Kauno miesto savivaldybės bei Kauno kultūros centro organizuojamoje šventėje mažieji džiaugėsi kūrybinėmis veiklomis, o vyresnieji – Romualdo Požerskio fotografijų paroda bei vakarą vainikavusiu Kauno bigbendo ir Povilo Meškėlos koncertu.

Atmintis gyva

1989 metų rugpjūčio 23 d. nuo Vilniaus iki Talino driekėsi gyva žmonių grandinė, siekianti 650 km, kurios Baltijos šalys niekada neužmirš, o į pasaulio atminties registrą įtrauktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų organizuotas liudijimas kiekvienais metais primena, kodėl esame laisvi.

Prabėgus 32 metams nuo šio istorinio įvykio datos, Kauno Vienybės aikštėje buvo galima išvysti įvairaus amžiaus žmones, švenčiančius Baltijos kelio metines bei siekiančius, kad apie tai prisimintų ir jų atžalos. 

Mažiesiems buvo parengta speciali kūrybinė programa. „Piname draugystės apyrankes iš trijų Baltijos šalių vėliavų spalvų, tai – simbolinis veiksmas. Baltijos kelyje žmonės, kaip broliai ir seserys, stovėjo susikibę už rankų, todėl šiandien mes kviečiame pinti draugystės apyrankes“, – pasakojo Lietuvos švietimo istorijos muziejaus atstovė Loreta.

Baltijos kelyje žmonės, kaip broliai ir seserys, stovėjo susikibę už rankų, todėl šiandien mes kviečiame pinti draugystės apyrankes.

Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos kūrybinės dirbtuvės kvietė spręsti galvosūkius ir žaisti stalo žaidimus, o Kauno Taikomosios dailės mokykla – tapyti tautinius simbolius ant viso kūno.

Kauno apskrities viešoji biblioteka organizavo kultūrinę edukaciją „Susipažink su Kauno istorija“, kurios metu buvo galima patyrinėti miesto paveldo objektus bei pagaminti atsisveikinimo su vasara atvirukus.

„Rašome laiškus sau arba artimam žmogui, dekoruojame juos Lietuvos vėliavos spalvomis ir taip atsisveikiname su prabėgusia vasara“, – veiklomis dalijosi  bibliotekos atstovė.

„Pirmiausia prisimename vienybę“

Šalia kūrybinių dirbtuvių praeivius stabtelėti bei pasigrožėti ragino žymaus fotografo ir fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“. Dar šių metų liepos 7-ąją septyniasdešimties metų jubiliejų minėjusį fotomenininką R. Požerskį už nuopelnus pagerbė ir sveikino buvę ir esami šalies vadovai, visuomenė.

Renginio vedėjas Tomas Jarusevičius taip pat pasidalijo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos sveikinimu, susijusiu su fotomenininko paroda: „Atsigręžę į sąstingio lūžio laikus, pirmiausia prisimename Vienybę. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją, tapo postūmiu procesui, pakeitusiam istoriją.

Šios kelionės į laisvę metu R. Požerskis lyg atidus metraštininkas savo fotografijose atskleidžia tuos milžiniškus pokyčius, vos per penkerius metus kardinaliai pakeitusius Lietuvą. Tikiu, kad šis liudijimas ne tik padės suvokti, kaip atgimė moderni, nepriklausoma Lietuvos valstybė, bet taip pat įkvėps kiekvieną žmogų, kaip ir kiekvieną tautą, drąsiai rinktis tiesos ir laisvės kelią!”

Legendinės dainos

Šventę vainikavo koncertinės įstaigos „Kauno Santaka“ atstovaujamas profesionalus džiazo orkestras „Kauno bigbendas“, vadovaujamas kompozitoriaus, dirigento Jievaro Jasinskio, bei gerai žinomas Lietuvos roko dainininkas Povilas Meškėla.

Koncerte buvo galima išgirsti legendines Stasio Povilaičio dainas: „Sudeginti tiltai“, „Pavasaris gimtinėje“, „Senelė“, „Aidi lopšinė“ ir daugelį kitų, taip pat  specialiai šiai šventei dedikuotą Gyčio Paškevičiaus kūrinį „Mano kraštas“.

