Nebežino, kur kreiptis

Kaunietė Ž. Navickienė pasakoja, kad septynių mėnesių dukrelė nesveria nė 4 kg, o jos ūgis siekia vos 53 cm.

„Mūsų panelė neauga, atsilieka jos psichomotorinis vystymasis. Kauno klinikų medikai pripažino, kad nežino, kuo serga mergytė, tačiau įtaria medžiagų (nėra patikslinta kokių) kaupimo ligą bei medžiagų apykaitos sutrikimą. Nors tyrimų daryta labai daug, liga po truputį progresuoja ir prognozės yra liūdnos. Gydymo nėra. Dar nesulaukėme visų genetinių tyrimų rezultatų, tad viltis dar neblėsta“, – pasakoja jauna moteris. 

Trijų vaikų mama neslepia, kad visus ligos simptomus, kurie pasireiškia mažylei, ir sunku išvardinti. Dažniausiai mergytė yra nerami, tačiau net ir davus vaistų, anot mamos, akivaizdaus pagerėjimo nebūna – atrodo, kad Godai nuolat skauda. „Kartais ji vemia. Tuštinasi gausiai ir neįprasta spalva. Kosėja tarsi kamuotų gastroezofaginis refliuksas, nuolat kartojasi šlapimo takų infekcijos. Godai yra sutrikęs kraujo krešumas, leukocitozė, jos – mažas hemoglobinas, albuminas, padidėję visi kepenų fermentų kiekiai, o inkstukai pradėjo kaupti druskas“, – mama teigia, kad mažylę ramina tik žindymas, važiavimas automobiliu ar vaikišku vežimėliu. Anot kaunietės, mergytė dabar maitinama per zondą ir žindoma, vartoja vaistus.

Nusprendėme nelaukti, kol  dukra numirs, o bandyti dar ir kitus gydymo būdus, gal važiuoti kažkur į užsienį „laimės ieškot“.

„Medikai leido pasirinkti, ko mes norime – gulėti ligoninėje, kad dukra nuolat būtų stebima medikų, arba važiuoti namo ir pablogėjus būklei kviesti greitąją medicinos pagalbą ir grįžti atgal pas medikus. Nusprendėme nelaukti, kol  dukra numirs, o bandyti dar ir kitus gydymo būdus, gal važiuoti kažkur į užsienį „laimės ieškot“, – kadangi moteris nusprendė nesėdėti rankų sudėjusi, tad virtualioje erdvėje kreipėsi į panašaus likimo tautiečius.

„Ligoninėje gulėjome apie mėnesį, medikai labai daug padarė, tačiau vis dar norime rasti siūlo galą. Kol kas dar ir bandome netradicinės medicinos gydymo būdus, bet gal atsiras žmonių, kurie patartų, į kokias dar gydymo įstaigas Lietuvoje ar užsienyje būtų galima kreiptis“, – pasakoja mama.

Yra skolingas 10 eurų

„Laišką gavau iš įmonės „Unipark“, kuri administruoja „Depo“ automobilių stovėjimo aikštelę. Laiške rašoma, jog už stovėjimą „Depo“ aikštelėje dvi valandas po to, kai buvo uždaryta parduotuvė, esu skolingas dešimt eurų – po penkis eurus už valandą. Tokio tarifo turbūt daugiau niekur Vilniuje nesurasi, – portalui pasakojo Vytautas.  – „Unipark“ atstovai man sakė, kad tokius didelius tarifus už stovėjimą nustatė pats „Depo“. Prašiau padaryti nuolaidą, nes esu pensininkas, tačiau iki šiol negavau jokio atsakymo.“

Butauto Barausko nuotr.

Dažnai šioje statybinių medžiagų ir buities prekių tinklo parduotuvėje apsilankantis pašnekovas tikino, kad jokių ženklų apie tai, kad ši stovėjimo aikštelė yra mokama ar užtvarų tuomet nebuvo. Tad tą savaitgalį neradęs šioje parduotuvėje – sandėlyje jam reikalingų visų daiktų, jis pėsčiomis patraukė į kitą parduotuvę. Automobilį jis paliko „Depo“ automobilių stovėjimo aikštelėje.

