Užpuolė iš nugaros?

Apsilankymą naktiniame bare „Bardakas“ kovo 16-osios naktį moteris prisimena iki šiol – ne tik iškyla nemalonios emocijos, bet ir tenka lankytis pas medikus. Kaip ji teigė, maždaug 20 minučių po vidurnakčio bare iš nugaros buvo užpulta nepažįstamo vyro.

„Pajutau kažkieno ranką ant kaklo, kuri staigiai ir stipriai čiupo už plaukų, praradau pusiausvyrą. Užpuolikas, suėmęs visus plaukus, tąsė mane po klubo grindis, spaudė prie žemės. Kojomis ir kita ranka daužė, spardė. Bandžiau gintis nuo užpuoliko, tad jis man išnarino pirštą per sąnarį. Pirštas kabėjo, – pasakojo Milda. – Apsauga elgėsi labai grubiai, griebė mane už rankos, nusivedė į baro prieangį. Klausė, kas įvyko. Pasakiau apsaugos darbuotojui, kad mane užpuolė nepažįstamas vyras, kad kviestų policiją ir peržiūrėtų vaizdo įrašą. Kadangi kartojau tik šį sakinį, apsaugos darbuotojas įtūžo, įrėmė savo veidą į mano ir šaukė spjaudydamas man ant veido, kad aš nerėkčiau ant jo.“

Moteris prašė atkreipti dėmesį į jos sveikatos būklę ir greičiau iškviesti medikus. „Vėliau, atvykus medikams ir policijai, aš papasakojau, kas įvyko. Kadangi man reikėjo skubios pagalbos, mane išvežė į ligoninę, o mane užpuolęs vyras su savo kompanija buvo įleistas atgal į naktinio klubo patalpas. Įleistas atgal, liudininkų pasakojimu, vyras buvo agresyvus ir konfliktavo su kitais lankytojais, vėliau buvo išvestas apsaugos. „Bardakui“ tik jų pačių saugumas rūpi, o ne lankytojų“, – piktinosi pašnekovė.

Kaunietė pasakojo, kad užpuolikas nuplėšė jos rankinuką. „Praradau visus asmeninius daiktus. Atgavau juos tik po pusantros valandos iš policijos darbuotojų“, – pasakojo kokteilių baro lankytoja.

Pašnekovė teigė, kad laiką yra leidusi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio naktinio pasilinksminimo vietose, tačiau su tokiu elgesiu niekur neteko susidurti. „Bardake“ ji lankėsi ir anksčiau.

„Dešinės rankos pirštas negyja. Jis – violetinis. Nesinori galvoti apie tragiškus padarinius, bet iškritau iš gyvenimo, nesusitvarkau su buities darbais. Darbe taip pat reikia rankų. Skubos tvarka eisiu pas chirurgą“, – sakė pašnekovė, kuri maždaug mėnesį neranda laiko laisvalaikiui – lankosi pas medikus, policijos pareigūnus, ekspertus.

Užpuolikas, suėmęs visus plaukus, tąsė mane po klubo grindis, spaudė prie žemės. Kojomis ir kita ranka daužė, spardė. Bandžiau gintis nuo užpuoliko, tad jis man išnarino pirštą.

„Teismo medicinos ekspertas pažymėjo sumušimus ant rankų ir kojų. Dvi savaites skaudėjo skalpą nuo to, kad plaukus tempė. Ir psichologų pagalbos reikėjo. Mane užpuolė žvėris. Čiupti moterį už kaklo – neregėti dalykai. Žvėris. Nebaudžiamas. Mane sumušė kaip šunį, – emocijų neslėpė pašnekovė. – Po šio incidento iš klubo administracijos, apsaugos – jokio žmogiškumo. Jie paėmė mane už rankos taip, tarsi aš būčiau smurtautoja ir pavojinga. Buvau šokiruota, kad mane užpuolė, bet apsaugos darbuotojų elgesys pribloškė. Jie buvo abejingi ir net su manimi agresyviai elgėsi. Likau viena sumušta, be daiktų, dar to vyro kompanija bandė kaltę man suversti.“

Braižas – panašus?

Milda teigė, kad kovo 20-ąją policijai dėl šio incidento parašė pareiškimą. Viešojoje erdvėje pamačiusi panašią istoriją, ji nusprendė paviešinti ir savo išgyvenimus. „Galbūt tai tik sutapimas, bet užpuolimo braižas man pasirodė panašus, o užpuolimus skiria tik viena savaitė“, – sakė moteris.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai patvirtino, kad kovo 16-ąją, apie 2 val., sulaukė pranešimo, kad naktiniame bare sužalota moteris. Ji buvo nuvežta į gydymo įstaigą. Įtariamasis yra nustatytas. Toliau vyksta ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Kokteilių baro „Bardakas“ atstovai teigė, kad apie šį įvykį jiems yra žinoma. „Apsaugos darbuotojai pamatė konfliktuojančius vaikiną ir merginą, juos iš karto išskyrė. Vaikinas šaukė, kad mergina į veidą jam metė šampano taurę, mergina – kad jai sužalojo pirštą. Mergina buvo agresyvi, smarkiai šūkavo, norėjo išeiti namo nesulaukusi nei policijos, nei medicinos pagalbos, jos mandagiai buvo paprašyta nusiraminti ir nešaukti. Vaikinui buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas, apsaugos darbuotojai palydėjo jį iki drabužinės, paėmė striukę ir nuvedė tiesiai į policijos automobilį. Daugiau nei tą vakarą, nei kitą dieną šio lankytojo pas mus nebuvo“, – teigė „Bardako“ administratorė Marija Stankutė. Kaunietė Milda teigė, kad į vaikiną taurę paleido, nes taip gynėsi ir nevalingai sureagavo.

Kaip teigė kokteilių baro atstovė M. Stankutė, vaikinas buvo sulaikytas, jam iškviesta policija, merginai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Policijai perduoti vaizdo kamerų įrašai.

„Ar policijoje yra tik merginos pareiškimas, ar ir vaikino dėl prakirsto antakio, kaip toliau vyksta šis tyrimas, jokios informacijos neturime“, – teigė „Bardako“ atstovė.

Situacija: dėl incidentų „Bardake“ pradėti jau mažiausiai du ikiteisminiai tyrimai. Regimanto Zakšensko nuotr.

Incidentų – daugiau

Apie galimą kitą smurto atvejį ir apsaugos darbuotojų abejingumą redakcijai pranešė ir dar viena skaitytoja.

„Galimai stipriai apsvaigęs vyras griebė merginą už kaklo ir kumščiu trenkė į veidą, – apie „Bardake“ kovo 24-osios naktį, apie 2 val., matytą vaizdą pasakojo liudininkė. – Labiausiai nustebino žmonių ir apsaugos darbuotojų abejingumas, kai stebėdami visą įvykį nesigriebė jokių veiksmų. Merginai netekus sąmonės, niekas nepadėjo jos išnešti iš klubo patalpų ar suteikti pirmąją pagalbą. Tik po kurio laiko, kai konfliktas jau buvo nutrauktas, apsaugos darbuotojai vyrą galimai išvedė per tarnybinį išėjimą.“ Policijos pareigūnams atvykus į naktinį barą galimo smurtautojo jie neberado.

Policijos atstovai patvirtino, kad į Laisvės alėjoje esantį naktinį barą vyko kovo 24 d., apie 02.45 val. „Naktiniame klube vyras sudavė moteriai, gimusiai 1999 m.“, – teigė policijos atstovai.

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. „Galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nustatinėjamas, peržiūrimi vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, apklausiami liudytojai“, – teigė policijos atstovai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė Jolita Raudeliūnienė pateikė daugiau detalių apie vykdomą tyrimą.

Apsaugos darbuotojas įtūžo, įrėmė savo veidą į mano ir šaukė spjaudydamas man ant veido, kad aš nerėkčiau ant jo.

Prokurorė teigė, kad kol kas įtariamojo asmenybė yra nustatinėjama, tačiau vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose yra užfiksuotas pats incidentas.

„Įvykio metu moteriai buvo iškviesti medikai, ji buvo apžiūrėta, bet į gydymo įstaigą nebuvo išvežta. Dėl moters sužalojimų jau gauta specialistų išvada. Būklė nebuvo sudėtinga. Gauta išvada, kad jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra duomenų, kad keistųsi sužalojimų mastas“, – teigė prokurorė.

