-
Gyvenimo įgūdžių programa arba kaip užmauti prezervatyvą 10
Ne viską reikia neigti. Internete skelbta, kad programa mokys pagal išties radikalias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Jų dar reikės palaukti. Bet ta kryptimi judame ir šeimų įvairovę bei ankstyvą lytinį gyvenimą skatinančio švietimo nenorintys tėvai turi ko sunerimti.
Vienas pirmųjų siekių įvesti privalomąjį lytinį švietimą mokyklose buvo socialdemokratų iniciatyva 2014 metais. Tuomet siūlyta programą rengti remiantis būtent Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Jose numatyta, kad vaikai iki 4 metų turi būti mokomi apie „ankstyvosios vaikystės masturbaciją”, 4-6 metų vaikai turėtų būti mokomi apie „tos pačios lyties santykius“, o 6-9 metų susipažinti su seksu ne vien kaip vaikų atsiradimo, bet ir malonumo šaltiniu bei reiškiniu medijose, kontracepcija ir šeimos planavimu, skirtingais būdais pastoti ir t.t. Galiausiai 9-12 m. vaikai turėtų išmanyti kontracepcijos rūšis ir jos naudojimą, nesaugaus sekso rizikas, taip pat suvokti ir priimti kaip normą seksualinių orientacijų ir tapatybių įvairovę. Radikalūs socialdemokratų siūlymai palaikymo nesulaukė, nes visuomenė po neseno skandalo Europos Parlamente buvo girdėjusi, kas tuose PSO standartuose rašoma. Nuo tada lytinio švietimo programas pakeisti bandoma tyliai.
Nuo 2016 m. galiojo nuosaiki Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa (SLURŠ), kurią šiemet pakeitė GĮP. 2016 m. SLURŠ programoje lytiškumo ugdymo siekis buvo ugdyti asmenybę, gebančią užmegzti brandžius, darnius, atsakomybe grįstus tarpasmeninius santykius, kurie garantuotų šeimos, kaip valstybės ir visuomenės pagrindo, stabilumą. Nepaisant gilėjančios demografinės krizės ir nacionalinio saugumo intereso ją suvaldyti, GĮP lytiškumo ugdymas buvo atsietas nuo rengimo šeimai ir įgijo lytinio švietimo bruožų, kai esmė – kontracepcija ir „saugus seksas“, o ne darnių santykių kūrimas (plačiau apie lytiškumo ugdymo ir lytinio švietimo skirtumus čia). Iš ugdomosios programos ji tapo prevencinė. Programa yra neutrali lyčiai ir šeimai, nekalba apie lyčių skirtingumą ir papildomumą, vyriškumą ir moteriškumą, tėvystę ir motinystę.
Kaip informuoja procesą stebėjusios organizacijos, programos pokyčiai įvyko su ideologiškai angažuotų organizacijų įtaka ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) politinės vadovybės žinia bei palaikymu. Rengiant šią programą, į tėvų ir šeimų organizacijų ne kartą pateiktas pastabas reaguota nebuvo. Programą lydinčiose įgyvendinimo rekomendacijose gausu nuorodų į LGBT organizacijoms aktualiomis temomis dirbančių NVO leidinius (pvz. VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“, čia, čia, čia). Tokios tendencijos verčia visuomenę pro padidinamąjį stiklą stebėti programos įgyvendinimo ir turinio detales.
Rengiant šią programą, į tėvų ir šeimų organizacijų ne kartą pateiktas pastabas reaguota nebuvo.
Esminis įgyvendinimo skirtumas tarp buvusios ir naujosios programos - pirmoji buvo integruota į kitas pamokas, tačiau išdėstyti tam tikras temas buvo galima kviestis lektorius iš išorės. Žinomas ne vienas atvejis, kuomet mokyklose be tėvų žinios ir sutikimo paskaitas skaitė progresyvių VšĮ atstovai. Naujojoje programoje numatytas tikslinis finansavimas, integruotai bus dėstoma pradinėse klasėse, o nuo 5 klasės dalykas bus dėstomas atskira pamoka. Parengtos plačios temos: nuo saugaus elgesio gatvėje, sveiko gyvenimo įgūdžių ugdymo, žalingų medžiagų vartojimo prevencijos iki tarpusavio santykių kūrimo, ir pan. Tiesiogiai su lytiškumo ugdymu susijusios temos programos privalomoje dalyje sudaro iki 8 proc. viso turinio (arba 1–2 pamokos iš 26). 30 proc. turinio bus laisvai pasirenkama paties mokytojo. Dėstys ne kviestiniai lektoriai, o mokyklos pedagogai.
Šiuo metu nėra specialiai parengtų GĮP mokytojų, tad pedagogams teks per vienerius metus nuo programos mokymo pradžios išklausyti kvalifikacijos tobulinimo programą. Kas šiuo metu yra atsakingas už mokytojų kvalifikacijos kėlimą lytiškumo ugdymo srityje – nėra visiškai aišku. Privačios iniciatyvos VšĮ „Ugdymo meistrai“ parengtuose mokymuose GĮP pedagogams paskaitą apie lytiškumo ugdymą mokykloje dėstys lektorė Lina Januškevičiūtė. Ji dirba ir vienoje iš aktyviausių pro-genderistinių idėjų sklaidos organizacijų VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“.
