-
Patarimai: ką daryti, kad skalbyklė tarnautų ilgai ir patikimai 3
Dažniausia klaida
"Skalbykles tvarkau nuo tada, kai į Lietuvą iš užsienio pradėta įvežti panaudotą buitinę techniką. Taisyti daug nereikėdavo – anksčiau viskas buvo gaminama taip, kad tarnautų ilgai ir patikimai, kad žmogus turėtų kuo mažiau rūpesčių", – pastebi meistras.
A. Smailys / Asmeninio archyvo nuotr.
Dabartinės buitinės technikos gamintojai laikosi kitų principų: keleriems metams prietaisui suteikta garantija, tiek jis nepriekaištingai ir tarnauja. "Kita vertus, šiandien kai kurių skalbyklių konstrukcija tokia, kad sugedus išardyti ir kažką pakeisti labai sudėtinga, be to, detalės netvirtos, nepatikimos: dažniausiai lūžta guoliai, kryžmės, mentelės", – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Tačiau kaltinti vien gamintojus būtų neteisinga – gyvenimo ritmas toks skubus, kad daugelis mūsų, kol neiškyla būtinybė, buitinius prietaisus tiesiog pamirštame. "Nepakanka nuo skalbyklės nubraukti dulkes ir iššveisti stalčiuką", – primindamas, kad reikėtų rūpestingiau prižiūrėti šį buitinį prietaisą, A.Smailys įvardija dažniausią klaidą.
Profilaktinis skalbimas
Taupant laiką ir pinigus, dažniausia skalbiama įjungus žemos temperatūros režimą, dėl to skalbyklės vidus apauga nuosėdomis, o dėl besikaupiančių bakterijų atsiranda ne tik nemalonus kvapas, bet ir įsiveisia pelėsis. Meistras pataria retsykiais skalbti nustačius bent jau 60 laipsnių vandens temperatūrą.
Patarimas: aukšta vandens temperatūra, soda ir citrinų rūgštis – geriausios priemonės palaikyti švarą ir naikinti blogą kvapą
Būtų puiku 2–3 kartus per metus atlikti ir profilaktinį skalbimą be skalbinių: nustatykite ilgiausią skalbimo režimą, 90 laipsnių temperatūrą, tiesiai į būgną įberkite apie 80–100 g citrinų rūgšties ir tiek pat sodos. Po skalbimo būtinai išvalykite filtrą: jame tikrai atrasite nešvarumų, kalkių gabalėlių, nuosėdų. Būtų puiku tokį skalbimą pakartoti dar kartą, tik jau be jokių valymo priemonių.
Skystos skalbimo priemonės, kaip ir audinių minkštikliai, būgno išorę padengia lipniu nuosėdų sluoksniu. Prie jo ne tik prilimpa įvairūs nešvarumai – ilgainiui atsiranda nemalonus kvapas.
"Citrinų rūgštis stipresnė už actą: ji puikiai pašalina kalkes, muilo liekanas, susidariusias nešvarumų sankaupas ir net blogą kvapą.. Naudojantys actą daro sau meškos paslaugą – ištirpsta durelių guma, ypač apatinė dalis – ji tampa panaši į kramtomąją gumą. Gerai, jei acto koncentracija nedidelė ir jo pilama tik stiklinė, tačiau iš savo praktikos žinau, kad kai kas suverčia visą butelį", – pasakoja pašnekovas.
Kiek ir kuo skalbti
Skalbyklės instrukcijoje neatsitiktinai nurodytas skalbinių kiekis – dažniausiai 4–5 kg. Tačiau taupydami vandenį ir skalbimo priemones žmonės linkę į skalbyklės būgną prikišti tiek, kad vos durelės užsidaro.
Klaida: sausakimšai sugrūsti skalbiniai blogai išsiskalbia, be to, dyla mašinos guoliai
"O jei netelpa, dar ir keliu pagrūda, – juokiasi A.Smailys. – Pirma – drabužiai blogai išsiskalbia, antra – pro stalčių gali pradėti veržtis skalbiklio putos, trečia ir bene svarbiausia – kur kas greičiau susidėvi guoliai, teks kviesti meistrą!"
Tas pats saiko principas galioja ir naudojant skalbimo priemones: naudokite jų tiek, kiek nurodyta etiketėje konkrečiam drabužių svoriui, jų nešvarumo lygiui ir vandens kietumui: nuo didesnio skalbiklio kiekio drabužiai netaps švaresni, be to, jo perteklius ims kauptis skalbyklės viduje.