Teisėsauga apklausė ir pačią nukentėjusiąją. „Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad asmenys būtų pažįstami. Nelabai norime atskleisti nukentėjusiosios apklausos, bet ikiteisminiame tyrime nėra duomenų, kad konfliktas būtų kilęs anksčiau ar tuo metu, taip pat ir žodinis. Tai įvyko dėl menkavertės priežasties“, – teigė J. Raudeliūnienė.

Nukentėjusioji, anot prokurorės, išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, apibūdino galimą smurtautoją. „Vaizdo įrašas patvirtina jos parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu neturime duomenų, kad jis būtų akivaizdžiai pavartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų“, – teigė prokurorė.

Teisėsauga apklausia ir kitus asmenis, apsaugos darbuotojus. „Negalėčiau vertinti, ar apsaugos darbuotojai, ar policijos darbuotojai elgėsi įdomiai. Asmuo buvo išprašytas iš baro, nes to paprašė nukentėjusiosios draugė. Policijos pareigūnai įtariamojo nerado“, – teigė J. Raudeliūnienė. Baro darbuotojai su teisėsauga bendradarbiauja noriai, pateikė vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

Anot prokurorės, nėra duomenų, kad įtariamasis teisėsaugai būtų žinomas iš anksčiau.

Gina darbuotojus

„Bardako“ vadovybė pateikė savo versiją dėl kovo 24-osios naktį įvykusio incidento. „Vaizdo kamerų įrašuose nesimato, kad mergina būtų praradusi sąmonę, gulėtų ant žemės, jos išnešti iš baro patalpų nereikėjo. Konfliktas tarp jos ir vaikino įvyko 01.46 val., į lauką ji, lydima draugų kompanijos – trijų vaikinų ir merginos, išėjo 01.48 val. Apsaugos darbuotojai apie konfliktą sužinojo merginai su draugų kompanija išėjus į lauką. Apsaugos darbuotojai pasisodino merginą tambūre, nes ji pasakė, kad jai sutrenkta galva. 01.50 val. paskambino numeriu 112, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pasiūlė vandens, uždavė visus klausimus, kuriuos pasakė dispečerė, ar nesvaigsta galva, ar sąmoninga, kiek jai metų. Ji į visus atsakė, teigė, kad galva nesvaigsta. Mergina buvo susiėmusi už žando, jokių sužeidimų nesimatė“, – teigė baro atstovai.

Nukentėjusioji policijos pareigūnus išsikvietė pati. „Galimai smurtavęs vyras iš baro patalpų 01.50 val. išėjo pats. Tuo metu lauke stovėjo ir apsaugos darbuotojas, mergina ir jos kompanija. Vyras gretimai stoviniavo iki 01.55 val., tada įsėdo į taksi automobilį ir išvažiavo. Per tas penkias minutes nė vienas iš žmonių nepasakė, kad jis galimas smurtautojas, o mergina apsaugos darbuotojams nepaaiškino, kas jai trenkė“, – sakė baro administratorė M. Stankutė. 01.56 val. į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai.

Saugumas: baro atstovai tikina, kad sėkmingai dirba jau septintus metus, o dalis apsaugos darbuotojų – nuo pat pirmos atidarymo dienos. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Vakaro metu pas mus dirba mažiausiai keturi apsaugos darbuotojai, visiems konfliktams stengiamasi užbėgti už akių. Išgėrę ar įtartini asmenys į baro vidų neįleidžiami, atliekamas griežtas face control (išvaizdos kontrolė – aut. past.). Lankytojų naktį būna apie 400, prie kiekvieno, deja, po apsaugos darbuotoją nepastatysi ir labai gaila, kad nutiko tokia nemaloni situacija“, – teigė kokteilių baro atstovė. Anot jos, policijai buvo perduoti vaizdo įrašai iš vidaus ir lauko, galimai smurtavusio vyro atvaizdas, telefono numeris, taksi vairuotojo, kuris jį išvežė, kontaktiniai duomenys.

„Sėkmingai dirbame jau septintus metus, dalis apsaugos darbuotojų – nuo pat pirmos atidarymo dienos. Klientų saugumas mums yra didžiausias prioritetas, – paprašius redakcijai pateikti vaizdo įrašus apie minėtą incidentą, baro vadovybė tai atsisakė padaryti. – Tikrai gerbiame savo klientų privatumą, taip pat išplatinę juos pažeistume įstatymus, tad pasidalyti negalime.“

„Moteris su mažais vaikais papuola į eismo įvykį. Pareigūnas nepaklausia, ar reikia pagalbos, palieka vaikus vienus ir toliau pasivedęs įžeidinėja jų motiną. Moterį vadina melage, antraeilininke, chuligane, vaidinančia, kad turi prabangų automobilį, nors ji neturi nė vienos administracinės nuobaudos“, – tikino vilnietė.

Negalėjo net susapnuoti

Nemalonias emocijas sukėlęs incidentas, į kurį pateko moterų vairuojami „Tesla“ ir „Nissan“ markių automobiliai, Vilniuje įvyko praėjusių metų rugsėjo 28 d., apie 8.30 val.

„Vežiau du savo vaikus – dvejų ir šešerių metų – į darželį. Šiuo maršrutu važiuoju kiekvieną dieną jau beveik ketverius metus. Važiavau Antakalnio gatve, kurioje tuo metu buvo išklotas naujas asfaltas, tačiau eismo juostos nebuvo sužymėtos kelis mėnesius. Žinau, kad važiuojant Antakalnio gatve, žiede atsiranda trečia eismo juosta, iš kurios galima tik apsisukti, – „Teslos“ vairuotoja Karolina atkreipė dėmesį, kad rugsėjo mėnesį čia būna daug eismo spūsčių. – Prasidėjus trečiai juostai, priekyje manęs važiavęs „Nissan“ automobilis išvažiavo į trečią juostą ir važiavo ja. Pirmoje juostoje buvo kamštis, antroje – mažesnis, tad ja ir važiavau apie 30 km/val. greičiu. „Nissan“ važiavo lygiagrečiai su manimi trečia juosta. Staiga išgirdau ir lyg pajutau smūgį.“

Moteris teigė, kad trumpam net suabejojo, ar neužvažiavo ant akmens, nes smūgis nebuvo garsus.

„Vaikai suklykė ir pradėjo verkti, sutrikau. Sustojau, išlipau iš automobilio ir pamačiau, kad į vairuotojo pusės keleivio vietą atsitrenkė „Nissan“. „Nissan“ iš trečios eismo juostos, iš kurios galima apsisukti, nuvažiavo tiesiai. Pirma mintis buvo, kad gaila automobilio, bet nors ne aš kalta. Tiesa, tuo, kas nutiko vėliau, negalėjau patikėti ar net susapnuoti, – prisiminė pašnekovė. – Iš „Nissan“ išlipo vairuotoja, kuri pradėjo šnekėti, kad aš iš dangaus nukritau, ji nieko nematė, nieko nesupranta.“

Karolina pasakojo, kad toks „Nissan“ vairuotojos elgesys sukėlė daug klausimų. „Kaip galima nematyti priekyje esančios mašinos? Paklausiau, ar ji kaltės neprisiima. Ji atsakė, kad, žinoma, nesutinka jos prisiimti“, – sakė vilnietė, į avarijos vietą iškvietusi policijos pareigūnus.

Situacija: vairuotoja skundėsi, kad pareigūnas G. Černiauskas ją nuolat įžeidinėjo. Pašnekovės nuotr.

„Akivaizdu, kad „Nissan“ stovi skersai trečios ir antros juostos, o tai įrodo, kad vairuotoja staigiai iš trečios juostos suko į antrą. „Nissan“ stovi ant ištisinės eismo juostos“, – tuomet pamatytą vaizdą apibūdino pašnekovė.

Anot jos, jeigu greitis būtų didelis, automobilių apgadinimai po susidūrimo būtų buvę visai kitokie – „Nissan“ automobilis apgadintas visiškai nežymiai, o „Tesla“ automobiliui kliuvo daugiau.

