-
Internetinės melodramos byla: teisiamojo draugė pripažino, kad per ją vos nenužudytas žmogus 23
Sutenerio šešėlis
Kaip jau rašyta, ši neeilinė drama, kurios aplinkybes narplioja Kauno apygardos teismas, įvyko pernykštį spalį viename Kėdainių Josvainių gatvės daugiabutyje. O jos dalyvius į meilės trikampį suvedė internetas. Būtent ten buvusi Tomo Škuto, kurio bute viskas įvyko, šiandien teisiamo už pasikėsinimą nužudyti, sugyventinė Auksė P. susipažino ir su teisiamuoju, ir su vos per plauką mirties išvengusiu vilniečiu Jurijumi (vardas pakeistas).
„Tai šitas žudikas – dar ne kalėjime?!“ – susitikęs prieš mėnesį T. Škutą prie teismo salės durų neslėpė nustebimo Jurijus, prasidėjus posėdžiui pasakojęs, kad sužinojęs, jog teisiamasis – ne Auksės P. brolis, kaip teigė jie abu, o jos – vyras, jau po to, kai atsidūrė jo gyvybę gelbėjusių medikų rankose ir iš policijos pareigūnų.
Tiesa, iš pradžių teismui parodymus davė pasikėsinimu nužudyti kaltinamas T. Škutas, iki šiol neturėjęs jokių reikalų su Temide.
Tomas Škutas/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Jis pasakojo, kad susipažino su Aukse P. prieš penkis mėnesius iki tos nakties įvykių. Ir po mėnesio ši jau atsikraustė pas jį. O dar po trijų mėnesių jis pradėjo gauti SMS žinutes iš kažkokio Evaldo.
„Jis teigė, kad esu jam skolingas 200 eurų, kuriuos turiu perduoti Auksei. Kai pasiteiravau jos, kas šios SMS autorius, Auksė pasakė, kad tai – jos suteneris, nes ji teikia tam tikras paslaugas už pinigus. Tačiau perdavus jai nurodytą sumą, Evaldas pareikalavo jau 1 tūkst. eurų, kurių mokėti aš jau neketinau. Tada sulaukiau iš jo grasinimų, kad tai geruoju man nesibaigs. O po to – ir žinios, kad jis atsiunčia pas mus svetimą vyrą, o aš turėsiu jam prisistatyti Auksės broliu. Sutikau tik Auksės įtikintas, kad tarp jų nieko neįvyks“, – maždaug tokia buvo nusikaltimo, kuriuo šiandien kaltinamas T. Škutas, priešistorė, kurią jis pateikė teismui.
Iškalbingos SMS
Teisiamasis teigė pats ir pasitikęs tada iš Vilniaus į Kėdainius savo automobiliu pas juos atvykusį svečią.
Po to visi trys vaišinęsi svečio atvežtomis vaišėmis. Galiausiai atėjus vidurnakčiui, paaiškėjo, kad šis nevyks nakvoti į viešbutį, kaip buvo planuota, o pasiliks pas juos. Apie tai taip pat SMS žinute pranešė Evaldas, ir vėl grasinęs, kad nesutikus su tuo, Auksė P. bus išžaginta būrio vyrų.
Teisiamasis pasakojo, kad po tokios įvykių sekos pats ir paklojęs Auksei P. su svečiu lovą svetainėje bei nuėjęs į gretimą kambariuką. Tačiau užmigti negalėjęs dėl garsų, kurie netrukus ėmė sklisti iš svetainės. Iš pradžių – garsių bučinių. Po to – kažkokio mįslingo dundesio, po kurio jau pašokęs iš lovos ir nubėgęs į svetainę.
Uždegus šviesą, joje ant grindų gulėjo ir Auksė P., ir svečias. Šis buvo viršuje.
Tai pamatęs jis jau nesusivaldė – nubėgo į virtuvę, stvėrė peilį ir, grįžęs į svetainę, puolė juo svečią. Nors vėliau prisipažino, kad svečias su Aukse P., juos užklupus ant grindų, nebuvo nuogi: ji – su chalatu, jis – su glaudėmis. Ir tuo metu jie nesimylėjo.
Pasakojo teisiamasis ir apie iškalbingą susirašinėjimą, palikus svečią su Aukse P., iš pradžių – su pastarąja, po to – su Evaldu. Auksė P. jam rašė, kad neištvers nakties be jo. O, jeigu dar svečias prie jos lįs, tai jau geriau – mirti. Susijaudinęs neblaivus sugyventinis jai atrašęs, kad ji šauktų – jis atbėgs. Tačiau Auksė P. toliau rašė, kad bijo dėl jo, nes svetainėje įrengta vaizdo kamera.
Auksė P./Justinos Lasauskaitės nuotr.
Galiausiai prasidėjo SMS iš Evaldo. „Jie bučiuojasi! Jau mylisi!” – rašė Auksės P. suteneris, kuris viską sekė per svetainėje įrengtą vaizdo kamerą.
„Sukilo pavydas. O dar alkoholis… Žodžiu, pasielgiau siaubingai, dėl ko labai gailiuosi“, – reziumavo T. Škutas, kaltinamas pasikėsinimu nužudyti.
