– Kaip sinoptikai apibūdintų šį pavasarį?

– Visai įprastu jo negalima pavadinti, bet tokių šiltų pavasarių yra buvę. Gegužės pabaiga labai šilta buvo ne taip jau ir seniai, 2007 m., tada paskutinį dešimtadienį daug kur kaito iki 28–32 ℃. Tačiau tų metų orai buvo audringi, buvo daug perkūnijų, smarkių liūčių, krušos ir ledėkų skersmuo siekė 2–2,5 cm.

O šis mėnuo ypatingas tuo, kad buvo labai daug šiltų dienų. Pietvakarių Lietuvoje 10–15 dienų aukščiausia temperatūra viršydavo 25 ℃. Netgi mūsų vasara nedažnai tokia būna. Be to, labai nedaug dienų temperatūra nepakildavo iki 20 ℃: pajūryje tokių dienų buvo apie 10, o Dzūkijoje – vos 2–5.

– Dabar neįprastai karšta, penktadienį bus pora laipsnių vėsiau ir paskui karštis vėl grįš?

– Kol kas reikia pratintis prie šiltų ir sausų orų. Penktadienį šils iki 26 ℃, kai kur ir dar mažiau, bet savaitgalį turėtų grįžti labai šilti, net karšti orai – temperatūra visoje Lietuvoje viršys 25 ℃, o kai kur ir – 30 ℃.

Lietaus tikimybė tik šiokia tokia, labai nedidelė. Bet yra vilties, kad jis užklys, dienomis kai kur susidarys lietaus debesys, gali pagriaudėti. Tačiau lietus bus tikrai nedidelis, nepakankamas, kad atgaivintų smarkiai išdžiūvusią žemę.

– Kada numatomi rimtesni pokyčiai?

– Artimiausią savaitę rimtesnių pokyčių nematyti. Šiek tiek atvės antradienį, pradėjus plūsti orui iš šiaurės, bet kartu ir vėl – sausyn, menka viltis gauti lietaus dings.

Antroji savaitės pusė vėl turėtų būti lemiama anticiklono, giedra, mažai debesų ir be lietaus. Naktys gaivios – 7–12 ℃.

Pats vėsiausias turėtų būti trečiadienis – ne visur temperatūra pakils netgi iki 20 ℃.

Paskui, savaitgalio link, kasdien bus vis keliais laipsniais šilčiau.  O kitas savaitgalis – ne karštas, bet maloniai šiltas.

– Airijoje abortai visada buvo neteisėti. 1983 m. referendume buvo pritarta aštuntai Konstitucijos pataisai, numatančiai, kad negimusio kūdikio ir motinos gyvybės vienodai svarbios. Šią savaitę rengiamas referendumas. Kodėl būtent dabar visuomenė kviečiama pasisakyti dėl šios Konstitucijos pataisos?

– Klausimas „kodėl“ galbūt labai abstraktus. Iš tikrųjų, pasakyčiau, čia viską nulėmė tai, kad šiek tiek pasikeitė visuomenės nuomonė. Seniau Airija buvo labai konservatyvi šalis, labai orientuota į griežtą, katalikišką auklėjimą. Per visus tuos laikus tas požiūris vis tiek pralaisvėjo.

Didžiulę įtaką padarė tai, kad ne taip seniai, prieš kelis metus, Airijoje įvyko labai didelis skandalas – paaiškėjo, kad didelė Airijos katalikų Bažnyčios dalis slėpė pedofilijos atvejus. Tai labai neigiamai paveikė bažnyčią, visuomenės požiūrį.

Turbūt žinote, kad visai neseniai Airijoje vyko referendumas, kuriuo buvo įteisintos tos pačios lyties santuokos. Į tai irgi galima žiūrėti kaip į skandalą rezultatą. Iš tikrųjų pasikeitė tas požiūris ir dauguma žmonių pradėjo gerokai laisviau žiūrėti, net dėl tokių draudimų pradėjo gerokai laisviau reikšti nuomonę, kad galbūt jie yra pasenę ir juos reikia panaikinti.

– Kita vertus, pas mus pranešama, kad airės moterys išeities dėl nepageidaujamo nėštumo ieško  kaimyninėse šalyse. Kitaip tariant, įstatymas vienaip ar kitaip apeinamas. Ar tai turėjo įtakos referendumui?

– Be abejo. Pataisų šalininkai būtent tai ir nurodo – problema draudimais ne išnaikinama, o tik paslepiama. Daugybė moterų važiuoja į Jungtinė Karalystę darytis operacijų. Kitas dalykas, egzistuoja medikamentai, kurie, natūralu, dėl to draudimo Airijoje yra nelegalūs. Jie tiesiog įvežami nelegaliai.

Tai buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo siūloma naikinti tokias nuostatas, procesas vis tiek vyksta, bet tai daroma nelegaliai. Tai kenkia būtent pačių moterų sveikatai, nes tuo užsiima pavienės moterys arba procedūros netgi atliekamos be medicininės priežiūros.

Airijoje visai neseniai netgi kitas skandalas buvo kilęs. Vienai moteriai (indei, netgi ne katalikiško tikėjo), įvykus nėštumo komplikacijoms, buvo atsisakyta daryti abortą, nes tai neva draudžia medikų tikėjimas ir įstatymai. Moteris mirė.

