Kiekvienas austras kasdien sunaudoja maždaug 135 litrus vandens. Yra pažymima, kad svarbu į namų ūkius įtraukti „pilkojo“ vandens naudojimą, tai yra vandenį naudoti dukart, tarkim, tą, kuris nubėga nusiplovus rankas, panaudoti tualete. Kaip tai įdiegti namų ūkiuose, galėtų būti nauja verslo šaka, bet „pilkojo“ vandens samprata namų ūkių dar nėra pasiekusi. 

Siekiama mažinti biurokratiją

Austrijos vicekancleris Reinholdas Mitterlehneris išreiškė siekį 30 proc. sumažinti darbuotojų saugos įstatymo biurokratiją. Realybė tokia, kad verslininkai neretai per dideles biurokratijos kliūtis ne tik negali netrukdomai vystyti verslo, bet išimtinais atvejais netgi priversti jį nutraukti.

Pastebima tendencija, kad pastaraisiais metais daugelyje sričių biurokratija tik augo, bet  neapsaugojo dirbančių žmonių. O verslininkams ir vadovaujantiems darbuotojams tokie reikalavimai tapo darbą stabdančiu trikdžiu.

Darbas, šiandieniniu supratimu, turi būti detaliai sureguliuotas iki paskutinio štricho. Ministro siekis priimamas pozityviai, nes suvokiama, kad biurokratijos sumažinimas niekam nesukeltų nuostolių.

Istoriškai žemos palūkanos

Austrijos namų ūkiai ir įmonės šiuo metu išgyvena istoriškai žemų palūkanų laikotarpį: 2,24 proc. palūkanų norma – privačiajam sektoriui, verslo sektoriaus palūkanų norma – 1,62 proc.

Vidutinės naujų paskolų ir indėlių palūkanų normos įmonėms ir namų ūkiams 2016 m. sumažėjo beveik 2,3 proc.

Per pastaruosius 10 metų maždaug pusiau sumažėjo palūkanos namų ūkiams. Maždaug 1,3 mln. austrų, turintiems paskolas, palūkanų svoris nuo šiek tiek daugiau nei 5 tūkst. eurų nukrito iki 3 tūkst. eurų palūkanų per metus.

Labiausiai išaugo būsto statybos kreditų kiekis – 4 proc. Vartojimo paskolos sumažėjo 3 proc. Nors palūkanos itin žemos, austrai taupo ypač skrupulingai – taupymas išaugo 4 proc. Įdomu tai, kad taupymo knygelės vis dar itin populiarios, kaip ir investavimas į auksą.

Prekybininkų laukia naujas iššūkis

Tie, kurie prekiauja mada ir elektronika, toliau junta stiprią prekybos internetu konkurenciją. Šie prekybininkai planuoja sumažinti savo prekybos plotus, o gastronomijos verslo atstovai klesti ir kaip tik planuoja plėstis. Klesti ir pramogų verslas.

Gastronomija ir pramogos prekybos centruose užima maždaug 15 proc., ateityje  numatoma, kad sieks 40 proc.  Apsilankyti parduotuvėje dabartiniams pirkėjams yra ne būtinybė, o tik viena iš galimybių – dauguma jų renkasi internetines parduotuves. Dėl to prekybininkus pasitinka naujas iššūkis – padaryti, kad apsipirkimas parduotuvėje taptų emocionalesnis.

Nors nedarbas Austrijoje rugsėjį dar kartą šoktelėjo (per 300 tūkst. žmonių ieško darbo, dar 70 tūkst. tobulinasi mokymuose) ir šiuo metu prieglobsčio ieškantys pabėgėliai neturi beveik jokios galimybės gauti legalų darbą, kaip pagerinti jų situaciją, spalio 30 d. tarėsi pramonininkai ir prekybininkai, kurie yra už galimybę pabėgėliams įsidarbinti praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jie pateikė prieglobsčio prašymą, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Austrijos verslo naujienas.

