Pasak jos, migrantų krizė parodė, kad nėra parengto mechanizmo, kuris leistų bendradarbiaujant greitai išspręsti kylančius klausimus. Taip pat, pasak jos, krizė atskleidė akivaizdžią dėmesio stoką pasienio teritorijose esančioms savivaldybėms ir ten gyvenantiems žmonėms.

„Paskutiniai metai tikrai buvo išskirtiniai, nes buvo daug iššūkių, kurie mus paskatino dar kartą peržiūrėti mūsų regioninės politikos tikslus, uždavinius, kad nei vienas mūsų regionas, nei vienas tuose regionuose gyvenantis žmogus nebūtų pamirštas. Regionų problemas taip pat apnuogino COVID-19 pandemija, o šią vasarą – prasidėjusi neteisėtos migracijos krizė“, – Regionų forume kalbėjo A. Bilotaitė.

Ministrė dėkojo savivaldai už pagalbą ir supratimą, sprendžiant migracijos krizę. Vis dėlto, pasak jos, migrantų krizė parodė, kad vis dar neretai trūksta parengto mechanizmo ir bendradarbiavimo sprendžiant problemas.

Paskutiniai metai tikrai buvo išskirtiniai, nes buvo daug iššūkių, kurie mus paskatino dar kartą peržiūrėti mūsų regioninės politikos tikslus.

„Situacija parodė, kad mes neturime parengto mechanizmo, kuris leistų greitai spręsti klausimus, kad mums vis dar trūksta bendro valstybinio požiūrio ir bendradarbiavimo sprendžiant problemas“, – akcentavo ji.

A. Bilotaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad neteisėtų migrantų krizė atskleidė ir tai, jog pasienio teritorijoje esančioms savivaldybėms vis dar skiriamas per mažas dėmesys.

„Sprendimų vis dar laukia dėl tolesnio panaudojimo, investicijų tuščios mokyklos, kiti pastatai, infrastruktūra, keliai pasienio ruože. Kaip ši krizė parodė, akivaizdu, kad dėmesio stoka yra pasienio teritorijose esančioms savivaldybėms, ten gyvenantiems žmonėms“, – sakė ji.

Ministrė atkreipė dėmesį į paslaugų mobilumo svarbą, būtinybę efektyviau išnaudoti nevyriausybinių organizacijų pagalbą, mažinant atskirtį.

„Migracijos krizė parodė, kad per menkai mes išnaudojame nevyriausybinių organizacijų galimybes padedat spręsti socialinę atskirtį regionuose“, – sakė ji.

„Paskutines tris savaites COVID-19 situacija buvo gan stabili, tačiau nuo praeitos savaitės vidurio stebime stabiliai didėjančius hospitalizuojamų pacientų skaičius ir lovų užimtumas, deja, didėja“, – žurnalistams pirmadienį teigė V. Pečeliūnas.

„Šią savaitę jau, deja, teks lovų skaičių, skirtų COVID-19 pacientų gydymui, didinti ir reanimacijos skyriuose ir aktyvaus gydymo skyriuose“, – taip pat informavo jis.

Gydytojo teigimu, pagrindinė problema yra tai, kad didinant COVID-19 pacientams skirtus resursus atitinkamai kenčia ne COVID-19 pacientų gydymui skirti resursai.

Deja, situacija susiklostė tokia, kad užimta jau apie 80 proc. lovų ir atitinkamai srautas yra toks, kad neabejojame, jog tų lovų poreikis COVID-19 pacientams gydyti tikrai išaugs.

„Mes galime atidaryti daug dar tų lovų, bet atitinkamai jau šiuo metu yra ta situacija, kai toliau didinant COVID lovų skaičių pradės kentėti ne COVID-19 pacientų gydymo galimybės“, – sakė V. Pečeliūnas.

„Iš pirmo žvilgsnio ta situacija nėra kritinė, bet apytiksliai 200-250 lovų yra tas kiekis, kur dar nedaro įtakos kitų paslaugų teikimui. Deja, situacija susiklostė tokia, kad užimta jau apie 80 proc. lovų ir atitinkamai srautas yra toks, kad neabejojame, jog tų lovų poreikis COVID-19 pacientams gydyti tikrai išaugs“, – taip pat akcentavo jis.