Policininko akibrokštas

Kol buvo laukiama atvykstančių pareigūnų, mažasis moters vaikas visą laiką verkė. Į eismo įvykį patekusi vairuotoja iš incidento vietos nesitraukė.

„Po 30 min. paskambino pareigūnas, kaip vėliau supratau, Gediminas Černiauskas. Pareigūnas reikalavo susitarti arba prisiimti kaltę, nors pats net nebuvo vietoje. Jis piktu tonu pradėjo rėkti: „Kas yra? Ko negalit susitarti, kodėl pareigūnai trukdomi?“ Bandžiau ilgai ir gražiai kalbėti, kol galiausiai atšoviau, kad puikiai žinau savo teises ir jų pareigas – jei nesutariama dėl kaltės, pareigūnai privalo atvykti ir neturi teisės man telefonu įsakinėti prisiimti kaltę. Pareigūnas piktai atkirto, kad atvažiuos ir skirs man baudą“, – Karolina teigė jautusis ramiai, nes buvo įsitikinusi, kad eismo įvykio nesukėlė, tad ir baudą pareigūnai skirs kaltininkui.

Anot moters, po pokalbio praėjus maždaug 15 min., atvyko pareigūnai.

„Negalėjau patikėti savo akimis ir ausimis, kaip viskas pasisuko. Vienas iš dviejų atvykusių policininkų – G. Černiauskas – nuolat mane įžeidinėjo, sakė, kad tokios kaip aš iš pažiūrėjimo žinomos, užtenka į mašiną pažiūrėti ir viskas aišku. Jis pasakė, kad eina rašyti man baudą, nes sukėliau eismo įvykį. Tiesa, kito automobilio vairuotoja nuolat glostė G. Černiauską, o jis ją ramino, kad ji gali net nesiaiškinti, nes į žmogų pažiūrėjus viskas aišku. Pareigūnas nesiklausė mano paaiškinimų, atsisakė braižyti įvykio schemą, t. y. vykdyti teisėtus mano prašymus, patikrinti kitos vairuotojos girtumą. Jis net nepaklausė, kaip mano vaikai, privertė juos judrioje gatvėje automobilyje palikti vienus“, – prisiminė Karolina.

Į incidento vietą atvykus vilnietės vyrui, šis taip pat stebėjosi pareigūno elgesiu. Kaip pasakojo Karolina, pareigūnas klausinėjo, kas jis toks, liepė „apsisukti ir dingti iš čia“.

O „Nissan“ vairuotojos sutuoktinis visur dalyvavo ir dalijo pareigūnams patarimus: „O, davai, duodam papūsti šitai poniai, o mažu įpūs į alkotesterį, tai dar ne taip pamokytume ją, tokias su prabangiomis mašinomis reikia gerai paauklėti“, – prisiminė „Teslos“ vairuotoja.

Negalėjau patikėti savo akimis ir ausimis, kaip viskas pasisuko.

Pašnekovė su „Kauno diena“ pasidalijo ir bylos medžiagoje esančiais vaizdo įrašais, kurie buvo užfiksuoti tarnybiniame pareigūnų automobilyje. Viename vaizdo įraše girdėti štai toks „Nissan“ vairuotojos ir pareigūnų pokalbis.

„Aš galvoju, kad čia būtų užtekę draudimo“, – sakė „Nissan“ vairuotoja. Tada policijos pareigūnas pasitikslino: „Ponia, tai jūs norite būti kalta, ar ji? Kodėl jūsų automobilis stovi taip kreivai? Sumėtė jus taip kažkaip?“ „Nissan“ vairuotoja tik tarsteli: „Gal ir sumėtė biškį, dabar net pasakyt negaliu.“

Kaip užfiksuota vaizdo įraše, pokalbis tęsiasi toliau, kol užsimezga pareigūno ir šalia „Nissan“ vairuotojos stovinčio jos vyro dialogas.

„Kiek aš važinėju, tai pastebiu, kad tokios mašinos nei posūkių, nei nieko nerodo“, – sakė vyras. Policijos pareigūnas pasidalijo ir savo pastebėjimais: „Vienas kitas rodo posūkius. Visi – antraeilininkai. Ar Lietuvoje kas važinėja pirma juosta? Aš važiuoju, tai jis rėkia ant manęs, kad ten duobių labai daug. Antraeilininkai vien. Aš jaučiu, kad iki to teismo daeis. Gal papūst dar duot? Tuoj bus skambučiai, kad ką jūs čia darot? Ar tu žinai, ką padarei? Kaip visada.“

Prašė nerašyti protokolo

Matydama neteisybę Karolina paskambino advokatui ir pradėjo ieškoti liudininko. „Ir neklydau, nes visi ant pareigūnų automobilio esančių kamerų vaizdo įrašai, kaip paaiškėjo vėliau, dingo, ir aš jų gauti ir įrodyti, kaip viskas buvo, negaliu“, – pasakojo moteris, be advokato daugiau su pareigūnais nekalbėjusi.

Ji teigė, kad nors vienas policininkas laikėsi savo, tačiau atvykus advokatui kalbėjo mandagiau, o teisininkas rodė pareigūnams, kad „Tesla“ stovi tiesiai, o „Nissan“ priekis – antroje juostoje, o visas automobilio galas – trečioje.

„Buvo akivaizdu, kad automobilis iš trečios juostos važiavo tiesiai. Pareigūnas G. Černiauskas nurodė, kad jam viskas aišku ir nieko daugiau nedarys“, – prisiminė moteris. Anot jos, G. Černiausko kolega dėl susiklosčiusios situacijos turėjo kitokią nuomonę – užsiminė neskirti Karolinai baudos.

Kitame pateiktame vaizdo įraše matyti „Nissan“ vairuotoja, G. Černiauskas ir jo kolega.

„Mano žodis – ne paskutinis. Aš tik atvažiuoju, tai, ką man pasako, aš priimu sprendimą. Kol kas sprendimas jums yra palankesnis. Kartais, būna, ir keičiasi, bet aš retai klystu – tai nežinau“, – „Nissan“ vairuotojai teigė G. Černiauskas. „Ačiū jums už palaikymą“, – atsakė ji.

„Aš matau, ir bendravimo lygis, yra daug dalykų, ir t. t.“, – pareiškė G. Černiauskas.

Tuomet prie jo priėjo kolega ir suabejojo priimtu sprendimu: „Aš nerašyčiau to protokolo.“ – „Aš surašiau jau, ko tu čia pergyveni? Čia nėr ką diskutuot. Taigi anuliuos, jeigu ką, ko tu čia pergyveni?“ – kolegai sakė G. Černiauskas.

Schemą nubraižė blogai?

Pašnekovė paskambino pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, papasakojo situaciją, paprašė iškviesti kitą pareigūnų ekipažą.

„Vėliau paskambino kiti pareigūnai ir pasakė, kad jei pareigūnai yra vietoje, tai jie yra nešališki. Manau, kad tie patys pareigūnai informavo ir G. Černiauską, nes tada jis pradėjo braižyti eismo įvykio schemą, tačiau tyčia ją subraižė blogai, nepažymėjo kelio pločio, automobilių stovėjimo vietų matmenų ir pan., iš ko būtų galima apskaičiuoti, kas į ką atsitrenkė. Jis eismo įvykio schemoje taip pat nepažymėjo susidūrimo vietos, nors nuo mano automobilio nukrito dalių ir tą susidūrimo vietą buvo galima lengvai matyti. Jis nurodė, kad neva aš automobilį patraukiau iš eismo įvykio vietos ir ištiesinau, nors tokių aplinkybių niekas iš mūsų nebuvo nurodęs. G. Černiauskas surašė man baudą neva sukėlus eismo įvykį, tačiau iš protokolo matosi, kad gavau baudą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, o ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y, surašė baudą net neaišku už ką, bet ne už eismo įvykio sukėlimą“, – teigė pašnekovė.

Moters advokatas parašė prašymą išduoti bylos kopiją, tačiau, kaip teigė pašnekovė, jos ilgai negalėjo gauti, tad teko nukelti bylos nagrinėjimą.

Eismo įvykio schema.

