Dažnai tenka stotelėje laukti autobuso. Negaliu nepastebėti, kaip kai kurie diedai (neapsiverčia liežuvis tokių vadinti vyrais) atsikrenkščia ir spjauna tiesiai po kojomis ant šaligatvio.
O kartais dar „geriau“ – suima nosį pirštais ir meta nosies turinį (atsiprašau, snarglį) taip pat ant šaligatvio. Apie nosinuką šie nevalyvi tipai turbūt nėra nieko girdėję.
Neseniai net sutampė, kai pamačiau vieną savo sodo kaimynę, kaip iki šiol maniau, padorią moterį, darant tą patį. Ir visa tai vyksta pandemijos metu!
O juk tuos nosies turinius, tą užkratą, namo parsineš ir šuniukai, ir ant batų maži vaikai. Šaligatviai pas mus tai kažin ar plaunami.
Ar bereikia stebėtis, kodėl, pavyzdžiui, Singapūre itin mažas koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičius. Nors gyventojų tankumas ten – nepalyginamai didesnis su mūsiškiu.
Singapūre už spjūvį ant šaligatvio – 1 tūkst. eurų bauda.
Žurnalistas sykį pakalbino tvarkingai tam tikrų taisyklių besilaikančius vyrus, meškeriojusius upėje. Uždavė klausimą, ar jie tų taisyklių laikytųsi, jeigu nebūtų tokių didelių baudų. Atsakymas buvo atviras: „Ne.“
Ne veltui Singapūro gyventojų gyvenimo trukmė – viena ilgiausių pasaulyje.
Žinoma, prie to prisideda ir pastangos kurti žalią aplinką, mažinti taršą bei triukšmą.
