Tamsus kaip naktis kinas

Visa Džono Viko trilogija puikiai telpa po vieno kino žanro skėčiu – tai tamsus ir daug gero nežadantis "neo-noir" žanras. Ši filmų kūrimo technika yra tiesioginė kito mums gerai pažįstamo, o ir mėgstamo žanro "film noir" duktė, tik pirmasis skiriasi nuo pastarojo tuo, kad naudoja kitokius kameros kampus ir dažnai braukia liniją tarp to, kas yra gėris, o kas blogis. Visa kita primena seną gerą tamsųjį kiną – mažai šviesos, daug blogio ir šešėlių, paranojos ir tikrai neįprastų mums pabaigų.

Geriausi tokio žanro pavydžiai – legendiniai "Nuodėmių miestai", komiksų klasika "Stebėtojų lyga", kvapą iš siaubo gniaužiantis "Zodiakas" arba net "Mergina, verta milijono". Trumpai tariant, tokio stiliaus filmai yra tikras džiaugsmas visiems estetams ir detektyvų bei dramų mėgėjams – filmo aprašyme radus du žodžius "neo-noir" galima būti tikram, kad juosta tikrai bus verta dėmesio ir praleisto laiko kino salėje.

Žiauriai gražu

Visa Džono Viko gyvenimo trilogija, kurios trečią dalį dabar ir išvysime ekranuose, pasižymi itin aukštu estetiniu skoniu – beveik kiekvienas kadras yra nugludintas iki tobulumo, su tinkamai parinkta spalvine gama ir specialiaisiais efektais.

Spalvos ir vaizdas ekrane savotiškai primena ir kitą "neo-noir" kino šedevrą "Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049", kuriame taip pat daug neoninių spalvų, besimaišančių su tamsa, šviesa ir lietumi. Tai šiek tiek padeda išgyventi tą stiprų ir kai kur galintį šokiruoti žiaurumą – galbūt iš tiesų visai neatsitiktinai ir buvo pasirinktas toks būdas nupiešti šio veikėjo gyvenimo istoriją.

Saldus kerštas

Džonas Vikas pastaraisiais metais tapo vienu stipriausių ir labiausiai laukiamų kino herojų. Tai tikrai nestebina – tiek pirmasis, tiek antrasis filmas su šiuo veikėju buvo itin gerai priimami ir kino kritikų, ir žiūrovų. Puikus estetinis vaizdas, daug veiksmo ir tikrai patraukianti pagrindinė veikėjo gyvenimo aura yra tikras raktas į sėkmę.

Iš esmės filmai ir dabar į kino teatrus atkeliaujanti trečia dalis pasakoja keršto istoriją. Džonas anksčiau sėkmingai dirbo samdomu žudiku, tačiau po kurio laiko pavargo nuo tokio kruvino darbo ir nusprendė kurti šeimą, vedė ir įsigijo šunelį.

Tačiau senolių išmintis, sakanti, kad nuo likimo nepabėgsi, ir šį kartą pasitvirtino – nusikaltėlių pasaulio šulai nusprendė pavogti jo mašiną ir net nužudyti jo šunį, kurį jis pradėjo auginti su savo dabar jau velione žmona. Džonui nebeliko nieko kito, kaip susirasti rusus mafiozus, grįžti prie senų "hitmano" darbo metodų ir atkeršyti už jam sukeltą milžinišką skausmą. Kerštas sėkmingai tęsėsi dvi juostas, o Džonas puikiai įrodė, ko yra vertas. Bet ir trečią kartą jam reikės įrodyti, iš kokio molio yra nudrėbtas.

Nešti kailį

Trečioje sagos dalyje Džonas ilsisi, tinkamai atkeršijęs ir atsilyginęs Italijos mafijos bosui – operacija nužudyti šį nusikaltėlį tąkart sunkiai, bet užtikrintai pavyko. Tuo ir galėtų baigtis ši filmų serija, tačiau tai negeneruoja pajamų, o ir Džono Viko gerbėjai su nekantrumu laukė dar vienos dalies. Tą jiems dabar ir dovanoja šių filmų kūrėjai.

Ilsėtis ilgai Džonui nepavyksta, kadangi jį greitai pradeda medžioti nužudyto mafijos boso aplinka – ir tikrai ne vien dėl to, kad mūsų herojui tinkamai pasisekė įvykdyti savąją užduotį. Blogiukai šiame filme labiau siekia ne vien tik atkeršyti Džonui, bet ir jį pamokyti, kadangi nužudęs savo aršiausią priešą viešbutyje "Continental", teikiančiame nusikaltėliams absoliutų prieglobstį, mūsų veikėjas pažeidžia vieną svarbiausių samdomų žudikų bendrijos įsakų. Ir už tai jam teks sumokėti.

Už Džono Viko galvą taip pat žadamas mokestis – įspūdinga 14 mln. dolerių suma, kuria greit susižavi visas būrys elitinių samdomų žudikų. Daug sunkumų gyvenime turėjęs vyras dabar turi susitvarkyti su dar vienu – kuo greičiau dingti iš nebedraugiško miesto ir gelbėti savo gyvybę, aplink žudant jam viso pikto linkinčius blogiukus.

"Džonas Vikas 3" (angl. "John Wick: Chapter 3 – Parabellum")

Žanras: veiksmo, trileris, kriminalinis

JAV, 2019

Režisierius Chadas Stahelskis

Vaidina Keanu Reevesas, Halle Berry, Laurence'as Fishburne'as, Asia Kate Dillon, Jerome'as Flynnas, Ianas McShane'as.

Įvertinimas:

Scenarijus – 2/3

Įtampa –2/3

Muzika 2/3

Kinematografija 3/3

Aktoriai 2/3

Bendras: 2,2

Kino teatruose "Forum Cinemas" Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo gegužės 17 d. galima pamatyti dar tris premjeras:

Ričardas palieka pastatą

Išgirsti sunkią diagnozę esant dar visame jėgų žydėjime tikrai sunku. Vieni su tuo susitaiko ramiai, o kiti nusprendžia likusį laiką praleisti kuo įspūdingiau. Filme "Ričardas atsisveikina" galėsime stebėti būtent pastarąjį būdą. Daug metų prestižinio universiteto profesorius Ričardas (akt. Johnny Deppas) stengėsi gyventi dorai ir būti visiems pavydžiu. Tačiau išgirsta nepagydomos ligos diagnozė viską pakeičia – Ričardas iš esmės permąsto savo gyvenimą ir nusprendžia paskutines likusias dienas praleisti kuo linksmiau ir nerūpestingiau bei būtent taip, kaip visada norėjo.

Gyvenimo žaidimas

Jeigu jums patinka pabėgimo kambariai, galvosūkiai ir siaubas – "Žaisk arba mirk" juosta turėtų būti būtent tai, ko ieškojote šiam savaitgaliui. Filme susipažinsime su Luku ir Chloja – aistringais pabėgimų kambarių gerbėjais, kuriems jau pabodo tie patys seni žaidimai, ir kurie ieško kažko naujo bei kvapą gniaužiančio. Tinkamoms aplinkybėms susiklosčius, atsirado puiki proga išskirtiniame naujame žaidime "Paranoja", tad porelė strimgalviais puola į žaidimą. Tik greitai ir jie, ir kiti žaidėjai supranta, kad šis žaidimas visiškai kitoks, nei jie manė – jame reikės žaisti dėl savo gyvybių.

Aš ir kitas aš

Kas nenorėtų turėti savo dublerį, kuris atliktų visus darbus ir pareigas? Tingus moksleivis Fridas taip pat yra vienas iš tokių žmonių, bet jam fortūna nusišypsojo labiau – jis visai netikėtai aptinka stebuklingą veidrodį, kuris pagamino identiškai į jį panašų kloną. Antrininkui taip puikiai sekėsi mokykloje, kad Fridas pamažu pradėjo perduoti vis daugiau pareigų ir atsakomybių. Jaunuolis, greit pastebėjęs tokio sumanymo naudą, pasidalija gerąja žinia su klasioku. Žaibo greičiu apie dublerius sužinosi visi moksleiviai, ir taip po truputį klonai užvaldo tikrąjį vaikų pasaulį.