„Galiausiai gavau bylos kopiją, tačiau pusė medžiagos dingo. Iki šios dienos niekas neatsakė į klausimą, kur yra pareigūnų kūno kameros įrašai. Taigi, visų įrašų iš šių kamerų, kurie gali įrodyti, kad aš labai pagarbiai bendravau, o mane nuolat įžeidinėjo, nėra. Tarkim, negalime įrodyti, kad advokatas prašo neskirti baudos, nes trūksta įrodymų ir reikia atlikti tyrimą, o G. Černiauskas atsako: „Oi, su „Tesla“ važinėja, neras pinigų baudai susimokėti?“, „Oi, su „Tesla“ važinėja, neras pinigų remontui?“ Pavyko gauti tik įrašus iš pareigūnų automobilio, kurie įrodo tokius dalykus: „Nissan“ vairuotoja ne kartą dėkojo G. Černiauskui už palaikymą, o jis atsakė, kad nėra už ką, viską nulėmė bendravimas ir kiti dalykai. T. y. jis pats pripažino, kad buvo šališkas. Pareigūnai pasakė, kad padarė viską, tačiau gyvename teisinėj valstybėj, tai neaišku, kaip čia pasisuks. Matosi, kad pasakinėja „Nissan“ vairuotojai, ką sakyti ir ką rašyti“, – sakė pasitikėjimą policija praradusi moteris.

Baudą panaikino

Po incidento Karolina kreipėsi pagalbos ir į teisininką, kuris, anot moters, buvo šokiruotas, o pareigūnų sugalvotą avarijos versiją vadino apgailėtina.

Sausio mėnesį moteris sulaukė nutarimo iš policijos, kad bauda panaikinta, nes jos negalima skirti vadovaujantis prielaidomis.

„Turėčiau džiaugtis, tačiau kitos vairuotojos atžvilgiu teisenos nepradėjo, nes nėra galimybės nustatyti, kas yra kaltas dėl eismo įvykio“, – sakė moteris, kuri dėl pareigūnų veiksmų kreipėsi ir į Policijos departamento (PD) Imuniteto valdybą.

„Parašiau skundą dėl pareigūnų veiksmų ir dingusių vaizdo įrašų. Tačiau gavau atsakymą, kad pareigūnai viską atliko gerai, nebuvo šališki. Kur yra pilna bylos medžiaga – neatsakė, – pasakojo Karolina. – Tiesa, policija taip ir neatnaujino informacijos mano draudimo kompanijai, pateikė tik protokolą, kur man surašyta bauda, ir kompanija išmokėjo „Nissan“ žalą, tad dar ir draudimas man pabrango. Draudimo kompanija buvo labai nustebusi, kad vyko ginčas ir man bauda panaikinta. Ginti, saugoti, padėti. Moteris su mažais vaikais papuola į eismo įvykį. Pareigūnas nepaklausia, ar reikia pagalbos, palieka vaikus vienus ir toliau pasistatęs įžeidinėja jų motiną. Moterį vadina melage, antraeilininke, chuligane, vaidinančia, kad turi prabangų automobilį, nors moteris neturi nė vienos administracinės nuobaudos. Imuniteto valdyba pažeidimo nemato, sako, kad pareigūnai dirba puikiai. Taip vyksta paprastas tyrimas šių dienų policijoje.“

„Davai važiuojam, valgyt noriu. Na**ui man, protokolai b**t.

Moteris teigė, kad paviešinus šią istoriją feisbuke, atsirado ir daugiau žmonių, kurie susidūrė su esą netinkamu G. Černiausko elgesiu. Jie sakė, kad su juo yra susidūrę ne pačiomis maloniausiomis aplinkybėmis.

„Buvo tokių, kurie dėl jo veiksmų rašė skundus, bet nieko nepasiekė. Tai man kyla klausimas – ar šis pareigūnas gali elgtis kaip nori ir yra nebaudžiamas? Mano nuomone, tokie pareigūnai neturi dirbti policijoje“, – dėstė pašnekovė.

Požiūrį į darbą neblogai iliustruoja ir policijos pareigūnų automobilyje įrašytas pokalbis.

„O b**t, o b**t. J*b*ni šitie b**t eismo įvykiai“, – kolegai sakė G. Černiauskas. Pareigūnų pokalbis tęsėsi ir toliau: „Ta ten sėdi, verkia“, – sako vienas. „O ko ji ten turi verkti?“ – pasiteiravo kitas. „Ar man rūpi, kai pagalvoji?“ – pasigirsta atsakymas.

„Davai važiuojam, valgyt noriu. Na**ui man, protokolai b**t“, – rėžė G. Černiauskas.

Įrašų nepateikė

„Kauno diena“ dėl šio incidento komentaro kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK), o negavus visų atsakymų į kilusius klausimus – ir į PD Imuniteto valdybą. Kadangi publikacijoje įvardijami G. Černiausko vardas ir pavardė, viešinamas jo atvaizdas, redakcija prašė nurodyti G. Černiausko kontaktus arba policijos atstovams susisiekti su pareigūnu ir paprašyti jo asmeninio komentaro dėl minėto įvykio. Tačiau gauta bendro pobūdžio informacija.

Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas atsiųstame laiške teigė, kad gavę pranešimą apie eismo įvykį, pareigūnai į jį reagavo.

„Įvykio vietoje pareigūnai, įvertinę pirmines įvykio aplinkybes (apklausę dalyvius, liudininkus), priėmė pirminius atitinkamus sprendimus, numatė galimą eismo įvykio kaltininką. Vėliau, detaliai aiškinantis įvykio aplinkybes, galutinio įvykio kaltininko nustatyti duomenų neužteko, todėl Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų (AN) bylų skyriaus pareigūnai priėmė sprendimą nutraukti AN bylą. Apie sprendimo apskundimo tvarkas buvo informuoti suinteresuoti asmenys“, – teigiama policijos atstovo atsiųstame laiške.

Piliečiams kilus abejonių dėl pareigūnų tinkamo bendravimo su jais ar netinkamai įformintų dokumentų, jie įstatymo numatyta tvarka gali kreiptis į įstaigos vadovą su prašymu patikrinti šią informaciją, esant poreikiui atlikti tyrimą, už netinkamą bendravimą pareigūną patraukti atsakomybėn ir t. t.

Kaip teigė T. Bražėnas, šiuo konkrečiu atveju PD Imuniteto valdybos pareigūnai vykdė informacijos patikslinimą, nenustačius pareigūno veiksmuose pažeidimų, tarnybinis patikrinimas pradėtas nebuvo.

„Sostinės pareigūnai yra paruošti profesionalai, gebantys tinkamai reaguoti į įvairias situacijas, tinkamai bendrauti ir spręsti įvairias situacijas. Pareigūnai tobulina savo įgūdžius įvairiuose mokymuose. Ar tinkamas buvo pareigūno bendravimas, kaip minėjau, vertino Imuniteto valdybos pareigūnai. Jokių nusiskundimų dėl minėto pareigūno veiksmų ar bendravimo su piliečiais sostinės policija anksčiau nėra gavusi“, – teigė policijos atstovas.

Anot jo, Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai esant poreikiui visada pasitikslina skambinusiojo duomenis, kad esant reikalui pareigūnai galėtų susisiekti su juo (konkrečiai nustatyti įvykio vietą ar kitas aplinkybes).

PD Imuniteto valdybos atstovai „Kauno dienai“ teigė, kad duomenų, jog aptariamo įvykio metu Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus pareigūnas G. Černiauskas elgėsi netinkamai ir su automobilio „Tesla“ vairuotoja bendravo nemandagiai ir nepagarbiai, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta tarnybinio patikrinimo nepradėti.

„Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad PD Imuniteto valdyba nėra įgaliota vertinti Vilniaus apskrities VPK padalinių administracinių nusižengimų tyrimo veiksmų ir surašytus administracinio nusižengimo protokolus ar priimtus nutarimus. Administracinės teisenos metu policijos pareigūnų priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, surinktų įrodymų kokybę ir atliktus procesinius veiksmus, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, turi teisę vertinti tik teismas, todėl ginčijamos aptariamo eismo įvykio aplinkybės dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo nebuvo vertinamos“, – teigiama PD Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus viršininkės Jurgitos Trijonienės atsiųstame laiške.

