A. Anušauskas su ministrais diskutuos apie Aljanso atgrasymo ir gynybos politiką, bendradarbiavimą su Europos Sąjunga bei kitus tarptautinius saugumo ir gynybos klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Susitikimas vyks vėl išaugus diplomatinei įtampai tarp NATO ir Rusijos.

Maskva šią savaitę paskelbė stabdanti savo misijos NATO darbą, reaguodama į aštuonių Rusijos pareigūnų išsiuntimą iš atstovybės.

Rusija taip pat paskelbė, kad uždarys NATO informacijos biurą Maskvoje.

Aljanso ir Maskvos santykiai yra smarkiai pašliję nuo 2014 metų Krymo aneksijos.

Vizito Briuselyje metu ministras A. Anušauskas atskirai susitiks su Šiaurės šalių gynybos ministrais ir Lietuvos ambasadoriumi prie NATO Deividu Matulioniu.

Aplinkos ministerija planuoja Varėnos rajone statyti stumbryną, kur adaptuotųsi iš centrinės Lietuvos ir kitų rajonų atkelti stumbrai. Vėliau stumbrai būtų paleidžiami į laisvę, kur jungtųsi su stumbrais iš Baltarusijos ir Lenkijos. Pastaraisiais mėnesiais aktyviai diskutuojama ir dėl fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statymo, siekiant  pažaboti nelegalią žmonių migraciją.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis BNS pasakojo, kad stumbrų bandos didinimui neturėtų pakenkti tvoros pasienyje su Baltarusija atsiradimas. Anot jo, penktadalis ar net ketvirtadalis pasienio liktų atviras – siena čia eina per vandens telkinius ir pan.

„Stumbrynas steigiamas tokiame taške, nuo kurio netoli ir Lenkija, ir Baltarusija. Migravimas iš Baltarusijos bus, de facto jis jau yra įvykęs, mes tame regione pavienius vaikščiojančius stumbrus stebime (...). Kai mes pradėsime leisti ten lietuviškus stumbrus, tai genetinių mainų galimybė praktiškai yra šimtaprocentinė“, – teigė A. Stanislovaitis.

Anot jo, aptvaro projektas skirtas bandos adaptacijai, o dauginimasis turėtų vykti jau laisvėje.

„Aptvare liks tik vadinamieji ekspoziciniai stumbrai arba tokie, kurių dėl kokių nors kitų priežasčių negalima išleisti į laisvę. Taigi bus aptvarų dalis, skirta stumbrams, kurių neišleisime, ten bus galima lankytis, apžiūrėti, panašiai kaip dabar Panevėžio rajone, Pašilių stumbryne“, – aiškino A. Stanislovaitis.

Jo teigimu, tvora pasienyje su Baltarusija stumbrų migracijai nepakenks.

„Mūsų tikslas yra, kad formuotųsi laisva banda, kol kas su baltarusiškais, vėliau gal su lenkiškais stumbrais (...). Artimiausiu metu mes grėsmės dėl stumbrų trūkumo projektui neįžvelgiame, jau turime tikrai pakankamą skaičių imigravusių individų, mūsų žiniomis, stebima apie 15-17 stumbrų. Genetinei medžiagai pernešti nereikia šimtų individų“, – pasakojo A. Stanislovaitis.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pernai birželio pabaigoje pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sustabdyti stumbryno Varėnos rajone įrengimo projektą. Viešųjų pirkimų procedūros sustabdytos po to, kai krito penki stumbrai, kuriuos buvo numatyta perkelti į planuojamą stumbryną Dainavos girioje. Dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas stumbryno projektą atnaujino.

Stumbrų apsaugos projektas, kuriuo siekiama įrengti 100 hektarų ploto stumbryną Varėnos rajone, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, projekto vertė – daugiau kaip 5 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos miškuose gyvena 200-220 stumbrų, daugiausia – aplink Kėdainius ir Panevėžį.