Žemės ūkis ir turizmo sritis pasiryžusios plačiai atverti duris pabėgėliams. Darbo biržos duomenimis, iš 20 tūkst. biržoje užsiregistravusių pabėgėlių 80 proc. turi tik pradinį išsilavinimą. 15 proc. įgiję profesiją ar yra mokęsi amato. Tūkstantis pabėgėlio statusą turinčių žmonių šiuo metu dalyvauja bandomajame darbo biržos projekte, kuriuo bus galima nustatyti, kokį išsilavinimą šie žmonės yra įgiję ir ką daryti, kad jis būtų pripažintas Austrijoje.

Daugiausia darbo ieškančių ir pabėgėlių statusą jau turinčių asmenų yra iš Sirijos ir Afganistano, trys ketvirtadaliai jų – vyrai, beveik kas trečias yra jaunuolis iki 25 metų. Nors prie didelio pabėgėlių srauto nepritaikytai socialinei sistemai šiuo metu tenka didelis krūvis, migracijos tyrinėtojų manymu, atvėrus darbo rinką pabėgėliams, per ilgą laiką valstybė daug laimės.

Trūksta žemės plotų

Statybos Austrijoje per paskutinius 50 metų prarijo apie 300 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties plotų. Žemės plotai, kurių reikia norint išmaitinti Austrijos gyventojus, pasiekė kritinę ribą. Tam įtakos turi nesuskaičiuojamų prekybos centrų, parkavimo aikštelių ir privažiuojamųjų kelių statybos. Prie to prisideda potvyniai – užpilti plotai nebetinka nei žemės ūkiui, nei statyboms.

Austrijoje kasdien išnyksta 20 hektarų (arba 30 futbolo laukų) žemės ūkio paskirties sklypų. Austrai kasmet užstato apie 0,5 proc. žemės ūkio plotų, o vokiečiai ir šveicarai – tik 0,25 proc. Vidutiniškai kiekvienam šalies gyventojui turi tekti po 3 tūkst. kvadratinių metrų agrarinės žemės – šiandien tenka tik 1 600 kvadratinių metrų. Tai reiškia, kad likusią dalį kompensuoja užsienyje užauginti  žemės ūkio produktai.

Problema dar ir ta, kad Austrijoje apie 13 tūkst. hektarų pramoninių plotų yra tušti ir nenaudojami,  nors jie galėtų būti skirti naujoms statyboms.

Turizmo sektorius tikisi geros žiemos

Austrijos turizmo atstovai tikisi gero žiemos starto ir dar sėkmingesnių rezultatų po pernykštės rekordinės žiemos. Nors pernai žiemos turistų iš Rusijos sumažėjo trečdaliu (atvyko 200 tūkst. keliautojų), o šiais metais skaičiuojama dar trečdaliu mažiau svečių iš Rusijos, tačiau tikimasi, kad šių svečių trūkumą kompensuos vokiečiai, kurių skaičius šoktelėjo ir pernai.

Šiais metais tikimasi daugiau slidininkių iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos. Austrijai gera galimybė išnaudoti stiprų Šveicarijos franką – jau pernai 5 proc. daugiau šveicarų slidinėjo Austrijos Alpėse, nors šie keliautojai nelieka nakvoti arba praleidžia vieną naktį.

Nors kainos pakilo ir slidinėjimo dienos tarifas kai kuriuose slidinėjimo regionuose viršijo 50 eurų ribą, keltuvų verslas taip pat tikisi prieaugio. Jau vien žiemos sezono pradžioje į šį verslą investuota 570 mln. eurų – du trečdaliai į keltuvus, vienas – į dirbtinį sniegą. Vidutiniškai 65 proc. trasų padengta dirbtiniu sniegu, kai kur net 100 proc.

Nepaisant klimato atšilimo, slidinėjimo verslo šaka nesibaimina išnykti. Didesniame nei 800 metrų aukštyje oro temperatūros pakitimai nedarė jokios įtakos sniegui. Vis dėlto slidinėjimo regionai ruošiasi naujam žiemos poilsio supratimui – slidinėjimas vis dažniau derinamas su sveikatingumo paslaugomis ir pasivaikščiojimu.

Įsivaizduokite prekybos centrą, kuriame nėra jokių plastikinių maišelių: pasvertus agurkus dedame tiesiai į krepšį, duoną perkame popieriniame maišelyje, pieno įsipilame į daugkartinę stiklo tarą, o sūrio atpjaunama į mūsų atsineštą dėžutę. Šia nauja, aplinkai draugiška verslo idėja užsikrečia vis daugiau austrų Vienoje, Lince, Klagenfurte.

