R. Sunakas bendros spaudos konferencijos su V. Zelenskiu metu teigė, kad naikintuvų tiekimas Ukrainai buvo „pokalbio dalis“.

Ukrainos lyderis patvirtino, kad ketvirtadienį dalyvaus ES viršūnių susitikime, ir paragino šaliai skirti ilgo nuotolio raketų.

„Esu sugniuždytas. Mes visi esame sugniuždyti“, – teigė jis žurnalistams Kanados parlamento salėje Otavoje ir pridūrė, kad „negali įsivaizduoti, ką išgyvena šeimos“.

„Manau, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius galėtume pristatyti bet vieną batalioną. Galbūt per tris mėnesius. O tada, žinoma, turime veikti kuo greičiau“, – viešėdamas Varšuvoje žurnalistams teigė jis.

„Esu dėkingas Jo Didenybei už šiltą priėmimą ir paramą Ukrainos piliečiams, kurie Jungtinėje Karalystėje rado prieglobstį nuo karo“, – platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis.

„Susitarta siekti pažangos normalizuojant abiejų šalių santykius“, – nurodoma Sudano užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.

50-metis Martinezas Zogo (Martineso Zogo), kuris atvirai pasisakė prieš korupciją ir kronizmą šioje Centrinėje Afrikos valstybėje, buvo pagrobtas sausio 17 dieną prie policijos nuovados šalies sostinės Jaundės priemiestyje.

Po penkių dienų buvo rastas smarkiai išniekintas jo kūnas.

Daugiau kaip 40 metų Kamerūną geležiniu kumščiu valdantis prezidentas Paulas Biya (Polas Bija) pareikalavo, kad šalies policija ir žandarmerija atliktų jungtinį šio žurnalisto nužudymo tyrimą.

„Atlikus tyrimą...buvo sulaikyti keli asmenys, kurie, kaip įtariama, yra susiję su šiuo bjauriu nusikaltimu“, – ketvirtadienį sakė valstybės ministras ir Prezidentūros generalinis sekretorius Ferdinandas Ngoh Ngoh (Ferdinandas Ngoh Ngoh).

Pareiškime teigiama, kad šiuo metu vis dar yra ieškoma kitų įtariamųjų.

Ketvirtadienį prancūzų laikraštyje „Le Monde“ apie 20 gerai žinomų Kamerūno visuomenės veikėjų pareiškė, kad jie „yra labai susirūpinę dėl smurto viešose diskusijoje“ šioje šalyje.

Šie asmenys, tarp kurių buvo rašytoja Calixthe Beyala (Kaliktė Bejala) ir intelektualas Achille Mbembe (Achilė Mbembe), nurodė Kamerūno „ilgą tradiciją menkinti nebaudžiamumą ir pritarti žiaurumams“.

Organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) šį nužudymą pavadino „rimtu smūgiu demokratijai ir spaudos laisvei“.

Remiantis RSF spaudos laisvės indeksu, Kamerūnas užima 118 vietą iš 180 šalių.

Kamerūno vyriausybė pabrėžė, kad šalis yra „teisinė valstybė, kurioje užtikrinama laisvė, įskaitant spaudos laisvę“.

Rusijos vykdoma dezinformacijos kampanija, nukreipta prieš karą Ukrainoje, ir gruodį kilęs korupcijos skandalas dėl galimų Kataro ir Maroko bandymų paveikti EP sprendimus savo naudai, padidino baimę, kad į rinkiminį procesą įsitrauks išorės subjektai.

Europos Parlamento išplatintame pranešime teigiama, kad „EP nariai siūlo uždrausti ne Europos Sąjungoje įsikūrusiems subjektams finansuoti politinę reklamą ES“.

Tai būtų vienas iš politinės reklamos taisyklių pakeitimų, kuriuos Europos Komisija pasiūlė 2021 metais po britų bendrovės „Cambridge Analytica“ skandalo.

2018 metais paaiškėjo, kad „Cambridge Analytica“ pasinaudojo dešimčių milijonų „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis vykdydama kampaniją, skirtą daryti poveikį JAV ir Jungtinės Karalystės rinkėjams.

