-
Jūriniai ereliai gyvena ir Kauno rajone 14
Svarbūs darbai
Duomenys apie lizdavietes įtraukti į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą ir pateikti Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastrui. Iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams, dalis jų vėliau suremontuota.
Savo veiksmais darėme įtaką – stabdėme ūkinius darbus miškuose prie erelių lizdų, gelbėjome sužeistus erelius ar iš lizdų iškritusius jauniklius.
Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais žieduota per 1 tūkst. jūrinių erelių jauniklių.
Procesas: jūrinių erelių matoma ir Kauno marių regioniniame parke. (Deivio Dementavičiaus nuotr.)
Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui. Surengta per 100 paskaitų, seminarų, mokymų, ekskursijų, kuriose dalyvavo per 5 tūkst. klausytojų.
Paskelbti vykdomo projekto rezultatai – išleisti kompaktiniai diskai, brošiūra, kalendoriai, lankstinukai, lipdukai. Parašyta mokslinių ir populiariųjų straipsnių. Projekto rezultatai pristatyti TV ir radijo laidose. Paruošta ir įvairiose Lietuvos vietose eksponuojama fotografijų paroda „Jūrinis erelis Lietuvoje“. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje. Daugiau informacijos apie veiklą facebook.com/padekimeEreliams/.
Aptikti pakaunėje
Jūrinių erelių sutinkama įvairiose Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietose, kur tinkamos sąlygos jiems maitintis ir veistis.
Tokių vietų yra prie Kauno marių, Novaraisčio, Ežerėlio ir Didžiojo raisto baigtų eksploatuoti durpynų.
Visus metus erelių sutinkama prie Nemuno, Neries ir Nevėžio upių. Žiemojančių paukščių matoma ir pačiame Kaune prie Nemuno, kur kartais susirenka net dešimt ar penkiolika erelių.
Paspaudus didesniems šalčiams, jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvų ar sumedžioti žiemojančių vandens paukščių.
Prasidėjus erelių apsaugos projektui 2003 m. Kauno rajono teritorijoje nebuvo žinoma nė vienos perinčios jūrinių erelių poros. Pastaraisiais metais rajone pastebėtos jau net septynios šių erelių poros.
Pirmoji rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 2004 m. Dubravos miške, kuriame pastaraisiais metais žinomos net trys šių paukščių lizdavietės.
Taip pat šie paukščiai veisiasi Raželių, Pajiesio, Lomankos ir Karalgirio miškuose.
Vieta: Lomankos miške spalviniais žiedais žieduotas jūrinių erelių jauniklis. (Deivio Dementavičiaus nuotr.)
Pasiekia ir Vengriją
Nuo projekto pradžios rajono teritorijoje pavyko aptikti net 35 natūralius šių paukščių lizdus, buvo iškelti septyni dirbtiniai lizdai.
Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais Kauno rajone 2004–2022 m. žieduoti 52 jūrinių erelių jaunikliai. Užaugę ir gimtus lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Keli žieduoti paukščiai vėliau pastebėti įvairiose Lietuvos vietose, taip pat kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Latvijoje. Toliausiai mūsų žieduotas erelis aptiktas Vengrijoje, net už 1 tūkst. km nuo gimtojo lizdo.
Projekto vykdytojai labai dėkoja jau ne pirmus metus projektą parėmusiai Kauno rajono savivaldybei, taip pat aktyviai talkinusiam Kauno marių regioninio parko biologui Mindaugui Kirstukui ir daugeliui kitų, prisidėjusių prie šių prasmingų darbų.
Apie jūrinį erelį
Jūrinis erelis yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm; patinų kūno masė – apie 4,1 tūkst. g, patelių – 5,5 tūkst. g; išskleistų sparnų tarpugalis – 200–245 cm.
Mūsų šalyje gyvena miškuose prie jūros, marių, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Lizdus krauna medžiuose 11–34 m aukštyje. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio.
Vasario pabaigoje–kovą deda vieną tris baltus kiaušinius. Peri 34–46 dienas. Lizduose išauga vienas ar trys jaunikliai. Maždaug po 70–90 dienų jie palieka lizdą.
Pirmoji rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 2004 m. Dubravos miške.
Žuvys ir vandens paukščiai – pagrindinis jūrinių erelių maistas. Kartais šie plėšrūnai medžioja ir žinduolius – ondatras, kiškius. Žiemą dažnai maitinasi kritusiais gyvūnais.
Jūrinis erelis saugomas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu: įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos I priedus, ES paukščių direktyvos I priedą.