„Kitoje parduotuvėje kiek užtrukau ir atėjau tada, kai „Depo“ jau buvo uždarytas. Tuomet buvo savaitgalis ir jie dirbo trumpiau nei įprastomis dienomis“, – pamena apie 20 val. į automobilį sugrįžęs vyras.  Anot jo, „Unipark“ atsiųstame laiške rašoma, kad jo automobilio valstybinį numerį užfiksavo vaizdo kameros, o nesumokėjus 10 eurų už stovėjimą žadama kreiptis į anstolius.

„Atvažiavęs į parduotuvę kitą kartą pastebėjau, kad vaizdo kameros čia pakabintos aukštai,  yra sunkiai matomos, tikrai ne metro aukštyje ar taip, kaip kituose prekybos vietose. Nebuvo ir užtvarų,ir užrašų apie tarifus“, – pasakojo vyras.

Lietuvoje deficitas – ne pinigai, o žmogiškumas.

Šią istoriją papasakojęs pažįstamam vairuotojui, Vytautas suprato, kad panašioje situacijoje atsidūrė ne jis vienas. „Pažįstamas taip pat papasakojo, kad jau ne vieną kartą yra gavęs laišką iš „Unipark“. Suprantu, kad prekybininkai visuomet pasiteisins, jog kažkur aikštelėje greičiausiai yra apie tai perspėjantis užrašas, tačiau sutikite, kad toks elgesys su klientais nėra garbingas? Lietuvoje deficitas – ne pinigai, o žmogiškumas“, – apgailestavo Vytautas.

Tarifai galioja visą parą

Automobilių stovėjimą administruojančios bendrovės „Unipark“ Rinkodaros ir pardavimų vadybininkė Karolina Slatkevičiūtė tikino, kad čia stovėjimo paslaugų kainodara yra suderinta su aikštelės savininke „Depo“.

Anot jos, automobilių stovėjimo aikštelės prie „Depo“ parduotuvės Ukmergės gatvėje kainodara yra tokia: pirmos dvi stovėjimo valandos yra nemokamos, kiekviena papildoma stovėjimo valanda kainuoja penkis eurus. Tokia kainodara taikoma visą parą. 

„Informaciniai pranešimai apie viršytą nemokamo stovėjimo laiką ant automobilių nėra paliekami. Į šią aikštelę įvažiuojančių ir iš jos išvažiuojančių automobilių numerius nuskaito kameros. Klientui nesumokėjus už stovėjimo paslaugą ir išvažiavus iš aikštelės, jam paštu išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodoma mokėtina suma už parkavimą aikštelėje“, – teigė „Unipark“ atstovė.

„Kelio ir informaciniai ženklai, kurie praneša apie stovėjimo tvarką aikštelėje, yra įrengti prie įvažiavimo. Detalios automobilių stovėjimo aikštelės taisyklės yra pateiktos prie infoterminalų. Visa informacija vairuotojams yra teikiama nuo pat stovėjimo taisyklių įvedimo, t.y. nuo šių metų pradžios. Kelio užtvarų šioje aikštelėje nėra“, – K. Slatkevičiūtė teigė, kad vaizdo kameros aikštelėje yra įrengtos taip, kad sistema galėtų tinkamai funkcionuoti.

Parduotuvės „Depo“ atstovai žurnalistams situacijos komentuoti nepanoro – jie pageidavo asmeniškai pasikalbėti su nemalonioje situacijoje atsidūrusiu Vytautu K.

Butauto Barausko nuotr.

Stovėjimas brangesnis nei miesto centre

Pasirodo, kad automobilį palikti parduotuvės stovėjimo aikštelėje gali būti kur kas brangiau nei tam tikrose zonose, esančiose sostinės centre ar senamiestyje.

Brangiausia zona miesto širdyje yra mėlynoji, čia automobilį palikus 12 minučių jau teks susimokėti 0,50 euro. Už 12 min. parkavimą raudonoje zonoje už teks atseikėti 0,30 euro. Iki 10 minučių trunkantis automobilio stovėjimas geltonojoje zonoje kainuoja 0,10 euro, o 20 min. žaliojoje zonoje – 0,10 euro.

Dėl vakcinos – porą metų trukę žygiai

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad susirgusio kolegos ir trijų vaikų tėvo būklė yra sunki.

„Kolega gydomas Intensyvios terapijos skyriuje, jam – paralyžius. Erkinis encefalitas jam diagnozuotas praėjusią savaitę, tačiau, vakar dienos duomenimis, pagerėjimo kol kas nėra“, – sakė pašnekovas.

