„Reikalavimuose buvo įrašyta, kad akcizas turėtų būti ne didesnis nei pas artimiausius kaimynus. 13 eurų akcizas ir yra Lenkijoje, šitas reikalavimas išpildytas pilnai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Hofmanas.

Pasak jo, dėl kitų žemdirbių reikalavimų – daugiamečių pievų atstatymo, pieno krizės – pasigendama didesnio valdžios dėmesio.

„Europos Komisija atidėjo vieneriems metams daugiamečių pievų klausimą, bet tai nereiškia, kad turime atsipalaiduoti tiek mes, ūkininkai, tiek valdžia, ministerija, nes netruks metai praeiti ir reikia spręsti iš esmės problemą, sumažinti referencinį dydį, kad ateity nebūtų tos problemos“, – sakė I. Hofmanas.

„Kalbant apie pieną klausimas, labiausiai kybantis ore. (...) Kol kas tos problemos yra nesprendžiamos“, – pridūrė jis.

Tuo metu Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba sako, kad Seimo sprendimas – nedidelė ūkininkų pergalė.

„Turime nedidelę pergalę. Mūsų realybė keičiasi tuo, kad esant patvirtintam SND akcizui, neturėsime taip ženkliai pakilusios grūdų džiovinimo savikainos. Šis klausimas būtų skaudžiausiai palietęs pačius smulkiausius ūkius“,  – žurnalistams Seime sakė I. Duoba.

I. Hofmanas neatmeta, kad ūkininkų protesto akcijų dar gali kilti.

„Lieka kiti keturi reikalavimai, mes ne tik stebime, bet yra tam tikrame procese planavimo, kas būtų, jeigu būtų, bet gali būti ir toks dalykas, kad gali kilti protesto akcijos nekoordinuotos, kai patys ūkininkai organizuosis, jų savivaldos organizacijos nekoordinuos“, – sakė I. Hofmanas.

SND akcizas nuo kovo mažės daugiau negu 23 kartus – nuo 304 iki 13 eurų už toną, ketvirtadienį nutarė Seimas. Tuo pačiu balsavimu panaikinti apribojimai dėl žymėto dyzelino naudojimo žemdirbiams.

„Siūlymas yra pritarti Laimos Nagienės ir kitų Seimo narių Akcizų įstatymo straipsnių (...) pakeitimo projektui“, – komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Siūlymui pritarė šeši parlamentarai, vienas susilaikė.

L. Nagienė komitete teigė, kad dabartinis tarifas yra nekonkurencingas, palyginti su kitomis šalimis. Anot jos, Lietuvoje yra apie 30 rajonų ir miestų, kurie neturi galimybės pakeisti suskystintas dujas į gamtines, be to, nukenčia ir žemės ūkis.

„Mes tampame kaip šalis nekonkurencinga – Latvijoje, Čekijoje, Vengrijoje akcizo tarifas suskystintoms dujoms – nulis, Lenkijoje – 3,14 euro, Estijoje – 55 eurai, Vokietijoje – 27,55 euro, tik Slovėnija išsiskiria – 73,07 euro. Man neaišku, kodėl paimtas šitoks didelis akcizo tarifas“, – sakė L. Nagienė.

Ji taip pat teigė nesuprantanti, kodėl nuo kitų metų įsigaliosianti CO2 dedamoji yra „išskirtinai didelė“, nes naftos dujos esą yra kur kas kaloringesnės. Ji siūlė mažinti dedamąją iki 20,6 euro. Dabar numatyta dedamoji siekia apie 36 eurus.

„Kad būtume kaip šalis konkurencinga prieš kitas valstybes“, – sakė parlamentarė.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė kalbėjo, kad Vyriausybė siūlo 41 euro SND tarifą, kuris yra vidutinis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, be to, ji pabrėžė, kad SND yra taršus produktas.