V. Pečeliūno teigimu, didžioji dalis Santaros klinikose hospitalizuotų pacientų yra neskiepyti. Vis dėlto, pasak jo, pastaruoju metu atsiranda ir vakcinuotų pacientų, kuriuos prireikia hospitalizuoti.

Santarų klinikų direktorius medicinai doc. Valdas Pečeliūnas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Bet vėlgi, jeigu vertintume, tuos pacientus, kurie guli reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje, turime duomenis jau už rugpjūčio mėnesį, tai iš 27 pacientų, kurie per rugpjūčio mėnesį buvo paguldyti, pilną vakcinacijos kursą yra gavęs tik vienas pacientas“, – atkreipė dėmesį jis.

Gydytojas taip pažymėjo, kad vasaros laikotarpiu buvo pastebėta aiški tendencija, jog hospitalizuojami vis jaunesni pacientai.

„Jeigu vėl pažvelgtume į reanimacinių pacientų duomenis, tai pusė pacientų, kurie gydėsi reanimacijoje, buvo jaunesni nei 61 metų amžiaus ir 30 proc. buvo jaunesni nei 50 metų amžiaus. Tarp tų jaunesnių kaip 50 metų pacientų tik vienas turėjo rimtų gretutinių ligų“, – teigė V. Pečeliūnas.

„Vadinasi, net ir santykinai jauni pacientai, nesergantys kažkokiomis sunkiomis ligomis, jeigu jie neskiepyti, jie tikrai turi ženklią riziką patekti ir į reanimacijos skyrių“, – pridūrė jis.

„Tikiuosi išgirsti ne tik reikalavimus, bet ir kad atėję atstovai pasidalintų, kaip ketina užkirsti kelią tam, kas įvyko rugpjūčio 10 d., kokių saugumo priemonių ketinama imtis, kad šis renginys praeitų saugiai ir kad tos nuomonės, kurias ketinama reikšti, būtų reiškiamos civilizuotais būdais“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė paaiškino, kad susitikimas pirmadienį bus organizuojamas Seimo centriniame kiemelyje, siekiant užtikrinti saugumą. Nes, anot jos, susitikime dalyvausiantys Šeimų maršo iniciatoriai neturi galimybių paso.

„Tokia vieta pasirinkta todėl, kad, kaip suprantu iš viešosios erdvės, iš tų iniciatorių pasisakymų, galimybių paso ar analogiško dokumento neturi nė vienas iš jų, todėl ir pasiūliau tokią vietą, kur galėtume saugiai susitikti lauke ir pasikalbėti“, – paaiškino ji.

V. Čmilytė-Nielsen viliasi, kad susitikimo metu paaiškės, ar yra erdvės sutarimui.

„Mano supratimu, pastūmus į šoną labai aštrią retoriką, kraštutinius pasisakymus, lozungus, matyt, susitikus galima imti kalbėti apie tai, kokie galimi, jei galimi apskritai, sąlyčio taškai, apie ką galima diskutuoti, kalbėti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ir po to susitikimo bus aiškiau, ar tokių sąlyčio taškų, erdvės ieškoti sutarimo mes turime. Manau, kad tai yra naudinga“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad policijos generalinis komisaras Renatas Požėla neslepia, jog šalies policija rekomenduotų Šeimų sąjūdžio organizuojamą mitingą surengti ne prie Seimo, o viename iš Vilniaus parkų. Pasak jo, būtina suprasti, kad masinių renginių prie Lietuvos parlamento organizavimas dėl teisinio reguliavimo, numatančio, kad protestuotojai turėtų būti bent 75 metrų atstumu nuo Seimo pastato, yra sunkiai įmanomas.

Rugsėjo 10 d. prie Seimo vėl planuojama surengti mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems.

„Reikia pabrėžti, kad tai yra visiškai skirtinga situacija nuo tos, kurią turime su nelegalių migrantų antplūdžiu. Tai yra žmonės, kurių gyvybes gelbėjame todėl, nes jie pasirinko rizikuodami ir savo gyvybėmis, ir savo šeimų gyvybėmis padėti mūsų kariams Afganistane ir prisiėmė su tuo susijusią riziką ir dabar jų gyvybėms yra tiesioginis pavojus“, – „Žinių radijui“ teigė M. Navickienė.

„Tai tikrai džiaugiuosi, kad pavyko jau dalį žmonių perkelti, mes juos turime čia. Ir taip, pradžioje, kol jie prašys prieglobsčio statuso, jie gauna pastogę, jie gauna maitinimą, tai užtikrina savivaldybė, žinoma, su valstybės parama“, – pridūrė ji.