Kokią skalbimo priemonę naudosite – miltelius ar skystį, nelabai svarbu. Specialistas pastebi, kad skalbiant žemoje temperatūroje, efektyvesnės yra skystos, gelių pavidalo priemonės – milteliai tirpsta lėčiau. Dėl šios priežasties netinka juos naudoti ir skalbiant greito skalbimo režimu.
"Tačiau yra vienas niuansas: skystos skalbimo priemonės, kaip ir audinių minkštikliai, būgno išorę padengia lipniu nuosėdų sluoksniu. Prie jo ne tik prilimpa įvairūs nešvarumai – ilgainiui atsiranda nemalonus kvapas, – pastebi pašnekovas ir įspėja: – Jokiu būdu nenaudokite priemonių, skirtų skalbti rankomis: jos išskiria daug putų, kurios pradeda veržtis per visus skalbimo mašinos tarpelius."
Kas gadina būgną
Jei skalbyklės durelės priekyje, drabužius į būgną kraukite labai rūpestingai: išorėje likęs ir durelių prispaustas raištelis ar drabužio kampas gali išplėšti tarpinę – vanduo pradės tekėti per stiklą.
Labai svarbu užsegti drabužiuose esančius užtrauktukus, sagas, išversti tokius ir metalo ar kitomis aštriomis detalėmis dekoruotus apdarus į blogąją pusę.
"Skalbyklės būgnui jos nepakenks, bet gali subraižyti durelių stiklą, o užsikabinusios ar įstrigusios į būgne esančias skylutes, sugadins skalbinius", – įspėja A.Smailys ir pataria naudotis skalbimo maišeliais.
Apsauga: smulkius ar metalo detalėmis dekoruotus drabužius, avalynę skalbkite sudėtus į atskirus skalbimo maišelius
Įprotis skalbti sportinius ir tekstilinius batelius taip pat gadina skalbyklę – išsidaužo guoliai, suskyla plastikinės būgno mentelės. Jei jau kitos išeities nėra, apavą būtinai įdėkite į skalbimo maišą ir, kad kuo mažiau daužytųsi, į būgną įkiškite dar vieną kitą skalbinį.
Be nemalonaus kvapo
Nepamirškite reguliariai valyti filtrą. Skalbyklės apačioje esančioje mažoje ertmėje-dėžutėje rasite siurblį ir ploną žarnelę su filtru. Jį nuimkite nuo žarnelės ir išvalykite susikaupusius nešvarumus. Iš žarnos visada išbėga nedaug vandens, tad verta patiesti skudurą ar pakišti kokį dubenėlį.
Įprotis: skalbyklės filtre susikaupia daug nešvarumų, todėl jį reikia reguliariai valyti
Kad filtrą valyti tektų kuo rečiau, visus skalbinius, ypač patalynę, vaikų, darbo, sodo drabužius, staltieses, kilimėlius, namų augintinių guolius, kuriuose pilna pūkų, plaukų, purvo, prieš dedant į būgną kruopščiai išpurtykite, nuvalykite pridžiūvusių nešvarumų gabaliukus, iškraustykite drabužių kišenes.
Meistras primygtinai rekomenduoja po kiekvieno skalbimo palikti pravertas skalbyklės dureles – vidus turi išsivėdinti ir išdžiūti. Retkarčiais reikia atversti arba net išimti guminę tarpinę ir išvalyti joje susikaupusias nuosėdas: skalbimo miltelių ir vandens likučius, smėlį, purvą, pelėsį. Tam galima naudoti įvairias valymo priemones, tačiau puikiausiai tiks soda, silpnos koncentracijos actas, vandenilio peroksidas. Nemalonų kvapą pašalins profilaktinis skalbimas aukštesnėje temperatūroje su 2 puodeliais sodos.
Priežastis: guminėje tarpinėje susikaupusios nuosėdos, purvas, įsiveisęs pelėsis gali skleisti nemalonų kvapą
"Blogo kvapo priežastimi gali būti ir netaisyklingas skalbyklės prijungimas prie kanalizacijos: jei prietaisas prijungtas be sifono, kvapas atsiras iš karto vos tik įjungsite skalbimo režimą", – įspėja specialistas.
