To priežastis – Lietuvos kariuomenės šaukimas vykti į misiją Irake ir ten užtikrinti ryšį su sąjungininkais.

Taip vietoje komandos autobusiuko, traukusio į Slovakijos didmiestį Trnavą, kuriame turėjo rungtyniauti Europos čempionato B divizione, L. Sirgėdas su kitais kolegomis iš Lietuvos sėdo į karinį lėktuvą ir išskrido į Taji vietovę, esančią netoli Bagdado.

„Apie išvykimą į Iraką sužinojau dvi savaitės prieš čempionatą, – su tinklalapiu „beisbolaskaune.lt“ kalbėjo Lietuvos kariuomenėje dirbantis beisbolininkas. – Tikrai nuliūdau, bet tuo pačiu ir apsidžiaugiau, kad bus toks šansas išvykti į misiją bei Lietuvai atstovauti kitame fronte.“

Nepaisant to, kad prarado vieną svarbiausių komandos žaidėjų, Lietuvos beisbolo rinktinė, vadovaujama vyriausiojo trenerio Virmido Neverausko, triumfavo antrajame pagal pajėgumą Europos čempionato divizione ir iškovojo galimybę rengti superfinalo seriją iki 2 pergalių dėl patekimo į pagrindines Senojo žemyno pirmenybes.

„Džiaugiausi kartu su komanda, stebėjau vaizdo įrašus, bendravau telefonu, bet tuo pačiu buvo ir liūdna, kad negalėjau prisidėti bei pajusti tos emocijos, kurią juto visa rinktinė“, – paklaustas, ar po nacionalinės ekipos triumfo neapėmė dvejopi jausmai, atsakė L. Sirgėdas.

Minėta superfinalo serija buvo rengiama gimtojoje L. Sirgėdo vietovėje – šiaurės rytų Lietuvoje įsitaisiusiame Utenos mieste. Nors buvo toli, Sirgėdas itin džiaugėsi šia žinia ir palaikė komandos draugus, prisidėdamas prie varžybų serijos viešinimo – norėdamas pritraukti daugiau žiūrovų, sukūrė informacinį vaizdo įrašą ir jį viešino socialiniuose tinkluose.

„Tikrai buvau nustebęs, kad į Uteną grįžta didysis beisbolas, – kalbėjo gimtojo miesto „Titanų“ beisbolo klubui atstovaujantis žaidėjas. – Bet buvo klausimas, kur mes žaisime? Kai sužinojau, kad atgaivins mūsų senąjį beisbolo stadioną, kilo be galo daug emocijų – apėmė nostalgija ir prisiminimai iš žaidimo ten. Utenos beisbolo žmonėms pavyko stadioną atgaivinti per savaitę, jie atliko didelį darbą. Nauda iš to didžiulė – mes vėl parodėme Europai, kad galime priimti svečius į Lietuvą ir atkreipėme vietinių žmonių dėmesį, taip parodydami, kad beisbolas yra gyvas – mes čia (juokiasi, aut. past.).“

Pirma mano beisbolo patirtis atsirado dar vaikystėje, kai su draugais beisbolą žaisdavome kieme.

Bet visgi kaip L. Sirgėdas atsirado beisbolo sporto šakoje ir kaip – karo tarnyboje?

„Pirma mano beisbolo patirtis atsirado dar vaikystėje, kai su draugais beisbolą žaisdavome kieme. Vienas draugas turėjo lazdą, kitas turėdavo kamuoliuką. Žaisdavome ne su beisbolo, o su teniso kamuoliuku ir, kiek pamenu, žaisdavome be pirštinių. Vėliau vienas iš draugų pasiūlė prisijungti prie beisbolo treniruočių Utenoje. Tai padariau, man tai patiko ir žaidžiu iki šiol“, – aiškino uteniškis.

Lietuvos kariuomenės nuotr.

„Karo tarnyba mano gyvenime atsirado po 12-tos klasės, – tęsė L. Sirgėdas. – Išgirdau, kad Lietuvoje grąžinamas šaukimas, todėl pareiškiau pirmumo teisę ir užsirašiau. Praėjau 9 mėnesius, pasilikau ir dabar esu čia (šypsosi, aut. past.).“

Antradienis L. Sirgėdui prasidėjo itin džiaugsmingai – Lietuvos karys krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio buvo apdovanotas LR krašto apsaugos sistemos medaliu „Už tarptautines operacijas“.

Pačio beisbolininko teigimu, tai nebuvo tik misija, užtikrinanti bendradarbiavimą – tai buvo nuostabus potyris, leidęs pažinti skirtingas kultūras ir pagerinti asmenines savybes.

„Mūsų kelionė prasidėjo 2019-ųjų liepą ir truko apie 7 mėnesius. Ten susipažinau su labai daug žmonių, susiradau daug draugų iš viso pasaulio – Puerto Riko, JAV, Italijos, Ispanijos. Dabar turiu draugų, išsibarsčiusių visame pasaulyje ir tai man buvo įspūdingiausia. Žinoma, pagilinau anglų kalbos žinias, labiau pasitikiu savimi, stresines situacijas taip pat valdau daug geriau nei prieš tai“, – patirtimi džiaugėsi L. Sirgėdas.