Nuojauta neapgavo
Jurijus, turėjęs prisiekti teismui, kad nemeluos, pasakojo, kad susipažino su Aukse P. internetinėje pažinčių svetainėje draugas.lt. Ir maždaug po mėnesio susirašinėjimo sulaukė iš jos pasiūlymo atvykti pas ją į svečius. Auksė P. rašė, kad gyvena Kėdainiuose su broliu. O, pasiteiravus, ką jie su šiuo darys susitikę, Auksė P. nieko neatrašė.
Sukilo pavydas. O dar alkoholis… Žodžiu, pasielgiau siaubingai, dėl ko labai gailiuosi.
O tą penktadienį ji skubino Jurijų kuo greičiau baigti darbą, nes teigė, kad šeštadienį jo priimti negalės, nes turi važiuoti pas mamą.
Tačiau paskambinus Auksės P. duotu telefono numeriu, atsiliepė vyriškas balsas, prisistatęs jos broliu. Anot Jurijaus, pašnekovas netgi jį kurstė – teigė, kad, jeigu jis – vyras, tai turi atvažiuoti ir susipažinti su jo seserimi.
Ir Jurijus, įveikęs daugiau kaip 100 kilometrų atstumą nuo Vilniaus iki Kėdainių, dar tą patį vakarą atvyko pas Auksę P.. Teisme jis pasakojo, kad rado šią jau gerokai įkaušusią. Buvo neblaivus ir jos brolis.
T. Škutas teisme prisipažino, kad iki svečio atvykimo jiedu su Aukse P. gėrė vermutą, po to – svečio kartu su alumi atsivežtą šampaną, galiausiai pabaigė alumi.
„Jau iš pat pradžių buvo nuojauta, kad man gali kažkas nutikti. Bet iš pradžių alkoholį vartojo tik jie, nes man reikėjo vėliau ieškotis viešbučio arba grįžti į Vilnių. Išgėriau vieną atsivežtą alaus skardinę tik tada, kai Auksė pasakė, kad galėsiu likti nakvoti, nes jai rytoj pas mamą nebereikia“, – buvo linkęs prisiminti Jurijus.
Pareiškė penkiaženklį ieškinį
Pasakojimą apie to vakaro kulminaciją Jurijus pradėjo nuo to, kad po tokio Auksės P. pareiškimo pasiteiravęs jos brolio, ar šis nėra prieš. Brolis neprieštaravo. O Auksei P. po kurio laiko pasakius, kad ji jau nori miego, net palinkėjo labos nakties.
Jurijus tikino, kad buvo pavargęs po darbo ir apie jokį seksą negalvojo. Tačiau Auksė P. pati pradėjo jį bučiuoti. Bet dėl nestabilios lovos jie netrukus nuriedėjo nuo šios ant žemės.
Iš pradžių buvo juokinga, bet netrukus kambaryje buvo uždegta šviesa. Ir jis pamatė artėjantį Auksės P. brolį, kurio akys buvo kvadratinės, su peiliu rankoje.
Anot Jurijaus, vos spėjus pagalvoti apie šuolį iš balkono, Auksės P. brolis jį puolė. Šio išpuolio padarinius – likusias dvylikos siūlių žymes kakle bei sužalojimus kairėje krūtinės pusėje nukentėjusysis demonstravo, ir duodamas parodymus teismui.
T. Škutui pareikštas kaltinimas pasikėsinus jį nužudyti mažiausiai keturiais peilio dūriais.
Nukentėjusysis pasakojo prašęs teisiamojo jo nežudyti. Tačiau šis nustojo jį žaloti, tik Auksei P. su telefonu rankoje išbėgus iš buto. Kaip paaiškėjo netrukus – kviesti policiją.
Pasak Jurijaus, atsigavęs Kauno ligoninėje po operacijos, jis skambinęs Auksei P. ir klausęs, kodėl ši melavusi, kad Tomas – jos brolis. Auksė P. esą apgailestavo ir siūlė sumokėti jam gydymo išlaidas.
Tai dar iki teismo padarė T. Škutas, sumokėjęs Valstybinei ligonių kasai daugiau kaip 260 eurų, dėl ko ši atsiėmė savo ieškinį. Tačiau dar liko nukentėjusiojo ieškiniai: 10 tūkst. eurų už padarytą turtinę žalą ir 50 tūkst. eurų, kurių prašoma, kaip moralinio atlygio.
Prireikė psichiatrų pagalbos
T. Škutas tikino, kad žudyti svečio neketino. Ir blaivus niekada nebūtų taip pasielgęs. Tačiau nesuvaldė tada jo užvaldžiusio pavydo.
Atsipeikėjo tik pamatęs kraujo klanus. Ir dar davęs rankšluostį sužalotajam, kad jis užspaustų šiuo žaizdą kakle iki greitosios atvykimo.
Be to T. Škutas pasakojo tik po šio įvykio sužinojęs, kad Auksė P. viską išsigalvojo, keršydama dėl jai nepatikusio dalies judviejų sekso, apie ką ji jau buvo jam sakiusi, bet jis nenorėjo to girdėti. Dėl to buvo sugalvotas ir Evaldas, už kurį iš tikrųjų rašė pati Auksė P., iš pradžių sugalvojusi apmokestinti tik savo norų paisantį sugyventinį, bet galiausiai nuėjusi per toli.