Nors po to buvo teigiama, kad iš principo buvo galima atlikti abortą net ir remiantis tuo įstatymu, nes iš tikrųjų buvo kilusi grėsmė moters gyvybei, daug kas taip argumentavo – ji buvo nepakankamai mirštanti, kad ją gelbėtų, kol buvo galima tai padaryti. Kai jau sugalvojo išgelbėti, buvo per vėlu.

Scanpix nuotr.

– Iš tikrųjų įstatymas dabar draudžia abortus. Kokios yra tos išskirtinės aplinkybės? Kuriais atvejais Airijoje galima atlikti abortą?

– Dabar tai galima vieninteliu atveju – kai kyla pavojus moters gyvybei, kai yra kažkokių medicininių komplikacijų, dėl kurių kyla pavojus gyvybei. Bet, žinote, viskas, kaip sakant, remiasi į niuansus. Kiek tai pavojinga gyvybei?

Matote, dėl to įstatymo daugumas medikų tiesiog bijo rizikuoti ir patys nuspręsti. Nežinau tikslių detalių. Man atrodo, kad vienas medikas negali nuspręsti, būtinai turi būti keli, bet dėl teisinių niuansų atsiranda daugybė tokių dalykų, kai medikai gali bandyti vengti sprendimo.

Niekada nežinai. Jeigu, sakykime, kas nors atsitiks ne taip, ar tu nebūsi apkaltintas. Čia, pagal tą įstatymą, kaltinimas jau būtų žmogžudyste. Yra labai slidžių vietų.

– Referendumas artėja. Ką rodo apklausos? Kaip katalikiška Airija apskritai nusiteikusi keisti nuostatas dėl abortų?

– Kaip sakiau, tos nuomonės pasikeitusios, taigi didesnė dauguma rėmė tą panaikinimą. Tiesa, paskutiniu metu ta prieštaraujanti pusė buvo surengusi labai nemažai populiarių akcijų, prikabinusi reklamų, taigi parama šiek tiek sumažėjo, bet didesnė dauguma yra abortų panaikinimą. Dar sunku pasakyti, kaip bus, bet kol kas einama link to, kad pataisa palaikoma.

– Pastaruoju metu Airija džiaugiasi ekonomikos augimu, bet tai didina nekilnojamo turto kainas. Kas vyko? Kokios tos kainos?

– Iš tikrųjų tai viena didžiausių ekonominių problemų šiuolaikinėje Airijoje. Ekonomika kyla, atlyginimai irgi, regis, kyla, bet kartu su atlyginimais labai staigiai šoko ir būsto nuomos kainos. Dauguma žmonių stengiasi nusipirkti, bet, jeigu reikėtų nuomoti, vidutiniško būsto, sakykime, dviejų ar trijų miegamųjų namo, nuoma Dubline kainuotų nuo 2 tūkst. eurų per mėnesį. Tokia didelė kaina. Provincijoje galima rasti ir pigiau, bet keli šimtai eurų garantuoti net pačioje prasčiausioje, toliausioje provincijoje.

Problema ta, kad savivaldybė po krizės labai ilgai vengė išduoti leidimus statybos įmonėms, kad jos pradėtų statyti naujus būstus. Po krizės buvo likęs didžiulis skaičius būstų. Skaičiuota, kad laisvuose būstuose būtų galima apgyvendinti apie 300 tūkst. žmonių. Tiek patalpų buvo palikta, neparduota, užstatyta bankams.

Didelė dalis vyriausybės politikų manė, kad tai – baisiai daug patalpų ir nereikia sukti galvos dėl statybų. Bet atėjo laikas, kai poreikis staigiai kilo ir politikai tiesiog nesuspėjo. Dabar daugiausia kritikos sulaukia būtent patys politikai, kad jie nesuspėjo laiku to sutvarkyti. Dėl to kainos šoktelėjo.

Kita priežastis yra ta, kad dabar ypač Dubline pasidarė populiaru tiesiog nuomoti namus ar butus laikinai atvykstantiems turistams. Tai dažniausiai daroma per internetines platformas. Tai irgi sumažina ilgesniam laikui numojamų namų ar butų skaičių. Turistai, be abejo, už tas kelias dienas, kurias čia praleidžia, moka santykinai didesnę kainą nei gyventojai. Tai irgi kelia kainą. Tai viena labiausiai aptariamų ekonominių temų visoje šalyje.

Scanpix nuotr.

– Lietuvoje kalbos sukasi vien tik apie atostogas. Iš tikrųjų ir gražūs orai įkvepia joms. Ar airiai jau ruošiasi atostogoms? Kokios jos?

– Airiai irgi jau ruošiasi atostogoms. Galėčiau pasigirti, kad pastaruoju metu Airijoje visai neblogi orai. Neblogi orai, tai reiškia, kad yra daugiau nei 15°C. 20°C Airijoje jau yra karšta. Neseniai turėjome tokius karšus orus. Dabar šiek tiek vėl apsiniaukė, lyja. Tai irgi yra gerai.

Šiaip airiai labai mėgsta važiuoti kur šilčiau, kadangi tos šilumos čia nebūna tiek jau daug. Žinoma, nebūna šalta, bet ir nebūna karšta.

– Tai sakote, kad ir vasarą airiai važiuoja kažkur, kur šilčiau? Ar vis dėlto vasara paliekama sau?

