Tai nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo ketvirtadienį priimtoje nutartyje – teismas nutarė, kad Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Š. Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi būti nagrinėjamas Lietuvos ar Estijos teisme.

„Šarūnas Stepukonis visus mokėjimus „OB Holding 1 OÜ“ atliko į lietuvišką (ne estišką) mokėjimo sąskaitą. (...) Iš viso 31,6 mln. eurų“, – rašoma nutartyje. 

„BaltCap“ įmonių teigimu, „OB Holding 1“ nepaaiškino, kodėl, turėdama teisę organizuoti lošimus tik Estijoje, ji turėjo sąskaitą Lietuvos mokėjimo įstaigoje „Paysera“ ir kodėl į ją priiminėjo kliento – Lietuvos piliečio pervedamas dideles sumas.

„Be to, Šarūnas Stepukonis mokėjimus į „OB Holding 1“ sąskaitą atliko būdamas Lietuvoje, o ne Estijoje“, – teismui teigė bendrovės.

Š. Stepukonis iki 2021 metų birželio pavedimus atliko į „Olympic Casino Group Baltija“ sąskaitą už lošimus tinklapyje olybet.lt, po to – tik į „OB Holding 1“ sąskaitą tinklapyje olybet.ee. Anot Lietuvos bendrovių, „Olympic Casino“ neužtikrino, kad būtų vykdomi tik socialiai atsakingi lošimai, bei leido žaisti asmenims, turintiems lošimo problemų.

„Ieškovėms (fondo įmonėms „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ – BNS) nėra abejonių, kad tai nebuvo atsitiktinumas – tai įvyko ne tik su „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1“ žinia, bet, tikėtina, būtent jiems rekomenduojant atlikti tokį veiksmą, tai yra veikiant kartu (bendrininkaujant)", – rašoma teismo nutartyje.

Šarūnas Stepukonis mokėjimus į „OB Holding 1“ sąskaitą atliko būdamas Lietuvoje, o ne Estijoje.

„Jei atsakovai („Olympic Casino“ ir „OB Holding 1“ – BNS) būtų laiku identifikavę, kad Š. Stepukonis turi priklausomybę azartiniams lošimams ir ėmęsi priemonių, ieškovės nebūtų patyrusios žalos arba ji būtų reikšmingai mažesnė“, – teismui teigė fondo bendrovės.

„BaltCap“ fondo bendrovės taip pat nurodė įtariančios, jog Š. Stepukonis pervedė jų lėšas į savo asmeninę sąskaitą, kad  dalyvautų nuotoliniuose azartiniuose lošimuose.

Apeliacinis teismas trečiadienį pirmos instancijos teismui perdavė bylą dėl ieškinio teismingumo nagrinėti iš naujo. OB Holding 1“ teigimu, bylą turi nagrinėti Estijos teismai.

„BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ Vilniaus apygardos teismui yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo.

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų.

Teismas pernai gruodį laikinai areštavo 26 mln. eurų vertės Š. Stepukonio turto ir lėšų, įskaitant ir laikomas bendrovėse „Olympic Casino“ bei „OB Holding 1“.

Be to, įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei Lenkijos „En Efficiency“ iš Š. Stepukonio bei Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers Central Europe“ prašo priteisti 5,485 mln. eurų. Teismas vasarį laikinai areštavo tokios vertės Š. Stepukonio turto bei uždraudė disponuoti jo sąskaitomis, įskaitant ir „Interactive Brokers“.

Ieškovės prašo bylų medžiagą pripažinti nevieša, tačiau dėl to sprendimų kol kas nėra. 

„Pagaliau startuojame su milijardo eurų finansine priemone, tiksliau, Lietuvoje šiai priemonei bus skirta 850 mln. eurų. (...) Finansinės paskolos, kurios yra skirtos investiciniams projektams, (...) industrijoms, kur Lietuva turi pasiekimų, bet vis dar reikia pagalbos“, – ketvirtadienį pristatydama finansinę priemonę „Milijardas verslui“ teigė A. Armonaitė.

„Kitą dieną po paskolos gavimo jiems iš karto nereikės atiduoti tų lėšų, bus galima išskirti per keletą metų ir tai tikrai yra išsiskiriantis projektas“, – pridūrė ji.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valdybos narės ir verslo plėtros vadovės Ingos Beiliūnienės teigimu, paraiškas įmonės galės teikti nuo pirmadienio, balandžio 29-osios.

Paskolomis galės pasinaudoti tiek labai labai mažos, tiek vidutinės įmonės, tiek labai didelės įmonės, dėl to tos sumos yra tokios – iki 250 mln. eurų.

 

„Planuojame startuoti balandžio 29 dieną po pietų. (...) Tikrai turime komandą kolegų, kurie yra pasiruošę konsultuoti, kaip parengti tas paraiškas, kaip pasiruošti“, – žurnalistams sakė I. Beiliūnienė.

Anot jos, paskolos bus teikiamos rinkos sąlygomis.

„Palūkanos bus rinkos – ką tai reiškia? Tai reiškia, kad lengvatinių paskolų šiuo atveju nebus. Bus vertinama ir kredito rizika, ir gebėjimas grąžinti, ir užtikrinimo priemonės turimos ir įkeičiamos už paskolą ir panašiai, tai nebus tos vadinamos valstybės pagalbos, nebus lengvatinių palūkanų, jos bus normalios, rinkos“, – sakė I. Beiliūnienė.

Anot jos, maksimali paskolos suma įmonei – 150 mln. eurų, o kartu su kitais bankais ar privačiais investuotojais – 250 mln. eurų.

„Paskolomis galės pasinaudoti tiek labai labai mažos, tiek vidutinės įmonės, tiek labai didelės įmonės, dėl to tos sumos yra tokios – iki 250 mln. eurų. Šiuo atveju kalbame tik apie sindikuotas paskolas, kada mes vienodomis sąlygomis kartu skolinam su privačiais investuotojais. (...) Tai tokiu atveju tos paskolos galės būti iki 250 mln. eurų visai įmonių grupei“, – BNS sakė „Invegos“ valdybos narė.

„Visais kitais atvejais, kai mes tiesiogiai skolinsim, tarkim, arba teiksim subordinuotas paskolas, (....) tai tokiais atvejais maksimalus paskolos dydis bus 150 mln. eurų“, – pridūrė I. Beiliūnienė.

A. Armonaitė taip pat teigė, kad grąžintos paskolos lėšos vėliau galės būti naudojamos naujoms paskoloms.

„Poveikis ekonomikai bus kur kas didesnis negu pačios priemonės biudžetas – 850 mln. eurų, iš grįžtančių lėšų, tai yra vis dėl to paskolos, tos lėšos sugrįš atgal į „Invegą“, atgal valstybei. Mes galėsime finansuoti kitus svarbius projektus ir tą esame pasiruošę padaryti“, – sakė ministrė.

I. Beiliūnienės teigimu, su tokia didelės apimties finansine priemone „Invega“ startuoja pirmą kartą.

Teismas trečiadienį paliko nenagrinėtą Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1“ prašymą nenagrinėti ieškinio Lietuvos teismuose ir perdavė pirmos instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Jis taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo vasario 8 dienos rezoliuciją, kad bylą turi nagrinėti Lietuvos teismai,

„Tokia (rezoliucijos – BNS) pirmosios instancijos teismo pasirinkta procesinio dokumento forma, nepateikiant šalims visiškai motyvų dėl ieškinio tarptautinio teismingumo, yra negalima, negali apeliacinėje instancijoje kartu išspręsti ieškinio teismingumo klausimo, nes tai paneigtų atsakovo ir kitų proceso dalyvių teisės į apeliaciją tinkamą įgyvendinimą ir pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principą“, – nusprendė Apeliacinis teismas.

„OB Holding 1“ Apeliaciniam teismui teigė, jog ginčą išsprendus tik rezoliucija, visos bylos šalys negali susipažinti su teismo motyvais ir įvertinti, kodėl jis nusprendė, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą.

„Tokio pobūdžio prašymų dėl ieškinio palikimo nenagrinėto ir civilinės bylos teismingumo išsprendimas nepatenka tarp CPK (Civilinio proceso kodekso – BNS) numatyto baigtinio sąrašo atvejų, kai teisėjas atitinkamus klausimus gali spręsti rezoliucija“, – teismui teigė „OB Holding 1“.

Estijos „OB Holding 1“ teigimu, bylą turi nagrinėti Estijos teismai.

Ieškiniai turi būti pareiškiami pagal atsakovo buveinės vietą (...)

 

„(...) Ieškiniai turi būti pareiškiami pagal atsakovo buveinės vietą, tai yra atsakovo buveinės vietos teismuose – šiuo atveju apelianto buveinė yra Estijos Respublikoje“, – teismui teigė „OB Holding 1“.  

„BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ Vilniaus apygardos teismui yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo.

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų.

Teismas pernai gruodį laikinai areštavo 26 mln. eurų vertės Š. Stepukonio turto ir lėšų, įskaitant ir laikomas bendrovėse „Olympic Casino“ bei „OB Holding 1“.

Be to, įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei Lenkijos „En Efficiency“ iš Š. Stepukonio bei Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers Central Europe“ prašo priteisti 5,485 mln. eurų. Teismas vasarį laikinai areštavo tokios vertės Š. Stepukonio turto bei uždraudė disponuoti jo sąskaitomis, įskaitant ir „Interactive Brokers“.

Ieškovės prašo bylų medžiagą pripažinti nevieša, tačiau dėl to sprendimų kol kas nėra.

„Turime jau preliminarius duomenis už tris mėnesius. (...) Tai sakyčiau, kad bendras paveikslas sudėjus visus mokesčius yra maždaug toks, koks ir buvo prognozuotas rengiant valstybės biudžeto projektą“, – antradienį ministerijos, Finansų Instituto ir „Rockit Vilnius“ tvarumo forume BNS sakė G. Skaistė.

Pasak jos, PVM pajamos kovą, kaip ir vasarį, buvo renkamos geriau.

„Bet tuo pačiu ir gyventojų pajamų mokestis yra renkamas yra šiek tiek optimistiškiau, dėl to, kad gyventojų pajamos auga šiek tiek sparčiau negu buvo prognozuota rengiant valstybės biudžeto projektą“, – teigė ministrė.

Trijų mėnesių biudžeto surinkimo duomenis Finansų ministerija paskelbs gegužės pradžioje.

Sausį-vasarį mokesčių iš PVM surinkta 1,2 mlrd. eurų – 7,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laiku 2023 metais. Tačiau vasarį atsilikimas buvo mažesnis nei sausį – atitinkamai 1,7 ir 10,6 proc. mažiau.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio per du mėnesius siekė 805 mln. eurų ir buvo 13,3 proc. didesnės nei pernai.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus anksčiau teigė matantis riziką, kad PVM planas šiemet gali būti ir neįvykdytas, o „tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste“. Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.

„Dauguma (savivaldybių – BNS) atnaujino šildymą arba atidėjo jo pabaigą, arba atšaukė merų nutarimus, nes dabar temperatūra labai nukrito, matote, kas darosi už lango. (...) Netgi Alytus, Marijampolė buvo paskelbę ir atšaukė, visa eilė mažesnių savivaldybių – Rokiškis, Kupiškis, Kėdainiai“, – BNS pirmadienį sakė V. Lukoševičius.

Pasak jo, iš didžiųjų miestų, šildymo sezono kol kas neatnaujina tik Vilnius. Tačiau sostinės savivaldybė kiek vėliau pranešė taip pat vėl tieksiant šildymą.

„Įsivyravę vėsūs orai ir pasirodžiusios snaigės reiškia viena – Vilniaus mieste atnaujinamas šildymo sezonas“, – pirmadienį pranešė savivaldybė.

Apskritai nereikėtų skelbti šildymo sezono pradžios ir pabaigos – automatizuoti prietaisai matuoja lauko ir vidaus temperatūrą ir šildo tiek, kiek reikia.

 

V. Lukoševičius pabrėžė, kad šildymo sezono atnaujinimas reiškia papildomas išlaidas, todėl, anot jo, sostinės savivaldybė nutraukusi šildymą taip anksti padarė klaidą.

„Šiemet jie (Vilniaus savivaldybė – BNS) tikrai paskubėjo, ilgalaikė prognozė rodė, kad temperatūros kris. Ir nežinau, kokiais ten sumetimais tą padarė, skirtingai negu kiti didieji miestai, kurie neskelbė šildymo sezono pabaigos, tiesiog jį tęsė toliau, žinodami, kad ten didelių išlaidų nėra“, – sakė V. Lukoševičius.

„Tas junginėjimas yra beprasmis ir papildomos išlaidos, nes tokie kaip „Mano būstas“ ir panašūs, jie turi siųsti savo darbuotojus į šilumos punktus, užsukti sklendes, atjungti šildymo sistemą ir dabar reikia vėl įjungti“, – teigė asociacijos vadovas.

V. Lukoševičiaus nuomone, apskritai nereikėtų skelbti šildymo sezono pradžios ir pabaigos – automatizuoti prietaisai matuoja lauko ir vidaus temperatūrą ir šildo tiek, kiek reikia.

„Dabar, kai šildymas pats reguliuojasi, tokių šildymo sezonų skelbti nereikia“, – pabrėžė V. Lukoševičius.

Vilniuje ir Alytuje šildymas išjungtas antrą balandžio savaitę, tuo metu Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje jis nebuvo nutrauktas.

Šildymo sezoną savivaldybės gali baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių.

Apeliacinis teismas balandžio 11 dieną atmetė elektroninių apsaugos priemonių diegimo bendrovės „Euroelektronika“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo kovą priimtą nutartį, kuria netenkintas bendrovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

„Atsakovė (Gynybos resursų agentūra – BNS) pirkimą vykdė riboto konkurso būdu, tai yra skubos tvarka, įvertinusi Ukrainos kariuomenės poreikį kuo skubiau gauti minėtą įrangą, kuri yra svarbi vykdant pasipriešinimą Rusijos užpuolimui, o jos įsigijimas ir pristatymas yra neatidėliotinas“, – nusprendė Apeliacinis teismas.

„Euroelektronika“ ginčijo Gynybos resursų agentūros vasarį priimtą sprendimą, kuriuo teismas atmetė kaip netinkamą bendrovės pasiūlymą nešiojamų bepiločių orlaivių užkardymo priemonių pirkimo konkurse ir laimėtoja pripažino bendrovę „NT Service“.

Pasak „Euroelektronikos“, nėra neatidėliotino poreikio skubiai įsigyti šias priemones – sutartyje nurodytas 36 mėnesių terminas antidronų užsakymams pateikti.

Tuo metu Gynybos resursų agentūra teismui teigė, kad pagal konkurso sąlygas didžioji dalis – 350 iš 455 antidronų, turi būti pristatyta per du mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, o 36 mėnesių terminas galioja tik papildomiems 105 šautuvams užsakyti, todėl pirkimas turi įvykti skubiai.

„Kuo greičiau ši įranga galės būti pristatyta galutiniam naudotojui, tuo geriau aprūpinti ir saugesni bus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai bei turtas“, – teigė agentūra.

„Aegean Airlines“ atstovas Dirkas Steffensenas (Dirkas Stefensenas) sako, kad kol kas skrydžiai planuojami iki šių metų spalio.

„Nuo šiandien keleiviai turi galimybę skristi iš Vilniaus į Atėnus, o iš jų – į kitas vietas“, – penktadienį spaudos konferencijoje Vilniaus oro uoste sakė D. Steffensenas.

Graikijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Grigoris Karahalios teigė, kad skrydžiams sulaukus populiarumo, juos būtų galima išlaikyti ir žiemos metu.

„Siūlau išlaikyti šį skrydį žiemos sezono metu, kad būtų galima užtikrinti gerą šalių komunikaciją, ir tai padėtų padidinti susisiekimą ir sustiprinti ryšius su abiem šalimis“, – spaudos konferencijoje sakė G. Karahalios.

Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus teigė, kad tiesioginis skrydis į Atėnus atvers galimybę pasiekti daugiau šalių jungiamaisiais skrydžiais.

„Jau pirmo skrydžio metu pusė keleivių jungėsi būtent per Atėnų oro uostą ir šita tinklinė aviakompanija suteiks ir daugiau galimybių pasiekti Lietuvą ir pasiekti daugiau vietų Afrikoje, Europoje ir Artimuosiuose Rytuose“, – sakė S. Bartkus.

„Tikimės sulaukti daugiau negu 10 tūkst. keleivių (šiais metais – BNS) šiuo nauju tiesioginiu skrydžiu“, – pridūrė LTOU vadovas.

Skrydžiai iš Atėnų į Vilnių bus vykdomi ketvirtadieniais bei sekmadieniais 23 val., iš Vilniaus į Atėnus – ketvirtadieniais ir sekmadieniais 3 val. ryte.

„Aegean Airlines“ 2023-iaisiais vežė 180 skirtingų maršrutų iš 49 šalių.

„Valstybė turi daug turto, kurį naudoja visiškai neefektyviai. Trumpuoju laikotarpiu, kai dar ekonomikos atsigavimas nėra tvarus, galima ne didinti mokesčius, o žiūrėti, ką galima parduoti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, fondas gynybai finansuoti leistų pritraukti lėšų iš įvairių kitų šaltinių, ne tik mokesčių didinimo, pavyzdžiui, parduodant valstybės valdomų įmonių (VVĮ) turtą.

„Iš tiesų sprendimas yra labai geras, savalaikis, labai aiškus finansinis fondas, į kurį dalis lėšų ir kitos lėšos gali būti nukreiptos vienam tikslui – finansuoti krašto apsaugą. Tai svarbu ir dėl to, kad tada atsiranda ir daugiau galimybių fondą papildyti lėšomis ne iš mokesčių“, – aiškino analitikas.

Valstybė turi daug turto, kurį naudoja visiškai neefektyviai.

 

N. Mačiulio teigimu, 34 valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi per 8,4 mlrd. eurų turto, o pardavus, pavyzdžiui, kelių jų akcijų ir neprarandant kontrolinio paketo, būtų galima pritraukti apie 0,5 mlrd. eurų.

Anot ekonomisto, iš didinamų mokesčių galima ir nesurinkti būtinų pajamų, o tai pakenktų Lietuvos ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje.

„Kol tas ekonomikos atsigavimas nėra labai tvarus, mes galime pasimokyti, pavyzdžiui, iš Estijos – bandymai subalansuoti greitai valstybės finansus padidinant mokesčius pagilina ekonomikos nuosmukį ir biudžeto pajamos nedidėja. Tie pasvarstymai dėl mokesčių didinimo turi būti labai apsvarstomi ir savalaikiai“, – aiškino N. Mačiulis.

N. Mačiulis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, didesnis pelno mokestis galėtų atbaidyti svarbius užsienio investuotojus.

„Pelno mokestis turi bent dvi dideles problemas: gali būti ekonominis nuosmukis, įmonės neuždirba pelno, nėra ir pajamų. (...) Jis rizikingas ir dėl to, kad geriausia krašto apsauga yra ne tik tiesioginės investicijos į gynybos pramonę, ne tik investicijos į dronus, amuniciją ir visas kitas priemones, (...) bet kuo didesnis dalyvavimas užsienio rinkose“, – sakė „Swedbank“  ekonomistas.

„Jeigu čia bus JAV, Vokietijos, Šiaurės šalių įmonių, tų šalių pelningas noras ginti Lietuvą bus daug didesnis negu priešingu atveju. Taip pat atitinkamai priešiškų valstybių noras pulti šalį, kur yra daug JAV kapitalo, bus labai ribotas“, – pabrėžė N. Mačiulis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį sakė, kad pelno mokesčio didinimas 2 procentiniais punktais paveiktų Lietuvos konkurencingumą, nes šalyje nėra nulinio reinvestuojamo pelno.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.

Bankas sausį teigė besitikintis, kad 2025 metais šalies ekonomika augs 2,5 proc. – 0,5 punkto daugiau nei prognozuota lapkritį.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, manoma, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.

„Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausi Europos Sąjungoje, sunku surasti tokių Europos Sąjungos šalių, kuriose gyventojai taip aukštai vertintų savo finansinę padėtį. (...) Lietuva yra pirmoji ir vienintelė Baltijos valstybė, kur pramonė jau auga“, – ketvirtadienį pristatydamas naujausias banko prognozes teigė N. Mačiulis.

Šių metų vidutinės infliacijos prognozę bankas mažina nuo 1,5 iki 1 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę didina nuo 8,5 iki 9,2 proc.

„Lietuvos įmonės ir gyventojai gana nesunkiai išgyveno pasaulinės pramonės recesijos ir aukštų palūkanų normų laikotarpį. Nedarbo ir bankrotų lygis išliko žemas, būsto įperkamumas vėl pradėjo didėti, net matomi pirmieji šios rinkos atsigavimo ženklai. Bent jau ekonomikos fronte šiemet matome vis daugiau teigiamų tendencijų“, – teigė N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas šiemet mažins šiek tiek lėčiau nei tikėtasi anksčiau – keturis kartus iki 3 procentinių punktų.

Šalies eksporto augimas šiemet turėtų siekti 2,5 proc., kitais metais – 4,4 proc., importo – atitinkamai 5 ir 8,5 proc.

„Swedbank“ prognozuoja, kad nedarbo lygis išliks stabilus – 6,8 proc. šiais metais ir 6,4 proc. kitais.

Lietuvos politikai Vokietijos įmonės investicinius planus sveikina ir vadina vienais didžiausių šalies istorijoje, tačiau netikėtos naujienos užklupti baisogaliečiai – sutrikę.

Vieni viliasi, jog pokyčiai į miestelį įneš gyvybės: atvažiuos daugiau jaunimo, bus sutvarkyta infrastruktūra, išaugs darbo vietų skaičius, o ir pati vieta taps labiau saugoma. Kiti vis dėlto baiminasi, kad nė 2 tūkst. gyventojų neturinti Baisogala išties sulauks baisaus galo, tapusi priešiškų valstybių taikiniu.

Gamyklą svarstoma statyti netoli miestelio esančioje valstybinėje žemėje, kur šiuo metu įsikūręs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas.

„Ar reikia mums čia rodytis?“

Penkis amžius skaičiuojančią Baisogalą supa miškai, laukai ir ūkiai. Prieš beveik du dešimtmečius čia gyventi persikėlus pensininkė Adelija BNS teigė Klaipėdą palikusi ieškodama ramaus gyvenimo. Tačiau pastarųjų dienų naujienos buvusią gintaro dirbinių menininkę privertė susimąstyti, ar jis toks išliks ir ateityje.

„Yra visokių žmonių, vieni sako, kad labai nori, sako bus investicijos, bus labai gerai, o kiti sako, kad jeigu bus kas nors, tai pirmas smūgis bus Baisogaloj. Yra visokių žmonių, o aš, aš nežinau, ką pasakyt“, – kalbėjo 65-erių moteris.

Buvusi medikė Birutė mano, jog amunicijos gamyklos Lietuvai reikia, tačiau pastaroji turėtų atsirasti toliau nuo gyvenvietės.

„Aš tą gamyklą norėčiau, kad statytų kažkur toli nuo miestelio, bet statyti ją būtina. Bet čia per daug arti, nes čia yra gimnazija, yra ligoninė, senelių namai ir dar kiti statomi. Tada į tą pensininką pirmas taikinys bus“, – BNS sakė 77–erių senjorė.

Moteris teigė nuogąstaujanti ir dėl galimos taršos.

„Mes turim šalia jau gamyklą, kuri mums kartais trukdo gyventi. Bijom dėl taršos“, – kalbėjo buvusi medikė.