Ministrė viliasi, kad į Lietuvą atvykusiems afganistaniečiams prieglobsčio prašymas bus suteiktas. Vėliau, jos teigimu, bus pradėt kiti integravimo mechanizmai.

„Mes turime Ruklos pabėgėlių integravimo centrą. Tai nėra pirmi pabėgėliai, kurie būtų integruoti į visuomenę. (...) Ir nuo to laiko, kai jie gaus statusą, manau, kad tai bus mėnesio ar keleto mėnesių klausimas, jie jau galės pasirinkti, ar jie lieka Lietuvoje, ar jie ieškos kažkokių kitų galimybių“, – sakė ji.

M. Navickienė mano, kad nuo mirties bėgantys afganistaniečiai negalvoja apie lengvesnį kelią į kitas Europos Sąjungos šalis. Ji taip pat akcentuoja, kad iš Afganistano evakuotų vertėjų integraciją supaprastins ir tai, kad tai yra anglų kalba kalbantys žmonės.

„Mes jau dabar galvojame, kokie bus kiti valstybės žingsniai. Manau, pliusas, kad tai yra vertėjai, kad tai yra kalbantys bent jau anglų kalba žmonės, jiems priklausys, kai gaus statusą, tam tikros išmokos, kurios priklausys nuo šeimos dydžio, bus jiems padėta įgyti profesinę kvalifikaciją“, – sakė M. Navickienė.

„Jau dabar, tiesą sakant, sulaukiame socialiai atsakingų darbdavių skambučių, kurie sako, kad štai mes turime gamyklas, mums reikia žmonių, jeigu bus galimybių ir noro tiems žmonėms integruotis į mūsų bendroves, tai ir apmokysime“, – pridūrė ji.

Vis tik ministrė akcentuoja, kad tai, jog šiuo metu afganistaniečiai apgyvendinti Raseiniuose, dar nereiškia, kad jie šioje savivaldybėje ir pasiliks.

„Dalis žmonių, manau, ir išvyks. Kiti, kurie pasirinks pasilikti ir integruotis Lietuvoje, galimai rinksis ir kitus miestus. Dažnai žmonės, kurie integruojasi, pasirenka didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą arba regionus aplinkui. Tai manau, kad panaši tendencija bus ir su šiais žmonėmis“, – akcentavo ministrė.

M. Navickienė taip pat pabrėžia, kad afganistaniečių apgyvendinimą Raseinių rajono savivaldybėje vietos gyventojai priėmė pozityviai, buvo nusiteikę padėti tiek drabužiais, tiek ir maisto produktais.

„Mes turime tą tokį krikščionišką atjautą tiems žmonėms ir norime padėti. Galbūt tas toks pasipriešinimas buvo labiau, kai matėme tą nelegalių migrantų antplūdį“, – svarstė ji.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje priėmė nutarimą, kuriuo pavesta Krašto apsaugos ministerijai organizuoti ne daugiau kaip 200 Afganistano piliečių perkėlimą į Lietuvos Respubliką ir jų apgyvendinimą. Nutarimu numatyta 600 tūkst. eurų skirti atvykusių afganų aprūpinimui.

„Ikimokyklinukai ir pradinukai visada mokosi kontaktiniu būdu. Taip pat dvyliktokams net ir blogiausiu scenarijumi būtų taikoma išimtis – nuo vasario 1 dienos visi abiturientai būtų klasėse“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė J. Šiugždinienė.

Ministrė akcentuoja kol kas negalinti pasakyti, kokiomis sąlygomis galėtų būti įvestas raudonasis scenarijus, kai vyresnių klasių mokiniams būtų įvedamas nuotolinis mokymas. Vis dėlto J. Šiugždinienė akcentuoja, kad šį sprendimą Vyriausybė priimtų vertindama ne konkretų kriterijų, o bendrą situaciją Lietuvoje.

„Vyriausybė tikrai stebi situaciją, ekspertai stebi situaciją, žmonės vakcinuojasi, visuomenės imunitetas stiprėja. Taip pat stebime visą kompleksą rodiklių. Taip, kaip buvo pavasarį, kuomet pagrindinis rodiklis buvo atvejų skaičius, tai situacija yra pasikeitusi. Šiuo metu mes stebime ne tik atvejų skaičių, lovų skaičių, taip pat matome mirtingumo rodiklius“, – sakė J. Šiugždinienė.

