Tai sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu BBC World, praneša „Ukrinform“, remdamasi PAP.

Paklaustas, kiek Rusija kelia tiesioginę grėsmę Lenkijai, R. Sikorskis atsakė, kad nemano, jog V. Putinas galėtų pasielgti taip neapgalvotai puldamas NATO valstybę narę. Tačiau R. Sikorskis pažymėjo, kad V. Putinas buvo pasielgė pakankamai neapgalvotai užpuldamas Ukrainą ir dabar yra laikomas karo nusikaltėliu.

Remdamasis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžiais, kad jis nieko neatmeta, kai kalbama apie Vakarų karių buvimą Ukrainoje, R. Sikorskis pareiškė, kad teisinga V. Putiną pastatyti į tokią situaciją, kurioje jis nėra tikras, ką darys Vakarai, o ne iš anksto atmesti tam tikrus variantus.

Paklaustas, ar Lenkija svarstys savo karių siuntimą, jis atsakė: „Mes nerodysime savo kortų. Leisime prezidentui V. Putinui spėlioti, ką darysime".

Jis išreiškė pasitenkinimą tuo, kad JAV Kongresas pagaliau patvirtino karinę pagalbą Ukrainai.

„Ukrainai žūtbūt reikia priešlėktuvinių raketų, kad apsaugotų savo pramonę, elektrines, infrastruktūrą. Manau, daug geriau leisti pinigus Ukrainos gynybai, nei vėliau ją atstatyti", – sakė R. Sikorskis.

Jis pripažino, kad būtų buvę geriau, jei JAV pagalbos įstatymas būtų priimtas anksčiau, tačiau pažymėjo, kad pagalba jau buvo teikiama.

„Manau, kad prezidentas V. Putinas padarytų gerai, jei pripažintų savo invaziją klaida ir iš naujo įvertintų situaciją, atsižvelgdamas į tai, kad mes padėsime Ukrainai tol, kol reikės“, – sakė jis.

Tarpininkai iš Kataro, Egipto ir Jungtinių Valstijų susėdo su „Hamas“ delegacija, kad išgirstų kovotojų grupuotės atsaką į pasiūlymą 40 dienų sustabdyti kovas ir paleisti įkaitus mainais į kalinius palestiniečiais, teigima informacijoje, kuria pasidalijo Didžioji Britanija.

Izraelis dar nenusiuntė delegacijos į Kairą, o vienas aukščiausių šalies pareigūnų sakė naujienų agentūrai AFP, kad tai padarys tik tuo atveju, jei dėl siūlomame plane bus „teigiamo poslinkio“.

„Prognozuojamos sunkios ir ilgos derybos dėl tikro susitarimo“, – perspėjo Izraelio pareigūnas.

Ankstesnės derybos iš dalies įstrigo dėl „Hamas“ reikalavimo sudaryti ilgalaikes paliaubas ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pakartotinių pažadų sutriuškinti likusius grupuotės kovotojus, įsikūrusius Rafos mieste, kurį užtvindė namų netekę civiliai.

Rafos puolimo tikimybė kelia vis didesnį tarptautinį susirūpinimą.

Latvija yra viena patikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos invazijos pradžios.

„Kviečiame visus didžiojo pavasarinio tvarkymosi metu, bet ir po jo pasirūpinti, kad kritiniais atvejais jūsų rūsiai galėtų būti naudojami kaip priedangos“, – ragino sostinės Rygos meras Vilnis Kirsis.

Jis pridūrė, kad savivaldybės darbuotojai taip pat pasielgs su miestui priklausančiais pastatais.

Rygos civilinės gynybos komisijos vadovas Gintis Reinsonas sakė, kad „viešųjų pastatų, mokyklų, senelių namų, ligoninių ir rotušės rūsius patikrins valdžios institucijos, kurios paruoš juos kaip slėptuves užpuolimo atveju.“

Televizijai TV24 jis sakė, kad tikslas – iki metų pabaigos kas mėnesį paruošti šimtą tokių slėptuvių.

Atrodo, kad abi pusės vengia įsitraukti į platesnį konfliką.

Tačiau mirtinas sprogimas Irako karinėje bazėje pabrėžė didelę įtampą, kuri išlieka regione. Ją taip pat liudija daugiau mirtinų Izraelio smūgių Gazoje bei intensyvėjantys susirėmimai Vakarų Krante.

