-
Apie reakcijas dėl popiežiaus žodžių: nepasigaukime šios baisios neapykantos choleros
Primename, kad antradienį interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ kalbėdamas apie karą Ukrainoje, popiežius Pranciškus netikėtai pareiškė, kad „NATO lojimas prie Rusijos durų“ galėjo paskatinti Rusijos invaziją į Ukrainą. Popiežius netvirtino, kad NATO buvimas kaimyninėse šalyse išprovokavo Rusiją, bet jis darė prielaidą, kad gal tai paspartino invaziją.
„O gal pristabdom arklius, ką? Kai popiežius atvažiavo į Lietuvą – buvo šaunuolis. Kai per patį COVID-19 siaubą vienas stovėjo tuščioje Šv. Petro aikštėje pilant lietui ir meldėsi už visą pasaulį, irgi buvo šaunuolis. Kai vos prasidėjus karui sulaužė protokolus ir pats nuėjo į Rusijos ambasadą Romoje reikalaudamas nutraukti karą – na, irgi šaunuolis. O kai žiniasklaida išpublikuoja tekstą be klausimų ir su labai gerai apgalvotu ėjimu, kur galima viską išvartyti dviprasmybėmis ir penkiaprasmybėmis – tada tai jis jau vatnikas, ane? Per šias dvi dienas atsivėrė tokios kloakos vėmalų, kad negaliu suprasti, kaip tie patys geri, jautrūs, tvirti, palaikantys žmonės savyje turi tiek neapykantos. Suprantu kylančius klausimus, nerimą, suprantu domėjimąsi, bet jūs man dovanokite – teisuoliškų antraščių eksperto tonu su skrandžio rūgšties skoniu – ne“, – feisbuke rašė teologė.
Įdomiausia, kad žmonės užsikabino už kelių žodžių (NATO lojimo prie durų) ir nesigilino, kas yra pasakyta toliau. O išsakyti stiprūs žodžiai.
Ji teigė, kad kai ko nors nesupranta bažnyčios gyvenime, nes, deja, teologijos licenciato diplomas nesuteikia visažinystės, tuomet klauso, ką galvoja buvę ambasadoriai prie Šventojo Sosto – profesorė Irena Vaišvilaitė, profesorius Vytautas Ališauskas, taip pat ką įžvalgiai sako profesorius Paulius Vaidotas Subačius, docentas Liudas Jovaiša, profesorius Arūnas Streikus. „Dar atsiklausiu kitų kietų bičiulių, tarp jų – dominikonų ir jėzuitų, kurie yra dideli mokslo žmonės ir nesisvaido nuomonytėmis. LRT laidoje „Svarbi valanda“ istorikas Algimantas Kasparavičius gerai priminė, kad jeigu jau tokie visažiniai esame, gal visai metas prisiminti, kad viena didžiausių ydų yra puikybė. Tai neapsimeskime, kad mes viską geriau išmanome už patį popiežių“, – teigė V. Urbonaitė.
Viktorija Urbonaitė. Asmeninio arch.nuotr.
Anot rašytojos, klausti, svarstyti yra būtina, bet tik ne maišant su žemėmis. „O kas, jeigu visa šita situacija buvo tyčia suplanuota? Nepasigaukime šitos baisios neapykantos choleros“, – patarė teologė.
Portalo kauno.diena.lt paklausta, kokios emocijos ir mintys kilo, pamačius išverstus popiežiaus žodžius, V. Urbonaitė tikino, kad drastiškų emocijų nekilo, nes ji yra įpratusi tikrinti informaciją.