Pagal Finansų ministerijos parengtą projektą, daugiau kaip 108 tūkst. eurų numatoma skirti Druskininkų savivaldybei, per 64 tūkst. eurų – Ignalinos rajono savivaldybei.

Numatoma, kad per 35 tūkst. eurų gautų Alytaus miesto savivaldybė, daugiau kaip 18 tūkst. eurų – Lazdijų rajono savivaldybė, po maždaug 15 tūkst. eurų tektų Šalčininkų ir Švenčionių rajonų savivaldybėms. Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybės gautų po daugiau nei 2 tūkst. eurų.

Projekte siūloma kompensuoti išlaidas, susijusias su materialinių išteklių tiekimu bei darbo užmokesčiu (viršvalandžiai ir pan.).

Iš viso numatoma paskirstyti per 262 tūkst. eurų iš Vyriausybės rezervo.

Papildomos išlaidos – daugiausia buičiai

Druskininkų savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė BNS nurodė, kad ši savivaldybė dėl nelegalios migracijos patyrė beveik trečdalį milijono eurų papildomų išlaidų, didžioji dalis jų jau yra kompensuota.

„Druskininkų savivaldybė liepos-rugsėjo mėnesiais dėl nelegalių migrantų patyrė išlaidas, susijusias su maitinimu, asmens higienos užtikrinimu, apgyvendinimu, izoliacijai skirtų patalpų nuoma ir patalpų tvarkymu bei dezinfekcija, transportavimu, apsauginės tvoros nuoma, komunalinių atliekų tvarkymu ir kt.“ – teigė ji.

Anot D. Sinkevičiūtės, į šią sumą nėra įtrauktos migrantų gydymo išlaidos, kurias tiesiogiai patiria Druskininkų ligoninė bei poliklinika ir kurios finansuojamos iš teritorinės ligonių kasos lėšų.

„Šiuo metu Druskininkų pasienio užkardoje yra 104 migrantai, tad Druskininkų savivaldybė išlaidų dar patirs“, – sakė ji.

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė BNS pasakojo, kad migrantai šioje savivaldybėje laikinai priglaudžiami buvusiose mokyklose.

„Papildomos išlaidos susidarė dėl maitinimo, dėl apgyvendinimo – visos komunalinės išlaidos, visi patalynės pirkimai. Iš kur viską gausi? Pastatai tai yra, bet patalynių tai nėra. Visos išlaidos susidaro iš paprastos buities, nėra kažkokių stebuklingų išlaidų. Taip pat medicina, gydymas“, – aiškino J. Balinskienė.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

„MMA iškeliame į kitą savaitę, nes biudžetas kitą savaitę atkeliauja, tai visi projektai ir susiję galėtų būti priimti tą pačią dieną“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Atskaičius mokesčius 730 eurų MMA siektų 518 eurų „į rankas“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad tai būtų vienas reikšmingiausių minimalios mėnesinės algos padidėjimų per dešimtmetį.

Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo kitų metų pradžios didinti MMA leidžia gera padėtis šalies ūkyje, palankios prognozės kitiems metams bei geras pajamų surinkimas į valstybės biudžetą.

Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau M. Navickienė dar rugsėjo mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

Tačiau Vyriausybė šią savaitę tokiai iniciatyvai nepritarė. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigia, kad pinigų ieškoma toliau.

„Per savaitę premjeras įpareigojo mane ir finansų ministrą rasti sprendimą. Mes jau preliminariai apsitarėme, manau, kad rasime“, – BNS sakė E. Jankevičius.

Anot jo, būtiniausiems poreikiams užtektų ir gerokai mažiau nei 3 mln. eurų.

„Manau, kad ir kokių 600–700 tūkst. eurų turėtų užtekti. Aišku, tų ekipiruočių (skirtų pareigūnams – BNS) galima ir už 1,5 mln. eurų nupirkti, bet būtų gerokai pagerintos sąlygos ir su mažesne suma: ir ekipiruotės, ir gydymo. Manau, per savaitę rasime sprendimus, tada vykdysime konkursus ir nupirksime viską, ko reikia“, – aiškino ministras.