Paplitimo arealas driekiasi nuo Japonijos, Kamčiatkos ir Beringo sąsiaurio per šiaurinę Palearktiką iki Neoarktinės zonos Grenlandijoje. Šiaurėje nuo Barenco jūros arealas tęsiasi į pietus iki Kroatijos, Kaspijos jūros ir 30°–40° šiaurės platumos ties Ramiuoju vandenynu.
Lietuva yra pietvakarinėje pasaulinio rūšies arealo dalyje. Priklausomai nuo geografinės vietovės, suaugę paukščiai gali būti sėslūs arba migruojantys, jauniems paukščiams būdingos sezoninės klajonės. Lietuvoje suaugę paukščiai yra sėslūs, įprastai prie lizdaviečių laikosi ne tik veisimosi, bet ir rudens, žiemos metu.
Remiantis literatūros šaltiniais, XIX a. viduryje jūrinis erelis Lietuvoje dar buvo įprastas, o vėliau iki XX a. vidurio, manoma, daugiausia dėl sąmoningo naikinimo tapo labai retas, įprastai laikytas jau neperinčiu. Manoma, kad ir nuo XX a. vidurio šalyje galėjo perėti pavienės poros, tačiau tokių įrodymų nebuvo. Pirmosios perinčios jūrinių erelių poros Lietuvoje XX a. antroje pusėje aptiktos tik 1985–1987 m. Vėliau perinčių porų skaičius vis didėjo.
Dabartinė jūrinių erelių populiacija vertinama apie 200 porų. Pirmiausia jūrinių erelių poros kūrėsi prie optimalių maitinimosi buveinių, pasižyminčių žuvų ir vandens paukščių gausa, t. y. prie Kuršių marių, Nemuno deltoje, prie žuvininkystės tvenkinių, o vėliau poros kūrėsi prie natūralių vidaus vandens telkinių, didelėse pelkėse.
-
Jūriniai ereliai pamėgo Kauno apylinkes 2
Ištirta visa šalies teritorija. Surasta beveik 400 natūralių jūrinių erelių lizdų. Duomenys apie lizdavietes įvesti į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą bei pateikti Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastrui. Iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams. Veiksmai turėjo įtakos sustabdant ūkinius darbus miškuose prie erelių lizdų, gelbėti sužeisti ereliai ar iš lizdų iškritę jaunikliai. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžieduoti 864 jūrinių erelių jaunikliai. Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui. Surengta per 100 paskaitų, seminarų, mokymų, ekskursijų, kuriose dalyvavo per 4 tūkst. klausytojų. Apie projektą ir jo rezultatus išleisti kompaktiniai diskai, brošiūra, kalendoriai, lankstinukai, lipdukai. Parašyti moksliniai ir populiarūs straipsniai. Projekto rezultatai pristatyti TV ir radijo laidose. Paruošta ir įvairiose Lietuvos vietose eksponuojama fotografijų paroda „Jūrinis erelis Lietuvoje“. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje.
Jūriniai ereliai sutinkami įvairiose Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietose, kur yra tinkamos sąlygos jiems maitintis bei veistis. Tokios vietos yra prie Kauno marių, Novaraisčio ir Ežerėlio išeksploatuotų durpynų. Ištisus metus ereliai sutinkami prie Nemuno, Neries bei Nevėžio upių. Žiemojantys paukščiai stebimi ir pačiame Kauno mieste prie Nemuno. Kartais žiemą čia susirenka net 10-15 erelių. Paspaudus didesniems šalčiams jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvies ar sumedžioti žiemojančių vandens paukščių. Prasidėjus erelių apsaugos projektui rajono teritorijoje nebuvo žinomos nei vienos perinčios jūrinių erelių poros. Pastaraisiais metais rajone priskaičiuojama 4 – 6 erelių poros. Pirma rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 2004 m. Dubravos miške. Vėliau jų lizdaviečių pavyko aptikti dar keliose rajono vietose – Raželių, Pajiesio, Kulautuvos, Lomankos, Karalgirio miškuose. Projekto metu jūrinius erelius pavyko įkurdinti ir Novaraisčio ornitologiniame draustinyje, kuriame erelių pora 2006 metais įsikūrė iškeltame dirbtiniame lizde. Šiais metais savivaldybės teritorijoje buvo žinomos keturios perinčios jūrinių erelių poros, kurių lizdavietės aptiktos Dubravos, Raželių, Lomankos ir Karalgirio miškuose. Nuo projekto pradžios rajono teritorijoje pavyko aptikti net 27 natūralius šių paukščių lizdus. Buvo iškelti septyni dirbtiniai lizdai. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais Kauno rajone 2004-2019 m. apžieduoti 40 jūrinių erelių jaunikliai. Užaugę ir gimtus lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Keli žieduoti paukščiai vėliau stebėti įvairiose Lietuvos vietose. Toliausiai mūsų šalyje žieduotas erelis aptiktas Vengrijoje net už 1168 km nuo gimtojo lizdo.