Numanydamas, kad greitu metu lietuvių Taji provincijoje nebus, karys nusprendė, jog po savęs reikia palikti žymę ir taip atiduoti pagarbą Tėvynei Lietuvai.

Ši mintis neapleido L. Sirgėdo visos misijos metu, kol uteniškis galiausiai nusprendė imtis veiksmų – per keturias dienas ant gyvenvietės išorinės sienos išpiešė Lietuvos kontūrus, užpildė trispalvės spalvomis, o viską vainikavo gimtajam kraštui būdinga simbolika.

„Šią idėją įgyvendinti mane įkvėpė vienas lenkų karys, – teigė L. Sirgėdas. – Mes su juo daug bendravome ir jis davė idėją kažką palikti po savęs. Gerai tai apmąstęs aš sutikau ir mes bendromis jėgomis tai padarėme. Visas darbas užtruko 4 dienas. Pirmąją dieną pavyko nubrėžti kontūrus ir užspalvinti juos. Antrąją dieną teko spalvas dar kartą atgaivinti ir perdažyti. Trečiąją dieną nupiešėme Gediminaičių stulpus, o ketvirtąją – išrašėme iš nacionalinio himno paimtus žodžius „Vienybė težydi“ ir apačioje palikome užrašą „Lithuania“ (Lietuva, angl.).“

Lietuvos kariuomenės nuotr.

Veltui laiko Irake dabartinis Lietuvos vyrų beisbolo rinktinės kandidatas neleido ir aktyviai jį išnaudojo sportuodamas treniruoklių salėje bei su užsienio kariais žaisdamas mėgiamą sporto šaką.

„Labai daug dėmesio skyriau raumenų lankstumui, darydavau įvairius tempimo pratimus. Po to laiką leisdavau sporto salėje – per šį laiką priaugau 5 kilogramus raumeninės masės, išaugo jėga, galėsiu geriau atmušti kamuolį“, – prisiminė L. Sirgėdas.

„Žaisti beisbolą sekėsi labai neblogai, buvau vienas lyderių, – tęsė karys. – Manau, kad mano žaidimo lygis buvo šiek tiek aukštesnis. Tai buvo tikrai naudinga, nes išlaikiau savo formą ir įgūdžius.“

Gaila, tačiau misija neleido L. Sirgėdui pratęsti galingai prasidėjusio beisbolo sezono, mat „Titanų“ atstovas buvo bene geriausias Lietuvos čempionato atmušėjas visais aspektais, per pirmąją sezono dalį iš viso Utenos klubui padovanojęs 6 išmušimus iš aikštės (homerun, angl.).

Nepaisant to, kad antrosios sezono dalies metu buvo išvykęs, L. Sirgėdas išliko daugiausiai homerunų atmušusiu nacionalinių pirmenybių puolėju.

Turbūt viena iš pagrindinių priežasčių tokiam beisbolininko šuoliui buvo pasiruošimas 2019-ųjų metų sezonui. Pasak L. Sirgėdo, visa tokio rezultato sėkmė priklauso nuo kryptingo ir disciplinuoto darbo.

„Dėjau dideles pastangas į technikos taisymą, išmokau atsirinkti kamuolius – tiek tolimus, tiek artimus, tiek centrus. Labai daug dėmesio skyriau laiko supratimui, kada reikia tinkamai pramušti kamuolį. Tai buvo pagrindas, todėl nepraleidau nė vienos treniruotės ir disciplinuotai dirbau ties tuo“, – teigė beisbolininkas.

Kalbėdamas apie praėjusį sezoną L. Sirgėdas prabilo ir apie artėjančią vasarą bei įvardijo pagrindinius jo paties ir atstovaujamos komandos tikslus.

„Titanai“ turi aiškius tikslus – išlaikyti čempionų vardą, išlikti pirmoje vietoje, – konstatavo uteniškis. – Mano asmeninis tikslas būtų padėti „Titanams“ tai pasiekti ir taip pat prisidėti bei būti naudingam nacionalinei komandai.“

Kaip artėjančiai vasarai ruošiasi L. Sirgėdas, taip didžiausioms sezono kovoms ruošiasi ir Lietuvos vyrų beisbolo rinktinė, kuri liepos 27 – rugpjūčio 1 dienomis Zagrebe (Kroatijoje) rungtyniaus Europos čempionato B diviziono varžybose.

Tai – dar vienas šansas Lietuvos ekipai išlipti į aukščiausiąjį Senojo žemyno pirmenybių divizioną, mat nuo šių metų žemesnio pogrupio laimėtojai keliaus tiesiai į A grupės Europos čempionatą.