– Sakyčiau, kad žiema gali būti labiau sau. Čia visą laiką yra, kur nuvažiuotą, ką pamatyti, bet patys airiai labiausiai mėgsta ir trokšta šilumos. Labai populiaru važiuoti į Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Graikiją, kur nors į Pietus, kur bus jau net ne šilta, o karšta ir kur bus jūra.

Iš tikrųjų, net kai Airijoje labai karšta (daugiau kaip 20 laipsnių), maudytis, įlipti į jūrą yra, kaip vienas mano pažįstamas sakė, skausminga patirtis. Vanduo nepakyla daugiau kaip 11 laipsnių. Kai ypač karšta diena ir bandai eiti į vandenį (iš tikrųjų esu tai bandęs), tai tikrai net skauda kojas.

Kai vyrauja didelė drėgmė, tas karštis labai jaučiamas. Jeigu būna 20 laipsnių, jauti, kad tikrai tvanku, nes visą laiką drėgna. Airija tokia šlapia šalis.

– Šiandien vyriausybė Seime pristato metinę veiklą. Kokie jūsų prioritetai artimiausiu metu? Ką reikia daryti nedelsiant?

– Šių metų esminiai prioritetai – ta pati mokesčių reforma. Taip pat mes turime daryti sprendimus dėl pensijų pertvarkos, ypač dėl II pakopos. Tą ir padarysime. Labai svarbu ir sveikatos priežiūros sistemos struktūrinės reformos, kurios jau pradėtos ir šiemet bus tęsiamos. Pirmiausia – paslaugų prieinamumo didinimas, eilių mažinimas, pirminės sveikatos priežiūros grandies stiprinimas, ligoninių tinklas ir paslaugų kokybės sutvarkymas.

Kita sritis – švietimo reformos tęstinumas. Dabar su aukštosiomis mokyklomis esame finišo tiesiojoje, bet turime priimti sprendimus dėl vidurinio mokslo kokybės ir programų, tinklo, galiausiai – baigiamųjų egzaminų ir mokyklos baigiamojo proceso pakeitimo.

Galima paminėti, kad laukia didžiulis inovacinis iššūkis, nes tik inovatyvi ekonomika, šiuolaikiški procesai gali išlaikyti mūsų gamybos sektorių konkurencingą, skatinti ir auginti eksportą. Taigi šiose srityse taip pat turėsime daryti gana stiprius sprendimus.

Ir, kaip minėjau, niekur nedingsta klausimas dėl socialinės atskirties mažinimo. Tai – vienas esminių dalykų. Dabar norisi, kad šiemet aprėptis būtų didesnė ir paliestų vidurinę klasę.

– Kalbėdama apie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko reikalus, prezidentė sakė, kad ant ministro ir jo šeimos krintantys piktnaudžiavimo šešėliai turi būti išsklaidyti, kylančios abejonės kompromituoja ne tik ministro, bet ir vyriausybės reputaciją. Ką apie manote?

– Su ministru kalbėjomės pirmadienį ir ministrui labai aiškiai buvo pasakyta, kad, kalbant apie mamos turimą verslą žemės ūkyje, jis turi formalizuoti ir sutvarkyti tiek savo, tiek šeimos turtinius santykius. Ministras pripažino, kad galbūt kaip politikui ar politiko šeimai reikėjo sudaryti rašytines sutartis, nors to nereikalauja įstatymas.

Buvo paminėta, kad tikrai yra didesnė problema, kurią irgi ministrui reikia išspręsti. Jis galiausiai turi apsispręsti, ar svarbiau politika, ar – verslas. Ministras mane informavo apie šeimos sprendimus parduoti verslą. [...] ir ieško kontaktų ir kai kuriuos surado su tais žmonėmis, kurie pagal tuos žmones jų teigimą neturint teisinio pagrindo ir sutarties buvo tas vienas hektaras ar pan. tos žemės buvo apdirbta.

– B. Markauskas pirmadienį teigė, kad „jei S. Skvernelis pasakys, jog turiu problemą, išeisiu tą pačią dieną“. Ką pasakėte?

– Ministras ir jo šeima turi problemą, tą problemą jis sprendžia ir turi išspręsti. Jei nepavyks, tikrai bus tokie sprendimai, kokie turi būti.

– Atsistatydinti, jūsų nuomone, jis neturėtų?

– Aš tikrai dabar nematau pagrindo trauktis. Nebent jeigu tai tęsis ir problema nebus išspręsta, tada kitokių sprendimų nebus.

– Jūsų manymu, ką vyriausybei pavyko padaryti šiais metais, ko ne?

– Visi gali Seimo svetainėje ją perskaityti. Manau, kad pagrindinis dalykas tas, kad praėjusiais metais mes sugebėjo priimti įstatymus, atlikti pakeitimus ir tas struktūrines reformas, kurios leido dalintis augančios ekonomikos vaisiais su tais žmonėmis, kuriems to labiausiai reikia. Pirmiausia visos pastangos buvo nukreiptos į skurdo ir socialinės atskirties mažinimą. Tai pavyko padaryti. Šį žingsnį mes tęsime ir šiais, ir kitais metais.

Pradėtos struktūrinės reformos kalbant apie valstybės įmonių pertvarką, kas buvo neišvengiama. Baigtos procedūros, kurios labai svarbios Lietuvai stojant į EBPO. Labai svarbu, kad mes įvykdėme likusias reformas, priėmėme įstatymus, kurių reikėjo, kad galėtume tapti šio elitinio klubo nariais. Pradėjome švietimo reformą. Pokyčiai prasidėjo vaistų rinkoje ir sveikatos priežiūros sistemoje.