Nei senas, nei naujas teroras

Pirmą kartą terminas "teroristas" buvo paminėtas praėjus keleriems metams po monarchiją nuvertusios Prancūzijos revoliucijos – prancūzų filosofas Francois-Noelis Babeufas tuomet taip pakrikštijo vieną iš revoliucijos organizatorių Maximilieną de Robespierre‘ą, kuris su bendrininkais perėmęs valdžią įvedė ne ką geresnę valstybės valdymo formą – diktatūrą. Tuomet tris mėnesius prancūzai gyveno teroro režimu, kadangi naujoji valdžia ėmėsi valyti viršūnes ir aristokratiją nuo puvimo naudodami viešus giljotinavimus ir linčo teismus.

Per žiniasklaidą terorizmo terminas išpopuliarėjo 1970-aisiais, po Izraelio ir Palestinos, taip pat Šiaurės Airijos bei Baskų krašto konfliktų, kurių metu padaugėjo atakų prieš civilius. Šie konfliktai visada įvykdavo neplanuotai ir nusinešdavo itin daug niekuo dėtų žmonių gyvybių, o likusieji gyvieji toliau gyvendavo baimėje, kadangi niekada negalėjo žinoti, kada bus kitas smūgis. Iš čia ir termino pavadinimo šaknys – žodis "terorr", išvertus iš lotynų kalbos, reiškia "baimė" arba "siaubas".

Teroras kino ekranuose

Kaip galima numanyti, tikrai buvę ar išgalvoti teroro aktai yra itin gera medžiaga dramatiškam kino filmui sukurti. Ar tai būtų išgalvota istorija, ar tikrai įvykiais paremta drama, bet kokiu atveju veiksmas matomas kino ekranuose prikausto dėmesį ir virpina širdį, o jeigu dar atsiranda veikėjas, kuris visus išgelbėja arba pasiaukoja – filmo sėkmė, bent jau tarp veiksmą ir riteriškumą mėgstančių žiūrovų, garantuota.

Tikromis tokio žanro sėkmės istorijomis galima vadinti beveik visą "Kieto riešutėlio" franšizę – joje paprastas vyrukas Džonas Makleinas nukauna visą šutvę su keistu akcentu kalbančių teroristų net keletą kartų. Christopherio Nolano atgaivintas Betmenas taip pat kovoja su miestą gąsdinančiais teroristais, o visų laikų geriausias šnipas Džeimsas Bondas jau daugelį metų iš eilės siekia apginti karalienę ir pasaulį nuo katastrofų ir įvairiausio tipo blogiukų, grasinančių susidoroti.

Ir, aišku, yra juostų, kurios atpasakoja ir primena tikrus įvykius, kurie toli gražu nėra tokie romantiškai herojiški – filmai apie Rugsėjo 11-osios atakas Jungtinėse Amerikos valstijose, Miuncheno teroro aktą, susirėmimus Šiaurės Airijoje ir kiti. Vieni filmai, nors ir pasakodami tikrus įvykius, net sugeba įpinti humoro gaidelių – "Čarlio Vilsono karas" būtų vienas geriausių to pavyzdžių.

Pragaro viešbutis

Juostoje "Mumbajaus viešbutis" bus pasakojama tikra didvyriška istorija apie vieną pagrindinių išpuolio vietų – prabangų "The Taj Mahal Palace" viešbutį, kuriame vyko įkaitų drama ir nugriaudėjo net šeši sprogimai. Išpuolio metu jame svečiavosi daugiau kaip 450 svečių iš viso pasaulio – apie 200 jų pavyko išgelbėti ugniagesiams, tačiau likę svečiai buvo įkaltinti tikrame pragaro viešbutyje.

Keliasdešimt žmonių per šią ataką žuvo – dauguma jų buvo savo gyvybę dėl kitų paaukoję viešbučio darbuotojai. Tačiau filme "Mumbajaus viešbutis" susipažinsime su viešbučio šefu Oberojumi ir padavėju Ardžunu (jį vaidina seniai išpopuliarėjęs aktorius Devas Patelis). Šie du bebaimiai didvyriai drąsiai žvelgė į akis teroristams ir rizikuodami savo gyvybe padėjo išgelbėti beveik visus teroristų uzurpuoto viešbučio svečius.

Prie jų prisidėjo ir viešbučio svečiai bei jauni tėvai Deividas su gražuole žmona Zahra. Jų pagrindinis tikslas – padaryti viską, kad išgyventų kartu su savo naujagimiu. Tačiau ar pavyks visiems išgyventi ir išsilaisvinti iš kurčių maldavimams ir prašymams teroristų rankų? Kai kuriems pavyks, o kai kurie įeis į istoriją kaip žuvusieji. Kurie – sužinosite filme.

"Mumbajaus viešbutis" (angl. "Hotel Mumbai")

Žanras: drama, trileris

JAV, Australija, Indija, 2018

Režisierius Anthony Maras

Vaidina D. Patelis, Armie Hammeris, Jasonas Isaacsas, Nazanin Boniadi, Anupamas Kheras.

Įvertinimas:

Scenarijus 1/3;

Įtampa 2/3;

Muzika 1/3;

Aktoriai 2/3;

Režisūra 2/3;

Bendras:1,2

Kino teatruose "Forum Cinemas" Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo balandžio 19 d. dar galima pamatyti tris premjeras.

Sėkmės kvapas

Visoms paauglėms, svajojančioms apie šlovę ir karjerą muzikiniame pasaulyje, subalansuota juosta "Jaunoji žvaigždė", kurios angliškas pavadinimas yra tiesioginė nuoroda į Nirvanos superhitą "Smells Like Teen Spirit", pasakos būtent tokią istoriją. Jaunoji Violeta – drovi, bet talentinga mergina, kuri turi didžiulę svajonę būti išgirsta viso pasaulio. Aplinkybės susiklosto itin palankiai – savo gimtajame kaimelyje pamačiusi reklamą apie jaunųjų atlikėjų konkursą, Violeta surizikuoja ir užsiregistruoja. Toliau seka tikra sėkmės istorija, primenanti neseniai "Oskarų" tuntą susišlavusią juostą "Taip gimė žvaigždė".

Bijok verkiančios moters

Seniai Meksikoje įvyko siaubingas nutikimas – įniršio apimta motina nuskandino savo mažamečius vaikus, o vėliau supratusi, ką padarė, nusižudė. Nuo tol po pasaulį sklando jos dvasia, kurią atpažinti galima išgirdus ją verkiant. Filme "Verkiančios moters prakeiksmas" galėsime išgirsti jos širdį plėšiantį verksmą ir stebėti socialinės darbuotojos Anos kovą su motina, kuri skriaudžia savo vaikus, bei piktąja dvasia, kuri grasina nuskriausti pačios Anos mažylius. Jai padėti gali tik keistas, magija užsiimantis kunigas, su kuriuo kartu ir teks kovoti prieš šiurpą keliančią Verkiančią moterį.

Drakoniškos atostogos

Trys draugai – vegetaras drakoniukas Oskaras, dygliakiaulė Matild ir drakoniukas Riešutėlis išsiruošia į seniai užtarnautas atostogas laivu. Tačiau ilgai lauktas poilsis apkarsta sudužus jų kruiziniam laivui ir netikėtai susidūrus su pikčiurnomis jūriniais drakonais – šie karingai atrodantys drakonai susidraugauja su trimis draugais tik tada, kai Riešutėlis išgelbėja vieną jų mažylį. Bet ir tai ne viskas – susibičiuliavus su jūriniais drakonais, paaiškėja, kad gentis kenčia nuo klastingų augalų, kurie veja drakoniukus iš jų namų. Taip Riešutėlis su draugais pradeda kova su paslaptingais priešais juostoje "Drakoniuko Riešutėlio nuotykiai: atostogos džiunglėse".