Tokių parduotuvių tikslas – kad apsiperkant būtų sunaudota kuo mažiau pakuočių, vėliau virstančių šiukšlėmis. Prekybos centrais šias parduotuves kol kas sunku vadinti, nes tai tėra nedidelės parduotuvės, tačiau jų prekių asortimentas yra įvairus – nuo pieno produktų iki vaisių ir daržovių. Ekologiška ir iš regiono – toks miestuose vis didesnę paklausą įgaunančių parduotuvių devizas.

Šalyje daugėja ekologinių ūkių

Ekologinių ūkių skaičius Austrijoje per pastaruosius metus padidėjo tūkstančiu ir jau pasiekė beveik 20 200. Jeigu apskritai šalyje ūkių mažeja (smuktelėjo apie 2 tūkst. ir dabar yra apie 119 tūkst. ūkių), būtent ekologinių ūkių procentas didėja ir jau pasiekė 17 proc. ribą, teigia ūkininkų organizacija „Bio-Austria“.

Austrai, po Europoje pirmaujančių danų, yra vieni iš labiausiai besiorientuojančių į ekologiškumą, tačiau susiduria su keliomis problemomis. Žemės sklypų, kuriuose nebūtų naudota trašų ir pesticidų, plotai senka. Be to, plėtrą stabdo ir konfliktus kelia nuolat kintančios Europos Sąjungos (ES) ekologiškumo nuostatos, pavyzdžiui, kad ekologiniai ūkiai privalo prisiimti atsakomybę netgi už iš kaimyninio ūkio patekusius pesticidus.  

Dėl didelio imigrantų skaičiaus kyla nedarbas

Bedarbių Austrijoje smarkiai daugėja. Nors iki ES vidurkio – 11 proc. – Austrijai dar toloka, tačiau ir 6 proc. šalį neramina. Tai rodo ką tik paskelbti gegužės mėnesio duomenys.

Darbo ieškančių skaičius, palyginus su balandžiu, padidėjo 0,2 proc. Tendencija pastaraisiais mėnesiais – kylanti. Dar prieš metus austrai pirmavo Europoje, didžiuodamiesi žemiausiu nedarbo procentu, o dabar juos smarkiai lenkia vokiečiai, kur bedarbių yra mažiau nei 5 proc.

Tokio regreso priežasčių ieškoma, gilinantis į socialinius šalies pokyčius. Šalis patraukli imigrantams – per pastaruosius porą dešimtmečių kone milijonu gyventojų priaugusioje šalyje duonos turi užtekti ir naujiems, ir seniems gyventojams. Tačiau valstybė nespėja persiorientuoti prie pakitusios darbo rinkos poreikių. Be to, sutrikę verslo ryšiai su Rytų Europos šalimis darbo vietų nepadaugino. Labiausiai nedarbas šiandien paliečia žemą išsilavinimą turinčius imigrantus iš Turkijos, kurie dažniausai dirba sezoninius darbus statybose.

Turtingiausias žmogus valdo energinių gėrimų įmonę

Energiniai gėrimai, automobiliai ir statybų įmonės – šias verslo šakas valdo turtingiausi austrai. Žurnalui „Trend“ ką tik paskelbus turtingiausių austrų šimtuką, staigmenų nebūta: šimtas turtingiausių austrų valdo 170 mlrd. eurų turto.

Daugiausiai turto turi autmobilių koncernų savininkai – Porsche ir Piech šeimos, nors, jų teigimu, dauguma turto priklauso ne šeimoms, o jų įkurtiems fondams.

Turtingiausias žmogus Austrijoje yra energinių gėrimų įmonės „Red Bull“ savininkas Dietrichas Mateschitzas, kurio rankose – beveik 8 mlrd. eurų.

Turtuolių turtas per metus išaugo 20 mlrd. eurų. Didelę įtaką tam darė net 18 proc. pakilusios „Volkswagen“ automobilių akcijos, į viršų smarkiai šoktlėjo ir statybos bendrovės „Porr“ turtas.