Įgyvendinome dar vieną labai svarbų dalyką – dvejais metais anksčiau, neturėdami jokių politinių lozungų, skyrėme 2 proc. BVP šalies gynybai, krašto apsaugos sistemą pradėjome aprūpinti reikalinga ginkluote, apie kurią anksčiau mūsų kariai galėjo tik pasvajoti. Buvo atliekami darbai, kad būtų kovojama su korupcija. Ir labai džiugu, kad šalyje niekam nėra indulgencijos. Darbų daug, bet pagrindinis dalykas – socialinės atskirties ir skurdo mažinimas.

– O kas tai rodo?

– Tai rodo daug rodiklių. Pavyzdžiui, žmones, kurie gaudavo minimalią algą, kurie procentiškai buvo arti skurdo ribos, pavyko iš to ištraukti. Tai patvirtina procentas, kuris šiek tiek sumažino atskirtį tarp turtingesnių žmonių ir mažiausiai uždirbančiųjų. Galiausiai nelygybės tarpas, palyginti su ES valstybėmis, irgi šiek tiek pagerėjo keliais procentiniais punktais.

Jo teigimu, nors gamtoje gyvenančios blakės žalos beveik nepadaro, naminės blakės siurbia žmogaus ir jo augintinių kraują, o apsisaugoti nuo jų galima paprastai – laikantis švaros.

– Kodėl blakės nemėgstamos?

– Advokatauti blakėms sunku, nes jos tikrai turi įvairių savybių, kurios, žmonių supratimu, yra negeidžiamos. Nors gamtoje tai įprasti dalykai.

Pirmiausia reikėtų pasakyti, kuo gi blakės išsiskiria. Žmonės, ypač vartydami senesnę literatūrą, rastų skirtingus duomenis. Dabar cikados, blakės sujungtos į vieną būrį, pavadintą straubliuočiais, nes turi straubliuką. O dar kai kuriose knygose blakės vadinamos pusiau kietasparniais – jų sparnai tikrai unikalūs: pusė sparno yra kieta, odiška, kita pusė – plėviška. Be to, tai dalinės metamorfozės vabzdžiai – nebūna nei vikšro, nei lėliukės, todėl mokslininkams sunku jas tyrinėti.

– Kokia blakių įvairovė?

– Lietuvoje tikrai užfiksuota apie 350 rūšių, bet vis atrandama naujų, nes mažai kas jas tyrinėjo. Bet manoma, kad Lietuvoje galėtų būti 400–500 rūšių. O pasaulio įvairovė – apie 40 tūkst. rūšių.

Lietuvoje tikrai užfiksuota apie 350 rūšių, bet vis atrandama naujų, nes mažai kas jas tyrinėjo.

– Viena iš rūšių yra vandens blakės. Jos gali plaukti vandens paviršiumi. Kokios tai blakės?

– Visi jas yra matę. Pavyzdžiui, vandens čiuožikai taip pat yra blakės. Kokia išradinga gamta! Ji sukūrė gyvūną, kuris čiuožia vandens paviršiumi ir yra plėšrūnas. Keturios vandens čiuožiko kojos turi plaukelius, kurie lyg ir patepti riebalais, ir mažus vandens burbuliukus. O dvi priekinės kojytės skirtos grobiui pagauti.

Vandens čiuožikai žiemą slepiasi ne vandens telkinio dugne (ten paskęstų), bet išropoja į krantą. O atsibudę vėl vandeniu čiuožia. Vandens blakės nugarplaukos čiuožia kita puse – apatine vandens plėvele. Įdomiausia vandens blakė, ko gero, –  skorpionblakė. Ji panaši į mažą skorpioną, gali įkąsti, pagauti mažą žuvytę, varlytę ir turi kvėptuką. T. y. ji virš vandens iškiša ploną vamzdelį. Per kurį kvėpuoja.

– Dar yra blakės kareivėliai. Kodėl kareivėliai?

– Galbūt kažkas įžiūrėjo kareivėlio veidą ant išorinio piešinio. Tai raudonos spalvos, ryškios blakės. Jos ir dabar jau nubudo. Bet kai atšils dar labiau, jos pradės ropinėti masiškai, burtis į didelius būrius. Ypač jos mėgsta burtis prie liepų kamienų, prie tvorų. Kartais didžiuliai būriai susiburia medinių namų verandose, terasose ir išgąsdina žmones. Bet taip jos dauginasi – apie 30 val. vyksta dauginimosi procesas, o paskui jos tiesiog išsivaikšto.

Jeigu imsime jas į rankas, traiškysime, jos besigindamos paskleis kvapą. O ryškia spalva blakės ginasi, tarsi įspėja paukščius „nelieskite manęs“.

– Blakės – ir miško bei daržo kenkėjos. Kokia jų žala?

– Kiekvienoje knygoje apie daržo kenkėjus bus paminėta bent keletas blakių. Iš tikrųjų taip, jos kenkia – siurbia augalų sultis (gali ir svogūno laišką, ir morkos, burokėlio lapą užpulti). Bet jos gali pakenkti lokaliai, nes nėra tokie kenkėjai, kurie užplūsta masiškai. Blakės puola ne tik daržoves, bet ir piktžoles, todėl jei nepaliksite daug piktžolių, ir blakių bus mažiau.