Pasak L. Sirgėdo, dabartiniai rinktinės kandidatai noriai renkasi į treniruotes ir taip tikisi patekti į pagrindinę komandą, tad sveika konkurencija šiemet vėl gali vesti lietuvius į priekį.

„Vertinu teigiamai. Tikrai tikiu, kad mes galime pakartoti praėjusių metų pasiekimus ir iškovoti pirmąją vietą. Visi žaidėjai rodo dideles pastangas, visi noriai lanko treniruotes, tarp žaidėjų yra didžiulė konkurencija, todėl visi nori patekti į Lietuvos rinktinę“, – kalbėjo gimtosios šalies patriotas.

Šiemet prie Lietuvos rinktinės vairo stojo Williamas Gordonas, kuris pakeitė iki tol ekipai vadovavusį Virmidą Neverauską, du kartus iš eilės atvedusį šalies beisbolininkus į pergalę B diviziono Europos čempionate.

„Kategoriškai vertinti negaliu, – paprašytas apžvelgti šį pasikeitimą, kalbėjo L. Sirgėdas. – Žinau tik tiek, kad Williamas Gordonas yra geras treneris. Dėl rinktinės jis atiduos maksimalias pastangas ir darys viską, ką gali geriausią.“

Pokalbio pabaigoje L. Sirgėdas įvertino dabartinę Lietuvos beisbolo padėtį ir pabrėžė specializuotų aikštelių trūkumą, tačiau interviu užbaigė pozityviomis spelionėmis.

„Manau, kad mūsų žaidimas gerėja, tačiau Lietuvoje, infrastruktūros atžvilgiu, popieriai yra tikrai prasti. Aikštelių yra tikras trūkumas, o jos mums galėtų padėti pasiruošti ne tik Europos, bet, galbūt, ir pasaulio čempionatams“, – mintimis apie ateitį finišavo „Titanų“ beisbolininkas.

Į jį W. Gordonas įtraukė 39 pavardes, iš kurių net 30 žaidėjų rungtyniauja Lietuvoje. Kiti beisbolininkai į išplėstinį kandidatų sąrašą pateko atstovaudami Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Švedijos, Vokietijos ir Italijos klubams.

„Kandidatų sąrašas šiemet atrodo labai stiprus, bet dar turime daug kur tobulėti, – tinklalapiui „beisbolaskaune.lt“ sakė treneris. – Žinoma, svarbu, kad mūsų žaidėjai grįžtų iš užsienio komandų. Labai įdomu, kas patobulėjo per šią žiemą – kurie jaunieji metikai jau yra pasiruošę padėti komandai ir kurie vyresnieji gali turėti įtakos žaidimui.“

„Liko dar pusė metų iki Europos čempionato, o tai reiškia, kad kiekvienas žaidėjas turi galimybę parodyti save. Būtent dėl to visiems kandidatams norėčiau palinkėti gero pasiruošimo“, – kalbėjo W. Gordonas.

Lietuvos rinktinė Europos čempionato B diviziono varžybose rungtyniaus liepos 27 – rugpjūčio 1 dienomis Zagrebe, Kroatijoje. Kitas toks antrojo pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyras tuo pačiu metu vyks Rusijos sostinėje Maskvoje.

Be lietuvių Kroatijoje dėl patekimo į stipriausią Senojo žemyno divizioną kovos šeimininkų kroatų, Ukrainos, Graikijos, Airijos ir Šveicarijos komandos.

Tuo metu Maskvoje dėl bilieto į A grupę grumsis Rusijos, Švedijos, Serbijos, Slovakijos, Baltarusijos ir Lenkijos nacionalinės ekipos.

W. Gordonas 2019-ųjų gruodį perėmė trenerio vairą iš iki tol rinktinėje dirbusio ir į dvi pergales B diviziono Europos čempionatuose nacionalinę komandą atvedusio Virmido Neverausko.

Iki tol W. Gordonas atliko Lietuvos vyrų beisbolo rinktinės vyriausiojo trenerio asistento funkcijas.

Nepaisant to, kad iki gruodžio vyriausiojo rinktinės trenerio pareigas ėjusio Virmido Neverausko vadovaujami Lietuvos rinktinės beisbolininkai du sykius laimėjo antrąjį pagal pajėgumą Europos čempionato divizioną, prie nacionalinės komandos vairo prieš daugiau nei mėnesį stojo šaknis mūsų šalyje jau gerokai įleidęs Williamas Gordonas.

2005-aisiais į Kauną „Lituanica“ klubui padėti atvykęs W. Gordonas užsiliko žymiai ilgiau – po kiek laiko čia vedė lietuvę, susilaukė atžalų ir pastaruoju metu gyvena, kaip pats vadina, tarp JAV ir Lietuvos.

Gruodžio 15-ąją dabartinis „Lituanica“ treneris gavo naujas vyriausiojo Lietuvos rinktinės stratego pareigas ir, likus šešiems mėnesiams iki Europos čempionato B diviziono varžybų, ėmė dėlioti užduotis sau ir žaidėjams. Būtent dėl šios priežasties W. Gordonas šeštadienį surengė pirmąją nacionalinės komandos treniruotę.

