„Bendra tendencija yra tokia, kad prasidėjus masinei vakcinacijai utilizuojamų vakcinų ėmė daugėti. Balandį utilizuotų vakcinų buvo 479, gegužę – 348, birželį – 1674, o liepą, panašu, jų bus gerokai daugiau“, – pirmadienį teigė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis, pažadėjęs artimiausiu metu pateikti tikslius užpilamų vakcinų dozių kiekius.

Anot SAM atstovo, daugiausiai utilizuojama „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakcinų.

„Dažnai jas tenka utilizuoti dėl to, kad užsiregistravę asmenys neateina vakcinuotis, o atidarius flakoną vakciną reikia sunaudoti per labai ribotą laiką. Pvz., „Comirnaty“ vakciną, pradarius flakoną ir praskiedus vakciną, reikia sunaudoti per šešias valandas. Suėjus šiam laikui, vakcina pasidaro netinkama naudoti, ir ją tenka utilizuoti. Kita dažna utilizavimo priežastis – pasibaigęs vakcinos galiojimas. Tokiu atveju savivaldybės raginamos kuo anksčiau informuoti SAM, kad vakcinas būtų galima nukreipti kitur. Tačiau perskirstyti vakcinas tarp savivaldybių pavyksta ne visada, nes vakcinavimo tempai kritę visoje šalyje“, – sakė J. Gališanskis.

Daugiausiai utilizuojama „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakcinų.

Praėjusią savaitę SAM atstovai teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo utilizuoti nepanaudotas atšildytas vakcinas ir apie šį faktą SAM sužinojo tik tuomet, kai jos jau buvo nebegaliojančios.

„Vilniaus savivaldybė turėjo utilizuoti nepanaudotas atšildytas vakcinas ir apie šį faktą SAM sužinojo tik tuomet, kai jos jau buvo nebegaliojančios – nepaliekant galimybės pasiūlyti kitoms savivaldybėms ar pabėgėlių centrams“, – penktadienį teigė J. Gališanskis.

Pasak SAM, nors utilizuotų vakcinų skaičius didelis, savivaldybės deda pastangas skiepyti gyventojus, todėl „turime ramiai vertinti žmogiškąsias klaidas“.

„Sostinėje, taip pat kaip ir kitoms savivaldybėms, itin aktuali darosi vakcinų galiojimo data. Dėl pasibaigusios galiojimo datos tenka utilizuoti vis didesnius vakcinų kiekius. Vilniuje pastarosiomis savaitėmis buvo utilizuota apie 5 tūkst. kompanijos „Moderna“ vakcinos dozių, kurios galiojimo laikas pasibaigė“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės vakcinavimo koordinatorius Kipras Krasauskas.

Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, vakcinacijos tempai yra sumenkę. „Stengiantis pasiekti kuo daugiau gyventojų stengiamasi sudaryti kuo daugiau galimybių pasiskiepyti kuo arčiau namų, taip pat susibūrimo vietose – šalia prekybos centrų ir t.t. Kitą savaitę taip pat planuojama atidaryti dar vieną vakcinacijos punktą, netrukus prie po miestą važinėjančio mikroautobuso prisidės ir skiepobusas“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės vakcinavimo koordinatorius.

SAM: apie vakcinas pranešė, tik kai jos buvo nebegaliojančios

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo utilizuoti nepanaudotas atšildytas vakcinas ir apie šį faktą SAM sužinojo tik tuomet, kai jos jau buvo nebegaliojančios.

„Vilniaus savivaldybė turėjo utilizuoti nepanaudotas atšildytas vakcinas ir apie šį faktą SAM sužinojo tik tuomet, kai jos jau buvo nebegaliojančios – nepaliekant galimybės pasiūlyti kitoms savivaldybėms ar pabėgėlių centrams“, – teigė SAM Spaudos tarnybos vyr. specialistas Julijanas Gališanskis.