Pionieriai

Pastaraisiais metais galima pastebėti tikrą juodaodžių režisierių pionierių desantą – į kino teatrus atkeliauja vis daugiau juostų, kurios pasakoja apie ilgus metus paribyje buvusios milžiniškos visuomenės grupės gyvenimą, meilę, lūkesčius, bėdas ir iššūkius, su kuriais jie turi susidurti bemaž kiekvieną dieną šiame baltųjų valdomame pasaulyje.

Be abejo, vieni filmai taip ir lieka užstrigę nišoje arba pripažinti tik juodaodžių bendruomenių, tačiau pastaruosius porą ar trejetą metų galima pastebėti tendenciją, kad juostos apie rasinius skirtumus ar iššūkius, su kuriais susiduria juodaodis šiuolaikiniame pasaulyje, sulaukia ir pretenzingų kino žiūrovų ar net akademijos dėmesio.

Jau minėta juosta "Pradink" buvo vienas iš puikių ir gaivių vėjo gūsių seniai apkerpėjusioje kino industrijoje, o tinkamai šokiruojanti ir neįtikimai liūdna istorija apie homoseksualaus juodaodžio vyro vaikystę ir brandą "Mėnesiena" (angl. "Moonlight") buvo pripažinta geriausia 2016 m. juosta "Oskarų" ceremonijoje.

Ir, beje, visiškai teisingai, nors tų metų apdovanojimai ir nepraėjo be skandalų – visi tikėjosi, kad statulėlę už geriausią metų juostą gaus "La la žemė" (angl. "La la land") ir skaitant laureato pavadinimą būtent šis filmas ir buvo paminėtas, iš tiesų blizgantį auksu "Oskarą" tą kartą parsinešė "Mėnesienos" kolektyvas. Daug kam tai labai nepatiko ir užkliuvo, bet, galima sakyti, būtent tai ir buvo vienas iš progresyvių konservatoriškų "Oskarų" šuolių, išėjęs tik į gera.

Sutapimas ar ne, tačiau abi juostos buvo kurtos taip pat juodaodžių režisierių, nors anksčiau sėkmingiau apie rasę kalbėdavo būtent gerai įsitvirtinę baltosios rasės atstovai ta prasme, kad juostos buvo įvertintos kino kritikų ar "Oskarų" komisijos.

Reikėtų pabrėžti, kad "Oskarai" už geriausius vaidmenis juodaodžiams teikiami jau nuo 1939 m. – tuomet jį gavo juostoje "Vėjo nublokšti" vaidinusi Hattie McDaniel – pirmoji juodaodžių rasės atstovė, gavusi tokį apdovanojimą. Tačiau būtent geriausio režisieriaus vardą dar turi apginti ši mums visiems broliška rasė.

Mes – tai jūs

Juostos "Mes" autorystė atitenka jau gerai pasižymėjusiam J.Peele, kuris prieš porą metų išsiuntė stiprią žinutę apie vis dar vyraujantį rasizmą filmo "Pradink" pavidalu. Dabar po pasaulį pasklisianti juostą "Mes" irgi nėra vien tik siaubo pasakojimas apie juodaodžių šeimyną, kurią užpuola nelaukti svečiai. Panašu, kad "Mes" vėl yra alegorija apie rasę ir visuomenę, kurią perpratus gali pasidaryti neįtikimai nejauku. O kažkuriuo lygiu tai yra pasakojimas ir apie mus.

Vien kuo dėtas filmo pavadinimas – tai ne vien tik priminimas, kad ši istorija gali atsitikti visiems, bet kartu ir nuoroda į juostos siužetą. Jauną šeimą užpuola ne šiaip sau baltieji ekstremistai ar aukštesnės klasės baltaodžių šeimyna, bet visiškai identiškai kaip ir jie atrodantys atvykėliai. Jie atrodo lygiai taip pat, kaip ir šeimyna, elgiasi taip pat, kaip ir jie, ir net kalba apie tą patį – vienintelis skirtumas tas, kad užpuolikai yra subjauroto veido.

Čia galima įžvelgti ir C.G.Jungo psichologijos teorijos apie Šešėlį – tai, ką kiekvienas iš mūsų turime savyje tamsaus ir instinktyvaus bei neracionalaus, o galbūt ir labai blogo. Taip ir šeimyna iš "Mes" pamato savo tamsiąją pusę tiesiogine to žodžio prasme – ar tai nebūtų siaubinga realybėje?

Filmą "Mes" tikrai verta pamatyti. Ir ne vien tik siaubo filmų fanatikams, kurie į kino teatrus eina net ne visada rinkdamiesi, ką pasižiūrėti. "Mes" yra juodaodžių kino reiškinys, kurį privaloma pamatyti visiems, ir ne vien tik dėl rasinių klausimų, bet ir dėl to, ką po filmo galime pamatyti tamsaus savyje.

"Mes" ("Us")

Žanras: siaubo trileris

JAV, 2018

Režisierius Jordanas Peele.

Vaidina Lupita Nyong'o, Winstonas Duke'as, Elisabeth Moss, Anna Diop ir kiti.

Įvertinimas:

Muzika – 2/3

Scenarijus – 3/3

Įtampa – 3/3

Aktoriai – 2/3

Režisūra – 2/3

Bendras – 2,4

Kino teatruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo kovo 22 d.:

Kritę angelai sargai

Kriminalinių filmų apie policijos žiaurumą ir susikompromitavusius policininkus apstu, tačiau dar vienas šios didelės šeimos narys vėl atkeliauja į kino ekranus ir prašosi sau dėmesio. Iškalbingu pavadinimu "Velkami per betoną" pavadinta juosta pasakos apie du buvusius karius, kuriuos vaidina seniai ekranuose matytas Melas Gibsonas ir anksčiau dažniau komedijose pasirodantis Vince’as Vaughnas, kurie persikvalifikuoja bei tampa policininkais. Tačiau seni įgūdžiai – per daug agresijos ir problemų sprendimas naudojant jėgą pakiša koją dviem policininkams, kai jų nusikaltimą užfiksuoja kameros. Toliau seka nušalinimas nuo pareigų ir elementarus badas – tiek maistui, tiek pinigams, o visa tai nuveda prie dar didesnių nusikaltimų, kuriuos padaro angelai sargai. Kriminalinė drama "Velkami per betoną" pasakos šių dviejų porininkų policininkų istoriją ir siekį prasimušti, išgyventi ir siekti laimės – tiesa, tikrai ne visada tinkamomis priemonėmis.

24-asis pavasaris kine

Kaip ir kiekvieną kovą, į Lietuvą sugrįžta ne tik pavasario šaukliai vieversiai ar varnėnai, bet ir vienas didžiausių ir žiūrovų mėgstamiausių kino festivalių "Kino pavasaris". Šiemet geriausiu pasaulio kinu galės mėgautis net 19-os miestų gyventojai – tikras kinofilų pavasaris vyks ne tik didžiuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, bet ir Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Gargžduose, Anykščiuose, Varėnoje, Mažeikiuose, Jonavoje, Telšiuose, Tauragėje, Visagine, Druskininkuose, Šakiuose ir Birštone. Programa taip pat žavi savo išskirtinumu ir proga įvairiausio skonio žiūrovams rasti sau tinkamiausią juostą: programa suskirstyta į penkias tematikas: "Metų atradimai", "Festivalių favoritai", "Meistrai", "Kritikų pasirinkimas" ir Europos debiutų konkursas, tad žiūrėti šį pavasarį tikrai bus ką. "Kino pavasaris" užkariaus Lietuvą jau nuo kovo 21 d. ir tęsis iki pat balandžio 4 d.

