-
Nelaimė rekonstruojant Savanorių prospektą: troleibuso vairuotojas ir kelininkai nesusitaikė 17
Viskas įamžinta
Kaip jau rašyta, šis nemažą atgarsį sukėlęs eismo įvykis buvo užregistruotas pernai – lapkričio 6-ąją, apie 15.25 val., šalia prekybos centro „Hyper Maxima“. Tada pranešta, kad troleibusas, kurį vairavo 1962 m. gimęs įmonės „Kauno autobusai“ vairuotojas, užvažiavo ant pėsčiųjų perėjoje esančios salelės ir sužalojo ten dirbusius du kelio darbininkus, gimusius 1995 ir 1973 m.
Abu jie, konstatavus politraumas, iš įvykio vietos išvežti į Kauno klinikas. Kaip tada teigta, vieno iš jų sužalojimai buvo sunkūs, kitam konstatuoti kojų lūžiai.
Portalui kauno.diena.lt kalbantis po šio įvykio su troleibusą vairavusio A. T. darbdaviais, šie buvo linkę akcentuoti, ką įamžino troleibuso vaizdo kamera: kad ties eismo įvykio vieta į Savanorių prospektą iš šalutinės gatvės, esančios priešais „Hyper Maxima“, įsuka „Volkswagen“ modelio automobilis. Ir tiesiai į antrąją eismo juostą, kuria važiuoja troleibusas. Tačiau tada pradeda mirksėti šviesoforas ir „Volkswagen“ vairuotojas staigiai stabdo. Po šių jo viražų, vengdamas atsitrenkti į „Volkswagen“ galą, troleibuso vairuotojas bando apvažiuoti šią kliūtį, sukdamas į kairę. Tačiau dėl savo gabaritų netelpa ten esančioje trečioje eismo juostoje ir kliudo kelininkus, kurie dėvėjo šviesą atspindinčias liemenes, tačiau dirbo neaptvertoje teritorijoje vidury prospekto.
Moters kaltė neįžvelgta
Po šio įvykio troleibuso vairuotojas tęsti darbo jau nebegalėjo. Jį pakeitė kolega.
„Kauno autobusų“ vadovybė tada tikino, ir, kad jų žiniomis, niekas iš troleibuso keleivių šio įvykio metu nenukentėjo.
Kauno policijos atstovė portalui kauno.diena.lt tada patvirtino, kad ieškomas minėto pilkos arba sidabrinės spalvos lengvojo automobilio vairuotojas. Ir tik laiko klausimas, kada jis bus nustatytas, nes minėtame vaizdo įraše puikiai matyti šio automobilio valstybiniai numeriai.
Pradėjus dėl šio įvykio ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad minėtą „Volkswagen“ modelio automobilį vairavo moteris. Nors ji buvo nustatyta ir iškviesta apklausai į policiją, teisėsaugininkai galiausiai konstatavo, kad jos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo jie neįžvelgė.
Kaltinimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, per kurį buvo sunkiai sužalotas žmogus, pareikštas troleibuso vairuotojui. A. T. kaltinamas ne tik saugaus atstumo nesilaikymu, dėl ko ir kilo visos minėtos pasekmės, bet ir pasirinkęs netinkamą būdą kaip to išvengti.
Lemtinga klaida
Anot teisėsaugininkų, pamatęs priešais jį į Savanorių prospektą įsukusį „Volkswagen“ modelio automobilį ir pradėjusį mirksėti šviesoforą, A. T. turėjo galimybę sulėtinti greitį. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad ne tik minėto lengvojo automobilio vairuotojas, bet ir jis dar spės pravažiuoti degant geltonai šviesoforo akiai. „Volkswagen“ vairuotoja taip nemanė ir ėmė stabdyti, dėl ko, vengdamas atsitrenkti į jos automobilį, A. T. ir bandė jį apvažiuoti. Tačiau nesėkmingai.
Galiausiai A. T. savo kaltę pripažino.
Po sužalotų „Autokaustos“ darbininkų gydymo vienam iš jų nustatytas sunkus, kitam – nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Prieš perduodant bylą teismui nė vienas iš nukentėjusiųjų ieškinio troleibuso vairuotojui dar nebuvo pareiškęs. Tačiau jie dar gali tai padaryti prieš teismui pradedant įrodymų tyrimą.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, ikiteisminio tyrimo metu buvo bandymų abiem šios bylos pusėms taikytis. Tačiau nepavyko. Nepaisant to, susitaikyti dar galima ir teisme.
Nukentėjusieji nieko nepažeidė
Valstybinė darbo inspekcija, taip pat domėjusis šio įvykio aplinkybėmis, jokių „Autokaustos“ darbininkų padarytų darbų saugos pažeidimų nenustatė. Nors jie ir nebuvo apsitvėrę darbo vietos, buvo pasistatę apie tai perspėjančius ženklus.
Troleibuso vairuotojui, pagal pareikštą kaltinimą, gresia ir bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras, skirdamas jam kardomąsias priemones, teisės vairuoti nesustabdė. Motyvuota tuo, kad A. T. įvykio metu buvo blaivus, vairavimas yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis.
Byla perduota Kauno apylinkės teismui.