Projekto vykdytojai dėkoja projektą parėmusiai Kauno rajono savivaldybei, o taip pat savivaldybės teritorijoje aktyviai talkinusiam Kauno marių regioninio parko biologui Mindaugui Kirstukui bei daugeliui kitų, prisidėjusių prie šių sunkių, bet prasmingų darbų.
Apie jūrinį erelį
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) – didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis, kurio išskleistų sparnų tarpugalis siekia 2,4 m. Gyvena miškuose prie jūrų įlankų, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Lizdus krauna 11-28 m aukštyje, medžiuose, augančiuose netoli atviros vietovės. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio. Kiaušinius deda vasario pabaigoje-kovą. Dažniausiai sudeda 2-3, rečiau 1 ar 4 baltus kiaušinius. Peri 34-46 dienas. Lizduose išauga 1-3 jaunikliai. Maždaug po 70-90 dienų jie palieka lizdą. Žuvys ir vandens paukščiai – pagrindinis jūrinių erelių maistas. Kartais šie plėšrūnai medžioja ir žinduolius – ondatras, kiškius. Žiemą dažnai lesa dvėseną. Ši erelių rūšis saugoma tarptautiniu mastu. Įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šalyje peri 150-170 jūrinių erelių porų.
Tikėtina, kad jūriniai ereliai nebuvo nustoję perėti Lietuvoje XX a. pradžioje ir viduryje, tačiau jų skaičius kaip ir visoje Europoje buvo gerokai sumažėjęs. Gausėti šie ereliai pradėjo tik per paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Manoma, kad šis gausėjimas susijęs su jūrinių erelių apsaugos pakilimu Europos šalyse ir agresyvių pesticidų (tokių kaip DDT) nebenaudojimas žemės ūkyje. Jūrinių erelių ir dabar tyko įvairios grėsmės, o jų kaltininkas dažniausiai yra žmogus. Cheminiai teršalai, su grobiu patekę į erelių organizmus tampa individų žūties priežastimi arba pasireiškia vėliau, kada paukščiai tampa nevaisingi, deda plono lukšto kiaušinius, kuriuos perintis paukštis tiesiog sutraiško. Be to, šie paukščiai žūva neatsargiai nutūpę ant elektros stulpų nuo elektros iškrovos. Liūdniausia, kad jūriniai ereliai nukenčia ir nuo žmogaus rankos – jie virsta brakonierių trofėjais – iškamšomis. Akivaizdu, kad vis tik daugiausia žalos jūrinių erelių populiacijai daro ūkinė veikla miškuose. Žiemos pabaigoje ar pavasarį vykdant miško darbus, išbaidomi perintys ereliai, pražūva jų dėtys. Iškirtus brandžius medynus, ereliai nebetenka geriausių vietų savo lizdams, todėl sukraudami lizdus prastuose medžių išsišakojimuose, greitai juos ir praranda: lizdai pasvyra arba visiškai išbyra.
Daugiau informacijos galite rasti čia: www.padekime-ereliams.lt, ir feisbuko paskyroje.
-
Naminėms pelėdoms keliami inkilai 2
Savo tyrimų plotuose prižiūrima per 100 tokių inkilų. Darbų metu keliami nauji inkilai, tvarkomi seni. Gerai sukaltas ir tinkamai iškeltas inkilas – efektyviausia biotechninė apsaugos priemonė šiems paukščiams.
Nors naminės pelėdos mūsų šalyje nėra reti paukščiai, tačiau kasmet daug jų žūsta susidūrus su transporto priemonėmis (automobiliais, traukiniais), o taip pat patekus į pastatų nišas (kaminus, ventiliacijos angas ir pan.).