Lietuviški kriminalai

Iš tiesų sunku suskaičiuoti, kiek lietuviškų filmų galėtų patekti po kriminalinio žanro skraiste – tokias juostas greičiausiai būtų galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Populiariausia, be abejo, būtų Emilio Vėlyvio "Zero" trilogija, kuri itin ilgą laiką išliko kaip vienos pelningiausių ir lankomiausių lietuviškų kino juostų. Dar yra to paties E.Vėlyvio "Redirected", pasižymėjęs stipriu juodo humoro prieskoniu ir tikrai nepagražinta lietuviško kaimo ir kriminalinio pasaulio realybe.

Tačiau ne vien tik E.Vėlyvis bando užpildyti kvapą gniaužiančių nusikaltėlių pasaulio filmų nišą Lietuvoje. Ignas Jonynas 2013 m. į pasaulį gana sėkmingai išleido savą juostą "Lošėjas", kuri vargu ar primena prastą lietuvišką, per daug dramatizuotą kino filmą – tai, matyt, ir buvo juostos sėkmė, nepaisant tikros lietuviškos filmo pabaigos. Nevertėtų pamiršti ir Šarūno Barto, kuris taip pat ne per seniausiai savo stiliumi papasakojo "Eurazijos aborigeno" istoriją.

O dabar į didžiuosius ekranus atkeliauja Ramūno Rudoko režisūrinis debiutas – filmas "Pasmerkti. Kauno romanas", kuris yra ir populiarių kriminalinių dramų "Nemylimi", "Svetimi" ir "Pasmerkti" meilės vaisius.

Ištakos televizijoje

Savaitgalį pradėtame rodyti filme, anot jų kūrėjų, nėra visiškai identiška istorija. Kaip teigė filmo platintojai, su serialu "Pasmerkti" šią juostą sieja temos, kurios bendros visiems ir visada: kaip jaunystėje padarytos klaidos vejasi visą gyvenimą. Filme nagrinėjama ir žmogaus, siekiančio sugrįžti į gyvenimą po įkalinimo, tema – gyvenimo kalėjime, kuris žmogų lydės lyg prakeiksmas, ir meilės tema, kuri čia – kaip didelė, ryški, pulsuojanti vena.

Pagaliau juosta "Pasmerkti. Kauno romanas", anot kūrėjų, yra tikrų praeities įvykių atkartojimas, o filme vaizduojami nusikaltėliai turi prototipus realiame gyvenime, kai kurie nusikaltimai taip pat gali būti atpažįstami tiems, kurie domisi kriminalinio pasaulio naujienomis. Net ir meilės istorijos, vaizduojamos šioje juostoje, tvirtinama, yra ne iš piršto laužtos, o iš tiesų egzistavusios.

Su serialu šį filmą sieja ir pagrindiniai aktoriai: R.Rudokas, Albinas Keleris, Simonas Storpirštis, Artūras Murauskas, Robertas Lenartavičius, tačiau filme jie nevaidina žiūrovų jau pamiltų "Nemylimų" serialo herojų. Tuo daugmaž ir baigiasi sąsajos tarp filmo ir serialų, tačiau jeigu jūs ar jūsų mylimasis mėgo šiuos serialus, didelė tikimybė, kad ir ši juosta turėtų patraukti dėmesį.

Sekėsi viskas (išskyrus moteris)

Toks šūkis yra naudojamas reklamuojant šią juostą, ir su juo ginčytis nelabai galima. Filmas pasakoja istoriją, apie keturis jaunuolius, padariusius nusikaltimą, už kurį teko atsėdėti. Išėję į laisvę, vaikinai turėjo būti perauklėti, tačiau gyvenimas zonoje padarė priešingą įtaką – tik paleista ketvertukas iškart įsisuko į kriminalinio pasaulio verpetą.

Jiems daryti nusikaltimus sekėsi puikiai, tačiau po įkalinimo likęs bagažas kenkė asmeniniams santykiams – jų mylimos moterys nebemylėjo jų, arba prašė keistis, o tai padaryti nėra taip lengva, kaip galbūt buvo norima. Pasmerkti buvo ir jie, ir jų sutiktos moterys, sako filmo kūrėjai.

Filme veikėjai yra įkvėpti tikrai egzistavusių kriminalinio pasaulio šulų, tačiau visi vardai pakeisti. Šiek tiek romantizuota istorija primins ir gerai Lietuvoje pagarsėjusius gaujų nusikaltimus ir (kieno nors) mylimus serialus. Galima spėti, kad ir kauniečiai noriai žygiuos į kino sales – juk visas veiksmas šioje juostoje vyksta laikinojoje sostinėje. Na, o visiems, kurie abejoja, ar verta praleisti bemaž dvi valandas kino salėje gripo epidemijos metu, galima tik pasakyti – likite namie.

"Pasmerkti. Kauno romanas"

Žanras: kriminalinis, lietuviškas

Lietuva, 2019

Režisierius R.Rudokas

Vaidina Agnė Šataitė, R.Rudokas, Šarūnas Datenis, Simonas Storpirštis ir kiti.

Įvertinimas:

Veiksmas – 2/3,

Scenarijus 2/3,

Aktoriai 2/3,

Režisūra 2/3,

Muzika 2/3.

Bendras:2

Kino teatruose "Forum Cinemas" Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nuo vasario 22 d. rodomos dar trys premjeros.

Sūnaus palaidūno grįžimas

Visoms mamos ir sunkaus charakterio vaikams privaloma pamatyti juosta "Benas grįžo į namus" pasakos iš priklausomybių klinikos staiga grįžusio vaikino (akt. Lucas Hedges) ir jo mamos (akt. Julia Roberts) santykių istoriją su tikro trilerio prieskoniais. Prieš pat Kalėdas į namus grįžęs Benas – tikras džiaugsmas mamai, kadangi sūnus mylimas, nors ir turintis problemų. Tiesa, šeiminė idilė ir ramus švenčių laukimas greit baigiasi, kadangi vos sūnui grįžus namo prie jo prisistato buvusi kriminalinio pasaulio kompanija, reikalaujanti iš Beno atlikti paskutinį darbelį. Benas sutinka, dėl ko ateinanti para tiek sūnui, tiek motinai bus iš tiesų reikalaujanti daug nervų ir šeimos meilės.

Sniego žaidynės

Na ir kas, kad už lango jau praktiškai pavasaris – kol dar yra galimybė, bene paskutinį kartą pasimėgaukime tikrai žiemiškomis linksmybėmis su visa šeima. Tai puikiai padės padaryti animacinė ir geros nuotaikos pilna juosta "Snieguotos lenktynės". Pagrindinis veikėjas pravarde "Keturios akys" (pravardė tiesiogiai susijusi su tuo, kad berniukas nešioja akinius, tad dešimt balų kūrėjams už originalumą), nusprendžia žiemą papramogauti ir surengti tikras sniego žaidynės. Tačiau norint su kažkuo varžytis, reikia priešininkų, tad jais filme tampa naujakuriai Zakas ir Čiarli. Iš pradžių atrodžiusi, kaip paprasta linksma popietė, lenktynės tampa iššūkių kupina diena.

Prasta vieta gimdymui

Šį savaitgalį kelkimės kelias dešimtmečiais atgal į 1950-uosius ir susipažinkime su nėščia, tačiau vieniša mergina Agota, kuri nusprendžia vaikelio ramiai ir saugiai susilaukti viename nuošaliame vienuolyne. Iš pradžių atrodė, kad tai saugi užuovėja nuo viso pikto ir blogo, bet greitai Agota supranta, kad jos pasirinkta vieta nėra jau tokia šventa – vienuolynas pilnas paslapčių bei keistų ir kartais nesuprantamų taisyklių. Siaubo filmas "Šv.Agota" papasakos, ką reikės ištverti jaunai mamai, norinčiai apsaugoti tiek save, tiek savo kūdikį nuo sveiku protu nesuvokiamo blogio.