-
R. Jakštys – jau už grotų: teismo nurodymą vykdžiusi Kauno policija šį kartą nusprendė nerizikuoti 11
Tvirkino ir Lietuvoje, ir užsienyje
Kaip jau rašyta, balandžio 3-iąją Kauno apygardos teismas tik iš dalies tenkino 26-erių metų R. Jakščio skundą dėl pernai birželį Kauno apylinkės teismo jam už minėtus nusikaltimus skirtos daugiau kaip trejų metų įkalinimo bausmės.
Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti trys nepilnamečiai, kuriuos R. Jakštys, kaltinamajame akte įvardijamas kaip VšĮ „Mokinio karjera“ generalinis direktorius, susirado įvairiuose renginiuose. Dalis nukentėjusiųjų buvo susiję su minėtos įstaigos veikla. Du iš jų bylon sugulusių įvykių metu buvo penkiolikos, vienas – septyniolikos metų.
VšĮ „Mokinio karjera“, įkurta priš šešerius metus ir registruota viename Šarkuvos gatvės daugiabutyje, internete skelbėsi esanti moksleiviams skirta karjeros ugdymo agentūra, kurios veikloje – ir edukacinių ekskursijų organizavimas.
Nusikaltimai, inkriminuojami šioje byloje R. Jakščiui, apima laikotarpį nuo 2021-ųjų rugpjūčio iki 2022-ųjų vasario. Tačiau ją teismui rengę teisėsaugininkai prisipažįsta, kad jiems tikrai nepavyko nustatyti visų nusikaltimų, kuriuos per tą laiką galimai padarė R. Jakštys. Bet pavyko išsiaiškinti, kad minėtas septyniolikmetis buvo seksualiai išnaudotas Varšuvos viešbutyje, o kiti nukentėjusieji tvirkinti Kaune – „Žaliakalnio terasų“ apartamentuose, kuriuos R. Jakštys tada buvo išsinuomojęs.
Įžūlėjo akyse
Ikiteisminis tyrimas šioje R. Jakščio byloje buvo pradėtas Kauno apylinkės teismui dar nagrinėjant pirmąją jo bylą dėl keturių jaunesnių negu šešiolikos metų berniukų tvirkinimo Varšuvos bei Berlyno viešbučiuose. Ją vainikavo 2021-ųjų gruodį paskelbtas nuosprendis, kuris buvo pakeistas po garsiai nuskambėjusių pernykštės balandžio 12-osios įvykių Pasimatymo akligatvyje. Jame R. Jakštys buvo išsinuomojęs kotedžą, kuriame tada, padedant visuomenei, buvo aptiktas, kaip įtarta, slepiamas keturiolikmetis, nors bendrauti su tokio amžiaus berniukais skandalingajam mentoriui, minėtu 2021-ųjų gruodžio nuosprendžiu skiriant laisvės apribojimą, buvo uždrausta.
Konstatavus, kad R. Jakštys šio apribojimo nesilaikė, Probacijos tarnybos, prižiūrėjusios kaip jis vykdo minėtą teismo bausmę, teikimu, šis nuosprendis buvo sugriežtintas, pakeičiant laisvės apribojimą į 90-ies parų areštą.
Naują ikiteisminį tyrimą R. Jakščio atžvilgiu, dar nebaigus teisme nagrinėti pirmosios jo bylos, teisėsaugininkai pradėjo, gavę dar vieno galimo nukentėjusiojo tėvų pareiškimą, kad jis vėl tvirkina panašaus amžiaus berniukus. Vėliau į teisėsaugininkus kreipėsi ir kitų dviejų nukentėjusiųjų tėvai.
Skaitytojų, Justinos Lausauskaitės ir Shutterstock nuotr. / Redakcijos montažas
Kakta sienos nepramušė
Bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė pernai birželio pradžioje skyrė R. Jakščiui trejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Ir priteisė iš jo nukentėjusiesiems 22 tūkst. eurų (vienam – aštuonis tūkst., dviem – po septynis) bei jų atstovavimo teisme išlaidas, t.y. už jų advokatų suteiktas paslaugas.
Tačiau R. Jakštys su savo advokatais apskundė šį nuosprendį Kauno apygardos teismui, prašydamas jam skirtą įkalinimą atidėti arba pakeisti jį į švelnesnę bausmę.
Skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Vaido Vasiliausko, Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės kolegija jį tenkino iš dalies. Nors ir pripažino, kad R. Jakščiui pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė ir pagrindo šios atidėti nėra, tačiau pašalino vieną jo kaltę sunkinančią aplinkybę – kad jam inkriminuojamus nusikaltimus R. Jakštys padarė būdamas recidyvistu. Todėl jam Kauno apylinkės teismo skirta bausmė sumažinta iki pustrečių metų laisvės atėmimo.
Pakeitė taktiką
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, Kauno apylinkės teismo patvarkymą vykdyti šį nuosprendį, kuris įsiteisėjo vos jį paskelbus, Kauno policija gavo praėjusį penktadienį – baigiantis darbo dienai. Ir nors turėjo jo įvykdymui dešimt dienų, prisiminusi ankstesnę patirtį su R. Jakščiu, įvertino galimą riziką, kad jis vėl gali vengti laiku prisistatyti į bausmės atlikimo vietą. Todėl šį kartą skandalingajam mentoriui telefonu neskambinta, nurodant iki kada jis turi tai padaryti, o nuspręsta iš karto vykti į jo namus ir pristatyti jį į Kauno kalėjimą.
Pasak Kauno policijos atstovės, viskas įvyko pagal planą – jokių incidentų sulaikant R. Jakštį nebuvo, ugniagesių gelbėtojų pagalbos neprireikė.