„Pirma reakcija buvo – kas yra šaltinis, kas tai sako, ir iš kur tai ateina. Bažnyčios reikaluose gaudausi daugiau nei statistinis žmogus, tai natūralu, kad reikėjo suprasti, kas čia vyksta, nes nebus taip tiesmuka. Jeigu nėra vienpusiško atsakymo, tai vadinasi, kad čia yra kažkas pakasta. Įdomiausia, kad žmonės užsikabino už kelių žodžių (NATO lojimo prie durų) ir nesigilino, kas yra pasakyta toliau. O išsakyti stiprūs žodžiai. Ir Kirilas yra išvadinamas klapčiuku (berniuku, kuris prie altoriaus paskambina varpeliais, arba pagalbinis žmogelis, kuris apsirengęs baltu rūbeliu, realiai neatlieka rimtos ir solidžios funkcijos, dažniausiai tai būna paauglys). Patriarchą pavadinti tokiu klapčiuku, altoriaus berniuku, yra žiauru. Čia labai stiprūs žodžiai. Arba tai, kas vyksta Ukrainoje, prilyginti Ruandos genocidui – tai yra pakankamai stiprūs argumentai. Pats straipsnis yra nesąžiningas, nes klausimų nėra, jie yra iš konteksto išimti. Mes kiekvienas galime būti pagauti už žodžio, kai neaišku, koks klausimas buvo, nėra aišku, ar tai yra visas atsakymas ar atsakymo dalis. To mes nežinom. Tai yra keista ir tai gąsdina“, – sakė pašnekovė.
Mane liūdina tai, kad piktinasi žmonės, kurie niekaip nesusiję su bažnyčia, nes jiems niekada jos nereikėjo, popiežiaus jiems nereikėjo, jie niekada nesigilino į tai, ką popiežius sako. Ir staiga jie leidžia sau ištarti tokius baisius sakinius.
Ji tikino, kad norisi vertinti bendrą kontekstą, žiūrėti, kaip į tai reaguoja ukrainiečiai, rusai. Prie didelių komunikacijos projektų dirbusi moteris supranta, kad tarp to, ką žino žmonės, kas yra ištransliuojama, ir to, kas vyksta iš tikrųjų, yra labai didelis skirtumas. V. Urbonaitė teigė, kad karo metu yra daug dalykų ir informacijos, kurios mes nežinome, o tai paaiškės bėgant laikui, nes, anot pašnekovės, nėra dalykų, kurie būtų paslėpti ir laikomi.
V. Urbonaitei įstrigo istoriko A. Kasparavičiaus žodžiai, kad ir Pirmojo, ir Antrojo pasaulinio karo metais buvo manoma, kad popiežiai per mažai skiria tam dėmesio, bet kai viskas praeina ir yra peržiūrimi dokumentai, staiga matoma, kad vyko aukšto rango ir sudėtinga diplomatija. „Ne viskas turi būti ištransliuojama, – tiki pašnekovė ir priduria. – Mane liūdina tai, kad piktinasi žmonės, kurie niekaip nesusiję su bažnyčia, nes jiems niekada jos nereikėjo, popiežiaus jiems nereikėjo, jie niekada nesigilino į tai, ką popiežius sako. Ir staiga jie leidžia sau ištarti tokius baisius sakinius. Taika prasideda nuo to, kad mes, gyvendami laisvoje Lietuvoje ir taikioje šalyje, turime žiūrėti ir tai, ką mes šnekame, nes tai yra nuodas, kurį mes skleidžiame į savo aplinką. Labai svarbu prisižiūrėti ir prie savo lūpų pasistatyti sargą, žiūrėti, kuo mano širdis pritvinkusi.“
Popiežiaus žodžius komentavo ne tik socialinių tinklų vartotojai, žymūs žmonės, bet ir kai kurie politikai. „Man kaip eiliniam katalikui gal ir nereikėtų popiežiaus pozicijos vertinti labai stipriai, bet tokią nuomonę turiu, kad daug kas šio karo akivaizdoje, ir politikų, ir visuomenės veikėjų, jau yra pareiškę, kad suklydo dėl Rusijos, dėl Vladimiro Putino vertinimo, prognozavimo. Aš manyčiau, jeigu popiežiaus žodžiai teisingai interpretuojami ir nepasiklydome vertime, kaip kartais būna, jis irgi galbūt po tam tikro laiko sakys, kad suklydo“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.
Ar popiežius turėtų komentuoti savo pasakytus žodžius, o gal net atsiprašyti už tai, kad pasėjo dvejones ir sukėlė diskusijas?