Akivaizdu, jog visi GĮP rengimo, turinio bei mokytojų kvalifikacijos kėlimo etapai tradicinių pažiūrų visuomenę verčia nerimauti. Ar tikrai nebus peržengtos mokyklos kompetencijų ir atsakomybių ribos, liečiančios lytiškumo klausimus? Ar tikrai vaikai nebus mokomi to, kas prieštarauja tėvų įsitikinimams? Nerimas kyla dėl valdančiosios Laisvės partijos ir jos koalicijos partnerių TS-LKD bei Liberalų sąjūdžio jau porą metų nuosekliai vykdomų bandymų į mūsų teisinę sistemą įnešti įvairias naujas iniciatyvas (Stambulo konvencija su lyties tapatybe, socialine lytimi, smurtas lyties pagrindu; lyties keitimas, vienos lyties asmenų partnerystė bei įsivaikinimas ir pan.), neturinčias didžiosios visuomenės dalies pritarimo. Veikiama pasitelkus ir finansinius resursus. Yra atvejų, kuomet ministerijų lygiu dėl akivaizdžiai nurodomų ideologinių priežasčių negauna finansavimo ilgus metus konservatyvias vertybes ginančios nevyriausybinės organizacijos. Tuo tarpu finansavimas skiriamas išskirtinai LGBT organizacijų interesus vykdančioms NVO.
Ar tikrai nebus peržengtos mokyklos kompetencijų ir atsakomybių ribos, liečiančios lytiškumo klausimus?
Tą matanti visuomenė dabar įsiaudrinusi, socialiniuose tinkluose sklando įvairi lietuviškai parengta pro-genderistinė metodinė medžiaga (pavydžiui, tokia), atsisakymo leisti vaikus į GĮP pamokas forma, pasirodė netikras su programa susijęs dokumentas, pamokos turiniui priskyręs aukščiau minėtas PSO gaires. Atsakant į tai ŠMSM išplatino paneigimą, pasirodė straipsnių, kuriuose advokataujama programos lytiškumo daliai. Tačiau vargu ar tai nuramins tėvus, kadangi straipsnio autorė pati darbuojasi Lietuvos žmogaus teisių centre, pasisakančiame už LGBT reikalavimų išpildymą.
Kaip akcentuoja procesus stebinčios Rengimo šeimai asociacijos vadovas Ramūnas Aušrotas, „programos įgyvendinimą labiau lems ne jos turinys, o mokytojas. Geras mokytojas sugebės išdėstyti ir blogą programą, blogas mokytojas sugadins net ir gerą. Ideologiškai angažuotas mokytojas sugebės net į iš pažiūros vertybiškai neutralaus dalyko (lietuvių kalbos, istorijos) turinį įdėti ideologinių žinučių“. Jeigu tėvai nerimauja dėl naujosios programos, asociacija rekomenduoja sužinoti, koks mokytojas dėstys jūsų vaikui GĮP. Mokyklos administracija privalo suteikti šią informaciją. Rekomenduojama susitikti ir pasikalbėti su mokytoju, išsiaiškinti jo pasaulėžiūrines nuostatas (ypatingai lytiškumo ugdymo srityje). Prieš prasidedant mokslo metams ar jiems jau prasidėjus, paprašyti dalyko mokytojo, kad jus supažindintų su ilgalaikiu planu, jame numatytomis pamokų temomis ir jų turiniu. Ir, žinoma, aktyviai ir nuolat stebėti ir spausti valdžią, kad naujoji programa nevirstų baisiosiomis PSO gairėmis. Noro tam valdžioje akivaizdžiai yra.
Tai, kad reikalinga nuolatinė stebėsena ir aktyvus reagavimas, patvirtina nauja Laisvės partijos iniciatyva: partijos deleguotos ministrės Ewelinos Dobrowolskos vadovaujama Teisingumo ministerija inicijuoja pataisas dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio panaikinimo. Pagal dabartinę nuostatą, draudžiama niekinti šeimos vertybes ir skatinti kitokią, nei LR Konstitucijoje ir LR Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata. Kitaip tariant, siūlomomis naujomis pataisomis siekiama, kad informacija apie tos pačios lyties porų santykius nebebūtų laikoma žalinga nepilnamečiams ir būtų panaikintas jos ribojimas šiai amžiaus kategorijai. Nuostatos panaikinimas neabejotinai padidintų ir taip jau šiuo metu visuomenėje tvyrantį nerimą, nepasitikėjimą valdžios institucijomis bei neabejotinai paliestų ir vaikų švietimą. Tiesiamas kelias indoktrinavimui?