„Sveikiname su nuostabia data – Baltijos kelio metinėmis“, –  nuo scenos kalbėjo roko pažiba P. Meškėla ir kartu su orkestru atliko paskutinį kūrinį „Švieski man vėl“.

Smalsuolių kupinas parkas, pro langus išlindę gyventojai, čiurlenantys fontanai ir gėlėtomis suknelėmis pasipuošusios bei tarpukario Kauno nuotaiką kuriančios „Ąžuolyno“ šokėjos – štai tokį vaizdą buvo galima išvysti prie Kauko laiptų vykusiame renginyje.

Pučiamųjų instrumentų orkestras skambėjusią muzikinę programą atliko pirmąjį kartą, o kompozitoriaus Jievaro Jasinskio kūrinių aranžuotės suteikė dar negirdėtos interpretacijos žavesio.

T. Raižio nuotr.

Netrukus pasirodė ir pagrindinis solistas bei koncerto vedėjas Egidijus Bavikinas: „Kviečiame pakeliauti laiku ir nusikelti į tarpukario sostinę – Kauną, kuriame prasidėjo lietuviškos estrados kelias.“

Kviečiame pakeliauti laiku ir nusikelti į tarpukario sostinę – Kauną.

Judėdamas po visą sceną solistas ragino visus prisijungti šokiui.

„Turime kuo džiaugtis – nuo dukart laimėto Europos krepšinio čempionato iki sviesto eksporto lyderystės. Tačiau lietuviams anuomet rūpėjo kiti dalykai – vasarą apsilankyti Palangoje“, – apie tarpukario aktualijas Lietuvoje pasakojo E. Bavikinas.

Prisimindamas D. Dolskio kelią, solistas kartu su orkestru atliko legendines dainas: „Aš myliu vasaros rugiagėles“, „Palangos jūroj“, „Onyte, einam su manim pašokti“, bei daugelį kitų.

Elegancijos ir šokių nestingantis vakaras greitai pasiekė kulminaciją, o paties E. Bavikino šokti pakviestos moterys negailėjo garsių aplodismentų.

T. Raižio nuotr.

„Deja, bet visų kūrinių išmokti negaliu ir iki ryto nedainuosime, tad pasimatykime kitais metais, tuo pačiu metu antroje dalyje“, – juokaudamas kalbėjo Egidijus. Jis taip pat neslėpė susižavėjimo orkestro „Ąžuolynas“ gimtadieniu bei paragino visus atvykti į šio kolektyvo koncertą, kuris turėtų vykti šių metų rugsėjo 24 dieną Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Dar šių metų gegužės mėnesį prasidėjęs Kauno menininkų namų organizuojamas projektas skatino vystyti dialogą tarp girdinčiųjų ir negirdinčiųjų bei atkreipti visuomenės dėmesį į vyraujančią diskriminaciją.

Pasak projekto iniciatorės, menininkės Marijos Stanevičiūtės, labiausiai ją nuliūdino, kad žmonės su nelygybe susiduria ieškant darbo. „Kurtieji kalbasi su darbdaviais, pokalbis einasi gerai, tačiau pasakius apie negalią iškart kyla klausimas, kaip bus galima susikalbėti, nors darbdavys ir kandidatas ką tik šnekėjosi. Tokia pati situacija yra ir sporto renginiuose, kurių metu organizatoriai renkasi nesistengti“, – pasakoja menininkė.

Remiantis kokybinės socialinės apklausos duomenimis, 36 proc. žmonių nieko nežino apie kurčiuosius, o visi apklausoje dalyvavę kurtieji atsakė, esą jaučiantys kultūrinių renginių, pritaikytų jiems, trūkumą. 

Norėdama skatinti dialogą tarp įvairių bendruomenių, iš užsienio grįžusi kaunietė Marija dirbtuvių metu kūrė „kolektyvinę lino raižinių plakatų liniją“, prie kurios įgyvendinimo prisidėti galėjo kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centro nariai. „Man patinka dirbti su raižiniais, tai yra meditacijos forma, kuri buvo įdomi ir dirbtuvių dalyviams“, – patirtimi dalijosi dizainerė. Raižinių rezultatus buvo galima išvysti Vienybės aikštėje bei dažais įamžinti ant savo atsineštų vienspalvių marškinėlių.