Jos duomenimis, šildymui skirtoms naftos dujoms Švedijoje taikomas 498 eurų už toną tarifas, Danijoje – 467 eurų, Nyderlanduose – 344 eurų, Rumunijoje – 155, Airijoje – 145 eurų, Slovėnijoje – 73 eurų, Prancūzijoje – 67 eurų, Estijoje – 55 eurų, Portugalijoje – 54 eurų, Vokietijoje – 60 eurų, Austrijoje – 43 eurų tarifai.

„Mūsų siūlomas tarifas ir nustatytas – tam tikra mediana, kuri būtų taršai apmokestinti, bet ne pats mažiausias, ir be abejo, ne pats didžiausias“, – sakė viceministrė.

Parlamentarams pirmadienį bus pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis Vyriausybė siūlo SND akcizą, taikomą namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui, sumažinti nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną.

„Susitikime su VERT pirmininku Renatu Pociumi prezidentas aptars tarybos veiklos iššūkius, pasiekimus užtikrinant vartotojų interesus ir tikslus ateinantiems metams“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Vienas šių metų VERT darbų – 2,4 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas, paskelbtas sausio pradžioje. Potencialų aukciono laimėtoją numatoma paskelbti iki gegužės pabaigos, o galutinis sprendimas turtėtų būti paskelbtas rugpjūčio pradžioje.

VERT sprendimu beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoka elektros vartotojams bus pradėta grąžinti balandį: 57,1 mln. eurų skola buitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.

R. Pocius yra sakęs, kad tiksliau prognozuojant ESO investicijas ateityje turėtų būti išvengta šimtus milijonų eurų vertės reguliavimo skirtumų.

Anot Vaido Cibo, Lietuvos centrinis bankas tik prižiūri pinigų plovimo prevenciją bei pensijų fondus, investavusius į „Baltcap“ fondą.

„Mes kalbame apie fondą, iš kurio yra dingę pinigai. (...) Tą fondą valdo įmonė, kuri registruota Estijoje. Čia gali būti įvairių nesusikalbėjimų, nes „BaltCap“ struktūra pakankamai komplikuota, yra daug įmonių, galbūt kartais įvyksta nesusikalbėjimas, nes kalbama apie skirtingas įmones“, – žurnalistams trečiadienį sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius V. Cibas.

„Yra „BaltCap“ įmonė, kuri turi licenciją, ji gauta pernai rudenį ir yra kita įmonė, kuri neturi licencijos, ji registruota Estijoje ir būtent šita įmonė (...) valdo infrastruktūros fondą, iš kurio dingo pinigai. Už valdymo įmonių priežiūrą, fondų priežiūrą atsakinga Estijos priežiūros institucija“, – pridūrė jis.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS yra patvirtinęs, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per finansinių technologijų įmonės „Paysera“ sąskaitas. Pastaroji teigė, jog anksčiau tyrė Š. Stepukonio pinigų pavedimus bei apie įtarimų sukėlusias operacijas perdavė informaciją LB.

Tą fondą valdo įmonė, kuri registruota Estijoje. Čia gali būti įvairių nesusikalbėjimų, nes „BaltCap“ struktūra pakankamai komplikuota.

Tačiau V. Cibas nepatvirtino, ar bankas tokią informaciją gavo. Anot jo, galimus nusikaltimus tiria teisėsauga.

„Yra įvairių spekuliacijų, kas ką gavo, kas ko negavo, bet yra labai aiškiai atskirtos kompetencijos. Lietuvoje prižiūri pinigų plovimo prevenciją dvi institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos bankas. Mes prižiūrime, kaip įmonėse veikia kontrolės sistema, netiriame atskirų nusikaltimų ar pinigų plovimo“, – sakė V. Cibas.

„Tai nėra svarbu, ar mes gavome, ar negavome, yra funkcijų atskyrimas. Informacija, susijusi su nusikaltimais, turėtų būti pateikiama FNTT“, – sakė jis.

LB kiek anksčiau šią savaitę pranešė nurodęs „Payserai“ pateikti visą informaciją, susijusią su galima vagyste iš „BaltCap.

„Mes uždavėme klausimus apie asmenų sąskaitas, gausime atsakymus, išnagrinėsime ir žiūrėsime, ką su ta informacija toliau daryti – nagrinėti, ar perduoti FNTT“, – sakė V. Cibas.