Anot PD Imuniteto valdybos, atsižvelgiant į tai, kad pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas tarpusavyje, tarnybiniame automobilyje, ne viešoje vietoje, jų elgesys ir bendravimas nevertinami.

Redakcija buvo paprašiusi susipažinti su pareigūnų kūno kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga ir pažadėjo jos neviešinti – ją naudoti tik išsamiam atvejo tyrimui. Tačiau, anot PD Imuniteto valdybos, atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą ir asmens duomenų apsaugos reikalavimus, redakcijos prašymas pateikti policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus netenkintinas.

Ligos diagnozė – po gimdymo

2022-ųjų kovą I. Vasiljevienės gyvenimas pasikeitė kardinaliai. „Būdama vos 29 metų, sukūrusi šeimą ir atradusi mokytojos kelią, išgirdau diagnozę – retos ir agresyvios formos ketvirtos stadijos tulžies latakų vėžys su reta genetine mutacija (intrahepatinė cholangiokarcinoma). Tikimybė pasveikti yra maža, bandyti sustabdyti ligą ir ją paversti lėtine – geriausias galimas rezultatas. Laukia ilgas ir iššūkių kupinas kelias“, – pasakojo 10 metų Kaune gyvenanti trijų vaikų mama.

I. Vasiljevienė teigė, kad gyveno ramų, laimingą ir aktyvų gyvenimą su dviem mažametėmis dukrytėmis, laukėsi trečiosios, tačiau likimas turėjo kitų planų. „Kelias su šia liga prasidėjo dar besilaukiant trečiosios dukrelės atkeliavimo į šį pasaulį“, – sakė pašnekovė.

Ji prisiminė, kad  pirmieji du gimdymai buvo labai lengvi, o trečiasis – sunkus (vargino skausmai, nerviniai uždegimai, maudė pilvo dalį) ir ji nesuprato to priežasčių. „Likus dviem savaitėms iki gimdymo pradėjo labai skaudėti viršutinę pilvo dalį, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad po gimdymo situacija nepagerėjo. – Praėjus septynioms dienoms po gimdymo užėjo labai stiprūs viršutinės pilvo dalies skausmai, tad su vyru nelaukėm – nuvažiavome į Skubios pagalbos skyrių. Ten medikai atliko tyrimų, padarė echoskopiją. Net nereikėjo nieko sakyti – iš gydytojos echoskopuotojos supratau, kad nieko gero nebus: ji pasakė, kad kuo skubiau bėgčiau ir tikrinčiausi, nes kepenyse išsidėstę dariniai atrodo negražiai. Labai greitai, per kelias dienas, susiradau gastroenterologą, užsisakiau magnetinio rezonanso tyrimą, jį pasidariau savo lėšomis, nes buvo didelės eilės, ir tada gavau atsakymą, kad man – onkologinė liga, daugybiniai vėžiniai dariniai kepenyse. Prisimenu tą laikotarpį: džiaugiamės dukryte, bandome gyventi nauju ritmu ir staiga trenkia liga iš niekur.“

Moteris atvira: buvo daug ašarų, galvoje – nesibaigiantys minčių srautai ir vienintelis tikslas – išgyventi. Pamatyti augančias, švytinčiomis akimis į gyvenimą su meile žengiančias tris savo mergaites: „Žiūrėdama į mažiausiąją, dažnai galvoju: ji manęs net neprisimintų. Stebėdama dukras dažnai susigraudinu, pravirkstu. Galvoje vis sukasi mintys – jei manęs nebebus... Žinau, ką reiškia viduje draskantis skausmas, kai pas mane atbėga 7 metų dukra, stipriai apkabina ir su ašaromis akyse klausia: „Ar tu, mama, numirsi ir paliksi mus?“

Anot Kaune gyvenančios moters, neįtikėtinai sudėtingą laikotarpį ji turi išlikti stipri dėl savo mergaičių, vyro ir artimųjų, o jie tapo stiprybės ir motyvacijos šaltiniu – kasdien ją moko judėti į priekį ir nepasiduoti.

Asmeninio arch.nuotr.

Vaistų kurso kaina – nuo 14 tūkst. eurų

Moteriai taikytas gydymas – agresyvus ir varginantis: šešiolika chemoterapijos kursų, šeši imunoterapijos kursai ir po metų vis nepasiduodanti liga – plitimas į plaučius, nauji daugybiniai dariniai kepenyse. „Dvylikos chemoterapijos kursų gydymas – ir vis dar nepasiduodanti liga. Du metai intensyvios kovos ir viltis gauti reikiamus, veikiančius vaistus, – teigė moteris. –  Šiuo metu gydymo galimybės Lietuvoje išsemtos. Dabar gydytoja siūlo trečiąjį kursą. Reikalingi vaistai „Pemigatinib“ padėtų toliau kovoti su liga, tačiau bėda ta, kad šis vaistas Lietuvoje dar neregistruotas ir nekompensuojamas. Laikas man nepalankus. Liga progresuoja greičiau nei šio vaisto kompensavimo mechanizmas. Mėnesio kurso kaina svyruoja nuo 14 tūkst. eurų. Tai – suma, kurią patiems surinkti būtų neįmanoma.“

Pašnekovė teigė, kad šių vaistų ji dar neišbandė. „Kai pradėjau gydytis, man buvo taikomas pats inovatyviausias gydymas, būtent imunoterapinius vaistus gavau iš kompanijos pagal paramą – buvo labai geri rezultatai. Gydytoja pasiūlė darytis privatų vėžio genomo tyrimą, kuris nustato vėžio genetinę mutaciją, vaistų tinkamumą. Mano dariniai tiriami pagal visus įmanomus vaistus, kurie galėtų man tikti. Gavau  atsakymą, kad man tinka du vaistai – ir „Pemigatinib“ buvo vieni jų. Gydytoja nusprendė, kad man pirmiausia reikėtų išbandyti šį vaistą, tačiau Lietuvoje jis nėra registruotas, nekompensuojamas ir kompanija negali tiekti jo į Lietuvą. Buvo bandyta tartis, kad kompanija skirtų vaistus pagal paramą, bet to negalėjo daryti dėl statuso, dovanoti negalėjo net pirmo buteliuko. Su gydytoja pildėm įvairius raštus, prašymus, pateikėm visokių dokumentų, kad esu įtraukta į retų ligų sąrašą. Tai Valstybinei ligonių kasai pateikėm dar gruodžio pradžioje, buvom nusiteikę labai optimistiškai, kad Ligonių kasos ir retų ligų komitetas greičiau užkurs tą mechanizmą. Tikėjomės vaistą gauti jau gruodžio pabaigoje, tačiau buvo tyla. Iki vasario mėnesio dėl manęs nebuvo jokių svarstymų. Tada pažadėjo nuspręsti iki vasario pabaigos, bet kol kas nieko neturiu. Neliko kito varianto – leidausi paskutinę chemiją, atėjo gydytoja ir pasakė, kad neturime laiko laukti. Po paskutinio kurso stabilią mano būklę galima išlaikyti dvi savaites, daugiausia mėnesį. Ir tada vėl užsikurtų tas mechanizmas – dariniai vėl plistų ir daugintųsi“, – sakė Kauno klinikose besigydanti ir ne vieno mediko nuomonę išklausiusi I. Vasiljevienė.

Laikas man nepalankus. Liga progresuoja greičiau nei šio vaisto kompensavimo mechanizmas.

Moteris kabinasi į gyvenimą, tad vasario pabaigoje socialiniuose tinkluose papasakojo savo istoriją ir kreipėsi į geraširdžius žmones pagalbos.

„Kreipiuosi į kiekvieną iš jūsų su prašymu, kuris yra daug daugiau nei paprastas pagalbos šauksmas. Tai – širdies prašymas leisti man tęsti kovą, padėti mums išsaugoti šeimą kartu, kurios dėka turėsiu dar ne vieną akimirką su savo trimis mažametėmis dukrelėmis, – jautriai rašė moteris. – Jūsų finansinė parama leistų nusipirkti būtinus vaistus. Be jų kitais metais 7-erių Astrėja, 5-erių Amelija ir 2-jų metukų neturinti Rusnė gali netekti mamos, o vyras Donatas, kuris kiek pajėgia stengiasi dėl šeimos, – žmonos. Mūsų šeimos istorija yra tik viena iš daugelio, bet kiekviena jūsų auka, net ir mažiausia, gali padaryti didžiulį stebuklą mūsų gyvenime. Jūsų širdies gerumas ir dosnumas gali pakeisti pasaulį. Ačiū, kad esate.“

Paklausta, kaip prieš kelias savaites paviešinusi pagalbos prašymą jaučiasi dabar, moteris kiek nustebina.

