JAV prezidento rinkimai rudenį gali būti savotiškas „deja vu“: juose susidurs ilgametę politinę patirtį turintis kandidatas J. Bidenas ir „labai stabiliu genijumi“ save laikantis D. Trumpas, kurį vis dar galima vadinti politikos naujoku. Vis dėlto, jeigu 2016 metų rinkiminė kampanija neretai atrodė kaip visuomenę linksminantis žaidimas, 2020 metais ant kortos yra pastatyta daug: dar keturi metai chaoso JAV politikoje arba Demokratų partijos principais paremta JAV politika. Ar kuris nors iš šių variantų yra geresnis Baltijos šalims?

D. Trumpas: labai (ne)stabilus genijus Baltuosiuose rūmuose

D. Trumpo veiklą dabar palankiai vertina tik 39 proc. amerikiečių, o jį išgelbėti galėtų nebent staigiai atsigavusi JAV ekonomika ar dar didesnės riaušės JAV.

D. Trumpo pergalė 2020 m. JAV prezidento rinkimuose būtų ne išimtis, o taisyklė JAV politinės sistemos istorijoje: po Šaltojo karo pabaigos visi JAV prezidentai buvo perrinkti antrajai kadencijai. D. Trumpo veiklą dabar palankiai vertina tik 39 proc. amerikiečių, o jį išgelbėti galėtų nebent staigiai atsigavusi JAV ekonomika ar dar didesnės riaušės JAV, rodančios D. Trumpo pasisakymų pagrįstumą.

Jau po pirmųjų D. Trumpo prezidentavimo metų „Foreign Affairs“ žurnalo daryta apklausa parodė, jog daugiau negu pusė JAV analitikų mano, jog D. Trumpas drastiškai pakeitė JAV užsienio politiką. D. Trumpas pavadino NATO pasenusia ir grasino JAV pasitraukimu iš šios organizacijos, jeigu NATO narės „nesusimokės sąskaitų“, pakeitė JAV draugų ir priešų sampratą, pasitraukė iš daugiašalių formatų ir tarptautinių sutarčių, kurios buvo inicijuotos ankstesnių administracijų bei padėjo JAV išlaikyti įtaką pasaulyje. Dėl keleto dalykų D. Trumpas buvo teisus: JAV užsienio ir saugumo politika nėra filantropija, JAV sąjungininkai Europoje  savo gynybai išleidžia per mažai ir pernelyg kliaujasi JAV kaip pagrindiniu savo saugumo garantu, nors dažnai nenori prisidėti prie klausimų, svarbių JAV, sprendimo.

D. Trumpo administracijos užsienio ir saugumo politika atrodo chaotiška, ji nėra panaši į gilios strateginės minties ar sąmoningai suformuluotos doktrinos rezultatą. JAV užsienio ir saugumo politika D. Trumpo prezidentavimo metu yra labiau panaši į laivą, prie kurio vairo pešasi ne vienas asmuo (JAV Kongresas, JAV sekretoriai bei D. Trumpo patarėjai), norintis laivą nukreipti reikiama linkme, nes pats kapitonas (t.y. JAV prezidentas) tinkamai to padaryti nesugeba.

Kol kas, nors ir nukrypdamas nuo kurso, laivas kryptį išlaikė: nepaisant įžeidimų JAV sąjungininkams Europoje D. Trumpo „Twitter“ paskyroje ir susilpnėjusių transatlantinių ryšių, JAV įsipareigojimus NATO išlaikė, JAV santykiai su Rusija neatšilo, Ukrainai buvo pradėti tiekti kitokios kategorijos ginkluotė, NATO Rytų flangas nebuvo užmirštas. Bet jeigu tokia situacija tęsis dar ketverius metus, kur laivas (JAV) nudreifuos – neaišku.

Tad D. Trumpo perrinkimo atveju, laukia arba chaotiškos D. Trumpo politikos tąsa arba dar sudėtingesnė situacija. Viena aišku – stabilumo ir aiškumo JAV užsienio ir saugumo politikoje tokiu atveju ir toliau tikėtis neverta. Nors tinkamai išnaudotas netikėtumo veiksnys saugumo srityje gali pasitarnauti kaip koziris, D. Trumpo prezidentavimas  nėra tas atvejis.