Minėta karti patirtis bendraujant su R. Jakščiu, kurios Kauno policija nusprendė nebekartoti, susijusi su tuo, kad pernai gegužę Kauno apygardos teismui paskelbus, jog atmeta R. Jakščio skundą dėl jam skirto 90-ies parų arešto, jis neįvykdė pareigūnų reikalavimo per nurodytą laiką prisistatyti į Kauno kalėjimą.
Kitą savaitę R. Jakštys vėl turėtų stoti prieš Kauno apylinkės teismą. Prieš pernykščias Kalėdas teisėsaugininkai perdavė šiam teismui dar vieną skandalingojo jaunimo mentoriaus bylą dėl jaunesnių negu šešiolikos metų asmenų tvirkinimo. Remiantis nukentėjusiųjų bei liudytojų apklausomis, 2018 metų lapkričio – 2020 metų vasario mėnesiais jis galimai padarė seksualinius nusikaltimus prieš dar tris nepilnamečius. Už šiuos nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas taip pat numato laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
-
Tragedija švenčiant sūnaus gimimą: Temidė nubaudė žudiką griežčiau negu prašė prokuroras 17
Egzekucija per žingsnį nuo namų
Kaip jau rašyta, tą lemtingą 2022-ųjų spalio 6-osios naktį, kuri buvo paskutinė jo gyvenime, 33-ejų G. E., artimųjų teigimu, ketino praleisti gimdymo namuose su sutuoktine ir naujagimiu, nors tiesiogiai gimdyme nedalyvavo. Tačiau nebuvo laisvos šeimyninės palatos, kurią reikėjo užsisakyti iš anksto.
Po tokios įvykių sekos G. E., kuriam spalio 5-osios vakare – apie 21 val. gimė sūnus, šventė jo atėjimą į pasaulį Vilijampolėje, kurioje gyveno. O ne per toliausiai K. Griniaus gatvės penkiaaukščio, prie kurio jis apie 1 val. rastas sunkiai sužalotas, buvo liūdnai pagarsėjusi visą naktį alkoholiu prekiaujanti parduotuvė-baras „Broliai juodvarniai“, siejama jau ne su vienu panašiu nusikaltimu.
Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo šios sukrečiančios žmogžudystės liudytojas, išgirdęs tąnakt – jau po vidurnakčio įtartiną šurmulį kieme bei konfliktuojančių vyrų balsus ir dirstelėjęs per langą, jis pamatė, kad vienas žmogus guli ant žemės, o kitas šokinėja abiem kojomis jam ant galvos.
Išbėgus į kiemą su vilkšuniu, smurtautojas pabėgo, šaukdamas vardu ir savo bendrininką, panašu, kad buvusį netoliese.
Nukentėjusysis, likęs gulėti kraujo klane, dar buvo gyvas, bet jau sunkiai kvėpavo. Atvykus greitosios medikams, paaiškėjo, kad jam greičiausiai sužaloti plaučiai – konstatuoti mažiausiai keturi dūriai ties jais krūtinėje ir nugaroje.
Liudytojas teigė atpažinęs, kad nukentėjusysis, kurio greitosios medikams taip ir nepavyko atgaivinti, nors tai daryta ir įvykio vietoje, ir vežant į Kauno klinikas, kur po valandos konstatuota mirtis, yra jo kaimynas, gyvenęs už kelių laiptinių.
Šokiruojanti versija pasitvirtino
Kaip ir kiti šio daugiabučio gyventojai, liudytojas apibūdino velionį kaip draugišką, ramų ir į konfliktus nelinkusį žmogų.
Kaimynai pasakojo, kad šis jaunas vyras atsikraustė į jų penkiaaukštį, kuriame anksčiau gyveno jo močiutė, ne per seniausiai. O vėliau su juo apsigyveno ir moteris, kurią jis šią vasarą vedė ir kuri artimiausiu metu turėjo gimdyti. Anot kaimynų, galbūt jau ir pagimdė, nes pastarosiomis dienomis jos nebesimatė.
„Galbūt taip baigėsi vaikelio gimimo šventimas?“ – nuogąstavo pašnekovai, turėdami galvoje, kad jau minėtuose liūdnai pagarsėjusiuose „Broliuose juodvarniuose“ naktį prekiaujama pilstomu alkoholiu.
Jų nuogąstavimai pasitvirtino. G. E., dirbęs UAB, gaminančioje pakeliamus garažo vartus bei jais prekiaujančioje, prieš porą dienų iki tragedijos buvo pasiėmęs atostogas, susijusias su vaiko gimimu.
Kraujo žymes išaušus rytui buvo galima pastebėti ir ties laiptine, kurioje gyveno nužudytasis. „Galbūt jis bandė ten pasislėpti, tačiau nespėjo surinkti durų kodo?“ – spėliojo kaimynai.
Minėtas liudytojas, vienintelis išdrįsęs išbėgti į kiemą skirti besimušančiųjų, pasakojo ir apie velionio rankose buvusį jo mobiliojo telefono dėklą. Pats telefonas mėtėsi ne per toliausiai. Taigi, galbūt jis dar bandė išsikviesti pagalbą.