„Tikslas yra įvertinti, ar „Paysera“ padarė visus veiksmus, kuriuos turėjo padaryti Stepukonio atžvilgiu“, – pridūrė jis.

V. Cibas pažymėjo, jog LB „Payserai“ ne kartą yra pritaikęs sankcijų dėl pinigų plovimo prevencijos trūkumų.

LB atstovas nekomentavo, ar gali būti daugiau tarpininkų, per kuriuos galėjo keliauti Š. Stepukonio galimai pasisavintos lėšos, jis taip pat neįvardijo, koks vaidmuo šioje istorijoje tenka Lietuvos bankams.

Europos prokuratūra praėjusį penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.

Projektu siūloma lengvatinį 41 euro SND akcizą taikyti buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui naudojant kaip kurą šildymui.

Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas. Iki tol jis buvo 41 euras.

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti vėl naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams sunkvežimiuose ir kitose transporto priemonėse.

„Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti ūkininkams galimybę naudoti gazolius ne tik žemės ūkio technikoje, bet ir kitose transporto priemonėse, kurios naudojamos žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje, taip pat, nustatyti akcizo dydį, kuris atitiktų daugelio ES šalių praktiką, neturėtų neigiamos įtakos buitiniams vartotojams ir verslui“, – nurodo Vyriausybė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, kad Lietuva yra gavusi pastabų iš Europos Komisijos dėl nacionalinio energetikos ir klimato srities valdymo plano, nes jis nepakankamai ambicingas, o mažinant akcizus atotrūkis dar didės.

Akcizai turi turi būti proporcingi, jau ir taip jie mažinami beveik dešimt kartų nuo dabartinių.

 

„Esame gavę pastabas, kad jis nepakankamai ambicingas ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vis dar nevykdome. Su mažinamais akcizais mes atotrūkį dar didinsime“, – posėdyje sakė ministras.

Anot S. Gentvilo, mažas akcizas reiškia investicijas neteisinga kryptimi: „Po diskusijų su ūkininkais matome įvairias trajektorijas, net nulinio akcizo iniciatyvas Seime, kas yra iš tikrųjų žalinga, nes tai sukurtų net paskatas investuoti į naftos dujas ir panašius įrengimus“.

Aplinkos ministerija siūlė SND akcizą, kurį moka gyventojai ir verslas, sumažinti iki 70,58 euro už toną (be PVM).

„Akcizai turi turi būti proporcingi, jau ir taip jie mažinami beveik dešimt kartų nuo dabartinių. Klimato kaitos įsipareigojimai nedingsta (...), turi būti motyvacija keisti (iškastinį kurą – BNS) ir į atsinaujinančią energetiką – biodujas, biokurą, elektrą ar kitką“, – BNS antradienį sakė S. Gentvilas.

Jo teigimu, Vyriausybei neatsižvelgus į ministerijos pasiūlymą jis neatmetė, kad tokias Akcizų įstatymo pataisas Seime teiks Liberalų sąjūdžio atstovai.

Vyriausybė siūlo, kad naujas akcizas įsigaliotų kovo 1 dieną.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.

„Kalbant apie gynybos finansavimą, akivaizdu, stabdyti šį klausimą ir perkelti jį į laikotarpį po rinkimų būtų neatsakinga, todėl ir vyksta diskusijos, konsultacijos. Svarbu ir tai, kad yra ne vienos, ne dviejų, ne trijų partijų reikalas, svarbu rasti sprendimus, kurie būtų tęstinai, nuoseklūs, ilgalaikiai“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Anot jos, sutarus dėl bendrų grėsmių ir dėl poreikio didinti finansavimą, prieš dvejus metus pasiektas susitarimas dėl gynybos galėtų būti papildytas viena ar keliomis priemonėmis, įskaitant ir papildomą skolinimąsi vidaus rinkoje.