„Taigi Vyriausybė, stebėdama situaciją, tardamasi su ekspertais, priimtų atskirą sprendimą dėl raudonojo scenarijaus“, – pridūrė ji.

„Mano žiniomis, 14 asmenų ir artimiausiu metu tikrai dar bus nemažas skaičius. Žingsnis po žingsnio mes judame į priekį ir, manau, kad tas procesas suintensyvės, nes, kiek žinau, ir Irako konsulai keturi lyg tai yra atvykę į Lietuvą, dirba savo darbą“, – žurnalistams trečiadienį teigė A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, aktyviai savo darbą dirba ir Migracijos departamentas, kurio darbuotojai migrantus informuoja apie galimybę grįžti į savo kilmės šalis.

„Migracijos departamentas taip pat dirba savo darbą labai aktyviai, skatina migrantus, informuoja apie galimybę savanoriškai grįžti, informuoja apie galimybę gauti 300 eurų, informuoja apie kitas galimybes, kokios jų laukia. Aš tikrai, manau, kad tai paskatins tuos žmones priimti sprendimą ir greičiau vykti į savo kilmės šalis“, – sakė ji.

Vis tik A. Bilotaitė neturėjo duomenų, ar 14 į savo kilmės šalis grįžusių migrantų Lietuvą paliko savo noru.

„Policijos departamentas tiesiog siūlo organizatoriams (...) alternatyvą jiems patiems pagalvoti ir pasirinkti kažkurį iš parkų, (įskaitant – ELTA) ir Vingio parką, kur jau buvo vienas maršas organizuojamas. Tai bandoma gražiai susitarti. Lygiai taip pat kaip ir Seimo pirmininkė susitarė, pažadėjo susitikimą, tai bus pasiūlyta įvairių alternatyvų“, – „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Seimo vicepirmininkas teigia, kad, jo nuomone, nepaisant Policijos departamento rekomendacijų, mitinguotojai galėtų rinktis ir prie Seimo. Vis tik, jo teigimu, jei neramumai kartotųsi, mitingo organizatoriai jau negalėtų teigti nežinoję, jog renginys gali išvirsti į riaušes.

„Jau raudona lemputė buvo įsijungusi, jau ribos buvo peržengtos ir visi turėjo įsivertinti situaciją. Ir mitingo organizatoriai antrą kartą tikrai negalės sakyti, kad mes nežinojome, jog tai išvirs į riaušes ar kad tai išvirs į nusikaltimus ar iš esmės į teroro aktus su sprogmenimis, kurie įvykdyti prie parlamento, ir nukentėjo pareigūnai. Visi matėme, kuo tai baigėsi“, – sakė politikas.

„Tikrai asmeniškai manau, kad gali jie ir prie parlamento mitinguoti, tikrai to nesibijočiau. Manau, kad ir visos valstybinės institucijos, taip pat jėgos struktūros pasimokė iš tų pavyzdžių. Manau, kad ir tas aptvėrimas kažkokio perimetro jis turėtų, galėtų būti, nes buvo labai jau leista įsijausti ir tiems neigiamiems elementams, kurie iš tikrųjų nenorėjo net kalbėtis. Mes matėme, kas vyko vakare ir naktį, jokio dialogo, taikaus protesto ten nebuvo“, – taip pat akcentavo P. Saudargas.

Jo teigimu, todėl rugsėjo 10 d. mitingo metu renginio organizatorių bus prašoma užtikrinti  maksimalų saugumą, įsivertinti pandemijos rizikas ir skirstytis tada, kai baigsis mitingui skirtas laikas.

ELTA primena, kad policijos generalinis komisaras Renatas Požėla neslepia, jog šalies policija rekomenduotų Šeimų sąjūdžio organizuojamą mitingą surengti ne prie Seimo, o viename iš Vilniaus parkų. Pasak jo, būtina suprasti, kad masinių renginių prie Lietuvos parlamento organizavimas dėl teisinio reguliavimo, numatančio, kad protestuotojai turėtų būti bent 75 metrų atstumu nuo Seimo pastato, yra sunkiai įmanomas.