„Nesuvokiu šio savo etapo – galvoju, kad tai ne apie mane. Nuostabu matyti tokį begalinį jautrumą ir tų žmonių dėkingumą – atrodo, kad tie žmonės manimi tiki labiau nei aš pati savimi. Visokių dienų būna. Visa ši situacija yra tokia neapsakoma, nuostabi – neįsivaizdavau, kad man taip gali nutikti ir kad aš galiu sulaukti tokio tikėjimo, tokios pagalbos, tokio jautrumo iš kitų žmonių“, – dėkojo pašnekovė.

O pati geriausia žinia, kad pirmam kursui reikalingus pinigus geraširdžiai žmonės jau suaukojo ir moteris mėnesiui reikalingų medikamentų užsisakė. „Šią savaitę vaistai jau atkeliauja ir galėsiu juos išbandyti. Tai didžiausia dovana, nes surinkti tokią sumą patiems būtų labai sunku, o tiek pinigų reikia ne vieną mėnesį. Svarstėm parduoti butą, dar kažką. Ir gydytoja buvo labai nustebusi, kad galim iš karto užsakinėti vaistus“, – sakė ji. Moteris viliasi, kad valstybė ateityje šiuos vaistus kompensuos.

Moteris geriau jaučiasi ir fiziškai, nes šiuo metu jau kelias savaites jai netaikoma chemoterapija, kuomet buvo visko – ir fizinio nuovargio, ir mieguistumo, ir skausmų kūne.

Žmonės, norintys pagelbėti I. Vasiljevienei kovoti su liga, tai gali padaryti šiais rekvizitais:

Gavėjas: Inesos labdaros ir paramos fondas

„Swedbank“

LT727300010183863909

Swift kodas: HABALT22

Mokėjimo paskirtis: parama

El. paštas: inesoslabdarosfondas@gmail.com

Paypal adress: inesoslabdarosfondas@gmail.com

Taip pat galite skirti savo 1,2% GPM

Inesos labdaros ir paramos fondas

„Swedbank“

LT727300010183863909

Vadina absurdu

Vyras nelaimėlę rado vasario 7 dieną, trečiadienį, apie 13.30 val. Žemuosiuose Šančiuose, krantinėje, maždaug ties Kranto alėjos 56 namu.

Anot pašnekovo, sužalotas paukštis buvo apie 200 – 300 metrų nuo gulbių susibūrimo vietos, kur žmonės jas šeria.

„Pamačiau, kad gulbė plaukioja atskirai nuo visų ir jos sparnas kaba, plunksnos ir visa nugara buvo kruvina. Pamačiau labai didelę žaizdą jos šone. Man nusileidus nuo kalniuko, ji nuo manęs nesitraukė“, – prisiminė Raimondas.

Norėdamas pagelbėti nelaimėlei vyras internete pradėjo ieškoti aplinkos apsaugos specialistų kontaktų. „Telefono numeriai, kuriuos radau ir skambinau, buvo negaliojantys. Pasiskambinau į Vilnių, mergina man pasakė, kad skambinčiau numeriu 112, tad praėjo apie 30 minučių, kol susiradau su kuo kalbėti“, – sakė prie gulbės buvęs vyras.

Pašnekovo nuotr.

Kaunietis pasakojo, kad negalėjo pasakyti tikslaus adreso, nes nesimatė namo numerio, tačiau Bendrasis pagalbos centras nustatė jo buvimo vietą.

„Manęs paklausė, kiek galiu būti lauke. Kadangi buvo labai šalta, pagalbos norėjosi sulaukti kuo greičiau, tačiau pasakiau, kad galiu būti apie valandą, pusantros“, – prie nelaimėlės prabuvęs pusantros valandos vyras vėl surinko 112 numerį ir išgirdo, kad tarnybos apie šį atvejį buvo informuotos.

Tada tiesiai šviesiai ir pasakiau – esate melagė.

„Netrukus man perskambino mergina ir sako: mes buvome atvažiavę. Tada aš paklausiau, kur jie buvo atvažiavę. Pasakė, kad ten, kur daug gulbių. Tada tiesiai šviesiai ir pasakiau – esate melagė. Aš prie gulbės neatsitraukdamas stovėjau daugiau nei valandą ir jų ten nebuvo. Vienintelė prie gulbių priėjusi moteris jas lesino. Dar du kartus skambinau tuo numeriu, bet niekas su manimi nenorėjo kalbėti“, – dėstė pašnekovas. Anot jo, dieną matomumas buvo geras, tad sužeista gulbė tikrai turėjo matytis.

Prie nelaimėlės kelias valandas palūkuriavęs vyras, anot jo, apie 16.30 val. estafetę perdavė netoliese gyvenančiai, šunį vedžiojusiai ir situaciją stebėjusiai moteriai.

„Jai vakare paskambino ta pati mergina ir pasakė, kad apie 21 val. atvažiuos gelbėti gulbę. Moteris apie 21.40 val. nuėjo prie gulbės, ji jau buvo negyva. O 23.08 val. jai buvo atsiųsta žinutė iš Laukinių gyvūnų globos centro, kad gaišta gulbės, nes paukščių gripas, – sakė pašnekovas. –   Tai visiškas absurdas. Aš pats mačiau, kad nė viena gulbė nenugaišus. Gulbės sužalojimai buvo baisūs, pats mačiau. Gyvenu netoliese, gulbė buvo sužeista, niekas nesureagavo, tad paukštis nugaišo.“

LGGC, anot pašnekovo, 23.08 val. atsiųsta žinutė. Pašnekovo nuotr.

Teigia vykę porą kartų

Komentuodama situaciją, LSMU LGGC vadovė Justina Morkūnaitė teigė, jog, gavę pranešimą šiek tiek po vidurdienio, centro specialistai nuvyko į nurodytą vietą po valandos.

„Toje vietoje bei aplinkui, nemažoje gulbių grupėje, sužeistos gulbės nebuvo matyti. Tai patvirtino ir vietoje sutikta moteris, teigusi, jog taip pat matė sužeistą gulbę, tačiau jos šiuo metu nėra“, – teigiama portalui kauno.diena.lt atsiųstame J. Morkūnaitės komentare.

LSMU LGGC specialistai perdavė kontaktus asmeniui, gyvenančiam nurodytoje vietoje, jog praneštų, jei sužeista gulbė pasirodys.

„Pakartotinai gavę informacijos, LSMU LGGC veterinarijos gydytoja ir gyvūnų prižiūrėtoja vėl nuvyko į įvykio vietą. Vandenyje buvo rastos dvi nugaišusios gulbės. Viena jų neturėjo išoriškai matomų sužeidimų. Gyvų sužeistų gulbių nebuvo matyti“, – teigė J. Morkūnaitė.

Du kartus nuvykę į iškvietimo vietą, pranešusių apie įvykį žmonių ten taip pat nesutikome.

Specialistai atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų šalių, fiksuojami paukščių gripo atvejai. Tai – greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pateikiamoje viešoje informacijoje nurodoma, jog radus nugaišusį laukinį vandens paukštį reikia informuoti VMVT .