J. Bidenas: JAV (iš)gelbėtojas?

40 metų senatoriaus patirtį, 12 metų patirtį JAV Senato Užsienio reikalų komitete turintis J. Bidenas kovoje dėl JAV prezidento posto save pozicionuoja kaip kovotoją už tradicinius JAV idealus ir vertybes, kuriomis JAV vadovavosi ilgus metus, ir JAV gelbėtoją nuo kitos D. Trumpo kadencijo. J. Bideno teigimu, jeigu D. Trumpas bus perrinktas, NATO nebeliks. J. Bideno skelbiama JAV užsienio ir saugumo politikos darbotvarkė panaši į tiesioginę konfrontaciją su D. Trumpu: žadama atkurti ryšius su JAV sąjungininkais, kovoti su klimato kaita, skatinti demokratijos plėtrą, kovoti su autoritariniais režimais - kitaip tariant, grąžinti dalį JAV užsienio ir saugumo politikos elementų, kurių laikėsi ankstesnės JAV administracijos.

J. Bidenas atrodo stabilesnis kandidatas į JAV prezidento postą, tačiau ar būtent tokio tipo stabilumo Baltijos šalims reikia?

Lyginant su D. Trumpu, J. Biden kandidatūra Baltijos šalims gali atrodyti patraukli dėl jo paramos NATO, JAV sąjungininkams ir partneriams, taip pat jo pabrėžiamos būtinybės tinkamai balansuoti Rusijos galią. JAV santykių su Rusija perkrovimas ateityje, ko gero – per artimiausią JAV prezidento kadenciją, tikrai turės įvykti, juolab kad 2021 metas baigiasi galioti paskutinė JAV-Rusijos ginkluotės ribojimo sutartis. Tačiau tikėtina, kad jis vyks griežtesnėmis ir labiau realistiškomis sąlygomis nei kad anksčiau: Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, be to vienas iš J. Bideno kampanijos akcentų yra kova su bloga įtaka, kurią skleidžia „kleptokratinis Rusijos režimas.“ Tad J. Bidenas, ko gero, laikytųsi B. Obamos nubrėžtų linijų Rusijai tol, kol ši negrąžins Krymo Ukrainai.

Viena vertus, J. Bidenas atrodo stabilesnis kandidatas į JAV prezidento postą, tačiau ar būtent tokio tipo stabilumo Baltijos šalims reikia? Rinkiminės kampanijos metu J. Bidenas ne kartą pasisakė už spaudimo NATO narėms išleisti du procentus gynybai atsisakymą mainais į bendradarbiavimą balansuojant Kinijos galią, situacijos valdymą Vidurio Rytuose ar reformuojant pasaulio ekonomiką. Lietuvai tam tikrų NATO aspektų padarymas mainų objektu nėra palankus – tai reikštų galimą europinių karinių pajėgumų mažėjimą, didesnę europinių NATO narių priklausomybę nuo JAV gynybos srityje ir kozirio, kurį Lietuva jau turi savo rankose (skiriami du procentai šalies gynybai) nuvertėjimą. Apskritai, J. Bideno rinkiminė užsienio ir saugumo politikos darbotvarkė rodo prioritetą ne regioninei, o globaliai politikai, kurioje mažų valstybių galimybės dalyvauti yra ribotos.

J. Bidenas yra nerimą keliantis kandidatas į JAV prezidento postą ir dėl kitų aspektų. Rinkiminės kampanijos metu jis pabrėžė, jog, jo nuomone, karinė jėga be kitų sąlygų naudotina tada, kai tikslas yra aiškus ir pasiekiamas. Vadovaujantis šia nuostata, kokia tikimybė, kad JAV imtųsi karinių veiksmų Rusijos agresijos Baltijos šalyse atveju? Kita vertus, kaip rodo J. Bideno komandos narių pareiškimai viešoje erdvėje, D. Trumpo prezidentavimo metu Demokratų partijos atstovai pamatė, jog galima peržengti tam tikras raudonas JAV užsienio ir saugumo politikos linijas ir pasaulis dėl to nesugrius, pavyzdžiui, ginkluotės tiekimas Ukrainai, tad neatmestina galimybė, jog ir Demokratų partijos atstovai bus pasirengę žengti toliau negu kad iki šiol.