„Artėjantys mokslo metai prasideda mokyklose. Viliamės, kad vaikai jose mokysis ir visus ateinančius mokslo metus. Visi to norime, todėl svarbu apsibrėžti, ką visi mes galime padaryti, kad artėjantys mokslo metai būtų sklandūs, be nereikalingos įtampos, tokie, apie kokius svajoja visa šveitimo bendruomenė“, – Švietimo forume teigė J. Šiugždinienė.

Pasak jos, tai reikalauja visų bendro veikimo ir pasidalintos atsakomybės.

Kiekvieno vaidmuo, žinoma, yra kitoks, bet ypač svarbus.

„Mes visi: ministerija, savivaldybė, mokykla, tėveliai esame vienos švietimo sistemos dalis. Kiekvieno vaidmuo, žinoma, yra kitoks, bet ypač svarbus“, – akcentavo ministrė.

„Praėjusiais mokslo metais turėjome puikių pavyzdžių, kai aktyvūs tėvai, taip pat ir palaikanti mokyklos vadovybė išjudino visą mokyklą ir iš nuotolinio ugdymo mokiniai grįžo mokytis į klases, nors tikrai buvo nerimo ir abejonių“, – pridūrė ji.

Todėl J. Šiugždinienė atkreipia dėmesį, kad praėję pandeminiai mokslo metai labai daug išmokė, pasak jos, šios pamokos labai svarbios ir pasitinkant naujuosius metus.

„Pirmoji pamoka yra bendradarbiavimo. Mes, ministerija, įsipareigojame sąžiningai ir atvirai kalbėti apie situaciją ir talkinti savivaldybėms ir mokykloms. (...) Antroji pamoka – lyderystės. Pandemijos metu svarbi tiek ministerijos, tiek savivaldybės, tiek ir visos švietimo bendruomenės ir jos narių lyderystė. Linkėčiau daugiau sprendimų vietose ir mažiau nurodymų laukimo“, – akcentavo J. Šiugždinienė.

Ministrė akcentuoja, kad mokyklose yra daugiau lankstumo ir galimybių priimti sprendimus dėl srautų skirstymo ar testavimo organizavimo.

Mes, ministerija, įsipareigojame sąžiningai ir atvirai kalbėti apie situaciją ir talkinti savivaldybėms ir mokykloms.

„Ir trečioji pamoka – nuoseklaus darbo. Praėjusiais mokslo metais sklandesniam mokymuisi naujomis aplinkybėmis skyrėme visą dėmesį. Ir tai darė visa švietimo bendruomenė. COVID-19 sukeltoms švietimo problemoms spręsti ministerija skyrė papildomų lėšų. Pernai buvo nupirkta ir išdalinta daugiau kaip 35 tūkst. planšetinių nešiojamųjų kompiuterių, šiemet dar daugiau nei 10 tūkst. bei taip pat įranga hibridiniam ugdymui“, – sakė ministrė.

„Tam, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes visaverčiai dalyvauti ugdyme, kad nejaustų dėl nuotolinio mokymo atsiradusių spragų, skyrėme lėšų papildomoms mokinių konsultacijoms, ugdymo praradimams kompensuoti, plėtėme švietimo pagalbos mokiniams apimtis, finansavome vasaros stovyklas“, – pridūrė ji.

Pirmasis tikslas – migrantų vaikus išmokyti lietuvių kalbos

ŠMSM kancleris atkreipia dėmesį, kad migrantų mokymas Lietuvoje nėra naujiena. Jo teigimu, visų pirma, vaikus ketinama mokyti lietuvių kalbos.

„Galbūt kiek yra pasikeitę tai, kad šiuo metu didesnis skaičius migrantų yra. Tai bet kokiu atveju migrantai pirmaisiais metais yra mokomi lietuvių kalbos. Pirmą pusmetį mokomasi tik lietuvių kalbos, antrą pusmetį taip pat mokomasi Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo ir kitų dalykų bendrinių sąvokų lietuvių kalba“, – Eltai teigė J. Lukošius.

„Ir jau yra pastebėta ne tik Lietuvoje, (...) kad kai jau yra įvaldoma vietos kalba, tai vaikai pakankamai greitai pasiveja tą lygį kitų dalykų, kuris yra turimas bendraamžių. Tai dėl to ta metodika pirmųjų lietuvių kalbos metų nėra nauja“, – taip pat akcentavo jis.

Vis dėlto ministerijos kancleris pripažįsta, kad kai kurie migrantų vaikai lietuvių kalbos mokosi sunkiau. J. Lukošiaus teigimu, tam neretai daro įtaką ir mažamečių tėvai, kurie Lietuvoje ilgesnį laiką pasilikti neketina.