Teisingumo ministerija lėšų perskirstymo poreikį aiškino tuo, kad pagal vasarį sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką, gydymas nuo ŽIV privalo būti pradedamas taikyti visiems asmenims, kuriems nustatoma ŽIV infekcija. Iki tol gydymas buvo privalomas tik ligai pažengus.

E. Jankevičiaus teigimu, šiuo metu iš maždaug 300 įkalinimo įstaigose esančių sergančių ŽIV gydoma apie 100, tai yra trečdalis.

„Kol kas pradinėje stadijoje negydome (...). Sveikatos apsaugos ministro įsakymas išėjo šiais metais, biudžetas planuotas praėjusiais metais, todėl mes, norėdami suvaldyti ŽIV protrūkį, siekėme perskirstymo“, – teigė teisingumo ministras.

Anot jo, papildomų lėšų reikia ir kalėjimų prižiūrėtojų uniformoms bei technikai.

„Pareigūnai turi ir balionėlius, ir lazdas, bet mes galėtume nupirkti modernesnę techniką mūsų kalėjimų sistemai. O kadangi kyla rizika, kad visko nepanaudosime investiciniam projektui, todėl racionaliau būtų atlikti štai tokį perskirstymą“, – aiškino E. Jankevičius.

Jis neatskleidė, kokie galėtų būti papildomo finansavimo kalėjimų sistemai šaltiniai.

„Esame sutarę ekspertų lygmenyje tarp ministerijų sudaryti bendrą grupę, kuri išanalizavusi visus iššūkius: kokios priežastys lemia pasiekimų skirtumus, kokie yra iššūkiai kalbant tiek apie ugdymo priemones, apie vadovėlius, apie programas, apie mokytojų kompetenciją – išanalizavę šituos iššūkius mes premjerams (...) sutarėme iki metų pabaigos pasiūlyti konkrečias priemones“, –penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ji mažumų švietimo klausimus aptarė su Vilniuje viešinčia Lenkijos nacionalinio švietimo ministre Anna Zalewska (Ana Zalevska). Lenkijos ministrę taip pat priėmė premjeras Saulius Skvernelis.

„Dirba ekspertai, vertiname, kokiu būdu Lenkija užtikrina lietuvių mažumos ir apskritai mažumų švietimą. Mėginsime tai lyginti. Esame draugai ir partneriai. Esu įsitikinusi, kad gruodį susitiksime ir turėsime parengtus mūsų analizės rezultatus“, – po susitikimo su premjeru S. Skverneliu Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Zalewska.

J. Petrauskienė po šio susitikimo džiaugėsi, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vyriausybės mato švietimą kaip vieną didžiausių prioritetų.

„Strateginėje partnerystėje tarp Lietuvos ir Lenkijos švietimas yra ta sritis, kuri kuria didelius tiltus“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia 77 mokyklos, kuriose lenkų mokomąja kalba 2017–2018 mokslo metais mokėsi 11,2 tūkst. mokinių. Lenkijoje veikia keturios lietuviškos mokyklos, jose mokosi per 400 mokinių.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais mokslo metais mokinių skaičius siekė apie 327 tūkstančius.

Penktadienį per spaudos konferenciją švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad abiturientų skaičius, palyginti su pernai, mažėja apie 7,5 procento (išankstiniais duomenimis, mažėja nuo 25,5 tūkst. iki 23,6 tūkst.). Pirmokų skaičius irgi mažėja, bet ne taip smarkiai (nuo 30,1 tūkst. iki 29,5 tūkst.).

„Mažiausiai kinta mūsų pirmokėlių skaičius, ateinančių į pirmąsias klases, jeigu lyginame su aukštesnių klasių mokiniais, tai rodo, kad demografinė kreivė šiame etape stabilizavosi“, – žurnalistams teigė ministrė.