Pasak M. Stanevičiūtės, darbas su įvairiomis bendruomenėmis ją žavėjo visada, todėl, grįžus į Lietuva bei pastebėjus problemos aktualumą socialiniuose tinkluose, kilo idėja integruoti jau išbandytas dirbtuves ir gimtajame mieste.

„Plakatas, ar dekoruoti marškinėliai – tai tam tikra protesto forma. Norėjau parodyti pozityvius aspektus, kurie paneigtų mitus, pavyzdžiui, kad kurtieji negali šokti, kas nėra tiesa“, – apie idėjos išpildymą pasakoja menininkė.

Tinkamai pasiruošti

Ispaniškuoju "Camino de Santiago" žygiu susižavėjusi buvusi Kauno "Saulės" gimnazijos auklėtinė Meda šią vasarą nusprendė išmėginti jėgas "Camino Lituano" žygyje.

"Kad tėvams nebūtų šoko, kas mėnesį kartojau, jog keliausiu, pamažu pirkau reikalingus daiktus, nes pasiruošimo tikrai reikia. Žinoma, tėvai manęs neišgirdo ir, likus kelioms dienoms iki išvykimo bei kiekvieną žygio dieną, mėgino perkalbėti. Ateityje tikrai keliausiu Ispanijos keliais, tad tėvus reikės įspėti dar anksčiau", – juokiasi Meda.

Kalbėdama apie išmoktas pamokas, Meda sako supratusi, kad tinkamai pasiruošti kelionei yra išties svarbu. "Padariau daug klaidų, iš kurių skaudžiai pasimokiau. Ruošiantis keliauti būtina turėti patogią kuprinę su užsegamais diržais ant klubų juostos, nes nukentės nugara, ir patogius batus. Čia aš suklydau labiausiai – išėjau su beveik naujais ir dar nepranešiotais batais, kurie pritrynė milžiniškų pūslių", – pasakoja ji. Anot pašnekovės, taip pat verta pradėti iš anksto vaikščioti, treniruoti kojų raumenis, nes kojų skausmas pirmomis dienomis yra ypač didelis.

Tiesiog eini, ir pasidaro ramu, gali nebegalvoti, ką apie tave mano kiti, pradedi vertinti paprastumą – juk žmogui reikia tiek nedaug.

Mergina perspėja, kad keliaujant ir norint nepaklysti verta atidžiai stebėti ženklus, kurių kai kuriose vietose nematyti. "Pradėjau nuo Žagarės ir ėjau iki Lazdijų. Nepasiekiau Seinų, nes pamiršau pasą, kurį būtina turėti, norint kirsti Lenkijos sieną. Su maršrutu buvo ir daugiau bėdų. Nors internete yra puslapis, kuriame parodytas etapais suskirstytas kelias ir jis sužymėtas rodyklėmis, tačiau nutrintas rodykles pradėjo keisti mediniais stulpeliais. Nesupratau, kodėl, bet Kauno rajone pastatė metalinių stulpelių, kurie labai sunkiai pastebimi, todėl galima lengvai praleisti. Pats kelias Lietuvoje dar naujas, tam tikros rodyklės rodo tiesiai į aukšta žole apaugusį lauką – nėra kur eiti", – patirtimi dalijasi M.Stankevičiūtė

Egzistencinių klausimų neturėjo

Studijas užsienyje tęsianti mergina pasakoja, esą Nyderlanduose daug žmonių painioja Lietuvą su kaimyninėmis šalimis, todėl kelionė jai pasirodė puiki galimybė supažindinti draugus su gimtine socialiniuose tinkluose ir įrodyti sau, kad viskas įmanoma.

"Dažnai sulaukiu klausimo, ar kelionės tikslas buvo susijęs su religija? Ne, tik 30 proc. keliaujančiųjų eina vedini tikėjimo, man tai buvo iššūkis sau – parodyti, kad galiu", – atvirauja keliautoja.

Žinoma, Meda neslepia, kad vidiniai atradimai atėjo savaime, tačiau žodžiais perteikti išgyventą patirtį jai yra gana sunku.