Konflikto pradžia įamžinta
Įtariamieji nužudžius G. E. buvo nustatyti pagal vaizdo kamerų, įrengtų ties „Broliais juodvarniais“, esančiais vos už šimto metrų nuo daugiabučio, kuriame jis gyveno, įrašais. Buvo įamžinta, kad maždaug prieš pusvalandį iki tragiškos kulminacijos iš šios parduotuvės-baro išvirsta būrelis vyrų, kurie kieme susistumdo.
„Brolių juodvarnių“ darbuotojai portalui kaunodiena.lt, išaušus rytui, teigė, kad visi tragiškai pasibaigusio konflikto dalyviai pas juos apsilankė, jau būdami pavartoję alkoholio. Ir tikino, kad jokio konflikto tarp šių jų klientų, akcentuodami, kad jie nepriklausė pastoviausiųjų kategorijai, pačiame bare nebuvo.
Sulaikymo metu įtariamieji žmogžudyste buvo neblaivūs. Vienam iš jų – 22-ejų Andrejui Lapinskui konstatuotas lengvas – 0,6 prom. girtumas. Metais vyresniam D. P. – sunkus (2,52 prom.).
Paaiškėjo, kad A. Lapinskas, vos prieš penkias dienas iki šių įvykių deportuotas iš Vokietijos, ten taip pat buvo teistas už labai panašų nusikaltimą, susijusį, cituojant Vokietijos įstatymus, su sunkiu kūno sužalojimu, subjaurojimu arba visiško nedarbingumo sukėlimu. Ir tai buvo tik vienas iš trijų jo teistumų Vokietijoje.
Andrejus Lapinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Be to, per kratą jo nurodytoje gyvenamoje vietoje Lietuvoje – viename ne per toliausiai G. E. nužudymo vietos esančiame Pikulo gatvės adrese buvo rastas už spintelės užmestas peilis su galimais kraujo pėdsakais ant rankenos ir ašmenų.
Lietuvoje A. Lapinskas buvo teistas jau penkis kartus – už vagystes, plėšimą, sukčiavimą bei neteisėtą disponavimą narkotikais. Teismų slenksčius jis pradėjo minti jau nuo keturiolikos.
Buvo suimti abu
Kauno apylinkės teismas tada leido suimti abu įtariamuosius maksimaliam trijų mėnesių terminui. Tačiau po šio D. P. buvo paleistas, o A. Lapinsko suėmimas pratęstas.
Galiausiai nuspręsta, kad prieš teismą dėl šio nusikaltimo turi stoti tik A. Lapinskas. Pagal pareikštą kaltinimą – kankinant ar kitaip itin žiauriai nužudžius žmogų, jam grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.
D. P. statusas iš įtariamojo perkvalifikuotas į liudytojo, nors šis ir buvo linkęs teigti, kad ne kažin ką iš tos lemtingos G. E. nakties įvykių dėl girtumo atsimena.
Nors A. Lapinskas iš pradžių taip pat tikino, kad daug ko neatsimena, o po to – iš viso atsisakė duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad prie „Brolių juodvarnių“ tąnakt įvykusiame konflikte dalyvavo net trys kompanijos. Be nužudytojo, kuris buvo su draugu, ir A. Lapinsko bei D. P. – ir ten nuolat besibūriuojantys kai kurie vietiniai gyventojai.
Tačiau, kadangi niekas iš šio apsistumdymo dalyvių niekam pretenzijų neturėjo, per daug į įvykius prie „Brolių juodvarnių“ nesigilinta.
Išsiaiškinta tik, kad G. E., pradėjęs švęsti sūnaus gimimą apie 22 val. – po to, kai dar spėjo pamatyti naujagimį ir įteikti sutuoktinei gėlių, į „Brolius juodvarnius“ su draugu atėjo jau aplaistę šią progą automobilyje alumi.
Nužudytas sąmoningai?
Į nusikaltimo vietą tada atskubėję policininkai atpažino G. E. kaip asmenį, kuriam jau padėjo per ankstesnį iškvietimą į šį daugiabutį. Apie 23 val. jo gyventojai skundėsi dėl kaimynų keliamo triukšmo. Tačiau šis iškvietimas su G. E. bei jo draugu nebuvo susijęs. Pareigūnės tik padėjo iš kažkur grįžusiam G. E. įveikti laiptinės durų kodą, ko jis dėl girtumo jau nepajėgė.
G. E. draugas, buvęs su nužudytuoju paskutinėmis jo gyvenimo valandomis, pareigūnams teigė, kad po susistumdymo prie „Brolių juodvarnių“ jiedu išsiskyrė. Po to, kai G. E. parlydėjo jį į namus kitoje K. Griniaus gatvės pusėje.
Tačiau nustatyta, kad po jau minėto konflikto A. Lapinskas, kuris buvo kur kas blaivesnis už G. E., parbėgo į savo namus Pikulo gatvėje peilio. Ekspertai konstatavo, kad G. E. juo smogta 24 kartus į krūtinę, nugarą, plaučius bei kepenis. Ir dar dvylika kartų trenkta rankomis bei spirta, šokinėjant ir ant galvos. Jis mirė pažeidus vidaus organus – prasidėjus vidiniam kraujavimui.
Nukentėjusiaisiais pripažinti nužudytojo tėvai bei sutuoktinė. Ši prašė priteisti jai bei sūnui 50 tūkst. eurų moralinį atlygį. G. E. mama prašė už nužudytą savo jaunėlį 30 tūkst. eurų atlygio.