-
Daugiausia terapijos galių papuošalams suteikiame mes patys 1
Tikėjimas – didelė jėga
Paprastai papuošalai pasirenkami pagal jų grožį, kainą, tačiau kai kurie žmonės pagalvoja ir apie tai, kaip jie veiks organizmą. Tarp pastarųjų – ir D.Vyžintas, pats patyręs gydantį metalų ir mineralų poveikį.
"Gyvenime buvo situacija, kai tradicinė medicina man niekuo padėti negalėjo, tad nutariau gydytis pats – pradėjau domėtis mineralais, netrukau įsitikinti jų terapijos poveikiu", – tikina pašnekovas, šiandien savo vaistinėlėje sukaupęs beveik 100 įvairių mineralų.
D.Vyžintas sako, kad metalų ir mineralų skleidžiamą vibraciją nesunku pajusti. "Pridėjus tinkamai parinktą metalą ar mineralą ant konkrečios vietos, pakilusi temperatūra ar kraujospūdis nukrenta, praeina skausmas, užplūsta energija. Mineralų vibracijas pajuntame kartu su atsiradusiu tvinkčiojimu, skleidžiama šiluma, kai kada – lengvu odos paraudimu", – aiškina pašnekovas.
Mineralų specialistas pastebi, kad šių papuošalų terapijos poveikis priklauso nuo žmogaus tikėjimo. "Poveikis ne visada gali būti toks, kokio žmogus tikisi: jei metalo ar mineralo vibracijos itin stiprios, o žmogus nepasiruošęs jas priimti, papuošalas gali neigiamai veikti bioenergetines sistemas – sukelti nepageidaujamus, nemalonius pojūčius", – atkreipia dėmesį D.Vyžintas.
Blogai, jeigu žmogus ima aklai pasitikėti metalu ar mineralu, meta į šalį tradicinę mediciną, užleidžia savo ligą ir laukia stebuklo. Tačiau jeigu tai naudojama kaip pagalbinė priemonė, lygiagrečiai su pagrindiniu gydymu, jeigu žmogus randa, kas jam suteikia viltį geriau jaustis, susilpnina ligos simptomus, nieko blogo tame nėra.
"Tikėjimas – didelė jėga, – primena pašnekovas ir paaiškina, kad vienas pagrindinių būdų pasirinkti tinkamą terapijos priemonę – žinoti apie čakras. – Tai bioenergetiniai centrai, atsakingi už skirtingas sritis. Energijos kanalai išsidėstę visame kūne, tačiau greičiausią metalų ir mineralų poveikį galima pajusti per riešus, rankų bei kojų pirštus."
Manoma, kad tarp alkūnės ir peties užmautos apyrankės, kaip nešiota senovės Romoje, veikia su širdimi ir plaučiais susijusius taškus, kaklo vėriniai daro įtaką skydliaukės veiklai, širdžiai, plaučiams, o auskarai ausyse reguliuoja galvos smegenų veiklą ir gerina atmintį.
Įsiklausyti: ajurvedos ir mineralų specialistas D. Vyžintas mineralus pataria rinktis intuityviai. Eglės Leonovienės nuotr.
Energijų balansas
"Rytų filosofija teigia, kad egzistuoja dvi energijos: in – tamsa, šaltis, ramybė, tai Mėnulis, moteris ir jan – šviesa, šiluma, aktyvumas, tai Saulė, vyras. Skirtingą energiją turi atskiri organai: pavyzdžiui, kepenys, tulžies pūslė, širdis ir plonasis žarnynas, galvos bei nugaros smegenys – karšti, o inkstai, šlapimo pūslė – šalti, – aiškina ajurvedos specialistas. – Žmogus bus sveikas kūnu ir dvasia, jeigu jame bus šių dviejų energijų balansas. Subalansuoti in ir jan tėkmę padeda metalai: kai pernelyg daug moteriškos in energijos – šąla kojos, nėra jėgų, padeda Saulės metalu laikomas auksas, o Mėnulio metalas sidabras vėsina, ramina tuos, kurie turi per daug vyriškos energijos jan."
Sidabro papuošalai itin tinka esant hiperfunkcijoms: dideliam dirglumui, nervinei įtampai, o auksas, skundžiantis dėl įvairių nepakankamumų – hipofunkcijų, tonizuoja organizmą, stimuliuoja jo veiklą. Aukso papuošalų nederėtų nešioti su kitais – taip susilpninamas jo poveikis.