Rekordiniai lietuviško kino metai

Praėjusieji metai Lietuvos kino industrijai buvo nepakartojamai sėkmingi. Lietuvos kino centro duomenimis, pernai į kino teatrus pasižiūrėti lietuviškų juostų atėjo daugiausiai nuo Nepriklausomybės paskelbimo. To priežastys – gerėjanti kino kokybė bei sparčiai išaugusi lietuviškų filmų pasiūla didžiuosiuose ekranuose.

Net ir ne tokie populiarūs dokumentiniai filmai šiemet prisišaukė itin didelę lietuvių žiūrovų auditoriją. Pavyzdžiui, lietuviai itin pamilo Mindaugo Survilos dokumentinę poemą "Sengirė". Žinoma, vaidybiniai filmai atneša daugiausiai pelno ir sulaukia daugiausiai dėmesio.

Pernai populiariausias filmas buvo Mariaus Markevičiaus "Tarp pilkų debesų", pritraukęs kas dešimtą į kiną atėjusį žiūrovą. Tokie skaičiai tikrai įspūdingi, turint omenyje stiprią kritiką lietuviškam kinui ir tai, kad repertuare visada yra šūsnis užsienietiškos produkcijos juostų tiek su stipria vaidyba, tiek su stipriu scenarijumi.

Tad tendencija aiški – lietuviškas kinas auga, pritraukia daugiau žiūrovų ir po truputį kelia savo kokybę į aukštesnį lygį.

(Ne)mylimas Ulvydas

Praėjusį savaitgalį kino teatruose turėjome galimybę pasižiūrėti dar vieną vis populiarėjančio daugiau vaidybinio kino kūrėjo Donato Ulvydo dramą "Ir visi jų vyrai".

Šis režisierius jau yra užsitarnavęs pelningo savo srities profesionalo reputaciją, kadangi anksčiau jo sukurtos juostos, pavyzdžiui, "Tadas Blinda. Pradžia", "Emilija iš Laisvės alėjos" ar šiek tiek prastesnė juosta "Valentinas vienas" į kino sales pritraukė daug smalsių žiūrovų, kuriems arba tiesiog buvo smalsu pamatyti lietuviškas juostas, arba reikėjo peno kritikai. Na, ir tą, ir tą, žiūrovai gavo.

Taip atsitinka, kadangi D.Ulvydo filmai dažnai priimami vienareikšmiai – vieniems jie labai patinka, ypač istoriniai, žadinantys patriotinius jausmus, kitus erzina toks romantizavimas ir bandymai įpūsti pilietinę dvasią banaliomis formomis ar tiesiog kvaili, paviršutiniški dialogai.

Kiti žvelgia į komercinę pusę ir pyksta, kad bandoma užsidirbti pinigų kažkuria prasme apgaudinėjant žiūrovą, nušlifuojant veikėjus ir vaizdą, matomą ekrane, iki tobulybės. Kad ir kaip būtų, tokia ir yra komercinio kino prasmė, o D.Ulvydą žiūri visi – ir dideli, ir maži, ir tie, kuriems jis patinka, ir nelabai.

Apie vyrus ir ne tik

Naujausia D.Ulvydo juosta turi potencialo dar kartą užsukti visą peklą apie režisieriaus kūrybą. "Ir visi jų vyrai" ir vėl yra estetiška, graži komiška drama apie santykius su kritikuotina aktorių vaidyba.

Jau dabar galima prognozuoti, kad vieniems drama patiks dėl savo moralizuojančios funkcijos ir optimistiškos, "feel good" pabaigos, o kitus erzins tokia kino ekranuose rodoma pasaka. Tačiau tie, kurie jau pažįsta D.Ulvydą, nustebti neturėtų – tai visiškai tipinis jo filmas.

Nors jis ir ne istorinis, tad gražių kostiumų ir herojų ant žirgų nepamatysime, tačiau estetika juostoje išreikšta stipriai – šiltos, jaukios vasariškos spalvos, stilingai aprengti herojai ir gražaus veido aktoriai tikrai padeda žiūrėti šį filmą.

Kitus patrauks amžina kaip žmonija tema – moterų ir vyrų santykiai. Juostoje susipažinsime su vienos šeimos trijų kartų moterimis: energinga ir avantiūriste Vilma, kurią po gana ilgos pertraukos didžiajame ekrane vaidina Kristina Kazlauskaitė, jos dukra Jurga – ją puikiai vaidina visų teisėtai mylima Inga Jankauskaitė, bei Jurgos dukra ir jauniausia moteris šeimoje – dvidešimtmete Laura, kurią vaidina aktorė Aušra Giedraitytė.

Visos šios skirtingo amžiaus moterys išgyvena tą pačią problemą – santykius su vyrais, o filmas ir pasakos jų kelio į save, šeimos vertybių ir meilės paieškų temas, kurias apipins vietomis komiški, vietomis dramatiški nuotykiai. Bet svarbiausia, kad, kaip ir turi būti, filmas baigsis gerai, nes šeima ir meilė vienas kitam yra svarbiausia.

"Ir visi jų vyrai"

Žanras: Komedija, drama.

Lietuva, 2019 m.

Režisierius: D.Ulvydas.

Vaidina: K.Kazlauskaitė, I.Jankauskaitė, A.Giedraitytė, Giedrius Savickas, Audrius Bružas, Šarūnas Januškevičius, Andrius Bialobžeskis.

Vertinimai:

Scenarijus – 2/3,

Aktoriai – 2/3,

Režisūra – 2/3,

Garso takelis –1/3,

Kinematografija – 3/3.

Bendras: 2

Kino teatruose "Forum Cinemas" Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo sausio 25 d. galima pamatyti ir daugiau premjerų.

"Belos kelionė namo"

Pasiruoškite nosinaites – šį savaitgalį kino teatruose galėsime dar kartą pamatyti širdį virpinančią istoriją apie jokių kliūčių nematančią žmogaus ir šuns meilę. Bela į naują savo šeimą atvyko anksti ir iškart užmezgė ryšį su Luku – kartu augdama, žaisdama ir tiesiog šuniškai gerai leisdama laiką, Bela gyveno laiminga ir vargo nematė. Tačiau vieną dieną Lukas paliko ištikimąją savo draugę pas motiną, kadangi trumpam turėjo išvykti, o Bela, pavaikiusi voveraitę, nuklydo per toli nuo namų. Toliau visas filmas ir pasakos Belos kelionės namo istoriją. O joje bus visko: ir linksmų istorijų, ir kvapą gniaužiančių iššūkių. Visai šeimai sukurtas filmas "Belos kelionė namo" primins, koks džiaugsmas yra turėti šunį ir koks ryšys gali sieti su mylimu augintiniu, tad nenustebkite, jeigu mažasis jūsų šeimos narys po šio filmo pradės garsiau prašyti gauruoto šeimos nario.

"Laisvo elgesio močiutė 2: pagyvenę keršytojai"

Jeigu jums patiko amerikiečių komedija "Didžiosios motušės namai", tačiau norėtumėte pamatyti, kaip elgtųsi tikra močiutė, pakliuvusi į kriminalinio pasaulio verpetus, rusai jums paruošė būtent tai ,ko reikia, ir jau antrą kartą! Filme "Laisvo elgesio močiutė 2: pagyvenę keršytojai" vėl pakvies sekti pašėlusios močiutės Aleksandros Pavlovnos Fišman nuotykius, jai siekiant praturtėti. Šį kartą senolė Fišman turi tikslą sužinoti, iš kur pas turtingą bankininką ir dar oligarchą tiek daug pinigų, nors jo bankas jau seniai bankrutavęs. Sužinojusi, kad bankininko šeima ieško auklės, močiutė nusprendžia infiltruotis į šeimą ir pabandyti išsiaiškinti, iš kur tie pinigai.

Dabar į kino teatrus atkeliauja naujausias prieš penkerius metus "Oskarą" už geriausią filmą užsienio kalba gavusio lenkų režisieriaus Pawelo Pawlikowskio filmas, kuris, tikimasi, padės garsinti nuostabius kaimyninės šalies kūrėjų darbus.