Antra, saugumo politikos sprendimai nėra stiprioji J. Bideno pusė. J. Bidenas buvo prieš operaciją, kurios metu nukautas Osama Bin Ladenas, teigė, kad Talibanas nėra priešas, nepalaikė 1991 m. Persijos įlankos karo, bet balsavo už intervenciją į Iraką 2003 m. Buvusio JAV Gynybos sekretoriaus Roberto Gateso teigimu, J. Bidenas klydo dėl beveik kiekvieno saugumo politikos klausimo per pastaruosius 40 metų. Galiausiai, nuoseklumo užsienio ir saugumo politikoje trūksta ne tik D. Trumpui, bet ir J.Bidenui. Pavyzdžiui, būdamas JAV viceprezidentu, J. Biden pasisakė už žmogaus teisių gynimą ir demokratines vertybes, tačiau buvo skeptiškas dėl galimos intervencijos į Siriją po cheminio ginklo panaudojimo.

Po JAV prezidento rinkimų 2020 m. Baltijos šalys bet kokiu atveju gaus „katiną maiše“, kuris nieko gero nežada.

J. Bideno išrinkimo atveju JAV užsienio ir saugumo politika bet kokiu atveju turės būti kitokia nei iki šiol siekiant pataisyti JAV įvaizdį. Tikėtinas dar vienas, panašus į ankstesnius, JAV užsienio ir saugumo politikos ciklas su išaugusiu dėmesiu daugiašaliams santykių formatams: G.W. Busho prezidentavimo sąlygotą JAV įvaizdžio nukentėjimą lydėjo B. Obamos prezidentavimas su išaugusiu dėmesiu daugiašaliams formatams. Mažoms šalims tai nėra itin paranku, nes jos neturi pakankamai svertų ir reikalingų resursų savo interesams įgyvendinti. Skirtumas gali būti tik tas, kad JAV turės bandyti atitaisyti padarytą žalą ir sąjungininkams, tikėtina – kituose regionuose negu kad Europa.

Po JAV prezidento rinkimų 2020 m. Baltijos šalys bet kokiu atveju gaus „katiną maiše“, kuris nieko gero nežada: D. Trumpo politiniai sprendimai yra neprognozuojami, tačiau ir J. Bideno atveju aiškumo nėra daugiau. Vis dėlto, panašu, kad mažų valstybių pamokas Baltijos šalys jau išmoko: tikėtis geriausio, bet ruoštis viskam, nes savo pridėtinę vertę įrodinėti reikės vis tiek – nepriklausomai nuo to, kas bus kitas Baltųjų rūmų šeimininkas.

Pagrindu JAV prezidento apkaltai pradėti tapo 2019 m. liepos 25 d. tarp JAV prezidento D. Trumpo ir Ukrainos prezidento V. Zelenskio vykęs pokalbis telefonu, kurio metu D. Trumpas neva darė spaudimą Ukrainos prezidentui pradėti tyrimą dėl J. Bideno ir jo sūnaus tariamai korupcinių ryšių.

JAV viceprezidento J. Bideno, kuris vaidino svarbų vaidmenį JAV diplomatijoje su Ukraina ir į Ukrainą vyko bent tuziną kartų, sūnus Hunteris Bidenas tapo vienos didžiausių dujų kompanijos Ukrainoje „Burisma Holdings Limited“ valdybos nariu 2014 metais, kai kompanija į valdybos sudėtį nusprendė įtraukti daugiau užsieniečių, ir už tai gavo daugiau nei 850 tūkst. JAV dolerių. Šios kompanijos įkūrėjas Mykola Zlochevsky buvo kaltinamas korupcija, pinigų plovimu.