Ieškinį buvo pareiškusi ir „Sodra“, kuri mokės G. E. sūnui našlaičio išmoką iki pilnametystės.
Prastas spektaklis
Anot A. Lapinską į teismo posėdžius vežiojusių konvojaus pareigūnų, jo elgesys buvo neprognozuojamas.
Tuo įsitikino ir šio teismo proceso dalyviai. Dar pirmajame posėdyje pareiškęs jam valstybės paskirtai advokatei, kad nenori su šia bendrauti, A. Lapinskas iš teismo narvo riaumojo ir, kad negalima jo fotografuoti. O to nepaisiusi portalo kauno.diena.lt fotografė buvo išvadinta tokiais epitetais, kokių, panašu, kad savo adresu dar nebuvo girdėjusi. Ir tai buvo didžiausia žodžių tirada, pasakyta A. Lapinsko pirmajame šios bylos posėdyje.
Teisėjų kolegijos pirmininkui bandant pasitikslinti, ar prieš prieš teismą stojo Andrejus Lapinskas, kaip teigiama byloje, teisiamasis atsakė, kad jis pavadinimo neturi ir yra netikintis teismu. Galiausiai priartėjus prie klausimo apie turimus teistumus, iš viso nustojo kalbėti. O vėliau pareiškė, kad nori būti nušalintas nuo šios bylos, nes nieko nepadarė.
Pagarsinus kaltinamąjį aktą bei pasiteiravus, ar jis pripažįsta savo kaltę ir duos teismui parodymus, A. Lapinskas jau dėjosi nebyliu. Ir visą teismo posėdį išstovėjo nuleidęs galvą bei nevalingai suspaudęs vieną kumštį.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu A. Lapinskas buvo parodytas psichiatrui, kurio prašyta pakonsultuoti ar reikia jam skirti ekspertizę. Specialistas po pokalbio su A. Lapinsku bei konstatavęs, kad jis lig šiol psichiatrų įskaitose nebuvo registruotas, atsakė, kad jokios ekspertizės skirti nereikia.
Andrejus Lapinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Prabilo per paskutinį žodį
A. Lapinskas teismui parodymų taip ir nedavė. Nors tokia galimybė jam buvo suteikiama kiekvieną posėdį.
Nepavyko teismui prisišaukti ir pagrindinio šios bylos liudytojo, išbėgusio tąnakt gelbėti E.G., nors policijai buvo duotas nurodymas jį atvesdinti prievarta. Pareigūnai teisinosi, kad jo neranda. Galiausiai teisme pagarsinti šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymui.
Kaltinimą palaikantis prokuroras siūlė skirti A. Lapinskui 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Ji švelnesnė už grėsusios vidurkį, nes, remiantis įsiteisėjusia praktika, teistumai esant nepilnamečiu nėra įskaičiuojami į bendrą jų skaičių. O iš penkių A. Lapinsko Lietuvoje turėtų teistumų – beveik visi, kai jis dar buvo nepilnametis.
Nukentėjusieji norėjo griežtesnės bausmės teisiamajam. Jis pats į prokuroro siūlomą bausmę nereagavo. Nors šio teismo proceso metu, ką jam reikėjo, tą girdėdavo, ir net užsimiršęs kartais pakomentuodavo, o, ko nereikėjo, dėjosi negirdintis. Panašu, kad dėl to neskyrė jam papildomos ekspertizės ir bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, taip pat įtarusi nepakaltinamumo simuliavimą.
A. Lapinskui valstybės skirta advokatė, su kuria jis atsisakė bendrauti, per baigiamąsias šios bylos kalbas teprašė teismo objektyvaus sprendimo. O pats A. Lapinskas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, netikėtai vaizdo konferencijos su Kauno kalėjimu metu, nes dalyvavo paskutiniame šios bylos posėdyje nuotoliniu būdu, pareiškė, kad nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, nes esą neturi sveikatos bėgioti su peiliais. Tokia buvo ilgos ir berišlės jo kalbos reziumė. Nors ant peilio, rasto paslėpto už spintelės jo namuose, aptiktas ir nužudytojo kraujas, ir jo DNR.
Temidės siurprizas
Bylą nagrinėjusi teisėjų Algirdo Jaliniausko, Indrės Averkienės ir Audriaus Meilučio kolegija šiandien paskelbė, kad skiria A. Lapinskui ilgesnį įkalinimą negu prašė prokuroras. Jis izoliuotas nuo visuomenės penkiolikai metų.
Panašu, kad tai lėmė ir A. Lapinsko elgesys šio teismo proceso metu. Ne tik nukentėjusiaisiais pripažintų nužudytojo artimųjų noras, kad jis būtų nubaustas, kaip įmanoma, griežčiau.
Tačiau į A. Lapinskui skirtą įkalinimą įskaičiuotas ir laikas, kurį jis praleido suėmime iki šio nuosprendžio paskelbimo, t.y. pusantrų metų. Taigi, iš skirtos bausmės jam liko trylika su pusę metų.
Pilnai priteisti ir nukentėjusiųjų – E. M. sutuoktinės bei mamos pareikšti ieškiniai.
Be to, iš A. Lapinsko priteistas valstybės skirtų advokatų atstovavimas vienai iš nukentėjusiųjų bei jam pačiam. Už nukentėjusiajai suteiktas paslaugas – pusketvirto šimto eurų. Už valstybės skirtos advokatės paslaugas jam pačiam – daugiau kaip 800 eurų.