S. Džiautas prasitarė, kad itin liūdina tai, jog dėl skiepų su vadovybe buvo kalbama nuo 2017-ųjų metų gegužės. „Darbdavys privalo skiepyti: jo prievolė ir pareiga buvo skiepais pasirūpinti, visiems juos pasiūlyti, išaiškinti galimą žalą, o tai nebuvo padaryta. Dvejus metus tęsėme žygius, kad būtų įsigyti skiepai nuo erkinio encefalito, tačiau jie atsirado per vėlai – vos mėnuo, kai mes pradėti skiepyti“, –  pašnekovas teigė, kad net ir prieš mėnesį paskiepijus dabar jau sergantį 36-erių kolegą, niekas nebūtų pasikeitę.

„Dabar nuo erkinio encefalito yra paskiepyti maždaug 10-20 proc. visų ugniagesių. Vyrauja chaosas: niekas nežino, kada bus paskiepyti, o gal patys turime važiuoti skiepytis“, – sakė Trakų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis S. Džiautas.

Ir nors jau pernai metų pabaigoje Plungėje nuo erkinio encefalito mirė vienas ugniagesys, tačiau net ir po skaudžios jauno vyro mirties pasirūpinti vakcinomis nebuvo skubama. „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas aplaidžiai vykdo šią pareigą. Tai – neūkiškumas. Tiesą sakant, net nežinau, kaip tokį elgesį pavadinti“, – apgailestavo pašnekovas. 

Tiesa, jis neslepia, kad maždaug 10-20 proc. visų ugniagesių skiepų nuo šios ligos atsisako.

„Jeigu sergančio kolegos šeima arba jis pats kreipsis į profesinę sąjungą dėl žalos išieškojimo iš darbovietės, tai mes būtinai nemokamai jam atstovausime teisme. Jis yra profesinės sąjungos narys“, – teigė S. Džiautas.

Kaip pranešė LNK žinios, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai teigia, kad Santaros klinikose gydomas ugniagesys pats atsisakė skiepytis. Be to, nežinoma, ar jam erkė įsisiurbė darbo metu, ar ne, nes pareigūnas dvi savaites atostogavo.

Šiemet jau mirė vyras

Pati Jurgita pasakoja, kad „Tautišką giesmę“ ji gieda jau antrus metus. 

„Himnas suvienija mus, lietuvius, – jaučiamės arčiau tėvynės. Mes, lietuviai, nors ir esame toli nuo gimtinės, širdyje visuomet išliksime lietuviais. Himno žodžiai suspaudžia širdį, kai kam ir ašaros ištrykšta“, – portalui sako moteris.

Anot pašnekovės, giedoti Lietuvos himną susirinkusios šeimos nepamiršo čia įtraukti ir savo atžalų. J. Mincytė pasakoja, kad giedoti himną susirinko ne tik žmonės iš Mainco, bet ir Wiesbaden'o ir aplinkinių miestų bei miestelių.

„Sugiedojus Lietuvos himną, skambėjo liaudiškos dainos, vaišinomės atsineštais gardumynais“, – sako J. Mincytė.

Virtualioje erdvėje paviešinus nuotraukas iš himno giedojimo, nemažai komentatorių užkliuvo tai, kad giedotojų rankose buvo laikomos ne tik mažos lietuviškos trispalvės vėliavėlės, bet ir didelė Vokietijos vėliava. 

„Gerai, kad komanda buvo didelė ir giesmė buvo giedama lietuviskai, tačiau tada ir vėliava turi būti Lietuvos“, – dėstė internautas Vytis. 

„Jokio skirtumo, ar tu esi Vokietijos lietuvis, ar kitų šalių. Giedant Lietuvos himną, Vokietijos vėliava netinka. Geriau tada išvis nebūtų „Tautiškos giesmės“ giedoję,“ – nuomonę dėstė ir Erikas.

Kai kurie internautai teigė, kad giedant Lietuvos himną laikyti kitos šalies vėliavą yra pasityčiojimas, kiti kritikos žėrė mažiau – gyrė emigrantus už tai, kad nepamiršta Lietuvos.

„Mes esame Vokietijoje gyvenantys lietuviai, todėl turėjome ir lietuviškos, ir vokiškos atributikos, – sako J. Mincytė. – Dabar Vokietija yra mūsų namai. Gyvendamas svetur turi adaptuotis ir priimti tos šalies savybes, bet ir savybių, būdingų lietuviams, svarbu neužmiršti.“ 

„Deja, bet neturėjome didelės Lietuvos vėliavos, tačiau manau, kad svarbiausia tai, ką turime širdyje, o ne kurios šalies vėliava buvo didesnė“, – pasakojo pašnekovė.