„Nėra praktikos, kad popiežius paaiškina savo žodžius. Turime suprasti, kad tai yra aukščiausio rango politikas ir bažnyčios galva, tai mes neturėtume tikėtis tokių judesių, nes ne visus mes juos suprantame. Tai yra sudėtingiausia. Gal kartais mes nesusikalbame ir esame pasiklydę vertime. Aš neapsimetinėsiu, kad aš žinau ir man irgi kelia klausimų. Bet žinau, kad keliant klausimus, neturi užimti žinovo pozicijos. Visos šios nuomonės yra nuomonės, kurios turi ir klaidos galimybę. Mes nežinome, ką popiežius kalba, ką daro ir ko mes nematome. Kartais tiesiog reikėtų išlaukti“, – pokalbį baigė V. Urbonaitė.
Portalas kauno.diena.lt trečiadienį publikavo ir VDU Katalikų teologijos fakulteto dekano Beno Ulevičiaus nuomonę. Anot jo, šis popiežius – spontaniškas kalbėtojas, o lojimas prie durų savaime nėra blogas dalykas.
-
COVID-19 pareikalavo vos vyresnės nei 20-ies moters gyvybės 4
Alytaus rajono gyventojos gyvybė užgeso kovo 6 dieną. Ji nuo COVID-19 buvo neskiepyta arba skiepyta nepilnai.
Sekmadienį užgeso ir 40–49 metų kauniečio gyvybė. Jis taip pat nebuvo paskiepytas arba pilnai paskiepytas nuo koronaviruso.
Praėjusią savaitę buvo skelbta, kad ši infekcija nusinešė ir dar vieno jauno žmogaus gyvybę – mirė 30–39 metų amžiaus grupei priklausęs Rokiškio rajono savivaldybės gyventojas. Vyras nuo koronaviruso nebuvo pasiskiepijęs arba nebaigė pilno vakcinacijos kurso.
Iš praėjusią parą mirusių 11 žmonių šeši buvo nepaskiepyti. Taip pat mirė keturi 90–99, trys 80–89, du 70–79 amžiaus grupei priklausę tautiečiai.
Nuo COVID-19 per visą pandemijos laikotarpį mirė 8528 tautiečiai. COVID-19 pareikalauja ne tik vyresnio amžiaus žmonių gyvybių: iki šiol, Statistikos departamento pateiktais duomenimis, nuo šios infekcijos mirė 55 30–39 metų amžiaus žmonės (penki iš jų buvo pilnai paskiepyti), 20 20–29 metų amžiaus asmenų (vienas buvo pilnai paskiepytas), du 10–19 metų paaugliai (vienas buvo pilnai paskiepytas) bei vienas vaikas.
-
Kauno gatvėse – dar daugiau palaikymo Ukrainai: ne juokas, kai valstybę taško į gabalus
Antradienį plakatas su šia fraze atsirado Šilainiuose, Jotvingių ir Rasytės gatvių sankryžoje.
Kuo daugiau žmonės matys ir žinos, kad Lietuva, žmonės, visas pasaulis, palaiko Ukrainą – tuo geriau.
„Vieni sako, kad tai yra keiksmažodžiai ir jų nederėtų kabinti gatvėse ar dar kažkur, iš kitos pusės kai kurie bijo, kad kabindami tokius plakatus ar vartodami tokius šūkius, mes kažką prisišauksime, tačiau mano nuomonė – šiek tiek kitokia. Galvoju, kad reikia kuo daugiau tokių plakatų, nesvarbu, ar su keiksmažodžiais, ar su palaikymo žodžiais. Kuo daugiau žmonės matys ir žinos, kad Lietuva, žmonės, visas pasaulis, palaiko Ukrainą – tuo geriau. Ukrainoje kovojantys žmonės lygiai taip pat gauna informaciją, kaip pasaulis reaguoja į Rusijos agresiją ir ukrainiečių kovą. Morališkai tokie dalykai labai, labai padeda“, – sakė vienas šio plakatų sumanytojų Mantas Kazlauskas.