„Liko dar daug darbų, – su tinklalapiu „BeisbolasKaune.lt“ kalbėjo W. Gordonas. – Pirmasis darbas, kurį dariau dabar, yra užvesti lietuvius, tad šiandien buvo pirmoji treniruotė. Kitas darbas – patikrinti ir patvirtinti, kad mūsų žaidėjai iš užsienio gali grįžti, nes jie yra įvairiose situacijose. Visi užsivedę, nori laimėti B grupę. Aišku, šiemet įsigalioja pakeitimas, kad laimėtojas iš B grupės iš karto kyla į A grupę ir nėra superfinalų.“

Lietuvos rinktinė Europos čempionato B diviziono varžybose rungtyniaus liepos 27 – rugpjūčio 1 dienomis Zagrebe, Kroatijoje. Kitas toks antrojo pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyras tuo pačiu metu vyks Rusijos sostinėje Maskvoje.

„Šiemet B grupės čempionatas vyksta mėnesiu vėliau negu pernai. Reiškiasi, kad yra daugiau laiko, kai žaidėjai gali patirti traumas arba nuovargį. Dėl to reikia anksti pradėti, netingėti ir pasportuoti. Šiandien pabrėžiau, kad negalima persistengti, bet svarbu turėti planą. Sukūrėme planus visiems žaidėjams ir jie, būdami savo miestuose, turės jį įvykdyti. Nėra taip, kad mes galime su žaidėju gyventi ir sportuoti kartu visą pusmetį – čia jau yra jų pačių atsakomybė“, – kalbėjo W. Gordonas.

Šiemet Lietuvos beisbolo pasaulį nudžiugino Europos čempionatų sistemoje atlikti pakeitimai, kurie leis B diviziono laimėtojams keltis tiesiai į pagrindines Senojo žemyno pirmenybes.

Šios permainos po B grupės diviziono laimėjimų tiek 2017-aisiais, tiek praėjusią vasarą į aukščiausiąjį divizioną kelio Lietuvos rinktinei neatvėrė, mat tuomet teko žaisti papildomą seriją iki dviejų pergalių. 2018 metų vasarą lietuviai 0-2 neprilygo Austrijos rinktinei, o pernai tokiu pačiu serijos rezultatu nusileido Izraelio beisbolininkams.

Paklaustas, kaip vertina šiuos pasikeitimus ir lietuvių šansus prasibrauti į A grupę, W. Gordonas pabrėžė svarbią, tačiau nerašytą visų sporto šakų taisyklę, galiojančią ir beisbole.

„Manau, kad pati sistema jau seniai turėjo pasikeisti, bet, kad pasikeitė dabar, tai taip pat yra gerai, – teigė lietuviškai taisyklingai kalbantis amerikietis. – Turbūt, kaip ir kituose sportuose, beisbole yra sunkiau patekti aukščiau nei išlikti toje pačioje grupėje. Iš A grupės iškrito Kroatija, tai čia tikrai bus iššūkis – labai gera komanda. Kitas komandas pažįstame kiek geriau, bet kol kas reikia susikaupti ties savimi ir savo darbu.“

Tam, kad tinkamai pasiruoštų B grupės Europos čempionatui, dalis nacionalinės komandos kandidatų kovo mėnesį vyks į Japoniją ir ten rungtyniaus su stipriausiomis vietos universitetų komandomis. Praėjusiais metais tokia pati rinktinės pasiruošimo stovykla vyko Šiaurės Karolinos valstijoje JAV.

„Mūsų federacijos prezidentas užmezgė labai gerus ryšius su Japonijos sporto visuomene ir olimpiniu komitetu. Dėl šių ryšių gavome pasiūlymą važiuoti į Otsuką miestą Japonijoje netoli Tokijo ir ten sportuoti su dalimi rinktinės kandidatų. Mes važiuosime kovo mėnesį ir žaisime su stipriausiomis universiteto komandomis. Vakar gavau kelis varžovų pavadinimus ir tai tikrai yra stiprios komandos. Labai laukiame tos kelionės – žinau, kad tai motyvuoja mūsų žaidėjus“, – konstatavo treneris.

W. Gordonas Lietuvos rinktinėje tikisi užsienyje rungtyniaujančių lietuvių pagalbos. Beisbolo specialistas laukia JAV žaidžiančių Mariaus Balandžio ir Vyto Valinčiaus, Kanadoje augusio Luko Barry ir Vokietijos čempionato komandai atstovaujančio Edvardo Matusevičiaus.

„Bendraujame su jais. Visi stipriai sportuoja ir turi pavasario sezonus, kurie dabar ir vyksta. Jie planuoja atvykti, todėl, jeigu viskas gerai, tai surinksime visus. Visada reikia bendrauti tiek su jais, tiek su jų treneriais, kad nebūtų jokių staigmenų.“Antrąją rinktinės treniruotę W. Gordonas surengs po savaitės, vasario 1-ąją dieną. Veikiausiai prieš ją Lietuvos vyrų beisbolo rinktinės treneris paskelbs ir išplėstinį nacionalinės komandos kandidatų sąrašą.