Sunyko žandikaulis, pro ausį švilpia oras

Planuoti pajamų buvo neįmanoma

„Make up Store Lithuania“, gėda, gėda, gėda!!! Noriu pasidalinti savo ir buvusių kolegių patirtimi bendrovėje „Baltic stores“ arba „Make up Store Lithuania“, nes ši istorija peržengė visas ribas, – viešojoje erdvėje teisybės paieškas pradėjo Loreta P.

Anot jos, mergina šioje kosmetikos parduotuvėje visažiste-konsultante-pardavėja dirbo ilgiau nei dvejus metus: pirmus metus viskas klostėsi neblogai, atlyginimas vėluodavo iki penkių dienų, tačiau vėliau situacija pradėjo blogėti.

„2018 m. spalio mėnesį alga vėlavo dvi savaites, nuo 2018 m. lapkričio – 3-4 savaites. Požiūris į darbuotoją buvo tragiškas: užsiminus apie vėluojantį atlyginimą direktorius tik pasipiktindavo, kad klausinėju arba ignoruodavo. Nebuvo pasakomos konkrečios arba bent preliminarios datos, kada bus išmokėta alga. Atlyginimo išmokėjimo dieną ir kelias dienas po to direktorius, žinoma, nepasirodydavo, neatsakydavo į skambučius“, – Loreta teigė, kad su direktoriumi nepavykdavo užmegzti žmogiško pokalbio.

Emilijos asmeninio arch. nuotr.

Mergina tikino, kad darbuotojams planuoti savo pajamų buvo neįmanoma, nes atlyginimo lapeliai buvo pateikiami labai retai, tad ir tikslią sumą, kurią uždirbdavo, reta darbuotoja težinojo. Loreta neslepia kartą sulaukusi ir gana keistai skambančių direktoriaus argumentų: „Jis teigė nesupratęs, kad mums reikia pinigų ir tai yra mūsų pragyvenimo šaltinis, nes pats verslaudavo ir negaudavo fiksuotos algos.“

Jis teigė nesupratęs, kad mums reikia pinigų ir tai yra mūsų pragyvenimo šaltinis, nes pats verslaudavo ir negaudavo fiksuotos algos.

Mergina pasakojo, kad kišenėse švilpaujant vėjams, darbuotojams buvo itin skaudu matyti, kaip prieš Kalėdas buvo siunčiamos dovanos Lietuvoje žinomiems žmonėms.

„Darbuotojams prieš šventes teko prašyti bent 100 eurų iš uždirbtos, bet vėluojančios algos. Be to, pastebėjome, kad sodra.lt paskyrose nurodomas uždarbis visai neatitinka tikrovės – suma nurodoma ženkliai mažesnė, vengiant mokėti mokesčius. Darbdavys žadėjo „kada nors sutvarkyti“, – anot merginos tokia situacija tęsėsi apie dvejus metus.

Darbuotojos, kurioms trūko kantrybė taikytis su tokiomis darbo sąlygomis, nusprendė išeiti iš darbo. „Tai pamatęs direktorius bandė mus sustabdyti, bet supratęs, kad vienu metu praras visas darbuotojas, apkaltino vagystėmis, grasino policija. Mes neišsigandome išgalvotų kaltinimų ir kreipėmės į darbo ginčų komisiją (DGK). Į DGK posėdžius direktorius neatvyko, tik nusiuntė laišką, kuriame bandė meluoti, kad dirbome mažiau ir taip bandė sumažinti savo skolą“, – dėstė Loreta.

Nedirba nuo vasario, pinigų taip ir nematė

Savo kolegei Loretai antrino ir Emilija. Ji kartu su Loreta iš darbo išėjo vasario mėnesį ir nuo tada vis dar nesulaukia darbo užmokesčio. „Dirbau 0,75 etato, tad man įmonė skolinga 2 tūkst. eurų. Loreta dirbo visu etatu, jai skola siekia 3 tūkst., o trečiai darbuotojai, dirbusiai 0,75 etato, taip pat darbdaviai skolingi maždaug tūkstantį eurų neatskaičius mokesčių“, – skaičiavo Emilija.