Auksė P., su kuria po šių įvykių, nebendrauja nei teisiamasis, nei nukentėjusysis, turi šioje byloje tik liudytojos statusą. Dėl jo teisėsaugininkai negalėjo parodyti šios merginos psichiatrams, nors klausimų šiems dėl jos sveikatos būklės tikrai buvo.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Tačiau psichiatrams parodytas T. Škutas. Jų prašyta atsakyti, ar kaltinamasis pasikėsinimu nužudyti nesigriebė tą naktį peilio, būdamas afekto būsenos. Specialistai šią prielaidą paneigė.
Pati sau prieštaravo
Šiandien teisme apklausta ir pati Auksė P., buvusio sugyventinio teigimu, po bylon sugulusių įvykių grįžusi gyventi pas tėvus į kitą Lietuvos miestą.
Belaukiant teismo posėdžio, ji ir T. Škutas dėjosi vienas kito nepažįstantys. Tačiau akivaizdžiai labiau jaudinosi jis. „Matau šiandien ją po tų įvykių, už kuriuos esu teisiamas, pirmą kartą“, – prisipažino T. Škutas vienintelei šios bylos posėdžiuose dalyvaujančiai žiniasklaidos atstovei iš portalo kauno.diena.lt.
Auksės P., taip pat turėjusios prisiekti, kad nemeluos, apklausa teisme užtruko apie keliolika minučių. Tačiau ir jų užteko suprasti, kad ji bėga nuo šios bylos kaip nuo ugnies.
Auksė P. iš esmės patvirtino savo parodymais teisiamojo ir nukentėjusiojo pasakojimus. Tačiau buvo linkusi akcentuoti, kad svečias pats pradėjo prie jos lįsti. Ir esą ji iškrito iš lovos, bandydama nuo jo trauktis, o Jurijus – paskui ją.
O bandant išsiaiškinti, kodėl ji pasikvietė tada šį į judviejų su teisiamuoju butą, Auksė P. tikino norėjusi Jurijui padėti išspręsti prastų jo santykių su mama problemą. Todėl ir pamelavusi T. Škutui, kuris tikėjo viskuo, ką ji besakytų, kad Jurijus yra jos sutenerio Evaldo viršininkas.
Auksės P. atvirumas, duodant parodymus teismui, vietomis tiesiog šokiravo ir glumino. Net ne viską galima ir paviešinti. Visa tai sutilpo į T. Škuto advokato klausimą: „Iš pradžių prigirdote, po to darote viską, kad sukeltumėte pavydą, o po to teigiate, kad nesitikėjote, kad jis gali taip pasielgti?“
Auksė P. į tai atsakė, kad T. Škutas niekada anksčiau nebuvo agresyvus, o ji niekada anksčiau taip nesielgė su vyrais. Ir negali pateisinti savo elgesio, kaip ir šio paaiškinti. Nors čia pat patvirtino, kad tai buvo jos kerštas T. Škutui „dėl jų lovos reikalų“, nes šis grasino, netenkinant jo seksualinių įgeidžių, ją palikti. O ji sugyventinį mylėjo.
Esmę atskleidė detalės
Auksės P. parodymų greitakalbėje netrūko ir kitų iškalbingų detalių.
Ji prisipažino, kad išbėgo tada iš buto, kuriame prasidėjo žūtbūtinė dvikova, ne kviesti policijos, o išsigandusi, jog T. Škutas nepradėtų smurtauti ir prieš ją. O apie tai, kokia ji kerštinga, liudijo ir teismui atskleistas faktas, kad Jurijus tada atvažiavo iš Vilniaus į Kėdainius, neturėdamas teisės vairuoti.
Tačiau teisiamojo advokatui pavyko iš Auksės P. išpešti, kad būtent ji kalta dėl to, kas įvyko. Po ko ji skubiai paliko teismo salę, prieš tai dar pasitikslinusi, ar daugiau jai nereikės čia atvykti.
Auksei P. išėjus, teisiamojo ir nukentėjusiojo dvikova tęsėsi toliau. Tik šį kartą – žodžiais.
„Randai, kuriuos padarei, liks visam gyvenimui, net ir gavus iš tavęs pinigus!“ – sunkiai valdėsi ir Jurijus, pradėjus gvildenti, kokią sumą iš prašomo moralinio atlygio T. Škutas galėtų jam atlyginti. Šis tikino, kad ne daugiau kaip 5 tūkst. eurų. Ir ne iš karto, nes neuždirba per mėnesį ir 1 tūkst. eurų, be to, prasidėjo liga, dėl kurios būna nedarbingas ir ne vieną mėnesį.
Randai, kuriuos padarei, liks visam gyvenimui, net ir gavus iš tavęs pinigus!
T. Škuto advokato prašymu, į kitą šios bylos posėdį bus kviečiami specialistai, atlikę jau minėtą psichiatrinę ekspertizę jo ginamajam. „Turiu jiems klausimą, kaip, anot jų, psichiškai sveikas žmogus galėjo taip pasielgti – kokia buvo jo būklė tuo metu?“ – teigė T. Škuto advokatas.
Teisiamasis jam pritarė. Nukentėjusysis tikino, kad kviesti jokių specialistų nereikia, nes teisiamojo vieta – kalėjime.
Bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis nusprendė minėtus specialistus į kitą teismo posėdį kviesti. Pagal pareikštą kaltinimą T. Škutui gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.
-
R. Jakščiui pakvipo trimis vasaromis už grotų: skirtą areštą gali pratęsti ilgesnis įkalinimas 8
Finišas – po kelių savaičių
Kaltinimą palaikantis prokuroras šiandien pasiūlė įkalinti 25-erių R. Jakštį puspenktų metų. Tačiau, kadangi jis pripažįsta savo kaltę, sumažinti šią bausmę iki laisvės atėmimo trejiems metams.
Nukentėjusiųjų atstovų advokatas pritarė prokuroro siūlomai bausmei. Tačiau R. Jakščio advokatės, po ginamojo prisipažinimo jau negalėjusios prašyti jį išteisinti, siūlė teismui, jeigu šis nuspręstų skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pats R. Jakštys, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, pareiškė, kad pasitiki teismu.
Savo sprendimą teismas skelbs birželio 9-ąją.
Kaip jau rašyta, šioje R. Jakščio byloje – trys nukentėjusieji, kuriuos teisiamasis, kaltinamajame akte įvardijamas kaip VšĮ „Mokinio karjera“ generalinis direktorius, susirado įvairiuose renginiuose, dalis kurių buvo susiję su minėtos įstaigos veikla.
Prieš penkerius metus įkurta VšĮ „Mokinio karjera“, registruota viename Šarkuvos gatvės daugiabutyje, internete skelbėsi esanti moksleiviams skirta karjeros ugdymo agentūra, kurios veikloje – ir edukacinių ekskursijų organizavimas.
Nusikaltimai, inkriminuojami šioje byloje R. Jakščiui, apima laikotarpį nuo 2021-ųjų rugpjūčio iki 2022-ųjų vasario. Tačiau ją teismui rengę teisėsaugininkai linkę prisipažinti, kad jiems tikrai nepavyko nustatyti visų nusikaltimų, kuriuos per tą laiką galimai padarė R. Jakštys. Bet pavyko išsiaiškinti, kad minėtas septyniolikmetis buvo seksualiai išnaudotas Varšuvos viešbutyje, o kiti nukentėjusieji tvirkinti „Žaliakalnio terasų“ apartamentuose, kuriuos R. Jakštys tada buvo išsinuomojęs.
Lig šiol niekas nepadėjo
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas Kauno apylinkės teismui dar nagrinėjant pirmąją R. Jakščio bylą dėl keturių jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimo Varšuvos bei Berlyno viešbučiuose, kurią vainikavo 2021-ųjų gruodį paskelbtas nuosprendis, kuris ne per seniausiai, tenkinant Probacijos tarnybos teikimą, buvo sugriežtintas.
Ikiteisminis tyrimas, šiandien baigtoje nagrinėti byloje, pradėtas, gavus vieno iš nukentėjusiųjų tėvų pareiškimą, kad skandalingasis mentorius vėl tvirkina panašaus amžiaus berniukus. Vėliau į teisėsaugininkus kreipėsi ir kitų dviejų nukentėjusiųjų tėvai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Jakštys parodymų šioje byloje nedavė. Tačiau teisme prabilo. Ir, sprendžiant iš teismo teikiamos informacijos apie šią bylą, pripažino savo kaltę, nes bylą nuspręsta nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. O tai reiškia, kad turėtų būti trečdaliu sumažinta ir teismo skirta bausmė R. Jakščiui, jeigu jis bus pripažintas padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus.
Į šiandieninį teismo posėdį R. Jakštys, kurį lydėjo dvi advokatės, atvyko gerai nusiteikęs. Ir su policijos uždėta apykoje, tenkinant prokuroro prašymą sugriežtinti jam šioje byloje skirtą kardomąją priemonę po garsiai nuskambėjusių balandžio 12-osios įvykių Pasimatymo akligatvyje, kuomet jo nuomotame kotedže buvo aptiktas, kaip įtarta, slepiamas keturiolikmetis, nors R. Jakščiui bendrauti su tokio amžiaus berniukais buvo uždrausta.
Remigijus Jakštys/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Po skambių pranešimų – biurokratinės kliūtys
Po minėto radinio, Probacijos tarnybos teikimu, buvo sugriežtinta ir 2021-ųjų gruodį Kauno apylinkės teismo R. Jakščiui skirta laisvės apribojimo bausmė už jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimą. Ji pakeista į maksimalų nusikaltimus padariusiems asmenims 90-ies parų areštą.
Nors ši nutartis ir buvo apskųsta, šis teismo sprendimas įsiteisėjo pirmadienį, Kauno apygardos teismui atmetus R. Jakščio advokatės skundą.
Tačiau, kaip portalui kauno.diena.lt prieš šiandieninį teismo posėdį teigė viena iš R. Jakščio advokačių, minėtas teismo sprendimas, geriausiu atveju, bus pradėtas vykdyti tik birželį, nes yra tam tikri terminai informuoti apie tai, kad skundas atmestas, šį sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą, po to – šiam parašyti pavedimą Kauno policijai dėl sprendimo vykdymo. Galų gale – ir policija turi terminus, per kiek laiko privalo tokį pavedimą įvykdyti.