Kaip rodo paviešinta pokalbio telefonu išklotinė, D. Trumpas Ukrainos prezidento prašė paslaugos ir užsiminė apie tai, kad „JAV buvo labai labai gera Ukrainai“. Pats JAV prezidentas neigia jam metamus kaltinimus. Priešingai – jis bando kurti savotišką kovotojo už teisybę prieš korupciją vaidmenį. Respublikonų partijos atstovai D. Trumpo ir V. Zelenskio telefoninį pokalbį pavadino įprastiniu pokalbiu. Tuo tarpu 300 JAV nacionalinio saugumo ir užsienio politikos pareigūnų išreiškė susirūpinimą esama situacija.

Tai nėra pirmasis, su D. Trumpu susijęs skandalas: D. Trumpo kadencijos pirmoje pusėje žiniasklaidoje dominavo žinutės apie tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus ir galimų D. Trumpo prezidento rinkimų štabo sąsajų su Rusija. Tad kodėl pastarasis sukėlė tokį ažiotažą?

Pirma, yra didelis skirtumas tarp kandidato į JAV prezidentus ir JAV prezidento veiksmų: siekis daryti įtaką užsienio valdžiai įsitraukti į JAV prezidento rinkimus nėra suderinama su prezidento asmeniu. Paviešinta informacija leidžia daryti prielaidą, jog D. Trumpas naudojosi galiomis, kurias JAV prezidentas turi nacionalinio saugumo ir užsienio politikos srityje. Darydamas spaudimą Ukrainos prezidentui atnaujinti tyrimą dėl korupcinių ryšių Ukrainoje JAV prezidentas į procesą įtraukė ne JAV Valstybės departamentą, atsakingą už užsienio politiką, bet savo asmeninius teisininkus. Taip pat teigiama, jog D. Trumpas liepė sustabdyti 400 milijonų JAV dolerių vertės paramos teikimą Ukrainai prieš pat liepos 25 d. pokalbį telefonu. Pati D. Trumpo administracija paramos Ukrainai sustabdymą siejo su Ukrainos orlaivių variklių gamintojo „Motor Sich“ ir Kinijos, kurią D. Trumpo administracija įvardina kaip grėsmę, sandėriu.

Antra, JAV ir Ukrainos prezidentų pokalbio telefonu skandalas jau tapo svarbia 2020 m. JAV prezidento rinkimų kampanijos dalimi, todėl tiek Demokratų, tiek Respublikonų partijų atstovai suvokia, kad ant kortos pastatyta tikrai daug. Ko gero, dėl artėjančių prezidento rinkimų Demokratų partijos atstovai ryžosi inicijuoti apkaltos procesą būtent dabar, nors pretekstų apkaltai buvo ir anksčiau: D. Trumpas buvo kaltinamas baltuoju rasizmu ir neapykantos kurstymu, valstybės paslapčių paviešinimu, nepotizmu. JAV Atstovų rūmų vidurio kadencijos rinkimuose demokratams laimėti daugumą padėjo jaunimo (18-29 metai) aktyvumas. Artėjant JAV prezidento rinkimams, Demokratų partijai svarbu pritraukti jaunąją rinkėjų kartą demonstruojant ryžtingą poziciją – kad tam tikrų peržengtų ribų jie netoleruos. „Gallup“ apklausos rodo, jog 57 procentai jaunimo pasisako už apkaltos procesą D. Trumpui.

Galimi tolesni scenarijai ir jų reikšmė

Pirmasis scenarijus: apkaltos nebus. Atstovų rūmuose pradedamas oficialus apkaltos JAV prezidentui tyrimas, tačiau jis nebus perduotas Senatui. JAV konstitucija numato, jog JAV prezidentas gali būti nušalintas nuo pareigų dėl išdavystės, kyšininkavimo ir kitų sunkių nusižengimų. Apkaltą inicijuoja JAV Atstovų rūmai paprasta balsų dauguma – t.y. tam reikia bent 218 balsų. Tuomet klausimas keliauja į Senatą, kuriame Atstovų rūmų deleguoti nariai atlieka kaltintojų vaidmenį, o JAV prezidentas ir jo advokatai pateikia gynybos argumentus. JAV prezidentui nušalinti nuo pareigų yra reikalinga 2/3 Senato narių balsų dauguma.