Naminės pelėdos yra uoksiniai paukščiai, todėl ieškodamos perėjimo vietos patenka į savotiškus spąstus – įlenda į pastatą, o vėliau nesugeba išlįsti. Taip pat šiems naktiniams paukščiams trūksta perėjimo vietų. Vis intensyvėjant miškų kirtimų apimtims, mažėja senų, drevėtų medžių, kuriuose pelėdos peri bei slepiasi dienos metu. Geriausia pagalba šiems paukščiams – inkilai. Tinkamai iškėlus inkilus, pelėdas galima privilioti į įvairius miškus, senus parkus, sodus, o kasmet prižiūrimame inkile pelėdos gali perėti daug metų. Todėl esant galimybei, kasmet inkilus reikia patikrinti, išvalyti, įpilti pjuvenų, nupjauti užaugančias medžių šakas. Tam geriausias metas yra dabar, nes šios pelėdos jau rudenį užima naujas teritorijas, ieško perėjimo vietų.
Tai – vieni iš anksčiausiai pradedančių perėti paukščių: kartais pelėdos kiaušinius deda jau vasario mėnesį, o miestuose pasitaiko dėčių ir sausį. Informacijos apie inkilus pelėdoms gali rasti čia .
-
Tęsiasi projektas „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ 1
Pradinis projekto „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ tikslas buvo netradiciškai paminėti Lietuvos 100 metų jubiliejų, pasitelkiant saugomas migruojančių paukščių rūšis (specialiai pažymėti spalviniais žiedais, GPS siųstuvais). Tokie paukščiai kitose šalyse atpažįstami kaip esantys iš Lietuvos. Taip įvairiose šalyse garsinamas Lietuvos vardas.
Per tris projekto metus (2017–2019 m.) spalviniais žiedais paženklinta per 400 plėšriųjų paukščių bei juodųjų gandrų jauniklių. Šie metai rekordiniai, tokiais žiedais šalyje paženklinti net 174 minėtų paukščių jaunikliai. Apžieduoti 67 juodieji gandrai, 51 jūrinis erelis, 38 mažieji ereliai rėksniai, 10 erelių žuvininkų, 7 juodieji pesliai ir 1 rudasis peslys.
Projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“ įgyvendina viešoji įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“, projekto partneris – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Padėka – talkininkams, paukščių žieduotojams Daivai ir Dariui Norkūnams, Dariui Musteikiui bei daugeliui kitų, prisidėjusių prie šio sunkaus, bet prasmingo darbo.
Informacija projekto veiklą bei paukščių, Lietuvos ambasadorių, keliones pateikiama čia.
-
Balandis – jūrinių erelių jauniklių ritimosi mėnuo
Mažais ir gležnais ereliukais pakaitomis rūpinasi abu tėvai. Gerai maitinami bei prižiūrimi suaugusių erelių jaunikliai lizuose išbus daugiau nei du mėnesius ir tik vasaros viduryje kils pirmajam skrydžiui. Jūrinių erelių jaunikliai jau išsirito ir Latvijoje.
Kol dar medžiai pilnai nesulapojo, ornitologai vykdo jūrinių erelių lizdų paieškas. Plačiau apie veiklą – čia.
-
Jūriniai ereliai – vieni iš anksčiausiai pradedančių perėti Lietuvos paukščių
Jau beveik 20 metų T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai vyksta stebėti ir tirti didžiausių Lietuvos plėšriųjų paukščių – jūrinių erelių. Darbų metu vykdoma natūralių jūrinių erelių lizdų paieška, dirbtinių lizdų įrengimas, žinomų perėjimo vietų stebėsena (monitoringas), erelių jauniklių žiedavimas spalvotais žiedais lizduose, visuomenės švietimas ir kt.
Jūriniai ereliai jau vasario mėnesį daug laiko praleidžia lizdavietėse, tvarko senus, krauna naujus lizdus, poruojasi. Todėl šiuo metu ornitologai vykdo jūrinių erelių priešsezoninę lizdų paiešką bei žinomų lizdaviečių patikrą. Šis periodas yra labai tinkamas tokiems darbams, nes ereliai jau būna paruošę lizdus perėjimui, bet kiaušinių dar nesudėję, todėl paukščiai nebaidomi iš lizdų.
Pagal šviežius erelių veiklos požymius matosi, kurie lizdai šiais metais bus užimti. Jūriniai ereliai kiaušinius deda jau vasario paskutinėmis dienomis - kovo pirmoje pusėje. Dėtyje būna 1–3 balti kiaušiniai. Peri 35–42 dienas. Šiuo periodu ereliai yra jautrūs, todėl, bet kokia žmogaus veikla prie lizdų gali būti pražūtinga šiems paukščiams. Pabaidyti iš lizdų jie gali apleisti savo lizdavietę, žūti dėtis. Todėl aptikus šių erelių lizdavietę reikia kuo greičiau pasišalinti.
Tiesioginę transliaciją prie jūrinių erelių lizdo iš Latvijos galite stebėti čia:
