATO sutarties penktojo straipsnio, kuris įtvirtina kolektyvinę gynybą, realizavimu.

„Kalbėti apie penktąjį straipsnį abstrakčiai, žinoma, galima, bet jis turi turėti labai konkrečią kolektyvinės gynybos išraišką, kuri atsispindi planuose, atsispindi konkrečiose investicijose, ir dabar mes šitą žingsnį pagaliau galėsime padaryti“, – teigė šalies vadovas.

Niekas nieko iš mūsų mainais už tai nereikalavo ir mes padėkojome prezidentui Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą.

„Niekas nieko iš mūsų mainais už tai nereikalavo ir mes padėkojome prezidentui Erdoganui už solidarią laikyseną ir sprendimą“, – pridūrė G. Nausėda.

NATO Baltijos šalių gynybos planus pirmą kartą patvirtino 2010 metais, tačiau Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija siekia, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

Gynybos planai yra įslaptinti, tačiau Lietuvos pareigūnai nuolat prašo sąjungininkų užtikrinti oro gynybos pajėgumus ir  greitesnį pajėgų dislokavimą esant krizei.

Kodėl turkai atsitraukė?

Diplomatų teigimu, esminis lūžis derybose įvyko politiškai sutarus atsieti Baltijos šalių ir Turkijos gynybos planus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nedetalizavo, kas paskatino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdoganą) pakeisti savo poziciją – jis tik užsiminė, kad su Turkijos lyderiu aptarė „įvairius klausimus“.

„Vakar turėjau gerą diskusiją su prezidentu Erdoganu, aptarėme įvairius klausimus. Svarbu, kad visi sąjungininkai sutarė dėl atnaujintų gynybos planų Baltijos šalims ir Lenkijai. Tai rodo, kad galime sutarti dėl esmės, priimti sprendimus ir vesti šį aljansą pirmyn“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas, paklaustas, kas buvo pasiūlyta Turkijai.

Jis teigė, kad nuomonių skirtumai dėl to, kaip apibūdinti kurdų kovotojus šiaurės Sirijoje, išlieka.

„Ne paslaptis, kad NATO sąjungininkai turi skirtingus požiūrius, kaip vadinti kurdų grupuotes Sirijoje YPG ir PYD. Specifiškai apie tai šiandien nekalbėjome, bet šis klausimas aptariamas tarp NATO sąjungininkų“, – teigė J. Stoltenbergas.

Turkijos santykiai su NATO sąjungininkais itin paaštrėjo, kai ji spalį pradėjo karinį puolimą kurdų kontroliuojamose šiaurės Sirijos teritorijose.

Situaciją dėl kurdų kovotojų Sirijos šiaurėje iš anksto neplanuotame dvišaliame susitikime su R. T. Erdoganu Vatforde aptarė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Kalbėjome apie Siriją. Kalbėjome apie kurdus. Aptarėme daugybę klausimų. Puikiai sutariame. Siena ir saugi zona puikiai veikia, ir Turkija už tai nusipelno daug pagyrų. Paliaubos laikosi gerai“, – trečiadienį sakė D. Trumpas.

Rusijos grėsmė

G. Nausėda taip pat pasveikino NATO vadovų sprendimą baigiamojoje deklaracijoje įvardyti Rusijos grėsmę. Dokumente teigiama, kad „Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“.

„Prie derybų stalo sėdint susidarė įspūdis, kad daugelis valstybių supranta, koks neramus yra dabartinis pasaulis, ir kad vienas iš veiksnių yra agresyvus Rusijos elgesys savo kaimynių atžvilgiu“, – kalbėjo prezidentas.

Tačiau deklaracijoje NATO lyderiai kartu pabrėžė, kad „yra atviri dialogui ir konstruktyviems santykiams su Rusija, kai tai leis Rusijos veiksmai“.