Taip Velička yra pirmas lygoj pagal naudingumą ir išprovokuotas pražangas bei trečias pagal pelnomus taškus ir atliekamus rezultatyvius perdavimus.

2018-ųjų vasarą ilgalaikį kontraktą su Kauno „Žalgiriu“ sudaręs gynėjas praėjusį sezoną buvo skolinamas Tartu „Ulikool“ klubui, o šiais metais tokiu pačiu principu persikėlė į Prienus, kur užsivilko naują pavadinimą įgavusios „CBet“ ekipos marškinėlius.

Dabar Velička džiaugiasi – išvykimas į trečią pagal dydį Baltijos regiono valstybę jam suteikė galimybę susigrąžinti prarastą pasitikėjimą savimi po to, kai šis išblėso „Barcelonos“ dublerių ir Panevėžio „Lietkabelio“ komandose.

„Tikslas ten buvo atgauti pasitikėjimą savo jėgomis, gauti kuo daugiau žaidybinio laiko, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ teigė Velička. – Tai buvo žaidimo ten pagrindas ir tą, manau, pavyko padaryti. Grįžau daug labiau pasitikintis savo galimybėmis, žaidžiau prieš geras komandas. Kai padarai kažkokius judesius ir dėl jų jautiesi užtikrintas, tai didini savo pasitikėjimą. Tas buvo svarbiausia.“

Kad sezono pradžioje jam sekasi gerai mato ir jaunasis „CBet“ talentas. Visgi žaidimo lygis, pasak jo, šiuo metu dar nėra maksimalus, todėl tobulėti dar tikrai yra kur.

„Sezono pradžia buvo tikrai nebloga. Komandai sekėsi gerai, laimėjome ketverias rungtynes iš eilės. Dabar esame menkoje duobelėje, bet stengiamės iš jos išlipti. Asmeniškai turėjau keletą gerų rungtynių, porą prastesnių, manau, kad galiu dar geriau žaisti“, – startą nacionalinėse pirmenybėse įvertino Velička.

Į akis bet kuriam krepšinio fanui tikriausiai kristų itin aukštas Veličkos išprovokuojamų pražangų vidurkis (8,4), stipriai lenkiantis kitų lygos krepšininkų rezultatus. Artimiausias „CBet“ atakų organizatoriaus persekiotojas Georgios Kalaitzakis fiksuoja po 4,9 per susitikimą išprovokuojamas pražangas.

„Tai gaunasi natūraliai, – paklaustas, kaip tai pavyksta padaryti, paaiškino Velička. – Stengiuosi būti agresyvus, veržtis. Būna, kad kartais mane stabdo, prasižengia vidury aikštelės, kad sustabdytų greitą ataką. Kažko specialaus nedarau, tai gaunasi automatiškai.“

Nors vasarą Prienų komanda išgyveno revoliuciją, o prie ekipos vairo stojo naujas vyriausiasis treneris Mantas Šernius, klubo krepšininkai jau perprato stratego užduotis ir sistemą. Ne išimtis ir Velička.

„Treneris labai tiksliai pasako, ko nori iš manęs. Pagrindinis dalykas yra detalės gynyboje – jis nenori, kad kartočiau blogų dalykų, kuriuos atsinešiau iš senų komandų. Puolime treneris nori, kad kontroliuočiau komandą“, – atsakymą išbėrė Velička.

Paklaustas, ar tikėjosi lyderio vaidmens naujojoje komandoje, Velička nebuvo dėl to tikras, tačiau pabrėžė, kad į Prienus kėlėsi dėl žaidimo laiko.

„Tikėjausi žaidimo laiko, bet vaidmuo galutinai aiškus nebuvo, nes komanda buvo visiškai nauja. Manau, kad atėjau geroje formoje, tiek prieš sezoną, tiek jo pradžioje gerai atrodžiau ir dėl to gaunu minučių. Dabar jomis reikia naudotis“, – tikino krepšininkas.

Veličkos teigimu, vasarą „Žalgirio“ projektu vadinama „CBet“ ekipa nebuvo vienintelė potenciali ateities karjeros stotelė. Visgi kokie buvo kiti pasiūlymai krepšininkas neatskleidė.

„Buvo ir daugiau komandų, – teigė Velička. – Vis tiek apsižiūrėjau – jei Prienai būtų atrodęs blogas variantas, nebūčiau čia ėjęs. Manau, kad viskas gerai sutapo, gavau gerą progą ir sutikau.“

Ar Velička jau dabar galėtų apsivilkti „Žalgirio“ marškinėlius ir tapti Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniu?