-
Prieš LGBT reikalavimus – ne su Putinu, o su Ukraina
Tiek akcijoje, tiek viešoje erdvėje jau kuris laikas skleidžiama demagoginė žinutė, jog už prigimtinę šeimą pasisakantys asmenys yra anti-vakarietiški, tarnauja Kremliui, o įteisinę vienos lyties asmenų partnerystę NATO sąjungininkams parodysime, jog esame vakariečiai. Kitaip tariant, homoseksualų partnerystė – geopolitinis klausimas. Neįteisinę partnerystės, esą papildysime putinistų gretas ir atsistosime šalia ukrainiečius žudančių maskolių ordų.
Toks emocingas sugretinimas neturi jokio pagrindo. Ukrainoje, kartu su eile kitų regiono valstybių (Bulgarija, Sakartnevas, Latvija, Lietuva, Makedonija, Monakas, Juodkalnija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Turkija, Vatikanas ir kt.) nepripažįstama jokia LGBT asmenų santykių teisinė forma. Ukrainos konstitucijoje nuo 1996 m. įtvirtintas draudimas vienos lyties asmenims susituokti, negalima nei partnerystė, nei LGBT propaganda ugdymo įstaigose. 2017 m. „Pew“ tyrimų centro apklausa parodė, kad tos pačios lyties asmenų santuokų pripažinimo parama Ukrainoje yra tik 9 proc. (tuo tarpu net Baltarusijoje parama yra 16 proc.). Kaip matome, Ukraina yra viena didžiausių prigimtinės šeimos gynėjų, aiškiai pasisakanti prieš vienos lyties asmenų santykių įteisinimą, o tuo pačiu metu kovojanti egzistencinį karą prieš Putino siųstą okupacinę armiją. Tad kokiu pagrindu (išskyrus politinės demagogijos) buvimas prieš vienalytes partnerystes tampa pro-rusiškumo skiriamuoju ženklu?
Didžioji Lietuvos visuomenės dalis (arti 80 proc.) nepalaiko vienos lyties asmenų partnerystės projekto, todėl karo fone ciniški LGBT reikalavimai virsta įtampos kėlimu. Kvietime į minėtą LGBT akciją partnerystė įvardinta viso labo „antrarūše“ teise. Tuo vos prisidengiant nurodomas tikrasis LGBT tikslas – santuoka kaip „tikroji“ teisė.
Karo grėsmės akivaizdoje vadovaujantis sveiku protu būtina koncentruotis į Lietuvos saugumo, civilinės saugos ir ukrainiečių pabėgėlių aprūpinimo klausimus, o ideologinį partnerystės klausimą – išbraukti.
LGBT asmenys patys partnerystės klausimą prilygino geopolitiniams reikalams, bet būtent Vakarų šalių kairieji aktyvistai pasisako tiek prieš NATO, tiek prieš ginklų tiekimą Rusijos užpultai Ukrainai. Prisimenate Čikagos lietuvės Eglės Malinauskaitės, kuri save pristato nei vyru, nei moterimi, akciją „Nausėda yra homofobas?“ Jos facebook paskyra mirga postais „NOnatoNOwar“, atkartojama Putino retorika apie ukrainiečius neonacius, žudančius rusakalbius gyventojus Donbase, piktinamasi Facebook leidimu rašyti postus apie okupantų rusų eliminavimą ir pan. Vokiečių radikalios kairės partijos Die Linke elektoratas yra vienas aktyviausiai pasisakančių prieš tai, jog dėl karo Vokietija sustabdytų dujų ir naftos importą iš Rusijos. Kairieji palaiko tolimesnį finansavimą Rusijos karo veiksmams.
Tiesa, tokios retorikos laikosi ir dabartinė Vokietijos kairiųjų sudaryta valdančioji koalicija, vienu metu blokavusi ginklų tiekimą ukrainiečiams, o pastaruoju metu besistengianti ir toliau išlaikyti glaudžius ekonominius ryšius su Rusija. Šiame kontekste aktualus ir Italijos darbuotojų profsąjungos surengtas protesto mitingas prieš ginklų ukrainiečiams siuntimą ir pačios ginklų siuntos paruošimo blokavimas. Palyginimui, Jungtinėje Karalystėje darbininkai atsisakė iškrauti rusiškus laivus, tuo tarpu kitose šalyse kairieji daro viską, kad daugiau ukrainiečių žūtų nuo okupanto kulkų. Taip esą greičiau ateisianti taika.
Brandžios demokratijos šalies politikai supranta, kad taikos meto klausimai turi būti atidedami į šalį, kai už vartų griaudėja priešo pabūklai. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pabrėžė, jog karo akivaizdoje kultūriniai karai ir leftistinė darbotvarkė netenka svarbos. Belieka palinkėti ir mūsų Seimo nariams rasti jėgų atsilaikyti prieš akivaizdų melą ir manipuliaciją. Karo grėsmės akivaizdoje vadovaujantis sveiku protu būtina koncentruotis į Lietuvos saugumo, civilinės saugos ir ukrainiečių pabėgėlių aprūpinimo klausimus, o ideologinį partnerystės klausimą – išbraukti.