Pasak SAM, nors utilizuotų vakcinų skaičius didelis, savivaldybės deda pastangas skiepyti gyventojus, todėl „turime ramiai vertinti žmogiškąsias klaidas“.

Vilniaus savivaldybė turėjo utilizuoti nepanaudotas atšildytas vakcinas ir apie šį faktą SAM sužinojo tik tuomet, kai jos jau buvo nebegaliojančios – nepaliekant galimybės pasiūlyti kitoms savivaldybėms ar pabėgėlių centrams.

Anot J. Gališanskio, kitoms savivaldybėms taip pat tenka utilizuoti nedidelius kiekius atšildytų vakcinų. Kai savivaldybės kreipiasi dėl vakcinų, kurių nespėja sunaudoti, ministerija stengiasi jas nukreipti kitur.

SAM anksčiau yra skelbusi, kad pirmųjų vakcinų galiojimo terminai prie pabaigos turėtų priartėti rugpjūtį.

„Vakcinos iš gamintojų atkeliauja į Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlį, kur yra saugomos nepradarytos ir neatšildytos, žemos temperatūros sąlygomis. Tokiomis sąlygomis „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakcinas galima laikyti iki šešių ir septynių mėnesių, „Janssen“ vakciną – iki dviejų metų, o „Vaxzevria“ gali būt saugoma pusę metų 2-8 laipsnių temperatūroje. Kai savivaldybės pasiima vakcinas, jos jas atšildo, tuomet jų galiojimo laikas sutrumpėja. Atšildytos „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakcinos turi būti sunaudotos per vieną mėnesį, „Janssen“ – per tris mėnesius. Po to, kai vakcinos paliko ESSC sandėlius ir buvo perduotos savivaldybėms, sekti jų realizavimo terminus jau yra savivaldybių atsakomybė“, – teigė ministerijos atstovas.

„Vakar šventėme didžią Lietuvos šventę, tačiau po fejerverkų Nemuno gatvėje esančiame sustojime  nesulaukėme autobusų į Šilainius, pravažiavo tik vienas 2 maršruto troleibusas“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo moteris, kuri nenorėjo viešai skelbti savo vardo ir pavardės. 

Skausmas krūtinėje

Savaitės pradžioje skaitytoja portalui kauno.diena.lt atsiuntė laišką, kuriame teigė, kad paauglį savaitgalį vargino aukšta temperatūra, pirmadienį atsirado dusimas, jis skundėsi skausmais krūtinės srityje.

„Priimamajame kraujo tyrimus padariusi slaugytoja žagtelėjo. Du rodikliai – berods troponinai ir d-dimerai – ypatingai viršijo sveiko žmogaus normos ribas. Kiek žinau, abu šie rodikliai rodo miokardo infarktą“, – sakė moteris.

Susisiekus su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovais, šie patvirtino, kad minimas pacientas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvyko birželio 28 dieną dėl karščiavimo ir skausmo krūtinės srityje.

„Atlikus pirminius tyrimus, 16-mečiui nustatytas perikarditas (širdies maišelio uždegimas), todėl paauglys stacionarizuotas Vaikų ligų klinikoje. Šiuo metu paciento būklė yra gera, todėl artimiausiu metu jis bus išleistas namo tolesniam stebėjimui“, – teigė Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Račkauskienė. 

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Tiria ryšį tarp vakcinos ir susirgimo

Anot gydymo įstaigos, pacientas birželio 25 dieną buvo paskiepytas antrąja „Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakcinos „Comirnaty“ doze. „Kol kas nei patvirtinti, nei paneigti ryšio tarp vakcinavimo ir paciento susirgimo (perikardito) negalime, nes vis dar vyksta išsamūs paciento tyrimai. Jeigu ryšys tarp vakcinos ir susirgimo bus įrodytas, apie tai nedelsiant bus informuota Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT)“, – ketvirtadienį teigė K. Račkauskienė.