Šį mėnesį išaugo nuogąstavimai, kad paaštrėję Izraelio ir Irano išpuoliai gali peraugti į platesnį karą Artimuosiuose Rytuose.

Izraelis perspėjo, kad smogs atgal po to, kai Iranas prieš savaitę paleido daugiau nei 300 raketų ir bepiločių orlaivių, pirmą kartą tiesiogiai atakuodamas savo pagrindinio priešo teritoriją.

Pats Irano išpuolis buvo kerštas už oro antskrydį, dėl kurio buvo plačiai kaltinamas Izraelis, per kurį buvo pataikyta į Irano konsulatą Damaske ir žuvo septyni revoliucinės gvardijos nariai.

Atrodė, kad Izraelis atkeršijo penktadienį, kai Irano žiniasklaida pranešė apie sprogimus Isfahano provincijoje.

„Tai, kas nutiko praėjusią naktį, nebuvo išpuolis“, – NBC News vėliau pakomentavo Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas.

„Buvo paleisti du ar trys orlaiviai, kurie buvo tokio lygio, kaip tie, kuriais mūsų vaikai naudojasi kaip žaislais“, – pridūrė jis.

„Kol Izraelio režimo vardu nebus vykdoma naujų išdaigų, prieštaraujančių Irano interesams, mes niekaip nereaguosime“.

Tai paaiškino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Brazilijos žiniasklaidai, praneša „Ukrinform“.

„ES pagalba, numatytas ketveriems metams, siekia 50 mlrd. eurų“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad ES paramos nepakanka visoms išlaidoms padengti, tačiau ji vis tiek išlieka svarbi.

Tuo pat metu Ukrainos valstybės vadovas atkreipė žurnalistų dėmesį į tai, kad dvišaliuose saugumo susitarimuose, pasirašytuose su keletu šalių, yra punktas dėl finansinės pagalbos nukentėjusiai šaliai.

„Tai ne tik karinė parama, bet ir humanitariniai aspektai, finansinė ir energetinė parama“, – pridūrė prezidentas.

Jis nurodė Vokietijos pavyzdį, kuri pagal Berlyne pasirašytą susitarimą Ukrainai per metus skirs 7 mlrd. eurų finansinę paramą.

Izraelio pajėgos pirmadienį pasitraukė iš Al-Šifos ligoninės Gazos mieste po dvi savaites trukusios karinės operacijos, per kurią, pasak Izraelio, jos kovėsi su palestiniečių kovotojais kažkada buvusiame svarbiausiame Palestinos teritorijos medicinos komplekse.

PSO vadovaujama misija penktadienį pagaliau atvyko į ligoninę po daugelio nesėkmingų bandymų nuo kovo 25 d., pranešė JT sveikatos agentūra.

„PSO ir partneriams pavyko pasiekti Al-Šifą – ligoninę, kadaise buvusią Gazos sveikatos sistemos stuburu, kuri dabar po paskutinės apgulties yra tik tuščias kiautas su žmonių kapais“, – tinkle „X“, anksčiau vadintame „Twitter“, rašė agentūros vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jis sakė, kad misijos komanda matė „mažiausiai penkis kūnus“.

Jie taip pat nustatė, kad „dauguma ligoninės komplekso pastatų yra smarkiai sugriauti, o dauguma turto sugadinta arba pavirto pelenais“.

Egipto „Al-Qahera News“ pranešė, kad CŽV direktorius Billas Burnsas ir Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas bin Jassimas Al-Thani prisijungs prie Egipto tarpininkų sekmadienį vyksiančiose netiesioginėse Izraelio ir „Hamas“ delegacijų derybose.

Prieš derybas „Hamas“ patvirtino savo pagrindinius reikalavimus – visiškas paliaubas Gazoje ir Izraelio pajėgų išvedimą.

Bandymas susitarti bus surengtas po to, kai Izraelio kariuomenė prisipažino padariusi neteisėtus veiksmus ir pranešė, kad atleidžia du pareigūnus dėl septynių pagalbos darbuotojų nužudymo Gazoje, kur, humanitarų teigimu, artėja neišvengiamas badas.