„Pirmiausia ta priemonė, dėl kurios visos praktiškai partijos sutaria – skolinimasis, kalbant apie skolinimąsi vidaus rinkoje, galbūt netgi su mažesnėmis palūkanomis negu išorėje, tokiu būdu skatinant ir Lietuvos gyventojus prisidėti prie to finansavimo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet tai tik viena iš priemonių, jos vienos tikrai nepakaktų, kad užtikrintume ilgalaikį finansavimą“, – pridūrė ji.

Pasak Seimo pirmininkės, gynybos obligacijos galėtų būti vienas greičiausių būdų surinkti papildomas lėšas.

„Pasisakyčiau už tai, kad grąža būtų mažesnė nei, tarkime, skolintis užsienyje. kiek tai procentų galėtų sudaryti, 2 ar 3, diskusinis klausimas, bet esmė, kad paskatintume žmones šiek tiek mažiau gauti grąžos taip prisidedant prie šalies gynybos“, – teigė ji.

Politikai šiuo metu ieško būdų, kaip padidinti finansavimą krašto apsaugai.

„Sumažėjo darbų apimtys, pieno mažai. Mes superkame pieną“, – BNS komentavo įmonės vadovė Virginija Julija Rabačiauskienė.

Pasak jos, įmonė bus likviduojama nuo kovo 1 dienos.

Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos augo 22,2 proc. iki 3,4 mln. eurų, nuostoliai sumažėjo 16,6 proc. iki 103,1 tūkst. eurų.

„Visą šitą istoriją vertinu kaip per ilgai besitęsiančią, nes ji tęsiasi dar ilgiau, negu kad mes nepastatėm jokios infrastruktūros savo kariuomenei ir dėl to labai apmaudu“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė premjerė.

„Apmaudu, kad visa istorija taip ilgai tęsiasi ir tiek daug pakeliui įvyko nesusipratimų ir galimai nusikalstamos veikos, bet norėčiau tikėti, kad projektas gali pajudėti pirmyn ir nebus geresnės situacijos sprendimo, nei pagaliau šitą objektą pastatyti ir pradėti eksploatuoti“, – pridūrė ji.

Penktadienį pranešta, kad Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą perima „Hanner“, tačiau su sąlyga, jei jo kaina bus indeksuota. Siūlymui ją indeksuoti 40 proc., iš jų beveik 29 proc. prisiimant savivaldybei ir Vyriausybei, dar turės pritarti Vilniaus miesto taryba bei ministrų kabinetas.

Taip ji kalbėjo valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai apie pusę milijardo eurų.

„Biudžeto įstatymas išties leidžia Vyriausybei skolintis papildomai gynybai ir Vyriausybė tikrai tą darys, jei bus patenkintos įstatyme nustatytos sąlygos ir dėl to biudžeto įstatymo nereikia keisti“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė premjerė.

Anot jo, pagrindinės sąlygos – išlaikytas iki 3 proc. biudžeto deficitas bei skolinimosi limitas, kurį yra patvirtinęs Seimas.

„Džiaugiuosi, kad gerbiamas Vytautas jau dabar žino, kad taip bus, nors neturiu dar nė vieno mėnesio pajamų vykdymo duomenų, tai tikrai kol kas liksiu santūri optimistė, bet jei tokios galimybės bus, pagal biudžeto įstatymą mums nereikia keisti biudžeto, galėsime tuos sprendimus priimti Vyriausybėje“, – sakė I. Šimonytė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, paklaustas apie V. Miltalo siūlymą, sakė, kad politikai turėtų pereiti nuo abstrakčių prie konkrečių formuluočių.

„Labai džiaugtumėmės, kad nuo abstrakčių formulių teisėkūroje dalyvaujantys politikai pereitų prie konkretybių. Spartinti, gerinti, girdžiu ne kartą, pasiūlykite, kaip tai padaryti esamoje Europos Sąjungos teisėje“, – teigė ministras.

V. Mitalo teigimu, Vyriausybei sutikus papildomai skolintis, šių metų valstybės biudžetas galėtų būti tikslinamas Seimo pavasario sesijoje.

Politikai šiuo metu ieško būdų, kaip padidinti finansavimą krašto apsaugai.