Kai jau yra įvaldoma vietos kalba, tai vaikai pakankamai greitai pasiveja tą lygį kitų dalykų, kuris yra turimas bendraamžių.

„Gali būti priežastis, kad net ir tėvai sako – negaišk laiko lietuvių kalbai, mes čia ilgai neužsilaikysime. Tai yra iš praktikos gyvas pavyzdys, taip iš tikrųjų būna, ir tuomet vaikai net nesistengia mokytis lietuvių kalbos“, – atkreipė dėmesį J. Lukošius.

Jo teigimu, būna ir atvejų, kad vaikams lietuvių kalbą sunkiau sekasi įvaldyti dėl raidos sutrikimų, kuriuos mokytojams dėl kalbos barjero sudėtingiau pastebėti.

„Kitas pavyzdys, kuomet vaikai mokosi, bet tada pradeda aiškėti, kad visgi vaikas yra specialiųjų poreikių, kad jis gali turėti tam tikrų net ir raidos sutrikimų, kurių negali pajausti, kuomet neturi visiškos bendros kalbos su vaiku, bet besimokant pasimato, kad jis jų turi“, – sakė J. Lukošius.

Mokymas vyks migrantų stovyklose

Kanclerio teigimu, pagrindinis skirtumas nuo tipinės situacijos, kuri buvo iki šiol, kad pirmuosius metus migrantų vaikų ugdymas bus vykdomas jų gyvenamosiose stovyklose. J. Lukošius akcentuoja, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog dabartinį skaičių migrantų vaikų, kuris, pasak jo, jau perkopė 100, į mokyklas priimti šiuo metu būtų sudėtinga.

„Tai yra didesnis skaičius mokinių, todėl mokykloms staigiai tokį skaičių priimti būtų sudėtinga. Mes buvome mokyklose tiek Rukloje, tiek Pabradėje. Tai bent jau tokia prognozė buvo, kad jos negalėtų staigiai priimti didelio skaičiaus vaikų. Tai buvo staigiai priimtas sprendimas nesimėtyti, o tą švietimą organizuoti stovyklose“, – sakė jis.

Pasak ministerijos kanclerio, vaikų ugdymą mokyklose labai apsunkintų ir tokie nustatyti reikalavimai, kaip sveikatos pažymų pateikimas.

„Vaikai turi lankyti mokyklas tik tada, kai yra pasitikrinę sveikatą. Tai šiuo atveju, kadangi tas migrantų srautas gali nuolatos būti vis pasipildantis, tai dėl to, kad nebūtų trikdomas tas ugdymo procesas belaukiant tų sveikatos pažymų, žinant, kad yra pakankamai skirtingos situacijos ir dėl dokumentų, tai tiesiog tą ugdymą nusprendėme organizuoti stovyklose“, – paaiškino kancleris.

J. Lukošiaus teigimu, teisės aktai reikalauja organizuoti ugdymą visiems migrantų vaikams iki 18 metų amžiaus. Pasak jo, šį reikalavimą ministerija ir bus pasirengusi įgyvendinti nuo spalio 1 dienos.

„Migrantų vaikams ugdymas turėtų būti pradedamas ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo atvykimo laiko, tai mes, įsivertinę tai, kad didžioji banga buvo dar liepos mėnesį, priėmėme sprendimą pradėti mokslo metus spalio 1 d. Ir jie tęstųsi normalu ciklu“, – teigė J. Lukošius.

Mokinio ugdymui per metus planuojama skirti 2–3 tūkst. eurų

ŠMSM kancleris taip pat informuoja, kad planuojama vieno vaiko ugdymui per metus skirti nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. J. Lukošiaus teigimu, ši suma būtų didesnė, jei migrantų vaikai būtų mokomi ne stovyklose, o mokyklose.

„Mesi iš tikrųjų žiūrime, kaip tą visą procesą padaryti kuo tvaresnį, ypač žinant, kad net ir pirmieji metai gali būti stovyklose kaip laikina tik priemonė, kad nebūtų priimti kažkokie sprendimai, dėl kurių po to tektų gailėtis. Tai mes neperkame jokių suolų, stalų, baldų. Iš principo savivaldybės geranoriškai sutinka iš mokyklų paskolinti įrangos, kuri yra nebūtina tuo metu tose mokyklose. Tai tikrai tokių išlaidų išvengiame“, – informavo J. Lukošius.