„Manau, kad galėčiau. Aišku, tai nėra mano sprendimas, todėl dabar stengiuosi tiesiog žaisti, gerinti savo žaidimą ir daryti tai, ko Šernius ir trenerių štabas iš manęs nori“, – kalbėjo 195 cm ūgio gynėjas.

Evaldo Šemioto nuotr.

Pasitikėjimo savo jėgomis šią vasarą Veličkai pridėjo ir puikus asmeninis pasirodymas Europos jaunimo (U-20) čempionate. Ten kaunietis vidutiniškai rinko po 16,4 taško, atliko po 6,6 rezultatyvaus perdavimo ir atkovojo po 4,9 kamuolio.

„Tarp bendraamžių tai buvo paskutinis čempionatas, – akcentavo „CBet“ gynėjas. – Taip, jaučiu, kad tarp bendraamžių esu vienas geriausių, bet dabar visas žaidimas tarp bendraamžių baigėsi – žaidžiame su vyrais.“

„Vasarą ilsėjausi trumpai – savaitę prieš Europos čempionatą ir savaitę po jo. Visą kitą laiką sportavau tiek „Žalgirio“ arenoje, tiek individualiai. Vasarą gerinu kamuolio varymą, koncentruojuosi ties metimu. Stengiuosi išmesti daug metimų, taip šlifuoti ir gerinti techniką. Galbūt dėl to ir pavyko gerai startuoti šiame sezone“, – spėliojo Velička.

Krepšininkas, kuriam prieš didžiąsias metų šventes sukaks 20 metų, kol kas džiaugiasi Prienų klubo jam teikiamomis sąlygomis ir galimybe žaisti arčiau namų.

„Salė beveik visada būna laisva, todėl galima nuolatos treniruotis. Gyvenu Birštone, todėl tiek Prienai, tiek gimtasis Kaunas netoli, galima grįžti namo. Viskas čia yra tikrai gerai“, – žaidimo „CBet“ komandoje privalumus vardijo Velička.

Nors sezoną pradėjo dviem pralaimėjimais, „CBet“ greitai reabilitavosi, kai iškovojo 4 pergales paeiliui ir tuo metu užėmė trečiąją vietą nacionalinėse pirmenybėse. Tiesa, dabar prieniškius ir vėl persekioja nesėkmių šmėkla, mat Prienų ekipa LKL čempionate suklupo per visas trejas pastarąsias rungtynes.

Pasak Veličkos, klubo stiprybė yra mišinys jaunų ir jau gerokai daugiau patirties turinčių krepšininkų. Tai, esą, padeda judėti į priekį.

„Turime jaunus žaidėjus, kurie nori kilti į aukštesnį lygį, – kalbėjo Velička. – Visi dėl to stengiamės ir tai mums padeda. Turime porą daug mačiusių žaidėjų, kurie mums padeda, duoda daug vertingų patarimų ir šitas mišinys yra visai neblogas. Tiesiog reikia dar šiek tiek laiko.“

Kad ir koks LKL turnyrinės lentelės atžvilgiu šioje sezono stadijoje yra „CBet“ komandos statusas, klubo vadovybė komandai kelia aiškų tikslą – būti tarp keturių geriausių nacionalinių pirmenybių ekipų.

„Prieš sezoną kalbėjome, kad norime būti ketverte, bet šiuo metu žiūrime vienerias rungtynes į priekį ir stengiamės atrasti savo žaidimą, būti stabilesni“, – pokalbį užbaigė Velička.

„CBet“ artimiausias rungtynes žais šiandien Prienuose, kai Karaliaus Mindaugo taurės antrajame etape bandys perlipti „Šiaulių“ komandos barjerą ir patekti į turnyro ketvirtfinalį.

Tam skirti du svarbūs bastionai – žalgiriečių komanda Regioninėje krepšinio lygoje (RKL) ir aukštesnio lygio ekipa Nacionalinėje krepšinio lygoje („VIKINGLOTTO-NKL“).

Praeityje „Žalgirio“ dublerių komandos barjerą perlipo tokie krepšininkai kaip Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas, Lukas Lekavičius, o dar visai neseniai – Rokas Jokubaitis ir Paulius Valinskas.

Tinklalapis „BasketNews.lt“ pristato tris NKL rungtyniaujančios „Žalgiris-2“ ekipos krepšininkus, galinčius ateityje praverti pagrindinės komandos duris.

3. Modestas Kancleris

D. Lukštos nuotr.

Fiziškumas yra neabejotinai stiprioji 203 cm ūgio 18-mečio pusė. Ilgos rankos, tvirtas kūnas, galingas šuolis – tai dalykai, leidžiantys Modestui Kancleriui būti pranašesniam savo bendraamžių tarpe.

Vis dėlto nors praėjusį sezoną M. Kancleris NKL vidutiniškai per 21 minutę metė po 6,9 taško, atkovojo po 4,7 kamuolio ir rinko po 8,4 naudingumo balo, šiais metais jam sekasi kiek prasčiau.