VVKT teigė apie šį atvejį informacijos negavę. „Tokio ar panašaus pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją nesame gavę“, – portalui kauno.diena.lt teigė VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė. 

Europoje šia liga suserga nuo 1 iki 10 iš 100 tūkst. žmonių per metus, tuo tarpu vaikams ši patologija nustatoma itin retai.

„Iki šiol esame gavę tik vieną pranešimą apie paauglio patirtą įtariamą nepageidaujamą reakciją į skiepus. Ji buvo nesunki“, –  A. Tautvydienė taip pat teigė, kad tarnyba nėra gavusi pranešimų, kad paaugliai po skiepo atsidurtų ligoninėje.

VVKT atstovė atkreipė dėmesį, kad jeigu gydytojai nematys priežastinio ryšio tarp vakcinos ir vaikino diagnozės, pranešimo tarnybai gali ir visai nepateikti.

„Sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai), gavę informaciją apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į skiepus, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją formą“, – sakė pašnekovė.

Vaikai serga retai

Kauno klinikų gydytoja vaikų kardiologė ir vaikų reumatologė Aušra Šnipaitienė papasakojo apie perikarditą vaikams ir kaip jis gydomas „Perikarditas dažniausiai grėsmės gyvybei nekelia, o jo eiga ir sunkumas priklauso nuo aplink širdį susikaupusio skysčio kiekio. Būklė dažnai būna ir visai besimptomė. Europoje šia liga suserga nuo 1 iki 10 iš 100 tūkst. žmonių per metus, tuo tarpu vaikams ši patologija nustatoma itin retai (Amerikos kardiologijos koledžo duomenimis, perikarditas nustatomas tik apie 0,2 proc. sveikų vaikų, besikreipiančių į skubios pagalbos skyrius dėl krūtinės skausmo). Mokslinės literatūros duomenimis, ši būklė dažniausiai pasireiškia paaugliams berniukams“, – aiškino medikė. 

Ši liga visiems pacientams pasireiškia skirtingai, o gydymo taktika yra individuali. Anot A. Šnipaitienės, dažniausiai vaikams liga praeina savaime per 2-4 savaites, užtenka poilsio režimo, vaistų nuo skausmo (jei skauda) ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofeno).

„Kartais, net ir atlikus išsamius tyrimus, perikardito priežastis išlieka neaiški. Vaikams ši būklė dažniausiai pasireiškia po širdies operacijų, taip pat – sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis (bakterinėmis ar virusinėmis, pavyzdžiui, COVID-19), po krūtinės ląstos traumų ar sužeidimų bei sergant sisteminėmis ligomis. Yra duomenų, kad širdies pažeidimai vaikams nustatyti ir persirgus COVID-19 liga dėl multisisteminio uždegiminio atsako sindromo“, – teigė Kauno klinikų medikė. 

Europos vaistų agentūros (EVA) Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas  (PRAC) nuo 2021 metų balandžio mėnesio registruoja ir tiria informaciją apie miokardito ir perikardito atvejus po vakcinacijos nuo SARS-CoV2 viruso. Pirmieji pranešimai pasirodė Izraelyje po skiepijimo „Comirnaty“ vakcina, taip pat JAV, kur šiuo metu yra paskiepyta apie 3,3 mln. dozių 12-15 metų paauglių ir apie 20 mln. dozių 16-25 metų amžiaus žmonių.

Dauguma šių susirgimų buvo lengvi ir žmonės pasveiko per kelias dienas. Širdies audinių uždegimines reakcijas daugiausia patyrė vyrai, jaunesni nei 30 metų, o simptomai dažniausiai pasireiškė per kelias dienas po vakcinacijos antrąja vakcinos „Comirnaty“ doze. „Bent kol kas rekomendacijų neskiepyti antrąja vakcinos doze  – nėra“, – sakė A. Šnipaitienė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ar skiepytis antra doze?