„Kadangi renkamės mokytis stovyklose, tai nereikia nei palydos, nei pavėžėjimo išlaidų patirti, tai dėl to manome, kad vienam mokiniu mokyti, įskaitant visas likusias išlaidas, per metus užtektų nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Jeigu mokymas vyktų mokyklose, su palyda ir t. t., tai kaina būtų didesnė“, – pridūrė jis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Bus sudarytos mobilios mokytojų grupės

J. Lukošius teigia, kad planuojama sudaryti ir parengti mobilias mokytojų grupes, kurios migrantų stovyklose mokytų vaikus lietuvių kalbos.

„Kadangi ugdymą organizuojame stovyklose, tai tam bus sudaromos mobilios mokytojų grupės. Kadangi vaikai nevyksta į mokyklą, mokytojai atvyksta pas juos, tai tuos mokytojus atrinktų Vilniaus lietuvių namai. Yra tokia mokykla Vilniuje, kuri turi ilgametę darbo patirtį su imigrantais, kur iš įvairių ir karo zonų atvyksta vaikai jau tikrai ilgą laiką, ir jie turi metodikas, kaip mokyti lietuvių kalbos vaikus, kai jie nemoka nieko kito, išskyrus savo gimtąją kalbą. Tai tiesiog tam yra speciali metodika ir pagal tą metodiką vaikai yra pradedami mokyti“, – informavo jis.

ŠMSM kancleris teigia, kad dėl patogesnio susisiekimo bus siekiama, jog pedagogai būtų iš tų pačių regionų, kaip ir migrantų stovyklos.

„Tikrai ir savivaldybės pažadėjo padėti skleidžiant šią žinią, ir ieškant mokytojų, ir pačios mokyklos, kurios pradėjusios mokslo metus rugsėjo mėnesį, kad galbūt kai kurie mokytojai turės nepilną krūvį ir bus kaip tik tinkami kandidatai dar savo krūvį pasididinti tose stovyklų mobiliose grupėse. Tai tokiu būdu visi kartu mes tų mokytojų ieškome, bet konkrečiai tuos mokytojus įvardintų Vilniaus lietuvių namai, kurie yra mokykla, pavaldi ministerijai“, – sakė jis.

Nuogąstaujama, kad pedagogus pritraukti gali būti sudėtinga

Mes visada, kai kalbame apie lietuvių kalbos mokymą užsienyje, tai tokiems mokytojams yra skiriami priedai, nes tai yra išskirtinai sudėtingos sąlygos. Tai norėtume, kad ir šį kartą būtų taip pat.

Ministerijos kancleris taip pat informuoja apie planus migrantų vaikus mokantiems pedagogams mokėti priedą.

„Siekiame, kad tokiems mokytojams būtų mokamas priedas. Dar atsakymo iš Finansų ministerijos neturime, ar tikrai taip bus. Bet vėlgi tai nėra kažkoks stebuklas. Mes visada, kai kalbame apie lietuvių kalbos mokymą užsienyje, tai tokiems mokytojams yra skiriami priedai, nes tai yra išskirtinai sudėtingos sąlygos. Tai norėtume, kad ir šį kartą būtų taip pat“, – sakė jis.

J. Lukošius mano, kad šis priedas padėtų pritraukti pedagogus apsvarstyti darbą migrantų stovyklose.

„Tiesiog žinant, kad vis tiek kadangi bent jau pradžioje gali būti sudėtinga tokių mokytojų surasti, tai manome, kad, jeigu galėtume skirti jiems ir priedą, tai būtų jiems paskatinimas rinktis darbą mobilioje grupėje“, – teigė ŠMSM kancleris.

Jis akcentavo, kad vienas mokytojas galėtų lietuvių kalbos pamoką vesti 15 vaikų.

„Vienoje klasėje turėtų būti 15 vaikų, ir viena klasė turėtų turėti tris pamokas lietuvių kalbos per dieną. Tai galėtų mokytojas vis tiek turėti 6 pamokas per dieną, tai reiškia, 30 vaikų užtektų vieno mokytojo. Tuomet galime prognozuoti: jeigu turėtume 300 vaikų, tai užtektų 10 mokytojų“, – sakė kancleris.