Pasaulinė tendencija, kai vis daugiau turto sukaupiama vis siauresniame turtuolių rate, pastebima ir Austrijoje.

Austrijos sostinėje Vienoje prasideda jubiliejinis 60-tasis „Eurovizijos“ konkursas. Antradienio vakarą vyks pirmasis pusfinalis, kuriame Lietuvos atstovai dar nepasirodys. Pusfinalio transliacija – nuo 22 valandos per LRT Radiją ir Televiziją.

Austrija „Eurovizijos“ konkursą rengia antrą kartą – po 48-erių metų pertraukos.

25 milijonus eurų kainuoja konkursas šaliai: be kitų pasirengimo darbų, tiek paklota už patalpas, sales, reklamą ir spaudos centrą beveik dviem tūkstančiams žurnalistų. 6 tūkstančiai vietų miesto viešbučiuose rezervuota svečiams.

Nakvynė svarbių renginių metu Vienoje šokteli maždaug 70 eurų už kambarį. Vidutinė dviviečio kambario kaina dabar yra 220 eurų, tai – maždaug 43 procentais daugiau nei įprastai.

Lėktuvų bilietų kainos šį savaitgalį, palyginus su praėjusiu, šoktelėjo 16 procentų, tačiau, palyginus su tuo pat metu pernai, kainos nekilo.

Bilietai į finalo koncertą kainuoja nuo 30 iki 400 eurų. 93 procentai austrų seka „Eurovizijos“ įvykius, 80-ties procentų manymu – konkursas yra gera reklama šaliai pasaulyje.

Austrija – viena iš nedaugelio Europos šalių, kur restoranuose vis dar rūkoma. Tačiau tikimasi, kad iki vasaros politikai vieningai imsis radikalaus sprendimo ir be jokių išlygų uždraus rūkyti. Ši problema palietė apie 12 tūkst. įmonių – verslininkus piktina galimi nuostoliai ir tai, kad vos 2009 m. į vėdinimo sistemų instaliavimą ir atskirų erdvių rūkaliams įrengimą investavo 100 mln. eurų. Finansų ministerija tiria minėtas išlaidas, nes įtariama, kad tuo metu vengta ir sumokėti visus mokesčius.

Pagal nacionalinį tabako įstatymą, restoranai ir užeigos gali įrengti atskiras erdves rūkaliams, jei pagrindinėje salėje draudžiama rūkyti. Mažuose, iki 50 kvadratinių metrų, restoranuose rūkyti leidžiama – tiksliau, tai nusprendžia restorano savininkas. Restoranuose iki 80 kvadratinių metrų dydžio nėra jokio draudimo, jei gaisro ar paminklosaugos reikalavimai nepažeidžiami.

Ieškoma naujų rinkų

Tai, ko bijota Europos Sąjungai įvedus sankcijas Rusijai, iki šiol Austrijoje nepasitvirtino: neiškilo grėsmė tūkstančiams darbo vietų ir pridėtinė vertė nesumažėjo nuo pusės iki beveik 3 mlrd. eurų, kaip prognozuota. Austrai intensyviai ieško naujų rinkų trečiosiose šalyse. Valstybė iš dalies finansuoja pirmiausia mažų ir vidutinių įmonių naujausias idėjas – naujų produktų ir paslaugų įdiegimą užsienyje. Antra, ekonomiškai stabilioms, tačiau nuo sankcijų nukentėjusioms įmonėms skirta 100 mln. eurų ir tikimasi sulaukti apie šimto paraiškų, kad kiekvienai įmonei būtų atriekta po lygiai.

Ieškant naujų rinkų, kartais imamasi ir iš pažiūros netikėtų sprendimų. Tarkim, Štairijos mėsa bus prekiaujama Azijoje: šiuo metu deramasi su kinais, numatytos derybos su Taivanu ir Filipinais. Šios rinkos svarbios austrų mėsos pramonei, nes tikimasi, kad Kinijoje mėsos suvartojimas iki 2018 m. padidės beveik 5 proc.