Nepelnytai užmirštas lenkų kinas

Straipsnis apie lenkų kiną puslapyje "Wikipedia" anglų kalba prasideda iš tiesų romantiškai – "lenkų kino istorija yra tokia pati ilga, kaip ir kino istorija". Ir tai yra ir milžiniškas komplimentas, ir mažas priekaištas mums visiems – kodėl mes apie jį nieko iki pat šiol nežinojome arba žinojome labai mažai?

Viena iš priežasčių – lenkai retai eksportuoja savo filmus į užsienio rinkas, tad ir pamatyti jų juostas pačiam, nebūnant pas kaimynus pietuose, gali būti keblu. Žinoma, yra žmonių, kurie tiesiog dievina europietiškąjį kiną, kuris nėra lengvai randamas plačiosioms masėms, tad tokių žmonių akiratyje lenkiškos juostos tikrai turėtų stipriai figūruoti.

Kita vertus, mes nežinome didžiosios daugumos Lenkijos kino kūrėjų. Sovietinė santvarka daugiausia dėmesio skirdavo keliems atrinktiems lenkų kino kūrėjams, populiarinant jų autorinį kiną. Todėl ir žinome, ir vertiname, ir jaučiame nostalgiją žiūrėdami Andrzejų Wajdą, Krzysztofą Kieślowskį, Agnieszką Holland, Andrzejų Żuławskį ir saujelę kitų. Dabar, sovietams seniai baigiant pūti kapuose, vis daugiau ir kito, alternatyvaus, kino iš Lenkijos pasiekia ir mūsų kino sales.

Laurai užjūryje

Praėjusį penktadienį į kino sales atkeliavo lenkiškas filmas, apie kurį girdime iš tiesų daug. To priežastis paprasta – juosta "Šaltasis karas" yra sukurta pastarųjų metų didžiausio lenkų kino atradimo – režisieriaus Pawelo Pawlikowskio. Šis režisierius, iki pernai plačiajai auditorijai nebuvo gerai žinomas, tačiau 2017 m. "Oskarų" teikimo ceremonijoje būtent jam nusišypsojo fortūna – kaimyninės šalies kino kūrėjas atsiėmė pirmąją savo gyvenime ir pirmąją Lenkijos istorijoje "Oskaro" statulėlę už geriausią juostą užsienio kalba – "Ida".

Teisybės dėlei tai nebuvo pirmasis "Oskaras" lenkų kino istorijoje. Lenkai savoje kišenėje turi statulėlę ir už geriausią trumpametražį animacinį filmą, du – už garso takelius ir kinematografiją, net penkis – už garso režisūrą ir kitus techninius pasiekimus bei vieną – už geriausią scenografiją.

Specialiu garbės "Oskaro" apdovanojimu buvo pagerbta ir lenkų legenda Leopoldas Stokowskis, daug prisidėjęs prie animacinio filmo "Fantazija" kūrybos, bei mūsų jau minėtas ir mylėtas A.Wajda – už penkis dešimtmečius nepakartojamo kino. Vienas iš svarbiausių apdovanojimų – geriausio režisieriaus – taip pat atiteko lenkų tautybės kino kūrėjui. Šį "Oskarą" 2002 m. gavo nevienareikšmiškai vertinamas Romanas Polanskis už savo juostą "Pianistas". Jis pirmas ir vienintelis lenkų režisierius, laimėjęs šį apdovanojimą. Telieka tikėtis, kad tikrai ne paskutinis.

Meilė šaltojo karo metu

P. Pawlikowskio juosta "Šaltasis karas" pas mums rodoma jau įvertinta užsienio kino kritikų ir žiūrovų. Šių metų Kanų kino festivalyje filmas nuskynė Auksinę palmės šakelę už geriausią režisieriaus darbą, o 91-iesiems kitų metų "Oskarams" filmas jau dabar yra nominuotas kaip geriausia juosta užsienio kalba.

Iš kur toks pasisekimas? Iš pirmo žvilgsnio, filmas yra klasikinė meilės su nesklandumais istorija, kai du žmonės pamilsta vienas kitą nepaisant itin sunkaus laikmečio ir turi nuversti kalnus su pakalnėmis norėdami būti kartu. Tokia romantika visada traukia.

Kita priežastis – juostos dvasia, labai primenanti kitą klasikinę meilės istoriją, matytą legendinėje "Kasablankoje". Abi juostos ne tik pasakoja įsimylėjėlių vargus, bet ir yra nespalvotos – savaime suprantama, kad P. Pawlikowskis su šių dienų techninėmis galimybėmis nespalvotą juostą pasirinko neatsitiktinai.

Bet kokiu atveju kinematografine poema vadinama juosta tikrai turėtų sušildyti širdis šią žvarbią žiemą.

"Šaltasis karas" (angl. "Cold War")

Drama, romantinis

Lenkija, 2018

Režisierius: P. Pawlikowskis

Vaidina: Joanna Kulig, Tomaszas Koast, Borysas Szycas, Agata Kulesza, Cedricas Kahnas ir kt.

Įvertinimas:

Muzika – 2/3,

Drama – 2/3,

Aktoriai –2/3,

Scenarijus – 2/3,

Kinematografija 3/3.

Bendras: 2,2

Kino teatruose "Forum Cinemas" Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo lapkričio 30 d. rodomos dar trys kino filmų premjeros.

Siaubo namelis

Larsas Von Trieras nekuria ramių, švelnių ar džiaugsmą keliančių juostų – visi iki vieno jo filmai gniaužia kvapą savo aštrumu, giliomis psichologinėmis potekstėmis, o kartais net atviru smurtu. Tačiau kad ir koks nepakeliamas kai kuriems žiūrovams būtų jo kuriamas kinas, L.von Trieras turi stiprių ir ištikimų gerbėjų, kurie po ilgų šešerių metų pagaliau sulaukė naujausio šio danų režisieriaus kūrybos vaisiaus. Filme "Namas, kurį pastatė Džekas" pasakojama istorija apie vyrą, kuris daugelį metų sėkmingai užsiima serijinio žudiko veikla. Juostoje ir susipažinsime su tokio žmogaus mąstysena bei giliausiomis psichologinėmis potekstėmis.

Dar kartą, iš naujo

Legendinis gerasis nusikaltėlis Robinas Hudas kino teatruose ir televizijoje buvo ekranizuotas kelias dešimtis kartų: nuo legendas žodis žodin atkartojančių juostų, iki visiškai naujų šios istorijos interpretacijų. Šį savaitgalį gausime progą pamatyti istoriją, kas gi iš tiesų nutiko jaunajam Robinui, kad jis nusprendė gėrio siekti būtent tokiomis priemonėmis ir galiausiai tapo legenda. Juostoje – daug treniruočių, meilės, juoko, tikros vyriškos draugystės ir, žinoma, gerų lankininkų triukų – visko, ką esame įpratę matyti filmuose apie Šervudo girią.

Dar kartą, iš naujo 2

Kino teatrai pradeda kalėdinių filmų sezoną pristatydami juostą apie žalią pikčiurną, mėginusį pavogti Kalėdas, – Grinčą. Tik naujausia juosta, pastatyta pagal Daktaro Seusso knygą, bus animacinė, o ne ta, kurią įpratome per kiekvienas Kalėdas matyti žiūrėdami lietuviškas televizijas. Čia ir vėl pamatysime tą pačią klasikinę šventinę istoriją, kaip šaltaširdį pabaisiuką galiausiai nugali švelnumas, Kalėdų dvasia ir visur aplink tvyranti meilė artimui.

Pro rakto skylutę

Nieko jau seniai nestebina biografiniai filmai, pasakojantys iškiliausių ir žymiausių visų amžių asmenybių gyvenimo istorijas. Nuo senovės graikų herojų ar lyderių epinių biografinių filmų, tokių kaip "Aleksandras Didysis" iki šiuolaikinių įžymybių, kaip matėme juostoje "Socialinis tinklas", kuri pasakojo apie socialinio tinklo "Facebook" atsiradimą – tokių biografinių filmų kasmet pasirodo bent keletas.