-
R. Jakštys toliau grimzta savo nuodėmių liūne: jo skriaudikams kol kas sekasi labiau? 13
Po grandininės reakcijos – gudrus ėjimas
Kaip jau rašyta, toks sprendimas buvo priimtas po garsiai nuskambėjusių balandžio 12-osios įvykių Pasimatymo akligatvyje, kuriame, anot kaimynų, R. Jakštys nuomojosi kotedžą nuo pernykščio rudens. Ir būtent pilietiškiems šio akligatvio gyventojams pranešus apie tą vakarą į šio nuomininko kiemą per tvorą įšokusį nepilnametį, R. Jakščio kotedže – po laiptais esančioje slėptuvėje buvo aptiktas keturiolikmetis.
Po šio didelį atgarsį turėjusio įvykio R. Jakštys ne tik skubiai pakeitė gyvenamąją vietą, persikeldamas į Žaliakalnį. Jam buvo sugriežtinta ir kardomoji priemonė Kauno apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamoje dar vienoje jo byloje dėl jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimo, pakeičiant namų areštą į intensyvią priežiūrą apykojės pagalba.
Ši neviešai nagrinėjama byla gegužės 10-ąją pagaliau atversta. Ir sprendžiant iš teismo teikiamos informacijos apie ją, ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavęs R. Jakštys teisme juos davė bei pripažino savo kaltę, nes bylą nuspręsta nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. O tai reiškia, kad turėtų būti trečdaliu sumažinta ir teismo skirta bausmė R. Jakščiui, jeigu jis bus pripažintas padaręs minėtus nusikaltimus.
Kaltinime – ir „Žaliakalnio terasos“
Kaip jau rašyta, minėtoje byloje 25-erių R. Jakštys kaltinamas ne tik jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimu, bet ir lytinės aistros tenkinimu su septyniolikmečiu, pažeidžiant nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę bei neliečiamumą ir sutrikdant jo sveikatą, bei apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, susijusiu su kompiuterinių paslaugų teikimu vienai Skandinavijos firmai.
Šioje byloje – trys nukentėjusieji. O R. Jakštys jos kaltinamajame akte įvardijamas kaip VšĮ „Mokinio karjera“ generalinis direktorius. Ši prieš penkerius metus įkurta viešoji įstaiga, registruota viename Šarkuvos gatvės daugiabutyje, internete skelbėsi esanti karjeros ugdymo agentūra, skirta moksleiviams, kurios veikloje – ir edukacinių ekskursijų organizavimas.
Nusikaltimai, inkriminuojami šioje byloje R. Jakščiui, apima laikotarpį nuo 2021-ųjų rugpjūčio iki 2022-ųjų vasario. Tačiau ją teismui rengę teisėsaugininkai linkę prisipažinti, kad jiems tikrai nepavyko nustatyti visų nusikaltimų, kuriuos per tą laiką galimai padarė R. Jakštys. Bet pavyko išsiaiškinti, kad minėtas septyniolikmetis buvo seksualiai išnaudotas Varšuvos viešbutyje, o kiti nukentėjusieji tvirkinti „Žaliakalnio terasų“ apartamentuose, kuriuos R. Jakštys tada taip pat buvo išsinuomojęs.
Remigijus Jakštys/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pirmoje byloje – keturios aukos
Savo kaltę R. Jakštys buvo pripažinęs ir ankstesnėje savo byloje, kuri baigėsi jau minėtu Probacijos tarnybos teikimu. Tiesa, paaiškinti savo elgesio jis tada nesugebėjo. Tačiau, pripažindamas kaltę, siekė būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal globėjos, augant vaikų namuose, laidavimą. Tačiau tai jam nepavyko.
Minėtoje byloje R. Jakštys kaltintas šešiomis nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimu. O joje buvo keturi nukentėjusieji, tvirkinti Varšuvos bei Berlyno viešbučiuose, kuriuose tada jie apsistojo nuvykę į renginius.
2021-ųjų gruodį Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad savo seksualinio pobūdžio veiksmais R. Jakštys galėjo sukelti minėtiems berniukams lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi tokiais dalykais bei iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą. Ir skyrė jam laisvės apribojimą vieneriems metams ir 40-čiai dienų, uždraudžiant bendrauti su nepilnamečiais bei lankytis įstaigose, kuriose jie mokosi bei gyvena.
Laukia sunki vasara
Minėtą nuosprendį prokuroras, prašęs griežtesnės bausmės, buvo apskundęs Kauno apygardos teismui. Ir šis jo skundą tada taip pat atmetė.
Tačiau apskųstas nuosprendis įsiteisėjo vėliau ir įvykių Pasimatymo akligatvyje metu tebegaliojo, dėl ko Probacijos tarnyba ir kreipėsi su teikimu į Kauno apylinkės teismą, kad šis pakeistų R. Jakščiui skirtą laisvės apribojimą į areštą. Teikimas tenkintas, skiriant R. Jakščiui maksimalų nusikaltimus padariusiems asmenims jo terminą – 90 parų.
Arešto bausmę Lietuvoje vyrai atlieka Alytaus, Kauno arba Šiaulių kalėjimuose, į kuriuos asmuo, kuriam skirta tokia bausmė, turi atvykti per septynias dienas nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Areštantai šiose įkalinimo įstaigose laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Skiriasi ir jų darbotvarkės. Areštantams nenumatomi jokie darbai. Tačiau, pasak portalą kauno.diena.lt konsultavusių Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovų, areštanto maitinimui per dieną skiriami tik 3,30 eurų. Nekokios ir jų buitinės sąlygos.