Jeigu paaugliui ar kitam pasiskiepijusiam asmeniui pasireiškia sunkios reakcijos po skiepo nuo COVID-19, ar rekomenduojama skiepytis nuo koronaviruso ir antra doze?

„Aplinkybės, būklės ar praeityje patirti sveikatos sutrikimai, dėl kurių asmeniui negalima leisti antrosios vakcinos dozės, yra nurodyti vaisto informaciniuose dokumentuose: preparato charakteristikų santraukoje (specialistui skirtas dokumentas) ir pakuotės lapelyje (pacientui skirtas dokumentas). Rinkoje esančių vakcinų, vartojamų dviem dozėmis „Comirnaty“, „Spikevax“ (buvusi „Moderna“) ir Vazevria“ informaciniuose dokumentuose yra nurodyta, kad antrosios dozės negalima leisti pacientui, kuriam po pirmosios dozės pasireiškė anafilaksija (t. y. sunki sisteminė alerginė reakcija).  „Vaxzevria“ vakcinai  yra papildomas apribojimas. Antros „Vaxzevria“ dozės negalima naudoti, jei po ankstesnio skiepijimo „Vaxzevria“ buvo pasireiškęs trombozės su trombocitopenija sindromas (TTS).  Kitais atvejais, kai po pirmosios vakcinos dozės pacientas buvo patyręs sunkią nepageidaujamą reakciją, vakcinos antrosios dozės vartoti nedraudžiama“, – aiškino VVKT atstovė spaudai A. Tautvydienė.

Anot jos, panašiais kaip šis paauglio atvejais, rekomenduojama vadovautis vakcinų informacinių dokumentų nurodymais  ir gydytojų rekomendacijomis,  individualiais atvejais priimant sprendimus dėl vakcinos nepageidaujamo poveikio keliamo pavojaus ir numatomos vakcinacijos naudos pandemijos kontekste.

„Europos kultūros sos(?)tinė. Kultūra yra NE apie tai, ką daro gimtojo Kauno miesto valdžia. NE apie tai, kaip ji suvokia demokratiją, kaip sumaniai randa „techninių pretekstų“ NE dialogui su LGBT+ bendruomene, pasiteisinimų NE lygioms teisėms. NE tokia laikysena ir vertybės yra keliamos Europos!!! Kultūros!!! Sostinei!!!  Todėl man jau „nėra garbė ir privilegija būti mano gimtojo ir mylimo miesto ambasadoriumi“  ir atsisakau „Kaunas 2022“ ambasadoriaus vardo“, – feisbuke penktadienį rašė režisierius.

Feisbuko įrašas.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis portalui kauno.diena.lt teigė dėl šios situacijos labai apgailestaujantis ir suprantantis motyvus. 

„Kiekvienas žmogus, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ypač dėl tų motyvų, kurie buvo išsakyti pas gerbiamą režisierių, pasitraukia arba yra prarandamas mums yra skaudžiausia. Visi žmonės yra tie, kurie „dega“ Kaunu, „dega“ tuo, kad norėtų, jog miestas keistųsi, išaugtų, ir tokie sprendimai, ypatingai motyvuojant tokiais motyvais, yra labai skaudūs. Juos reikia gerbti ir priimti bei labai tikėtis, kad pati programa ir programos kūrėjai, sudėtinės dalys, jos leis suprasti, kad kultūros sostinė ir yra apie tai, ką gerbiamas režisierius sako, kad taip nėra. Mes nesam savivaldybė ir negalim už juos atsakyti, mes nei leidimų išdavinėjam. Mes gyvenam pagal tas taisykles, kurias padiktuoja mūsų steigėjas šiuo atveju“, – sakė pašnekovas.

Kodėl neskiepys?

Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, vakcinavimo centre „Litexpo“ gyventojai turės galimybę vietoje pasirinkti norimą vakciną iš trijų turimų: „Comirnaty“, „Moderna“ arba „Jannsen“.