Maisto produktų prekyba internetu auga lėtai

Kas penktas austrų išleistas euras cirkuliuoja internetinėje prekyboje. Pranašaujama, kad per artimiausius penkerius metus pirmo būtinumo prekių pardavimas internetu svyruos tarp 3 ir 30 proc. Šiuo metu yra mažiau nei 1 proc.

Šis procesas toks lėtas, nes Austrija turi vieną tankiausių maisto prekybos centrų tinklų Europoje, t. y. 1 mln. gyventojų tenka beveik 300 prekybos centrų. Šiuo metu tik 2 proc. prekybos centrų produktų parduodami internete.

Apie 600 tūkst. namų ūkių vienas iš prekybos tinklų jau aptarnauja internetu. Supakuotus produktus galima atsiimti ir parduotuvėje, planuojama įrengti ir produktų atsiėmimo punktus. Augimo potencialas didelis, nors prekybos tinklų darbuotojai baiminasi dėl darbo vietų.

Po seno skandalo atsigavo vyno pramonė

Šiomis dienomis prisimintas prieš 30 metų Austriją purtęs vyno skandalas. Tuomet vynininkai dėl saldumo į vyną šliūkštelėdavo cheminio produkto gliukolio. Ditelingliukolis yra šalutinis etilengliukolio produktas, naudojamas saugant vynuoges nuo šalčių, o dideli jo kiekiai yra nuodingi.

Šio cheminio produkto pilta tik į eksportuojamą baltąjį vyną – nustatytas 800 vynų sąrašas su mažesniu ar didesniu chemikalo kiekiu. Kai po ilgų įtarinėjimų 1985 m. vynininkų apgaulė iškilo į paviršių, eksportas smuko dešimtadaliu ir tik 2002 m. pradėjo atgauti buvusį lygį. Bendra produkcija gerokai smuko – nuo 5 mln. hektolitrų per metus 1982 m. iki 2 mln. hektolitrų dešimtmečiu vėliau. Ne tik vyno, bet ir šalies įvaizdžiui gerokai pakenkta.

Vyno pramonė atsigavo labai lėtai, neliko didelių vynuogynų. Keli jauni vynininkai nusprendė ieškoti kokybės, o ne kiekybės ir šiandien jie neabejotinai laimi siūlydami aukštos klasės austrišką vyną. Iš to austrų verslininkai išmoko, kad pigumas ir masinė produkcija asocijuojasi su melu, todėl ji nėra geras metodas reliatyviai mažai šaliai, turinčiai aukštas produkcijos išlaidas. Šiandien austrai eksportuoja apie 5 mln. hektolitrų per metus už 146 mln. eurų.

Vertingiausias austrų prekinis ženklas – energinių gėrimų gamintojas „Red Bull“ – skaičiuoja sumažėjusį pelną. Pirmą kartą nuo 2008 m. „Red Bull“ pelnas smuko, nors kasoje vis tiek guli apie 0,5 mlrd. eurų. Investicijos į „Formulės“ lenktynes, futbolą ir įvairias kitas sporto šakas daug kainuoja.

Pagal paskelbtus naujausius įmonės duomenis, pernai pelnas siekė beveik 400 mln. eurų, dar prieš metus buvo daugiau nei  400 mln., taigi pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus sumažėjo 18 proc. Viena esminių priežasčių – investicijos į rinkodarą.  Antra priežastis – sumažėjusi apyvarta. 6 proc. smuktelėję pardavimai sudaro 2,5 mlrd. eurų apyvartą.

Tai neveikia įmonės veiklos, tik keičia pelno paskirstymo tradiciją. Paprastai pusė jo lieka firmai, kitą pusę dalijasi akcininkai: du tailandiečiai atsiriekia 51 proc., „Red Bull“ vadovui, vienam stipriausių austrų vadybininkų Dietrichui Mateschitzui tenka likusi dalis. Šįmet tai sudaro 90 mln. eurų, taigi milijonierius nebesusižeria triženklės milijonų eurų sumos kaip prieš metus. Jo turtas skaičiuojamas 5,5 mlrd. eurų.

Tikimasi, kad šįmet apyvarta kils dėl didėjančių pardavimų pagrindinėse rinkose – Vakarų Europoje ir JAV bei vadinamosiose ateities šalyse – besivystančiose valstybėse.