Medicinos prietaisų gamyklos darbuotoja Gintarė Vandzevičiūtė BNS sakė, kad apylinkėse atsiradus artilerijos gamyklai, grėsmė Lietuvai tik padidės.

„Nelabai kokia (naujiena – BNS), bus taikinys didžiausias. – kalbėjo 31-erių moteris. – Nemanau, kad labai reikalingas dalykas, nes esam tam taikinyje ir taip, ar reikia mums čia rodytis?“

Vis tik 46-erių Stasys Kazlauskas tvirtino manąs, kad gamyklos atsiradimas turės teigiamą impulsą miestelio gyvenimui.

„Reikalinga gamykla. Bus apgyvendinimas, maitinimas, pajamos“, – vardino vyras.

Šalies pareigūnų ambicijos dar didesnės, jie tikisi, jog „Rheinmetall“ Lietuvoje užmegs ryšius su vietos gynybos pramonės įmonėmis ir universitetais.

Verslininkai naudos vertinti neskuba

Baisogalos centre didelio pasirinkimo, kur pavalgyti, nėra, tačiau iki šiol čia nebuvo ir daug potencialių klientų. Vietos verslininkai sako atidžiai sekantys informaciją apie galimas vokiečių investicijas, tačiau abejoja, ar dėl gamyklos atsiradimo jau esančios kavinės bus pilnesnės.

„Mes negalvojame per daug, kaip bus, taip ir gyvensime. (...) Jeigu pastatys tą gamyklą, tai joje pastatys ir kavinę“, – svarstė netoli miestelio centro esančio restorano „Pas Zitą“ savininkė Zita Šimkevičienė.

Netoliese esančios „Bajoro užkandinės“ vadovas Grantas BNS teigė, jog kol kas gerai įvertinti gamyklos įtaką verslui per anksti – žmonės dar tik pratinasi prie naujienos.

Viena vertus, gerai verslams, kita vertus, turėti taikinį Lietuvos vidury nėra malonu.

„Pirmą kartą apie tai išgirdau realiai prieš dieną. Daug visko, daug diskusijų tikrai iškilo bent jau tarp draugų tai tikrai“, – sakė vyras.

„Viena vertus, gerai verslams, kita vertus, turėti taikinį Lietuvos vidury nėra malonu“, – pridūrė jis.

Gėlių parduotuvės „Baisogala. Gėlės. Balionai. Pas Danguolę“ savininkė Danguolė BNS taip pat teigė negalinti įsivaizduoti, kaip miestelis pasikeis atsidarius gamyklai. Vis dėl to, moteris tvirtino mananti, kad jos verslas pokyčių nepatirs.

„Gal maistu labiau rūpinsis žmonės, – kalbėjo verslininkė. – Laikas parodys, čia dabar tikrai niekas negali nuspėti.“

„Gamykla turi kažkur stovėti“

Dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai antradienį Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą. Netrukus tikimasi pradėti derybas dėl investicijų sutarties.

Lietuvos pareigūnai tikisi pagrindinius darbus, įskaitant statybas, pradėti dar šiemet.

Savo ruožtu Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau šalyje statyti savo gamyklas.

Iki šiol apie galimą gamyklos Baisogalos seniūnė sako nežinojusi, tačiau vokiečių milžinės planus vertina džiugiai, nors gyventojai ir baiminasi.

„Kaip suprantu, čia daug kam buvo naujiena, netgi mūsų rajono vadovams, tikrai su niekuo nebuvo derinta, bet ar to tikrai reikia? Nes vis tiek čia valstybinės reikšmės objektas. Ir dar karinis“, – BNS sakė Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė.

Ji teigė suprantanti žmonių nuogąstavimus, nes kol kas apie planus informacijos nėra daug, tačiau vylėsi, kad pokyčiai miesteliui bus tik į naudą.

„Galim bijoti, galim nebijoti, bet ta gamykla turi kažkur stovėti. O užduoti klausimą, kodėl pas mus, o ne kitur, tai mažų mažiausiai žemažiūriška“, – pabrėžė Baisogalos seniūnė.