Nemažai tiesioginio darbo teks ministerijai

J. Lukošius taip pat pabrėžia, kad organizuojant ir įgyvendinant migrantų vaikų ugdymo procesą nemaža dalis darbo, visų pirma, teks ne savivaldybėms, o ministerijai.

„Dėl paties proceso sustygavimo, žinoma, tai yra ministerijos atsakomybė, bet bendrai įgyvendinant patį mokymą tai tampa mokyklos atsakomybė, kad vaikas lanko pas juos mokyklą. Tačiau, kadangi, kaip minėjau, šiuo metu galvojame apie mobilias grupes, mobilios grupės bus vis tiek samdytos ministerijai pavaldžios mokyklos, tai tikėtina, kad nemažai tiesioginio darbo vis tiek teks pačiai ministerijai“, – sakė J. Lukošius.

„Na, o savivaldybių mes, žinoma, visą laiką laukiame pagalbos ir prisidėjimo organizaciniais klausimais, grynai tokiais, kurie yra sprendžiami visiškai vietoje“, – pridūrė jis.

Dabar artimiausios dešimt dienų ir parodys, ar mes turime pakankamą skaičių norinčių mokyti.

Ministerijos kancleris teigia, kad oficiali mobiliose grupėse dirbsiančių pedagogų paieška dar nėra paskelbta.

„Yra sudėtinga skelbti konkursą labai iš anksto žinant, kad mokytojams lengviausia yra apsispręsti, ar jie nori dirbti tokį darbą, žinant savo krūvį mokykloje, kurioje jie turės dirbti nuo rugsėjo. Tai manome, kad dabar artimiausios dešimt dienų ir parodys, ar mes turime pakankamą skaičių norinčių mokyti. Bet mes šiuo metu nekalbame apie didelius mokytojų skaičius, kurių reikėtų ieškoti“, – paaiškino jis.

ELTA primena, kad į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiais metais jau pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių. Taip pat sulaikyti Kongo, Kamerūno, Sirijos, Rusijos, Irano, Afganistano, Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.

Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.

Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.

„Kol kas turbūt dar viskas pernelyg šviežia, kad galima būtų prognozuoti, kiek tų žmonių pasitrauks. Tačiau jau dabar matome, kad tie progresyviau nusiteikę gyventojai arba tie, kurie bendradarbiavo su sąjungininkų pajėgomis, jie jau yra evakuojami, tai labai didelė tikimybė, kad migracijos banga bus. Ir jeigu pažiūrėtumėte į žemėlapį, tai yra keli keliai: arba eiti į Šiaurę, per Centrinės Azijos šalis Rusijos link, arba eiti į Vakarus Turkijos link“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

„Tai abu šie keliai yra įmanomi ir anksčiau jau buvo naudojami. Na, ir yra, tiesą sakant, su nerimu manoma, kad tai gali vėl pasikartoti“, – pridūrė ji.

Vis dėlto, pasak šalies vadovo patarėjos, afganistaniečiams, nelegaliai bandantiems kirsti Lietuvos sieną, galiotų ta pati atgrasymo politika, kaip ir kitiems migrantams.

„Jeigu pažiūrėtume teoriškai, tai afganistaniečiai, jeigu jie pabėga iš Afganistano į Centrinės Azijos šalis, Centrinėje Azijoje jiems jau nebegresia Talibanas, tai jie lyg ir ten laikomi saugiais nuo persekiojimo. Tačiau, žinoma, tai tam tikrai žmonių daliai nesutrukdys eiti toliau. Tai tam tikro nuogąstavimo čia yra“, – sakė A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.

Afganistano prezidentas A. Ghanis tvirtino išvykęs iš šalies tam, kad būtų išvengta kraujo praliejimo, kai į sostinę Kabulą įžengė Talibano kovotojai. A. Ghanis neatskleidė, į kurią valstybę išvyko, bet teigė, kad jam likus Afganistane „daug patriotų būtų tapę kankiniais, o Kabulas būtų sunaikintas“.

Kabule pastarosiomis savaitėmis tvyro chaosas, o daugelis jo gyventojų skuba palikti miestą, dėl to keliuose susidarė didelės spūstys. Ten, kur eismas visai sustojo, žmonės metė savo automobilius ir bėgo.

Gyventojai baiminasi, kad, į valdžią grįžus talibams, moterys negalės išeiti iš namų, dirbti, mokytis ir lankytis viešose vietose nelydimos vyrų giminaičių.