Anot jo, šią frazę žmonės žino visame pasaulyje. „Kai kovojantys žmonės mato, kad pasaulis palaiko, nebijo ir prisideda prie jų kovos bet kokiu būdu, tada ir moralė yra visai kita ir jėgų atsiranda daugiau. Kita vertus, yra tokių durnelių, sakančių, kad jei rusas ateis, tai juos kepurėmis užmėtys, tai čia yra labai aiškus pareiškimas, kad besiginančių žmonių yra daugiau nei verkiančių. Jei žvalgyba matys, kad nebuvo lengva su Ukraina, tai bus nelengva ir su kitomis šalimis, tarkim, ir Lietuva. Svarbu, kad mato, jog žmonės nebijo ir yra pasiruošę gintis visais būdais, kuriais įmanoma. Kokios nuomonės bebūtų, aš už bet kokią informaciją – stendus, plakatus, lipdukus – paramą pinigais, daiktais ir pan. Čia yra ne juokas, kai valstybę taško į gabalus“, – sakė pašnekovas.
Kai kovojantys žmonės mato, kad pasaulis palaiko, nebijo ir prisideda prie jų kovos bet kokiu būdu, tada ir moralė yra visai kita ir jėgų atsiranda daugiau.
Kaunietis neatmeta tikimybės, kad tokių plakatų gatvėse atsiras ir daugiau. Vienas buvo pakabintas ir ant Kleboniškio pėsčiųjų tilto. „Ten pakabino žmonės iš bendros kompanijos“, – sakė vyras, kuris nenori sėdėti rankų sudėjęs ir skatina visus pagelbėti Ukrainos žmonėms.
Sekmadienį legali grafičių tvora Europos pr. 47 buvo nudažyta Rusijos agresijos talžomos Ukrainos vėliavos spalvomis, vėliau ji papildyta pasaulinę poziciją Rusijos atžvilgiu atspindinčiu užrašu „Русский военный корабль, иди нахуй“.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Portalas jau skelbė, kad apie šios frazės vartojimą pasisakė ir Lietuvos policijos atstovai.
„Sulaukėme nemažai jūsų klausimų dėl rusų laivo pasiuntimo tinkama kryptimi. Įvertinus kokiame kontekste buvo panaudota ši frazė, laikytina, kad tai yra pilietinė pozicija prieš karinę agresiją, todėl policija neplanuoja taikyti atsakomybės už šio šūkio naudojimą tokiame kontekste. Gavę tokių skundų, administracinių teisenų nepradėsime. Kartu iki pergalės! Слава Україні!“ – socialiniame tinkle rašė policijos atstovai.
Valstybinės kalbos inspekcijos pirmininkas Audrius Valotka laidai „Labas vakaras, Lietuva“ teigė, kad svarbu ryžtas ir principingumas. „To turėtume mokytis ir mes ir nepypsėti tose vietose, kuriose aiškiai sakoma: „Русский военный корабль, иди нахуй“, – sakė A. Valotka.
-
Pyksta dėl pareigūnų elgesio per Vasario 16-osios renginius: kas atsiprašys dėl paminto orumo? 71
Kvietė eiti prie policijos automobilio
Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti pareigūnai, priėję prie vyro, kuris laikė plakatą su užrašu „Buvau Sąjūdyje, tapau Jedinstva!“.
„Būkite geras, pareigūne, parodykite įstatymą, kuo remiantis man draudžiama būti su mano ženklu“, – policijos pareigūno prašė senjoras, laikęs plakatą.
Vyro pokalbis su policijos pareigūnu, vykęs Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos prie Prezidentūros rūmų metu, neprasprūdo praeiviams pro akis: viena moteris klausė, koks įstatymas leidžia jam mitinguoti ir turėti tokius plakatus, kiti gynė vyrą, kad jis nieko neleistina nedaro.
„Aš atėjau į šventę, bet atėjau su savo mintim, su savo nuomone, su savo laisve“, – kalbėjo plakatą laikęs vyras.
Vaizdo įrašo stop kadras.
Policijos pareigūnai prašė plakatą laikiusio vyro parodyti asmens dokumentus, kvietė eiti prie policijos automobilio.
Vienas pareigūnas teigė, kad turi patikrinti, ar šis asmuo neturi apribojimų dalyvauti tokiuose renginiuose.
Citavo Konstituciją
Pareigūnų pokalbis su plakatą laikiusiu vyru įžiebė internautų diskusiją. Apie tai pasisakė ir kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, pirmasis atkurtos valstybės kultūros ir švietimo ministras, prezidento Valdo Adamkaus buvęs patarėjas Darius Kuolys.
„Mes turime patikrinti, ar šis asmuo turi apribojimų dalyvauti tokiuose renginiuose“, – paaiškino šiandien žmonėms policijos pareigūnas, pareikalavęs, kad „šis asmuo“ su plakatu pasitrauktų iš Vilniaus aikštės ir eitų į jų automobilį. „Gal be šitų plakatų, mielasis“, – mestelėjo „šiam asmeniui“ praeidamas Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda“, – citavo D. Kuolys.
Anot jo, plakatą laikęs asmuo – Kazys Grabys, Atgimimo ir pirmaisiais Nepriklausomybės metais buvęs Lietuvos Sąjūdžio Panevėžio skyriaus sekretoriumi, 1991-ųjų sausį gynęs Parlamentą, ilgai priklausęs Tėvynės Sąjungos politinei partijai.
„Regis, šiandien Vilniuje vidaus reikalų ministrė, nežinia, ar merui pritarus, buvo sustabdžiusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos veikimą. Jos 20 straipsnis sako: „Žmogaus laisvė neliečiama. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas.“ Jos 21 straipsnis skelbia: „Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas.“ Jos 25 straipsnis mums visiems užtikrina: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.“ Jos 33 straipsnis teigia: „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.“ Galvoju: kas iš valstybės pareigūnų šį vakarą atsiprašys piliečio Kazio Grabio dėl Vasario 16-ąją Vilniaus Simono Daukanto aikštėje paminto jo orumo?“ – trečiadienį rašė D. Kuolys.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Dainius Gaižauskas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė, kad „policijos veiksmai prieš šį žmogų nepateisinami! Atsiprašyti šio žmogaus jau nepakaks. Tiesiog užverda kraujas, kai matai, kas vyksta Lietuvoje.“
Kodėl buvo varžomos taikių piliečių teisės? Parlamentinis tyrimas privalo būti inicijuotas nedelsiant. Gėda! Pikta!
Po pasidalintu vaizdo įrašu politikas neslėpė emocijų: „Čia BAISU! Privalo būti paaiškinta, kokiais pagrindais vadovavosi policija. Kodėl buvo varžomos taikių piliečių teisės? Parlamentinis tyrimas privalo būti inicijuotas nedelsiant. Gėda! Pikta!“
Tiesa, ne visiems tautiečiams kliuvo policijos elgesys – jie teigė, kad pareigūnai tvyrant įtampoms visuomenėje taip užtikrino saugumą.
Plakatų neatiminėjo
Policijos departamento Komunikacijos departamento vedėjas Ramūnas Matonis portalui kauno.diena.lt teigė, kad jam nėra žinoma atvejų, kai iš asmenų per Vasario 16-osios renginius buvo paimti plakatai arba dėl plakatų turinio žmonėms neleista dalyvauti renginiuose.
„Mes tikrai nepaėmėm plakatų. Neturiu duomenų, kad būtų neįleistų asmenų“, – teigė policijos atstovas.
Jis teigė, kad asmuo, laikęs plakatą su užrašu „Buvau Sąjūdyje, tapau Jedinstva!“, po pokalbio su policijos pareigūnais ir toliau dalyvavo renginiuose.
R. Matonis aiškino, kad su žmonėmis, kurie laikė tam tikrus plakatus, buvo bendraujama prevenciškai. „Tiesiog prevenciškai buvo pabendrauta su tokiais asmenimis, paaiškinti tam tikri teisiniai reikalavimai, papasakota, kad saugotųsi kažkokių provokacijų, nes gali tapti provokacijų aukomis. Dažniausiai toks tikslas buvo“, – sakė policijos atstovas.
Jis teigė neturįs duomenų, kad bent vienas asmuo būtų palydėtas iki policijos pareigūnų automobilio, kad būtų patikrinti jo asmens duomenys, sužinota, ar žmogus gali dalyvauti renginiuose.
„Iš esmės viskas buvo tikrinama vietoje“, – sakė R. Matonis.
Ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas teigė, kad šalia plakatus laikančių žmonių, reiškiančių kitokią nuomonę, stovėjo vienas ar du policijos pareigūnai. Kai kuriais atvejais pareigūnai prašė, kad, jei galėtų, žmonės tuos plakatus susuktų.
Renginiai praėjo gana ramiai
Policijos departamento Komunikacijos departamento vedėjas R. Matonis ketvirtadienį pakartojo, kad Vasario 16-osios renginiai praėjo gana ramiai. Per Vasario 16-osios renginius sostinėje fiksuoti keli pažeidimai, administracinių nusižengimų protokolai surašyti dviem asmenims.
Kaip BNS trečiadienį informavo R. Matonis, vienam asmeniui protokolas surašytas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą, kitam – už viešosios tvarkos pažeidimą esant neblaiviam.
„Vienas žmogus atsisakė pateikti savo dokumentus. Kitas neblaivus asmuo šlapinosi viešoje vietoje, prie katedros“, – sakė policijos atstovas.
Jis taip pat teigė, kad prieš iškilmingą ceremoniją prie Prezidentūros pareigūnai „prevenciškai pabendravo“ su žmonėmis, į renginį atsinešusiais prieš šalies valdžią nukreiptus plakatus, tačiau jiems leista likti renginyje su plakatais. R. Matonis patikino, kad už plakatų turėjimą pareigūnai žmonių nebaus, nebent tai būtų įžeidžiantys ar neapykantą kurstantys plakatai.
„Policija dėkoja visiems žmonėms, kurie susirinko švęsti valstybės atkūrimo dienos. Vasario 16-ąją į viešus renginius susirinkus gausiam dalyvių skaičiui, rimtų incidentų ar provokacijų išvengta. Geranoriškai nusiteikę žmonės vykdė pareigūnų nurodymus, atsižvelgė į pareigūnų prašymus ar reikalavimus“, – trečiadienį pabrėžė policijos atstovas spaudai.
-
Koronavirusas pasiglemžė dar dviejų jaunų vyrų gyvybes 6
Anot Statistikos departamento pateikiamų duomenų, vieno vyro gyvybė užgeso dar sausio 17 d., tačiau informacija apie tai departamentą pasiekė šiomis dienomis. Alytaus rajono gyventojas nuo koronaviruso buvo nepasiskiepijęs arba paskiepytas nepilnai.
Vasario 8 dieną užgeso ir Kelmės rajono gyventojo gyvybė. Jis nuo šios infekcijos taip pat buvo nepasiskiepijęs arba buvo skiepytas nepilnai.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad į nepaskiepytųjų kategoriją yra įtraukiami visi neskiepyti ir nebaigę pilno vakcinacijos kurso mirę asmenys. Pilnai paskiepyti mirę asmenys yra užsikrėtę ne anksčiau kaip 14 d. po pilno vakcinacijos kurso.
Kaip jau buvo skelbta, praėjusią parą nustatyta 11940 naujų COVID-19 atvejų, mirė septyni žmonės. Pilnai paskiepytas buvo vienas mirusysis – jis priklausė 80–89 metų grupei.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė keturi vyresni nei 80-ies metų žmonės, du priklausė 70–79, vienas – 90–99 metų grupėms.
Iš 8046 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 793. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 15345 mirtys.
Per visą pandemijos laikotarpį nuo COVID-19 užgeso 56 30–39 amžiaus grupei priklausiusių žmonių gyvybės (penki iš jų buvo paskiepyti pilnai).
Ši infekcija nusinešė ir daugiau jaunų žmonių gyvybių: užgeso 19 20–29 metų amžiaus tautiečių (vienas iš jų buvo pilnai skiepytas), du 10–19 amžiaus žmonės (vienas buvo pilnai paskiepytas) ir vienerių metų vaikas.