Merginos tikino kreipęsi į visas atsakingas institucijas, tačiau pasigenda apčiuopiamų rezultatų. „Po DGK sprendimo nuėjome pas antstolius ir jie bando išieškoti skolas, tačiau nelabai pavyksta. Nes buvusi darbovietė už kiekvieną paslaugą ar produktą klientų prašo susimokėti grynaisiais, tad turbūt mato areštuotą sąskaitą ir toliau sau ima grynuosius pinigus“, – teigė Emilija.

Emilija portalui atsiuntė ir žinutes, kurios, anot pašnekovės, įrodo, kad jos žodžiai ne iš piršto laužti.

Emilijos asmeninio arch.nuotr.

Emilija pabrėžė, kad buvusios darbovietės vadovybė DGK posėdžius ignoravo. „Sprendimą komisija priėmė pagal mūsų paskaičiavimus, nes darbdavys tiesiog tylėjo. Dabar laukiam, kol pinigai įkris į mūsų sąskaitas, tačiau viltys vis labiau tirpsta, – mergina paaiškino ir kodėl nusprendė viešinti šią problemą socialiniame tinkle. – Jeigu jie slepia pinigus, tai norėjome bent viešumu pamokyti. Darbdavys į jokį kontaktą neina, jokių susitarimų nėra. Nenori tartis ir spręsti, tai rodo, kad jis net dalies skolos nesiruošia grąžinti.“

Patenkinti trys darbuotojų prašymai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) portalui patvirtino, kad DGK 2019 m. nagrinėtos keturios bylos, susijusios su šia įmone. „Trys darbuotojų prašymai dėl neišmokėto darbo užmokesčio buvo patenkinti. Vienoje byloje ieškovas iki DGK posėdžio atsisakė savo reikalavimų. DGK sprendimas turi vykdomojo rašto galią ir yra privalomas šalims pagal civilinio proceso taisykles, – rašoma portalui atsiųstame VDI patarėjos komunikacijai Jurgitos Kažukauskaitės-Sarnickienės atsakyme. – Jeigu nevykdomas DGK sprendimas, darbuotojai turi teisę kreiptis į DGK dėl baudos darbdaviui skyrimo. DGK gali priimti sprendimą skirti darbdaviui baudą iki 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.“

Teigia, kad vogė ir įžvelgia kerštą

„Direktorius yra Algirdas T. P. (pavardė redakcijai žinoma), kuris kartu yra ir teisininkas“, – teigė Emilija. Ji portalui atsiuntė ir susirašinėjimus, kuriuose su minimu asmeniu kalbama apie vėluojančius atlyginimus ir išėjimą iš darbo. Portalui susisiekus su A. T. P., jis patikino nesąs šios bendrovės vadovas. Čia, anot pašnekovo, jis dirba teisininku.

– Kaip vertinate merginų teiginius apie nesumokėtą darbo užmokestį?

– Situaciją turėtų vertinti vadovė, nes šių metų sandūroje – gruodžio ir vasario mėnesį – keitėsi keli vadovai. Įmonė buvo palikta su neįvykdytais ir pradelstais įsipareigojimais. Kalbant apie 2018-uosius ar senesnius metus – buvo kažkokių bylų, tačiau tiek su Kaune, tiek su Vilniuje dirbusiais darbuotojais buvo atsiskaityta. Šie klausimai buvo išspręsti. Dabar vadovė pasikeitė, tad senų darbuotojų neliko – jie išėjo paskui buvusią vadovę. Tačiau liko tam tikri ginčytini klausimai, dalykai ir net vagystės atvejai. Tad manome, kad toks elgesys socialinėje erdvėje yra kerštas.

– Kokios tai buvo vagystės?

– Teko nustatyti, kad senieji darbuotojai šiuos veiksmus atlikdavo su kasos operacijomis ir panašiai. Dėl to buvo atleidžiami darbuotojai, turime filmuotą medžiagą, kaip viena mergina vagia, pareiškimai yra paduoti ir teisėsaugai. Vyksta ikiteisminiai tyrimai, aiškinamasi įvykio aplinkybes.

Yra dvi darbuotojos, iš kurių viena buvo nufilmuota vagianti, ir pati tai pripažino. Ji imitavo kasos operaciją, tačiau čekio neišmušė, o pinigus įsidėjo į kišenę. Tai ji darė naujai vadovei esant parduotuvėje, atliekant inventorizacijas. Ši mergina iškart buvo nušalinta nuo pareigų ir įspėta, kad bus kreiptasi į teisėsaugą. Vasario mėnesį atėjus naujai vadovei ji iškart pastebėjo, kad po nosimi vyksta vagystės.