Prieš NATO susitikimą aštrias diskusijas dėl ryšių su Maskva išprovokavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai, kad aljansas turėtų sutelkti dėmesį ne Rusijos grėsmei, bet kovai su terorizmu.

G. Nausėda sakė, kad NATO diskusijoje „aiškiai daugiau valstybių įvardijo Rusiją kaip grėsmę“.

„Taip, kai kurios valstybės, net nesakydamos, kad Rusija nėra grėsmė, nori aktyvesnio dialogo su Rusija. Čia galima rasti tam tikrą balansą“, – teigė prezidentas.

„Kol Rusija nekeičia savo laikysenos, nekeičia savo aspiracijų kaimyninių valstybių atžvilgiu, nekeičia savo politikos Ukrainos atžvilgiu, dialogas vos vos rusena arba visai gęsta. Jeigu keičiasi situacija ir Rusija imasi veiksmų, kurie rodo jos gerą valią, dialogas gali būti labai intensyvus, ir Lietuva bus viena iš to dialogo iniciatorių“, – pridūrė jis.

Vatforde esančiame prabangiame golfo klube posėdžiavę NATO lyderiai taip pat pirmą kartą aptarė Kinijos ekonominę ekspansiją. Anot G. Nausėdos, ypač didelis dėmesys buvo skirtas Kinijos veikimui technologijų ir infrastruktūros srityse.

Priešui ar varžovui noro atakuoti Aljansą bus dar mažiau

G. Nausėda įvertino NATO būklę. Pasak prezidento, konkurentui ar priešui noro atakuoti Aljansą bus dar mažiau.

„Sakyčiau taip, noro atakuoti turbūt bus dar mažiau. Atgrasymas, mano nuomone, tikrai yra kur kas svarbesnis ta prasme, kaip aš pareiškiau ir Kariuomenės dienos proga, geriausias mūšis yra tas, kurio varžovas, konkurentas ar priešas net ir nenori pradėti. Tie nepradėti mūšiai yra mūsų didžiulis pasiekimas, nes tik tokiomis sąlygomis mes galime būti saugūs ir kurti savo gyvenimą“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda su žmona Diana antradienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėje Karalystėje. Trečiadienį jis dalyvauja NATO viršūnių susitikime. 70-metį mininčio NATO vadovai Londone aptaria tolesnės Aljanso adaptacijos procesus nuolat kintančioje saugumo aplinkoje, transatlantiniam saugumui kylančias grėsmes ir iššūkius. NATO lyderiai kalbasi ir apie gynybos finansavimo įsipareigojimų vykdymo ir teisingo naštos pasidalijimo svarbą, stiprinant NATO gebėjimą atremti kylančias grėsmes.

S. Skvernelio gatvę į remontuotinų sąrašą spalio pabaigoje įtraukė Vilniaus rajono savivaldybės taryba, o po penkių dienų pinigų darbams skyrė Vyriausybė, rašo portalas 15min.lt

Paprašė premjero apsauga

S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas portalui atsiųstuose atsakymuose apeliavo į tai, kad Upės gatvė nėra minima Vyriausybės sprendime: „Spalio 30 dienos nutarimu Vyriausybė neskyrė lėšų nė vienos konkrečios gatvės ar kelio asfaltavimui ar remontui“.

Kaip rašo portalas, tai nėra tiesa – konkrečios gatvės sprendime yra minimos.

Vilniaus rajono savivaldybė pripažino, kad gatvę nusprendė remontuoti ir dėl to, kad to paprašė premjerą saugantis Vadovybės apsaugos departamentas (VAD).

BNS skelbė, kad susisiekimo ministru tapęs Jaroslavas Narkevičius pasiūlė Vyriausybei perskirstyti 3,3 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo. Nurodant, kad pinigai skiriami saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose diegti gausiai tautinių mažumų gyvenamoje savivaldybėje, asignavimai buvo padidinti Trakų ir Vilniaus rajonams. Vilniaus rajono vietinės reikšmės keliams Vyriausybė sutiko papildomai skirti 300 tūkst. eurų.