Ateinančių metų mokslo trukmė, palyginti su 2017–2018 metais, ilgės penkiomis dienomis. Kaip pažymėjo ministrė, pradinukams mokslo metai ilgėja trumpinant per mokslo metus jiems numatytas atostogas – neturėtų prisidėti papildomų dienų mokslo metų pabaigoje.

„Vyresnių klasių moksleiviams, kaip ir buvo numatyta, prisideda penkios dienos“, – teigė J. Petrauskienė.

Galutinius sprendimus, kada pridėti papildomas mokslo dienos, priims pačios mokyklos.

Paklausta, ar tolesnis mokslo metų ilginimas rodo, jog praėjusiais metais pradėta praktika pasiteisino, J. Petrauskienė teigė, kad „yra daug švietimo įstaigų, kurios kūrybingai ir atsakingai įgyvendino šį pokytį, yra švietimo įstaigų, kurios tam pokyčiui nebuvo pasirengusios (...), šie metais yra gera proga mokytis iš gerųjų patirčių“.

Per spaudos konferenciją ministrė, be kita ko, teigė, šiemet abiturientai anksčiau nei pernai turės apsispręsti, kokius brandos egzaminus laikys – ne vasarį, bet dar rugsėjį. Taip pat numatoma, kad brandos darbą bus galima pradėti rengti dar vienuoliktoje klasėje (trečioje gimnazijos klasėje).

Ji pažymėjo, kad esminiai su brandos egzaminais susiję pokyčiai Lietuvoje gali būti įvedami tik likus dvejiem metams iki egzaminų. Taip ministrė komentavo planus plėsti kaupiamąjį vertinimą.

„Dabar yra pateiktas siūlymas diskusijai, dėl ko turime sutarti, todėl sprendimo dar nėra (...). Kaupiamasis vertinimas susideda iš dviejų dalių – ta yra dalykų vidurkiai ir brandos darbas arba tos veiklos, kurios yra numatytos kaip savanoriška veikla ar dalyvavimas sporto, muzikos ar kitose veiklose, kur taip pat galima įrodyti, kad yra tam tikras laikas, tai tikros pastangos ir tam tikri rezultatai pasiekti, vykdant tas veiklas“, – dėstė J. Petrauskienė.

„Koks procentinis pasidalinimas tarp šių trijų dalių, kurias miniu – dėl to turėsime sutarti, tikrai kalbėsime ir su moksleivių, ir su mokytojų bendruomene, mokyklų vadovais, Bendrojo ugdymo taryba, ir tik visi sutarę galėsime įteisinti visus pakeitimus“, – sakė ministrė.

Naujais mokslo metas šiemet mokinių sulauks 1115 bendrojo ugdymo mokyklų (2017 metais – 1125), dirbs panašiai tiek pat, kiek ir pernai, mokytojų – apie 33 tūkst. (2017 metais – 33 tūkst. 658).

Pagal trečiadienį Ministrų kabineto patvirtintą nutarimą, kartu su valstybės prezidentu gyvenę šeimos nariai iš panaudos pagrindais naudojamo gyvenamosios paskirties valstybės nekilnojamojo turto po prezidento mirties turėtų išsikelti per metus.

Kaip BNS nurodė Vyriausybės nutarimą rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pakeitimas parengtas vykdant pernykštį Konstitucinio Teismo nutarimą, pagal kurį pareigas einančio arba kadenciją baigusio prezidento sutuoktinio teisė į panaudos pagrindais suteikiamą būstą, kai miršta valstybės prezidentas, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Anksčiau SADM siūlė sudaryti galimybę prezidentų našliams arba našlėms suteikti būstą, susiejant šią privilegiją su šalies vadovo sutuoktinio ar sutuoktinės statusu. Visgi šis siūlymas Vyriausybės posėdžio taip ir nepasiekė, nes jį sukritikavo Teisingumo ministerija.

„Teisingumo ministerija buvo įvertinusi, kad šis siūlymas neužtikrina tinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo, nepanaikina galimybės teikti privilegijas dėl asmens socialinės padėties“, – nurodė SADM.