Šį nuosprendį A. Lapinskas dar turi teisę apskųsti.
-
Aukštyn kojomis apsivertusi byla: recidyvistas įkalintas naktį namuose, į kuriuos nieko neįsileidžia 3
Pragertų Joninių šleifas
Kaip jau rašyta, D. Kondroto ir jo sunkiai sužaloto nepilnamečio dvikova įvyko vėlų 2023-ųjų birželio 26-osios vakarą viename V. Krėvės prospekto daugiabutyje. Nuo jos prasidėjo Policijos departamento suvestinės apie išskirtiniausius to pirmadienio įvykius šalyje. Tada pranešta, kad septyniolikmetis, kuriam iki pilnametystės dar buvo keli mėnesiai, buvo sužalotas apie 23.40 val. minėto bendrabučio tipo daugiabučio koridoriuje.
Dvikova baigėsi skubiu sunkiai sužeisto septyniolikmečio išvežimu į gydymo įstaigą. O šiuo nusikaltimu įtariamas 34-erių D. Kondrotas, kurio biografijoje jau buvo du teistumai Lietuvoje – už plėšimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą bei vienas – Anglijoje, beje, pats pradėjęs minti teismų slenksčius nuo septyniolikos, likusią tos nakties dalį jau praleido policijos areštinėje. Prieš ten patenkant jam buvo nustatytas vidutinis (1,79 prom.) girtumas.
Iš pradžių dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą. Tačiau, pabendravus su septyniolikmetį, kuriam, kaip paaiškėjo, buvo perdurtas plautis, operavusiais ir reanimacijoje jam pagalbą teikiančiais medikais, tyrimas perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą.
Asociatyvi E. Ovčarenko/BNS, interneto nuotr.
Dūriai į nugarą – būtinoji gintis?
Išsiblaivęs areštinėje, D. Kondrotas teigė, kad griebėsi peilio gindamasis.
Jis pasakojo, kad tą vėlų vakarą, begirtaujant namuose su draugais, suskambo durų skambutis. Dirstelėjus per durų akutę, už jų stovėjo pažįstama mergina.
Tačiau atidarius duris, į butą įsiveržė netoliese slėpęsi keli vyrai. Aršiausiai buvo nusiteikęs jau minėtas septyniolikmetis, kaip greitai tapo aišku, atėjęs aiškintis dėl incidento, per kurį buto šeimininkas išvakarėse nuskriaudė jo draugę – patampė ją viešojo transporto stotelėje už plaukų.
Įtariamasis sunkiu septyniolikmečio sveikatos sutrikdymu tikino, kad griebėsi peilio, nes gynėsi nuo įsibrovėlių, kurie pradėjo prieš jį smurtauti. Jam pavyko užsirakinti nuo nekviestų svečių tualete. O šiame, neturint virtuvės, buvo laikomi ir maisto ruošai naudojami peiliai. Iš tualeto D. Kondrotas jau išėjo ginkluotas.
Stvėręs vieną iš peilių, jis pavijo septyniolikmetį ir šio palydą jau koridoriuje. Ir smogė turėtu ginklu pagrindiniam savo skriaudikui keturis kartus į nugarą.
Panašiai, kaip įtariamasis, apie šio įvykio aplinkybes pasakojo ir jo sugėrovai, teigę, kad ne viską matė, nes iš baimės taip pat buvo užsidarę kambaryje.
Tėvo bei draugės šešėlis
Teisėsaugininkai nustatė, kad septyniolikmečio, kuris buvo šių santykių aiškinimosi organizatoriumi, palydoje buvo ir jo tėvas. Šis parodymus davė – esą sūnus buvo paprašęs jį palydėti iki vieno buto, bet nesakė, ko ten eina.
Tačiau septyniolikmečio tėvas tikino, kad į minėtą butą su sūnumi nėjo – liko jo laukti laiptų apačioje, nes turi lygtinį teistumą ir nenorėjo prisidaryti problemų. Savo pasakojimą, kuriuo teisėsaugininkai nelinkę besąlygiškai tikėti, jis baigė tuo, kad matė, jog grįžtantį sūnų kažkas atsiveja.
Buvo apklausta ir septyniolikmečio draugė, dėl kurios jis ir organizavo šį „kryžiaus žygį“. Ir šios merginos draugė, buvusi tada kartu su ja viešojo transporto stotelėje, kurioje įtariamasis neneigė leidęs sau paauklėti septyniolikmečio merginą – esą už tai, kad ji veda iš kelio jo draugę.
Iš pradžių D. Kondrotas buvo suimtas trims mėnesiams. Tačiau prieš teismą jis jau stojo, būdamas laisvėje. Nors, paleidus D. Kondrotą iš suėmimo, buvo tekę skelbti jo paiešką, nes jis jau nieko nebeįsileido į savo namus, o, kai tik iš jų išeina, yra užpuolamas ir sumušamas. Vienas ikiteisminis tyrimas dėl to buvo pradėtas ir D. Kondroto sužaloto septyniolikmečio tėvo atžvilgiu.
Kuriozų rinkinys
Pagal pareikštą kaltinimą – sunkus sveikatos sutrikdymas, D. Kondrotui grėsė laisvės atėmimas iki dešimties metų. 5226 eurų ieškinį už nukentėjusiojo gydymą jam buvo pareiškusi ir Valstybinė ligonių kasa.