Jūsų minimos merginos jau buvo parašiusios prašymus išeiti iš darbo, tačiau, kaip numato įstatymai, dar atidirbo numatytą terminą.  Jos neskubėjo išeiti, bet, man atrodo, žmogus, negavęs atlyginimo mėnesį ar du, išeina iš darbo greičiau.

– Kokių veiksmų įmonės vadovybė imasi dabar?

– Dabar vadovė tikrina įmonę už 2018 metus: nustatyta pilną buvusios vadovės finansinių niuansų ir negerovių. Šiuo atveju yra kreiptasi dėl atsakomybės vertinimo. Dabar toks pereinamasis laikotarpis. Buvusios darbuotojos dėl darbo užmokesčio kreipėsi pagal procedūras, tačiau vyksta tyrimas dėl vagystės.

Su viena darbuotoja iki galo nebuvo atsiskaityta, tad yra išieškoma anstolių kontoros. Tačiau juk natūralu, kad kai darbuotojai vagia, tai jiems nelieka ir darbo užmokesčio.  Kai įmonė tiesiogiai negauna pinigų, tai ir nėra iš ko mokėti.

Ši situacija yra buvusios vadovės palikimas: nauja vadovė perėmė įmonę su didelėmis problemomis, tad dabar bandoma išsaugoti prekinį ženklą. Šioje srityje yra didelė konkurencija. Yra kaip yra. Tačiau manome, kad čia yra kerštaujama, ir siekiama pakenkti.

Apskaitos pažeidimai, vagystės elementai yra nustatyti pas visas buvusias darbuotojas.

– Kada dėl galimų vagysčių kreipėtės į teisėsaugą?

–Neseniai. Prasidėjo šantažas, grasinimai, tačiau merginos niekad neatvyko į įmonę ir nebendravo. Jos bendrauja per socialinius tinklus, į naują vadovę jos nei kreipėsi, nei bendravo.

– DGK patenkinto trijų darbuotojų skundus dėl neišmokėto atlygio. Tarp jų yra ir mergina, kuri, anot jūsų, neva apsivogė. Ar teisingai supratau, kad nematote priežasties, kodėl jai turėtų būti sumokėtas darbo užmokestis?

– Kol kas yra ginčas, kiek joms priklauso išmokėti, ar DGK sprendimai yra pagrįsti (ne visa informacija komisijai buvo pateikta), dėl vienos darbuotojos yra ginčas ir dėl vagystės. Kaip minėjau, įmonė turi įsiskolinimų, anstoliai išieško, tačiau darbuotojai yra pirmoje vietoje. Artimiausiu metu bus dar kartą peržiūrėti turimi duomenys ir jei bus pagrįsti likučiai, tai vadovė vos ne iš savo lėšų turės sumokėti, kad šantažas ir kenkimas įmonei baigtųsi. Jei bus pagrįsti tie likučiai, tikrai bus sumokėta.

– Kiek merginų, jūsų duomenimis, galėjo vogti iš įmonės?

– Kaip čia pasakyti... paklauskite buvusios vadovės. Pagauta už rankos buvo tik viena. Merginos teigia, kad gavo atlyginimus vokeliuose. Tai mums čia yra stebuklas, kad pačios sako, kad tokius dalykus darydavo. Apskaitos pažeidimai, vagystės elementai yra nustatyti pas visas buvusias darbuotojas. Gal ir ne kiekvieną mėnesį jos tai darydavo, bet tokių elementų nustatyta pas visas. 

– Kiek darbuotojų buvo įmonėje?

Darbuotojų įmonėje buvo daug. Buvo kelios parduotuvės, teko jas uždarinėti.

Leisdavo pasiimti 40 proc. nuo kliento sumokėtos sumos?

