„Tai (atsiųsti „Patriot“ – BNS) numatoma liepos pradžioje ir liepos mėnesį. Tai bus dvišalės pratybos mūsų ir Nyderlandų“, – antradienį žurnalistams sakė generolas.

Anot V. Rupšio, šis Nyderlandų veiksmas nėra tik dvišalis, jis atspindės bendrą NATO oro gynybos paveikslą.

Apie savo šalies sprendimą atsiųsti „Patriot“ pranešė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren (Kaisa Olongren).

Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį.

Apie tai, kad modelis šiemet pradės veikti, įskaitant „Patriot“ dislokavimą, kovo pradžioje pranešė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija.

Paskutinį kartą „Patriot“ Lietuvoje buvo dislokuotos pernai liepą, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.

L. Kasčiūnas su Nyderlandų ambasadoriumi aptarė oro gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimą Lietuvoje

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį susitiko su Nyderlandų ambasadoriumi Lietuvoje Jacku Twissu Quarles van Uffordu.

Susitikime didžiausias dėmesys buvo skirtas aptarti Nyderlandų sprendimui dislokuoti Lietuvoje oro gynybos sistemas „Patriot“.

Krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno teigimu, šis Nyderlandų žingsnis yra aiškus signalas kitoms šalims, raginant jas prisidėti prie oro rotacinio gynybos modelio įgyvendinimo, kurį ypač svarbu pasiekti iki Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo šių metų liepą.

„Norėčiau nuoširdžiai padėkoti už sprendimą šią vasarą dislokuoti Lietuvoje priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Tikiuosi, kad ateityje galėsime bendradarbiauti su jūsų šalimi pagal rotacinį oro gynybos modelį. Esame pasirengę suteikti visą reikiamą priimančiosios šalies paramą dislokuojant oro gynybos pajėgas Lietuvoje“, – pranešime cituojamas ministras.

V. Rupšys: ministro siūlymas daugiau dėmesio skirti oro gynybai papildo esamus poreikius

Krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno siūlymai daugiau dėmesio skirti oro gynybai papildo esamus poreikius, neprieštarauja ankstesniems planams, sako Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.

„Tikrai nespekuliuosiu, nes nežinau, ką ministras turėjo omenyje (kalbėdamas apie – BNS) oro gynybą, bet jis tikrai nesako oro gynyba sąskaita kažkieno“, – antradienį žurnalistams sakė V. Rupšys.

„Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai tikrai su niekuo nesikerta, o tik papildo vienas kitą“, – pridūrė jis.

Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai tikrai su niekuo nesikerta, o tik papildo vienas kitą.

Taip generolas kalbėjo L. Kasčiūnui pareiškus apie ketinimus šią savaitę vyksiančiame pasitarime dėl papildomo krašto apsaugos finansavimo siūlyti daugiau dėmesio skirti oro gynybai. Jis tvirtino negalįs atskleisti daugiau detalių, tik minėjo, kad kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų plėtojimą.

Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų, politikai ėmė diskutuoti apie papildomą finansavimą ir galimus šaltinius. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tam papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Vis dėlto dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, nors tokį sprendimą sausio pabaigoje priėmė Valstybės gynimo taryba.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, dalis politikų ėmė akcentuoti oro gynybą, dronų poreikį, mat bepiločius orlaivius kare aktyviai naudoja abi pusės. Reaguodama į kilusią diskusiją VGT kovo pabaigoje nusprendė spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje.

Lietuva turi įsigijusi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. Tai – plačiausiai NATO šalyse naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.

Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija pasirašė naują NASAMS įsigijimo sutartį su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“.

Naujai perkamos sistemos vertė siekia apie 200 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir įsigyjami sistemos komponentai, atsarginių dalių ir įrankių paketas, operatorių ir techninio personalo apmokymas bei turimos ir įsigyjamos sistemų integravimas.

„Ne, nesiūliau. (...) Tikrai nenoriu hipotetinių galimybių nagrinėti. Suprantu, kad jums smalsu nagrinėti, bet aš tiesiog norėčiau pateikti kandidatą, kuris būtų patvirtintas ir galėtų dirbti“, – Seime žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė kol kas neįvardina, kas galėtų tapti naujuoju ministru.

„Ne, negaliu įvardinti. Kai galėsiu įvardinti, tada ir įvardinsiu“, – sakė ji.

Vyriausybės vadovė nesiėmė spręsti, ar iki atostogų, kurių išeis nuo balandžio 22-osios rinkimų agitacijai vykdyti, spės pateikti ministro kandidatūrą.

„Kad tikrai pateiksiu iki atostogų, negaliu pažadėti. Bet kadangi per atostogas bent keletą kartų turėsiu išeiti į darbą dėl savo ministrės pirmininkės pareigų, renginių ar kitų suplanuotų dalykų, nesakau, kad nė vieną iš tų dienų, kai grįšiu, negalėsiu to padaryti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Kaip prezidentas sakė, kad jis neskubės tvirtinti, tai aš prezidentui pažadėjau, kad aš neskubėsiu teikti“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, laikinai pareigas einanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė gerai užtikrina tolesnį ministerijos darbą.

Gintautas Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė praėjusią savaitę. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės I. Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, pakeitęs iš šių pareigų gegužę pasitraukusią J. Šiugždinienę. Pastaroji tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

G. Nausėda tikisi, kad premjerė kandidatūrą į švietimo ministrus pateiks iki savo atostogų

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad premjerė I. Šimonytė kandidatūrą į švietimo ministrus pristatys iki kitos savaitės pradžios, kai išeis planuotų atostogų.