Tai visiškai natūralu – kartais tikros gyvenimo istorijos būna ne mažiau įdomios ir įspūdingos, nei gimusios scenaristų galvose. O jeigu dar tie pasakojimai sukasi apie gerai mums visiems žinomus asmenis, tada galime bent kelioms valandoms pabūti jų kailyje bei patenkinti savo vojeristinius poreikius per simbolinę rakto skylę stebėdami kito žmogaus gyvenimą.

Iš kitos pusės, biografinės juostos arba dokumentiniai filmai apie žinomus istorinius asmenis leidžia mums geriau su jais susipažinti ir užpildyti žinojimo nišas. Tokių juostų kūrėjai dirba daug, sunkiai kapstosi po visus įmanomus šaltinius ir renka informaciją, tad filmuose tikrai galima atrasti įdomių faktų. Tik verta nepamiršti, kad, siekiant dramatizmo (be ko filmai nebūtų filmai), faktai kartkartėmis yra šiek tiek perdedami.

Muzikinės juostos

Filmai apie asmenybes, labiausiai pasižymėjusias muzikos pasaulyje, irgi nėra retenybė. Dar gerai pamename biografinę juostą "8 mylia" apie baltaodį, norintį siekti išskirtinai tik juodaodžiams būdingo muzikos žanro repo aukštumų – sukurtas filmas apie Eminemą, kuris neseniai grįžo į muzikos pasaulį su milžinišku trenksmu.

Dar prieš tai Prince'as žavėjo visus savo aktoriniais ir muzikiniais gabumais filme "Purpurinis lietus", susipažinome su Jimo Morrisono gyvenimo istorija juostoje "The Doors", o kur dar tuntas miuziklų, animacinių filmų, muzikinių komedijų ar dramų, kuriuose pirmuoju smuiku griežia įvairaus žanro dainininkai ir atlikėjai.

Nuodėmė būtų nepaminėti ir tokių kultinių juostų, kaip "Atkrytis" (angl. "Whiplash"), "Ties jausmų riba" (angl. "Walk the line"), "Amadėjus", neįtikėtinai liūdnas "Pianistas" arba šešios Bobo Dylano asmenybės filme "Manęs čia nėra" (angl. "I am not there"). Pastaroji juosta išsiskiria iš kitų ne tik dėl to, kad B.Dylaną vaidina šeši skirtingi asmenys, tarp kurių – viena moteris, bet dar ir dėl to, kad tai yra vaidybinė juosta apie dar gyvą ir Nobelio literatūros premijos atsisakiusį vieną žymiausių ir reikšmingiausių šių laikų dainių.

Requiem Mercury

Filmas "Bohemijos rapsodija" irgi patenka į biografinių juostų apie žymius muzikantus kategoriją. Jame turėsime progą geriau susipažinti su Freddie Mercury istorija bei kaip grupė "Queen" pasiekė savo olimpo viršūnę.

Juostos pavadinimas taip pat primena grupės aukso laikus – "Bohemijos rapsodija", daina, kurioje taip pat pasakojama vyro istorija, rekordinį kiekį savaičių buvo pati populiariausia Didžiosios Britanijos muzikiniuose topuose.

Juostoje daugiausia dėmesio bus skiriama unikaliai ir neįtikimai charizmatiškai Freddie asmenybei. Tiesa, tik pasirodžius šios juostos anonsiniam filmukui, daug fanų išreiškė susirūpinimą, kad  itin mažai kalbama apie dainininko seksualumą – niekam ne paslaptis, kad Freddie nesibodėjo homoseksualių santykių, o savo gyvenimą tragiškai baigė susirgęs plaučių uždegimu, kurį dar labiau komplikavo AIDS.

Taigi, pasiruoškite kelionei laiku ir kartu keliaukite su Freddie bei "Queen" jų karjeros viršūnėn – nuo pačios grupės pradžios ir Merkurio atėjimo į ją, iki karjeros zenito "Live Aid" koncerte Londone. Kalbant trumpai, visi "Queen" fanai tiesiog privalo pamatyti šią juostą, o šou tęsis ir toliau.

"Bohemijos rapsodija"

(angl. "Bohemian Rhapsody")

Drama, biografinis, muzikinis

JAV, 2018

Režisierius: Bryanas Singeris

Vaidina: Rami Malekas, Josephas Mazzello, Gwilymas Lee, Benas Hardy, Mike'as Myersas.

Įvertinimas:

Muzika – 3,

Scenografija – 3,

Aktoriai – 2,

Scenarijus – 2,

Humoras – 2.

BENDRAS – 2,4.

Kino teatruose "Forum Cinemas" Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo lapkričio 2 d galite pamatyti ir dar tris premjeras:

"Išgelbėti pasaulį nuo karo"

Kad ir kiek kartų pasaulis būtų gelbėjamas nuo trečiojo pasaulinio karo, tą vis iš naujo reikia daryti naujiems herojams. Šį kartą tai stengsis padaryti filmo "Operacija: Hunter Kill" herojai, siekiantys išgelbėti įkalintą Rusijos prezidentą ir sutrukdyti pikčiurnos maištininko ir prezidento grobėjo generolo planus paliesti atomines bombas. Norint įvykdyti šias neįtikėtinai sudėtingas misijas ir nepamiršti diplomatijos principų, susiburia rusų ir amerikiečių komanda, kuri ir siekia grąžinti taiką ir ramybę į pasaulį. O kelias į šį tikslą bus lydimas efektingų specialiųjų efektų bei veiksmo.

"Pagyvenę vagys karaliai"

Įsivaizduokite Oušeno vienuoliktuką, tik sudarytą iš šešių charizmatiškų nusikaltėlių, o visų jų amžiaus vidurkis – daugiau nei 60 metų. Būtent toks kolektyvas ir atkeliauja į kino teatrus šį savaitgalį su juosta "Vagių karalius". Ji pasakoja apie grupelę senjorų, kurie nusprendžia apšvarinti banką, ir jiems tai puikiai pavyksta. Tačiau, praėjus šiek tiek laiko, prasideda keista paranoja, kadangi policija baigia prisikapstyti iki šios grupelės, o tarpusavio pasitikėjimas tarp nusikaltėlių pradeda nykti.

"Atgimęs Spragtukas"

Visi puikiai atsimename legendinę E.T.A.Hofmano klasikinę pasaką "Spragtukas", o dabar į kino teatrus ateina žvaigždžių prikimšta, pastelinėmis spalvomis nuspalvinta ir senojo pasakojimo liniją išlaikiusi naujausia šios pasakos versija "Spragtukas ir keturios karalystės". Filme istorija sukasi apie paauglystės amžių sėkmingai pasiekusią Klarą (akt. Mackenzie Foy). Mergaitė turi vieną tikslą – surasti vienetinį raktą, galintį atrakinti dėžę, kurioje yra neįkainojama Anapilin iškeliavusios motinos dovana. Įgyvendinti šią svajonę vieną dieną netikėtai ją paskatino krikštatėvio (akt. Morganas Freemanas) padovanotas auksinis siūlas, kuris Klarą nuveda į stebuklingą paralelinę visatą, kurioje gausu nuotykių ir savęs atradimo džiaugsmo.

Vieni su tokiu stengiasi greitai išsiskirti, kitiems nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su naujuoju savimi ir priimti ateivį kaip save.

Į kino teatrus atkeliavęs "Venomas" pasakoja tokio ateivio tiesiogine to žodžio prasme įsikraustymo į naujus "namus" istoriją.

Kai vienas tampa keliais

Psichikos ligų pasaulyje suskaičiuojama apie 450 ir kiekviena iš jų skiriasi savo sunkumu ir simptomais. Teigti, kad vienos ligos yra sunkesnės už kitas taip pat nekyla noras, tačiau viena iš sudėtingiausių tiek gydymo, tiek gyvenimo su liga diagnozė priskiriama šizofrenijai.