– Ar blakės giminingos su erkėmis?

– Ne. Erkė yra voragyvis – voragyviai net nėra vabzdžiai. O blakės – šešiakojai vabzdžiai.

– Kokia yra patalinė blakė?

– Ją rasti dabar vis sunkiau, nors ji dar nėra retas vabzdys. Teko skaityti, kad jos buvo užpuolusios JAV viešbučius. Atsimenu, labai seniai, prieš daugelį metų, jos buvo studentų bendrabučių gyventojos.

Blakės pavojingos, nes jos – kraują geriantys parazitai. Ne tik žmogaus, bet šiltakraujų gyvūnų. Jos gali pakenkti ir šunims, ir kitiems augintiniams. Vis dėlto nėra įrodyta, kad blakės platina ligas – jos gali būti ligų nešiotojos.

Beje, blakės – labai įdomus  naktinis gyvūnas. Dieną slepiasi po apmušalais, netgi baldų kamšaluose, gali sofose gyventi. Auką susiranda pagal šilumą, kvapą ir išskiriamą anglies dvideginį. Tai tobulas mechanizmas. Pripampusios kraujo gali padidėti netgi du kartus ir sočios daugintis ir kenkti toliau. Svarbiausiai priemonė, apsauganti nuo blakių, – švara.

Taip LRT RADIJUI sako politologas Lauras Bielinis. Jo nuomone, rinkimų nenorės nei socialdemokratai, nei „valstiečiai“, nei liberalai, tad „išankstinių rinkimų klausimas bus išspręstas labai paprastai – jų nebus“.

– Nepavykusi apkalta Mindaugui Basčiui ne tik patyrė fiasko, bet ir išprovokavo protestus, idėją rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

– Kalbant apie pirmalaikius rinkimus, reikėtų įvertinti jų naudą visoms Seime esančioms frakcijoms. Matome, kad surengti pirmalaikius rinkimus naudingiausia konservatoriams. Visos kitos frakcijos gali suabejoti jų nauda, nes gresia praradimai.

Socialdemokratai dabar yra susiskaldę ir negalėtų susigrupuoti taip, kad rinkimus organizuotų sėkmingai. „Valstiečiams“ šiandieninė situacija yra naudinga – jie yra dauguma, jie valdantieji, taigi jiems rinkimų tikrai nereikia.

Netgi liberalai, kuriems dar nėra aišku dėl jų pačių partijos likimo, ko gero, būtų linkę pasilikti šiame Seime, o ne bandyti rizikuoti naujuose rinkimuose. Taigi, manau, išankstinių rinkimų klausimas bus išspręstas labai paprastai – jų nebus.

– Kokių minčių politologui kelia rietenos Seime?

– Tiesą sakant, akivaizdu, kad politinės partijos įsivėlė į taktinių ginčų chaosą, kai pagrindiniais klausimais tampa tie klausimai (skandalai ir pan.), kurie netikėtai iškyla tą dieną arba kuriuos iškelia žiniasklaida, visuomenė. Strateginių sprendimų mes nematome.

Seime nėra aiškios strategijos metams, penkeriems metams, iki kadencijos pabaigos. Taigi apie tolimesnę ateitį nemąstoma. Netgi tie klausimai, kuriuos „valstiečiai“ iškėlė kaip savo rinkimų programos klausimus, yra epizodiniai ir jų negalima vertinti kaip strategiškai ryšių klausimų.

Taigi šiandien Seimas yra įsivėlęs į vienos dienos klausimų sprendimų rutiną.

– Per posėdį šiandien ketinama spręsti, ar sudaryti komisiją, kuri tirtų apkaltos Artūrui Skardžiui pagrįstumą. Koks dabar bus Seimo sprendimas?

– Reikia pripažinti, kad Konstitucinio Teismo išvados sukuria tokią situaciją, kad iškelti A. Skardžiui kaltinimus bus gana sudėtinga, nes, kaip aš suprantu, veikla, dėl kurios jį bus bandoma kaltinti, buvo vykdoma (arba įtariama, kad buvo vykdoma) iki jo išrinkimo į Seimo narius.

Jeigu bus atrasta tam tikrų faktų arba klausimas suformuotas kažkaip kitaip, tada galbūt apkaltos klausimas bus aiškesnis ir galbūt netgi bus išspręstas kažkokia pozityvia kryptimi.

– Analizavote pasaulio patirtį ir teigiate, kad Y kartos atstovai darbuotojai kitokie – savarankiški, pasitikintys savimi, norintys lyderiauti, siekiantys greito pripažinimo. Kaip formavosi Y karta?

– Kalbant apie kartas ir skirtingų kartų darbuotojus, svarbu tai, kokiame kontekste šie žmonės vystėsi kaip asmenybės. Kontekstas yra tiek istorinis, tiek kultūrinis, tiek socialinis. Be to, labai svarbu ir skirtingų šalių patirtis. Bendrosios tendencijos, išryškėjančios įvairiose šalyse, – stipri globalizacija, labai stiprus technologinis proveržis, įvairūs laisvės, lygybės judėjimai. Būtent dėl šių įvykių Y kartos atstovai formavosi kaip šiek tiek kitokios asmenybės.