„Atsižvelgiant į tai, jog LSMU LGGC globoja didelį kiekį laukinių ir egzotinių paukščių, o paukščių gripas yra virusinė užkrečiamoji liga ir virusas gali būti perduodamas netiesioginio kontakto būdu per apkrėstą vandenį, inventorių, drabužius, avalynę ar kitus daiktus, LSMU LGGC specialistai pasielgė atsakingai nesiartindami prie nugaišusių gulbių ir informaciją perduodami VMVT, – sakė LGGC vadovė. –  Dėkojame neabejingiems kauniečiams už pastangas gelbstint gulbes. Asmenys, radę sužeistą gulbę, pasielgė tinkamai: informaciją perdavė bendruoju pagalbos telefonu 112.  Atkreipiame dėmesį, jog, jei sužeisto gyvūno būklė yra tokia, kai jis dar gali keisti savo buvimo vietą, LSMU LGGC specialistai negali užtikrinti, kad jiems atvykus gyvūnas dar bus ten pat. Du kartus nuvykę į iškvietimo vietą, pranešusių apie įvykį žmonių ten taip pat nesutikome. Į įvykio vietą vykstame kiek galėdami skubiau, tačiau ne visuomet galime nuvykti būtent tuo ribotu laiku, kurį asmuo nurodo lauksiantis šalia gyvūno.“

Kaip skelbiama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos paros įvykių suvestinėje, pranešimas apie Alšėnų seniūnijoje, Girininkų II kaime, Ryto gatvėje esančio namo degantį stogą gautas 21.39 val.

Anot ugniagesių, degė stogo perdanga, buvo stipriai uždūmintos vieno aukšto medinio namo patalpos.

„Išpjauta 12 m² stogo, dengto bitumine danga, perdangos, nudegė 90 m² stogo perdangos iš vidaus (patalpų ir lubų), patalpos stipriai aprūko ir apdegė, stipriai aprūkę ir sulieti namų apyvokos daiktai“, – skelbiama paros įvykių suvestinėje. 

Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo nelaimės ištikta F. Juravičienė, šį namą šeima įsigijo prieš beveik pusantrų metų. 

„Jam įsigyti ėmėme didžiulę paskolą –  virš 200 tūkst. eurų. Mes neturime viso turto draudimo, tačiau imant paskolą turėjome draustis, tačiau jis – tik sienoms. Nieko nebeliko. Buvo trys kambariai ir svetainė: svetainėje ir virtuvėje viskas išdegė, miegamajame ir mergaitės kambaryje – nesudegė, bet viskas susmilko, juoda. Ugniagesiai sakė, kad nieko nebeliko, viską tik nugriauti“, – pasakojo ketvirtokės dukros ir pilnamečio sūnaus mama. Anot pašnekovės, kadangi vyras dažniausiai būna užsienyje, tai ir nelaimės vakarą ji su vaikais namuose buvo viena. Laimė, per gaisrą žmonės nenukentėjo.

F. Juravičienės nuotr.

„Žiūrėjome serialą. Jam pasibaigus iš miegamojo nuėjau paguldyti mergaitę į jos kambarį. Dukra atsinešė katinėlį ir paprašė penkių minučių juo pasidžiaugti. Leidau ir nuėjau į svetainę, o čia pamačiau dūmus. Pradėjau šaukti sūnui, o jis šaukė, kad bėgtume į lauką, nes degam“, – siaubingos nelaimės detales prisiminė moteris.

Pašnekovės vaizdo įrašas.

Moteris iškart puolė skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112, o tuomet išbėgo į lauką taip, kaip stovėjo – nieko nespėjo pasiimti.

Ugniagesiai vėliau išnešė stalčius su dokumentais, jie, anot moters, nesudegę.

„Niekad nepagalvočiau, kad per 10 minučių viskas taip gali sudegti, – teigė Kauno rajono gyventoja ir pateikė palyginimą. – Kai uždegi celofaną ir jis greitai lydosi. Žiauriai viskas greitai sudegė, tik ilgai smilko.“

Šiuo metu trijulė glaudžiasi netoliese, Akademijoje, kur gyvena pašnekovės vyro mama.

„Naktį atvažiavome, ant žemės sugulėme ir pernakvojome, – paklausta, kur gyventi planuoja toliau, moteris neslėpė. – Kol kas neveikia galva, kad sugalvotume, ką daryti toliau. Reikės kažką galvoti, gal išsinuomoti būstą.“

Visi – šoke. Nusiperki namus, įsirengi, puoselėji ir vieną dieną lieki be nieko…

„Visi – šoke. Nusiperki namus, įsirengi, puoselėji ir vieną dieną lieki be nieko… Dar nespėjau suprasti visos nelaimės masto. Išbėgome beveik nuogi, santaupų nėra. Likome be nieko“, – sakė F. Juravičienė.

Kaimynai žadėjo paaukoti drabužių, o kitų daiktų nėra kur dėti, tad šeima meldžia geraširdžių žmonių finansinės pagalbos.

„Mums draudimas net nepadengia paskolos. Greičiausiai reikės ir advokato paslaugų, nes ekspertai nustatė, kad namas užsidegė nuo elektros instaliacijos, tai mums kyla klausimų dėl parduoto nekokybiško namo“, – sakė pašnekovė.

F. Juravičienės nuotr.

Anot ugniagesių atstovų, nebebuvo galimybės nustatyti, ar name buvo dūmų detektorius, nes nudegė lubos.

„Dūmų detektoriai buvo. Buvo ir gesintuvas, tačiau tai nebepadėjo“, – sakė moteris.

Norintys pagelbėti šeimai, tai gali daryti šiais rekvizitais:

Fausta Juravičienė

LT177044000649611123

Paskirtis: parama

Pašnekovė skundėsi, kad pirmadienio vakarą vykusio skrydžio pabaigoje nebuvo konkretumo, tikslumo ir gero organizavimo.

„Kauno oro uoste nusileidimas buvo klaikus, lėktuvas nusileido tik iš kelinto bandymo. Keleiviams nebuvo pateikta jokia tiksli informacija, tik tai, kad yra blogos oro sąlygos, plikšala“, – prisiminė keleivė Jurgita.

Kaunietė pasakojo, kad po daugiau nei 13 val. trukusio skrydžio nebuvo greitai sureaguota į keleivių prašymą išlaipinti iš lėktuvo.

„Tai buvo padaryta tik po dviejų valandų balsavimų ir derybų. Nutūpus Kaune, keleiviai lėktuve buvo įkalinti dvi valandas, kol išsikovojome, jog po tokio vos katastrofa netapusio nusileidimo nebeskraidintų atgal į Vilnių (oro sąlygos nebuvo pasikeitę), o po ilgos kelionės paleistų žmones skirstytis į namus. Lėktuve kilo sąmyšis, tai sukėlė daugumos keleivių paniką. Tik po dviejų valandų visgi buvo pripažinta, kad dėl blogų oro sąlygų keleiviai bus išlaipinami iš lėktuvo Kaune“, – teigė pašnekovė.

Anot Jurgitos, keleiviai patys užprotestavo, kad nebūtų skraidinami į Vilnių, nes oro sąlygos buvo prastos.

Lėktuve kilo sąmyšis, tai sukėlė daugumos keleivių paniką.

„Pasijutome tarsi palikti likimo valiai. Buvo chaosas, – teigė pašnekovė. – Pusę valandos buvo tyla – sėdėjome nežinioje. Tada pranešė, kad užsipils kuro ir skraidins atgal į Vilnių. Tada ir kilo sąmyšis – dauguma norėjo išlipti po tokio klaikaus nusileido. Keleiviai užprotestavo.“

Pašnekovė užfiksavo ir kelias kelionės pabaigos akimirkas, tarp jų – ir darbuotojų surengtą balsavimą.

„Stiuardesės prašė pakelti rankas, kurie nori išlipti iš lėktuvo Kaune, o kas nori skirti į Vilnių. Tokia nesąmonė, tokių derybų dar nemačius. Kaip turguje viskas vyko. Dabar man jau juokinga, o tuo metu buvome sutrikę“, – sakė kaunietė.

Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas portalui kauno.diena.lt teigė, kad šis skrydis buvo nukreiptas į Kauno oro uostą dėl itin blogų oro sąlygų Vilniaus oro uoste.

Daugiau detalių pateikė skrydį organizavusios kompanijos atstovai.

„Aviacijoje keleivių saugumo užtikrinimas yra didžiausias prioritetas. Visi procesai atliekami laikantis griežtų aviacijos saugos standartų. Jūsų paminėtu konkrečiu atveju nepalankios oro sąlygos – stingdantis lietus ir stiprus vėjas – Vilniaus oro uoste lėmė, kad kilimo ir tūpimo takas buvo netinkamas lėktuvo leidimuisi numatytu atvykimo laiku. Siekiant užtikrinti keleivių ir orlaivio saugumą, buvo priimtas sprendimas leistis Kaune“, – atsiųstame laiške portalui kauno.diena.lt teigė oro linijų bendrovės „SkyUp Airlines“ atstovai.