Šiuo metu skelbiama informacija rodo, jog JAV Atstovų rūmuose 219 demokratų ir 1 nepriklausomas atstovas pasisako už apkaltos procesą, tad balsų užtektų apkaltos procesui Atstovų rūmuose inicijuoti. Todėl šis scenarijus atrodo mažiausiai realus. Kita vertus, išdavystės ar sunkaus nusižengimo apibrėžimas yra paliktas politinių ir teisinių institucijų interpretacijai. JAV Teisingumo departamentas D. Trumpo pokalbyje su Ukrainos prezidentu nusikalstamo turinio neįžvelgė.

Šio scenarijaus įgyvendinimas reikštų, jog skandalai ir įstatymų pažeidimai jau tapo įprasta JAV vidaus ir užsienio politikos norma. Taip pat tai būtų galima traktuoti kaip ženklą, kad JAV stabdžių ir atsvarų sistema neveikia ir jog yra spragų JAV saugume: kitos šalys gali taip pat bandyti pasinaudoti JAV prezidentu išnaudodamos jo tuštybę, norą laimėti rinkimus ar keršto troškimą. Neatmestina galimybė, jog tokia situacija taip pat demotyvuotų Demokratų partijos šalininkus.

Antras scenarijus: apkalta bus inicijuota, bet JAV prezidentas nebus nušalintas. Dabartinį Senatą sudaro 53 respublikonai, 45 demokratai ir 2 nepriklausomi kandidatai. Tad norint nušalinti JAV prezidentą už tai turėtų balsuoti ne tik demokratų partijos nariai, bet ir bent 20 respublikonų. Atsižvelgiant į tai, jog respublikonai besąlygiškai rėmė D. Trumpą ir ankstesnių skandalų metu (pavyzdžiui, kai JAV prezidentas išreiškė pasitikėjimą seksualiniu priekabiavimu kaltinamam kandidatui į Aukščiausiojo teismo teisėjus Brettui Kavanaughui), parama apkaltai vargu ar labai tikėtina. Kita vertus, neatmestina ir galimybė, jog artėjant rinkimams tarp respublikonų atsiras nauja dinamika ir noras pagerinti savo reputaciją visuomenės akyse. Apklausos rodo, jog jeigu balsavimas dėl prezidento nušalinimo būtų slaptas, 35 respublikonai Senate balsuotų už.

Antrasis scenarijus sustiprintų D. Trumpo pozicijas artėjančiuose prezidento rinkimuose ir padėtų mobilizuoti jo rinkėjus. D. Trumpas ne kartą jam adresuotą kritiką yra vadinęs „raganų medžiokle“. Jeigu jam pavyktų formuoti ir diktuoti apkaltos proceso naratyvą, nesėkmingas apkaltos procesas jo rinkėjų akyse tik patvirtintų, jog Vašingtone iš tiesų esama politinių jėgų, kurios deda visas pastangas neleisti D. Trumpui vykdyti savo rinkiminių pažadų.

Dar daugiau, toks scenarijus rodytų, jog pradėdami apkaltos procesą demokratai „šaudo sau į kojas“ prieš artėjančius prezidento rinkimus: D. Trumpas gautų daug nemokamos reklamos ir dėmesio, tuo tarpu Demokratų partijos atstovai rizikuotų būti vertinami kaip nekonstruktyvi jėga ir nesugebėtų pasiimti neapsisprendusių rinkėjų balsų. Pradėtas apkaltos JAV prezidentui procesas nebūtinai teigiamai paveiktų J. Bideno reputaciją. Nesuvaldžius apkaltos proceso, jis rizikuoja netapti demokratų partijos nominantu JAV prezidento rinkimuose. Tad apkaltos procesas dar labiau padidintų partinį susipriešinimą, bet nebūtinai neigiamai paveiktų D. Trumpo populiarumą.