S. Skvernelio gatvę į remontuotinų sąrašą spalio pabaigoje įtraukė Vilniaus rajono savivaldybės taryba, o po penkių dienų pinigų darbams skyrė Vyriausybė.

Beveik visa ši suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras, remontui.

Portalas primena, kad dar spalio 10 dieną TV3 reportaže Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Rimantas Gerdvilis  aiškino, kad situacija dėl Smiglių Upės gatvės pasikeistų nebent jeigu savivaldybės taryba nuspręstų, kad gatvė – prioritetinė. Nors tąkart apie ketinimus įtraukti Smiglių gatvę į prioritetinių sąrašą valdininkas neužsiminė, tačiau toks tarybos sprendimas priimtas jau po kelių savaičių.

Sprendimą dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų perskirstymo Vyriausybė priėmė spalio 30 dieną. Vyriausybės posėdžiui pirmininkavo premjeras – nuo klausimo, susijusio ir su papildomu finansavimu Vilniaus rajono keliams, S. Skvernelis nenusišalino.

Pačiame Vyriausybės dokumente Upės gatvė neminima. Šiais metais iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo Vilniaus rajono savivaldybei „vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti, taip pat saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose diegti gausiai tautinių mažumų gyvenamoje savivaldybėje“ buvo planuojama skirti 392,7 tūkst. eurų.

Spalio 30 dieną Vyriausybės sprendimu perskirsčius lėšas prie šios sumos pridėta dar 300 tūkst. eurų.

Kaip rašo 15min.lt, Susisiekimo ministerijos parengto dokumento metaduomenys rodo, kad jis sukurtas prieš penketą dienų iki ministrų kabineto balsavimo, spalio 25 dieną. Sutapimas ar ne, bet tą pačią dieną, spalio 25-ąją, posėdžiavusi Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė Vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo, taisymo ir priežiūros darbų objektų sąrašui – jame atsirado Upės gatvės atkarpa, einanti per Pasienių bei Smiglių kaimus.

Vilniaus rajono savivaldybės atstovė spaudai Jolanta Gulbinovič 15min patvirtino, kad Upės gatvė tvarkoma iš papildomai Vyriausybės skirtų lėšų, jos kapitalinis remontas atsieis beveik visą papildomai skirtą sumą – 299 973 eurus. Pasak J.Gulbinovič, spalio 22 dieną savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydama papildomų lėšų rajono keliams, o Vyriausybei sutikus skirti dalį prašytų lėšų, šiuo metu yra pradėti maždaug 1,5 kilometro Upės gatvės atkarpos kapitalinio remonto darbai.

J.Gulbinovič teigė, kad savivaldybė ne kartą yra gavusi ne tik gyventojų, bet ir premjerą saugančio VAD skundų dėl pavojingos Upės gatvės kelio dangos ir prašymą jį rekonstruoti.

VAD direktorius Rymantas Mockevičius 15min.lt patvirtino, kad departamentas ne kartą kreipėsi į savivaldybę, tačiau jis patikslino, jog nebuvo prašoma gatvę išasfaltuoti – tik sutvarkyti.

R. Karbauskis problemų nemato

Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis sako nematantis problemų dėl išasfaltuotos gatvės prie premjero Sauliaus Skvernelio namų, opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, jog reikalingas tyrimas situacijai aiškintis, o pirmoji reakcija – šokas.

„Kalbant apie vienų ar kitų kelių asfaltavimą, tai priklauso nuo eismo intensyvumo, kaip, kokį kelią įtraukia Susisiekimo ministerija į savo planus. Šioje situacijoje nereikia ieškoti problemų ten, kur jų nėra“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Anot jo, keliams Vilniaus rajone skiriami papildomi pinigai, „bet sprendimai priimti visais atvejais 2015 metais ir anksčiau, šita valdžia su tais sprendimai neturi nieko bendro“.