Iki pernai gruodžio galiojusį reguliavimą prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui pripažinęs Konstitucinis Teismas bylą nagrinėjo pagal Vyriausybės kreipimąsi.

Į teismą tada kreiptasi Vyriausybei siekiant išsiaiškinti, ar ji turi siūlyti būstą mirusio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlei Kristinai Brazauskienei.

Ji pernai po teismo sprendimo išsikėlė iš rezidencijos Turniškėse ir galiausiai nesutiko apsigyventi jokiame Vyriausybės jai pasiūlytame alternatyviame būste.

„Drįstu kelti klausimą, kuris truputį ne visiems patiks, bet turiu apie tai kalbėti. Man atrodo, kad yra abejonių, ar šitas nutarimas atitinka Konstituciją. Kalbu apie balsavimus su dviejų savaičių pertrauka“, – trečiadienį Seime sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Jis dalyvavo darbo grupės pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės posėdyje.

Darbo grupė Seimui pasiūlė priimti nutarimą, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės vyktų kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis.

Tomis dienomis Lietuvoje planuojami prezidento rinkimai.

„Šita nuostata Europai yra nežinoma nuostata. Galioja referendumo nepertraukiamumo principas, balsavimas referendume turi būti nepertraukiamas. (...)  Taip pat pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, kurie dalyvaus antrajame rate, turės daugiau informacijos“, – aiškino V. Sinkevičius.

Be to, anot jo, organizuojant referendumą su dviejų savaičių pertrauka, būtų nesilaikoma principo, kad balsavimo rezultatai turi būti skaičiuojami iš karto.

„Dabar pagal šitą projektą mes rezultatus sužinosime po trijų savaičių. Neįtikėtina. Manau, kad jeigu būtų (nutarimo projektui – BNS) pritarta komisijoje ir Seimas priimtų nutarimą, norint išvengti abejonių dėl jo legitimumo, reikėtų priimti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą“, – siūlė teisininkas.

„Negalima eiti į referendumą su tokia nuostata, taip mes nepraturtinsime nei Europos konstitucionalizmo, nei savo patirties, bet apsijuokti galime“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Kaip išeitį jis taip pat siūlė referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti dvi dienas, bet be tokios ilgos pertraukos – pavyzdžiui, šeštadienį prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą ir prezidento rinkimų dieną.

Darbo grupės siūlymą V. Sinkevičius lygino su vestuvėmis, kurios vyktų su dviejų savaičių pertrauka.

Dvi dienos suteiktų vilties teigiamam rezultatui

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sutiko, kad toks kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) galėtų būti.

Kita vertus, ji stebėjosi, kad toks klausimas kilo tik dabar, darbo grupei jau baigiant darbą, o siūlymas dėl dviejų savaičių pertraukos priimtas pavasarį.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis atkreipė dėmesį, kad minėta pertrauka siūloma siekiant geriausio rezultato per referendumą.

„Turime apsispręsti, ar norime teigiamo rezultato, ar nenorime. (...) Pašto sistema užsienyje balsuojant su ta pertrauka užtikrintų, kad padidėtų balsuojančiųjų skaičius – ne menamai, o žymiai“, – sakė parlamentaras.

R. Karbauskio teigimu, dėl dviejų savaičių intervalo balsuojančiųjų gali padidėti 8 procentais.

„Galime tikėtis per 60 proc. dalyvaujančiųjų, ir atsiranda teorinė galimybė turėti teigiamą rezultatą“, – tvirtino jis.

„Reikia 50 proc. (dvigubą pilietybę – BNS) palaikančių Lietuvos piliečių balsavimo, žinome, kad balsuojantieji 100 proc. tikrai nepalaiko, yra tam tikras procentas žmonių, kurie nepalaiko per balsavimą, dėl to dalyvaujančių rinkėjų skaičius yra esminis“, – akcentavo R. Karbauskis.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad Seime nebus priimama jokių sprendimų, dėl kurių atitikimo Konstitucijai kyla abejonių.