– Y karta nori pripažinimo, kontroliuoti kitus, bet patys nemėgsta būti pavaldiniais. Kaip jie išgyvena susidūrimą su realybe, atėję į kolektyvą, kur tradicijos jau nusistovėjusios, yra nemažai vyresnės kartos atstovų?

– Šiuo atveju svarbu kalbėti apie pasitikėjimą kolektyve ir apie tai, kad Y karta tikrina darbuotojus – ar jie iš tikrųjų tiki tuo, ką daro, nes tai jiems labai svarbu. Y karta reikalauja skaidrumo, sąžiningumo ir iš savo vadovų. Būtent tada, kai pajunta, kad gali pasitikėti kitais, jie gali bandyti taikytis prie savo kolektyvo ir perimti vertybes.

Y kartai labai svarbu būtų visuomenės dalimi, daryti įtaką visuomenei, jie ir pilietiški, socialiai atsakingi, todėl svarbu, kad organizacija ne tik deklaruotų tam tikras vertybes, bet jomis gyventų ir vadovautųsi.

– Analizėje esate pastebėję, kad, nepaisant anksčiau išvardytų savybių, dabartiniai 30-mečiai ne visada etiški. Kodėl ir kaip tai pasireiškia?

Ši karta naudojasi IT kiekvieną minutę ir neturi aiškios ribos tarp to, kas tinkama ir netinkama.

– Ryškiausiai neetiškumas pasireiškia naudojant įvairias informacines technologijas darbe. Ši karta naudojasi IT kiekvieną minutę ir neturi aiškios ribos tarp to, kas tinkama ir netinkama. Vis dėlto darbe yra tam tikros elgesio taisyklės, o Y karta ne visada supranta, kad, tarkim, rinkti tam tikrą informaciją apie konkurentus, komentuoti organizaciją ar jos narius viešoje erdvėje, dalytis konfidencialia informacija su kolegomis per įvairius socialinius tinklus nėra tinkama.

Šiai kartai tiesiog įprasta nuolat būti socialinėje erdvėje ir bendrauti tokiu būdu. Todėl organizacijoms labai svarbu atkreipti į tai dėmesį ir kalbėtis su savo darbuotojais apie tai, kas yra tinkama ir netinkama, ko iš jų tikimasi.

– Psichologiniu požiūriu, organizacijoje kas prie ko turi prisitaikyti?

– Reikėtų taikytis vieniems prie kitų.

– Be to, jaunoji karta kada nors bus senoji karta.

– Taip, iš tiesų. Jiems reikės sutarti ir su ateinančia Z karta, kuri kels savo iššūkius. Vis dėlto labai svarbu kalbėti apie tai, kad kartais mes netgi toje pačioje kartoje turime daugiau individualių skirtumų negu kartos tarpusavyje. Tad teisingiausias sprendimas, kalbant apie žmogiųškųjų išteklių valdymą, būtų orientuotis į kiekvieną darbuotoją.

Be to, pabrėžia ji, rytais ir vakarais reikėtų pasisaugoti plikledžio, nes dėl į Lietuvą įsiveržusio šalto arktinio oro naktys šaltės.

– Kaip vertinate dabartinius orus?

– Prieš porą dienų buvo sumušti šilumos rekordai – pajūryje buvo 10–11 ℃ šilumos. Nors, taip, prieš savaitę naktys buvo labai šaltos. Dabar temperatūra vėl leidžiasi į pakalnę, praėjusios nakties temperatūra buvo neigiama daugelyje rajonų. O artimiausią naktį jau iš tikrųjų pajusime šaltį – bus 1–6 ℃ šalčio, kai kur – net 8–10 ℃ šalčio. Todėl rytais ir vakarais reikėtų pasisaugoti plikledžio.

Penktadienį dieną bus nuo 1 ℃ šilumos iki 4 ℃ šalčio. Apie kritulius nekalbėsime porą trejetą dienų, ir šeštadienį, ir sekmadienį laukiame nepastoviai debesuotų orų, išvysime daugiau saulės. Bet į Lietuvą įsiveržęs šaltas arktinis oras, tad naktys šaltės ir dienos bus gaivesnės.

Tai įprasta, nes kovas – pereinamasis pavasario mėnuo. Be to, ir vasarį būna tokių staigių pasikeitimų.

Šeštadienio ir sekmadienio naktimis numatoma 8–10 ℃ šalčio, šiauriniuose rajonuose gali būti ir iki 11–13 ℃ šalčio. Sekmadienio naktį turbūt ir rytiniai rajonai pajus didesnį šaltį, vėl grasins plikledis.

Savaitgalį dieną bus 0–5 ℃ šalčio, nors sekmadienį temperatūra jau persiris į teigiamą pusę. Naktis iš sekmadienio į pirmadienį bus švelnesnė – 3–8 ℃ šalčio. O pirmadienio diena taip pat turėtų būti šiek tiek šiltesnė – 0–5 ℃ ar 1–6 ℃ šilumos. Taigi pirmadienį, antradienį, galbūt ir trečiadienį dienomis temperatūra kryps į teigiamą pusę, o paskui vėl ateis metas leistis nuo kalniuko.

– Tokie svyravimai kovą įprasti?

–  Taip, tai įprasta, nes kovas – pereinamasis pavasario mėnuo. Be to, ir vasarį būna tokių staigių pasikeitimų. Pernai kovas buvo tikrai labai šiltas – mušėme aukštesnės temperatūros rekordus, o dabar mušame žemos temperatūros rekordus.