Opozicija reikalauja tyrimo

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis G. Landsbergis sako, kad pasitvirtinus publikacijoje minimiems faktams „ši istorija primena pačias blogiausias nomenklatūrines tradicijas“, o pirmoji konservatorių reakcija – „mes esame šokiruoti“.

„Vijūnėlės dvaras“, „Draugystės“ viešbutis, tai tiesiog nomenklatūros sena taktika ir praktika, kai valdžia naudojama savo asmeniniams interesams tenkinti. Vienareikšmiškai bus keliami klausimai, bus kviečiamas ministras, savivaldybės atstovai, Vadovybės apsaugos departamento atstovai, čia reikalingas tyrimas, kuris, ko gero, lems ir politines pasekmes“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

M. Lingė: tai pabaigos pradžia

Buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė, komentuodamas žinią apie asfaltuojamą gatvę prie premjero Sauliaus Skvernelio namų, sako, kad baigiantis premjero kadencijai skubiai skiriami pinigai jo gatvės remontui atrodo iškalbingai.

„Panašu, kad tai – pabaigos pradžia. Tokia, kokia buvusiai Vyriausybei buvo Vijūnėlė, zadanijos, Vyriausybės nutarimo antikonstitucinis stūmimas. Tik čia atrodo rimčiau – atėjus su aukštai iškelta skaidrumo ir profesionalumo vėliava – baigiantis kadencijai skubiai skiriami pinigai savo gatvės remontui. Vienas iš priekaištų iš valstiečių išspirtam Rokui Masiuliui buvo, kad ministerija neasfaltuoja žvyrkelių, nors ministro pateikti faktai rodė priešingus dalykus. Vadinasi, ne tuos žvyrkelius asfaltavo...“, – savo feisbuko paskyroje teigia M. Lingė.

Todėl ir susisiekimo ministro J. Narkevičiaus komandiruotė į Abu Dabį premjerui atrodė pateisinama, teigia M. Lingė.

„Paskirtas J. Narkevičius ėmėsi teisingų žvyrkelių. Štai kodėl jo visi turistavimai ir nemokami pietavimai lengvai pateisinami ir pridengiami. Beje, premjeras pristatydamas paskirtą J. Narkevičų palinkėjo, kad ministro „kūryba būtų rezultatyvi, išmani, kad matytume rezultatą, kurį pajustų kiekvienas žmogus, nesvarbu, kur jis gyvena“. Ministras turbūt suprato tai labai tiesiogiai ir paraidžiui – svarbiausia, kad kūrybą ir rezultatus matytų pats S. Skvernelis. Iškalbinga, kad dangstomasi VAD pareigūnų interesais ir neva kelias asfaltuojamas dėl jų gerovės ir darbo sąlygų. Aha, labai logiška baigiantis kadencijai kurti sąlygas tiems, kurie jau po metų, labai tikėtina, saugos kitus asmenis ir jų maršrutai drieksis kitomis kryptimis...“, – teigia konservatorius šiuo metu strateginiais komunikacijos klausimais konsultuojantis M. Lingė.

Prezidentės atstovas pažymi, kad „valstiečiai“ turi daugumą Seime ir jiems užtektų balsų parlamento vardu skelbti referendumą, o pasirinktas kelias rinkti 300 tūkst. piliečių parašų yra siekis telkti rinkėjus.

„Daugiau yra siekis dėl kažkokių politinių išskaičiavimų, galbūt netgi ir turinčių populistinį atspalvį, taip telkti rinkėjus, nes valdančioji partija, kuri turi daugumą Seime, paradoksalus ir pirmas atvejis, matyt, kai inicijuoja parašų rinkimą, nors referendumui paskelbti užtenka paprastos daugumos Seime ir galima apsieiti be viso šito vajaus“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė M. Lingė.