Antroje, trečioje ir ketvirtoje pozicijose rungtyniauti galintis M. Kancleris šį sezoną, jau trečiąjį „Žalgirio“ dubleriuose, pradėjo sunkiau, tačiau kuo toliau, tuo labiau įsivažiuoja – per devynerias rungtynes krepšininkas vidutiniškai žaidžia po beveik 14 minučių, pelno po 4,6 taško, sugriebia po 3,2 kamuolio ir fiksuoja 4,3 balų naudingumą.

Geras pirmasis žingsnis, solidus pataikymas tiek iš tolimojo, tiek iš vidutinio nuotolio, geras užbaigimas po krepšiu ir nebloga gynyba – tai daug žadantis talentas, kuris praėjusį vasarį buvo pastebėtas ir pakviestas į ateities NBA talentų stovyklą „Basketball Without Borders“.

Prestižinėje JAV stovykloje pabuvojęs ir save stipriausioje pasaulio lygoje ateityje matantis puolėjas šį sezoną dar turėtų iššauti ir nutildyti kritikus bei taip susirinkti jam priklausančias žaidimo minutes.

2. Justinas Ramanauskas

D. Lukštos nuotr.

„Tornado“ krepšinio mokyklos auklėtinis, rungtyniaujantis įžaidėjo pozicijoje.

Praėjusį sezoną Justinas Ramanauskas klaidžiojo tarp NKL ir RKL čempionatų. Pirmiausiai jis buvo pakviestas ginti Jonavos „Sintek-Jonava“ komandos garbę, tačiau buvusio klubo trenerio turko Murato Didino pasyvumas 193 cm ūgio krepšininką išgynė į „Žalgiris-3“ ekipą, žaidžiančią trečiojoje pagal pajėgumą Lietuvos lygoje.

Visgi pasikeitus treneriui ir prie „Sintek-Jonava“ vairo stojus Rimantui Grigui, gynėjas buvo dar sykį pakviestas sugrįžti į Jonavą.

2018-2019 metų sezoną NKL J. Ramanauskas užbaigė su 4,6 taško, 1,9 rezultatyvaus perdavimo, 1,3 sugriebto kamuolio ir 2,8 efektyvumo balų vidurkiais per 17 minučių.

Patirtis Nacionalinėje krepšinio lygoje J. Ramanauskui išėjo į naudą – krepšininkas pridėjo kūno masės, priprato prie kontakto ir rungtynių intensyvumo.

Šį sezoną J. Ramanauskas jau žaidžia ne tik ilgiau, bet ir žymiai efektyviau – per 23 minutes fiksuoja 10,3 taškų, 3 rezultatyvių perdavimų, 2,4 atkovoto kamuolio ir 6,7 naudingumo balų vidurkius, o tritaškius meta 35,4 procentų (17/48 trit.) taiklumu.

Iš distancijos drąsiai atakuojantis J. Ramanauskas turi gerą aikštės matymą, kibiai ginasi, o puolime nestokoja kūrybiškumo ir pikenrolo situacijose gali išnaudoti beveik visus galimus variantus – sustojęs realizuoti vidutinio nuotolio dvitaškį, mesti floaterį ar veržtis iki galo bei taip pelnyti taškus.

Neseniai 19-tąjį gimtadienį atšventusiam J. Ramanauskui retkarčiais vertėtų priimti racionalesnius sprendimus puolime. Vis dėlto tai turėtų ateiti su patirtimi, kurią krepšininkas ir toliau veikiausiai kaups „Žalgirio“ dubleriuose.

1. Kerras Kriisa

D. Lukštos nuotr.

Spalio 25-osios vakarą Kauno „Žalgiris“ lamdė Vilerbano ASVEL, o Šarūnas Jasikevičius į aikštę ketvirtojo kėlinio pabaigoje metė estą Kerrą Kriisą.

Visgi tai yra dubleris, kuris Eurolygos rungtynėms buvo registruotas dėl netekčių įžaidėjų grandyje, tad pagrindinėje komandoje vietos šis krepšininkas dar tikrai nebuvo užsitikrinęs.

Dabar K. Kriisos karjeros keliai pasuko į Prienus, kur jis atstovaus vietiniam „CBet“ klubui ir ten debiutuos Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“).

Turbūt didžiausią laisvę „Žalgiris-2“ komandoje iki šiol turėjęs 18-metis K. Kriisa savęs nevaržė – metė drąsiai ir daug bei taip pasiekė norimą rezultatą.

Šį sezoną K. Kriisa NKL čempionate per 27 minutes vidutiniškai rinko po 16,2 taško, atliko po 6 rezultatyvius perdavimus, atkovojo po 3,3 kamuolius, fiksavo 17,9 balų naudingumą, o tolimus metimus pataikė 45 procentų (27/60 trit.) taiklumu.

Tai – labai didelis augimas lyginant su praėjusiu sezonu, kuriame K. Kriisa vidutiniškai pelnydavo po 6,5 taško ir atlikdavo po 3,2 rezultatyvaus perdavimo, nors žaisdavo ne ką mažiau – po 21 minutę.