Ši byla Kauno apylinkės teisme nagrinėta už uždarų durų, atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių išpuolio metu. Tačiau jo paties prisišaukti į teismą nepavyko. Ir tokia sunkų sužalojimą patyrusio nukentėjusiojo pozicija nebuvo netikėta, nes ikiteisminio tyrimo metu jis ne tik atsisakė duoti parodymus, bet ir būti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl šios priežasties D. Kondrotui nebuvo pareikštas ir joks ieškinys.
Pačiam D. Kondrotui šaukimas į teismą taip pat įteiktas, tik padedant policijai, nes, kaip jau užsiminta, jis nieko į namus neįsileidžia ir stengiasi niekur iš jų neiti. Tačiau po paskelbtos paieškos jam buvo skirta kardomoji priemonė – periodinė registracija policijoje, kurios pareigūnai ir turėjo galimybę įteikti D. Kondrotui šaukimą į teismą. Kaip ir jis pats, eidamas registruotis į policiją, turėjo galimybę pasakyti pareigūnams, kas ir kodėl jį pastaruoju metu be paliovos skriaudžia.
Dar viena bausmės imitacija?
Nukentėjusįjį šiame neviešame teismo procese atstovavo jam valstybės skirta advokatė.
D. Kondrotas advokato neturėjo. Tačiau pripažino savo kaltę bei gailėjosi dėl to, ką padarė. Ir panašu, kad šis jo įdirbis, ne pirmą kartą stojus prieš teismą, turėjo įtakos bylos baigčiai, kuri, beje, – tokia pati, kaip ir ankstesniais atvejais, kai jis buvo teisiamas dėl apiplėšimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Už šiuos nusikaltimus jam buvo skirtas laisvės atėmimas šešiems bei dešimčiai mėnesių, tačiau abiem atvejais bausmės vykdymas atidėtas dviem metams.
Ir šį kartą, įvertinęs visas iškalbingas nukentėjusiojo ir teisiamojo dvikovos aplinkybes, prokuroras pasiūlė D. Kondrotui tik lygtinę laisvės atėmimo bausmę – pusantrų metų laisvės atėmimą, kuris, atsižvelgus į jo prisipažinimą ir deklaruojamą gailėjimąsi dėl to, ką padarė, dar sumažintas trečdaliu – iki vienerių metų ir dviejų mėnesių, galiausiai atidedant ir šios bausmės vykdymą pusantrų metų. Tačiau skiriant papildomus apribojimus: draudimą minėtus pusantrų metų išeiti iš gyvenamosios vietos tiek dieną, tiek naktį, nesuderinus to su Probacijos tarnyba, bei įpareigojant įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Bylą nagrinėjusi teisėja Sigita Meškauskienė šią savaitę paskelbė, kad skiria T. Kondrotui dvejų metų laisvės atėmimą, dėl prisipažinimo sumažindama šį terminą iki vienerių metų ir keturių mėnesių, tačiau atidėdama šios bausmės vykdymą dvejiems metams. Ir įpareigoja T. Kondrotą dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, tačiau uždraudžia jam naktimis, t.y. nuo 23 iki 5 val., išeiti iš gyvenamosios vietos be Probacijos tarnybos leidimo, išskyrus su darbu bei sveikatos problemomis susijusias išimtis. Iš D. Kondroto priteistas ir Valstybinės ligonių kasos 5226 eurų ieškinys, kurio jis dar nesumokėjo nė cento.
Laukia dar vienas nuosprendis
Kitą savaitę D. Kondrotas turėtų išgirsti dar vieną nuosprendį – dėl jau minėto išpuolio viešojo transporto stotelėje, dėl kurio septyniolikmetis tada atėjo aiškintis pas jį į namus.
Šioje byloje D. Kondrotas kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu ir joje – du nukentėjusieji. Minėta septyniolikmečio bendraamžė, kurią D. Kondrotas kaltinamas viešai necenzūriškai išplūdęs, o po to sudavęs jai ranka į galvą bei, paėmęs už plaukų, parvertęs ant žemės, bei metais vyresnis jaunuolis, kuriam išlipant minėtoje stotelėje iš autobuso, D. Kondrotas kaltinamas sudavęs ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas.
Šioje byloje D. Kondrotas savo kaltę pripažįsta tik iš dalies – kad padarė nukentėjusiems nežymius sveikatos sutrikdymus, tačiau esą jaunuolis jį užpuolė pirmas, o merginai jis tik timptelėjo už plaukų. Beje, ši taip pat nepareiškė D. Kondrotui jokio ieškinio, o minėtas jaunuolis prašo jam priteisti 1300 eurų neturtinę žalą.
Ir dėl minėtų išpuolių D. Kondrotui buvo pasiūlyta tik lygtinė laisvės atėmimo bausmė – 90 parų areštas, dėl užskaityto prisipažinimo sumažinant jį trečdaliu – iki 60 parų ir taip pat atidedant šios bausmės vykdymą vieneriems metams, tačiau paskiriant intensyvią priežiūrą apykojės pagalba ir įpareigojant tęsti darbą bei dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.
Ar šią D. Kondroto bylą nagrinėjusi ta pati teisėja, kaip ir ankstesnę, patenkins minėtus prokurorės siūlymus ir skirs jam, iš pažiūros, griežtesnę bausmę už viešosios tvarkos pažeidimą viešojo transporto stotelėje negu už sunkų sužalojimą peiliu, paaiškės jau kitą savaitę.