Prieš patvirtinant galutinį teisės aktą, dėl EP pasiūlymo turės dar būti surengtos derybos su įstatymų leidėjais, Bendrijos valstybėmis narėmis ir EK.

Europos Parlamento nariai taip pat siekia apriboti asmens duomenų naudojimą internetinei politinei reklamai.

„Reklamos tiekėjai galės naudoti tik tuos asmens duomenis, kurie buvo aiškiai pateikti internetinei politinei reklamai“, – nurodė EP.

Taip pat siekiama palengvinti prieigą prie informacijos apie tai, kas finansuoja reklamą, kiek ji kainuoja ir iš kur gaunami pinigai.

Europos Sąjunga 2024-aisiais planuoja surengti rinkimus į Europos Parlamentą.

Ši informacija buvo paskelbta praėjus maždaug trims valandoms po to, kai J. Bideno advokatas Bobas Baueris pranešė, kad Tesingumo departamento pareigūnai apieškojo prezidento namą Rihobote.

„Dokumentų su slaptumo žymomis nerasta“, – teigė advokatas B. Baueris savo pareiškime po paskutinės kratos, kurios metu buvo ieškoma netinkamai saugumo itin svarbių valstybės dokumentų.

Jis pridūrė, kad teisėsaugos pareigūnai vis dėlto paėmė „tolesnei peržiūrai tam tikrą medžiagą ir ranka rašytus užrašus, kurie, kaip manoma, yra susiję su jo, kaip viceprezidento, laikotarpiu“.

Ši krata, kurią, kaip anksčiau savo išplatintame pareiškime nurodė advokatas, buvo atlikta „prezidentui visapusiškai palaikant ir bendradarbiaujant“. Anksčiau buvo atlikta panašių kratų, kurių metu rasta nedaug dokumentų J. Bideno namuose Vilmingtone ir buvusio biuro patalpose Vašingtone.

Vis naujų dokumentų suradimas trikdo J. Bideno reikalus jam įpusėjus kadenciją prezidento poste, jam, kaip pranešama, ruošiantis paskelbti, kad kandidatuos antrai kadencijai.

Teisingumo departamentas paskyrė specialųjį patarėją, kuris vadovauja nepriklausomam tyrimui, panašiai kaip kitas specialusis patarėjas, prižiūrintis tyrimą dėl buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) namuose Floridoje aptiktų daugybės slaptų dokumentų.

Pasak Baltųjų rūmų, problema dėl J. Bideno kilo dėl atsitiktinių dokumentų saugojimo klaidų, padarytų prieš dešimtmetį, kai jis buvo viceprezidentas Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijoje.

Priešingai nei D. Trumpas, kuris 2021 metais palikęs Baltuosius rūmus priešinosi šimtų įslaptintų dokumentų perdavimui, J. Bidenas teigia bendradarbiavęs su valdžios institucijomis nuo tada, kai jo buvusiame biure, kuriuo jis naudojosi analitiniame centre Vašingtone, buvo aptikta saujelė įslaptintų dokumentų.

Vėliau FTB atlikus kratą jo privačiuose namuose Vilmingtone buvo rasta daugiau dokumentų. Namas Rihobote, kuriuo jis naudojasi kur kas rečiau, yra trečioji vieta, kurią tikrino pareigūnai.

Savo pareiškime B. Baueris teigė, kad Teisingumo departamentas pradėjo kratą Rihobote „iš anksto nepranešęs visuomenei, o mes sutikome bendradarbiauti“.

„Šiandieninė krata – tai dar vienas žingsnis kruopščiame ir savalaikiame Teisingumo departamento procese, kurį mes ir toliau visapusiškai remsime ir su kuriuo bendradarbiausime. Daugiau informacijos turėsime pasibaigus šiandieninei kratai“, – sakė teisininkas.

Antrąją vizito Kongo DR, kurioje gyvena daugiau katalikų visoje Afrikoje, dieną pontifikas taip pat paragino tuos, kurie „plėšikauja, puola ir destabilizuoja“ šį regioną, atsisakyti savo nusikaltimų.

„Jūs praturtėjote neteisėtai išnaudodami šios šalies gėrybes ir brutaliai aukodami nekaltas gyvybes“, – teigė popiežius.