Niekam ne paslaptis, kad K. Kriisa žymiai stipresnis puolime nei gynyboje, o pagrindinis žalgiriečio ginklas – tolimi metimai. Visgi 189 cm ūgio estas yra staigus ir aštrus įžaidėjas, galintis draskyti varžovų gynybą, atšokti atgal bei mesti vidutinį metimą arba veržtis iki galo.

Jis pasižymi geru kamuolio varymu, puikiai mato aikštę ir joje išsidėsčiusius komandos draugus, todėl puolime K. Kriisa yra labai platų asortimentą pasiūlyti galintis žaidėjas.

Kartais krepšininko sprendimai puolime būna ne tokie, kokių veikiausiai tikėtųsi trenerių štabas. K. Kriisa yra mėgėjas greitajame puolime tiesiog sustoti ir šveisti tritaškį ar lįsti į baudos aikštelę, pilną visa galva už jį didesnių varžovų aukštaūgių.

Dar spalio pradžioje tinklalapiui „nklyga.lt“ duotame interviu estas kalbėjo apie vyriausiojo komandos trenerio Arvydo Gronskio jam keliamas užduotis. Pasak įžaidėjo, svarbiausia – tinkami sprendimai aikštelėje, leidžiantys be problemų vadovauti ekipai.

„Tiesiog priimti gerus sprendimus. Svarbiausia – ne taškai, mes laimėsime tik tokiu atveju, jeigu priimsime gerus sprendimus. Nesvarbu, kas pelno 20, o kas – 2 taškus. Aš galiu pelnyti tik vieną tašką, jeigu tik laimėsime, jeigu tik priimsiu gerus sprendimus“, – kalbėjo gynėjas.

„Graži pergalė, pirma tokia karjeroje prieš „Žalgirį“. Švieslentė turbūt neatspindi realios kovos, kokia buvo aikštelėje. Šios savaitės viduryje turėjome geras rungtynes (Čempionų lygoje), bet sugriuvome ketvirtajame kėlinyje. Padarėme labai geras išvadas, labai gerai prasižengėme, kada reikėjo, kada nebuvo komandinių pražangų ir, kaip matome, gera gynyba padėjo nuspręsti rezultatą“, – rungtynes komentavo strategas.

Maksvyčiui tai buvo dvyliktoji pergalė prieš „Žalgirį“ per karjerą LKL pirmenybėse, treniruojant „Neptūno“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ komandas.

Trečiojo kėlinio pabaigoje treneris buvo nubaustas technine pražanga ir „Žalgiris“ nubėgo 49:45, tačiau tada svečiai atsakė atkarpa 8:0 ir perėmė iniciatyvą.

„Ta techninė pražanga buvo pusiau planinė, pusiau ne. Norėjosi išjudinti komandą, galbūt tai buvo abejotinas švilpukas ne mūsų naudai, o jeigu jis padėjo, tai duok Dieve. Kartais tai nepadeda“, – sakė Maksvytis.

Klaipėdiečių komanda pasižymėjo kovingumu, rungtynių metu atkovodama daugiau kamuolių (36-30), 12 iš jų – puolime.

„Mano komandai nereikėjo papildomos motyvacijos. Gerai sužaidė legionieriai, ypatingai Weaveris, kuris yra svarbių rungtynių žaidėjas. Kartais reikia jo paprašyti žaisti agresyviau, o šiandien to nereikėjo. Visa komanda šiandien priėmė gerus sprendimus, aukojosi vardan komandos, gavo pražangas, šiandien norėjome laimėti.

Nuogąstavome dėl ketvirtosios pozicijos, bet vaizdas toks, kad ketvirtoji ir penktoji pozicija yra mūsų stiprioji, varomoji dalis. Rezultatas priklauso nuo to, kaip sužaidžia gynėjai. Galbūt ne prieš tokias komandas kaip „Žalgiris“, bet kartais mes turime pranašumą“, – aukštaūgių privalumus komandoje pabrėžė treneris.

Uostamiesčio ekipa greitai bėgo į puolimą, pelnydama 7 taškus greitose atakose. Savo ruožtu „Žalgiris“ nepelnė nei vieno.

Į Kauną sugrįžęs Gytis Masiulis per 26 minutes pelnė 11 taškų ir atkovojo 7 kamuolius bei kelis kartus pranoko krepšininkus, su kuriais dar pernai buvo komandos draugais – Paulių Jankūną ir Brandoną Daviesą.

„Pirmojoje pusėje gal buvo šiek tiek susikaustęs, bet žinome, ką jis gali. Tai yra tik laiko klausimas, kada jis pradės žaisti aukščiausio lygio krepšinį. Jis turi gerą charakterį, gerai dirba, turi gerus įgūdžius, yra greitas žaidėjas, galintis žaisti ir ketvirtoje, jeigu reikia, penktoje pozicijoje“, – krepšininko privalumus vardijo „Neptūno“ strategas.