"Kokteiliui" atsiųstame Henriko laiške – šeštadienio moralas apie tai, kad nereikia keiktis ir nervintis dėl smulkmenų, sutrikdančių dienos ritmą.

"Tikriausiai girdėjote, kad vienos didelės kompanijos vadovas rugsėjo 11-osios teroristinio akto metu gyvas liko todėl, kad sūnų pirmą kartą nuvedė į darželį, – laiške teigė Henrikas. – Kitas vaikinas iš dangoraižio, į kurį rėžėsi lėktuvas, išėjo spurgų, nes buvo jo eilė jas pirkti. Viena moteris tą tragišką dieną dėl laiku nesuskambėjusio žadintuvo pavėlavo į darbą. Kai kurie nespėjo į darbą dėl to, kad įstrigo automobilių spūstyse. Vienas amerikietis pavėlavo į autobusą, o šiandien tuo džiaugiasi. Moteris lemtingą rytą išpylė kavos ant suknelės ir todėl prireikė laiko persirengti. Kai kam neįsijungė mašina, kai kas grįžo į butą, kad atsilieptų į telefono skambutį. Vieno darbuotojo vaikas ilgai kuitėsi ir nebuvo pasiruošęs laiku išeiti. Kitas nesustabdė taksi. O vienas vyriškis tą rytą apsiavė naujus batus, dėl kurių ant kojų atsirado pūslių. Jis užėjo į vaistinę, kad nusipirktų pleistro. Ten ilgokai užtruko, todėl šiandien jis gyvas."

Dabar, kai Henrikas įstringa eismo spūstyje, nespėja į liftą, grįžta pasiimti raktų ar mobilųjį telefoną, pagalvoja, kad taip turi būti.

"Kitą kartą, kai jums atrodys, kad rytas nesėkmingas: nerandate mašinos raktelių, turite sustoti prie kiekvieno šviesoforo – nesinervinkite, išlikite ramūs. Gal uždelstas laikas jus apsaugos nuo baisios nelaimės", – pabrėžė vyriškis.

Kaip žinoma, buvęs Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ministras pirmininkas Winstonas Churchillis vis sakydavo tokį tostą: "Aš dažniausiai niekam nelinkiu nei sveikatos, nei turtų, linkiu tik sėkmės. Juk dauguma tų, kurie buvo "Titanike", buvo ir sveiki, ir turtingi. Bet sėkmingi pasirodė tik nedaugelis iš jų."

Česka (397 719; ir su šv. Velykomis, ir su margučiais)