„Vien per ketvirtadienį esame pajėgūs Vilniuje paskiepyti apie 7500 žmonių, iš viso būsime  paruošę 6400 „Pfizer-BioNTech“, 1000 „Janssen“ ir 100 „Modernos“ vakcinų dozių. Vakcinavimo centre tądien dirbs net 125 darbuotojų ir savanorių komanda, tad dar kartą norime pakviesti visus pasiraitoti rankoves ir greičiau grįžti į normalų gyvenimą“, – sakė Administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė paaiškino, kodėl neužsiregistravę žmonės nebus skiepijami „Vaxzevria​“ vakcina.

„Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu „Vaxzevria​“ vakcinos gaunama nereguliariai ir nedideli kiekiai, didžioji dalis vakcinų planuojamos ir skiriamos gyventojams, kurie turi būti paskiepyti antrąja doze. Iš šią savaitę gaunamų 7700 „Vaxzevria“ dozių, didžioji dalis taip pat bus panaudota revakcinacijai. Nedidelė dalis vakcinų (400) buvo skirta pirmosioms dozėms bei buvo atidaryti registracijos laikai  gyventojams birželio 19 dienai – visi šie laikai jau yra užimti, tačiau dar yra keletas laisvų registracijos laikų birželio 23 dienai, nes dalis gyventojų atšaukė registraciją. Kol kas neturime informacijos iš SAM apie planuojamą kitą šios vakcinos pristatymą ir numatomus vakcinos kiekius, todėl įvertinę numatytų revakcinacijų skaičių papildomai skirti „Vaxzevria“ vakcinos kol kas neturime galimybių“, – sakė V. Turauskytė.

Anot jos, pastaruoju metu yra nemaži kiekiai revakcinuojamų asmenų – iki mėnesio pabaigos numatyta beveik 14 500 revakcinacijų –, todėl „AstraZenecos“ vakcinų pirmoms dozėms nėra pakankamai.

Vakcinacijos procesas planuojamas labai kruopščiai ir atsakingai, revakcinacijai reikalingos vakcinos pakanka.

Nerimauti neturėtų

Ar žmonės, kurie yra pasiskiepiję pirmąja „AstraZenecos“ vakcinos doze, turėtų sunerimti, kad gali laiku negauti antrosios dozės?

„Vakcinacijos procesas planuojamas labai kruopščiai ir atsakingai, revakcinacijai reikalingos vakcinos pakanka, todėl žmonėms, pasiskiepijusiems pirma „AstraZenecos“ doze, nereikia nerimauti dėl antros dozės gavimo numatytu laiku“, – sakė pašnekovė. 

„Vaxzevria“ vakcina „Litexpo“ vakcinacijos centre bus skiepijama birželio 19, 22, 23, 28, 29 ir 30 dienomis.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta portalui kauno.diena.lt taip pat teigė, kad žmonėms, kurie pasiskiepijo pirmąja „AstraZenecos“ doze, nereikėtų nerimauti dėl antrosios dozės. 

„Tikrai jokiu būdu jie neturi nerimauti. Kai Lietuva gauna vakcinos siuntą, ji yra skirstoma į dvi  dalis – pirmiausia yra užtikrinama, kad užtektų vakcinos dozių revakcinacijai, o likęs kiekis yra skiriamas pirmai dozei. Šiuo metu Lietuvoje yra 3511 dozių pirmai vakcinacijai“, – sakė A. Šuksta.

Scanpix nuotr.

I. Šimonytė: užsakytomis „AstraZenecos“ vakcinomis galėsime įvykdyti pasaulio piliečių pareigą

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Lietuvos nusipirktos „Vaxzevria“ vakcinos neliks nepanaudotos. Pasak jos, nemažus „AstraZenecos“ gaminamų skiepų kiekius užsisakiusi Lietuva dalį vakcinų galės suteikti kaip paramą Rytų partnerystės šalims, skelbia ELTA.