Po naktinio incidento į Rotušės aikštę renkasi žmonės. Vieni smalsaudami, kas  po gaisro liko iš žaliaskarės ir jos papuošimų. Kiti ateina norėdami prisidėti prie tvarkymo darbų, beplušantiems komunalininkams ir kūrybinei komandai neša arbatos ir pan.

Geriau pamatyti

Naujausią informaciją iš Kauno rotušės aikštės feisbuko paskyroje pranešė Kauno miesto savivaldybės atstovai.

Žmonės ateina šeimomis, dairosi po aikštę, stebi, kaip vyksta eglės atstatymo darbai, kurių dar laukia daug. Siūlosi į pagalbą, klausia, kuo galėtų būti naudingi.

Kauno Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budėtojas portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad pranešimas apie degančią Kalėdų eglę gautas 1.45 val. Apie liepsnas ugniagesiams gelbėtojams pranešė praeiviai.

Kaip buvo skelbta, įtariamasis kažkokia nusikalstama veika buvo ištrauktas ginkluotų „Aro“ pareigūnų iš savo automobilio „Mercedes-Benz“ ties sankryža, esančia prie „Akropolio“. Panašu, kad jį sekęs „Aro“ autobusiukas tik ir laukė, kol užsidegs raudona šviesoforo akis. Tą pačią akimirką iš šio autobusiuko be jokių skiriamųjų ženklų iššoko grupė ginkluotų pareigūnų. Ir netrukus mersedeso vairuotojas jau gulėjo ant grindinio veidu į žemę.

Kaip praneša „Reidas TV“, automobilis iš avarijos vietos pasišalino.

Ši išvada paneigia tik tai, kad senjorų mirtis galėjo būti smurtinė. Nors tokio įtarimo ir nebuvo. Kaip jau rašyta, jie rasti savo namuose, kurių durys buvo užrakintos iš vidaus. Ir pirminės velionių kūnų apžiūros metu jokių išorinio smurto žymių ant jų nepastebėta. Tik – vizualiai į nudegimus panašios žymės ant velionio pirštų ir velionės kūno.

Nuotraukose ir tekstų fragmentuose užfiksuotos tik kelios K.Šakenio (1881 11 26 Veleniškių k., Vabalninko vlsč., Biržų apskr.–1959 07 07 Kėdainiuose) gyvenimo ir veiklos stotelės. Bet ir iš jų galima susidėlioti gyvą paveikslą. Juo labiau kad ir pretekstas tam svarbus: minime K.Šakenio 140-ąsias gimimo metines, o ir knyga apie šį Lietuvos valstybės veikėją dar laukia savo patyrusio biografo.

"Nemažai žmonių vis dar mato gandrą kaip labai svarbų tautinį simbolį, tačiau šio paukščio savo namų žemėje nenori. Ši priešprieša, mano nuomone, yra problematiška, – sako menininkė. – Matant paukštį kaip simbolį, o ne žvelgiant į realias problemas, atsiradusias dažnai dėl žmogaus daromos įtakos gamtai, linkstama link tikro gandro pakeitimo plastikiniu jo atvaizdu ar simboliu, reiškiančiu savaip interpretuojamas vertybes".

Gruodžio 5 d. 16 val. Koncertas „Leliumai“

"Kylantis Kaunas" – jaunimo programa jaunimui. Centrinis Europos kultūros sostinės biuras mums netgi skyrė atskirą erdvę "Tempo", kur galime nesivaržyti ir būti savimi. Bendrauti apie tai, kas mums rūpi, ir tokia kalba, kuria geriausiai susikalbame", – teigia programos kuratorė Aurelija Prašmuntaitė.