Paradoksalus ir pirmas atvejis, matyt, kai inicijuoja parašų rinkimą, nors referendumui paskelbti užtenka paprastos daugumos Seime ir galima apsieiti be viso šito vajaus.

Prezidentės patarėjo neįtikina argumentai, kad Seimo narių skaičių reikia mažinti dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus. Patarėjas pažymi, kad gyventojų šalyje mažėja, tačiau balsuoja piliečiai, o iš išvykstančių iš Lietuvos „pilietybės niekas neatima“.

„Žiūrint į mokslinius skaičiavimus matome, kad dabartinis (parlamentarų – BNS) skaičius atitinka šalies dydį ir tarptautines proporcijas“, – sakė M. Lingė.

Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę įregistravo iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui surengti, tarp jos narių – Seimo nariai „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Petras Valiūnas.

Jie siekia referendumu pakeisti Konstituciją, kad Lietuvoje būtų renkami ne 141, o 121 Seimo narys.

Per šešis mėnesius iniciatyvinė grupė turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų, kad referendumas būtų surengtas. Referendumą priimdamas nutarimą gali paskelbti ir Seimas.

Anksčiau jau būta referendumo iniciatyvų dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Jos paprastai kildavo prieš Seimo rinkimus ir visos baigėsi nesėkme.

Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių iki 121 „valstiečiai“ motyvuoja sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

Kadencijos pradžioje „valstiečiai“ teikė Konstitucijos pataisą, kuri Seimo narių skaičių būtų mažinusi nuo 141 iki 101 parlamentaro, taip pat iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.

Vyriausybė šioms pataisoms pateikė teigiamą išvadą, bet toliau projektas nepasistūmėjo.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams yra sakęs, kad kitos frakcijos tokios iniciatyvos nepalaiko, o „valstiečių“ balsų neužtenka priimti sprendimui.

Norint pakeisti Konstituciją reikia, kad per priėmimą už tai balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, abu kartus už turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių.

Premjeras: kartais mažiau yra efektyviau

Premjeras Saulius Skvernelis palaiko valdančiųjų siekį mažinti Seimo narių skaičių iki 121 ir mano, kad taip būtų pasiektas našesnis jų darbas parlamente. Vyriausybės vadovas taip pat pritaria nuomonei, kad, sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvoje, turi atitinkamai mažėti ir atstovaujančių parlamentarų skaičius.

„Tai yra mūsų politinis apsisprendimas, kiek žmonių turiu atstovauti vienas Seimo narys. Bent jau aš matau ir kolegos mato, kad gyventojų skaičius visgi sumažėjo, ir natūralu, kad galime svarstyti apie tos visos biurokratinės naštos, kuri tenka mūsų visuomenei, mažinimą (...), manau, kad Seimo narių skaičius tikrai galėtų būti mažinamas“, - teigė S. Skvernelis.

Pasak premjero, sumažinus narių skaičius, Seimo darbas būtų našesnis.

„Seimo narių skaičius tikrai galėtų būti mažinamas, juo labiau, kad ir šiandien pamatysite, kiek iš 141 Seime yra atstovų, nors tai nėra vienintelis Seimo nario darbas tik posėdžiuose dalyvauti (...), bet geriau kartais mažesnis (skaičius. - ELTA), bet efektyvesnis (darbas. - ELTA). Aš tai palaikyčiau“, - teigė premjeras.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis laikosi pozicijos, kad Seimo narių skaičius turėtų būti mažinimas iki 121 parlamentaro. Pasak V. Pranckiečio, apie tokį Seimo narių skaičių kalba politologai.

„Grįžčiau prie savo nuomonės, kad mes turime politologų rekomenduojamą skaičių 121, apie jį ir reikėtų diskutuoti (...) Jeigu mažėtų Seimo narių skaičius, tai, žinoma, galėtų jis mažėti sąskaita renkamųjų pagal sąrašą, kad vienmandatininkų procentas liktų didesnis“, - teigia V. Pranckietis.

Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys.