Palyginti su pirmu šių metų ketvirčiu, antrą ketvirtį keleivių skaičius augo daugiau nei dvigubai, o skrydžių pasiūla buvo 71 proc. didesnė.

Daugiau norinčiųjų keliauti

Lietuvos oro uostai antrą ketvirtį aptarnavo 332 tūkst. keleivių, kai pirmą ketvirtį šis skaičius siekė 148 tūkst. Didžiausia dalis buvo Vilniaus oro uoste – čia aptarnauta 275 tūkst. keliaujančiųjų. Kauno oro uoste keliavo 47 tūkst., o Palangos – 10 tūkst. žmonių.

Šiuo laikotarpiu fiksuota ir gerokai išaugusi skrydžių pasiūla. Skaičiuojama, kad trijuose šalies vartuose vyko 71 proc. daugiau skrydžių nei pirmąjį metų ketvirtį – 7,1 tūkst., palyginti su 4,1 tūkst.

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, prie sparčiai atsigaunančios skrydžių paklausos, atnaujinamų maršrutų skaičiaus reikšmingai prisideda paprastėjančios keliavimo sąlygos: nuo liepos 1 d visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojęs Skaitmeninis COVID-19 sertifikatas, aiškesnės ir vis paprastėjančios kelionių sąlygos daugelyje šalių.

Taip pat didelį postūmį veiklos apimčių atsigavimui turėjo Lietuvos oro uostų pasirinkta skrydžių atnaujinimo strategija, kuri yra orientuota ne vien į pasiūlos, bet ir į paklausos atkūrimą, ypač atostogų keliautojus, kurie jau nuo pavasario pradžios buvo sparčiausiai atsikuriantis keliautojų segmentas.

Jau šią liepą iš ir į Lietuvos oro uostus bus vykdoma apie 80 tiesioginių skrydžių krypčių, palyginimui – rekordiniais keleivinei aviacijai 2019 metais buvo vykdoma daugiau nei 90 krypčių.

Pirmo pusmečio statistika

Palyginti su 2020 m. pirmu pusmečiu, šiemet atitinkamu laikotarpiu keleivių skaičius mažėjo 58 proc., iki 479,2 tūkst. Šiuo laikotarpiu vykusių skrydžių skaičius buvo ketvirtadaliu mažesnis ir siekė beveik 11,3 tūkst., kai prieš metus šis rodiklis viršijo 15,3 tūkst.

Mažiausias pokytis fiksuotas krovinių, gabenamų oro transportu, skaičiuje. Palyginti su 2020 m. pirmu pusmečiu, jų kiekis sumenko 3,88 proc. ir siekė daugiau nei 9,7 tūkst. tonų.

„Vertinant pusmečių skaičius reikia prisiminti, kad 2020 metų sausio ir vasario mėnesiai dar buvo įprasti arba iki-pandeminių aviacijos srautų mėnesiai, o tai lėmė geresnius lyginamuosius rezultatus. Šių metų pradžia buvo kiek sudėtingesnė, tačiau vėliau prasidėjęs staigus skrydžių pasiūlos ir paklausos atsigavimas nenustoja augti ir dabar, o tai leidžia pagrįstai tikėtis vis gerėjančių rodiklių“, – teigia A. Stikliūnas.

Tikimasi gerėjančių rezultatų

Aviacijos eksperto teigimu, nors prognozuoti antrojo metų pusmečio rezultatus dėl dinamiškai besikeičiančių aplinkybių yra sudėtinga, tačiau ženklų pozityvioms tendencijoms netrūksta.

„Nors praėję metai parodė, kad prognozuoti reikia atsargiai, į antrąjį 2021 metų pusmetį žvelgiame pozityviai. Akivaizdu tai, kad kelionių procesas šalyse pastebimai paprastėja, ypač pagal pilną vakcinacijos schemą paskiepytiems asmenims. Todėl, jei išliks panašios paklausos atsigavimo tendencijos ir Europos rudeniop nesukaustys dar viena pandemijos banga, atsigavimas bendrai aviacijoje ir Lietuvoje turėtų išlikti spartus. Neabejojame, kad vis palankesnės sąlygos kelionėms, vienodinamos tvarkos šalyse ir žmonių noras keliauti bus veiksniai, lemiantys tolimesnį atsigavimą“, – sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

Partnerystės tikslas – susieti vietos turizmo verslo atstovus su keliautojais, jiems pasiūlant naujų, tik vietos žmonėms pažįstamų, patirčių visoje Lietuvoje. Pagal susitarimą su „Airbnb“, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ parengs 20 unikalių „Airbnb patirčių“, kurias keliautojams pristatys vietiniai partneriai. Be kita ko, tai padės užsienio keliautojams geriau pažinti ne tik svarbiausius turizmo objektus, bet ir pritrauks daugiau keliautojų į regionus, skatins jų ekonominę plėtrą. Vėliau, plečiant „Patirčių“ iniciatyvą visame Baltijos šalių regione, „Airbnb“ platformoje savo pasiūlymus pateiks ir Estijos bei Latvijos nacionalinės turizmo agentūros.

„Vis daugiau keliautojų paieškos platformose ieško ne tik būsto apsistoti kelionės metu, bet ir unikalių bei autentiškų kelionės patirčių. Nekantraujame pradėti bendradarbiavimą su mūsų pirmąja partnere Baltijos šalyse – „Keliauk Lietuvoje“. Džiaugiamės nacionalinių turizmo skatinimo agentūrų parama plėsti tvarų turizmą regione. Baltijos šalys keliautojams iš viso pasaulio gali pasiūlyti išties daug unikalių patirčių, galimybę, mūsų „Experiences“ platformai padedant, tiesiogiai patirti jų unikalią kultūrą“, – sakė „Airbnb“ DACH, CEE ir Rusijos regionų vadovė Kathrina Anselm.

„Tikime, kad mūsų partnerystė su „Airbnb“ patirčių programa reikšmingai prisidės skatinant kelionių Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse paklausą, išplės keliautojams siūlomų paslaugų spektrą. Skatiname ir džiaugiamės visomis partnerystėmis, padėsiančiomis vietos verslams tapti geriau matomiems globaliu mastu“, – sakė VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

„Airbnb Experiences“ globali iniciatyva, startavusi 2016 m., keliautojams siūlo platų, kruopščiai atrinktų, šalį ar vietovę reprezentuojančių patirčių spektrą. Pradedant vietos žinovų vedamais edukaciniais užsiėmimais, pasivaikščiojimais po dar nepažintas Vilniaus istorinio centro vietas, baigiant – buriavimu Baltijos jūroje. Šiuo metu keliautojai visame pasaulyje gali rinktis iš 40 000 patirčių tūkstantyje pasaulio miestų

Šių metų sausį „Airbnb“ taip pat paskelbė pirmąją bendradarbiavimo su Rytų ir Vidurio Europos šalių mokesčių administratoriais iniciatyvą. Vilnius tapo pirmuoju regiono ir Baltijos šalių miestu, kuriame platforma automatiškai apskaičiuos ir tiesiogiai Vilniaus miestui sumokės platformoje savo paslaugas siūlančiuose viešbučiuose ir individualiuose būstuose renkamą, keliautojų mokestį. „Airbnb“ platforma jau yra sudariusi per 400 susitarimų su nacionalinėmis vyriausybėmis ir organizacijomis, renkančiomis turizmo mokesčius. Pagal šiuos susitarimus, „Airbnb“ jau surinko ir jų teisėtiems gavėjams pervedė daugiau nei 2 milijardų JAV dolerių vertės turizmo mokesčių.