Panašiu į auksą poveikiu pasižymi ir varis: jis rekomenduojamas karščiuojant, sutrikus kraujotakai arba medžiagų apykaitai. Tiesa, kartais šis metalas gali sukelti alergines reakcijas, bet apskritai laikomas organizmui naudingu, nes jo vienintelio elektrinis potencialas artimiausias žmogaus kūno elektriniam potencialui.
Mineralų poveikis – stipriausias
Pasak D.Vyžinto, žmogaus organizmą dar stipriau nei metalai gali veikti įvairūs mineralai – juos įprastai žmonės vadina tiesiog akmenimis. Tai geologinių procesų metu susiformavusi cheminė medžiaga ar junginys, pasižymintis individualiomis savybėmis, t.y. kiekvienas mineralas turi savitą kristalinę struktūrą, cheminę sudėtį, spalvą, skaidrumą ir pan. Šie skirtumai ir nulemia psichofizinį individualų mineralo poveikį ir panaudojimą. Žinoma virš 2 200 rūšių mineralų, labiausiai naudojamų – apie 450.
"Akmenų galia tikėta jau prieš tūkstančius metų, jiems buvo priskiriamos magiškos galios ir gydančios savybės. Šiandien mineralų poveikis įrodytas moksliškai. Veikimo principas pagrįstas mineralo elektromagnetiniu lauku, per kurį jis su žmogumi apsikeičia informacija ir energija, o esant reikalui net savo chemine sudėtimi, – aiškina specialistas. – Oficialiai mineralų terapija buvo įregistruota 1986 m. Nju Meksikoje įkūrus Progresyvaus gydymo kristalais akademiją, vėliau, 1993-iaisiais, imta taikyti akmenų terapiją, mums žinomą kaip masažas karštais ir šaltais lavos akmenimis."
Mineralai gali puošti žiedą, pakabuką ar tiesiog būti namų interjero akcentas. Pašnekovas pataria, kad norint pajausti stipresnį poveikį vertėtų rinktis papuošalus: jie tiesiogiai kontaktuoja su kūnu ir veikia mūsų energijos kanalus, pagal savijautą, emocijas juos galima kasdien keisti. Stipria energetika pasižymi geros kokybės brangieji akmenys, tokie kaip rubinas, geltonas ir mėlynas safyrai, smaragdai, topazai, aleksandritai, turkiai, perlai, deimantai.
D.Vyžintas įspėja, kad netinkantis mineralas gali sukelti nemalonius pojūčius kūne: galvos skausmą, kraujospūdžio kitimus, šokinėjančias emocijas, trukdyti mąstymui.
Ajurvedos ir mineralų specialistas terapijai naudojamus mineralus pataria rinktis intuityviai, spontaniškai, taip pat naudojant svarelį, virgules ar kineziologiniu būdu stebint akmens poveikį raumenims.
Lietuviško aukso dovanos
Vienas aktyviausių mineralų – lietuvišku auksu vadinamas gintaras. Lietuviai tikėjo, kad jis turi ypatingą apsauginę galią: gintaro amuletus turėdavo į kovą išsiruošę vyrai, juos motinos kabindavo ant kaklo savo kūdikiams, gintaru buvo gydomi įvairūs negalavimai.
Šį mineralą Senovės Romoje naudojo gerklės, ausų ir akių ligoms gydyti, buvo tikėta, kad gintaras padeda apsisaugoti nuo beprotystės. XII a. Vokietijoje gintaro dūmais buvo kovojama su plaučių uždegimu, reumatu, o su medumi sumaišytas sutrintas gintaras naudotas odos ligoms gydyti.
"Gintaro spalvų ir atspalvių yra daugiau nei 400. Jis kasamas iš žemės Kinijoje, Indijoje ar Ukrainoje, randamas vandenyje – ne tik jūrose, bet ir ežeruose. Skirtingų gintaro rūšių energetika skiriasi, tad mineralui būdingos ir kiek kitokios savybės. Labiausiai vertinami skaidrūs gintarai. Jų spalvą reikia rinktis pagal čakras, pavyzdžiui, juodasis gintaras, kaip ir raudonasis, aktyviai veikia I čakrą, o raudonai ar oranžiniai rudas – II čakrą", – sako D.Vyžintas.
Sąlyga: metalų ir mineralų skleidžiamas vibracijas galima pajusti, jei tuo tiki. 123rf.com nuotr.