„Manau, kad premjerė išnaudos tą laiką iki atostogų, kad kandidatūra būtų parinkta ir ta kandidatūra būtų tinkama labai konkrečiomis dabartinėmis aplinkybėmis, nes švietimo, mokslo ir sporto ministrui teks spręsti labai konkrečius klausimus su labai aiškiu lako horizontu iki šių metų rudens“, – antradienį žurnalistams Kauno rajone sakė šalies vadovas.

Jis pridūrė besitikintis, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė bus suformuota artimiausiu metu.

Viešojoje erdvėje pasigirdus svarstymų, kad į postą galėtų grįžti šioje kadencijoje atsistatydinusi J. Šiugždinienė, G. Nausėda sakė nenorintis komentuoti „tariamų pavardžių“.

„Kalbant apie Rusijos pasirengimus mūsų regione, visi pastebi, kad Rusija visą savo sausumos pajėgų potencialą skyrė Ukrainai, į frontą permetė. Tai šiuo atveju, mūsų pašonėje ji turi kitas pajėgas – aviaciją, raketas, taktinį branduolinį ginklą, laivyną, tačiau didelės dalies sausumos pajėgų potencialo neturi, o su tomis nuotolinėmis priemonėmis pilnavertiškai įvykdyti kokių nors provokacijų negali. Tai yra faktas“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo A. Anušauskas.

Taip jis reagavo Vokietijos leidiniui „Bild“ šią savaitę paviešinus karinių pratybų scenarijų, kuriame Vokietijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi hibridiniam Rusijos puolimui NATO rytiniame flange.

Šiame plane sudėliotas išsamus galimo karinio konflikto scenarijus, pradedant nuo vasario, kai Kremlius neva pradeda mobilizacijos bangą ir pašaukia 200 tūkst. karių, toliau puola Ukrainą, skina pergales ir vasarop pradeda hibridinį karą prieš Baltijos šalis. Vyksta susirėmimai, padėtis aštrėja.

Tuo metu praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kartojo, kad jeigu Rusijai pavyks įveikti Ukrainą, kitas Maskvos taikinys gali būti Baltijos šalys.

„(...) Šiuo atveju raktas iš šitos situacijos yra kiekvienos paribio šalies karinio gynybinio potencialo didinimas“, – teigė A. Anušauskas.

Anot A. Anušausko, tikimybė, kad Ukrainos dangų dar šįmet pradės ginti amerikiečių gamybos naikintuvai F-16, yra itin didelė.

„Ukrainiečiai turės keleriopai didesnes galimybes apsiginti nuo sparnuotųjų raketų, nuo aviacijos pafrontėje, nuvejant ją į šalį, dar toliau nuo fronto“, – kalbėjo jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį sakė, kad Kyjivo prioritetas 2024 metams yra šalies dangaus kontrolės įgijimas.

Įvairios NATO šalys šiuo metu apmoko Ukrainos pilotus naudotis amerikiečių gamybos naikintuvais F-16. Šį mėnesį Danija pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį perduos ukrainiečiams 19 šių naikintuvų.

Anksčiau Vašingtonas nesiryžo suteikti kitoms šalims leidimo perduoti Kyjivui F-16, baiminantis, kad tai paverstų JAV tiesiogine dalyve Maskvos kare Ukrainoje.

A. Anušauskas ragina V. Blinkevičiūtę atsisakyti rinkiminės retorikos: į krašto gynybos dalykus reikia žiūrėti rimtai

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderei Vilijai Blinkevičiūtei valdančiųjų iniciatyvas šalies gynybos srityje vadinant „rinkiminiu triuku“, krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tvirtina, kad politikė pati užsiima priešrinkimine retorika. Konservatoriams priklausantis politikas pabrėžia, kad tvaraus lėšų pritraukimo į gynybos sektorių paieškos turėtų būti visų politinių partijų atsakomybė.

„Tai yra bendras partijų reikalas. Siūlyčiau ir kolegei Blinkevičiūtei atsisakyti tos rinkiminės retorikos ir rimtai žiūrėti į šiuos dalykus“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė A. Anušauskas.

„Ne visi socialdemokratai laikosi tokios nuomonės. (...) Bet šita retorika – grynai rinkiminė“, – pridūrė jis.

Sausio pradžioje premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas su kvietimu kartu ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo. Visgi praėjusią savaitę LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė tokį Ministrės Pirmininkės kvietimą pavadino rinkiminiu triuku. Anot jos, papildomomis lėšomis gynybai susirūpinta per vėlai.

Partijų, verslo ir profsąjungų susitikimas dėl gynybos finansavimo vyks sausio 29 d. Nepaisant kai kurių politikų kritikos šiam formatui, atsisakiusių dalyvauti I. Šimonytės rengiamame susitikime kol kas nėra, skelbia premjerės atstovai.

ELTA primena, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP. Neseniai politiniame lauke pasigirdo siūlymai ir dėl naujo gynybos mokesčio įvedimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naujas gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2025 m. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tikino, jog toks mokestis reikalingas.

Naujienų agentūros BNS padarytose nuotraukose matyti, kad dalis perėjos yra uždažyta pilkos spalvos dažais.

Kaip BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, incidentas fiksuotas šeštadienį 20.15 val.

Anot jo, policijos pareigūnai sulaikė perėją uždažiusį asmenį, jis gimęs 1976 metais.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Uždažyti perėją šeštadienį grasino prieš eitynes „Vilnius Pride“ su keliasdešimt bendraminčių protestavęs Antanas Kandrotas, žinomas Celofano pravarde.

Šeštadienio vakarą jis feisbuke pasidalino nuotrauka, kur matyti, kaip vienas vyras uždažo perėją su voleliu. Socialiniame tinkle buvo parašyta: „Darbas baigtas. Laukite video“.

Eitynėse „Vilnius Pride“ dalyvavo daugiau nei 5 tūkst. žmonių.