"Pirmą dieną sutikau nepažįstamą jauną moterį, keliaujančią tuo pačiu keliu. Išėjusi iškart po skyrybų su vyru ji, tikriausiai, ieškojo atsakymų. Sako: "Paskaitau piligrimų rašomas istorijas feisbuko grupėje, kaip jie ėjo ir suprato. Tai kada aš suprasiu?" Keista, bet nenupasakojamas jausmas ateina savaime. Tiesiog eini, ir pasidaro ramu, gali nebegalvoti, ką apie tave mano kiti, pradedi vertinti paprastumą – juk žmogui reikia tiek nedaug. Tačiau, kol pats nepabandysi, nieko ir nesuprasi", – įsitikinusi pašnekovė.

Istorijos atėjo pačios

Iššūkių nebijanti mergina sako, kad istorijų, kurias išgirdo ar patyrė kelionės metu, pakaktų knygai parašyti, tačiau labiausiai nustebino žmonių geranoriškumas.

"Nesitikėjau, kad yra tiek daug gerų žmonių. Kas gi priimtų nepažįstamą žmogų į savo namus, duotų valgyti, pasikalbėtų su tavimi? Dažniausiai skambindavau dėl nakvynės iš vakaro, suradusi kontaktus internetu, – dalijasi ji. – Įdomi istorija nutiko Meteliuose. Skambinu į sodybą nurodytu numeriu, bet niekas neatsiliepia, kitų vietų nakvynei nėra. Sėdžiu viduryje miško ir matau, kad ateina audra, jaučiu nuovargį, skauda visą kūną. Prasidėjus audrai einu toliau, nes neturiu kur nakvoti. Palendu po kažkokiu krūmu, lyg ir karvė šalia buvo, mašinos pakelėje nestoja. Stoja tik tada, kai nereikia, būčiau bet ką atidavusi, kad galėčiau pasislėpti nuo audros! Permirkau tiek, kad net pinigai sušlapo, ir staiga matau, jog parašė nepažįstama moteris ir pakvietė atvykti pas ją. Atrodytų, pavojinga eiti į nepažįstamų namus, bet man tai buvo pats laimingiausias momentas."

Anot Medos, ši moteris pakvietė atvykti pas ją į biblioteką, kurioje pati dirbo, pasiūlė namie pasidėti daiktus ir pasakojo, kaip anksčiau priimdavo piligrimų apsistoti, bet jau keletą metų to nedarė. "Buvo nejauku, pavojinga, bet pamačiusi žinutę moteris sakė tarsi nušvitimo sulaukusi – jautė, kad turi mane pasikviesti. Net vakarienę pagamino, jaučiausi kaip pas močiutę. Kai ryte išvykau, parašė ir pasiteiravo, ar viskas gerai, padėkojo už susitikimą", – neslepia nuostabos Meda.

Tinka kiekvienam

Atsisėdau bažnyčioje, lyg ir ašaros kaupiasi, nuėjau uždegti žvakutės, bet nežinau kodėl. Galvoje – milijonas minčių, bet kartu ramu.

Pasaulyje gerai žinomas "Camino de Santiago" maršrutas, vedantis kone per visą Europą, pasak Medos, dar ne toks populiarus Lietuvoje, tačiau keliauti ji rekomenduotų visiems, kurie bent trumpam apie tai susimąsto.

"Nepažįstami žmonės papildo. Išgirsti, kaip tulpes jaunystėje vežė parduoti į Maskvą, sutinki senolį šalikelėje, kuris sulėtina automobilio greitį ir atidaręs langą kalbasi su tavimi, nekreipdamas dėmesio į jį lenkiančias mašinas, pasakoja apie savo paties nueitą kelią", – šviesiomis akimirkomis iš kelionės dalijasi M.Stankevičiūtė.

Ji prisipažįsta – pasiekusi galutinį tašką nesuprato, kad jau nuėjo visą kelią. "Atsisėdau bažnyčioje, lyg ir ašaros kaupiasi, nuėjau uždegti žvakutės, bet nežinau kodėl. Galvoje – milijonas minčių, bet kartu ramu. Viskas? Eičiau dar kartą. Manau, kad vienam eiti yra geriau, didesnis iššūkis, ne visi gali su savimi taip ilgai būti. Nežinau, kodėl jauni žmonės neina. Eikite!" – ragina mergina.