„Tikrai nebus jokių sprendimų, kurie neatitiktų Konstitucijos. Dėl visų abejonių bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, mes turime pakankamai laiko gauti atsakymus“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

„Gerbiame profesoriaus ir kitų žmonių abejones, bet šiandien nutarti, kad mes nedarome taip, kaip norime padaryti, kad įvyktų referendumas, būtų nusikaltimas“, – pridūrė R. Karbauskis.

Darbo grupės vadovas „valstietis“ Arvydas Nekrošius po posėdžio žurnalistams sakė, kad darbo grupė rekomenduos Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl referendumo datų.

Referendumo datą skelbia Seimas.

Bandė nuleisti referendumo kartelę

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes pagal dabartinį reguliavimą sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.

Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Pagal Seimo priimtas pataisas, referendumui dėl pilietybės būtų daroma išimtis. Pataisos numato, kad referendumas įvyktų, jeigu jame „už“ pasisakytų daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčiųjų balso teisę.

Šiuo metu aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam bei 14-jam skirsniams.

Valstybes nurodytų įstatyme

Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.

Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Kas finansuos agitaciją?

Trečiadienį per darbo grupės posėdį konservatorius Andrius Kubilius iškėlė klausimą, kas finansuos referendumo agitacijos kampaniją.

Anot jo, dabartiniai įstatymai griežtai reglamentuoja partijų pajamų šaltinius – juridinių asmenų parama negalima, o fiziniai asmenys gali aukoti nedideles sumas, todėl partijoms gali neužtekti lėšų agitacijos kampanijai turint omenyje, kad tais metais vyks treji rinkimai.

„Čia buvo kilusios mintys, kad galbūt galima numatyti biudžete kokią nors papildomą sumą, yra visiškai netinkamas, nes valstybė turi elgtis neutraliai. Tuo atveju, jeigu valstybė nutartų skirti kokią nors sumą kampanijai „už“, ji lygiai taip pat turėtų skirti sumą kampanijai „prieš“. Yra neatsakytų daug klausimų“, – teigė A. Kubilius.

R. Karbauskis svarstė, kad dėl to greičiausiai reikės keisti Referendumo įstatymą.

„Tai turi būti įstatymuose išspręsta ir Referendumo įstatymo pataisose apibrėžta. Tokios praktikos nebuvo ir mes galime tik remtis užsienio šalių praktika, būtent žiūrėdami į ją, gal „Brexit“ kaip pavyzdys galėtų būti, kaip jis buvo finansuojamas“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

A. Nekrošius įsitikinęs, kad agitaciją už dvigubą pilietybę turėtų apmokėti partijos, valstybė prie to neturėtų prisidėti.

„Darbo grupės pagrindinis tikslas yra kad referendumas įvyktų, o kaip žmonės pasisakys referendume, tai jau kitas klausimas. Manau, kad tai turėtų daryti pačios partijos. Jeigu jos mano, kad tai naudinga valstybei, naudinga žmonėms, turi prisiimti atsakomybę“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad kartu su kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais galėtų būti rengiamas ne tik referendumas dėl dvigubos pilietybės, bet ir referendumas dėl parlamento narių skaičiaus mažinimo.

Anot jo, Seimo narių skaičius galėtų mažėti iki 121. Šiuo metu Konstitucijoje numatytas parlamento narių skaičius yra 141.

„Jeigu mes atėjome su tokia vėliava, kad sumažinsime Seimą ir pačiame Seime balsuojant to nepavyksta padaryti, įstrigęs tas įstatymas, tai jeigu pateiktume klausimą referendumui, tai tas galėtų vykti drauge“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Jis pažymėjo, kad kol kas tai – tik jo nuomonė.

Pasak V. Pranckiečio, papildomas klausimas referendume galėtų pakelti dėl dvigubos pilietybės balsuojančių piliečių skaičių. Būtent galimas per žemas referendume balsuojančių aktyvumas kelia susirūpinimą dvigubos pilietybės išplėtimo siekiančiai išeivių bendruomenei.