Kas lemia įsitraukimą?
Asmens polinkis į savanorišką, neatlygintiną veiklą grindžiamas tiek psichologiniais veiksniais – asmenybės savybėmis ir stipriau išreikštu visuomenišku elgesiu, tiek vertybinėmis nuostatomis. Itin svarbus savanoriškos veiklos pagrindas – altruizmą skatinančios ir pilietinės visuomenės iniciatyvas palaikančios demokratinės tradicijos, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus būklė. Būtent todėl aukštus rodiklius piliečių savanorystės srityje demonstruoja Skandinavijos regionas ir didžioji dalis Vakarų Europos šalių. Kita vertus, liberalios demokratijos šiandien vis dažniau susiduria su socialinio pasitikėjimo, bendruomeninės sanglaudos iššūkiais, kuriuos lydi augantis socialinis susiskaldymas, visuomenės narių atomizacija ir saviizoliacija. Tokioje situacijoje tarpusavio pagalba tampa ne tik dosnumo išraiška, bet ir būtinybė.
Savanorystė yra ne mažiau svarbi ir joje dalyvaujantiems asmenims. Įvairūs tyrimai rodo, kad asmenys, įsitraukiantys į savanorystę, neatlygintiną tarnystę visuomenei, savo subjektyvią gerovę ir pasitenkinimą gyvenimu vertina geriau. Juo labiau kad ilguoju periodu toks įsitraukimas asmeniui suteikia ne tik emocinį pasitenkinimą, bet ir savirealizacijos galimybių.
Naudinga vyresniems
Šis ryšys daugelyje tyrimų ypač akivaizdus kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų savanorystę ir jų subjektyvią gerovę. Savanoriška veikla užsiimantys vyresnio amžiaus žmonės savo fizinę ir emocinę sveikatą vertina geriau nei tokiose veiklose nedalyvaujantys jų bendraamžiai. Įsitraukimas į savanorystę vyresniame amžiuje neretai padeda kompensuoti ankstesnių darbuotojo ir šeimos žmogaus vaidmenų netekimą ar jų reikšmės menkėjimą amžėjant ir leidžia asmeniui ilgiau išlikti aktyviam.
Vis dėlto vyresni žmonės Lietuvoje, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, į savanorišką veiklą įsitraukia mažiausiai. Tai galima sieti su kultūriniais veiksniais, bet, ko gero, labiausiai – su gana didele 60 metų ir vyresnių asmenų socialine atskirtimi, sveikatos būklės nulemtais apribojimais, gana silpnu skirtingų kartų solidarumu. Šios amžiaus grupės asmenų uždarumą, saviizoliaciją atskleidžia ir aukšti socialinio ir emocinio vienišumo rodikliai.
Pilietinės iniciatyvos
Siekiant skatinti savanorystę ir visuomenės įsitraukimą į savanorišką veiklą, 2022-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Savanorystės metais. Tyrimai rodo, kad koronaviruso pandemijos laikotarpis ir karas Ukrainoje lėmė nemažos mūsų šalies visuomenės dalies susitelkimą, įsitraukimą į paramos ir savanorystės veiklas ir kilstelėjo vis dar gana menkus, kaip būdinga ir daugeliui kitų Rytų Europos šalių, savanorystės rodiklius.
Nors dėl skirtingų savanorystės sampratų ir formų gana sudėtinga lyginti šio reiškinio rodiklius tarp šalių, egzistuoja kriterijai, leidžiantys įvertinti ir paaiškinti jos raiškos netolygumus. Savanorystės rodiklių skirtumai siejami tiek su šalies demokratijos lygio, politinių teisių ir laisvių, tiek su ekonominio vystymosi ir viduriniosios klasės (kuri paprastai ir yra labiausiai įsitraukusi) dydžio, pajamų nelygybės įtaka.
Apklausų duomenys
Įsitraukimas į savanorišką veiklą yra glaudžiai susijęs su socialinio kapitalo rodikliais šalyje – kiek visuomenės nariai pasitiki ir yra linkę padėti vieni kitiems, kiek kliaujasi valstybės institucijomis. Pasaulio gerovės indekso 2023 m. ataskaitoje pažymima, kad Lietuva per pastarąjį dešimtmetį socialinio kapitalo srityje pakilo 30 punktų (nuo 159 – 2013 m. iki 129 – 2023 m.), o bendrame indekse užima 32 vietą (Estija – 21, Latvija – 31). Šį rodiklio pokytį ataskaitos rengėjai sieja ir su didelio Ukrainos karo pabėgėlių skaičiaus priėmimu Lietuvoje. Teigiamas pilietinio ir socialinio dalyvavimo pokytis siejamas su itin reikšmingu labdarai paaukotų lėšų išaugimu.
2022 m. buvo atlikta Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimo apklausa, kuri parodė, kad vienu ar kitu būdu prie paramos Ukrainai arba ukrainiečiams prisidėjo du trečdaliai šalies gyventojų. Lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, visuomenės pilietinis aktyvumas išlieka itin didelis.
Apklausos duomenimis, populiariausios veiklos, į kurias 2022 m. įsitraukė didžiausia dalis respondentų, išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais – aukojimas labdarai (46 proc. respondentų), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (39 proc.) ir dalyvavimas vietos bendruomenės veikloje (31 proc.).
Kas dvejus metus vykdomo Europos socialinio tyrimo (EST) duomenimis, 2010–2021 m. laikotarpiu Lietuvoje įvyko statistiškai reikšmingų pokyčių, kalbant apie tai, kaip šalies gyventojai vertina pagalbą kitiems ir rūpestį aplinkinių gerove. 2021 m. duomenimis, lyginant su ankstesniais tyrimo etapais, šalyje padaugėjo respondentų, kuriems artimas arba labai artimas aplinkiniais besirūpinančio asmens bruožas (50 proc. apklaustųjų). Tik maža dalis (8 proc.) apklaustųjų mano, kad aplinkinių gerove besirūpinančio žmogaus apibūdinimas jiems netinka. Šis dėmuo išlieka gana pastovus visais tyrimo etapais.
2021-aisiais, dešimtojo EST etapo metu, apklausos dalyvių buvo paprašyta atsakyti, ar per pastaruosius metus jie ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdami geresnio gyvenimo Lietuvoje arba norėdami užkirsti kelią gyvenimo blogėjimui. Tik 13 proc. apklaustųjų, atsakydami į šį klausimą, nurodė, kad jie savanoriavo pelno nesiekiančioje ar labdaros organizacijoje.