Verčiant šios ligos pavadinimą pažodžiui gali kilti asociacijų su asmenybės susidvejinimu, kadangi graikiška šio termino reikšmė verčiama kaip dvasios skilimas, tačiau šių ligų tapatinti nederėtų, nes šizofrenija sergantieji neturi kelių skirtingų asmenybių – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo ir valios sferas, ligą dažnai lydi haliucinacijos, bet sergančio asmens tapatybė neskyla į dvi ar kelias skirtingas.

Asmenybės į kelias dalis skyla tuomet, kai asmeniui diagnozuojama dar grėsmingiau skambanti liga – disociatyvus tapatybės sutrikimas (DID), arba tiesiog asmenybės sudvejinimas. Tad geriau šių ligų nepainiokime. Sergantieji DID kenčia nuo atminties praradimo, dažnas – ir nuo savo asmeninio identiteto praradimo, o tai veda prie kelių skirtingų asmenybių viename kūne susikūrimo.

Šios skirtingos asmenybės gali skirtis ne vien tik socialine klase, tačiau ir lytimi, amžiumi bei rase, o asmuo, sergantis šia liga, šių asmenybių pats kontroliuoti nelabai gali, kadangi elementariai neprisimena, kada ir kuri tuo metu asmenybė jį yra užvaldžiusi.

Psichikos ligos kine

Be abejojo, psichikos ligos visada buvo pastebimos menininkų – vienu atveju dėl to, kad patys menininkai jomis sirgo, kitu atveju dėl to, kad jų aplinkoje buvo šiomis ligomis sergančiųjų. Kino pasaulyje taip pat galima rasti gana daug juostų, pasakojančių istorijų apie herojus, kenčiančius beveik visada išskirtinai tragiškai nuo asmenybės sudvejinimo. Tiesa, reikia pabrėžti, kad dėl dramatiškumo, ši liga ne visada yra vaizduojama teisingai, tačiau bent šiek tiek supratimo apie psichikos ligas suteikti gali.

Kine pirmuoju filmu, pasakojančiu tokią vieno žmogaus su dviem sielomis istoriją, laikomas 1931 m. sukurta ir daug įtakos vėliau sukurtiems filmams padariusi juosta "Daktaras Džekilas ir misteris Haidas". Toliau – taip pat kritikų ir kino mėgėjų teigiamai priimta kita kraupi, siaubo meistro Alfredo Hitchcocko juosta tiesmuku pavadinimu "Psichopatas". O ką jau kalbėti apie "Kovos klubą", "Šnibždesių salą" arba "Žiedų valdovo" trilogijos veikėją Smygolą – visose minėtose juostose galima sutikti veikėjų, turinčių asmenybės susidvejinimo sindromą.

Kalbėti apie lietuviškus filmus, kuriuose bent kuris nors veikėjas būtų vaizduojamas turintis asmenybės sudvejinimo sutrikimą, yra sunku, nes tokių juostų Lietuvos kino istorijoje nerasime. Sovietmečiu tokių juostų net ir negalėjo būti, nes tuo metu niekas apie psichikos ligas nekalbėjo. Vis dėlto bent šiek tiek psichikos sutrikimų temos yra paliečiamos Kristinos Buožytės 2008 m. filme "Kolekcionierė", kuriame pagrindinė veikėja išgyvena ne asmenybės susidvejinimą, tačiau kitą psichologinį sutrikimą – negebėjimą jausti, ir tai bando ištaisyti žiūrėdama į save ekrane.

Ateivis manyje

Filme "Venomas" taip pat galima atrasti psichikos ligų potėmių – čia pagrindinis veikėjas žurnalistas Edis Brokas (aktorius Tomas Hardy) turi susigyventi su jo kūną užėmusiu ateiviu Symbiotu – taip vienas asmuo staiga tampa ypač stipriu antiherojumi su žmogiškąją morale, bet nežemiška ateivio galia ir agresija. Iš pat pradžių Edis pajunta keistus, šizofreniją primenančius simptomus: keistas naujas balsas galvoje, o vėliau ir organizmo bei kūno pokyčiai, tačiau galiausiai naujasis ateivis visiškai užima Edžio protą ir kūną, ir vienas tampa dviem.

Be jokios abejonės, tokios tematikos filmą apie asmenybės skilimą mėgtų žiūrėti nedaugelis, todėl "Venomas" yra klasikinė "Marvel" visatos juosta su daug veiksmo, šiek tiek humoro ir begale visai kokybiškai sukurtų specialiųjų efektų.

Į kino teatrus komiksų mėgėjai trauks ir dėl pirmojo istorijoje atskiro filmo apie vieną iš didžiausių Žmogaus voro priešininkų, kuriame papasakojama jo atsiradimo istoriją, kuri, stebėtina, yra visiškai teigiama – Venomas buvo geras! Todėl tikrai nenorime gąsdinti – "Venomas" bus kupinas veiksmo ir geros vaidybos, o ne sunkų psichikos ligų nagrinėjimo temų.

"Venomas" (angl. "Venom").

Veiksmo, fantastinis

JAV, 2018

Režisierius: Ruben Fleischer

Vaidina: T.Hardy, Michelle Williams, Woody Harrelson, Riz Ahmed

Vertinimai:

Scenarijus – 2 

Aktoriai – 2

Režisūra –2

Specialieji efektai –2 

Humoras – 2 

Bendras – 2

Kino teatruose "Forum cinemas" Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo spalio 5 d. galima pamatyti ir dar tris filmų premjeras.

"Kaip gimsta žvaigždės?"

Savo šlovės zenitą jau seniai pasiekęs muzikantas Džeksonas Meinas supranta, kad auksiniai jo laikai eina į pabaigą. Buvusi kantri žvaigždė dabar daugiau laiko praleidžia ne scenoje, o prie stipriaisiais gėrimais apkrauto stalo, tačiau viską pakeičia visiškai netikėta pažintis su itin talentinga mergina Ele. Ji  nuostabaus balso savininkė, dar ir rašanti puikias dainas, tačiau paniškai bijanti dainuoti viešai. Filmas "Taip gimė žvaigždė" ir papasakos tikrą, seną gerą amerikietišką sėkmės istoriją, kurios pabaigoje visi sulauks tai, ko yra verti, ir gyvens ilgai bei laimingai, o mes sužinosime, ko vis dėlto reikia norint patiems tapti žvaigždėmis.

"Nemirtinga muzika ir mirtinas pavojus"

Klasikinė muzika visada buvo mėgstama kino kūrėjų, kadangi ji gali sukurti įspūdingą emocinį efektą – sukelti tiek didybės, tiek siaubo jausmą. Filme "Bel Canto" klasikinė muzika tiesiogine to žodžio prasme priveda pagrindinę heroję prie kvapą gniaužiančio pavojaus, kai vieno jos privataus pasirodymo metu į namus įsiveržia nusikaltėlių grupė. Nusikaltėliai visus susirinkusiuosius į gimtadienio šventę paima įkaitais ir mainais prašo paleisti jų draugus į laisvę. Tačiau konfliktas vis tęsiasi, o išeities taško niekam nepavyksta surasti.

"Ieškant kačių rojaus"

Du katinai – tėvas ir sūnus – ramiai ir aprūpintai gyveno dangoraižyje. Atrodo, ko daugiau gali norėti? Tačiau jaunajam katinui visai ne tai rūpi. Jis turi svajonę surasti legendinį kačių rojų, todėl pats pasigaminęs raketą (!) ištrūksta iš auksinio narvelio ir leidžiasi į nuotykius be tėvo žinios. Katinas tėvas, supratęs, kad dingo sūnus, ir supratęs, kad tai nėra eilinė neklaužados išdaiga, puola ieškoti ir gelbėti sūnaus. Juosta "Didysis kačių pabėgimas" pasakos tėviškos meilės, paaugliškų išdaigų ir nuotykių pilną istoriją, kurioje ieškant kačių rojaus teks ištverti daugelį sunkumų.