Trečiasis scenarijus: apkalta bus inicijuota ir JAV prezidentas bus nušalintas. Tai būtų precedentas JAV istorijoje. Kol kas yra buvę tik du atvejai, kai JAV prezidentams buvo inicijuota apkaltos procedūra – Andrew Johnsonui (1868 m.) ir Billui Clintonui (1998 m.), tačiau nė vienas prezidentas nebuvo nušalintas. D. Trumpo nušalinimo atveju, jo pareigas perimtų JAV viceprezidentas M. Pence'as, kuris prezidento pareigas eitų iki D. Trumpo kadencijos pabaigos – t.y. 2020 m. sausio 20 d.

Toks scenarijus rodytų JAV stabdžių ir atsvarų sistemos funkcionavimą, tačiau tuo pat metu reikštų laikiną JAV politinės sistemos krizę ir nestabilumą, kuris, tikėtina, paveiktų ir JAV santykius su sąjungininkais. Kita vertus, trečiojo scenarijaus išsipildymas nebūtinai reikštų respublikonų pozicijų susilpnėjimą. Nušalinus D. Trumpą, respublikonai galėtų pagerinti savo reputaciją: pritarimas D. Trumpo kaip prezidento veiklai jo prezidentavimo metu niekad nesiekė apklausų vidurkio.

Ši apkalta yra lyg damoklo kardas, bet dar neaišku, virš kieno galvos – respublikonų ar demokratų – jis kabo prieš artėjančius JAV prezidento rinkimus. Tai priklausys nuo gebėjimo kontroliuoti naratyvą ir greitai reaguoti į sparčiai besirutuliojantį procesą. Viena yra aišku – šis procesas bus kitoks nei tyrimas dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimams.

Taip šių metų JAV prezidento rinkimus prieš keletą savaičių apibūdino Brookings Institution analitikas Thomas Wrightas. Atrodo, kad JAV prezidento rinkimai tęsia 2016 metų įvykių, kuriuos geriausiai iliustruoja posakis „sveikas protas nėra toks jau įprastas dalykas“, virtinę. JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas: verslo magnatas, realybės šou žvaigždė, pagarsėjęs seksistiniais, rasistiniais, ksenofobiškais pasisakymais, moterų įžeidinėjimu, mokesčių nemokėjimu.

Kaip JAV prezidento rinkimų rezultatai paveiks Europą ir Baltijos šalis? Ko tikėtis JAV-Rusijos santykiuose? Kiek keisis JAV užsienio politika?

D. Trumpo užsienio politika: atgal į izoliaciją

Išsirinkę D. Trumpą prezidentu amerikiečiai įsigijo katę maiše: D. Trumpas neturi politinės patirties, sprendžiant iš jo pasisakymų rinkiminės kampanijos metu, vargiai suvokia kaip veikia JAV politinė sistema, yra mažiausiai pasirengęs eiti prezidento pareigas nei jo oponentai. D. Trumpo išsakytos idėjos, kaip turėtų atrodyti JAV vidaus ir užsienio politika dažnai prieštarauja viena kitai. Tad panašu, jog D. Trumpo prezidentavimo metu liūdna nebus.

D. Trumpo prezidentavimo metu yra keletas galimų JAV užsienio politikos scenarijų. Pirmasis – JAV posūkis į izoliacionizmą užsienio politikoje. D. Trumpas 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanijoje atmetė tradicinius JAV užsienio politikos principus, kuriais JAV užsienio politika rėmėsi nuo Šaltojo karo laikų: kritikavo laisvą prekybą, propagavo autoritarizmą, o ne demokratines idėjas, pasisakė prieš JAV teikiamą besąlygišką paramą sąjungininkams. Apskritai, naujasis JAV prezidentas, žaisdamas populizmo korta ir išnaudodamas amerikiečių nepasitenkinimą šalies problemomis, ne kartą pabrėžė, jog naujoji JAV administracija turėtų didžiausią dėmesį skirti vidaus politikai ir mažinti JAV įsipareigojimus užsienyje.