Beje, 1942 m. kovo 15 d. Vilniuje naktį buvo beveik 28 ℃ šalčio. Taigi dabartiniai orai – nieko nuostabaus.

Nuo kovo temperatūros visa Europa kenčia. Trečiadienį gavome perspėjimą iš Regioninio klimato centro, kad šį savaitgalį ir kitą savaitę šalčio liežuvis pasieks net Portugaliją. Vokietija ar Balkanų šalys sulauks sniego dangos.

– Taigi kitą savaitgalį bus dar vienas atšalimas. O vėliau? Ar jau šiltės?

– Kovo temperatūra prognozuojama 2–3 ℃ žemesnė už normą. Pati kovo pradžia buvo šalta, paskui šiek tiek atšilo, o dabar ir vėl laukiame šaltesnio periodo. O paskutinė kovo savaitė ir balandžio pirmoji, turimais duomenimis, atrodo, bus gerokai šaltesnė.

Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Be to, priduria jis, apie prezidento rinkimų kampaniją kalba neina ir dar ilgai neis, o tokias išvadas darantys politologai yra prasti.

– Jūsų mintį, kad Lietuvai metas atnaujinti santykius su Rusija, politologai vertina kaip galimą jūsų rinkimų kampanijos tekstų pradžią.

– Tai visiška netiesa. Prasti politologai, jei sugeba padaryti tokias išvadas. Pirma – apie prezidento rinkimų kampaniją kalba apskritai neina ir dar, matyt, ilgai neis. Antra, noriu labai aiškiai dar kartą pasakyti, kad aš kalbėjau apie galimybę turėti politinių kontaktų su kaimynine valstybe net ne aukščiausiu lygmeniu. O interpretacijos, mūsų propagandininkų noras parodyti, kad čia siekiama kažkokios draugystės su Rusija, neturi pagrindo, tai – žodžių ir minčių iškraipymas. Ir neturiu noro ir tikslo toliau tą temą plėtoti.

– Naujausia apklausa rodo, kad net 65 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja dėl kylančių kainų. Lietuvos bankas parengė pasiūlymų, kurie galėtų suvaldyti kainų augimą bei padėtų mažiausias pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad didžioji dalis šių pasiūlymų yra valdančiųjų planuose arba jau pradėti įgyvendinti. Kokie tie pasiūlymai?

– Nieko naujo, kai kurie darbai jau atlikti, daromi arba planuojami daryti, mes tikrai matome pagrindinę problemą. Matyt, laisvosios rinkos šalyje kalbėti apie kainų reguliavimą nėra prasmės, nors kai kas norėtų tai padaryti. Kai kas norėtų (tai vyriausybė irgi svarsto) situaciją suvaldyti mažinant PVM, bet mes turėjome panašių situacijų ir pamatėme, kad paprastai PVM lieka ne vartotojui, bet paslaugos teikėjui arba prekybininkui. Todėl, kol neaišku, kaip užtikrinti, kad, sumažinus PVM, laimėtojas būtų vartotojas, tai nebus daroma.

Kol neaišku, kaip užtikrinti, kad, sumažinus PVM, laimėtojas būtų vartotojas, tai nebus daroma.

Matyt, esant tokiai situacijai, svarbiausia didinti mūsų gyventojų pajamas – tuomet kainų augimas negąsdintų. Žinoma, reikia valdyti infliaciją, nes ji taip pat kerta per mūsų perkamąją galią.

Kalbant apie bankų pasiūlymus, tai vadinama atsakinga fiskaline, cikline politika. Mes suformavome perteklinį biudžetą, kaupiame tam tikrus reikalingus rezervus. Pernai tiesioginę įtaką infliacijai darė akcizų, ypač alkoholio bei tabako, ir kitų mokesčių padidinimas.

Kalbant apie mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamų didinimą, svarbu pasakyti, kad buvo pakeltas ir minimalus darbo užmokestis. Ne įstatymu, bet sutarimu trišalėje taryboje jis susietas su objektyviu nepolitizuotu kriterijumi, t. y. tarp 42 proc. ir 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kaip yra daugumoje Vakarų Europos valstybių.

Mes atlikome tas mokestines pertvarkas, kurios leidžia daugiau užsidirbti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Galbūt kol kas tai nepalietė vidurinės klasės, bet šie metai tam skirti.

Ir labai svarbūs tie aspektai, kurie lemia kainų kilimą. Todėl reikalingas konkurencijos skatinimas ir galimų monopolinių susitarimų tyrimas ir skaidymas. Taigi labai svarbūs ir Konkurencijos tarnybos veiksmai.

– Kiek bus veiksminga „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka?

– Pirmiausia tai buvo privaloma padaryti įgyvendinant Europos Sąjungos geležinkelių 4-ąjį paketą, nes, jo neįgyvendinę, sulauktume analogiškos situacijos, kokios „Lietuvos geležinkeliai“ sulaukė išardę Rengės geležinkelio ruožą. Pasirinktas kelias leis išskaidyti įmonės veikas ir kartu jas efektyvinti – bus atskirtas krovinių gabenimas, keleivių vežimas ir viešoji geležinkelio infrastruktūra. Kartu „Lietuvos geležinkeliai“ bus sujungti į  kontroliuojančiąją bendrovę ir bus išlaikyta visiškas valstybės kontrolė, t. y. 100 proc. akcijų paketo priklausys Susisiekimo ministerijai.