Tačiau šis pripažinimas nenumalšino raginimų atlikti nepriklausomą tyrimą.

JAV įsikūrusios „World Central Kitchen“ (WCK) darbuotojų mirtis balandžio 1 d. paskatino įtemptą JAV prezidento Joe Bideno ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pokalbį.

J. Bidenas paragino „nedelsiant nutraukti ugnį“ ir pirmą kartą užsiminė, kad viena iš JAV paramos Izraeliui sąlygų gali būti Izraelio gebėjimas sumažinti civilių žūtis ir pagerinti humanitarines sąlygas.

Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „United News“, komentuodamas priešo melagystes apie vadinamąjį „puolimą prieš Charkivą“, pranešė „Ukrinform“.

„Šiandien Charkivas saugomas. Kalbant apie gynybos linijas, tai mūsų kariuomenei šiandien niekas negresia. Žinome, kad tai norimas taikinys... Na, o rusai neslepia. kad visi rytai, ir ne tik rytai, bet ir mūsų šalies pietai, ir miestai, tokie kaip Charkivas ir Kramatorskas, yra jų trokštamas taikinys. Tačiau šiandien mes visiškai užtikrintai giname Charkivo sritį“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Rusija vykdo galingą dezinformacijos politiką ir gali dislokuoti karius tam tikrose teritorijose, vėliau juos išvesti ir šią informaciją skleisti per Vakarų ir net Ukrainos žiniasklaidą.

„Kartais net nežinome, kad padedame priešui. Žinoma, Ukrainos žiniasklaida to nenori, bet turime suprasti, kad rusai skleidžia melus per mūsų žiniasklaidą, per „Telegram" kanalus. Ši panika kartais įgauna tokią sprogstamąją bangą mūsų dėka. Viską reikia labai atidžiai patikrinti. Visas smulkmenas“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak „Ukrinform“, jis taip teigė savo pranešime „Telegram“.

Pasak D. Šmyhalio, Rusija ir toliau naktimis terorizuoja Ukrainos miestus, „leisdama bepiločius lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir balistines raketas. Labiausiai nukentėjo Charkivo ir Zaporižios regionai. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Užuojauta jų šeimoms ir draugams".

Įvykių vietose šiuo metu visos tarnybos dirba, siekdamos padėti nukentėjusiems, pabrėžė premjeras.

„Kiekvieną dieną dirbame su partneriais, kad sustiprintume Ukrainos dangaus apsaugą. Raginame sukurti daugiau oro gynybos sistemų žmonėms apsaugoti. Teroristinės valstybės vadovybė turi atsakyti už šiuos nusikaltimus", – pabrėžė D. Šmyhalis.

Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino dvi sparnuotąsias raketas Kh-101/Kh-555, sparnuotąją raketą „Kalibr“ ir 28 puolimui skirtus dronus Shahed-131/136, kuriuos rusai paleido naktį ir balandžio 6 d. rytą.

Teisėjas Santiago Pedrazas iš Audencia Nacional, teismo, nagrinėjančio jautrias bylas, nurodė „laikinai sustabdyti“ „Telegram“ išteklių naudojimą.

Įsakymas buvo išduotas penktadienį, tačiau šeštadienio vidurdienį platforma Ispanijoje vis dar veikė.

Vartotojų teisių grupė „Facua“ sukritikavo sprendimą kaip perdėtai griežtą ir perspėjo, kad jis padarys „didžiulę žalą“ milijonams platformos vartotojų.

„Atrodo, lyg buvo priimtas sprendimas uždaryti internetą, nes yra svetainių, kuriose nelegaliai talpinamas autorių teisių saugomas turinys“, – skundžiamasi „Facua" generalinio sekretoriaus Rubeno Sanchezo pareiškime.

„Telegram“ yra užšifruotų pranešimų siuntimo platforma, kuri taip pat leidžia vartotojams atidaryti savo kanalus turiniui transliuoti.

Teisėjas įsakymą priėmė po to, kai Mergelių salų, kuriose „Telegram“ registruota kaip įmonė, pareigūnai neatsakė į 2023 m. liepos mėn. teismo prašymą pateikti informaciją.

Žiniasklaidos bendrovės skundėsi, kad jų medžiaga „Telegram“ naudojama be jų sutikimo.