Smūgis knygų verslui

9,99 euro už 650 tūkst. knygų per mėnesį – tiek nuo antradienio kainuoja prekybos internetu milžino „Amazon“ knygų abonementas vokiškai kalbančiose šalyse. Į sąrašą įeina ir 40 tūkst. knygų vokiečių kalba.

Tai austrai vertina kaip knygų verslo puolimą, todėl kyla diskusijos apie perpardavimo kainų sistemos pokyčius, galimas didesnes (10 proc.) dotacijas menininkams ir poreikį elektroninės knygos kainą priimti rimtai, nes dar ir dabar dažnai leidyklos elektroninę knygos versiją įskaičiuoja kaip priedą, bet neįvertina, kad elektroninė turi atitikti ne mažiau nei 80 proc. popierinės knygos kainos.

Yra ir kitas, senovinis būdas gauti knygų – bibliotekos. Dauguma jų jau siūlo elektronines knygų versijas. Tarkim, Vienos biblioteka turi 35 tūkst. elektroninių knygų pavadinimų. Ir tai kur kas pigesnis būdas nei siūlomas „Amazon“.

Leidyklos, rašytojai ir knygų prekybininkai „Amazon“ abonementą vertina kaip jų puolimą, tačiau pripažįsta, kad tai – ateities metodas, kurio valdyti nori patys knygų leidėjai. 

Tenkina darbo laikas

90 proc. austrų visiškai tenkina jų darbo laikas, krūvis ir tempas. Taip gerai savo darbą Europoje vertina tik danai, suomiai, estai, olandai ir belgai. Kas ketvirtas austras dirba ne visą darbo dieną. Ypač tai vertina moterys – prieš tris dešimtmečius tokių buvo vos 16 proc., o šiandien – beveik pusė.

Austrai dirba vidutiniškai 36 valandas per savaitę. 19 proc. austrų kartą per mėnesį dirba naktį, kas ketvirtas – kartą per mėnesį eina dirbti sekmadienį, ir tai beveik atitinka Europos vidurkį. Tačiau dvigubai nei prieš dešimt metų padaugėjo dėl psichikos ligų praleistų darbo dienų.

Beje, austrai kartu su Maltos gyventojais turi daugiausia Europoje laisvų dienų – 38 dienas per metus, t. y. 25 atostogų dienos ir 13 įstatymu numatytų šventinių dienų.

Turistus iš Azijos ypač domina vienas kaimelis

Nedidelis kaimelis Alpių papėdėje tampa lankomiausia turistų iš Azijos vieta Austrijoje, tačiau vietiniai verslininkai dar nelabai žino, ką su tuo daryti.

Halštatas turi 800 gyventojų, yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše ir šiuo metu išgyvena neįtikėtiną turistų antplūdį. Kinijos Guangdongo provincijoje prieš porą metų pastatyta kaimelio kopija skatina kinus ir vakariečius apžiūrėti originalą, Halštate ir Vienoje susuktas serialas, nuo 2006 m. rodomas Pietų Korėjoje, ragina romantikos ieškančius žmones į kelionės maršrutą įtraukti ir kaimelį.

Dar prisideda kelionių tinklaraščiai, tad turistų iš Azijos skaičius jau trečdaliu lenkia svečių iš Vokietijos skaičių. Tai kone vienintelė vieta Austrijoje, kuri sutraukia tiek daug turistų iš Azijos. Pavyzdžiui, pernai Austrijoje nakvodavo apie 1 proc. keliautojų iš Tolimųjų Rytų, o Halštate – net 30 proc. Vis dėlto šių keliautojų poreikiai daugeliui vietinių verslo įmonių kol kas tik mįslė.

Vieninteliai stikliniai kamuoliai su krintančiu sniegu – iki šiol nepralenkiamas suvenyras, galimybė greitai nusifotografuoti nepaprasto grožio peizaže, kuriuo ir pasižymi Halštatas, verslininkams neneša jokio pelno.

Austrai išbando naujus būdus – nuomoti tradicinius kostiumus ar ežere pasiplaukioti milžiniškomis plastikinėmis gulbėmis-valtimis, kurios gąsdina ne tik ramiai ežere plaukiojančias tikrąsias gulbes.