Tokiu atveju, JAV užsienio politika būtų iš dalies panaši į tą, kurią JAV vykdė iki Pirmojo pasaulinio karo: ribotas dėmesys aljansams, susitelkimas į šalies ekonominio potencialo didinimą. Sėkmingas JAV ekonominio potencialo didinimas D. Trumpo prezidentavimo metu abejotinas – globalizacijos laikais merkantilizmas nėra efektyvus pasirinkimas. Šiuo metu, kai pasaulis turi operatyviai reaguoti į Rusijos agresiją, ISIS, nestabilią situaciją Vidurio Rytuose, JAV izoliacionizmas gali būti labai pavojingas.

Antrasis tikėtinas scenarijus – D. Trumpas sušvelnins radikalias JAV užsienio politikos nuostatas, bus priverstas taikytis prie JAV politinės sistemos, kurioje prezidentas nemažai galių dalinasi su Kongresu, todėl tam tikras JAV užsienio politikos tęstinumas (parama sąjungininkams, JAV vaidmens svarba sprendžiant tarptautinius konfliktus, demokratinių principų laikymasis) bus išlaikytas. Vis dėlto, nepanašu, jog asmuo, kuriam dabar 70 metų, staiga pakeistų asmenines nuostatas, kuriomis vadovavosi daugiau nei savo gyvenimo 30 metų. Kongreso vaidmenį D. Trumpo politikoje kol kas prognozuoti sunku, tačiau tai nebe vienintelis veiksnys, galintis paskatinti naująją administraciją užtikrinti dalinį JAV užsienio politikos tęstinumą.

Nereikėtų atmesti ir trečiojo scenarijaus galimybės – apkaltos proceso naujajam JAV prezidentui, jeigu jis ir toliau elgsis taip, kaip elgėsi rinkiminės kampanijos metu. Rasistiniai, seksistiniai, ksenofobiją kurstantys pasisakymai, kurie buvo naudoti D. Trumpo rinkiminės kampanijos šou, visiškai netinka galingiausios pasaulio valstybės prezidentui bei mažina šalies prestižą pasaulyje. (Amerika pasižymi itin dideliu politiniu korektiškumu, vertybe, kurią D. Trumpas nuolatos pamina.)

Bet kokiu atveju, artimiausius ketverius metus stebėsime JAV užsienio politikos krizę, kas yra visiškai nenaudinga nei Europai, nei Baltijos šalims. Kita vertus, tai yra labai naudinga Rusijai.

Pokyčiai JAV-Rusijos santykiuose

Dabar, kai Rusija vėl tapo vienu svarbiausių klausimų JAV užsienio politikos darbotvarkėje, D. Trumpo tapimas JAV prezidentu gali iš esmės pakeisti JAV-Rusijos santykius. D. Trumpas ne kartą atvirai išreiškė susižavėjimą Rusijos prezidentu V. Putinu.

Jis pavadino V. Putiną geresniu lyderiu nei B. Obama; gyrė Rusijos prezidento gebėjimą kontroliuoti savo šalį. Naujasis JAV prezidentas taip pat kritikavo JAV bendradarbiavimo su Rusija trūkumą kovojant su bendromis grėsmėmis ir ISIS (kas iš tiesų neatitinka tikrovės). Kita vertus, D. Trumpas taip pat teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negerbia prezidento B. Obamos ir tai paskatino Rusijos intervenciją į Ukrainą. Naujasis JAV prezidentas 2015 m. taip pat užsiminė, jog ,jo nuomone, „B. Obama Ukrainoje daro ne tai, ką turėtų daryti“.

Panašu, jog aktyvesnio JAV vaidmens derybose su Rusija dėl Ukrainos, kuris anksčiau buvo paliktas Vokietijai bei Prancūzijai, taip pat paramos didinimo Ukrainai apskritai; griežtesnės pozicijos dėl Rusijos veiksmų Sirijoje ir sugrįžimo prie Šaltojo karo laikotarpiu plačiai taikytos sulaikymo strategijos artimiausiu metu JAV užsienio politikoje nebus.