Modelis pasirinktas remiantis geriausiais Vakarų Europos geležinkelių pavyzdžiais (tarkim, Vokietijos geležinkelių). Manau, kad tai tikrai pakankamas žingsnis, todėl didesnio liberalizavimo, atskyrimo vyriausybė nesvarsto. Geriausi pavyzdžiai rodo, kad to pakanka siekiant įgyvendinti ES teisės aktus ir pasiekti maksimalų šio sektoriaus veiklos efektyvumą.

– Tai ekonominis ar politinis sprendimas?

– Tai yra ir tai, ir tai, nes pirmiausia turime ES teisės aktus perkelti į savo nacionalinę teisę. Kitas svarbus dalykas tas, kad dabar, kai yra trys direkcijos, bet viena įmonė, ir finansų srautai, ir visi kiti sprendimai yra susimaišę. Taigi atskyrimas yra racionalus ir padės efektyvinti veiklą bei duos valstybei, kaip savininkei, didžiausią naudą.

– Keleiviams svarbu, ar važiuoti traukiniais nebus brangiau.

– Nėra jokios paslapties, kad keleivių vežimas yra nuostolingas. Bet niekas neturėtų brangti, nes priimti tokie sprendimai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ į valstybes biudžetą mokės dividendus ir tik sumokėjus dividendus bus galima kalbėti apie kompensaciją arba vadinamąją dotaciją keleivių vežimui.

– Pasirodė pranešimų, kad jau yra siūlymų valdžiai ne tik pirkti po Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) susijungimo su Vytauto Didžiojo universitetu atlaisvėjusius pastatus su žeme, bet ir vietoj jų statyti vadinamąjį ministerijų miestelį. Kiek čia tiesos? Ar iš viso realu, kad toks miestelis atsiras?

– Diskusijos galimos įvairios. Dabar kalbama apie LEU centrinius rūmus, bet, mano įsitikinimu, ir, matyt, tokia pozicija liks ir ateityje, niekas nesikeis. Kaip ir buvo pasakyta, kad, jei šis turtas bus parduotas, lėšos pirmiausia bus skirtos studentų ir aukštųjų mokyklų reikmėms tenkinti. Norisi pinigus, gautus už nekilnojamąjį turtą, investuoti į studentų bendrabučius, kad jie galėtų civilizuotai, normaliai gyventi, nes dauguma bendrabučių tokios būklės, kad kainos neatitinka paslaugų kokybės. Kalbant apie universitetų susijungimą, dar yra infrastruktūrinių projektų. Jei pastatai bus parduoti, visos lėšos iki paskutinio euro bus skirtos tik aukštųjų mokyklų ir studentų gerovei.

Taip, ministerijų miestelio neatsisakoma, nes tikrai bent šešios ministerijos yra visiškai neefektyviuose pastatuose, tad jos tokį ketinimą yra išreiškusios. Kitos ministerijos dėl įvairių aspektų norėtų pasilikti savo pastatuose.

Taigi vyriausybė ieško sprendimų, vertina sklypus ir kaštus. Tikėtina, kad ministerijų (galbūt ne visų) miestelis bus, bet tam tikra valstybės turto konsolidacija norint efektyviai jį valdyti bus padaryta.

– Šiandien susitinkate su Studentų sąjungos atstovais, bus aptarta situacija po universitetų jungimosi?

– Mes periodiškai susitinkame su studentų atstovais, kalbama apie aukštojo mokslo reformą, stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos pakeitimus, stipendijas, bendrabučius. Tai – dalykinis susitikimas, per kurį išklausomi studentų lūkesčiai ir ieškoma sprendimų, kaip tas problemas išspręsti.

– Vyriausybė nepritarė įstatymui dėl Vyčio skulptūros Lukiškių aikštėje. Seimas, regis, jau yra tam pritaręs. Kaip bus toliau?

– Vyriausybė pritarė pačiam tikslui, t. y. pritarė, kad Lukiškių aikštėje turi būti įamžintas laisvės kovų simbolis. Niekas nesiginčija. Kartu, pritardami šiam tikslui, mes atkreipėme Seimo dėmesį į porą labai svarbių aspektų. Pirma – į teisinį reguliavimą. Ir vyriausybės kanceliarija, ir Seimo teisininkai, ir konstitucinės teisės žinovai teigia, kad pasirinktas netinkamas teisinis reguliavimo būdas – įstatymu nustatyti konkretų objektą konkrečioje vietoje. Todėl atkreipėme dėmesį į galimas grėsmes.

Antra, atkreipėme dėmesį, kad įstatymų projekte numatyta konkreti lėšų suma, nenumatyta biudžete. Tiksliau – biudžete numatyta suma perpus mažesnė. Prieš priimdamas galutinį sprendimą, įstatymo leidėjas taip pat turės įvertinti tuos du aspektus.

– Kaip jūs asmeniškai vertinate šią situaciją? Skeptikai sako – net dėl skulptūros negalime susitarti.

– Per tuos atkurtos mūsų valstybės metus mes daug kur nesusitarėme – turime tokią problemą. Bet galbūt tai vienas iš mūsų visuomenės ir mūsų demokratijos laimėjimų – galbūt anksčiau būtų buvę priimami sprendimai nepaklausus žmonių nuomonės. O diskutuojant gimsta tiesa, kompromisas. [...]