Pasak specialisto, mokslininkai intensyviai tiria gydomąsias šio mineralo savybes: naujausiais tyrimais nustatyta, kad gintaras ne tik mažina streso lygį ir normalizuoja nervų sistemą, bet ir teigiamai veikia ląstelių gyvybingumą nepalankiomis sąlygomis. Svarbiausias klausimas: ar įsigytas gintaras iš tiesų tikras, ne dirbtinis? Pastaruoju metu daug klastočių: neva gintaras gaminamas iš plastiko, sulipinamas iš šlifavimo metu susidariusių dulkių. Papuošalai iš tokių padirbinių gal ir gražūs, bet nieko verti – neturi ne tik gydomosios, bet ir teigiamos energijos. Tokia pat nevertinga ir nesertifikuotu gintaru papildyta kosmetika.
"Gintaro gabaliukus šlifuojant papuošalams naudojamos įvairios pastos, dėl kurių gintaro dulkės įgauna pilkšvą atspalvį ir yra kenksmingos. Pudrai, kremams, geriamiesiems ar ant žaizdų barstomiems milteliams gintaro dulkės gaminamos specialiai, jos baltos spalvos", – aiškina ajurvedos žinovas.
Patikimiausias būdas įsitikinti, ar gintaras tikras, jį nedaug pašildyti ar prie jo pridėti įkaitintą adatą – turi jaustis sakų kvapas. "Vis dėlto geriausia, jei gintarą, išplautą jūros bangų, surasite patys", – sako D.Vyžintas.
Amuletai ir talismanai
Neretai papuošalas žmogui tampa talismanu ar amuletu. Tiek vienam, tiek kitam priskiriamos magiškos galios, tačiau jie veikia skirtingai: pirmas pritraukia laimę, sėkmę ir kitas gėrybes, padeda suformuoti tam tikrus žmogaus charakterio bruožus, įgūdžius, o antras saugo nuo kerų, nelaimių, ligų ir kito blogio – savo vibracijomis veikia žmogaus pasąmonę kaip stabdžiai, skatina geriau apmąstyti poelgius, stiprina sąmoningumą.
Amuletus ir talismanus žmonės pradėjo daryti daugiau nei prieš 5 tūkst. metų, kaip naudoti gydomąją ir magiškąją jų galią rašoma tiek egiptiečių traktatuose, tiek legendose apie šventąjį Gralį. Daugelyje Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių amuletai gaminami iš milžinišką galią turinčių vulkaninės lavos akmenų. Jiems savo stiprumu nenusileidžia ir Lietuvoje randamas titnagas, kuriuo galima išgauti ugnį. Manoma, kad vienas iš seniausių meilės talismanų – gintaras gali pritraukti prie savininko jo prisirišimo objektą, o galingiausias – deimantas atveria žmogui kelius tiek į materialius, tiek į dvasinius turtus – gerina gyvenimo kokybę, skatina asmeninį tobulėjimą.
"Talismanų ir amuletų poveikiu galima tikėti ir netikėti, visgi šiuos aksesuarus reikėtų rinktis labai atsargiai. Amuletą galima pasigaminti ir pačiam, o štai talismaną konkrečiam asmeniui daro tik patyręs meistras iš specialių medžiagų ir specialiu laiku, – paaiškina mineralų specialistas. – Jei amuletą nešiosite kasdien, vargu ar pajausite poveikį – kūnas netruks prisiderinti prie jo vibracijų, gali nutikti net taip, kad energija pradės tekėti į priešingą pusę. Siekiant stipresnio teigiamo poveikio rekomenduojama šį aksesuarą dėvėti su pertraukomis."
Pasak pašnekovo, amuletą reikia nuolat prižiūrėti – valyti ir įkrauti energijos. Tuo tikslui papuošalas keletą minučių laikomas po tekančiu vandeniu, paskui padedamas įsikrauti tekančios saulės spinduliuose.
Gintaro šiluma
Gintaras – lengviausias ir vienintelis šilumą skleidžiantis mineralas: jis ramina, pakelia nuotaiką, bet kartu ir akumuliuoja energiją, kuria tarsi įkrauna žmogų. Gintaro papuošalus rekomenduojama dėvėti turintiems problemų dėl skydliaukės, sąnarių ar sergantiems astma, linkusiems dažnai peršalti ar tiesiog norintiems sustiprinti imunitetą. Manoma, kad šis mineralas teigiamai veikia širdį, smegenis ir kepenis. Neapdorotas gintaras vis dažniau naudojamas kūno taškų masažui: ši terapija ne tik ramina, atpalaiduoja, normalizuoja kraujotaką, bet ir padeda gydyti odos ligas, alergijas.