Neieškomi ar nerandami?
Dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimo jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimo, pradėtas po įvykių Pasimatymo akligatvyje, dar nebaigtas. Jame R. Jakštys tebeturi specialaus liudytojo, t. y. asmens, kuris apklausiamas dėl galimai paties padaryto nusikaltimo, trūkstant duomenų pareikšti jam dėl to įtarimą, statusą, nors minėtas keturiolikmetis, tada aptiktas jo nuomoto kotedžo slėptuvėje, jau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Kaip jau rašyta, po įvykių Pasimatymo akligatvyje R. Jakštys teigė sulaukęs grasinimų „Būsi sulaužytas greitu metu“, „Pagausiu – užmušiu“ ir pan. O balandžio 17-ąją, apie 18.30 val., buvo ir užpultas dviejų asmenų. Tai įvyko gatvėje netoli nuomoto kotedžo. Tačiau į policiją jis dėl to nesikreipė, nes užpuolikai teigė, kad tokiu atveju bus dar blogiau.
Justinos Lasauskaitės nuotr./Redakcijos montažas
Apie tai žiniasklaidai R. Jakštys pasakojo, atvykęs į teismo posėdį, kuriame nagrinėtas minėtas Probacijos tarnybos teikimas, sugipsuota ranka. Pateikė jis tada teikimą nagrinėjusiam Kauno apylinkės teismo pirmininkui Arūnui Purvainiui ir minėtų elektroninių grasinimų popierines kopijas.
Po grasinimų susidoroti buvo apmėtyta kiaušiniais bei įvairiomis šiukšlėmis ir R. Jakščio nuomoto kotedžo terasa bei langai.
Apie tai, kaip ir apie grasinimus, pareigūnams buvo pranešta per savitarnos portalą ePolicija.lt.
Pasak Kauno policijos atstovės, po aplinkybių patikslinimo konstatavus, kad nėra pakankamai įrodymų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo dėl grasinimų nuspręsta nepradėti. O pradėtose dviejose administracinėse teisenose dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, už kurį numatyta bauda nuo 30 iki 140 eurų, įtariamieji padarius šį nusižengimą taip pat kol kas nenustatyti.
-
Tragedija pakaunėje: daugėja įrodymų, kad dviejų vyrų mirtį prišaukė ne smalkės 15
Nauji faktai
Po portalo kauno.diena.lt publikacijos, pabendravus su Vilkijos apylinkių seniūnu Arūnu Bačiūnu, namo, kuriame įvyko tragedija, šeimininko dukros patikino, kad jo kaminas buvo nugriautas dar rudenį ir jų tėvas krosnimi nesinaudojo jau nuo tada, žiemą pasišildydamas specialiai šiuo tikslu uždegama dujine virykle. Ir to užtekdavo, nes pastaruoju metu jis gyveno vienas, o ligota sutuoktinė – pas dukras.
Be to, paaiškėjo, kad praėjusio šeštadienio, kada, greičiausiai, įvyko tragedija, vakarą šio namo šeimininko svečias buvo užsukęs į Daugeliškių parduotuvę, tačiau pirko joje tik alų. O iš minėto 0,7 litro butelio, kuris buvo rastas ant virtuvės, kurioje aptikti lavonai, stalo buvo nugerta vos 300 gramų. Taigi, panašu, kad tokio kiekio mįslingo šio butelio turinio galėjo ir užtekti įvykti tragedijai. Apie tai bylojo ir mirusiųjų pozos.
Buvo pasigesta tik vieno
Kaip jau rašyta, anot Vilkijos apylinkių seniūno, paskutinį kartą gyvus šiuos vyrus vietiniai matė antroje šeštadienio pusėje. 1972 m. gimusį R. G. važiuojantį dviračiu. Panašu, kad į svečius pas namo, kuriame įvyko ši mįslinga nelaimė, šeimininką E. B. , gimusį 1966 m. Šį paskutinį kartą gyvą kaimynai matė tądien po pietų kalbantis mobiliuoju telefonu.
Ligoninėje šio įvykio metu gulėjusi E. B. žmona sutuoktiniui neprisiskambino nuo sekmadienio. O trečiadienio ryte, kai vėl buvo tas pats, o ją išrašinėjo iš ligoninės, ji paskambino draugei ir paprašė, kad ši nueitų ir pažiūrėtų, kur dingęs jos sutuoktinis.
Tačiau draugė peradresavo šį prašymą jaunesnei kaimynei, kurios sutuoktinis, nuėjęs į E. B. namus, kurių durys buvo neužrakintos, ir rado šį bei jo svečią negyvus.
Namo šeimininkas sėdėjo be gyvybės ženklų atsirėmęs į krosnį. Toks pats jo svečias gulėjo ant grindų. Policijos suvestinėje akcentuojama, kad kūnai buvo be smurto žymių.
Asociatyvi Shutterstock nuotr.
R. G., gyvenusio gretimame Palazduonio kaime su sesers šeima bei tėvu, niekas nebuvo pasigedęs, nes jis, dažnai talkindavęs E.B. ūkio darbuose, ir anksčiau ne visada grįždavo nakvoti į namus.
Iškalbingos detalės
Anot Vilkijos apylinkių seniūno, policijos versija, kad šie vyrai, greičiausiai, apsinuodijo smalkėmis, nes rasta aprūkusi siena ties krosnimi, o name tvyrojo kažkoks keistas kvapas, jam buvo mažai tikėtina iš pat pradžių.
Atvykus į tragedijos vietą, į akis krito, kad ant E. B. namo nėra kamino – iš jo telikęs vienas plytgalis.
O versijai, kad neblaivus šeimininkas, pamiršęs apie kamino būklę ar dėl girtumo, galėjo užkurti krosnį, prieštaravo ir tai, kad šeštadienį Daugeliškiuose buvo 25 laipsniai karščio.
Be to, jau po policijos išvykimo į įvykio vietą atvykęs gaisrų tyrėjas konstatavo, kad namo krosnis mažiausiai kelias savaites nebuvo kurta.
Aleksoto tragedijos šešėlis
Po tokios įvykių sekos žvilgsnis ir nukrypo į ant virtuvės stalo stovėjusį butelį. Anot seniūno, jis buvo su banderole, o etiketėje teigta, kad tai –„Ledinė degtinė“. Tačiau, kas buvo jo viduje, – neaišku.
„Ir tai reikia išsiaiškinti, kuo greičiau!“ – įsitikinęs Vilkijos apylinkių seniūnas, turėdamas galvoje 2021-ųjų vasaros tragediją Kaune, Aleksote, kuomet nuo neaiškios kilmės alkoholio lyg lapai rudenį pradėjo kristi vietiniai gyventojai.
Kauno policija dėl vakarykščio radinio Daugeliškiuose pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Jam vadovaujanti prokurorė portalui kauno.diena.lt šiandien priešpiet teigė, kad, kol neatliktas rastų palaikų skrodimas, pagrindinė versija dėl ko galėjo įvykti tragedija – apsinuodijimas smalkėmis. Tačiau baigiantis darbo dienai, patvirtino, kad palaikų skrodimas į šį klausimą neatsakė. Ir jau buvo linkusi abejoti ankstesne pagrindine versija.
Tuo tarpu Vilkijos apylinkių seniūnas portalą kauno.diena.lt tikino, kad jų apylinkėse jokių „pilstuko“ taškų nėra.
-
Skandalingosios ginklų vagystės atomazga: jų radimo vieta patvirtino versiją apie įtariamuosius 3
Kaip jau rašyta, apie šią neeilinį vagystę šios teisėtai laikytos ginkluotės savininkas, gimęs 1969 m., pranešė kovo 27-ąją.
Remiantis policijos suvestinėmis, tądien apie 13.30 val. jis pastebėjo, kad Ukmergės gatvėje iš neužrakinto jo automobilio „Toyota Proace City Verso“ pavogtas krepšys, kuriame buvo pistoletai „Smith Wesson 59“ ir „Walther P22Q“ su trimis tuščiomis dėtuvėmis, revolveriai „Charter Arms Undercover“ bei „Arminius HW“ ir apie 200 vienetų įvairaus kalibro šovinių.
Pasigesta ir dar vieno automobilyje buvusio krepšio su planšetiniu kompiuteriu bei kitais daiktais.
Anot apvogtojo, jam buvo padaryta 2 438 eurų turtinė žala.
Užregistravusi šį pranešimą, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šaunamųjų ginklų bei šaudmenų pagrobimo, už ką gresia laisvės atėmimas nuo šešerių iki dešimties metų. Jis patikėtas Kauno kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybai.
Nors iš pradžių teigta, kad tiriamos visos įmanomos versijos, tarp jų – ir melagingo pranešimo, galimai slepiat kitą nusikaltimą, ši versija, remiantis vaizdo kamerų įrašais, buvo atmesta pirmiausiai.
Šie įrašai patvirtino apvogtojo teiginius, kad tai įvyko jam atvykus į minėtą Eigulių mikrorajono garažą pasikeisti ratų. Ir buvo pasinaudota tuo, kad jis trumpam paliko automobilį be priežiūros, kraustydamas bagažinę. Tada ir prisėlinta pritūpus prie vairuotojo durelių ir griebta, kas buvo salone.
Minėtuose įrašuose įamžinti ir azijietiškos išvaizdos įtariamieji. Yra pagrindo įtarti, kad tai – į Kauną užsukę užsieniečiai, ką bylojo ir jų automobilio valstybinis numeris. O po šios vagystės jie skubiai paliko Lietuvą, į kurią ir buvo atvykę su tokiu tikslu.
Šią versiją patvirtina ir vieta, kurioje praėjusį penktadienį buvo aptiktas krepšys su visa dingusia ginkluote bei jos dokumentais.
Pranešimą apie tai, kur yra šis krepšys, ginklų savininkas gavo minėtą gegužės 12-osios rytą – apie 6 valandą. Apie tai, kad jis, pagal atsiųstas koordinates, – Mastaičių apylinkėse, apvogtajam pranešė jo prie šio krepšio buvęs pritaisytas tabletės pavidalo nemokamos paslaugos sekimo įrenginys.
Manoma, kad tą ankstų rytą jis suveikė todėl, kad pro šią slėptuvę praėjo žmogus, įsijungęs savo mobiliajame telefone internetą. O tokiomis aplinkybėmis šis įrenginys suveikia 10-20 metrų atstumu.
Gavęs tokį pranešimą, apvogtasis pirmiausiai nuvyko į policiją. O ši, pagal atsiųstas koordinates, rado minėtą krepšį ties Mastaičiais – nuošaliame keliuke šalia greitkelio „Via Baltica“. Jis buvo paslėptas pakelės krūmuose. Kaip įtariama, netrukus po vagystės – skubant link Lietuvos ir Lenkijos pasienio. Panašu, kad ilgapirščius šio krepšio turinys išgąsdino ir jie nusprendė skubiai juo atsikratyti, pasinaudoję pirma pasitaikiusia proga.
Asociatyvi J. Kalinsko / BNS nuotr.
Taigi, panašu, kad šis krepšys išbuvo šiuose krūmuose, į kuriuos buvo įkištas, beveik septynias savaites.
Kadangi dar tebeieškoma įtariamųjų bei galimai jų pasisavinto kito krepšio su planšetiniu kompiuteriu, rasta jų grobio dalis savininkui dar negrąžinta. Ji perduota ekspertams. Be to, anot su šiuo ikiteisminiu tyrimu susijusių teisėsaugininkų, po šios vagystės, aiškinantis, ar ginklų savininkas nepažeidė jų laikymo taisyklių, buvo sustabdytas ir jam išduotas leidimas disponuoti šia ginkluote.
Tačiau jau rengiamas teisinės pagalbos prašymas Lenkijai padėti surasti, kaip įtariama, joje apsistojusius įtariamuosius.
-
Netikėta atomazga: įtariamasis įsibrovimu į Istorinę Prezidentūrą sulaikytas Liuksemburge 5
Kaip jau rašyta, apie įsibrovimą į šį neeilinį Kauno objektą, esantį Vilniaus gatvėje, pranešė vėlų pernykštės gegužės 5-osios vakarą suveikusi jo signalizacija.
Kauno policijos suvestinės kitą dieną pranešė, kad tai įvyko 23.10 val. O atvykus į įvykio vietą, konstatuota, kad išdaužtas vienas Istorinės Prezidentūros langas, per kurį įsibrauta vidun ir pavogti pinigai iš ten buvusios aukų dėžutės.
Istorinės Prezidentūros darbuotojai tada portalui kauno.diena.lt patikslino, kad buvo įsibrauta per langą, esantį netoli kasos – iš Šv. Gertrūdos gatvės pusės. O minėta aukų dėžutė, buvusi kasos ir rūbinės patalpoje, rasta sudaužyta. Joje iš muziejaus lankytojų buvo renkamos aukos Ukrainai, kurios buvo perduodamos organizacijai „Blue/Yelow“. Pagal ankstesnius kartus, kuomet ši dėžutė būdavo ištuštinama, įtariama, kad ir šį kartą joje galėjo būti ne daugiau kaip 200 eurų.
Muziejaus darbuotojai teigė nieko dėl šio akibrokšto neįtariantys. Ir patikino, kad daugiau nieko nepasigesta.
„Nieko labai baisaus, bet nemalonu“, – reziumavo pašnekovai.
Policija, pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, įsibrovus į patalpą, už kurią gresia areštas, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki šešerių metų, paėmė tada ne tik muziejaus vaizdo kamerų įrašus, bet ir įvykio vietoje – ant lango roleto bei grindų aptikto kraujo mėginius.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, įsibrovėlis lango daužymui panaudojo kelis akmenis. Panašu, kad jam tai pavyko ne iš karto. O nusikaltimo vietą jis turėjo palikti, išlįsdamas atgal per tą patį langą. Ir spėjo tai padaryti greičiau negu atvyko saugos tarnyba „Eurocash1“, saugojusi Istorinę Prezidentūrą.
Labiau ieškant įtariamojo padėjo kraujo mėginių tyrimas. Nustatyta, kad jame aptiktas DNR 99,99 procentai yra 1975 m. gimusio Ž. R., deklaravusio gyvenamąją vietą Kėdainių rajone – Josvainių seniūnijoje. Šis asmuo jau teistas, tačiau jo teistumai išnykę. Be to, paaiškėjo, kad jo ieško ir Kėdainių policija.
Ilgą laiką trukusi tyla ieškant įtariamojo, kuriam buvo paskelbta ir tarptautinė paieška, netikėtai baigėsi gauta žinia iš Liuksemburgo. Pranešta, kad šis asmuo už kažką sulaikytas vietinės policijos.
Kauno apylinkės teismas jau leido jį suimti už akių. Ne per seniausiai kreiptasi ir dėl Europos arešto orderio, būtino pargabenant jį į Lietuvą, išdavimo.
Tačiau, kada tai įvyks neaišku, nes neatmetama, kad pirmiau Ž. R. gali tekti atlikti bausmę už tai, ką jis prisidirbo Liuksemburge. O jį išdavus Lietuvai, reikės atlikti pakartotinį tyrimą siekiant sulyginti, ar tikrai jo DNR aptiktas tiriant Istorinėje Prezidentūroje prieš metus rastus kraujo pėdsakus.