-
Tragedija pakaunėje: ar kolegą pervažiavusiam šiukšliavežio vairuotojui atleis ir Temidė? 5
Gaivinimas nebepadėjo
Kaip jau rašyta, ši tragedija įvyko pernykštės vasario 28-osios ryte, apie 7.30 val. Ringaudų seniūnijos Virbališkių kaimo Lakštingalų gatvėje.
69-erių A. S., kuris tebedirba „Kauno švaros“ vairuotoju, nes jų labai trūksta, po šio skaudaus įvykio buvo pareikštas kaltinimas, kad, vairuodamas tada šiukšliavežį ir važiuodamas atbuline eiga, jis ant šiukšliavežio vairuotojo pusės galinės pakopos vežė krovėją, o šiam nukritus, galimai to nepastebėjo, laiku nesustojo ir ant jo užvažiavo. Kolega, kuriam buvo 45-eri, nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Patikrinus po tragedijos A. S. blaivumą, nors šis buvo tikrintas ir prieš pradedant pamainą, konstatuota, kad jis blaivus. Toks pats atsakymas gautas ir ištyrus žuvusiojo kraują.
Stojęs šią savaitę prieš teismą, A. S. pasakojo, kad sužinojo tada, jog kažkas atsitiko, kai staiga smuktelėjo žemyn vairuotojo sėdynė, sujungta su šiukšliavežio mechanizmo sistema. A. S. tikino nematęs, kur prieš tai buvo kolega. Sužinojo, kas atsitiko, tik, kai po minėto sėdynės manevro sustabdė atbulomis važiavusį šiukšliavežį ir išlipo laukan. Tada ir pamatė jo priekyje gulintį sunkiai sužalotą kolegą, kuris dar rodė menkus gyvybės ženklus. Ir dar bandė, kaip liepė Bendrojo pagalbos centro, kuriam buvo pranešta apie nelaimę, operatorius, kolegą gaivinti kartu su pagalbon atskubėjusiais vietiniais gyventojais. Deja, jau niekuo nebuvo galima jam padėti.
Pažeidė bendrovės taisykles
A. S. teisinosi, kad važiavo tada akligatviu, kuriame viskas įvyko, atbulas, norėdamas kuo mažiau pakenkti šio prabangaus kvartalo trinkelėms. Ir prisipažino, kad tuo metu stebėjo ne galinio vaizdo veidrodėlius bei kameros ekraną, o aplinką, nes buvo rytinio piko metas – iš kiemų išvažinėjo automobiliai bei į mokyklą ėjo vaikai.
A. S. kaltinamas pažeidęs darbdavio – „Kauno švaros“ nustatytas vidines taisykles, draudžiančias vežti krovėjus, stovinčius ant šiukšliavežio pakopų, atbuline eiga. Pagal minėtas taisykles, juos galima vežti tik šiukšliavežiui važiuojat į priekį ir ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu bei tik tam tikrą atstumą. Anot teisėsaugininkų, šiukšliavežiuose net įtaisyti mechanizmai, neleidžiantys važiuoti atbulomis su ant pakopų stovinčiais žmonėmis, bet jų vairuotojai sugeba tuos mechanizmus pergudrauti.
Be jau minėtų vidinių bendrovės taisyklių pažeidimo A. S. kaltinamas pažeidęs ir Kelių eismo taisykles (KET), nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas nestebėjo aplinkos per galinio vaizdo veidrodėlius bei kamerą, neįsitikino, kad nėra kliūčių ir tęsė judėjimą.
Šios tragedijos aplinkybes tyrė ir Darbo inspekcija, galiausiai konstatavusi, kad A. S. darbdavio – „Kauno švaros“ kaltės dėl jos darbuotojo, kurio stažas siekė beveik penkerius metus, žūties nėra.
Pirmas kartas per 40 metų
Duodamas parodymus teisme, A. S. tikino, kad šis įvykis jį labai sukrėtė. Pirmiausiai dėl to, kad jo metu neteko pagal amžių jam į sūnus tikusio kolegos. Ir tai buvo pirmas eismo įvykis per 40 metų, kai jis dirba vairuotoju.
A. S. vairuotojo dosje taip pat teigia, kad per pastaruosius penkerius metus jis tik vieną kartą baustas už nustatyto greičio viršijimą 10-20 km/val.
Pateikus teismui susitaikymo tarp A. S. ir žuvusiojo mamos bei sesers sutartį, kurią pasirašant dalyvavo ir „Kauno švara“, sumokėjusi nukentėjusioms po 5 tūkst. eurų, prokurorė Rita Mikalauskienė, palaikanti kaltinimą šioje byloje, šiam susitaikymui neprieštaravo. Ir net neprašė teismo, kad šis atimtų iš A. S. kuriam nors laikui vairuotojo teises. Tik siūlė įpareigoti teisiamąjį sumokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 1 tūkst. eurų.
Ne paskutinį vaidmenį pasirašant minėtą susitaikymo sutartį suvaidino ir draudimo bendrovė, atlyginusi velionio artimiesiems ne tik patirtą neturtinę žalą, bet ir jo aštuntą dešimtį įpusėjusiai mamai, su kuria gyveno šis viengungis, už ją išlaikiusio asmens netekimą.
Už KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, per kurį žuvo žmogus, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.
Kauno apylinkės teismas savo sprendimą šioje byloje planuoja skelbti po mėnesio.