Anot jų, nusileidus Kaune išleisti keleivių iš lėktuvo iš pradžių nebuvo planuota. „Tačiau daug keleivių pareiškė norą išlipti Kauno oro uoste. Kaip aptarnaujanti aviakompanija mes tenkinome keleivių prašymą, nes tai neprieštaravo saugumo taisyklėms, kurios aviacijoje yra pirmojoje vietoje. Tuo pačiu keleiviams buvo pasiūlytas pervežimas antžeminiu transportu į galutinį tikslą arba skrydis į Vilnių, kai tik leis oro sąlygos, – teigta atsakyme. – Išlaipinimo procesas užtruko dėl įvairių priežasčių, įskaitant logistinius iššūkius alternatyviame oro uoste, laukiant leidimo procedūrų ir užtikrinant keleivių saugumą viso proceso metu. Šie veiksniai prisideda prie kruopštaus ir sistemingo požiūrio, užtikrinančio, kad būtų imtasi visų būtinų atsargumo priemonių prieš leidžiant keleiviams išlipti.“

Prieš kelias dienas socialiniame tinkle „Threads“ atlikėjas rašė: „Davai, paieškokit kas dar Lietuvoje yra susideginęs, kad tą už****sį Kalantos bajeriuką pamirštumėt.“

Šiuo įrašu pasipiktino dalis tautiečių. „Baumila jau yra žemiau plintuso“, – feisbuke rašė internautas Algimantas.

„Dugnas“, – rėžė Daiva. 

Kritikos negailėjo ir N. Oželytė.

„Draugui atsiuntus šią ne tik niekingą, bet, manau, nusikalstamą rašliavą, buvau tikra, kad kažkas pasinaudojo žinomu vardu. Ne, nepasinaudojo. Selas ilsisi. Joks žodis netinka šiam nuo obels niekur toliau nenusiritusiam niekingam vaisiui apibūdinti. Atspjovė savo „humorą“, paskui gal išsiblaivė ir šį pokalbį ištrynė. Bet senoji ragana tokių niekingai bailių dergėjų  yra pamokyta, todėl pirmiausia padarė screenshotą, nes jūs turit žinoti, iš kokios kokybės gerklės sklindančiais garsais leidžiate save paveikti“, – feisbuke rašė N. Oželytė.

N. Oželytės feisbuko nuotr.

Tiesa, kai kurie tautiečiai į V. Baumilos pusę aštrių kritikos strėlių neleido. „Žmonių mentalitetas – labai skirtingas. Kas sugalvojo tokio lygio juokelį – nežinia. Teisybės dėlei, turiu pasakyti, kad tai jau esu girdėjusi ir manau, kad tai yra gaju. Pokalbis tarp mašinų prekeivių apžiūrint mašiną – vienas vyras klausia kito – Kalanta ar Veronika? O klausimas buvo, ar mašina degusi, ar skendusi“, – rašė internautė Vestina.

V. Baumila portalui kauno.diena.lt teigė labai neturintis laiko, tačiau sutiko trumpai pakomentuoti situaciją.

„Kalanta ten – ne prie ko. Reikia suprasti humorą. Ten yra bajeris. Nenaudokite Kalantos vardo kaip bajerio – tą ten sakau. O Oželytė perskaitė ir nesuprato – Dieve mano, saugok senyvas moteris nuo interneto ir to, kaip jos supranta humorą“, – portalui sakė atlikėjas.

Paklaustas, ar jis nesigaili tai parašęs, pašnekovas teigė: „Neklausinėkit manęs tokių dalykų. Kaip aš galiu gailėtis, ko nesuprato Nijolė Oželytė. Man gaila, kad ji nesupranta aštraus sarkazmo. Bet aš labai labai myliu Nijolę Oželytę ir tikiuosi, kad ji kitą kartą suvoks humorą. Ir aš labai tikiuosi, kad ir jūs jį suvokiate. Bet aš žinau, kad Kaune labai aršiai kovojate dėl tautininkų ir tai yra jautri tema. Bet ten net ne apie Kalantą. Ar jūs suprantate, kas yra „Threads“?  Susideginti yra metafora, kai humoro pasišpilkavimuose pralaimi kovą. Čia ne mano paaiškinimas, tai supranta visi, kas yra toje platformoje. Galiu pacituoti? „Olegas Šurajevas: labai juokinga, kai žmonės sako – dabar tokie laikai, visi tokie jautrūs ir net pajuokaut negalima. Dabar – kaip tik puikūs laikai juokaut.“ Ir kitas – „Labai juokingi tie moralistai, kurie sako, kad jaunimas neturi nieko švento. Juokauja apie viską, rašo vėjus. Pavyzdžiui, man vėjai yra, kai žmonės rimtu veidu, be savironijos, postina, kas kaip turi juokauti, pamiršdami pasakyti, kad gal aš nesuprantu.“ Tai ar mes esame atsakingi už tai, kad kažkas nesupranta humoro? Kadangi aš jau aiškinu humorą, tai yra jau juokinga.“

N. Oželytės feisbuko nuotr.

Primename, kad R. Kalanta – lietuvių laisvės kovotojas, disidentas, susideginęs už Lietuvos laisvę.

„Vilniaus oro uostas, eilė į įlaipinimą. Saugumo patikrą praėjo, matyt, sprogmenų, žirklučių  ir skysčių nerado... Keleiviai informavo apsaugą, ne juk skęstančių gelbėjimas yra pačių skęstančių reikalas“, – feisbuko grupėje „Rusijos informacinis karas“ skelbė internautas, pasidalijęs ir užfiksuotais vaizdais.

Anot Lietuvos oro uosto atstovo Tado Vasiliausko, šis keleivis iš Lietuvos neišskrido.

„Mūsų žiniomis, šiam keleiviui nebuvo leista išskristi. Bet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) galėtų suteikti daugiau informacijos, nes jie atliko privalomą keleivio patikrą prieš skrydį. Minėtą keleivį dėl galimai jo vykdomo pažeidimo VSAT pareigūnų tolimesniam aiškinimuisi perdavė Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo pareigūnai, – komentavo oro uostų atstovas. – Esame prieš tokių logotipų naudojimą ir nepritariame tokiam keleivio poelgiui, tačiau mūsų aviacijos saugumo specialistai visais atvejais turi veikti griežtai pagal esamus Lietuvos Respublikos teisės aktus, o šiuo atveju matomas logotipas ant bagažo negalėjo tapti priežastimi keleiviui ar jo bagažui būti sustabdytam, drausti tęsti kelionę.“

Anot T. Vasiliausko, dėl tokio keleivio poelgio jau kreiptasi į policijos pareigūnus ir kitas specialiąsias tarnybas. „Tikime, kad išaiškins, ką tokiais atvejais galėtume padaryti specifiškai mes arba kartu su pareigūnų pagalba. Šis keleivis buvo nuodugniai patikrintas. Kaip ir kiti keleiviai jis į išvykimo salę pateko neturėdamas jokių grėsmę aviacijai galinčių sukelti daiktų“, – teigė oro uostų atstovas.

VSAT atstovas Giedrius Mišutis portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad šis asmuo – Lietuvos pilietis. Vyras, anot G. Mišučio, į Londoną neišskrido.

Aišku, pasieniečiai iškart atkreipė dėmesį į jo demonstruojamą simbolį. Vyras į Londoną, aišku, neišskrido.

„Skrydis į Londoną. Dokumentų patikros vieta. Tikrinami keleivių dokumentai. Atėjo šis Lietuvos pilietis. Aišku, pasieniečiai iškart atkreipė dėmesį į jo demonstruojamą simbolį. Vyras į Londoną, aišku, neišskrido. Jis atvesdintas į Vilniaus oro uosto užkardos patalpas ir pradėta administracinė teisena dėl nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimo ar demonstravimo, jam greičiausiai bus skirta bauda“, – teigė VSAT atstovas.

Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 700 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1200 eurų. Taip pat padarius tokią veiką privaloma skirti daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis, konfiskavimą.

Anot G. Mišučio, vyras VSAT atstovams nesipriešino.