Visas M.Stankevičiūtės kelionės akimirkas galima rasti jos asmeninėje socialinio tinklo "Instagram" paskyroje.

Lietus neišgąsdino

„Nuotaikos puikios, labai laukiame ir lietaus tikrai nebijome“, – prieš prasidedant koncertui pasakojo kaunietė Vita. Jai pritarė ir iš Šilutės atvykusios studentės, kurių ryškiai geltoni lietpalčiai atspindėjo dar nuo šių metų Roterdame vykusios „Eurovizijos“ išlikusį ir per visą pasaulį pasklidusį „Geltonosios bangos“ simbolį.

Dėl netikėtai užklupusio lietaus, daugelį netoli scenos esančių gėlių bei šviesų kompozicijos instaliacijų renginio organizatoriams teko paslėpti, tačiau, lietui nurimus, dar buvo galima išvysti keturias kūrybines kompozicijas, kurios, iš pirmo žvilgsnio, priminė arkas. Jos pritraukė ne vieno smalsuolio dėmesį.

Netrukus renginio dalyviai išgirdo tarytum iš dangaus sklindantį balsą, kuris pranešė apie renginio pradžią: „Atsipalaiduokite ir mėgaukitės pasirodymu. Jau pradedame!“. Tokiais žodžiais į sceną žengė visiems gerai pažįstami grupės nariai – Vaidotas Valiukevičius, Mantas Banišauskas bei Robertas Baranauskas, kurių užnugarį saugojo baltais perukais pasipuošusios šokėjos.

Dainiaus Dambrausko nuotr.

Pasidalijo žinia

„Ar jums nešalta? Kad šis koncertas būtų nuostabus, jį sudarys dvi dalys: pirmoji dalis esame mes, o antroji – jūs. Jeigu šios dvi dalys sutars, vakaras bus puikus“, – susirinkusiai publikai sakė grupės lyderis Vaidotas.

Žiūrovus įtraukiantis charizmatiškas grupės įvaizdis bei tiesioginis Vaidoto kalbėjimas su klausytojais skatino šalia scenos šokti vis daugiau vaikų, o vyresniuosius pakilti nuo savo kėdžių ir pajudėti. „Kiekvienas turime vidinį žvėriuką, kuris vadinamas smalsumu. Šioje dainoje reikės jūsų pagalbos, tad iškelkime rankas aukštyn“, – skatino „The Roop“ vokalistas.

Kiekvienas turime vidinį žvėriuką, kuris vadinamas smalsumu.

Pristatęs naują akustinę dainą „Right things wrong“, V. Valiukevičius pasidalino jautria bei motyvuojančia žinia.

„Daug kas mums sakė, kad esame per seni, kad nepatiksime vaikams, kad Lietuva per maža ir nebūsime išgirsti, bet šiandien esame pirmieji Lietuvoje, kurie pasirašė sutartį su „Warner Music Group“. Tikėkite savimi, nes viskas yra įmanoma“, – palydėtas garsiais aplodismentais, žiūrovus skatino Vaidotas.

Renginiui pasiekus kulminaciją buvo galima išgirsti klausytojų labiausiai pamėgtą dainą „On Fire“ bei šių metų „Eurovizijoje“ skambėjusį kūrinį „Discoteque“.

Dainiaus Dambrausko nuotr.

Motyvuojantis palinkėjimas

Paklausti apie emocijas, kurias sukėlė renginių maratono pabaiga, grupės „The Roop“ nariai nustebo, nes, anot jų, jau nuo 2019-ųjų augimo procesas niekada nestojo, pandemija jiems nepakenkė, o nauji planai siekia net kitų metų pavasarį.

„Dabar ruošiame įrašus ir naują albumą, kuris, tikiuosi, išeis prieš Kalėdas. Kitą pavasarį dėliojame koncertus užsienyje – Italijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje“, – užtikrinai kalbėjo grupės vokalistas.

Grupės nariai akcentavo, kad greitai pasirodys jų nauja daina bei klipas – tai turėtų įvykti rugsėjo mėnesį, o jų muzikos mėgėjams perdavė žinią: „Būkite on fire ir visada pradėkite nuo savęs“.

Dainiaus Dambrausko nuotr.