„Klausykitės jų kraujo šauksmo“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje eilutę iš Pradžios knygą.

Tuomet pontifikas paprašė Dievo malonės.

„Tegul jis atveria širdis tų, kurie vykdo žiaurius nusikaltimus, užtraukiančius gėdą visai žmonijai“, – sakė popiežius.

Daugybė ginkluotojų grupuočių dešimtmečiais siaubė naudingų iškasenų turtingą rytinę Kongo DR dalį.

Neramiuose KDR rytuose jau seniai veikia dešimtys ginkluotų grupuočių. Nuo 2021-ųjų pabaigos M23 sukilėliai taip pat užėmė daug teritorijos rytinėje Šiaurės Kivu provincijoje ir priartėjo prie jos sostinės Gomos.

Regione taip pat įvykdyta daug kruvinų išpuolių, dėl kurių kaltinamos Sąjunginės demokratinės pajėgos (ADF), siejamos su „Islamo valstybe“ (IS), įskaitant šį mėnesį įvykusį sprogimą sekmininkų bažnyčioje, per kurį žuvo 14 žmonių.

Prieš pradėdamas savo kalbą popiežius trečiadienio popietę išklausė keturių smurtą rytuose patyrusių aukų liudijimus, kurie byloja apie įvairias smurto apraiškas – nuo žalojimų iki seksualinės prievartos.

Šešiolikos metų jaunuolis Ladislas Kambale Kombi (Ladislas Kambalė Kombi)  pasakojo savo akimis matęs, kaip jo tėvas buvo sukapotas į gabalus, o jo motina buvo pagrobta.

Kita nukentėjusioji Emelda M'karhungulu (Emelda Makarhungulu) teigė, kad kovotojai ją tris mėnesius seksualiai išnaudojo.

„Jie privertė mus valgyti kukurūzų masę su nužudytų vyrų mėsa“, – popiežiui pasakojo ji.

Pontifikas teigė, kad jį sukrėtė pasakojimai apie „nežmonišką“ smurtą.

„Jūsų ašaras – tai mano ašaros“, – teigė 86-erių popiežius Pranciškus.

Jis pridūrė, kad karą sukėlė „nepasotinamas žaliavų ir pinigų godumas, kuris skatina ginkluotą ekonomiką ir reikalauja nestabilumo ir korupcijos“.

Šešių dienų kelionė po Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną buvo suplanuota 2022 metų liepą, tačiau atidėta dėl pontifiko kelio skausmų, dėl kurių pastaraisiais mėnesiais jis buvo priverstas naudotis neįgaliojo vežimėliu.

Šiaurės vakarų Sirijoje per džihadistų grupuotės Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) išpuolį žuvo aštuoni kariai, trečiadienį pranešė karo stebėtojas.

„Netoli Kafr Rumos Idlido provincijoje HTS apšaudė sviediniais ir raketomis Sirijos karinį postą, žuvo aštuoni kariai“, – pranešė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), kuri stebi karą šioje valstybėje.

HTS vadovauja buvę grupuotės „al Qaeda“ atšakos Sirijoje nariai.

Sirijos valstybinė žiniasklaida iš karto nepranešė apie išpuolį.

Maždaug pusę šiaurės vakarų Idlibo provincijos ir teritorijų, besiribojančių su kaimyninėmis Alepo, Chamos ir Latakijos provincijomis, valdo HTS ir kitos sukilėlių grupuotės.

Šiuo metu Idlibo regione gyvena apie tris milijonai žmonių, iš kurių maždaug pusė yra perkeltieji asmenys.

Damaskas, padedamas Rusijos ir Irano, atkovojo didžiąją dalį teritorijos, kuri buvo prarasta ankstyvuoju Sirijos konflikto, įsiplieskusio 2011-aisiais, kaip prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybė negailestingai numalšino demokratinius protestus, etape.

Nepaisant reguliarių susirėmimų, 2020-aisiais Maskvos ir Turkijos, kuri palaiko prieš B. al Assado vyriausybę kovojančius sukilėlius, sudarytos paliaubos Sirijos šiaurės vakaruose didžiąją dalimi veikia.