Priešingai, D. Trumpui tapus JAV prezidentu greičiau negu tikėtasi gali įvykti antrasis santykių su Rusija perkrovimas. Vis dėlto, nepaisant to, kad tokie iššūkiai kaip ISIS, Š. Korėjos, Irano ambicijos, masinių ginklų kontrolė reikalauja bendrų JAV ir Rusija veiksmų, antrajam santykių su Rusija perkrovimui dar per anksti. Rusijai pažeidžiant tarptautinės teisės normas, vykdant nuolatinę agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, esant pakankamai įrodymų, jog Kremlius bandė kištis į JAV prezidento rinkimus ir nesiimant tinkamų priemonių į tai reaguoti, JAV ant kortos statys savo statusą ir prestižą tarptautinėje arenoje. Su D. Trumpu priešakyje JAV rizikuoja turėti nesėkmingą perkrovimą nr. 2, kurio pasekmės gali būtų dar skaudesnės ir neprognozuojamos.

NATO: kolektyvinės gynybos svarbos persvarstymas

„NATO yra nefunkcionali struktūra,“ – D. Trumpas sakė rinkiminės kampanijos metu. Paradoksalu, tačiau tai yra bene pirmas kartas po Šaltojo karo, kai Baltijos šalims JAV prezidentas respublikonas nėra parankus. D. Trumpas kritikavo nepakankamą sąjungininkų indėlį NATO, kvestionavo kolektyvinės gynybos principą apskritai.

Kita vertus, tos pačios rinkiminės kampanijos metu D. Trumpas taip pat užsiminė, jog JAV ir toliau gerbs įsipareigojimus NATO, tarp jų ir Baltijos šalių gynybos užtikrinimą. Tikėtina, jog D. Trumpo prezidentavimo metu NATO atžvilgiu matysime panašias tendencijas kaip kad B. Obamos pirmosios kadencijos metu: didesnį dėmesį sąjungininkų finansinių įsipareigojimų vykdymui, nuostatą, jog Europos šalys turi prisiimti aktyvesnį vaidmenį gynybos politikoje.

ES-JAV laisvosios prekybos sutartis: pabaigos pradžia?

ES-JAV laisvosios prekybos sutarties (angl. TTIP) šalininkai turėtų susirūpinti – D. Trumpo atėjimas į JAV prezidento postą gali tapti TTIP pabaigos pradžia. D. Trumpo nuostatos tarptautinės prekybos atžvilgiu yra aiškios: visa jo rinkiminė kampanija buvo paremta laisvosios prekybos, kurią jis apibūdino kaip nenaudingą JAV, kritikavimu.

Naujasis JAV prezidentas žadėjo teikti pirmenybę dvišalės prekybos sutartims, kovoti dėl palankesnių prekybos sąlygų JAV ir netgi sankcijomis bausti tas šalis, kurios nesąžiningai elgiasi tarptautinėje rinkoje. Viena yra tikrai aišku – naujasis JAV prezidentas nėra didelis laisvosios prekybos sutarčių entuziastas kaip kad B. Obama, o būtent nuo jo administracijos priklausys TTIP, kuri yra itin svarbi Europos Sąjungai, ir TPP sutarčių baigtis.

Posakis „linkiu, kad gyventum įdomiais laikais“ 2016 metais, rodos, įgavo naują prasmę. Naujojo JAV prezidento laukia 4 sunkūs prezidentavimo metai. Ir ne tik dėl ilgo grėsmių, su kuriomis reikės tvarkytis, sąrašo: ISIS, Rusija, Sirija, Š. Korėja, Kinijos galios balansavimas. 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanija nepaliko abejingų ir kaip niekad supriešino Amerikos visuomenę.

Nepaisant pergalės rinkimuose D. Trumpas turės įdėti nemažai pastangų, jog susidorotų ir su vidiniais iššūkiais, kuriuos į paviršių iškėlė arši JAV rinkimų kampanija. Baltijos šalims D. Trumpo prezidentavimas taip pat gali tapti iššūkiu – D. Trumpas JAV prezidento poste nėra geriausias galimas variantas regionui.

Kita vertus, D. Trumpo rinkiminė kampanija buvo pastatyta ant vienas kitai prieštaraujančių idėjų, todėl sunku atskirti grūdus nuo pelų. Tik laikas parodys, kurios naujojo JAV Prezidento nuostatos tebuvo rinkiminės kampanijos dalis, o kuriomis jis tiki iš tikrųjų.