Emilijos pasiteiravus apie bendrovėje vykusias vagystes, mergina sakė žinanti kalbas, kad naujiems darbuotojams pasakojama tokia versija. „Jie naujiems darbuotojams sakė, kad mes vogdavome ir mus atleido. Tačiau mes pačios atsiuntėme prašymus išeiti iš darbo. Jis mums siūlė didesnius atlyginimus ir geresnes darbo sąlygas, kad tik pasiliktume. Tad jo žodžiuose nėra logikos. Buvo grasinama policija, vis laukiu iš pareigūnų žinių, tačiau nuo vasario taip ir nesulaukiu“, – atskleidė Emilija. Ir nustebina: „Kai mes atlikdavome paslaugą ir žmogus sumokėdavo grynaisiais,  jie mums leisdavo imti 40 proc. Sakė, kad buhalterija tai sutvarkys ir mokesčiai bus sumokėti. 60 proc. sumos dėdavome į kasą, o mums buvo pasakyta, kad ir nuo mūsų paimtų 40 proc. vistiek bus  sumokėti mokesčiai.“ 

„Sąsiuvinys, kuriame rašėme 40 proc. savo dalies nuo paslaugos, jei mokėdavo ne grynaisiais“, – po atsiųsta nuotrauka rašė Emilija. 

Susisiekus bendrovės duotais kontaktais su įmonės direktore, moteris prisistatė esanti Ksenija, tačiau savo pavardės atskleisti nepanoro. Moteris pasakojo, kad vogta parduotuvėje buvo tikrai ne kartą bei prakalbo ir apie Emilijos minėtą sąsiuvinį.

„Yra ir toks sąsiuvinys, kuriame merginos rašydavosi, kiek reikia į kasą įmušti. Tarkim, makiažas kainuoja 30 eurų, o į kasą reikia įmušti 3 eurus, antakių tvarkymas kainuoja 8 eurus, o į kasą reikėdavo įmušti 4. Nežinau, kaip jos galėjo tokių nesąmonių prirašyti“, – direktorė antrino teisininkui, kad apie vagystes buvo pranešta policijai. „Jeigu mergaitės pradėjo taip elgtis, tuomet bus imtasi daugiau teisinių dalykų. Jos nė karto su manimi nesusisiekė“, – pridūrė pašnekovė.

Emilijos asmeninio arch. nuotr.

„Kalbant apie atlyginimus – nebuvau jos direktorė ir atlyginimų nemokėjau. Jai mokėjo Laura. Buvusios direktorės pavardės sakyti nenoriu, – toliau paslaptinga išliko naujoji direktorė. –  Aš paėmiau įmonę su šimtu skolų ir jas kiekvieną dieną sprendžiu. Jeigu DGK nusprendė, kad joms kompensacija siekia 5 tūkst. eurų, tai nesuprantu už ką ta kompensacija –  jos tokio dydžio atlyginimų negaudavo. Man VDI pasakė, kad aš nesu atsakinga už šią situaciją, nes aš esu nauja direktorė. Nenoriu žaisti tokių vaikiškų žaidimų: kaip jos gali sakyti tai, kad joms mokėjo vokeliuose. Kas joms sakė, kad galima 40 proc. nuo sumokėtos sumos paimti iš kasos – nesąmonė čia“, – aiškino direktorė.

Emilijos asmeninio arch. nuotr.

„Emilijai mes pinigų neturime grąžinti, nes iš kasos buvo daug pavogta, su didelėmis nuolaidomis prekių daug parduota. Aš negaliu atiduoti Loretai to likučio, nes vienam sumokėjau, juk iš savo kišenės nemokėsiu. Tegul ateina ir normaliai pasikalba, o jei ne – tai mes susitiksime policijoje ir teisme. Bus atsakinga buvusi direktorė ir tos mergaitės – mes taip nepaliksim“, – į vatą žodžių nevyniojo Ksenija.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalui teigė, kad pareiškimų iš šios bendrovės, kuri registruota Polocko g. 1, Vilniuje, policija nėra gavusi.

Specialistės komentaras

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra gavusi tris su UAB „Baltic Stores“ susijusius gyventojų pranešimus. 2018 m. UAB „Baltic Stores“ atžvilgiu atliktas operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu įmonė patikslino deklaracijas ir papildomai deklaravo mokėtinas į biudžetą mokesčių sumas.

VMI pažymi, jog nuolat stebi situaciją, fiksuoja ir vertina apie mokesčių mokėtojus gaunamus faktus. Siekiant įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo savo mokestines prievoles, priimant sprendimus dėl tolimesnių kontrolės priemonių, VMI yra vertinama visa apie mokesčių mokėtojus turima informacija, t. y. tiek VMI sukaupta informacija, iš trečiųjų šaltinių gauti duomenys, gyventojų pranešimai apie galimai vykdomus mokestinius nusižengimus bei viešai žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose pasirodžiusi informacija ir pan.